M. Ž. pagal BK 182 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-976/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57923-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,

išteisintajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

civilinio ieškovo UAB „Baltic Agro“ atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš M. Ž. priteista AB „Linas Agro“ 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, UAB „Baltic Agro“ 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2850 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendis.

M. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinių ieškovių AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. UAB „Baltic Agro“ prašymas priteisti iš M. Ž. proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: 2013 m. spalio 22 d. Kaišiadorių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „Linas Agro“ sudarė sutartį Nr. 14P_KS-03 dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie savo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins 65 ha kviečių, 50 ha žieminių rapsų, 14 ha žieminių kvietrugių, 100 ha vasarinių kviečių, 25 ha vasarinių rapsų, iš viso – 254 ha, ir 2014 m. birželio 30 d. Kaišiadorių mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su AB „Linas Agro“ sudarė sutartį Nr. 15P_KS-02, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie savo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins 200 ha žieminių kviečių, 13 ha žieminių pašarinių miežių, 20 ha žieminių rapsų, 10 ha žieminių kvietrugių, 40 ha vasarinių kviečių, iš viso – 283 ha, nors tokių plotų kultūrų neaugino, 2014 m. deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tik 23,41 ha plotą pagrindinei tiesioginei išmokai gauti, taip iš esmės suklaidino AB „Linas Agro“, iš AB „Linas Agro“ gavęs 234 588,98 Lt (tai atitinka 67 941,66 Eur) vertės prekinį kreditą, už jį įsigijo trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, šias trąšas, sėklas bei priemones apgaule savo naudai užvaldė iki 2014 m. liepos 8 d., pagal sutartis su AB „Linas Agro“ 2014 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. iki rugsėjo 8 d. atsiskaitęs, pateikęs grūdų tik už 67 033,1 Lt (tai atitinka 19 414,13 Eur), tęsdamas nusikalstamą veiką 2014 m. kovo 28 d. Kaišiadorių r., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, su UAB „Baltic Agro“ sudarė sutartį Nr. PP/140328/44AD dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu pateikdamas klaidingus duomenis apie savo dirbamos žemės plotus ir auginti planuojamas kultūras, nurodydamas, kad augins apie 200 ha rapsų ir kviečių, taip iš esmės suklaidino UAB „Baltic Agro“, nes jau buvo sudaręs sutartį su AB „Linas Agro“ dėl 254 ha planuojamų auginti kultūrų prekinio kredito ir tokio ploto kultūrų neaugino, iš UAB „Baltic Agro“ gavo 110 929,78 Lt (tai atitinka 32 127,48 Eur) vertės prekinį kreditą, už jį įsigijo trąšų ir augalų apsaugos priemonių, šias priemones apgaule savo naudai iki 2014 m. rugsėjo 22 d. užvaldė, AB „Linas Agro“ padarydamas 173 389,41 Lt (tai atitinka 50 217,04 Eur) turtinę žalą ir UAB „Baltic Agro“ padarydamas 110 929,78 Lt (tai atitinka 32 127,48 Eur) turtinę žalą, iš viso apgaule užvaldydamas svetimą didelės – 284 319,19 Lt (tai atitinka 82 344,53 Eur) vertės turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir M. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo:

2.1. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog civilinės ieškovės iki sutarčių sudarymo ėmėsi bent minimalių veiksmų M. Ž. pateiktai informacijai apie savo vykdomą veiklą patikrinti. Rašytiniai bylos duomenys bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai ir civilinės ieškovės UAB „Baltic Agro“ atstovės paaiškinimai patvirtina, kad aktyvių veiksmų dėl M. Ž. darbinės veiklos, jo turtinės padėties įvertinimo buvo imtasi tik po tai, kai M. Ž. neatsiskaitė su civilinėmis ieškovėmis. Šiuo atveju civilinės ieškovės nebuvo sutarčių silpnoji šalis, turėjo galimybių ir įmonėse sukurtų rizikos vertinimo priemonių, kuriomis šiuo atveju dėl nežinomų priežasčių nebuvo pasinaudota, todėl tokie civilinių ieškovių veiksmai rodo jų pačių didelį neapdairumą ir nerūpestingumą. Pagal civilinės teisės nuostatas prievolės šalys – kreditorius ir skolininkas – privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Protingas elgesys įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį, šiuo atveju juridinius asmenis, domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kitos šalies galimybes tinkamai vykdyti sandorio sąlygas ir pan. Civilinės ieškovės, nors M. Ž. pardavė prekių už dideles pinigų sumas, nesidomėjo jo turtine padėtimi, jo mokumu, ūkininkavimo veikla, kokios jo galimybės sumokėti už gautas prekes, taip pat kitomis aplinkybėmis, kurių žinojimas galėjo lemti jų apsisprendimą dėl sutarčių sudarymo.

2.2. Bylos duomenys patvirtina, kad M. Ž. tiek AB „Linas Agro“, tiek ir UAB „Baltic Agro“ darbuotojams nurodė teisingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, nevengė pasirašyti R. J. pateiktų vekselių, taip pat neneigia skolos sumų, kurios iš jo išieškomos.

2.3. Nors M. Ž. nenurodė visos informacijos apie dirbamos žemės plotus, tačiau civilinės ieškovės nesiėmė jokių veiksmų šiai informacijai patikrinti. Šiuo atveju M. Ž. sutarčių nevykdymas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, kadangi civiliniai ieškiniai dėl skolų UAB „Baltic Agro“ ir AB „Linas Agro“ yra priteisti, vyksta išieškojimas civilinio proceso tvarka, vykdomieji raštai nėra grąžinti, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra apsunkintas skolų išieškojimas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad M. Ž. pasiūlymą iš AB „Linas Agro“ darbuotojų gavo įmonei turint duomenų, jog M. Ž. 2013 m. augino žemės ūkio kultūras ir pardavė pakankamai didelius kiekius grūdų (virš 80 tonų). Į UAB „Baltic Agro“ kreipėsi pats M. Ž.. Šios įmonės atstovas nepažinojo M. Ž., todėl apie jį teiravosi Kaišiadorių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko ir šis patvirtino, kad M. Ž. ūkininkauja, M. Ž., sudarydamas sutartis, pateikė ūkininko pažymėjimą. Taigi, bylos duomenimis, civilinės ieškovės sutartis su M. Ž. sudarė ne tik šiam pasakius, kad jis ūkininkauja ir dirba arba dirbs virš 250 ha žemės, bet ir turint realius duomenis, kad jis ūkininkauja. Teismas ignoravo aplinkybes, kad AB „Linas Agro“ atstovai V. M. 2013 m. rudenį, o R. J. 2014 m., UAB „Baltic Agro“ atstovas A. D. 2014 m. atvykdavo į M. Ž. dirbamus žemės plotus, kuriuos jis nurodydavo kaip savo dirbamus plotus ir kur nurodydavo auginamas žemės ūkio kultūras, bei konsultuodavo dėl tręšimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo, pagal M. Ž. pateiktus auginamų kultūrų plotus ir apskaičiuotus sėklų, trąšų, augalų apsaugos priemonių kiekius šios priemonės buvo M. Ž. tiekiamos. Taigi civilinės ieškovės realiai matė M. Ž. dirbamus žemės ūkio plotus ir būtent dėl to buvo suteikiamas prekinis kreditas.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje akcentuodamas civilinių ieškovių rūpestingumą, neįvertino tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, kad nebuvo privaloma žemės nuomos sutarčių registruoti VĮ Registrų centre, tokių sutarčių pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, norint gauti išmokas už auginamas žemės ūkio kultūras, todėl rašytinės žemės nuomos sutartys buvo sudaromos retai, teisės aktai nedraudė gauti pajamų auginant žemės ūkio kultūras kito asmens deklaruotuose žemės plotuose. Teisėjų kolegija tinkamai neįvertino ir tų aplinkybių, kad sudarytos sutartys yra specifinės, jose nurodomi tiek auginamų, tiek planuojamų auginti žemės ūkio kultūrų plotai sezonui, o ne kalendoriniams metams. Žemės ūkio kultūros yra sezoninės – žieminės kultūros sėjamos iš rudens, vasarinės – pavasarį ir pan.

3.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad skolos išieškojimo procesas iš tiesų vyksta ir vykdomieji raštai negrąžinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, kad skolų dengimas iš esmės sustojęs, vykdomieji raštai negrąžinami, nes M. Ž. turi turto žemės sklypą, kuris įkeistas hipoteka, taip pat nenaudojamą kombainą, kurio nepavyko realizuoti. Nedidelė skolų dalis civilinėms ieškovėms buvo dengiama antstoliams areštavus ir realizavus M. Ž. saugomas iš UAB „Agro Baltic“ ir AB „Linas Agro“ gautas trąšas bei jo vardu registruotą techniką. Naujausi duomenys apie skolos dengimą nustatyti 2015 m. Po teismų sprendimų negalėdamos išieškoti iš M. Ž. skolos, civilinės ieškovės kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Bylos duomenimis, per 2014 m. iki rugsėjo 30 d. M. Ž. į banko sąskaitą gavo 166 348 Lt įplaukų, tarp jų ir iš AB „Linas Agro“, UAB „Malsena plius“, AB „Jonavos grūdai“ už 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. parduotus grūdus, tačiau lėšas iš sąskaitos, dideles sumas, išgrynino 2014 m. rugsėjo mėn. Taip pat 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. G. A. pardavė dalį turėto neįregistruoto turto – žemės ūkio techniką. 2014 m. spalio 6 d. antstoliui areštavus M. Ž. banko sąskaitas, lėšų jose nebuvo. Grynųjų lėšų pas M. Ž. antstolis nerado, pats M. Ž. savo noru skolų nedengė. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, netinkamai įvertintos teisėjų kolegijos, atitinka teismų praktiką, kad būtų pripažinta, jog vengdamas turtinės prievolės M. Ž. iš esmės tapo beturtis – pardavė dalį technikos, išgrynino lėšas iš banko sąskaitų ir jas nuslėpė nuo antstolio, dėl to skolos išieškojimas tapo iš esmės neįmanomas.

3.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos ir tinkamai įvertintos faktinės apgaulės aplinkybės, jos nepaneigtos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika, teismas padarė remdamasis tuo, kad civilinės ieškovės buvo nepakankamai rūpestingos sudarydamos sutartis, neužtikrino minimalaus atsargumo įvertindamos, ar M. Ž. dirba ir planuoja dirbti sutartyse nurodytus žemės plotus, o vėliau skolų išieškojimas nebuvo apsunkintas ir buvo vykdomas. Tačiau tokia išvada akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad sudarytomis sutartimis tik užtikrinama teisė ateityje gauti kreditavimą prekėms, reikalingoms žemės ūkio kultūroms auginti ir prižiūrėti. Realiai per valstybės institucijas patikrinti, ar M. Ž. sutarčių sudarymo metu augina ar augins ateityje sezono metu nurodomus žemės ūkio kultūrų plotus, civilinės ieškovės negalėjo, nes žemės ūkio kultūrų deklaravimas prasideda tik nuo balandžio mėn., o pagal bylos duomenis, sutartys sudarytos anksčiau. Akivaizdus apgaulės elementas pasireiškė ir tuo, kad M. Ž., jau turėdamas sutartį su AB „Linas Agro“, sudarė sutartį ir su UAB „Baltic Agro“, o vėliau, turėdamas galiojančią sutartį su UAB „Baltic Agro“, sudarė dar vieną sutartį su AB „Linas Agro“, šių aplinkybių civilinės ieškovės niekaip negalėjo patikrinti, kadangi civilinės ieškovės yra konkurentės ir nesidalija informacija apie sutartis su ūkininkais. Bylos duomenimis nustatyta, kad apgaulė pasireiškė ne vienkartiniais, o tęstiniais veiksmais M. Ž. užsakant ir gaunant žymiai didesnius kiekius prekių, nei jis galėjo sunaudoti savo deklaruojamuose žemės plotuose, ir nusikalstama veika pasibaigė, kai jis su AB „Linas Agro“ tik iš dalies atsiskaitė už pateiktas prekes, priduodamas grūdus šiai bendrovei, o kitą produkciją pateikė kitoms grūdų supirkimo įmonėms, lėšas gavo į savo banko sąskaitas, bet su civilinėmis ieškovėmis neatsiskaitė, o lėšas iš sąskaitų išgrynino ir nuslėpė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad M. Ž., realiai dirbdamas G. A. žemės plotus, akivaizdžiai klaidino civilinių ieškovių darbuotojus, atvykusius į dirbamus žemės plotus, nurodydamas, kad tai jo auginamos žemės ūkio kultūros, ir užsakydamas prekes, pasinaudodamas tuo, kad G. A. negyveno Lietuvoje, žemės nedirbo. Taip pat byloje nustatyta, kad M. Ž. pardavė grūdus ir G. A. vardu, taip stengdamasis nuslėpti gaunamas pajamas. Byloje taip pat pasitvirtino ir tos aplinkybės, kad M. Ž. iki sutarties galiojimo laiko pardavė dalį naudotos technikos, į sąskaitą pervestus pinigus išgrynino ir paslėpė dideles sumas, tačiau įsiskolinimų nedengė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 182 straipsnio taikymo

5. Prokuroro kasaciniame skunde keliamas sukčiavimo ir civilinio delikto atribojimo klausimas nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad M. Ž. padarė civilinį deliktą, o ne nusikaltimą. Skunde taip pat keliamas ir esminių BPK nuostatų, reguliuojančių įrodinėjimą, pažeidimo apeliacinės instancijos teisme klausimas, tačiau jis išimtinai siejamas su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – tam, kas tokiu būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismams tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K‑188‑719/2018, 2K-453-648/2016, 2K-303-693/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau, kaip jau minėta, kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019). Asmuo gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>).

7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2011">2K-329/2011</a>, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017, 2K-7-152-895-2019). Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

8. Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

5.1. M. Ž. 2013 m. spalio 22 d. su AB „Linas Agro“ sudarė sutartį Nr. 14P_KS-03 dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, sutarties sudarymo metu nurodydamas, kad planuoja auginti 254 ha įvairių kultūrų; 2014 m. birželio 30 d. su AB „Linas Agro“ sudarė sutartį Nr. 15P_KS-02, nurodydamas, kad augins 283 ha įvairių kultūrų, ir iš AB „Linas Agro“ gavo 234 588,98 Lt (67 941,66 Eur) vertės prekinį kreditą, už jį įsigijo trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių. Pagal sutartis su AB „Linas Agro“ M. Ž. iš dalies atsiskaitė, pateikęs grūdų už 67 033,1 Lt (19 414,13 Eur). 2014 m. kovo 28 d. M. Ž. su UAB „Baltic Agro“ sudarė sutartį Nr. PP/140328/44AD dėl prekinio kredito žemės ūkio kultūroms auginti, nurodydamas, kad augins apie 200 ha kultūrų (rapsų ir kviečių), ir iš UAB „Baltic Agro“ gavo 110 929,78 Lt (32 127,48 Eur) vertės prekinį kreditą, už jį įsigijo trąšų ir augalų apsaugos priemonių, tačiau iki sutartyje nustatyto termino su šia įmone neatsiskaitė.

5.2. M. Ž. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudaręs 19,71 ha žemės sklypų nuomos sutartis; M. Ž. priklausė 2,16 ha žemės sklypas (3 t., b. l. 10–22). 2013 m., 2014 m., 2015 m. M. Ž. deklaravo atitinkamai 10,78 ha; 23,41 ha ir 13,18 ha; 7,99 ha ir 1,08 ha plotą įvairioms paramos rūšims gauti (3 t., b. l. 65–67, 77–118).

5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių nustatyta, kad UAB „Baltic Agro“ pateikė ieškinį M. Ž. dėl skolos už parduotas prekes priteisimo, šis ieškinys tenkintas ir iš M. Ž. UAB „Baltic Agro“ priteista 110 929,78 Lt (32 127,48 Eur) skola, 2516,28 Lt (728,77 Eur) palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos ir 5689,00 Lt (1647,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 186–187). Antstolio D. J. yra vykdomos devynios vykdomosios bylos, iš kurių šešiose kreditorės yra AB „Linas Agro“, UAB „Baltic Agro“. Antstolio kontoroje 2014 m. spalio 6 d. buvo gauti vykdomieji įrašai dėl 5767,37 Eur, 22 557,31 Eur ir 23 749,08 Eur skolos išieškojimo iš M. Ž. AB „Linas Agro“ naudai ir 2015 m. sausio 26 d. gautas vykdomasis raštas dėl 34 503,90 Eur skolos išieškojimo iš M. Ž. UAB „Baltic Agro“ naudai.

2. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. Ž. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutarčių su AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro“ sudarymo metu M. Ž. pateikti klaidingi duomenys apie jo dirbamos žemės plotus, apie auginti planuojamas kultūras bei sudarytas klaidingas stambaus ūkininko įvaizdis atitinka būtinąjį sukčiavimo požymį – esminę apgaulę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nors M. Ž. AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro“ prieš sutarčių sudarymą nurodė tam tikrą tikrovę neatitinkančią informaciją apie dirbamus žemės plotus, tačiau civilinės ieškovės nesiėmė jokių veiksmų šiai informacijai patikrinti, todėl M. Ž. sutarčių nevykdymas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad civiliniai ieškiniai dėl skolų UAB „Baltic Agro“ ir AB „Linas Agro“ yra priteisti, vyksta išieškojimas civilinio proceso tvarka, vykdomieji raštai nėra grąžinti, skolų išieškojimas nėra apsunkintas.

3. Įvertinusi byloje nustatytas faktines galimybes ir BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos atskyrimo nuo civilinio delikto kriterijus, aiškinamus pirmiau išdėstytoje kasacinės instancijos teismo praktikoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas M. Ž. veiką tinkamai kvalifikavo kaip nusikalstamą. Todėl prokuroro kasacinis skundas yra tenkinamas, sprendžiant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį M. Ž..

4. M. Ž. per pusmetį sudarė tris sutartis su dviem bendrovėmis, AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro“, teikiančiomis ūkininkams trąšas ir augalų apsaugos priemones, dėl prekių už daugiau kaip 80 000 Eur, abiem bendrovėms nurodydamas, kad jis dirba virš 200 ha žemės plotą. Tokia tyčia pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad M. Ž. faktiškai dirbo apie 200 ha žemės (tačiau beveik visas jos plotas priklausė kitam asmeniui ir jo derlių M. Ž., turėdamas savininko įgaliojimą, pardavė būtent to asmens vardu), kartu su nukentėjusių bendrovių atstovais (agronomais) tarėsi dėl trąšų ir kitų apsaugos priemonių šioje faktiškai M. Ž. dirbamoje, nors priklausančioje kitam asmeniui, žemėje auginamoms kultūroms, naudojosi technika, reikalinga ūkininkavimui, sudarė pagrįstas prielaidas bendrovėms, teikiančioms reikalingas ūkininkams prekes, tikėti M. Ž., sudarant sutartis dėl prekių, už kurias bus atsiskaityta rudenį, nuėmus derlių. Tai, kad M. Ž. sutiko pasirašyti vekselius, taip pat sustiprino pasitikėjimą jo ketinimais vykdyti šias sutartis. Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės, gavusios duomenų, jog M. Ž. paramai gauti deklaruodavo mažiau kaip 20 ha žemės, nebūtų sudariusios sutarčių dėl tokios apimties prekių jam suteikimo. Taigi, būtent M. Ž. suteikta klaidinga informacija apie jo disponuojamus žemės plotus ir jo elgesys turėjo lemiamą įtaką civilinių ieškovių apsisprendimui sudaryti su juo prekinio kredito sutartis. Tokie tyčiniai, iš anksto apgalvoti, nukreipti į siekį apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą M. Ž. veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti esmine apgaule, turėjusia lemiamą įtaką civilinių ieškovių apsisprendimui sudaryti su juo sutartis.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju žalą patyrusios įmonės nėra silpnoji sutarties šalis, padarė išvadą, jog jos elgėsi pernelyg nerūpestingai ir neatidžiai, todėl santykiai, susiklostę tarp bendrovių ir M. Ž., laikytini civiliniais. Taip pat nurodė, kad yra visos galimybės pasinaudoti civilinėmis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, ir jomis nagrinėjamu atveju įmonės naudojasi. Kaip matyti iš teismų praktikos, sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-7-152-895-2019). Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai (pvz., savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra pagrindo ar logiško paaiškinimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-507/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-507/2012">2K-507/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-411/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017,??? 2K-76-788/2020). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas sutarčių tarp M. Ž. ir bendrovių sudarymo faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė pirmiau išdėstytoje teismų praktikoje suformuotą nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijų ir nepagrįstai pripažino, jog AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro”, sudarydamos sutartis su M. Ž., elgėsi pernelyg nerūpestingai ir neatidžiai. Byloje nustatyta, kad AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro” ūkininkams, kurie patys deklaruoja auginamų kultūrų kiekį ir dirbamos žemės plotus, ne tik teikia prekes, būtinas įvairių kultūrų derliui išauginti, tačiau jų specialistai (agronomai) kartu teikia informaciją ir konsultacijas ūkininkams, vykdami pas juos, kad bendrovių specialistai, nuvykę pas M. Ž., ne tik apžiūrėjo jo dirbamą žemę, tačiau ir turimą techniką, kad viena iš bendrovių susisiekė su ūkininkų organizacija, kuri patvirtino M. Ž. ūkininkavimą. Tokie civilinių ieškovių AB „Linas Agro“ ir UAB „Baltic Agro” veiksmai, skirtingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog įmonės nesielgė pernelyg nerūpestingai ir neatidžiai, o priešingai – elgėsi protingai ir ėmėsi pakankamų veiksmų, kurie turėjo užtikrinti civilinių sandorių tikrumą. Byloje taip pat nustatyta, kad sutarčių sudarymo metu ūkininkai neturėjo pareigos registruoti sutarčių dėl žemės nuomos, panaudos ir pan., todėl susiklostė tokia praktika, kad bendrovės, dirbančios su ūkininkais, pasikliaudavo jų pačių deklaruojamais duomenimis apie dirbamos žemės plotus. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju civilinių ieškovių elgesys, priešingai, nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, atitiko rūpestingumo ir atidumo kriterijus.

6. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkinamos). Taigi turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-293/2002, 2K-549/2003, 2K-23/2004, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2K-224/2008, 2K-78/2009, 2K-133/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad yra visos galimybės pasinaudoti civilinėmis pažeistų teisių gynybos priemonėmis ir jomis, nagrinėjamu atveju, įmonės naudojosi, nevertino byloje esančių įrodymų visumos. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, M. Ž. sudarydamas tris sutartis su skirtingomis bendrovėmis dėl tų pačių prekių, kurių vertė yra daugiau nei 80 000 Eur, įsigijimo panaudojant prekinį kreditą, nurodė apgaulingą informaciją, jog jis dirba virš 200 ha, nors tuo pat metu savo vardu deklaravo tik mažiau nei 20 ha žemės, tuo tarpu kita jo dirbama žemė buvo deklaruota kito asmens vardu. Byloje taip pat nustatyta, jog M. Ž., veikdamas pagal įgaliojimą, rudenį pristatė derlių tikrojo žemės savininko, o ne savo vardu, žalos išieškojimo vykdymo proceso metu, uždėjus turto areštą M. Ž. ūkio technikos priemonėms, jis pristatė dokumentus, jog jau vykdymo proceso metu šios priemonės yra perleistos tam pačiam asmeniui, M. Ž. tikrojo žemės savininko jam pervestus pinigus, gautus už derlių, tuoj pat išgrynindavo. Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patvirtinančias, kad M. Ž. iš anksto suvokė ir numatė, kad jis ne tik esmingai suklaidins civilinius ieškovus dėl savo ketinimų sudaryti civilinius sandorius ir juos vykdyti, bet ir apsunkins jų galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis.

7. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent pirmosios instancijos teismo atliktas visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas yra atliktas laikantis BPK reikalavimų, keliamų įrodinėjimui. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią, būtent esminė apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK reikalavimo vertinti įrodymų visetą, pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nepagrįstai pripažino, kad civilinės ieškovės, sudarydamos sutartis, veikė nerūpestingai ir neatidžiai. Tai lėmė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, vertindamas kaip civilinį deliktą.

8. Nustačius netinkamą BK 182 straipsnio taikymą (BPK 369 straipsnio 1, 2 dalys), apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra naikinamas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė