S. M. pagal BK 135 str., 369 str., 368 str., 376 str., 28 str.

Kasacinio skundo Nr. 2P-871/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26496-2017-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkės), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo S. M. advokato Viačeslavo Žarkovo (Viačeslav Žarkov) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo S. M. gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 bei 2 dalimis baudžiamąją bylą prieš S. M. nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad S. M. sunkiai sutrikdė A. B. sveikatą, įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams bei sumažinant turtinės ir neturtinės žalų dydžius.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai dėl S. M. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio1 dalį neteisėti ir nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio surašymo stadijoje buvo šališkas (teismas, siekdamas paneigti S. M. versiją dėl įvykio esminių aplinkybių, iškraipė liudytojų parodymus, specialisto išvadą, medicininę diagnozę bei, norėdamas nuteistąjį neigiamai apibūdinti, apkaltino pastarąjį agresyvumu), o apeliacinės instancijos teismas pateiktus tuo klausimu argumentus atmetė nesusipažinęs su bylos medžiaga.

Teismai netinkamai taikė BK 28 straipsnio nuostatas nepripažindami, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes neteisingai konstatavo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo mechanizmą, o šių aplinkybių nustatymas turėjo didelę reikšmę byloje patikint nuteistojo versija dėl paties įvykio, jo vystymosi, sužalojimo aplinkybių vertinant bylos duomenis būtinosios gynybos aspektu.

Vertinant įrodymus buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, teismų išvados paremtos prielaidomis, be to, bylos duomenys neįvertinti patikimumo aspektu. Teismai apsiribojo tik nuteistojo versijos paneigimu, o toks įvykio atkūrimo mechanizmas, kasatoriaus nuomone, nėra pakankamas. Teikiama vertinimui gynybinė pozicija dėl nepašalintų prieštaravimų byloje: tarp liudytojos S. B. ir išteisintojo A. B. parodymų dėl ketinimo likti nakvoti pas S. M.; tarp išteisintojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu; teismai, nebūdami įsitikinę specialisto A. Gedmino išvadomis dėl sužalojimo mechanizmo, nepaskyrė kompleksinės medicininės ekspertizės prieštaravimams pašalinti ir tokiais prieštaringais įrodymais atmetė nuteistojo parodymus, kurie reikšmingi vertinant nuteistojo veiksmus, pasireiškusius įgyvendinant būtinąją gintį ir galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė apeliaciniame skunde nurodyto pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo dėl kaltinimo ribų išplėtimo ir tuo pažeidžiant BPK 21 straipsnio nuostatas (žinoti kuo jis įtariamas), kai nurodė nusikaltimo aplinkybes („kilus konfliktui“), kuriomis nuteistasis nebuvo kaltinamas. Tokiu būdu nepagrįsta teigti, kad kilęs konfliktas išprovokavo ginklo panaudojimą. Šiuo atveju nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pakeitimas turėjo įtakos teismo išvadai dėl ginklo panaudojimo priežasties ir tai suvaržė nuteistojo teisę gintis nuo nepagrįstų kaltinimų.

Kasatorius įsitikinęs, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas neatsižvelgdamas į tai, kad S. M. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir kad nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos S. M. nusikalstamai veikai.

Kasatoriaus manymu teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, ir pažeidimas turėjo įtakos sprendimui dėl žalos atlyginimo ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai. Byloje neatsižvelgta, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo kaltas ir pats nukentėjusysis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pateiktame kasaciniame skunde iš esmės pakartojami apeliacinio skundo argumentai, nesutinkama su teismų išvadomis dėl S. M.inkriminuotos nusikalstamos veikos, neigiant arba skirtingai vertinant situaciją byloje bei įvykio aplinkybes, nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis tiek dėl kaltinimo ribų, tiek dėl bausmės skyrimo pagrįstumo, tiek ir kitais apeliacinės instancijos teismo patikrintais ir aptartais klausimais.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad kasaciniai skundai, kuriuose kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, gali būti tenkinami ne tais atvejais, kai kasaciniame skunde vien tik reiškiama nuomonė, jog teismas turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, o tais atvejais, kai, vertinant įrodymus, nustatomos padarytos teisės taikymo klaidos. Tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Šiuo atveju iš skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorius siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir padarytos priešingos išvados, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. M. gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė