Administracinė byla Nr. AS-288-525/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06027-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Jolantos Malijauskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. T. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. P. skundą atsakovams Restauravimo tarybai ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija) dėl Restauravimo tarybos posėdžio protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas D. T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Restauravimo tarybos 2025 m. rugsėjo 25 d. protokolą Nr. 114-118 ir įpareigoti Restauravimo tarybą pareiškėjo D. T. P. „Sapiegų Rūmų Vilniuje (duomenys neskelbtini) antro aukšto šiaurinės galerijos vakarinės sienos tapybos restauravimo darbų ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) išnagrinėti iš naujo, atliekant išsamų visų reikšmingų aplinkybių vertinimą, bei priimti tinkamai motyvuotą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašė įpareigoti Restauravimo tarybą į bylą pateikti Restauravimo tarybos 2025 m. rugsėjo 25 d. posėdžio Nr. 114-118 garso įrašą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas apžvelgęs ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalį ir 2 straipsnio 20 dalį, nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTI3LTUyMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-127-520/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-127-520/2017">AS-127-520/2017</a>). Asmuo, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei Restauravimo tarybą, tačiau reikalavimą reiškė tik Restauravimo tarybai – prašė panaikinti Restauravimo tarybos 2025 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolą Nr. 114-118. Atsakovui Departamentui skundu jokie reikalavimai nebuvo pareikšti.
Teismas nurodė, kad Restauravimo tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-177 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. ĮV-591 redakcija), (toliau – ir Nuostatai) reglamentuoja Restauravimo tarybos funkcijas, sudėtį, narių teises ir pareigas, bei Restauravimo tarybos darbo organizavimą. Restauravimo tarybą sudaro 11 narių, kuriuos savo įsakymu skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras 3 metų kadencijai. Pagal Nuostatų 2 punktą, Restauravimo taryba yra atsakinga ir atskaitinga Departamentui.
Teismo vertinimu, Restauravimo taryba nėra viešojo administravimo subjektas ir ji nevykdo viešojo administravimo veiklos (VAĮ 2 str. 18 d. ir 20 d.), todėl negali būti atsakovu administracinėje byloje.
Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. O atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjui grąžino sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Restauravimo taryba yra kolegiali, juridinio asmens statuso neturinti, institucija, kuriai suteikti viešojo administravimo įgaliojimai priimti individualius, administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka skundžiamus, sprendimus kultūros vertybių apsaugos srityje, remiantis Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Nuostatais ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-331 patvirtintu Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjo vertinimu, iš Restauravimo tarybai suteiktų įgaliojimų akivaizdu, jog Restauravimo tarybos priimti sprendimai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, turi tiesioginę vykdomąją galią ir įsigalioja iš karto. Iš to pareiškėjas daro išvadą, jog Restauravimo tarybos priimti sprendimai jai priskirtų vykdyti funkcijų ribose yra individualūs administraciniai aktai, kurie skirti konkrečiam asmeniui vykdyti ir atitinka VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio sprendimo apibrėžimą.
Pareiškėjas pažymi, kad nei Nuostatai, nei Aprašas nenumato, jog Restauravimo tarybos priimti sprendimai privalo būti peržiūrėti ir / ar patvirtinti galutiniu sprendimu Departamento ar Kultūros ministerijos kaip aukštesnės institucijos, teisės aktų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka. Departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, taip pat nenumato Departamentui teisės ar pareigos peržiūrėti, pakeisti, ar panaikinti Restauravimo tarybos priimtus sprendimus. Vadovaujantis Nuostatų 2 ir 30 punktais, Departamentas atlieka tik Restauravimo tarybos techninio aptarnavimo funkciją. Taigi, pareiškėjo nuomone, nurodyti teisės aktai numato, jog skundas gali ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Iš to seka, jog Restauravimo taryba, kolegialiai priėmusi skundžiamą sprendimą, gali būti atsakovu teisme.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs Restauravimo tarybai suteiktų plačių įgaliojimų apimtį, daro išvadą, jog Restauravimo taryba yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis jai įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas, o jos priimti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys teises ir pareigas asmenims (restauratoriams, programų rengėjams, kitiems specialistams). Kitoks aiškinimas (jog Restauravimo taryba nėra viešojo administravimo subjektas ir negali būti atsakovu administracinėje byloje) suponuotų tai, jog Restauravimo taryba, skiriama Lietuvos Respublikos kultūros ministro, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, bei turinti plačius jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, būtų neatsakinga už savo priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, teikiamus nurodymus asmenims, o pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai negalėtų būti išnagrinėti nešališko teismo ir būtų apskritai neginčijami.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas sprendimas šiuo atveju pareiškėjui nustatė pareigą ištaisyti darbus pagal Restauravimo tarybos nurodytas pastabas ir darbų ataskaitą pateikti iki 2026 m. kovo 1 d., bei sukėlė teisines pasekmes, t. y. darbai pagal pateiktą darbų ataskaitą nepagrįstai nebuvo priimti. Pareiškėjui nesutinkant su Restauravimo tarybos priimtu ginčijamu sprendimu, toks skundas turėjo būti priimtas nagrinėti teismo.
Papildomai pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 3 d.).
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Restauravimo taryba nėra viešojo administravimo subjektas ir ji nevykdo viešojo administravimo veiklos (VAĮ 2 str. 18 d. ir 20 d.), todėl negali būti atsakovu administracinėje byloje. Taip pat teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Departamentą bei Restauravimo tarybą, tačiau reikalavimą reiškė tik Restauravimo tarybai.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).
Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje.
Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (VAĮ 2 str. 18 d.). Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 20 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal išdėstytas teisinio reguliavimo nuostatas, atsakovas suprantamas kaip viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas), kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Pažymėtina, jog jokie papildomi ribojimai ar reikalavimai įstatyme nėra numatyti, kas reiškia, jog tam, kad viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo būtų įtraukti į bylą atsakovu, įstatymas nereikalauja, kad viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo turėtų juridinio asmens statusą. Atsakovo procesiniam statusui apibrėžti pakanka to, kad atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas būtų priėmę ginčijamą administracinį aktą arba atlikę ginčijamą veiksmą viešojo administravimo srityje.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Restauravimo taryba tvirtina kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo programas, kontroliuoja darbų procesą ir kokybę ir priima darbą. Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (4 str. 2 d. 5 p.). Restauravimo taryba yra atsakinga ir atskaitinga Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (Nuostatų 2 p.). Pagal Nuostatų 6 straipsnį Restauravimo taryba, užtikrindama tinkamą restauravimo darbų kokybę, vykdo šias funkcijas: tvirtina kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoto restauratoriaus parengtas kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybių, kurios yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių (dailės kūrinių), ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau bendrai – Dailės vertybės) tyrimo, konservavimo ir restauravimo programas (toliau – Programa); kontroliuoja Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų procesą ir kokybę; priima sprendimą dėl Programos galiojimo sustabdymo arba jos pripažinimo netekus galios; priima atestuoto restauratoriaus darbą kultūros ministro nustatyta Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarka ir kt. Vadovaujantis Aprašo 32 punkto nuostatas, restauratoriaus pagal Programą atliktus Dailės vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus ir Ataskaitą priima Restauravimo taryba, priėmimą įformindama protokolu. Taryba patikrina atliktus tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbus, restauratoriaus pateiktą Ataskaitą, Dailės vertybės Valdytojo rašytinį sutikimą priimti darbus, kitą dokumentaciją ir priima sprendimą priimti arba nepriimti restauratoriaus darbą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas sekretorius informuoja restauratorių per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (KPEPIS).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi dėl Restauravimo tarybos 2025 m. rugsėjo 25 d. protokolu Nr. 114-118 priimto sprendimo, kuriuo įvertinus Ataskaitą pateiktos pastabos ir nustatytas terminas iki 2026 m. kovo 1 d. joms pašalinti, bei nurodyta apskundimo tvarka (ABTĮ 29 str. 1 d.). Įvertinus ginčijamo spendimo turinį, jo priėmimo teisinį pagrindą, aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo siekiamo apskųsti sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniame teisme, o byla pagal suinteresuoto asmens skundą dėl minėto pobūdžio administracinio akto priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Kadangi ginčijamą sprendimą priėmė Restauravimo taryba, todėl ši institucija ir turi būti atsakovu byloje, nepaisant to, kad ji neturi juridinio asmens teisinio statuso.
Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Restauravimo taryba negali būti šalimi byloje, nes nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos.
Papildomai pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, spręstina, kad teismas, manydamas, jog savarankiškas reikalavimas Departamento atžvilgiu, negalėtų būti formuluojamas, turi teisines galimybes pats patikslinti bylos šalis.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad Restauravimo taryba negali būti atsakovu administracinėje byloje ir dėl to pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. T. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo D. T. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Jolanta Malijauskienė
