Baudžiamoji byla Nr. 2K-49-677/2017
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00509-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.1.6.2.3; 2.1.16.2.22
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendžiu M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo M. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. M. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. J., E. K., būdami iš anksto pasirengę vagystei iš negyvenamosios patalpos, iš anksto įsigiję įrankius ir priemones – pirštines, kepures, telefonus, išankstinio mokėjimo SIM korteles, žirkles, visrakčių komplektą bei Lietuvos Respublikoje neregistruotą automobilį „Renault Master“, anglišku registracijos numeriu V219FSG, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 23 d. 23.00 val. iki gegužės 24 d. 2.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, atvyko į J. ir V. K. priklausančią kaimo turizmo sodybą, (duomenys neskelbtini), kur pakėlę nuleidžiamus garažo vartus, įsibrovė į šios kaimo turizmo sodybos garažą, iš kurio pagrobė V. K. keturratį motociklą „Yamaha 660“. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su G. J., E. K., N. D. ir S. R., vėl atvyko į tą pačią kaimo turizmo sodybą, kur jis pakėlė nuleidžiamus garažo vartus; taip įsibrovus į šią patalpą, jis kartu su S. R. ir N. D. pagrobė V. K. vaikišką keturratį motociklą, mopedą „Gilera Runner 50“, elektrinį grąžtą „Bosch“, nešiojamąsias žoliapjoves „Stiga“ ir ūkininkės J. K. traktorių žoliapjovę „Husgvarna Rider 15 V2 AWD“, nešiojamąją motorinę žoliapjovę „Stihl FS 450“, sukrovė šiuos daiktus į automobilį „Renault Master“, o tuo metu G. J. su E. K. stebėjo ir saugojo aplinką, kad M. Č., S. R. ir N. D. nebūtų užklupti vagystės vietoje, taip pagrobė bendros 20 564 Lt (5955,74 Eur) vertės J. ir V. K. turtą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti G. J., E. K., N. D., S. R., tačiau jie kasacine tvarka nesiskundžia.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis M. Č. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 59 straipsnio pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nepašalino.
2.2. Nuteistasis pažymi, kad BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį tokiu atveju teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
2.3. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarties dėl slapto asmenų, transporto priemonės sekimo, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismo teisėjas K. Stulginskas, turinio matyti, kad atliekant kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-00120-13 dėl vagystės iš mechaninių dirbtuvių patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, t. y. susipažinus su telekomunikacijų įvykiais nuo 2013 m. sausio 24 d. iki vasario 28 d., buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką, tikėtina, įvykdė M. Č., E. K. ir G. J., naudodamiesi pastarojo transporto priemone. Tuo pagrindu prokuroras, siekdamas gauti informacijos apie įvykdytą nusikalstamą veiką, nustatyti ją padariusius asmenis bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, 2013 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl įtariamų asmenų bei transporto priemonės slapto sekimo. Teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi prokuroro prašymą tenkino – skyrė M. Č., E. K. bei G. J. ir transporto priemonės „Renault Master“ slaptą sekimą nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki liepos 28 d. ir leido daryti garso bei vaizdo įrašus. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad jam yra žinomos aplinkybės, jog, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį, buvo susipažinta su telekomunikacijų įvykiais nuo 2013 m. sausio 24 d. iki vasario 28 d.
2.4. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartyje nurodyta to paties teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis į bylą nebuvo pateikta, nes tokia nutartis teisme nebuvo priimta. Iš Telšių apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 4 d. nutarimo, kuris į bylą pateiktas tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nuosprendį priėmęs teisėjas K. Stulginskas ikiteisminiame tyrime Nr. 73-1-00120-13 2013 m. kovo 5 d. davė sutikimą prokurorui susipažinti ir gauti informaciją raštu, celių išklotines, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. 17.00 val. iki sausio 28 d. 14.00 val. buvusius telekomunikacijų įvykius. Ši procesinė prievartos priemonė M. Č. buvo paskirta nagrinėjamoje byloje, kurioje teisėjas K. Stulginskas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas teisėjo, pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjusio dalyvauti šiame procese. Taip buvo pažeista kasatoriaus teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismo teisėjas.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas, turėjęs panaikinti nuosprendį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaip to reikalauja BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, šioje byloje savaip interpretavo teismo nešališkumo sampratą. Šis teismas tik deklaratyviai nurodė, kad teisėjas nebuvo šališkas ir nevertino principinės nuostatos, kad BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas dėl nešališkumo principo pažeidimo objektyviuoju aspektu nereikalauja papildomų teisėjo nešališkumo principo pažeidimo patvirtinimų, o tik pateikti teisiamam asmeniui pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Todėl nagrinėjamu atveju pakanka vien fakto, kad teisėjas ikiteisminio tyrimo metu sankcionavo slaptą sekimą, kurio duomenys apkaltinamajame nuosprendyje to paties teisėjo buvo pripažinti įrodymu.
2.6. Kasatorius mano, kad teisėjas K. Stulginskas nesivadovavo ir subjektyviuoju nešališkumo kriterijumi, į kurio pažeidimą apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio. Būtent subjektyvus teisėjo tendencingumas bei šališkumas dėl M. Č. pasireiškė tuo, kad teisėjas K. Stulginskas, po apkaltinamojo nuosprendžio priimdamas akivaizdžiai neteisėtas nutartis, sutrukdė nuteistajam laiku įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo suteiktą teisę apskųsti teisėjo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, dėl to jis, dar net neįsiteisėjus nuosprendžiui, buvo nusiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nurodytas aplinkybes dėl teisėjo šališkumo patvirtina pridedamos prie kasacinio skundo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. kovo 22 d. nutartys, kuriomis buvo panaikintos teisėjo K. Stulginsko priimtos nutartys (2016 m. vasario 11 d. nutartis atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir 2016 m. vasario 19 d. nutartis atsisakyti atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą). Prie nešališkumo principo pažeidimo subjektyviuoju aspektu kasatorius priskiria ir teisėjo K. Stulginsko padarytą BPK 162 straipsnio pažeidimą. Pagal šio straipsnio nuostatas informacija apie privatų asmens gyvenimą, gauta taikant procesinę prievartos priemonę viename procese, kitame procese gali būti panaudota tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui. Pirmosios instancijos teismo teisėjas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo paskirtas E. K., M. Č., G. J. bei transporto priemonės „Renault Master“ slaptas sekimas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje. Nors slaptas sekimas buvo vykdomas kitoje byloje, tačiau duomenų, kad yra gautas teisėjo sutikimas naudoti slapto sekimo duomenis, byloje nėra. Šis pažeidimas lėmė tai, jog bylą nagrinėjęs teisėjas bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis (ir neteisėtomis) siekė, kad dėl kasatoriaus būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad iš tiesų bylą nagrinėjęs teisėjas K. Stulginskas ikiteisminio tyrimo Nr. 73-1-00120-13 metu prokurorui, priėmusiam 2013 m. kovo 4 d. nutarimą, davė sutikimą susipažinti su gauta informacija raštu, celių išklotinėmis, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 24 d. 17.00 val. iki 28 d. 14.00 val. buvusius telekomunikacijų įvykius. Tačiau teisėjas nevertino ikiteisminio tyrimo duomenų, nepasisakė dėl įtarimo pagrįstumo ar bylos faktinių aplinkybių, nes tai įrodytų išankstinę teisėjo nuomonę dėl atskirų proceso dalyvių ar bylos baigties. Taigi šiuo atveju teisėjo dalyvavimas tik duodant sutikimą prokurorui susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita informacija negali būti laikoma aplinkybe, numatyta BK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte, dėl kurios teisėjas negalėjo dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
3.2. Pasisakydamas dėl nuteistojo kasacinio skundo argumento, susijusio su BPK 162 straipsnio taikymu, prokuroras pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00120-13 2013 m. gegužės 24 d. buvo sujungtas su ikiteisminiais tyrimais Nr. 73-1-00509-13 ir 73-1-00485-13, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 75-1-00120-13, o 2013 m. lapkričio 25 d. iš jo buvo vėl atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00509-13, kuriame yra priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys ikiteisminiame tyrime Nr. 73-1-00120-13, atskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-00509-13, galėjo būti panaudoti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir tais duomenimis buvo galima pagrįsti įtarimus, kaltinimus ar teismo sprendimus. BPK nenumatyta, kad, atskyrus bylą, joje esančius duomenis atskirtoje byloje būtų galima naudoti tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui.
3.3. Prokuroro nuomone, byloje nėra jokių duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo tendencingumą. Tai, kad abiejų instancijų teismai nesutiko su kasatoriaus subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija paremtais argumentais, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad ginčijami sprendimai pasižymėjo išankstiniu nusistatymu ir tendencingumu. Teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. Tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nelaikytina teismo šališkumo patvirtinimu.
3.4. Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį visapusiškai, nešališkai, išsamiai, remdamasis apeliacinį bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis normomis, ir priėmė tinkamai argumentuotą BPK reikalavimus atitinkantį sprendimą.
4. Nuteistojo M. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
5. Kasatorius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, argumentuodamas tuo, kad skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisėjas, pagal BK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjęs dalyvauti šiame procese.
5.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra ir vienas iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228/2009">2K-228/2009</a>, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015). Taigi teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198/2009">2K-198/2009</a>). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.
5.2. Priešingai negu teigia kasatorius, skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas K. Stulginskas nagrinėjamos bylos ikiteisminiame tyrime Nr. 73-1-00509-13 nesankcionavo jokių procesinių prievartos priemonių taikymo.
5.3. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2013 m. kovo 4 d. nutarimo matyti, kad teisėjas K. Stulginskas leido prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-00120-13 dėl 2013 m. sausio 24–28 d. įvykdytos vagystės iš mechaninių dirbtuvių, susipažinti su informacija, gauta naudojant telekomunikacijų bendrovių bokštų celes nusikaltimo vietos padarymo zonoje (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, šis ikiteisminis tyrimas (Nr. 73-1-00120-13), kitas, pradėtas 2013 m. gegužės 16 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00485-13) dėl 2013 m. gegužės 15 d. turto vagystės iš A. J. parduotuvės ir dar vienas, pradėtas 2013 m. gegužės 24 d. (ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00509-2013) dėl J. ir V. K. turto vagystės iš kaimo turizmo sodybos, 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, suteikiant jam Nr. 73-1-00120-13, o 2013 m. liepos 5 d. nutarimu prie šio ikiteisminio tyrimo prijungtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-393-13 dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. vagystės iš J. M. namo. Visi šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną, įtarus, kad vagystes iš patalpų galėjo padaryti tie patys asmenys, t. y. M. Č., G. J., N. D., S. R. ir E. K.. Tačiau praėjus pusei metų – 2013 m. lapkričio 24 d., ikiteisminis tyrimas Nr. 73-1-00509-13 dėl J. ir V. K. turto vagystės iš kaimo turizmo sodybos buvo išskirtas į atskirą tyrimą, o ikiteisminis tyrimas dėl 2012 m. rugsėjo 28 d., 2013 m. sausio 24–28 d., 2013 m. gegužės 15–16 d. vagysčių, nepasitvirtinus įtarimams, M. Č., G. J., N. D., S. R. ir E. K. buvo nutrauktas. Kadangi teismui buvo perduota byla tik dėl J. ir V. K. turto vagystės, kurios padarymo aplinkybes aiškinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnams teisėjas K. Stulginskas procesinių prievartos priemonių nesankcionavo, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog dėl BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų aplinkybių teisėjas K. Stulginskas negalėjo nagrinėti M. Č. ir kitų nuteistųjų baudžiamosios bylos.
5.4. Nuteistojo kasacinio skundo argumentas dėl subjektyvaus teisėjo K. Stulginsko šališkumo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis M. Č. tokio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje apie tai nepasisakyta.
Dėl BPK 162 straipsnio taikymo
6. Kasatorius teisus teigdamas, kad nagrinėjamoje byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas, pažeisdamas BPK 162 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi slapto sekimo, vykdomo kitoje byloje, duomenimis, dėl kurių panaudojimo nebuvo gautas leidimas.
6.1. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Č. kaltę su kitais bendrininkais įvykdžius J. ir V. K. turto vagystę iš jiems priklausančios kaimo turizmo sodybos, skundžiamame nuosprendyje, be kitų įrodymų, rėmėsi ir slapto sekimo, vykdyto 2013 m. gegužės 23 d. kitame ikiteisminiame tyrime, protokolo duomenimis. Iš tiesų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ši iš kitos bylos slapto sekimo metu užfiksuota informacija panaudota nesant aukštesniojo prokuroro nutarimo, ar, bylai esant teismo žinioje, – ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, t. y. pažeidžiant BPK 162 straipsnio reikalavimus. Tačiau šis BPK pažeidimas nelaikytinas esminiu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nes slapto sekimo protokolo duomenys nebuvo vieninteliai ir pagrindiniai įrodymai, pagrindžiantys M. Č. kaltę įvykdžius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – pirmosios instancijos teismui apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti pakako visumos kitų byloje esančių įrodymų, kurie atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimus.
7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. Č. kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
Viktoras Aidukas
