Dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo

Administracinė byla Nr. eA-287-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01563-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas K. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2024 m. kovo 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS3-17,,Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto K. T. traumos tarnyboje“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) ta apimtimi, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjui dirbant kartu su vyresniuoju specialistu E. M., apie 22.30 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) į pagalbą policijos ekipažui V4075, kadangi name yra neprognozuojamas vyras, kuris puolė greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) darbuotojus bei kito ekipažo pareigūnus, registruotų ginklų neturi, neaišku, ar turi nelegalių ginklų. Atvykus minėtu adresu pareiškėją ir E. M. pasitiko policijos ekipažo V4075 pareigūnai, kurie paaiškino, kad GMP dispečerinė prašė policijos kartu vykti nurodytu adresu, nes medikams yra nesaugu. Jiems atvykus su GMP 0818 pas pranešėją, vyras su pareigūnais bendravo per orlaidę, buvo agresyvus, keikėsi. Vėliau vyras išėjo į lauką pasiėmęs grandininį benzino pjūklą, jį užkūrė ir murmėjo, kad papjaus, juo mosikavo.

3. Pareiškėjas su kolega išsamiai išnagrinėjo teritoriją, išsiaiškino, kad name gyvena pilietis E. T., kuris registruotų ginklų neturi. Priėję prie namo lango pastebėjo degančią šviesą kambaryje ir ant lovos gulintį vyrą, galimai miegantį, šalia lovos stovėjo staliukas, ant kurio buvo padėtas peilis, šalia lovos mėtėsi daug stiklinių alkoholinių gėrimų butelių, netoli vyro ant grindų gulėjo du šunys, iš kurių vienas panašus į vilkšunį. Susisiekus su OVS atsakingu pareigūnu ir paaiškinus situaciją, buvo duotas nurodymas patekti į patalpas, laužiant duris ir sulaikyti asmenį, nes jis yra neprognozuojamas, agresyvus, keliantis pavojų sau bei aplinkiniams. Prieš vykdant agresyvaus vyro sulaikymo operaciją dėl saugumo buvo užsidėti balistiniai šalmai, paimtas skydas, lygiavamzdis pompinis šaunamasis ginklas,,Winchester Defender“ bei įsilaužimo rinkinys.

4. Patenkant į patalpas buvo priimtas sprendimas asmeniui sukelti kuo didesnį netikėtumo faktorių, t. y. vienu metu daužti namo langą, kas sukeltų triukšmą, išgąstį (norėta įbauginti šunis, kad patekus į patalpą jie pabėgtų iš jos) bei išlaužiant duris patekti į patalpas.

5. Pradėjus sulaikymo operaciją vienu metu E. M. išdaužė namo langą kambaryje, kuriame gulėjo E. T., V1930 pareigūnai išlaužė duris, tuomet į namą su skydu įėjo pareiškėjas. Priėjus su skydu į patalpą, kur buvo vyras, jam buvo garsiai ir aiškiai ne vieną kartą išreikšta, kad tai policija. Jam buvo duotos komandos gulti ant žemės, gulti ant pilvo, bet vyras nereagavo, tik kažką šūkavo. Kadangi patalpa buvo maža, šalimais gulėjo peilis, vyras nereagavo į komandas, pareiškėjas šalia esantį stalą, ant kurio gulėjo peilis, nuspyrė ir prispaudė E. T. skydu bei taip sumažindamas E. T. pasipriešinimo tikimybę, padedant V1930 pareigūnams E. T. buvo uždėti antrankiai. Apžiūrėjus patalpas buvo rastas grandininis pjūklas, kirvis. Šaunamųjų ginklų nerasta. E. T. buvo išvestas į lauką.

6. Dėl įvykio E. T. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23124-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį (pasipriešinimas viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Ukmergė) 2024 m. sausio 23 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminį tyrimą nutraukė.

7. Po sulaikymo praėjus kuriam laikui pareiškėjas pradėjo jausti dešinės rankos alkūnės sąnaryje skausmą, taip pat dešinės rankos peties sąnaryje karštį bei skausmą. Rankos judinimas pradėjo kelti fizinį skausmą. Pasikonsultavus su GMP brigada, kuri buvo įvykio vietoje, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad tai galimai patempimas ir tai momentinis skausmas, jei nepraeis, kreiptis į ligoninę.

8. Po to pareiškėjas vyko į dar vieną įvykį, kur buvo sulaikyti keli asmenys ir pareiškėjas vėl pradėjo jausti fizinį skausmą alkūnės bei peties sąnariuose. Skausmas neatslūgo net pabaigus tarnybą, dėl to pareiškėjas asmeniškai kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL), kur nustatytas peties rotatorių raumens ir sausgyslių sužalojimas, alkūnės raiščių patempimas, todėl buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

9. Buvo pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra dėl pareiškėjo tarnybos metu patirtos traumos ir surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybinio patikrinimo išvada bei manė, kad patirto sužalojimo aplinkybėms taikytina sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, sulaikant agresyviai nusiteikusį asmenį, sulaikymo taktika buvo pasirinkta tinkamai, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje iškreiptai ir tendencingai perteiktos įvykio aplinkybės, dėl to yra padarytos realybės neatitinkančios išvados, joje paneigti pareiškėjo lūkesčiai, kad patirti sužalojimai, dėl kurių jis buvo kurį laiką nedarbingas, ir su tuo susiję fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai bus atitinkamai kompensuoti.

10. Atsakovas Vilniaus AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui tarnybos metu sulaikant E. T. ir šio sulaikymo metu patyrus traumą, dėl įvykio buvo pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23124-23 pripažinta, kad asmens E. T. veiksmuose nėra BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Vertinant nustatytas bylos aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti E. T. veiksmuose esant tiesioginei tyčiai sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti pareigas, panaudojant fizinį smurtą, kryptingai nukreiptą prieš policijos pareigūnus, siekiant pasipriešinti valstybės tarnautojams. E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus. Būtent pats pareigūnas K. T., įsiveržęs į namą su sunkiu skydu ir juo prispaudęs miegantį E. T., dėl savo paties aktyvių veiksmų sulaikymo metu galėjo patirti peties rotatorių raumens ir sausgyslių sužalojimą ir alkūnės raiščių patempimą.

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2023 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. G 3407/2023 (01) K. T. kūne mechaninių sužalojimų nekonstatavo, objektyvių duomenų apie galimai patirtą sužalojimą nenustatė. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, policijos pareigūnai žinojo, jog E. T. buvo neblaivus, matė, kad jis užsidaręs namuose miegojo ir jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims tuo metu nekėlė. E. T. veiksmai (būdamas namuose vartojo necenzūrinius žodžius, buvo įjungęs grandininį benzino pjūklą, metė kibirą, sakė grasinančius žodžius) pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška reakcija į, jo manymu, neteisėtą reikalavimą išeiti iš namų, tuo labiau kad pats E. T. prieš tai skambino į BPC prašydamas jam suteikti psichologinę pagalbą, o jos negavęs buvo piktas, nusivylęs, reiškė pretenzijas bei nenorėjo bendrauti su atvykusiais medicinos darbuotojais ir policijos pareigūnais. Tokie E. T. veiksmai savo pobūdžiu nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

13. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 5-V-149 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų specifinės veiklos vykdymo“ išvardyta specifinė veikla savaime nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai. Kiekvienu atveju turi būti nustatoma sąsaja su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai, kuri priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, susiklosčiusių atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus įvykio metu susiklosčiusią situaciją, jokių neįprastų ar tokio pat pobūdžio funkcijas vykdančiam pareigūnui nebūdingų funkcijų nenustatyta. Pareigūnams veržiantis į namą, E. T. miegojo, be kita ko ir pats pareiškėjas nurodė, kad priėję prie namo lango pareigūnai pastebėjo galimai miegantį vyrą. Taigi, situacija jokio realaus tiesioginio pavojaus pareigūnams nekėlė, nebuvo nei aktyvaus, nei pasyvaus pasipriešinimo. Taip pat matyti, kad nebuvo išnaudotos visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės, o iš karto pereita prie fizinės prievartos panaudojimo (neįspėjant apie fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimą, tik šaukiant „Policija!“) prispaudžiant asmenį skydu. Kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į aplinkybes, sulaikomojo veiksmus, pareigūnas pats pasirenka taktinius veiksmus, t. y. sulaikymo būdą bei priemones.

14. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad šiuo atveju K. T. fizinės prievartos panaudojimas prieš miegantį E. T. buvo perteklinis, neproporcingas esamai situacijai (taktinė klaida), sukėlęs jam pačiam pasekmių, todėl pareigūnui galbūt kilusi žala nelaikytina E. T. veiksmų rezultatu, o išprovokuota paties pareigūno pertekliniais veiksmais, kurių, tikėtina, pasirinkus kitą veikimo modelį, buvo galima išvengti.

15. K. T. 2023 m. birželio 23 d. galimai patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau neatitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, t. y. trauma patirta nesant didesnio pavojaus ar didesnės rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei.

II.

16. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo K. T. skundą tenkino ir panaikino Tarnybinio patikrinimo išvadą.

17. Teismas nustatė šias aplinkybes:

17.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog 2023 m. birželio 23 d. K. T., dirbdamas kartu su E. M., apie 22.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą (ROIK Nr. 0123000362484), jog Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnams reikalinga pagalba dėl neprognozuojamo, agresyvaus vyro, keliančio pavojų sau bei aplinkiniams (išėjęs į lauką įsijungė benzininį pjūklą ir rėkė, kad papjaus, mojavo kirviu). Pirminį pranešimą (ROIK Nr. 0123000362557) Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai gavo dėl vyro, kuris pranešė, kad ketina nušauti kaimynus. Atvykę nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinę įvykio aplinkybes, specialistas K. T. ir vyresnysis specialistas E. M. paprašė papildomos Vilniaus AVPK VTV SPS pareigūnų pagalbos. Pro namo langą pareigūnai pastebėjo miegantį vyrą, kaip vėliau nustatyta – E. T., šalia, ant staliuko, gulėjo peilis, ant grindų gulėjo du šunys. Patikrinus informaciją dėl ginklų laikymo nustatyta, kad E. T. vardu šaunamųjų ginklų neregistruota. Susisiekus su Vilniaus AVPK OVS budėtoju, priimtas sprendimas patekti į patalpas išlaužiant duris bei išdaužiant langą. Pareigūnams įėjus į vidų, K. T. kelis kartus sušuko „Policija!“ bei išreiškė reikalavimą gultis ant žemės. Vyrui nereaguojant, K. T. nuspyrė staliuką su peiliu ir prisiartinęs prie E. T. prispaudė jį su skydu. E. T. užsegti antrankiai ir jis pristatytas į specializuotą medicinos įstaigą.

17.2. Po sulaikymo K. T. pradėjo jausti dešinės alkūnės ir kairiojo peties skausmą. Pareigūnas įvykio vietoje buvo apžiūrėtas GMP medikų. Skausmui neatslūgus, K. T. kreipėsi į medicinos įstaigą. K. T. nuo 2023 m. birželio 24 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl 2023 m. birželio 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe. Pasak K. T., traumą sustiprinti galėjo ir kitas įvykis, kurio metu po asmenų sulaikymo panaudojus fizinės prievartos veiksmus vėl pradėjo justi fizinį skausmą alkūnės bei peties srityje.

17.3. Remiantis pateiktais medicinos dokumentais, 2023 m. birželio 24 d. 7.08 val. K. T. nuvyko į RVUL, kurioje paaiškino, kad po sulaikymo veiksmų kiek vėliau pradėjo jausti dešinio peties ir alkūnės skausmą. Pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (2023 m. liepos 27 d. reg. Nr. 10-G-45788) nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gydymą pareigūnas tęsė gydymo įstaigoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sveikatos namai“. 2023 m. rugpjūčio 30 d. atlikus dešinio peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimą, nustatyta (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos namai“ pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą (2023 m. rugpjūčio 30 d. reg. Nr. 10-G-53281) įrašyta analogiška RVUL pažymoje nurodyta diagnozė. Taip pat pažymėta, kad nustatyta diagnozė nėra ankstesnio sveikatos sutrikdymo pasekmė.

17.4. Baigus tarnybinį patikrinimą pripažinta, kad K. T. 2023 m. birželio 23 d. fizinį rizikos veiksnį patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, nesusijusias su didesniu pavojumi ir rizika jo sveikatai bei gyvybei Statuto 59 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstas.

17.5. Patikslinus informaciją ir nustačius, kad K. T. 2023 m. birželio 23 d., sulaikydamas pavojų aplinkiniams keliantį asmenį, patyrė traumą tarnyboje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalimi, Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, nuostatomis, 2023 m. liepos 4 d. pradėta nelaimingo atsitikimo tyrimo procedūra dėl specialisto K. T. 2023 m. birželio 23 d. tarnybos metu patirtos traumos.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas. Tačiau Statuto 59 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste būtina įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar visgi tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėjas vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

19. Teismas, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo situacija neatitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos (pareigūno sveikata sutrikdyta jam atliekant su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusias tarnybines pareigas), todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją.

20. Duomenų, kad K. T. 2023 m. birželio 23 d. įvykio metu ir įvykio vietoje profesinės taktikos veiksmus atliko (panaudojo) pažeisdamas teisės aktų nuostatas, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra (Lietuvos policijos mokyklos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 5-G-10511, kuriame nurodyta, jog išsamiai išanalizuoti K. T. taktinius veiksmus įvykio vietoje, juos įvertinti ir pateikti nuomonę nėra galimybių, nes pateiktoje vaizdo medžiagoje (užfiksuotoje trimis „Body“ vaizdo kameromis) nepakanka informacijos).

21. Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23124-23 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 286 straipsnyje (Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažintas K. T., įtarimai pareikšti E. T. 2024 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23124-23 nutraukti. Minėtame nutarime pripažinta, kad E. T. veiksmuose nėra BK 286 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Nurodyta, kad vertinant nustatytas bylos aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo E. T. veiksmuose konstatuoti esant tiesioginei tyčiai sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti pareigas, panaudojant fizinį smurtą, kryptingai nukreiptą policijos pareigūnų atžvilgiu, siekiant būtent pasipriešinti valstybės tarnautojams. E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus.

22. Duomenų, kad 2024 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23124-23 E. T. veiksmai, nurodyti liudytojų Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės R. V. ir tyrėjo Č. O., buvo vertinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2 papunkčio (Pavojų keliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą ir (ar) nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai keliantis pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui) požiūriu nei Nutarime, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra.

23. Ginčo situacija (sulaikymo metu panaudotas apsauginis skydas – nuo asmenų fizinio poveikio saugantis skydas, naudojamas asmenims stumti, prispausti ar į juos smūgiuoti (Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašu patvirtintos Specialiųjų priemonių specifikacijos 2.1 papunktis), kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta atliekant pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.10-V-120, nustatytas funkcijas (6.13 papunktis) įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pavojų aplinkiniams keliančio E. T. veiksmų visumą, o yra išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, į kurią pateko pareiškėjas vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, ir paminėtas faktorius yra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl yra Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos spręsti dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui. Taigi, Tarnybinio patikrinimo išvada panaikintina, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

24. Panaikinus skundžiamą Tarnybinio patikrinimo išvadą, atsakovas nustatyta tvarka privalės iš naujo spręsti dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui.

III.

25. Atsakovas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Tarnybinio patikrinimo išvadą.

26. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

26.1. Pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymo siejimas su padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimu ar nebuvimu priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamą tarnybos funkciją. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. 5-V-149 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų specifinės veiklos vykdymo“ nurodyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai ar kursantai vykdo šią specifinę veiklą, kuri gali būti susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai. Minėtame įsakyme išvardyta specifinė veikla savaime nėra susijusi su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai, ir kiekvienu atveju turi būti nustatoma sąsaja su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai, kuri priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, susiklosčiusių atliekant atitinkamą tarnybos funkciją.

26.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjui, kaip specialiosios parengties pareigūnui, pareigybės aprašymo 6.1 p., 6.2 p., 6.13 p. numatytas sustiprintas reagavimas į didesnio pavojingumo įvykius, asmenų sulaikymas, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo per masinius renginius ir neramumų metu užtikrinimas, ekstremaliųjų įvykių ir situacijų pasekmių likvidavimas. Kaip matyti, šios funkcijos priskirtinos prie K. T. (pareiškėjo) nuolatinių vykdomų funkcijų, kurias tinkamai vykdyti jis yra nuolat apmokomas. Iš tik specialiosios parengties pareigūnams išduotos ekipuotės, specialiųjų priemonių (apsauginių skydų ir kt.) galima spręsti, kad jos skirtos jų tiesioginių funkcijų, įtvirtintų pareigybės aprašymuose, vykdymui.

26.3. 2024 m. sausio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23124-23 pripažinta, kad E. T. veiksmuose nėra BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Vertinant nustatytas bylos aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo E. T. veiksmuose konstatuoti esant tiesioginei tyčiai sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti pareigas, panaudojant fizinį smurtą, kryptingai nukreiptą policijos pareigūnų atžvilgiu, siekiant būtent pasipriešinti valstybės tarnautojams. E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus. Būtent pats pareigūnas K. T., įsiveržęs į namą su sunkiu skydu ir juo prispaudęs miegantį E. T., dėl savo paties aktyvių veiksmų sulaikymo metu galėjo patirti peties raumens ir sausgyslių sužalojimą ir alkūnės raiščių patempimą.

26.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2023 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. G 3407/2023 (01) K. T. kūne mechaninių sužalojimų nekonstatavo, objektyvių duomenų apie galimai patirtą sužalojimą nenustatė. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, policijos pareigūnai žinojo, jog E. T. buvo neblaivus, matė, kad jis užsidaręs namuose miegojo ir jokio pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims tuo metu nekėlė. E. T. veiksmai (būdamas namuose vartojo necenzūrinius žodžius, buvo įjungęs benzininį pjūklą, metė kibirą, sakė grasinančius žodžius) pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška reakcija į jo manymu neteisėtą reikalavimą išeiti iš namų, tuo labiau, kad pats E. T. prieš tai skambino į BPC prašydamas jam suteikti psichologinę pagalbą ir, jos negavęs, buvo piktas, nusivylęs, reiškė pretenzijas bei nenorėjo bendrauti su atvykusiais medicinos darbuotojais ir policijos pareigūnais. Tokie E. T. veiksmai savo pobūdžiu nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

26.5. Įvertinus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuotas aplinkybes, jog E. T. neatliko jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs sužaloti policijos pareigūnus, o pats pareigūnas K. T., įsiveržęs į namą su sunkiu skydu ir juo prispaudęs miegantį E. T., dėl savo paties aktyvių veiksmų sulaikymo metu galėjo patirti peties raumens ir sausgyslių sužalojimą ir alkūnės raiščių patempimą. Atsakovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog vien ta aplinkybė, kad ginčo situacijoje sulaikymo metu panaudotas apsauginis skydas – nuo asmenų fizinio poveikio saugantis skydas, naudojamas asmenims stumti, prispausti ar į juos smūgiuoti (Specialiųjų priemonių specifikacijos 2.1 papunktis), kurios metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta atliekant pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr.10-V-120, nustatytas funkcijas (6.13 papunktis).

26.6. Šiuo atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodoma, jog iš surinktų duomenų visumos matyti, kad K. T. pasirinktas veikimo modelis (prispausti E. T. skydu) nebuvo tinkamas ir sukėlė pačiam pareigūnui pasekmes. Šiuo atveju, K. T., atsižvelgdamas į situacijos aplinkybes, eigą, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais fizinės prievartos bei specialiųjų priemonių naudojimo sąlygas, veikdamas apdairiai bei atsargiai galėjo išvengti kilusių padarinių. Be to, šie duomenys paneigia ir skundžiamame teismo sprendime daromą išvadą, kad duomenų nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, jog E. T. veiksmai, nurodyti liudytojų (Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato vyriausios patrulės R. V. ir tyrėjo Č. O.), buvo vertinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.2 papunkčio (Pavojų keliantis asmuo – asmuo, padaręs ar galbūt padaręs teisės pažeidimą ir (ar) nevykdantis pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimų ir savo aktyviais veiksmais ar turimais daiktais akivaizdžiai ir realiai keliantis pavojų pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, turtui) požiūriu nei Nutarime, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra.

26.7. Priešingai, tiek nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad E.T. veiksmai pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu, pareigūnams veržiantis į namą, realaus pavojaus nebuvo, kadangi neblaivus E. T. miegojo, todėl akivaizdu, kad tuo metu laikyti jį pavojų keliančiu asmeniu ir taikyti prieš jį specialią priemonę – apsauginį skydą, spaudžiant juo E. T., nebuvo tinkamas pasirinktas taktinis veiksmas.

26.8. Teismo sprendimu panaikinta Tarnybinio patikrinimo išvada yra teisėta, priimta vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, pagrįsta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, ją priėmusio subjekto kompetencijos ribose.

27. Pareiškėjas K. T. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

28.1. Iš Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

28.2. Aptariamoms pareiškėjo patirto sužalojimo aplinkybėms taikytina pirmoji sąlyga, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

28.3. Ikiteisminis tyrimas E.T. atžvilgiu nutrauktas pritrūkus įrodymų, kad padaryta nusikalstama veika, o tai nereabilituojantis pagrindas. Be to, kad E. T. kėlė grėsmę atvykusiems prie jo namų medikams ir policijos pareigūnams, jo sulaikymu ir pristatymu į psichiatrijos įstaigą buvo užkirstas kelias galimai nusikalstamai veikai, t. y. tam, ką jis tą dieną grasino padaryti. Kaip matyti iš Nutarimo užfiksuotų pokalbių tarp BPC operatorės, GMP bei E.T., E. T. grasino iššaudyti kaimynus bei išpjauti visą Širvintų policiją. Vilniaus AVPK OVS nurodymu vykdamas į įvykio vietą pareiškėjas žinojo, jog vyksta dėl asmens, keliančio pavojų aplinkiniams. Nuvykus į vietą buvo patikslinta, jog E. T. buvo išėjęs su kirviu, metė kibirą į pareigūnus, kelis kartus išėjo į lauką su užvestu benzininiu pjūklu, į pareigūnų reikalavimus padėti pjūklą nereagavo, grasino išpjauti visus. Taigi asmuo realiai kėlė grėsmę aplinkiniams, taip pat nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų padėti pjūklą. Perdavus informaciją OVS atsakingam asmeniui, kontroliuojančiam policijos pajėgas, buvo gautas nurodymas E. T., esantį namuose, sulaikyti. Taigi pareiškėjas vykdė aukštesnių kompetentingų pareigūnų nurodymus. E. T. sulaikymo taktika buvo pasirinkta tinkamai.

28.4. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kas reiškia, kad atsakovas pareiškėjo veiksmuose neįžvelgė neteisėtų veiksmų. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėjas veikė teisėtai.

28.5. Pareiškėjas įvykio metu įgyvendino policijos uždavinius, pagrindines funkcijas bei vykdė savo tiesiogines tarnybines pareigas. Tai, kad pareiškėjo funkcijos susijusios su padidintu pavojumi ar rizika, dėl ko nemokėtina kompensacija už sveikatos sutrikdymą, kaip teigiama Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir į tai apeliuojama apeliaciniame skunde, yra tas pats, kas teigti, jog „Aro“ išminuotojui nukenksminant sprogmenis susižalojus ar ugniagesiui gesinant gaisrą apdegus taip pat nemokėtina kompensacija už sveikatos sutrikdymą, nes jų funkcijos iš esmės susijusios su padidintu pavojumi. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius vidaus tarnybos principus, 6 punkte įtvirtintas vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas, reiškiantis, jog pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis, iš kurių viena yra būtent kompensacija už sveikatos sutrikdymą vykdant tarnybines pareigas. Jeigu pareiškėjas sužalojimo metu nebūtų vykdęs savo tiesioginių pareigų, jam kompensacija nepriklausytų.

28.6. Tiek Tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek apeliaciniame skunde vis kartojama, kad E. T. veiksmai pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu. Neblaivumas laikytinas sunkinančia aplinkybe padarius teisei priešingą veiką, todėl teisinti E. T. agresyvų, keliantį grėsmę elgesį jo neblaivumu yra neadekvatu.

k o n s t a t u o j a:

IV.

29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2024 m. kovo 18 d. Tarnybinio patikrinimo išvados dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo vykdytas tarnybines funkcijas tuo metu, kai jis buvo sužalotas, konstatavo, kad situacija, kai sulaikymo metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprasta atliekant pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą pavojų aplinkiniams kėlusio E. T. veiksmų visumą, situacija buvo išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, į kurią pateko pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, ir paminėtas faktorius yra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl yra Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos spręsti dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo sužalojimas buvo patirtas atliekant tarnybines pareigas, susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalyje (2023 m. birželio 23 d. įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą <...>.

33. Aptariamoje teisės normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

34. Iš pareiškėjo šioje byloje nurodomų aplinkybių, kuriomis grindžiami skundo reikalavimai, matyti, jog pareiškėjas siekia, kad jo sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) būtų priskirtas vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, bei akcentuoja, jog jis buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, kurių atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d., iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 str. 3 d.), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDEtNTUyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-501-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-501-552/2017">A-501-552/2017</a>; kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDc0LTQ0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1074-442/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1074-442/2021">A-1074-442/2021</a>; kt.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jo nurodytus padidėjusio pavojaus ar rizikos faktorius siejo su tiesioginiu pareigų vykdymu.

38. Taigi, šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjo funkcijų atlikimas (sulaikymo metu panaudotas apsauginis skydas – nuo asmenų fizinio poveikio saugantis skydas, naudojamas asmenims stumti, prispausti ar į juos smūgiuoti), kurio metu buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nėra įprastas atliekant pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui priskirtas vykdyti funkcijas, aplinkybes, susijusias su pareiškėjo patirtu sužalojimu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, buvo neįprasta, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad įvykį nulėmė pareiškėjo veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susiję su padidinta rizika – pareiškėjas vykdė užduotį, susijusią su pavojų aplinkiniams kėlusio E. T. sulaikymu. Vilniaus AVPK OVS nurodymu vykdamas į įvykio vietą pareiškėjas žinojo, jog vyksta dėl asmens, keliančio pavojų aplinkiniams. Nuvykus į vietą buvo patikslinta, jog E. T. buvo išėjęs su kirviu, metė kibirą į pareigūnus, kelis kartus išėjo į lauką su užvestu benzininiu pjūklu, į pareigūnų reikalavimus padėti pjūklą nereagavo, grasino išpjauti visus. Taigi asmuo realiai kėlė grėsmę aplinkiniams, taip pat nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų padėti pjūklą. Perdavus informaciją OVS atsakingam asmeniui, kontroliuojančiam policijos pajėgas, buvo gautas nurodymas E. T., esantį namuose, sulaikyti. Taigi pareiškėjas vykdė aukštesnių kompetentingų pareigūnų nurodymus. E. T. sulaikymo taktika buvo pasirinkta tinkamai.

40. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjgtNDE1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-728-415/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-728-415/2017">A-728-415/2017</a>; kt.).

41. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ne atsakovo naudai vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Apibendrinant šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas buvo sužalotas dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai.

43. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Tarnybinio patikrinimo išvados nepagrįstumo ir neteisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan