Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-6-788/2017

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01630-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.20 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VKTIN-58021758-16 D. P. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalis 1158 Eur bauda.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi D. P. skundas netenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi D. P. apeliacinis skundas netenkintas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas, administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. P. pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalis nubaustas už šias veikas:

1.1. 2015 m. gegužės 26 d., apie 14.30 val., Panevėžio r., kelyje A10, 13 km, sustabdžius kelių transporto priemonių junginį: triašį automobilį „Scania R560“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba „Zaslaw D-66517“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu Kauno r.–Biržų r., vairuotojas D. T. vežė 34,3 kub. m eglės rąstų. Paskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes viršyta leistina junginio bendroji masė 7,71 t (leistina bendroji masė – 40 t, faktinė masė apskaičiavus – 47,71 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „T“ direktorius D. P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino, kad nebūtų pažeisti susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.4 punkto reikalavimai);

1.2. 2015 m. birželio 3 d., 16.30 val., Kalvarijos PKP (iš Lietuvos) sustabdžius kelių transporto priemonių junginį: triašį automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu Lietuva–Lenkija, vairuojamą T. K., apskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes viršyta leistina junginio bendroji masė 2,72 t (leistina bendroji masė – 40 t, faktinė masė apskaičiavus – 42,72 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „T“ direktorius D. P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino, kad nebūtų pažeisti susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.6 punkto reikalavimai), taip pažeidė Kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus. Taip pat UAB „T“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėjas, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu minėta didžiagabarite transporto priemone, ir pateikė pakrauti didžiagabaričius krovinius į šį automobilį nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, taip pažeidė susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto bei susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 7 ir 8 punktų reikalavimus;

1.3. 2015 m. rugpjūčio 11 d., 15.12 val., Joniškio r., kelyje Nr. 210,3 km, UAB „T“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėjas, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,34 m (pagal susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,34 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais;

1.4. 2015 m. gruodžio 18 d., 13.27 val., Joniškio r., Žagarė, Aušros 12, UAB „T“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėjas, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, ir 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį automobilį „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,18 m (pagal susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,18 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais;

1.5. 2015 m. gruodžio 18 d., 13.27 val., Joniškio r., Žagarė, Aušros 12, UAB „T“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, ir 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „T“ priklausantį automobilį „Scania R560“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Narko“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,21 m (pagal susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,21 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

2.1. Pareiškėjas teigia, kad teismai neteisingai aiškino įstatymą, pažeidė konstitucinius teisinės atsakomybės principus nulla poena sine lege ir non bis iri idem (Konstitucijos 31 straipsnio 4, 5 dalys), taip padarydami esminius materialiosios teisės pažeidimus, nulėmusius neteisėtų nutarčių priėmimą.

2.2. ATPK 145 straipsnio 3 dalis, pasak D. P., teisės subjektui neformuoja jokių pareigų, o tik numato atsakomybę asmeniui, kuriam pavesta vadovauti pervežimų veiklai (transporto vadybininkui), už netinkamą pareigų, apibrėžtų kitais teisės aktais, vykdymą. Pavedimas vadovauti transportavimo veiklai yra specialus teisinis terminas, naudojamas tik teisės aktuose, reglamentuojančiuose licencijuojamų įmonių veiklą, nes šiose įmonėse privalo būti asmuo (transporto vadybininkas), kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Jokie kiti teisės aktai neapibrėžia, kas yra vadovavimas transporto veiklai nelicencijuojamose įmonėse. Teisės aktai nustato atitinkamas pareigas vežėjui, kurias įmonė įgyvendina per savo darbuotojus, dalyvaujančius vykdant pervežimus – vairuotojus, ekspeditorius ir pan., kurie žino arba privalo žinoti teisės aktų reikalavimus ir už jų nevykdymą ar pažeidimą atsako drausmine ir administracine tvarka, taip įgyvendinant atsakomybės neišvengiamumo principą.

2.3. Pareiškėjo nuomone, profesinė krovinių ir keleivių pervežimo už atlygį veikla valstybėje yra reguliuojama, todėl įstatymų leidėjas ATPK 145 straipsnyje ir numatė papildomą atsakomybę transporto vadybininkams, turintiems atitinkamą profesinę kompetenciją, ir privalantiems užtikrinti valstybės nustatytas veiklos sąlygas, šiuos subjektus įvardydamas specialiu terminu – asmenys vadovaujantys krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Nesant teisės aktų apibrėžtos „vadovavimo pervežimų veiklai“ nelicencijuojamose įmonėse sąvokos, nėra kriterijų nustatyti, kaip ji turi būti įgyvendinama, nėra jokių reikalavimų, kaip įmonėje ir kokios kompetencijos darbuotojams gali būti pavedama (raštu, žodžiu) vykdyti tokią veiklą, kokios vadovaujančių neapibrėžtai veiklai darbuotojų pareigos, teisės ir atsakomybė.

2.4. D. P. teigia, kad už ATPK 145 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatyto pažeidimo įvykdymą gali atsakyti tik vienas asmuo – vadovas arba įgaliotas asmuo, kuriam iš jų pavesta vadovauti vežimo veiklai. Tai, kad atsakomybės subjektas apibrėžiamas nurodant pavedimą vadovauti dviejų rūšių veikloms – keleivių arba krovinių pervežimui, patvirtina, kad įstatymų leidėjas atsakomybę numatė transporto vadybininkui, veikiančiam profesinę pervežimų veiklą vykdančioje licencijuojamoje įmonėje. Pareiškėjo nuomone, neįmanoma pažeisti ATPK 145 straipsnio 3-6 dalių vykdant keleivių pervežimus, nes šiose normose nustatyta atsakomybė už pažeidimus, padarytus pervežant krovinius (svorio ar matmenų viršijimas neturint leidimo). Lietuvos Respublikoje neišduodami leidimai vežti keleivius viršijant ašių apkrovas, transporto priemonės aukštį ar didžiausią leidžiamąją masę (Kelių įstatymo 20 straipsnis). Pasak pareiškėjo, semantinis, loginis, sisteminis ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimas patvirtina, kad jis, kaip UAB „T“, kuri nevykdo profesinės kelių transportu vežimo veiklos ir atitinkamai neturi transporto vadybininko, vadovas, nėra ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalių subjektas.

2.5. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje uždraustos dvi veikos – pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone, viršijant leidžiamus parametrus, jeigu neįsitikinta, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Normos sankcijoje numatyta, kad atsakomybėn traukiami krovinius vežti pateikusių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys (siuntėjai) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys, arba pakrovėjai. Šio pažeidimo subjektas yra: siuntėjas (įmonės vadovas ar atsakingas asmuo), krovėjo įmonės vadovas ar atsakingas asmuo, ar pakrovėjas.

2.6. Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas poziciją bausti vežėjo vadovą iš esmės grindė Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui. D. P. nuomone, ši norma suponuoja priešingą – jei vežėjo vairuotojas už konkretaus teisės akto pažeidimą, pavyzdžiui, susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 pažeidimą, trauktas atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, vežėjo vadovas nebegali būti už tą patį pažeidimą baudžiamas pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Muitinės praktikoje, pasak D. P., vežėjo vadovą nubaudus pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, jis už tą patį pažeidimą atsakomybėn traukiamas ir pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, jau kaip siuntėjo vadovas. Įmonei vežant krovinį savo sąskaita, t. y. vežėjui sutampant su siuntėju, tas pats subjektas (jo atstovas) už vieno teisės akto pažeidimą negali būti traukiamas atsakomybėn pagal dvi ATPK sudėtis.

2.7. Pasak pareiškėjo, ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė numatyta ne vežėjui (vairuotojui ir transporto vadybininkui), vežančiam normatyvų neatitinkantį krovinį ir už tai atsakantį pagal to paties straipsnio 3-5 dalis, o kitam subjektui, kuris nežino, ar vežėjas turi leidimą vežti didesnius krovinius, ir pateikia ar pakrauna tokį krovinį. Pakrovėjas ATPK 145 straipsnio 6 dalies prasme negali sutapti su vežėju, pervežančiu tą patį krovinį. Vežėjo vadovui tokios atsakomybės taikymas yra nelogiškas vien dėl tos priežasties, jog jam nereikia įsitikinti leidimo buvimu, nes jis žino, kokiomis sąlygomis vykdo vežimus ir kiek gali būti kraunama į transporto sąstatą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

2.8. D. P. nuomone, apeliacinės instancijos teismo pritarimas pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jis, būdamas UAB „T“ vadovas nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti, ar yra gautas leidimas vežti krovinius, viršijančius leistinus techninius parametrus, nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, yra absurdiškas. Jis teigia, kad būdamas įmonės vadovas žinojo, jog neinicijavo, todėl ir UAB „T“ (transporto priemonėms) nebuvo išduoti jokie leidimai vežti krovinius, kurie būtų pateikti vairuotojams. Todėl vairuotojai, išmanydami teisės aktus, reglamentuojančius jų darbą, ir būdami atitinkamai instruktuoti, pasirašytinai supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis, aiškiai žinojo, kad galima vežti tik įstatymo numatytų parametrų krovinius. Pareiškėjo nuomone, kadangi jis nėra ATPK 145 straipsnio 6 dalies subjektas, tai objektyviai negalėjo atlikti joje aprašytos veikos. Teismų išvada, kad svarbus pats „neįsitikinimo faktas“, objektyvioje tikrovėje vežėjo atžvilgiu yra neįmanoma. Logiška, kad kelių transporto priemonės nevaldantis asmuo nedisponuoja informacija apie tai, kokį krovinį gali pateikti ar pakrauti, todėl, pateikdamas ar kraudamas didesnį nei galimi parametrai, privalo įsitikinti, ar yra išduotas leidimas tokio krovinio pervežimui. Tokių veiksmų imtis nereikia ir objektyviai jų negali atlikti vežėjas (vairuotojas, vadovas).

2.9. Prašyme nurodoma, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra krovinio siuntėjas (tiekėjas), tą patvirtina parengiamoji įstatymo medžiaga. Teismai nepaneigė įstatymų leidėjo tikslo papildomai numatyti administracinę atsakomybę svetimo vežėjui krovinio siuntėjui ar pakrovėjui.

2.10. D. P. teigia, ATPK 145 straipsnio 6 dalies loginė analizė ir įstatymo parengiamoji medžiaga vienaprasmiškai patvirtina, jog ATPK 146 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra ne vežėjas, o krovinio tiekėjas, todėl jis nubaustas nepagrįstai.

3. Atsiliepimu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus viršininkas Dainius Lipsevičius prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą atmesti.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalyse įstatymų leidėjas aiškiai įvardijo administracinėn atsakomybėn traukiamus subjektus: tai vairuotojas, įmonės vadovas ar įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Įmonės, kurios nevykdo licencijuojamos pervežimo veiklos, bet vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir savo sąskaitą, įgalioto asmens turėti neprivalo, tačiau įmonės vadovas gali pats nuspręsti, ar toks asmuo yra reikalingas, ir paskirti transporto vadybininką, kuris vadovautų įmonės krovinių vežimo veiklai. Įstatymų leidėjas nedetalizuoja, kad pagal minėtus straipsnius administracinėn atsakomybėn turi būti traukiamas tik licencijuojamos įmonės vadovas, o Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir kitų šiame bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, todėl jis privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Todėl, pasak Inspekcijos, pareiškėjo argumentai, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes jo įmonė nėra licencijuota ir jis būdamas įmonės vadovu nėra asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, yra atmestini kaip nepagristi.

3.2. Inspekcija mano, kad padaryti pažeidimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases, pakrovimas ir vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams.

3.3. Atsiliepime teigiama, kad siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y. UAB „T“. UAB „T“ parduoda medieną įvairiems klientas ir pristato savo transporto priemonėmis gavėjams. Medieną automobilyje įrengto manipuliatoriaus pagalba pakrauna UAB „T“ vairuotojai. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad vairuotojai krautų į transporto priemones leistiną kiekį medienos, nes visi įmonės darbuotojai yra tinkamai instruktuoti ir žino teisės aktų reikalavimus. Tačiau vairuotojai nevykdo įmonės ūkinės komercinės veiklos, jie nepriima užsakymų, nesirūpina krovinių pristatymu klientams. Krovinių pakrovimas ir pervežimas įmonėje be vadovo žinios praktiškai neįmanomas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negali kontroliuoti krovinio pakrovimo ir gabenimo eigos, nepagrįsti, nes su tuo susiję dokumentai įtraukiami į apskaitą. Pareiškėjo argumentas, kad jis nėra tinkamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį subjektas, yra nepagrįstas. Įmonė, siekianti gauti kuo daugiau užsakymų ir pajamų, stengiasi pervežti daugiau krovinių mažesnėmis sąnaudomis, todėl dažnai perkrauna savo transporto priemones, o D. P. yra įmonės, kuri yra krovinių siuntėjas, vadovas, kuris kasdien organizuoja ir kontroliuoja visą įmonės veiklą.

3.4. Pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Šią pareigą turi ir įmonės vadovas, ir vairuotojas. Įstatymų leidėjas ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatė atsakomybę dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Patikrinimo būdą, ar krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, ar krovinys neviršija leistinų ašių apkrovų, renkasi pats įmonės vadovas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats arba per kitą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju dėl savo neveikimo jis turi atsakyti už vairuotojo pažeidimus. Kelių transporto kodekso 31 straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas krovinį, vežėjas jį patikrina ir, nustatęs neatitikimus, apie tai pažymi važtaraštyje. Kadangi jokių pastabų važtaraščiuose nėra, tai darytina išvada, jog kroviniai, vežami važtaraštyje nurodytiems gavėjams, buvo pakrauti, visi važtaraštyje nurodyti duomenys patikrinti UAB „T“ vairuotojų ir prisiimta visa su krovinių pervežimu susijusi rizika.

3.5. Atsiliepime teigiama, kad D. P., organizuodamas įmonės kasdieninę veiklą – negabaritinių ir/(ar) sunkiasvorių krovinių gabenimą, į kelio savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo, nei dėl leidimo išdavimo. Tai patvirtina, kad krovinius gabenančio ūkio subjekto vadovo aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimų padarymą.

3.6. Šiuo metu galiojantis krovinių vežimo teisinis reglamentavimas visiškai nesieja atsakomybės už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus su licencijos tokiai veiklai turėjimu, todėl D. P. yra tinkamas atsakomybės subjektas už ATPK 145 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus. Atsakomybė numatyta tiek įmonėms, vežančioms krovinius už atlygį, turinčioms atitinkamą veiklos licenciją, tiek įmonėms, gabenančioms krovinius savo sąskaita, tiek bet kuriam fiziniam asmeniui.

3.7. Įmonės direktorius D. P., būdamas atsakingas už visą įmonės veiklą, sąmoningai leido įmonės vairuotojams krauti krovinius į transporto priemones nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kai faktinė transporto priemonių bendroji masė, ašių apkrova ir/(ar) matmenys viršijo leistinus. Tokiais leidimais pasirūpinti turėtų įmonės vadovas. Sisteminis, loginis bei lingvistinis ATPK, Kelių transporto kodekso bei kitų aukščiau minėtų teisės aktų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad krovinių vežimas ir krovinių pateikimas ar pakrovimas yra atskiros veikos, todėl įmonės direktorius D. P., netinkamai organizuodamas ir kontroliuodamas įmonės darbuotojų darbą bei krovinių pakrovimo ir pervežimo veiklą, buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas už pažeidimus pagal ATPK 145 straipsnio 3, 4, 6 dalis ir kaip vežėjas, ir kaip krovinio siuntėjas. Pažymima ir tai, kad D. P. jau ne kartą yra baustas pagal ATPK 145 straipsnį.

3.8. Atsiliepime teigiama, kad teismai materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, įstatymus pritaikė tinkamai.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 145 straipsnio 3,4, 6 dalių taikymo

4.1. Pagal ATPK 302(21) straipsnio 13 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teisėjų kolegija įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pagrindas, nurodytas ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punkte, – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jei šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.

4.2. Pagal šioje byloje nustatytas ir teismų priimtose nutartyse nurodytas aplinkybes D. P. įstatymas – ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalys – pritaikytas tinkamai, pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimų ar nutarčių priėmimui, nenustatyta.

4.3. Šioje administracinių teisės pažeidimų byloje teismai nustatė, kad D. P., būdamas UAB „T“ direktorius ir asmuo, atsakingas už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų pakrovimo normų, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad vairuotojų vairuojamų transporto priemonių junginiai neviršytų didžiausios leidžiamos masės. Būdamas krovinio siuntėjas, jis neįsitikino, ar yra gauti leidimai vežti krovinius konkrečiais maršrutais didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, ir pateikė bei leido pakrauti krovinius nesilaikant teisės aktų reikalavimų, numatančių leistiną naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių aukštį.

4.4. Kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo taip pat nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

4.5. Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai, patvirtinti susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (2, 3 punktai). 13 punkte nustatyta, kad mediena turi būti vežama neviršijant maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės, patvirtintų susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, bei vežamo svorio, nustatyto tai transporto priemonei (junginiui). Reikalavimų 15 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.

4.6. D. P. prašyme teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes jis būdamas įmonės vadovas nėra asmuo, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Šie teiginiai nepagrįsti.

4.7. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, arba individualios įmonės atveju jos savininkas arba, jeigu tai numatyta, kitas sutartimi tos įmonės paskirtas fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Byloje nustatyta, kad UAB „T“ nėra licencijuojama įmonė ir jai minėto reglamento reikalavimas turėti transporto vadybininką nėra privalomas, tačiau įmonės vadovas savo iniciatyva gali nuspręsti, kad įmonėje yra reikalingas darbuotojas, kuris vadovautų krovinių vežimo veiklai. UAB „T“ vadovas D. P. nepateikė duomenų, kad įmonėje dirba asmuo, atsakingas už transporto veiklą, be to, ir bylos duomenys patvirtina, kad UAB „T“ veiklą organizuoja jos vadovas D. P., kuris duoda nurodymus vairuotojams pasikrauti iš urėdijų ar privačių miškų savininkų medienos ir gabena ją užsakovams. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad D. P., būdamas įmonės vadovas ir pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą (įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą) turėjo pats imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalėjo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.

4.8. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių ar jų junginių, nurodytų šio įstatymo 3 priede, kurių matmenys ir (ar) ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, valdytojai moka mokestį už naudojimąsi valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais. Minėto įstatymo 2 straipsnyje pateikta kelių naudotojo sąvoka – tai asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliais ir jų statiniais. Todėl pareiškėjo argumentai, kad minėtų teisės aktų nuostatas gali pažeisti tik įmonės, vykdančios licencijuojamą krovinių vežimo veiklą, yra neteisingi, nes minėti teisės aktai yra privalomi visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.9. D. P. prašyme teigia, kad teismai neteisingai aiškino įstatymą, pažeidė konstitucinius teisinės atsakomybės principus nulla poena sine lege ir non bis in idem, nes įmonei vežant krovinį savo sąskaita, t. y. vežėjui sutampant su siuntėju, tas pats subjektas (jo atstovas) už vieno teisės akto pažeidimą negali būti traukiamas atsakomybėn pagal dvi ATPK sudėtis, t. y. 145 straipsnio 3 ir 6 dalis, be to, jis nėra ATPK 145 straipsnio 6 dalies subjektas, nes vairuotojai, išmanydami teisės aktus, reglamentuojančius jų darbą, ir būdami atitinkamai instruktuoti, pasirašytinai supažindinti su pareiginėmis instrukcijomis, žinojo, kad galima vežti tik įstatymo numatytų parametrų krovinius. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

4.10. Iš tiesų, administracinių teisės pažeidimų teisėje, kaip ir baudžiamojoje teisėje, negalimas nei asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem), nei nuobaudos skyrimas už veiką, kuri nenumatyta įstatyme (nulla poena sine lege). Kita vertus, tokių pažeidimų šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nepadaryta. D. P. nuobaudos paskirtos už skirtingus administracinius teisės pažeidimus, kurių kiekvienas turi tik jam būdingus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir požymius. ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą bendrą svorį bei matmenis. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakomybė kyla už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausioji leidžiamoji masė arba matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Atsakomybė už ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, o minėto straipsnio 6 dalyje – krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims arba pakrovėjams. Pažymėtina, kad vieno iš ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės).

4.11. Pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė numatyta atskirai siuntėjui ir pakrovėjui. Krovinio siuntimas ir pakrovimas nėra tapatūs veiksmai. Šiuo konkrečiu atveju siuntėjas (krovinius vežti pateikusios įmonės vadovas), pakrovimo darbus atlikusios įmonės vadovas ir vežimo įmonės vadovas (t. y. UAB „T“ direktorius D. P.) sutapo, todėl D. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalis.

4.12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai vadovavosi tinkamais teisės aktais, teisingai aiškino jų turinį, skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartys yra teisėtos, šių teismų sprendimų išvados dėl D. P. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 3, 4, ir 6 dalyse, padarytos nepažeidus iš esmės materialiosios ir proceso teisės normų. Dėl to tenkinti pareiškėjo prašymą ir naikinti žemesnių teismų sprendimus – nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. prašymą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas