Baudžiamoji byla Nr. 2K-89-139/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00345-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1;

1.1.8.7.9;

1.2.3.2.6;

1.2.3.2.7;

1.2.3.2.8;

1.2.4.2.5;

1.2.4.2.6

1.2.4.2.7

1.2.4.2.8;

1.2.4.6.5;

1.2.4.6.6;

1.2.4.6.7;

1.2.4.6.8;

1.2.26.2.1;

1.2.14.10;

2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam P. D.,

gynėjui advokatui Vidui Pranui Makauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktus – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir P. S. bei L. B., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Iš P. D., P. S. ir L. B. solidariai priteista: 80 000 Lt (23 169 Eur) neturtinės žalos atlyginimo Dž. S., 5136,92 Lt (1487 Eur) turtinės ir 60 000 Lt (17 377 Eur) neturtinės žalos atlyginimo R. S., 143 500 Lt (41 560 Eur) neturtinės žalos atlyginimo M. T., 30 000 Lt (8688 Eur) neturtinės žalos atlyginimo G. N., 60 000 Lt (17 351 Eur) neturtinės žalos ir 2833 Lt (820 Eur) turtinės žalos atlyginimo P. R., 17 324,46 Lt (5017 Eur) turtinės ir 15 000 Lt (4344 Eur) neturtinės žalos atlyginimo V. N., 5000 Lt (1448 Eur) neturtinės ir 1973,19 Lt (571 Eur) turtinės žalos atlyginimo E. J., 10 000 Lt (2896 Eur) neturtinės žalos atlyginimo R. D., 20 000 Lt (5668 Eur) neturtinės žalos atlyginimo G. S., 80 317,50 Lt (23 261 Eur) civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai, 1000 Lt (289 Eur) – nukentėjusiojo M. T. tėvui R. T. – už teisines paslaugas, 470 Lt (136 Eur) – už nukentėjusiajam D. D., 810 Lt (234 Eur) – už R. D., 1140 Lt (330 Eur) – už V. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – valstybei. Nukentėjusiesiems R. S., E. B., K. L. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno miesto savivaldybės, UAB Namų priežiūros centras, draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“, draudimo kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi P. D. ir P. S. apeliaciniai skundai atmesti. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria išspręstas M. T. civilinis ieškinys, pakeista: iš nuteistųjų P. D., P. S. ir L. B. solidariai nukentėjusiojo M. T. naudai priteista 4 451,05 Eur turtinės ir 248 118 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vladislovo Ranonio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

1. P. D. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir nepilnamečiu P. S., tyčia itin žiauriai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu dėl chuliganiškų paskatų nužudė vieną žmogų, sunkiai sutrikdė dviejų žmonių, nesunkiai – keturių žmonių sveikatą, t. y.: 2012 m. kovo 25 d., nuo 1.00 iki 2.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, P. S. kartu su L. B. grįžo iš M. S. gimtadienio šventės, vykusios bute Kaune, (duomenys neskelbtini), į namus Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apsvaigę nuo alkoholio P. D., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir A. L. Jiems P. S. nurodė, kad minėtoje šventėje jis buvo sužalotas. P. D., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei P. S. susitarė atkeršyti asmeniui, esančiam bute Baltų pr. (duomenys neskelbtini), neva sumušusiam P. S. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasiėmęs 5 l plastikinį indą, išsikvietė taksi, į kurį jis, P. D., L. B., P. S. bei A. L. įsėdę nuvyko į degalinę. Ten asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, sumokėjo degalinės operatorei 14,04 Lt (4,07 Eur), laikė plastikinį indą, į kurį P. D. įpylė 2,8 l degaus skysčio – benzino. P. S. asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodė kelią į nusikaltimo vietą. P. D. kartu su kitu asmeniu, kuris rankose nešėsi plastikinį indą su benzinu, P. S., A. L. įlipo į liftą ir pakilo į septintą aukštą, paskambino į duris, kurias atidarė M. S. P. S. jį nurodė kaip asmenį, jį sumušusį, bandė suduoti ranka M. S. per A. L., taip sukurstė P. D. pradėti nusikalstamus keršto veiksmus prieš asmenis, kurie nebuvo susiję su P. S. sužalojimu. P. D., neturėdamas jokios priežasties, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, žinodamas, kad bute yra daug asmenų, laikė buto duris, kad viduje esantys asmenys jų neuždarytų, o asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pradėjo pilti iš plastikinio indo degų skystį – benziną ant M. S. ir į 19 buto koridorių. P. D. kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir P. S. bendrais veiksmais tyčia be priežasties dėl chuliganiškų paskatų, žinodami, kad bute yra daug asmenų, toliau iš indo pylė benziną ant M. S. bei į 19 buto koridorių, kurį be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų P. D. padegė. Taip bendrais su kitu asmeniu ir P. S. veiksmais, itin žiauriai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, suvokdamas, kad M. S. patirs didelį skausmą, padegė gyvą nukentėjusįjį M. S., kuris degantis nubėgo į vonios patalpą, kur dėl gaisro apsinuodijo anglies monoksidu ir įvykio vietoje mirė. Be to, tokiomis pačiomis aplinkybėmis kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, itin žiauriai, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia buvo sunkiai sutrikdyta M. T. bei P. R. sveikata ir tyčia nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų G. N., L. P., E. B., J. J. sveikata, nes, atėmus galimybę bute buvusiems M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V. J. J., P. P. saugiai pasišalinti iš degančio buto, M. T. bei P. R., G. N., L. P., E. B., negalėdami pasišalinti iš buto dėl degančio išėjimo, gelbėdamiesi nuo gaisro metu plintančios ugnies, iššoko iš septintame aukšte esančio buto balkono ant žemės; dėl to M. T. ir P. R. itin žiauriai buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, G. N., L. P. bei E. B. itin žiauriai padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o nukentėjusysis J. J., buvęs tuo metu bute, gaisro metu patyrė terminius nudegimus galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvyje, kaktoje, abiejuose keliuose, kairio pado srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, P. D. nuteistas ir už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nepilnamečiu P. S., pažeidė viešąją tvarką: 2012 m. kovo 25 d., nuo 2.40 iki 2.56 val., viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. S., bendrais vandališkais veiksmais tyčia padegė šio namo 19 buto koridorių, dėl to kilo gaisras, buvo iškviesti ugniagesiai – taip buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta bute buvusių asmenų (M. S., M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P.) bei kitų šiame daugiabutyje gyvenančių asmenų teisė į saugią ir ramią aplinką, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl to dalis nurodytų asmenų iššoko iš septinto aukšto, dauguma gyventojų buvo evakuoti iš savo butų, o T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, P. D. nuteistas ir už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, nepilnamečiu P. S., padėjėju L. B. visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės svetimą turtą: 2012 m. kovo 25 d. nuo 2.40 iki 2.56 val. daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukšto aikštelėje, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir P. S., bendrais veiksmais tyčia padegė šio namo 19 buto koridorių, dėl to kilo gaisras ir visuotinai pavojingu būdu buvo sugadintas E. I., E. S., V. Gr, V. G., K. L., M. Ž., V. N., G. I., R. D., R. Ž., G. L. didelės vertės bendros 222 786,97 Lt (64 523,57 Eur) vertės turtas.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso teisės pažeidimus: nevertino įrodymų kaip visumos, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, taigi procesinio sprendimo turinys neatitinka BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, netinkamai išspręsti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3.1. Pasak kasatoriaus, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, grįsti įrodymais, kurių negalima patikrinti BPK nustatyta tvarka, įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, išvados nepagrįstos išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nukentėjusiojo M. T. parodymams suteiktas prioritetinis vaidmuo prieš kitus įrodymus byloje, nevertinant visų įrodymų tarpusavyje. Taip pažeisti BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnių reikalavimai.

3.1.1. Kasatorius, analizuodamas M. T. duotus parodymus viso proceso metu, akcentuoja šiuos esminius, anot jo, M. T. parodymų prieštaravimus: dėl to, kas pirmasis priėjo prie buto durų (jis, ar M. S.), siekdamas jas atidaryti būsimiems kaltininkams, koks buvo atsineštų indų benzinui kiekis bei jų rūšis (du kanistrai 5 litrų talpos, vienas penkių litrų talpos bakelis mineraliniam vandeniui laikyti ar penkių ir dviejų litrų talpos mineraliniam vandeniui laikyti), kaip buvo padegtas butas ir kas tai padarė (kažkuris iš buvusių keturių vaikinų, galimai turėjęs degtukus ir metęs vieną jų; ar M. S. turėjo žiebtuvėlį, ar P. D. metė degtuką ir sukėlė gaisrą, ar benziną pylė tik M. S., ar kartu su juo ir kitas asmuo (skirtingose apklausose nurodoma, kad tai buvo arba P. S., arba P. D.), 2014 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje nurodoma, kad kaltinamieji, padegę butą, buvo įžengę į koridorių ir ten pylė benziną. Tai, anot kasatoriaus, nelogiška. Taip pat iš M. T. įvykio stebėjimo vietos neįmanoma buvo matyti visų įvykio detalių. Kyla abejonių ir dėl paties M. T. veiksmų pamačius degantį M. S. (šio gesinimas ar bėgimas iki buto balkono, ar laikymasis už balkono turėklų, girdint kaltinamųjų įžeidžiamus epitetus). Pasak kasatoriaus, M. T. gebėjimą atsiminti įvykio detales trikdė vartoto alkoholio kiekis, tad jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

3.1.2. M. T. parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. M. T. nurodytas atvykusių jaunuolių išsidėstymas nesutampa su kitų byloje apklaustų asmenų nurodytu asmenų išsidėstymo eiliškumu (P. D. turėjo stovėti arčiausiai lifto, nors kiti byloje apklausti asmenys parodė priešingai). Abiejų instancijų teismai nenustatė, kaip užsiliepsnojo M. S.: jį padegė tyčia apipylus benzinu ir metant degtuką ar jis užsidegė nuo koridoriaus uždegtų grindų. Neaišku, kodėl teismas vadovaujasi tik M. T. parodymais dėl tiesioginio M. S. padegimo ir nesivadovauja liudytojų G. N., R. K., L. P., J. J., L. I. parodymais, kad M. S. užsiliepsnojo nuo koridoriuje užsidegusios ugnies.

3.1.3. Anot kasatoriaus, neįtikinami apeliacinio teismo argumentai dėl to, kad esmines įvykio aplinkybes M. T. nurodė iš esmės neprieštaringai, po patirtų sunkių sužalojimų palaipsniui atkūrė įvykio detales, tai, kad degtuką metė būtent P. D., patvirtina ir M. T. draugas, kuriam šis tai papasakojo, būdamas ligoninėje, ir eksperto išvados (kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad eksperto išvadoje nurodyta, kurioje buto vietoje kilo gaisras, tačiau ne asmuo, jį sukėlęs, ar būdas, kaip gaisras kilo). Kasatoriaus bei kitų kaltinamųjų parodymai ir pateikiamos įvykio aplinkybės abiejų instancijų teismų nepagrįstai vertinamos kaip gynybinė pozicija, neanalizuojant įrodymų kaip visumos.

3.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, šališkai atlikęs įrodymų tyrimą, atsakė ne į visus apeliacinio skundo argumentus, dėl daugelio apeliacinio skundo argumentų nepasisakė arba juos atmetė, vadovaudamasis vien tik prieštaringais ir kitų įrodymų byloje neatitinkančiais nukentėjusiojo M. T. parodymais. Kasatorius akcentuoja, kad asmens kaltė baudžiamojoje byloje turi būti įrodyta nesant abejonių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, abejones aiškinant kaltinamojo naudai. Iš bylos duomenų ne tik nebuvo įmanoma nustatyti, kaip buvo padegtas butas, esantis Šilainiuose, bet ir kas tai atliko. Taip pat teismas nepašalino abejonės, kaip asmuo, neva padegęs benziną, pats nenukentėjo. Visos kilusios abejonės šalintos nenuosekliais nukentėjusiojo M. T. parodymais.

3.3. Pasak nuteistojo P. D., apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais byloje neturtinės žalos atlyginimą. Kasatoriaus veiksmai nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su padariniais, byloje turi būti atmesti visi civiliniai ieškiniai. Neturtinės žalos atlyginimo institutu siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš P. D. 248 118 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. T., siekė dar kartą nubausti P. D. Nuteistasis pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertino tik jauną kasatoriaus amžių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad daugiau kaip pusę šiuo metu nugyvento amžiaus jis privalės praleisti įkalinimo įstaigoje, jam bus apribotos galimybės susirasti darbą bei integruotis į visuomenę grįžus iš įkalinimo įstaigos. Kasatorius teigia nebegalėjęs tęsti studijų ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, todėl išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės dirbti tik nekvalifikuotą darbą ir gauti nedidelį darbo užmokestį, be to, nors teismas nustatė, kad jis neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonės, bet to neįvertino. Pasak kasatoriaus, neturtinės žalos nustatymo kriterijai turi būti įvertinti kaip visuma, nesuabsoliutinant tik kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-648/2015">2K-243-648/2015</a>).

Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neadekvatų neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258/2011">2K-258/2011</a>), be to, vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-244-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-244-942/2015">2K-244-942/2015</a>).

4. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė tiek bendrosios, ties specialiosios Baudžiamojo kodekso dalies nuostatas.

4.1. Anot kasatoriaus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistojo P. D. veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų būtinų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.

4.1.1. P. D. cituoja kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 46 ir teigia, kad nei objektyvūs, nei subjektyvūs BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto požymiai P. D. veikoje nenustatyti. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą P. D. veika kvalifikuota nepagrįstai, nes jis savo veiksmais neprisidėjo prie M. S. nužudymo ypač žiauriai, teismai nevertino P. D. veikos su kilusiais padariniais, nenustatė priežastinio ryšio tarp jų, nenagrinėjo P. D. psichinio santykio su atlikta veika ir kilusiomis pasekmėmis. P. D. nesuvokė galimai kilsiančių padarinių, jų nesiekė ir neturėjo išankstinių planų, susijusių su padarinių kilimu, juolab kad suvokęs galimą padarinių kilimą, nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos. Tarimosi nužudyti itin žiauriai nebuvo, kasatorius nežinojo, kam perkamas benzinas, manė, kad tai automobiliui; M. S. su kasatoriumi apie galimą kuro pylimą ir jo paskirtį nebendravo.

P. D. nusikalstama veika taip pat netinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Neteisingam veikos kvalifikavimui turėjo įtakos šališkas ir neišsamus bylos įrodymų išnagrinėjimas (teismai, pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovavosi išvestiniais įrodymais, kurių patikrinti nėra galimybės, atsižvelgė tik į liudytojo M. T. parodymus, prieštaraujančius kitų liudytojų parodymams bei eksperto išvadai; neteisingai pritaikius BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo pagrindus).

P. D. veiksmai, be to, nebuvo susieti su visuomenės negerbimu, nemoraliu elgesiu, o chuliganiškos paskatos (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) teismų tik preziumuotos.

4.1.2. Teismai, kvalifikuodami P. D. veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktus, nenustatė veikos, susijusios su asmenų sužalojimais priežastiniu ryšiu, veiką kvalifikuojančių požymių. Kasatorius neprisidėjo prie bute buvusių asmenų sužalojimo, nes dar prieš gaisrą pasišalino iš įvykio vietos. P. D. neketino padegti nei buto, nei jame esančių asmenų, degtukų neturėjo, o pamatęs, kad buvo išlietas benzinas, pasišalino iš įvykio vietos, kurioje gaisrą, matyt, sukėlė M. S. Kaltė nustatyta prielaidomis ir vienintelio liudytojo parodymais.

4.1.3. Kasatorius, cituodamas kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzE2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-716/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-716/2007">2K-716/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144/2008">2K-144/2008</a>, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, teigia, kad tuo atveju, kai veikdamas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu kaltininkas siekė nužudyti ir nužudė vieną žmogų, o kitiems padarė sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kaip nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Nebuvo įrodyta P. D. kaltė ir prisidėjimas prie veikos.

4.1.4. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tada, kai asmens veiksmais realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sunaikinama ar sugadinama nuosavybė. Viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo inkriminavimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašių santykių, chuliganiškos paskatos paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144/2008">2K-144/2008</a>, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Kasaciniame skunde teigiama, kad P. D. nesiekė nužudyti ar kitaip sužaloti ar susargdinti asmenis, buvusius bute, neturėjo tam jokių išankstinių planų, o supratęs galimas pasekmes, pasišalino iš įvykio vietos. Neįrodyta, kad kasatorius elgėsi įžūliai, kažkam grasino, vandališkai ar chuliganiškai elgėsi; nenustatyta jį bendravus nors su vienu asmeniu, buvusiu bute, ar kitaip nepagarbiai elgusis.

4.1.5. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamieji požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk1LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-495/2009">2K-495/2009</a>). Tarp kasatoriaus veikos ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo vertinti įrodymus kaip visumą ir tik tada spręsti, ar P. D. susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu tiesiogiai.

4.2. Teismai, pasak kasatoriaus, nepagrįstai nustatė P. D. bendrininkavus padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje esantys įrodymai paneigia bendrininkavimo galimybę, nes susitarimo atlikti bendrą nusikalstamą veiką tarp asmenų nebuvo. P. D. nesuprato vykimo į butą Šilainiuose tikslo, nesuprato, kam bus naudojamas benzinas. Kasatorius pabrėžia, kad visus veiksmus, susijusius su gaisro kilimu, atliko M. S.

4.3. Nuteistasis P. D. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jam nepagrįstai pripažinta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Kasatorius sklandžiai, logiškai ir detaliai nurodė visas faktines aplinkybes, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu ir yra apibūdinamas teigiamai, todėl nejaučia atitinkamo neigiamo poveikio savo organizmui, byloje nėra duomenų apie P. D. nustatytą neblaivumo būseną bei alkotesterio parodymus. Vien tai, kad P. D. pripažino vartojęs alkoholį, neleidžia daryti išvados, kad jis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40/2012">2K-40/2012</a>, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2 K-405/2012 ir kt.).

5. Nuteistojo P. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės

6. Kasatorius P. D. nuteistas už nužudymą ir kitus nusikaltimus, padarytus kelių asmenų, kaip bendravykdytojas. Kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis dėl jo konkrečių veiksmų padegant butą, nurodydamas, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų BPK normų reikalavimus. Pasak kasatoriaus, teismai be pagrindo rėmėsi nukentėjusiojo M. T. parodymais apie jo, P. D., veiksmus, nes tie parodymai viso proceso metu kito ir neatitinka kitų asmenų parodymų apie visų nuteistųjų veiksmus bei nukentėjusiojo M. S. žūties aplinkybes, objektyvių bylos duomenų apie panaudotas padegimo priemones. Tokie kasatoriaus argumentai nepaneigia jo bendrininkavimo padarant inkriminuotus nusikaltimus.

6.1. Paprastojo bendrininkavimo atveju visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes grupė jaunuolių, tarp kurių buvo ir nuteistasis P. D., susitarė atkeršyti už vieno iš jų sumušimą švenčiant bute vieno jaunuolio gimtadienį. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį susitarimą ir jo pobūdį teismai sprendė iš nuteistųjų ir pasislėpusio nuo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo asmens atliktų veiksmų. Pakeliui jie degalinėje į pasiimtą talpyklą prisipylė benzino, paskambino į namo septintajame aukšte esantį butą, nukentėjusiajam M. S. atidarius duris neleido jų uždaryti, saugojo, kad jaunuoliai nepabėgtų, nors keliems tai pavyko padaryti, išlaistė benziną koridoriuje ir ant nukentėjusiojo M. S. ir padegė, dėl to M. S. mirė, kiti jaunuoliai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus, buvo sugadintas didelės vertės svetimas turtas ir pažeista viešoji tvarka. Pagal šias aplinkybes nekyla abejonių, kad visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams.

6.2. Teismai nustatė, kokius konkrečiai veiksmus atliko nuteistasis P. D. Iš kito nuteistojo išgirdęs nusiskundimus dėl jaunimo pasilinksminime prieš jį panaudoto smurto, susitarė už tai atkeršyti, pakeliui užsuko į degalinę. Pildamas į talpyklą benzino, P. D. laikė benzino kolonėlės pistoletą, jis skambino į buto duris, laikė jas, kad bute esantys asmenys jų neuždarytų, kartu su kitu nuteistuoju laistė benziną, būtent jis uždegė degtuką ir metė į nukentėjusįjį M. S. Pasak kasatoriaus, jo konkretūs veiksmai, t. y. benzino laistymas ir padegimas, pagrįsti nenuosekliais nukentėjusiojo M. T. parodymais, kurie neatitinka kitų bylos duomenų. Kaip aptarta pirmiau, bendrininkavimui pagrįsti nebūtina nustatyti, kad nuteistasis asmeniškai būtų atlikęs visus nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus. Nuteistajam P. D., kaip bendravykdytojui, kyla atsakomybė už visus bendrų veiksmų padarinius. Kita vertus, kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad teismai, nustatydami, kokius konkrečius veiksmus atliko nuteistasis, pažeidė BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

6.3. Pažymėtina, kad visi nuteistieji neigė jiems inkriminuotus konkrečius veiksmus, nepaaiškindami, kas kokius veiksmus yra atlikęs. Teismai šiuo klausimu rėmėsi bute buvusių asmenų, kurie matė visus ar dalį nuteistųjų veiksmų, parodymais ir kitais bylos duomenimis, įvertinę tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą. Nuteistojo kasacinio skundo argumentai įrodymų vertinimo klausimais atkartoja jo apeliacinį skundą, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Priešingai negu teigia kasatorius, toks vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo bei išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

7. Kasatorius netinkamą jo veiksmų kvalifikavimą sieja su pirmiau aptartais argumentais dėl BPK pažeidimų nustatant bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus ir nustatant faktines bylos aplinkybes, baudžiamojo įstatymo taikymą kasacinės instancijos teismas patikrina pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes.

7.1. Vieno žmogaus nužudymas ir daugelio žmonių įvairaus sunkumo sužalojimai padaryti aplaistant benzinu ir padegant septintame aukšte esančio buto koridorių bei jame buvusį nukentėjusįjį M. S., kuris mirė vietoje. Dalis nukentėjusiųjų, dėl išplitusios ugnies neturėdami galimybės pasišalinti iš buto, bandė gelbėtis nusileisdami į šeštojo aukšto balkoną, bet šešiems asmenims tai nepavyko ir jie nukrito ant žemės, du patyrė sunkius, trys – nesunkius sužalojimus, vienas nukentėjusysis patyrė terminius nesunkius sužalojimus gretimame bute. Tokie kaltininkų veiksmai kvalifikuoti kaip nužudymas itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir dviejų ar daugiau žmonių sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Nužudymas ar sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama ar sutrikdoma sveikata itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo ypatumą. Padegimas neabejotinai sukelia didelį skausmą ir yra pavojingas kitų žmonių gyvybei. Teismų praktikoje kaltininko veiksmai atimant gyvybę padegimo būdu kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-450/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-450/2014">2K-450/2014</a>). Nors nagrinėjamoje byloje penki nukentėjusieji patyrė ne terminius kūno sužalojimus, bet gelbėdamiesi nuo gaisro, tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistųjų sukelto gaisro ir kilusių padarinių nekelia abejonių. Gaisro židinys buvo koridoriuje, tai užkirto kelią nukentėjusiesiems pasišalinti iš buto. Kaltininkai žinojo, kad bute yra daug žmonių, suvokė, jog gaisras sukels pavojų jų gyvybei ir jie neturės kito kelio išsigelbėti, kaip bandyti per balkoną patekti į kito buto balkoną, o tai sukeltų didelę riziką nukristi iš didelio aukščio ir žūti ar patirti sunkius kūno sužalojimus. Įvykio aplinkybės rodo, kad nuteistieji numatė bet kokius galimus savo veiksmų padarinius ir šie padariniai juos tenkino, jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, lemiančia jų atsakomybę už nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą pagal kilusius padarinius. Tuo tarpu kaltininkų veiksmai prieš nukentėjusįjį M. S., pasireiškę jo apliejimu benzinu ir padegimu, rodo, kad jie veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti jam gyvybę.

7.2. Teismų išvada, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, yra tinkamai motyvuota. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino įvykio aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad tokių drastiškų nuteistųjų veiksmų dingstis – vieno iš kaltininkų nuoskauda dėl vakarėlyje kilusio konflikto – yra menkavertė. Teismai kasatoriaus nuteistojo P. D. chuliganiškas paskatas argumentavo ir tuo, kad pats nuteistasis asmeniškai jokios priežasties neturėjo. Teismai taip pat nustatė, kad nuteistieji, kildami į septintąjį aukštą, susitiko beišeinantį iš namo jaunuolį, kurį nuteistasis P. S. įvardijo kaip savo skriaudiką, tačiau savo veiksmų nenutraukė. Netgi pripažįstant, kad pradinė paskata buvo kerštas dėl P. S. patirtos skriaudos, ji peraugo į chuliganiškas paskatas. Kolegija sprendžia, kad ir šis nužudymą bei kūno sužalojimus kvalifikuojantis požymis inkriminuotas teisingai.

7.3. Nuteistieji nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, daugiabučio namo laiptų aikštelėje, kai jie, paskambinę į butą, jame buvusiems asmenims atidarius duris, iš karto atliko vandališkus veiksmus – ėmė laistyti benziną ir padegė koridorių, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami ne tik bute buvusių asmenų, bet ir kitų namo gyventojų rimtį, nes, išplitus gaisrui, buvo iškviestos specialiosios tarnybos, daug namo gyventojų buvo evakuoti iš savo butų, patyrė išgąstį ir įvairius nepatogumus. Minėta, kad nuteistieji veikė dėl chuliganiškų paskatų, tačiau tais pačiais gyvybės atėmimo ir žmonių žalojimo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

7.4. Byloje nustatyta, kad padegdami butą nuteistieji sugadino ne tik buto savininkų, bet ir kitų namo gyventojų turtą, o tai neabejotinai patvirtina jiems inkriminuotą turto sugadinimo kvalifikuojantį požymį – visuotinai pavojingą būdą. Pagal BK 190 straipsnį BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuteistųjų veiksmais sugadinta namo gyventojų turto už 222 786, 97 Lt (64 523,56 Eur), o tai beveik septynis kartus viršija nurodytą sumą. Taigi ir didelės vertės turto sugadinimas inkriminuotas pagrįstai.

Konstatuotina, kad teismai, kvalifikuodami kasatoriaus nuteistojo P. D. veiksmus, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

8. Nuteistasis P. D. kasaciniame skunde teigia, kad teismų jam nepagrįstai pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-40/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-40/2012">2K-40/2012</a>, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.). Tai, kad P. D. prieš įvykį vartojo alkoholį, nurodė liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojas A. L. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino buvusį P. D. neblaivumą. Pats P. D. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje, vykusioje 2012 m. gegužės 17 d., parodė vartojęs alkoholį, tą patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Apie tai parodė ir kaip įtariamasis apklausiamas L. B., kuris savo parodymus patvirtino teisme. Taigi, nepaisant to, kad byloje nėra alkotesterio duomenų apie P. D. buvusį neblaivumą įvykio metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, vadovaujantis liudytojų, kito kaltinamojo byloje ir paties P. D. parodymais, tai vienareikšmiškai nustatyta. Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013). Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta aukščiau, tinkamai nustatė nusikalstamos veikos mechanizmą, P. D. apsvaigęs nuo alkoholio buvo jau prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jo savikontrolę, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kitą neturtinę žalą, kurios pasireiškimo formų nebaigtinis sąrašas pateiktas CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Tačiau teismų praktikos formavimasis yra nuolatinis procesas. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, kokiu laikytina apeliacinės instancijos teismo nustatyta suma, yra galimi, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2008">3K-3-529/2008</a>). Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, kuriomis remiantis galima teigti, jog žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Apeliacinės instancijos teismas padidino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam M. T., motyvuodamas tuo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Priešingai negu teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis P. D. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, juolab kad nukentėjusiajam M. T. neturtinė žala priteista solidariai iš visų jauno amžiaus darbingų nuteistųjų: P. D., L. B. ir P. S.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. yra jauno amžiaus, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo laiku baigti mokyklos, akivaizdžiai sumažėjo jo galimybės studijuoti ir įsidarbinti, itin apsunkinta galimybė sukurti šeimą bei susilaukti vaikų. Jis nevaldo kojų, nuolat kenčia fizinį skausmą, kasdienių biologinių poreikių tenkinimas sukelia nuolatinius nepatogumus, padaryti sužalojimai akivaizdžiai pasunkina jo fizinio judėjimo, profesines bei bendravimo galimybes. Esant tokioms aplinkybėms, 250 000 Eur neturtinės žalos piniginis įvertinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Konstatuotina, kad pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo P. D. kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis

Vladislovas Ranonis