Teismingumo byla Nr. T-83/2019
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01230-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2019 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. D., rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo:
1. pripažinti, kad šie Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (toliau ir – Tarnyba) darbuotojų veiksmai ieškovės atžvilgiu yra neteisėti: ieškovės vedamų pamokų stebėjimas ir kontrolė; ieškovės neformaliojo švietimo veiklos vertinimas;
2. pripažinti, kad Tarnybai atlikus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, o taip pat ir viešai paskelbiant, pateikiant bei perduodant spaudai iš neteisėtų veiksmų atlikimo kildinamas išvadas, buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, buvo pažeminta ieškovės profesinė bei asmeninė reputacija;
3. priteisti ieškovės naudai 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Tarnybos dėl pažeistų ieškovės garbės ir orumo;
4. priteisti ieškovės naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Roseba“ dėl neteisėto privačių asmens duomenų paviešinimo be ieškovės sutikimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimus;
5. įpareigoti Tarnybą viešai paskelbti, kad šie jos 2017 m. gegužės 9 d. rašytinės ataskaitos KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis:
5.1. ataskaitos 7 lapas: „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (30 p.)“;
5.2. ataskaitos 9 lapas: „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. (3 išvada)“;
5.3. ataskaitos 29 lapas: „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo“;
5.4. ataskaitos 30 lapas: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusią su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą“;
5.5. ataskaitos 32 lapas: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVS teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVS programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo“;
6. įpareigoti atsakovę – UAB „Roseba“ Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas atitinkančiu pranešimu viešai paskelbti, kad šie laikraštyje „Bičiulis“ bei interneto tinklalapyje aprašyti Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. rašytinės ataskaitos Nr. KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ teiginiai bei Kelmės rajono savivaldybės tarybos posėdyje išsakyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis:
6.1. „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo - neteikė ataskaitų.“;
6.2. „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“;
6.3. „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu, nesudarė galimybių patikrinti jos
vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo.“;
6.4. „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusią su programa.“;
6.5. „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š. į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“;
6.6. „B. atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją (Š.) užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai.“;
7. priteisti ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovių.
Ieškovė patikslintu ieškiniu ginčija Tarnybos darbuotojų veiksmų teisėtumą ir prašo Tarnybos neteisėtų veiksmų pagrindu padarytas išvadas, nurodytas patikslintame ieškinyje, pripažinti pažeidusiomis ieškovės garbę ir orumą, pažeminusiomis ieškovės profesinę ir asmeninę reputaciją bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė patikslintu ieškiniu teigia, kad Tarnybos 2017 m. gegužės 9 d. rašytinėje ataskaitoje Nr. KA-4 bei ją neatsakingai pagarsinus Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje buvo raštu ir žodžiu vienašališkai paskelbtos objektyviais įrodymais nepagrįstos, visuomenę klaidinančios, tikrovės neatitinkančios bei gerą pedagogės (ieškovės) vardą žeminančios neteisėtos Tarnybos išvados. Ieškovė Tarnybos ataskaitoje pateiktą informaciją prilygina mėginimui su ja susidoroti, be kita ko, viršijant Tarnybos kompetenciją ir jai suteiktus įgaliojimus. Ieškovė nurodo, kad vykdydama neformaliojo vaikų švietimo veiklą, jokiais atvejais ir pagal jokius teisės aktus, ji nėra tiesiogiai atskaitinga Tarnybai, todėl neturi pareigos ir neprivalo jai teikti jokių dokumentų bei informacijos, susijusios su jos vykdoma veikla. Be to, Tarnyba nėra pateikusi ieškovei nei vieno prašymo ar paklausimo dėl jos vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, taip pat niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų ar informacijos apie jos vykdomą veiklą. Ieškovės nuomone, jokie galiojantys teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės vykdyti tiesioginę ieškovės kaip pedagogės vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas. Taip pat jokie galiojantys teisės aktai Tarnybai nesuteikia teisės atlikti tikrinimus ir stebėseną neformaliojo vaikų švietimo programų teikimo vietoje, vertinti neformaliojo vaikų švietimo teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Ieškovė nurodo, kad jai niekada nebuvo pateikti Tarnybos tariamai atliktų patikrinimų aktai, o nesankcionuotas neprisistačiusių asmenų atvykimas dalyvauti pedagogės vedamose neformalaus švietimo pamokose negali būti prilyginamas patikrinimui, todėl toks Tarnybos veikimas, pasak ieškovės, laikytinas ne Tarnybos oficialiai vykdoma veikla, o savavaldžiavimu, piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu. Ieškovė patikslintame ieškinyje teisiniu ieškinio pagrindu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Tarnybos nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintą viešąją civilinę atsakomybę dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo įpareigoti atsakovę UAB „Roseba“ Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas atitinkančiu pranešimu viešai paskelbti, kad laikraštyje „Bičiulis“ bei interneto tinklalapyje aprašyti, patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis bei priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto privačių asmens duomenų paviešinimo be ieškovės sutikimo, pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimus. Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, kad atsakovė UAB „Roseba“ viešai paskelbė informaciją, gautą atvirame savivaldybės tarybos posėdyje bei pateiktą viešai paskelbtuose Tarnybos dokumentuose (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnis), tačiau padarė tai nesilaikant Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio reikalavimų. Už minėto įstatymo nuostatų pažeidimą, straipsniuose aiškiai identifikuojant ieškovės asmens tapatybę atsako viešosios informacijos rengėjas ir / ar skleidėjas, kuriuo šiuo atveju yra atsakovė UAB „Roseba“, leidžianti laikraštį „Bičiulis“. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, kad žala, atsiradusi dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų, yra atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Šiaulių apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio teisinį ir faktinį reikalavimų pagrindą, ieškovės prašymą kreiptis dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste svarstytina, ar ieškinio reikalavimai, susiję su žalos atlyginimu dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, yra teismingi administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti (CPK 36 straipsnio 2-4 d.).
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal teisinio reglamentavimo nuostatas, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.
Atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atžvilgiu keliami reikalavimai yra siejami su atsakovės kaip savivaldybės administravimo subjekto veiksmų teisėtumo vertinimu. Tokie reikalavimai dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Ieškovės patikslintu ieškiniu keliamas reikalavimas dėl žalos iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atlyginimo yra grindžiamas viešąja civiline atsakomybe už žalą, atsiradusia dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai atsakovės Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atžvilgiu yra administracinio teisinio pobūdžio ir jų nagrinėjimas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės UAB „Roseba“ atžvilgiu keliami reikalavimai yra susiję su Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytomis asmens garbės ir orumo gynimo priemonėmis – teise reikalauti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paneigimo ir teise reikalauti tokiu duomenų paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai atsakovės UAB „Roseba“ atžvilgiu yra civilinio teisinio pobūdžio ir jų nagrinėjimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.
Specialioji teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad tais atvejais, kai byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančio teisinio santykio situacijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zNi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-36/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-36/2019">T-36/2019</a>, 2018 m. sausio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2018">T-2/2018</a>, 2017 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-78/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-78/2017">T-78/2017</a>, 2014 m. gegužės 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2014).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Roseba“ ir biudžetinei įstaigai Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įpareigojimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo L. D., grąžinti Šiaulių apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išskyrimo ir perdavimo nagrinėti administraciniam teismui klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys