S. M. pagal BK 135 str., 369 str., 368 str., 376 str., 28 str., 140 str.

Kasacinio skundo Nr. 2P-923/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26496-2017-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo S. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1, 2 dalimis, baudžiamąją bylą S. M. nutraukti, nustačius, kad S. M. sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Taip pat pripažinti A. B. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. A. B. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Skunde taip pat formuluojamas ir alternatyvus prašymas – pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, S. M. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę sušvelninti ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš S. M. priteistą 27389,30 Eur turtinės žlos atlyginimą sumažinti iki 13950 Eur. Nukentėjusiajam A. B. iš S. M. priteistą 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 7500 Eur.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio surašymo stadijoje buvo šališkas, be to, abiejų instancijų teismai, nepripažindami, jog buvo pavojingas kėsinimasis ir nuteistasis turėjo teisę nuo jo gintis, netinkamai taikė BK 28 straipsnio nuostatas, nenustatę A. B. veikoje BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių pažeidė materialinės teisės normas, vertindami įrodymus pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis, 301 straipsnio 1 dalis), išvadas grindė prielaidomis, o ne faktais. Pasak kasatoriaus, buvo suvaržytos nuteistojo teisės žinoti, kuo jis yra įtariamas, kadangi nepagrįstai buvo išplėstos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255, 256 straipsniai), taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principai. Skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas skirdami bausmę bei spręsdami klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Antrą kartą paduotas kasacinis skundas, nors ir nėra identiškas pirmajam, tačiau iš esmės jame keliami tie patys fakto klausimai, t. y. neigiama S. M. kaltė ir nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jų vertinimu. Skunde nors formaliai ir nurodomi BPK 369 straipsnyje išvardyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius siekia, jog būtų iš naujo įvertintos įvykio aplinkybės, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai, kiti bylos duomenys ir padarytos kitokios išvados. Pažymėtina, kad tokie teiginiai, kuriais tik išreiškiamos abejonės dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo, nėra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Teisiniai argumentai, kurie pagrįstų vertinant įrodymus padarytus esminius BPK pažeidimus, ar netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, skunde neišdėstyti.

Kartu pažymėtina, kad atlygintinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, bet fakto klausimas ir todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, taigi įrodymų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos dydžio nerenka ir iš naujo nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustatinėja. Paduotame skunde, nors ir teigiama, kad buvo pažeistos žalos atlyginimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, tačiau iš esmės šie teiginiai grindžiami subjektyvia nuomone, jog apeliacinės instancijos teismas per menkai įvertino paties nukentėjusiojo elgesį ir jo girtumą įvykio metu. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad teisinių argumentų, kurie pagrįstų, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymo, padarytos aiškiai netinkamai pritaikius CK nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Vytautas Masiokas

Rima Ažubalytė