Baudžiamoji byla Nr. 2K-316-788/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00038-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,
nuteistajam M. M. (M. M.),
gynėjui advokatui Vytautui Griežei,
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Šarūno Astrausko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 29 d. laikas.
Konfiskuotas M. M. priklausantis lengvasis automobilis „Cadillac CTS GMX322“ (Rusijos Federacijos valst. Nr. duomenys neskelbtini).
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo M. M. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 28 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs labai didelį kiekį – 99,889 kilogramo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, paslėpęs automobilio „Cadillac CTS“ (Rusijos Federacijos valst. Nr. duomenys neskelbtini) dugne prie atsarginio rato, abiejuose slenksčiuose įrengtose slėptuvėse, neteisėtai gabeno šią narkotinę medžiagą per Lenkijos Respubliką ir 2018 m. gegužės 31 d. 22.15 val., neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno ją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kelyje Nr. A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 97-ame kilometre, Kalvarijos savivaldybėje, Salaperaugio kaime, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Š. Astrauskas prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, o Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendį pakeisti dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti M. M. laisvės atėmimą vienuolikai metų ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų. Kasatorius nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskyrė nuteistajam BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos bausmės, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Kasaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39/2009">2K-39/2009</a>, 2K-84/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3/2010">2K-3/2010</a>, 2K-128/2011, 2K-355/2012, 2K-95/2014, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017) ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį švelnesnę bausmę, atsižvelgė į aplinkybes, kurios turi reikšmės individualizuojant bausmę, įprastas gyvenimiškas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tačiau jos nėra išimtinės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, o dalį nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertino neteisingai.
2.2. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo pavojingumą patvirtina tai, kad šio įstatymo sankcijoje įstatymų leidėjas nustatė vienintelę galimą bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos pavojingumo nurodė, kad M. M. atliko tik kurjerio funkciją, taip siekdamas išspręsti savo finansines problemas, o nurodyta narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos ir nebuvo panaudota. Tokie argumentai nėra pakankami BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti. Nuteistasis įgijo ir gabeno labai didelį kiekį – 99,889 kg – narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Šios medžiagos labai didelio kiekio minimali riba yra 125 g, pas nuteistąjį rastos medžiagos kiekis šią ribą viršijo beveik 800 kartų, be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus narkotinė medžiaga – kanapių derva yra priskirta I sąrašui, kuriame įtvirtintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždraustos vartoti net sveikatos priežiūros tikslams. Taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina M. M. veiksmų pavojingumą.
2.3. Tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos muitinės pareigūnų, nėra pagrindas vertinti M. M. veiką kaip mažiau pavojingą ir teigti, kad reali žala visuomenei nepadaryta. Atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti platinimas nėra būtinas. Jau pats labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas kelia pavojų, kad bent dalis jų bus išplatinta, nes paprastai asmenys tokio didelio kiekio savo reikmėms nelaiko. Ir vien tai, kad įstatymų leidėjas tokią veiką apibrėžė kaip nusikaltimą ir ją uždraudė, rodo, kad ji yra pavojinga ir kelia realią grėsmę. Todėl teismai nepagrįstai neigė M. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir žmonių sveikatai, juolab kad nuteistasis disponavo itin dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, kuris, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, yra reikšmingas požymis ir abiejų instancijų teismų nepagrįstai sumenkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLTcxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122-719/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122-719/2019">2K-122-719/2019</a>).
2.4. Tai, kad nuteistasis serga chronišku hepatitu C, dirba, apibūdinamas teigiamai, turi tris mažamečius vaikus, rūpinasi pensinio amžiaus tėvais ir kt., yra absoliučiai įprastos, būdingos daugeliui asmenų aplinkybės, jos nėra išimtinės, darančios įtaką M. M. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis narkotinę medžiagą gabeno automobilyje, kuriame buvo jo mažamečiai vaikai, sutuoktinė, tai yra iš esmės nepaisydamas visuotinai nustatytų teisės normų kėlė pavojų savo artimųjų, mažamečių vaikų saugumui ir saugiai aplinkai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Š. Astrausko kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
4. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3/2010">2K-3/2010</a>, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.).
5. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų buvęs nusikalstamų veikų iniciatorius ar organizatorius, kad būtų dalyvavęs planuojant nusikalstamą veiką, įrengiant slėptuvę, slepiant narkotines medžiagas, kad veika būtų buvusi versliška ir trukusi ilgą laiką. Atsižvelgta ir į tai, kad jis atliko tik kurjerio funkciją, taip siekdamas išspręsti savo finansines problemas. Narkotinė medžiaga buvo sulaikyta ir paimta iš apyvartos, nebuvo panaudota. M. M. anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. serga chronišku hepatitu C, kaltinamojo tėvai pensininkai, pats jis verčiasi individualia veikla, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, turi mažamečių vaikų, už kuriuos gauna socialines išmokas. Kaltinamojo žmona dirba, pajamos nedidelės, iki 2019 m. vasario 15 d. yra dekretinėse atostogose. Visa tai, teismo vertinimu, rodo, kad M. M. padarytas nusikaltimas nėra tipinis, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad netgi minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nebūtų proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kaltininko asmenybei, o ilgalaikis kaltinamojo įkalinimas, tikėtina, neproporcingai neigiamai atsilieptų M. M. sveikatos būklei, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. M., baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir teismų praktikoje suformuotų nuostatų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rūšimi bei dydžiu teisingą, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią bausmę. Be pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, reikšmingų vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas akcentavo ir kitas aplinkybes, t. y. kad narkotinė medžiaga, kuria neteisėtai disponavo nuteistasis, yra augalinės kilmės, be to, į apyvartą nepateko. Nusikalstama veika buvo atsitiktinė, padaryta dėl susidariusių didelių skolų, siekiant išspręsti savo finansines problemas, pagal susitarimą nuteistasis turėjo gauti atlygį už draudžiamų medžiagų nugabenimą ir pristatymą, t. y. atliko tik kurjerio funkciją. Taigi M. M. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Šios aplinkybės, anot teismo, iš dalies mažina nuteistojo nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Taip pat teismas nurodė, kad visos nuosprendyje nurodytos nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, taip pat minėtas daugiau atsitiktinis nusikalstamų veiksmų pobūdis rodo, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo atveju ilgalaikis M. M. izoliavimas nuo visuomenės nėra tikslingas, nes gali itin neigiamai paveikti jo turimus socialinius ryšius, darbo santykius ir atitinkamai jo resocializacijos galimybes, be to, tai turės neigiamos įtakos ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo mažamečiams vaikams, taip pat senyvo amžiaus tėvams. Taigi padaryta išvada, kad paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė iš esmės atitinka teisingumo principo reikalavimus.
7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, teismų pateiktus argumentus ir kasacinio skundo turinį, nenustatė pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę. Toks vertinimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos už nusikalstamą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame atsakomybę už nurodytą nusikalstamą veiką įtvirtinančiame straipsnyje yra nustatyta tokia minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už šią nusikalstamą veiką, turėtų galimybę atsižvelgti į visas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodytos įstatyme, ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
7.2. Už disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bausmė yra itin griežta – dešimt metų laisvės atėmimo. Pavyzdžiui, net už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis), genocidą (BK 99 straipsnis), teroro aktą, kurio metu nužudyti žmonės (BK 250 straipsnio 4 dalis), nustatyta minimali bausmė yra mažesnė. Todėl teismai, nuteisdami asmenį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, suprasdami ilgalaikio įkalinimo neigiamą poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, paprastai vertina ir galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo.
7.3. Nors nagrinėjamoje byloje teismų nurodytos aplinkybės, lėmusios BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, iš tikrųjų nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimą šiuo atveju lėmė jų visumos vertinimas ir išvada, kad net ir minimalios, bet itin griežtos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje neatitiktų teisingumo principo.
7.4. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. Kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę ir kai kurias kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Šiuo atveju bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimai sutapo, o išvados kruopščiai motyvuotos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą, buvo šališki ar neteisingai suvokė teisingumo principo turinį ir BK 54 straipsnio 3 dalies paskirtį. Be to, net ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistajam vis dėlto paskirta pakankamai griežta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nenustatytas pagrindas tenkinti prokuroro kasacinį skundą naikinant ar keičiant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Šarūno Astrausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Olegas Fedosiukas
