Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-16-693/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00707-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.10;
2.14.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas Vaidas Laukys 2014 m. gruodžio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad 2014 m. birželio 6–28 d. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 10 sklype esančiame III miškų grupės privačiame miške, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame M. K. ir V. K., savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, plynai 0,32 ha (3200 kv. m) plote nupjovė visus žalius medžius, kurių tūris yra 61,12 kub. m, savavališkai iškirstą medieną išvežė iš miško, išrovė medžių kelmus, sunaikino miško paklotę ją suardydamas, šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 6 dalių, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19, 20, 31.1, 31.5 punktų, Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 ir 11 punktų, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3, 8 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje.
Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Vaidas Laukys 2015 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 36/2014, kuriuo M. K. pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį paskyrė 868 Eur baudą, 622 straipsnio 2 dalį – 868 Eur baudą, 68 straipsnio 1 dalį – 35 Eur baudą, galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, iš dalies patenkinus M. K. skundą, buvo panaikintas Valstybinės miškų tarnybos Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2015 m. sausio 5 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta institucijai, priėmusiai šį nutarimą, papildomai ištirti bylos aplinkybes.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir paliko galioti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2015 m. sausio 5 d. nutarimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 19 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį.
Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas padarė esmines proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo veiksmuose nėra ATPK pažeidimų, už kurių padarymą jis nubaustas, sudėties, nepasisakęs dėl pareiškėjo kaltės, grąžino bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat nepasisakęs dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties, kaltės pareiškėjo veiksmuose, neįvertinęs įrodymų, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą, taip, pareiškėjo manymu, šis teismas pažeidė ATPK 30211 straipsnio nuostatas, nes galėjo tikrinti pirmosios instancijos teismo nutartį neišeidamas už jos ribų. Nors apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje savo sprendimo dalyje pasisakė tik dėl bylos grąžinimo institucijai pagrįstumo, tačiau rezoliucinėje dalyje nutarė palikti galioti patį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ir ATPK 30212 straipsnio nuostatų, nes priėmė šioje normoje nenumatytą ir nemotyvuotą sprendimą, taip buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą teismą (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001).
Pareiškėjo manymu, buvo pažeista ir jo teisė būti išklausytam (ATPK 272 straipsnis), nes nė vienoje iš teismų instancijų jis nebuvo reikiamai išklausytas, neatsižvelgta į jo pateiktus argumentus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) kontekste analizuojama proceso „teisingumo“ sąvoka iš esmės priklauso nuo to, ar asmeniui suteikta pakankamai galimybių pristatyti savo bylą ir ginčyti, jo nuomone, neteisingus įrodymus. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad pirmiausia nacionaliniai teismai turi vertinti visų įrodymų byloje svarbą ir įrodomąją vertę (Khrabova v. Russia, no. 18498/04, judgement of 2 October 2012, Mirilashvili v. Russia, no. 6293/04, judgement of 11 December 2008). Šalių lygybės principas reiškia, kad šis principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį lyginant su oponentu (Kress v. France, no. 39594/98, ECHR 2001-VI, Švenčionienė v. Lithuania, judgement of 25 November 2008). Šis principas įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų turint tikslą paveikti jo sprendimą (Fretté v. France, no. 36515/97, ECHR 2002-I). Be to, pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir ATPK 257 straipsnį, nes netyrė ir nevertino įrodymų (pareiškėjas juos išdėstė pareiškimo 4, 5 l.), patvirtinančių, kad M. K. 2014 m. birželio mėn. tvarkant savo žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad sklype yra į miškų kadastrą įtrauktas miškas, kurio tvarkymui yra taikomos specialios įstatymo nuostatos.
Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-6511/2010, N9-990/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35/2014 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas – ATPK 9, 250, 621, 622 straipsnius, 68 straipsnio 1 dalį, nes paliko galioti nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, kai jo veiksmuose nebuvo šių pažeidimų sudėties. Pasak pareiškėjo, jam įgyjant žemės ūkio paskirties sklypą, nebuvo ir negalėjo būti jam žinoma apie tai, kad jame užaugę savaiminukai želdiniai yra įtraukti į Miškų kadastrą, nes tokie duomenys nebuvo nurodyti nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei išraše iš Nekilnojamojo turto registro. Jis, atsižvelgdamas į privalomuosius Žemės įstatymo 21 straipsnio ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, savo sklype tvarkė tik sausus, nudžiūvusius medžius, krūmus, rovė kelmus, iš senų kelmų ataugusias atžalas, taip ruošdamas žemę arti. Be to, jis, prieš kirsdamas krūmynus, kreipėsi į Kauno miškų urėdiją ir seniūniją, siekdamas išsiaiškinti, ar reikalingi leidimai tvarkyti želdinius. Jam buvo paaiškinta, kad jeigu jo nuosavybės dokumentuose nėra įrašyto miško, tai želdiniai tvarkomi pagal Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. TS-140, reikalavimus, pagal kuriuos galima kirsti ir kitus medžius (išskyrus ąžuolus, beržus ir uosius), ne didesnius nei 16 cm. Pareiškėjo manymu, pati Valstybinė miškų tarnyba neatliko jai teisės aktais pavestų pareigų ir neinformavo žemės sklypo savininko (ir ankstesnio savininko V. G.), kad jo ne miško žemėje esantis miškas yra įrašomas į Miškų kadastrą (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. DI-409/3D-331 patvirtinto Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 13, 15 punktai).
Pareiškėjas nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vertino dviejų skirtingų sklypų duomenis. Byloje visi duomenys apie miško plotą ir tūrį buvo pateikti dėl to paties miško, įregistruoto pareiškėjui priklausančiame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); skiriasi tik sklypo taksacinis numeris (2014 m. sklypas buvo žymimas Nr. 10, 2015 m. – Nr. 12). Taigi byloje esantys taksoraščiai (b. l. 98, 122, 124, 11, 127 ir pridėtos bylos 6 ir 18 l.) yra apie tą patį pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Teismas nurodė, kad bylai aktualūs yra tik tie duomenys, kurie buvo įtraukti į miškų kadastrą pažeidimo padarymo laikotarpiu, t. y. pridėtos bylos 18 l. Tačiau, pasak pareiškėjo, visi prieštaringi duomenys yra apie tą patį pažeidimo laikotarpį, tik jie buvo tikslinami, todėl teismai turėjo nustatyti ne tuos duomenis, kurie buvo įrašyti į Miškų kadastrą, o objektyvius duomenis, kurie buvo tikrovėje pažeidimo padarymo metu. Teismas nevertino liudytojo R. B., Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo, teisme duotų parodymų, kad klaidingi duomenys taksaciniame lape (pridėtos bylos 6 l.) yra dėl specialisto neapsižiūrėjimo. Šis liudytojas nurodė, kad medyno tūris, rūšis ir amžius taksoraščio ištraukoje, esančioje pridėtos bylos 18 l., gauti pagal kompiuterinius modulius, o ne pagal faktinę padėtį. Faktinę padėtį atspindi miško inventorizacija, kuri buvo atlikta 2013 m., pagal kurią medynų tūris miške yra 160 kub. m. (b. l. 124), tačiau šie duomenys dėl ilgai trunkančio inventorizacijos proceso buvo suvesti tik 2014 m. po padaryto administracinio teisės pažeidimo. Nutarimo priėmimo metu jie buvo suvesti į kadastrą kaip gauti 2013 m. Dėl to medynų tūris turėjo būti nustatomas pagal 2013 m. inventorizacijos duomenis, pagal kuriuos jis yra 160 kub. m.
Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje yra skirtingi duomenys apie miško, patenkančio į M. K. priklausantį sklypą, plotą. 2014 m. liepos 8 d. patikrinimo akte institucija nustatė 0,32 ha iškirstą miško plotą vadovaudamasi taksuoto miško plotu – 0,54 ha. Tačiau šiuo metu institucija pateikė patikslintus miško kadastro duomenis, kuriuose nurodytas mažesnis miško plotas, t. y. 0,45 ha (jie buvo patikslinti po to, kai M. K. pateikė kadastrinius matavimus, kuriuose nurodytas 0,4361 ha plotas). Kadangi pagal bendrą miško plotą buvo nustatytas iškirstas miško plotas, dėl to, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad iškirsto miško plotas buvo nustatytas neteisingai. Tikslus miško plotas ir medynų tūris yra esminės aplinkybės, kurios privalėjo būti nustatytos administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, nes pagal juos skaičiuojama padaryta žala valstybei. Teismas pats iškirsto miško ploto nustatyti negali, nes tam reikia, naudojant specialias priemones, atlikti naujus matavimus, ir tai galės atlikti institucija papildomo aplinkybių tyrimo metu.
Pareiškėjas dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržytos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nes jis nebuvo informuotas apie Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje, kurio metu buvo nustatytas iškirsto miško plotas, laiką (2014 m. liepos 8 d.). Pareiškėjo manymu, šis pažeidimas gali būti ištaisytas tik iš naujo atlikus aplinkybių tyrimą.
Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas savo prašyme kvestionuoja nagrinėjamoje byloje priimtą Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, kurios apeliacine tvarka neskundė. Kauno apylinkės teismas šioje 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, išanalizavęs visus įrodymus ir įvertinęs bylos medžiagą, taip pat išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo požymius, suabejojo tik dėl pažeidimo objekto ir tik tuo pagrindu grąžino bylą instancijai, surašiusiai 2015 m. sausio 5 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir priėmė naują nutarimą – paliko galioti 2015 m. sausio 5 d. nutarimą nepakeistą, motyvuotai pasisakydamas dėl administracinio pažeidimo objekto. ATPK 30212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 5 punktuose numatytais atvejais apygardos teismas priima nutarimus, o 1, 3, 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais – motyvuotas nutartis. Dėl to nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 30212 straipsnį, nes priėmė sprendimą, kurio minėta norma nenumato, ir kad pažeidė šio straipsnio 2 dalį, nes sprendimo nemotyvavo. Be to, pareiškėjas pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skundžiant 2015 m. sausio 5 d. nutarimą, ir atsiliepime į Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą, kuriuo neprašė žodinio bylos nagrinėjimo, dėl to, priešingai nei teigia pareiškėjas, negalėjo būti pažeista jo teisė būti išklausytam.
Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismas nutarime padarė aktualių šioje byloje teisės aktų analizę ir padarė pagrįstas išvadas. Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindimu oficialiu šaltiniu. Pagal Miškų valstybės kadastro duomenis, M. K. ir V. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), augantis 40 metų amžiaus baltalksnynas, kurio rūšinė sudėtis yra 6Bt, 4G1, skalsumas – 0,7, tūris – 191 m3/ha, pirmą kartą inventorizuotas 2004 m. Valstybinės miškų tarnybos pateikta 2014 m. liepos 8 d. pažyma apie tekstinius Miškų valstybės kadastro duomenis yra aktuali būtent pažeidimo padarymo laikotarpiui – 2014 m. birželio 6–28 d.
Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo (patvirtinto aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331) 15.2.1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, per 3 mėn. nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėn. nuo informavimo dienos bus įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą (ginčo sklypas kaip miškas buvo inventorizuotas 2004 m., M. K. šio sklypo savininku tapo 2014 m., prie 2014 m. gegužės 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas ir 2006 m. VĮ Registrų centro pažymėjimas, kuriuose nurodoma, kad ginčo sklype yra 1,27 ha želdinių). Akivaizdu, kad apie ginčo sklype esantį mišką M. K. privalėjo informuoti buvęs savininkas. Taigi nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, kad Valstybinė miškų tarnyba neatliko jai teisės aktais pavestų pareigų.
Atsiliepime nurodoma, kad Miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija). Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų – Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys: kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2 punktas). Taigi Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra teisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013).
Atsiliepime remiamasi Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatomis ir nurodoma, kad pagal Institucijos vedėjo 2014 m. liepos 7 d. pavedimą 2014 m. liepos 8–10 d. patikrinus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 10 sklype esantį privatų mišką buvo nustatyta, kad 0,32 ha (3200 kv. m) plote nupjauti visi medžiai, mediena išvežta, išrauti medžių kelmai, sunaikinta miško paklotė ją suariant, surašytas 2014 m. liepos 10 d. patikrinimo aktas Nr. 22-V. Nustatyta, kad: M. K. organizavo miško kirtimo darbus neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, suteikiančio teisę kirsti mišką; 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje užsakė kadastrinius matavimus, 2015 m. sausio 2 d. Registrų centras perregistravo ginčo sklypo kadastro duomenis ir M. K. bei V. K. priklausančiame 10,1860 ha žemės sklype, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 0,4361 ha miško žemės plotas. Taigi Kauno apygardos teismas, įvertinęs Miškų valstybės kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sklype miškas buvo ir šiuo metu yra miško žemė, jame įvykdytas plynas kirtimas, kuriam buvo reikalingas leidimas, ir kad valstybinės miškų tarnybos pateikta 2014 m. liepos 7–8 d. pažyma apie tekstinius miškų kadastro duomenis aktuali būtent pažeidimo padarymo laikotarpiu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. prašymas tenkintinas.
Dėl ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties
Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad M. K. nesutiko su Institucijos vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2015 m. sausio 5 d. nutarimu jam paskirtomis nuobaudomis už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir padavė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose šių pažeidimų sudėties – subjektyviojo požymio – kaltės.
Apylinkės teismas, išklausęs pareiškėjo, jo atstovės, Institucijos atstovų paaiškinimų, apklausęs liudytojus R. B., V. G., K. K., vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė bylą grąžinti Institucijai papildomai ištirti bylos aplinkybes, nes teismui kilo abejonių dėl nustatyto galbūt iškirsto miško ploto ir iškirstų medžių tūrio (kuriais remiantis skaičiuojamas padarytos aplinkai žalos dydis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą (kuriuo buvo prašoma palikti Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą nepakeistą), nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus bei priėmė nepagrįstą nutartį, ir, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir paliko galioti Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje užfiksuoti prieštaringi iškirsto miško ploto ir tūrio duomenys. Šis teismas, įvertinęs Miškų valstybės kadastro duomenis, remdamasis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalimis, Miškų valstybės kadastro nuostatų 34–40 punktais, nustatė, kad Institucija pagrįstai vadovavosi Miškų valstybės kadastru, kurio duomenimis, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmą kartą inventorizuotas 2004 m., todėl institucijos 2014 m. liepos 8 d. pažymoje (pridėtos bylos 18 l.) užfiksuoti duomenys vertinami kaip patikimi, aktualūs būtent pažeidimo padarymo laikotarpiu (2014 m. birželio 6–28 d.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismo nutartyje nurodyti žemės sklypo ploto ir jame esančio miško tūrio duomenų netikslumai, užfiksuoti kituose dokumentuose, nepaneigia Miškų valstybės kadastro duomenų teisingumo, be to, institucijos 2015 m. sausio 8 d. pažymoje (b. l. 11) nurodyti duomenys apie miško tūrį yra kito sklypo – 12, o nagrinėjamu atveju aktualūs 10 sklypo duomenys.
Pareiškėjas teigia, kad nė vienoje iš teismų instancijų jis nebuvo tinkamai išklausytas, neatsižvelgta į jo pateiktus argumentus, taip buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nepasisakęs dėl administracinių teisės pažeidimų sudėties pareiškėjo veiksmuose, neįvertinęs įrodymų, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą, taip pažeidė ATPK 9, 257, 30211 straipsnių nuostatas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimų. ATPK 30211 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribų apygardos teisme: apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė tik dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, dėl to darytina išvada, kad panaikinus nutartį byla turėjo būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau šis teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priėmė naują nutarimą – palikti Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimą nepakeistą. Šiuo atveju apygardos teismas palikdamas minėtą nutarimą galioti apskritai nepasisakė, ar M. K. veiksmuose yra ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis, nes jis nuosekliai neigė savo kaltę, teigdamas, kad nežinojo, jog pirkto sklypo dalyje yra miškas, ir minėtą Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, kuris dėl inkriminuotų pažeidimų sudėties taip pat nepasisakė. Taigi M. K. skundas dėl Institucijos 2015 m. sausio 5 d. nutarimo liko nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu ir atsižvelgdama į nurodytus argumentus, patikrina, ar M. K. veiksmuose yra ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas Institucijos apeliacinį skundą, nutarime nustatė šias faktines aplinkybes: Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys įregistruoti 2003 m. balandžio 3 d., plotas 10,07 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Miško žemės naudmenos sklype nenurodytos; vadovaujantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 10 taksaciniame sklype augantis 40 metų amžiaus baltalksnynas, kurio rūšinė sudėtis yra 6Bt, 4Gl, skalsumas 0,7, tūris – 191 m/ha, pirmą kartą inventorizuotas 2004 metais.
Minėtą žemės sklypą 2014 m. gegužės 26 d. nupirko M. K. iš ankstesnių savininkų G.. Notaras, tvirtindamas sandorį, rėmėsi 2014 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir pridedamu planu, kuriuose nurodyta, jog tai žemės ūkio paskirties žemė (kad sklype yra dalis miško ar miško žemės – nenurodyta).
Institucijos vyriausiasis specialistas Vaidas Laukys 2014 m. liepos 8–10 d. patikrino žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 10 sklype esantį privatų mišką ir surašė 2014 m. liepos 10 d. patikrinimo aktą Nr. 22-V. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo 10 taksacinio sklypo dalyje, 0,32 ha (3200 kv. m) plote, nupjauti visi medžiai, mediena išvežta, išrauti medžių kelmai, sunaikinta miško paklotė ją suariant.
Pareiškėjas M. K. iš esmės pripažino, kad jis pirktame žemės sklype iškirto krūmus, sausuolius, kelmų atžalas ir ruošė sklypą naudoti pagal paskirtį – žemės ūkiui, nes pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad sklypo žemė yra žemės ūkio paskirties, o kad dalyje sklypo yra registruotas miškas, nežinojo. Be to, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. K. tėvas K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) girininkiją ir (duomenys neskelbtini) seniūniją konsultacijos dėl krūmų ir menkaverčių medžių kirtimo jo sūnui priklausančiame sklype, kurio paskirtis – žemės ūkio, ir jam buvo paaiškinta, kad krūmus ir smulkius menkaverčius medžius tokioje žemėje galima kirsti.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio (Nekilnojamojo turto kadastro duomenys) 1 dalies (joje nurodyta – į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys) 4 ir 6 punktuose nustatyta: žemės sklypo naudojimo būdas (4 punktas); žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė (6 punktas). Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, vienas iš jų yra kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai (1 dalies 4 punktas).
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 ir tuo pačiu nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, kuriuose nustatyta, kad: kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba (13 punktas); kadastro tvarkytojo viena iš funkcijų – užtikrinti sąveiką su Valstybės registrais (16, 16.2 punktai), tarp jų ir su Nekilnojamojo turto registru (34.2 punktas); kadastro tvarkytojas duomenis apie kadastro objekto įregistravimą, kadastro objekto pakeitimo duomenų įrašymą ar kadastro objekto išregistravimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kadastro objekto įregistravimo, kadastro objekto pakeitimo duomenų įrašymo ar kadastro objekto išregistravimo perduoda Nekilnojamojo turto registrui keitimosi duomenimis sutartyje nustatyta tvarka (39 punktas).
Pažymėtina, kad tai, jog minėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie buvo tobulinami juos keičiant, įtvirtintas reglamentavimas nebuvo pakankamas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija) 13 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kurioje nustatyta: Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybės institucijos turi užtikrinti tinkamą sąveiką su Nekilnojamojo turto registru, kad Miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę (objekto įregistravimas, išregistravimas, pakeitimo duomenų įrašymas) laiku būtų perduoti Nekilnojamojo turto registrui.
Žemės sklypo, esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2003 m. balandžio 3 d., plotas 10,07 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta – žemės ūkio. Institucija pripažino ir tai nustatė Kauno apygardos teismas, kad šiame žemės sklype 0,32 ha (3200 kv. m) plote miškas pirmą kartą inventorizuotas 2004 metais ir šie duomenys buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, tačiau Nekilnojamojo turto registrui šie duomenys nebuvo perduoti, nes 2014 m. gegužės 20 d. Nekilnojamojo turto registro išraše ir plane (šiais duomenimis rėmėsi notaras tvirtindamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį) miškas nenurodytas. Tiesa, plane pažymėta, kad sklype yra 1,27 ha medžių ir krūmų želdinių, tačiau tai ne miško, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą – kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė, ir atsakomybę už tokioje žemėje neteisėtą medžių ir krūmų naikinimą numato ATPK 78 straipsnio 2 dalis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta,,visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“ Taigi jau pats įstatymų leidėjas nurodė, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, tačiau nei Institucijos pareigūnas, bausdamas M. K., nei teismai, nagrinėdami skundus, į šią įstatymo nuostatą apskritai nekreipė dėmesio.
Institucijos atstovui 2014 m. liepos 10 d. surašius patikrinimo aktą Nr. 22-V dėl neteisėto miško kirtimo M. K. 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje užsakė sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. sausio 2 d. Registrų centras perregistravo ginčo sklypo kadastro duomenis ir M. K. bei V. K. priklausančiame 10,1860 ha žemės sklype, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo 0,4361 ha miško žemės plotą. Taigi Nekilnojamojo turto kadastre miško žemė įregistruota po pažeidimo padarymo.
Institucijos pareigūno 2015 m. sausio 5 d. nutarimu M. K. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Siekiant tinkamai pritaikyti ATPK normą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.
ATPK 621 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta:,,Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“
ATPK 622 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta:,,Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimas arba išvežimas (be leidimo), kai ištraukiama ar išvežama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų...“
ATPK 68 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta:,,Savavališkas miško paklotės naikinimas, žalojimas ar rinkimas...“
Minėtų normų dispozicijų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šie administraciniai teisės pažeidimai padaromi tyčiniais veiksmais.
Pažymėtina, kad minėtame Institucijos nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma padaryti M. K. inkriminuoti ATPK pažeidimai, iš esmės neatskleistas ir M. K. kaltės turinys. Tuo tarpu pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).
Byloje surinkti duomenys patvirtina M. K. aiškinimą, kad jis savo žemės ūkio paskirties žemės sklype kirsdamas krūmus ir menkaverčius medžius (baltalksnius, gluosnius) nežinojo, jog dalyje sklypo – 0,32 ha – įregistruotas miškas, todėl jo veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės.
Taigi M. K. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, 622 straipsnio 2 dalyje, 68 straipsnio 1 dalyje, padarymą nesant jo veiksmuose šių pažeidimų sudėties, pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 1 punkto nuostatą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Institucijos pareigūno 2015 m. sausio 5 d. nutarimas bei Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas naikintini, o M. K. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 36/2014 nutrauktina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto Vaido Laukio 2015 m. sausio 5 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą panaikinti ir M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 36/2014 nutraukti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Dalia Bajerčiūtė
Vytautas Masiokas
