Dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2A-41-910/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00534-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.16; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – viešoji įstaiga Karoliniškių poliklinika.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. R. (toliau – ir ieškovas, pacientas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti jam 900 Eur turtinei bei 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gegužės 3 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Karoliniškių poliklinikos (toliau – Poliklinika) Dienos chirurgijos stacionare chirurgas V. S. (V. S.) jam atliko (duomenys neskelbtini) operaciją, kurios metu (duomenys neskelbtini). Operacijos metu buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2023 m. gegužės 4 d. buvo hospitalizuotas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – Ligoninė), kurioje (duomenys neskelbtini). Ligoninėje ieškovas buvo iki 2023 m. gegužės 16 d. Ieškovo teigimu, po operacijos jis nuolat kentėjo ir tebekenčia pilvo skausmus, negali dirbti elementaraus kasdienio fizinio darbo, dėl tokių jo sveikatai sukeltų pasekmių turi sistemingai lankytis poliklinikoje, konsultuotis su chirurgais Ligoninėje.

3. Siekdamas apginti savo teises, ieškovas kreipėsi į Komisiją dėl 900 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą atmetė, priėjusi prie išvados, kad jis neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų. Ieškovo teigimu, Komisijos sprendimas priimtas remiantis prieštaringa, stokojančia logikos specialisto R. Z. išvada, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tinkamai, o Poliklinika negalėjo organizacinėmis priemonėmis išvengti (duomenys neskelbtini).

4. Ieškovas nesutiko su Komisijos išvada, kad jis buvo tinkamai informuotas apie galimas komplikacijas, konkrečiai – apie (duomenys neskelbtini) tikimybę. Pripažino, kad pasirašė bendro turinio įspėjimą jo neperskaitęs, nes ne visiškai moka lietuvių kalbą, tačiau jam nebuvo išaiškintos galimos neigiamos operacijos pasekmės, o apie (duomenys neskelbtini) neišvengiamumą visiškai nebuvo pasakyta.

5. Ieškovas nurodė, kad 900 Eur turtinę žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu operacijos metu nebūtų sužalotas. Be to, dėl nekokybiškai atliktos operacijos jis iki šiol jaučia fizinį skausmą pilve, negali dirbti fizinio darbo, susijusio net su nedidelių svorių pakėlimu, dėl to patiria dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, išgyvena dėl savo gyvybės, ateities. Pasak ieškovo, dėl operacijos neigiamų pasekmių sumažėjo jo bendravimo su įprastu draugų ratu galimybės, jis negali nuvykti pas draugus visai dienai, operacijos pasekmės susiaurino ir taip ribotas jo santuokinio gyvenimo galimybes. Nurodytus išgyvenimus ieškovas įvertino 7 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas, įvertinęs PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą nėra savarankiškas reikalavimas ir nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl bylos dalis dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo nutraukiama.

8. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, jog patirtą žalą (turtinę ir neturtinę) jis sieja su sveikatos priežiūros paslauga (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 3 d. atlikta Poliklinikoje (gydytojas V. S.), ir nekelia vėliau jam suteiktų gydymo paslaugų (taip pat ir (duomenys neskelbtini)) tinkamumo klausimo.

9. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad Poliklinikoje jam buvo suteikta netinkama sveikatos priežiūros paslauga, t. y. jog gydytojas V. S. (duomenys neskelbtini) jam atliko neprofesionaliai, prašė teismo išreikalauti iš Poliklinikos duomenis apie nurodyto gydytojo atleidimą iš darbo Poliklinikoje. Teismas, remdamasis tuo, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų ir (ar) pagrįstų argumentų, jog gydytojas iš darbo buvo atleistas dėl ieškovui galbūt netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, netenkino prašymo. Teismas nenustatė, kad gydytojo V. S. turima kvalifikacija ir (ar) licencija neleido jam atlikti (duomenys neskelbtini) procedūros.

10. Spręsdamas dėl ieškovo argumentų, kad jam suprantama kalba nebuvo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) operacijos galimas rizikas, nepaaiškinta, kokios priežastys indikavo būtinybę (duomenys neskelbtini), kokie galimi būdai, kokios yra kiekvieno iš būdų rizikos, kodėl pasirinktas toks būdas, teismas nustatė, jog ieškovas 2023 m. gegužės 3 d. pasirašė Paciento sutikimą chirurginei operacijai ir nuskausminimui bei sutikimą anestezijai. Ieškovui (duomenys neskelbtini) operaciją atlikęs gydytojas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jis laisvai kalba rusų kalba ir, esant poreikiui, su pacientu bendrauja šia kalba. Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nuspręsti, jog ieškovui jo pageidaujama informacija nebuvo suteikta jam suprantama kalba. Ieškovas nenurodė, kokius jam rūpimus klausimus, į kuriuos neatsakyta jam suprantama kalba, jis gydytojui ir (ar) kitam medicinos personalui buvo suformulavęs. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui buvo sudarytos kliūtys pasitelkti asmenį, kuris padėtų su medicinos personalu susikalbėti jam suprantama kalba. Teismas pažymėjo, kad sutikimo formos pateikimas lietuvių kalba atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnio, įpareigojančio visas Lietuvos Respublikoje veikiančias institucijas, įstaigas, įmones ir organizacijas raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarkyti valstybine kalba, reikalavimus, teisės aktuose nenustatyta įpareigojimo gydymo įstaigai teikti pacientams dokumentų vertimus į jiems suprantamą kalbą.

11. Dėl ieškovo argumento, kad jis, žinodamas apie (duomenys neskelbtini) galimas komplikacijas, konkrečiai – apie (duomenys neskelbtini), nebūtų sutikęs su tokia operacija, teismas pažymėjo, jog, viena vertus, ieškovo pasirašytas sutikimas ir jo turinys yra pakankamas ir tinkamas įrodymas, kad ieškovui buvo suteikta visa reikalinga informacija, ir šios informacijos pagrindu ieškovas sutiko su gydytojų parinktu gydymo būdu ((duomenys neskelbtini) operacija), kita vertus, ieškovas neatskleidė, kokį kitą gydymo būdą jis galbūt būtų pasirinkęs, siekdamas išvengti galimo (duomenys neskelbtini), jeigu būtų žinojęs apie labai retai pasitaikančią (duomenys neskelbtini) komplikaciją – (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta medicinos žiniomis pagrįstų įrodymų, jog yra kitas veiksmingesnis ir mažiau rizikingas būdas pašalinti (duomenys neskelbtini) ir taip užkirsti kelią galimam onkologiniam susirgimui arba kad (duomenys neskelbtini) būtų apskritai kotraindikuojama dėl ieškovo turimų kitų gretutinių lėtinių ligų ir vartojamų vaistų. Teismo proceso metu apklausti medicinos specialistai patvirtino, kad endoskopinis (chirurginis) (duomenys neskelbtini) šalinimas yra pirmojo pasirinkimo ir veiksmingiausias (duomenys neskelbtini) gydymo metodas. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, jog ieškovo vartojami vaistai (duomenys neskelbtini) konkraindikuotini (duomenys neskelbtini) operacijai; priežastinio ryšio tarp šių vaistų vartojimo ir (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) operacijos metu nepatvirtina objektyvūs medicininiai duomenys. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų apie tai, kad ieškovo turimi gretutiniai lėtiniai susirgimai ((duomenys neskelbtini)) turėjo nulemti kitokią rastų (duomenys neskelbtini) gydymo taktiką ir (ar) būdą, nei chirurginis šalinimas, arba (duomenys neskelbtini) būtų pabloginusi kitų susirgimų eigą, arba šie susirgimai, apie kuriuos buvo pažymėta ieškovo sveikatos istorijoje ir apie kuriuos buvo žinoma sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) priėmusiems gydytojams, būtų tiesiogiai nulėmę (duomenys neskelbtini) komplikaciją – (duomenys neskelbtini).

12. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų, tarp jų – dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovo galimai patirta žala nėra susijusi su Poliklinikoje jam suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ((duomenys neskelbtini) operacija). Teismas įvertino, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina ieškovo pozicijos, jog jam nebuvo suteikta reikalinga informacija apie (duomenys neskelbtini) operaciją ir jos rizikas, kad būtų pasirinktas netinkamas (duomenys neskelbtini) gydymo (šalinimo) būdas ar kad operacija atlikta netinkamai. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti medicininėmis žiniomis (medicinos specialistų paaiškinimais) pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) operacija ieškovui buvo atlikta tinkamai, o žala kilo kaip galima tokios rūšies chirurginio gydymo komplikacija ir pagal pacientui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų metu egzistavusius duomenis sveikatos priežiūros įstaiga (Poliklinika) neturėjo galimybės jos išvengti. Kitų medicinos žiniomis pagrįstų duomenų, kurie paneigtų nurodytą išvadą, į bylą nepateikta.

13. Teismas akcentavo, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovui buvo išaiškinta jo procesinė teisė savo poziciją, taip pat ir priežastinį ryšį tarp gydymo įstaigos (Poliklinikos) jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, patirtos žalos ir galimybės tokių pasekmių išvengti, įrodinėti teismo ekspertizės išvadomis. Ieškovui buvo netgi pasiūlyta pasinaudoti galimybe kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl tokios ekspertizės išlaidų dalies apmokėjimo, tačiau ieškovas, teismo procese atstovaujamas advokato, kategoriškai atsisakė teismo ekspertizės paskyrimo. Ieškovas nepateikė ir kitų medicinos žiniomis pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų byloje pateiktas medicinos specialistų išvadas (paaiškinimus).

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pastebėjimas (nuogąstavimas), jog jis neturi informacijos, ar visi (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti ištirti, yra pernelyg nutolęs nuo bylos nagrinėjimo dalyko – (duomenys neskelbtini) metu įvykusios (duomenys neskelbtini) fakto ir galimybės tokių padarinių išvengti vertinimo, todėl dėl jo nepasisakoma.

15. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė už ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, grindžiamą (duomenys neskelbtini) komplikacija ((duomenys neskelbtini)), nes tokių pasekmių paslaugą atlikęs gydytojas negalėjo išvengti, o ieškovui suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko tuo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, todėl ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovas G. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir iš Lietuvos valstybės priteisti jam 900 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas teisingai nustatė, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. chirurgo V. S. atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos metu apelianto sveikatai buvo padaryta žala ir ši žala nebuvo Aprašo 9.2.2.2, 9.2.2.3 papunkčiuose numatyta pasekmė, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog apelianto patirta žala nėra susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, suteiktomis apeliantui Poliklinikoje.

16.2. Teismas, remdamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gastroenterologijos klinikos gastroenterologo docento konsultanto R. Z. paaiškinimais, neatsižvelgęs į apelianto nurodytus argumentus, susijusius su R. Z. išvada, nepagrįstai nusprendė, kad apelianto sveikatai padaryta žala buvo neišvengiama. R. Z. teigė, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tinkamai, tačiau nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) atlikimo kokybės. R. Z. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kokybė chirurgo aprašyme nenurodyta, neaprašyta (duomenys neskelbtini) metodika, pabrėždamas, jog ši metodika gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui. Nenustačius taikytos (duomenys neskelbtini) metodikos, neįmanoma įvertinti operacijos atlikimo kokybės.

16.3. Specialistas R. Z. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra labai reta komplikacija, jos rizika, atliekant tokio pobūdžio operacijas, yra tik 1,5 proc. Tai reiškia, kad statistiškai ši komplikacija (duomenys neskelbtini) atlikimo metu išvengiama 98,5 proc. atveju. Nepaisydamas šio fakto, R. Z. padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) tokiais atvejais yra neišvengiama, o teismas tokia išvada vadovavosi. Be to, R. Z. nurodė, kad tokia jo išvada grindžiama vienintelio mokslinio darbo duomenimis. Pasak mokslininkų, endoskopuotojas, tinkamai atlikdamas (duomenys neskelbtini) operaciją, gali sumažinti (duomenys neskelbtini) riziką, bet ne jos išvengti. Tačiau šiuo atveju (duomenys neskelbtini) metodika operacijos protokole nėra nurodyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tinkamai.

16.4. Teismas ignoravo apelianto argumentą, kad (duomenys neskelbtini) lokalizacija ir (duomenys neskelbtini) lokalizacija yra skirtingos. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) operacijai atlikti panaudotais įrankiais ne ten, kur (duomenys neskelbtini) galėjo būti neišvengiama (t. y. (duomenys neskelbtini)). Vienintelis paaiškinimas yra tas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko dėl nerūpestingo gydytojo manipuliavimo medicinos įrankiais.

17. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės yra tapatūs argumentams, išsakytiems pirmosios instancijos teisme. Apelianto argumentai grindžiami tik subjektyviu situacijos supratimu, jie nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimu.

17.2. Apeliantas nenurodo, kokių konkrečių bylos duomenų teismas neištyrė, kodėl teismas neteisingai ar neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, kokias materialiosios teisės normas neteisingai aiškino ir taikė, kokias proceso teisės normas, nulėmusius neteisingo sprendimo priėmimą, pažeidė. Teismo proceso metu ieškovas atsisakė siūlytos deontologinės ekspertizės, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti ieškovo teiginius dėl išvengiamos žalos jo sveikatai atsiradimo.

17.3. Teismas išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė išvengiamos žalos jo sveikatai padarymo gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) veiksmais. Teisiškai reikšmingų objektyvių duomenų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, apeliantas nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliantas (ieškovas) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos Poliklinikoje ieškovui (pacientui) netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas žalos, kilusios dėl paciento sveikatos sužalojimo, atlyginimas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantui VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2023 m. balandžio 7 d. atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas. Aprašyme nurodyta: (duomenys neskelbtini); gydytojas V. S. (1 t., b. l. 59 (antra pusė); el. bylos 2 t., b. l. 16).

22. Iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos medicininių dokumentų (gydymo stacionare ligos istorijos) nustatyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 3 d. 8.00 val. hospitalizuotas VšĮ Karoliniškių poliklinikos Dienos chirurgijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini); jam atlikta chirurginė operacija – (duomenys neskelbtini); operaciją atliko gydytojas V. S.. Po operacijos pacientas išrašytas 2023 m. gegužės 3 d. 11.00 val., komplikacijos nenurodytos (grafoje „komplikacijos“ – brūkšnys). Pažymėta, kad išrašant įteikta pooperacinė atmintinė (1 t., b. l. 65–66; el. bylos 2 t., 190–191). Atmintinėje nurodyta nedelsiant kreiptis į gydytoją: temperatūrai pakilus virš 380C; atsiradus diskomforto jausmui ar sustiprėjus skausmams; atsiradus nusiskundimams dėl kvėpavimo ir (ar) širdies veikos. Darbo metu nurodyta kreiptis į procedūrą atlikusį gydytoją (ranka įrašytas telefono numeris, uždėtas operaciją atlikusio gydytojo antspaudas), kitu metu – į artimiausią stacionarią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (1 t., b. l. 151).

23. Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad apeliantas 2023 m. gegužės 3 d. pasirašė Paciento sutikimą chirurginei operacijai ir nuskausminimui, kuriame, be kita ko, nurodytas operacijos tikslas: (duomenys neskelbtini) indikacija, darinių šalinimas; pacientas yra informuotas apie galimas rizikas ir komplikacijas; pažymėtos tokios retai pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas su kraujo netekimu, dėl to kartais reikia perpilti kraują, jo komponentus ar preparatus; alerginės reakcijos, anafilaksinis šokas, širdies ir kraujagyslių sistemos, kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos, urogenitalinės sistemos organų funkcijų sutrikimai, kurie gali būti laikini ar pastovūs; kaip labai retai pasitaikanti komplikacija nurodyta – (duomenys neskelbtini). Sutikimas anestezijai pasirašytas paciento, supažindinusio gydytojo chirurgo V. S. ir supažindinusios gydytojos anesteziologės-reanimatologės S. D. (1 t., b. l. 67, 68; el. bylos 2 t., b. l. 193–196).

24. Iš chirurginės operacijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apeliantui VšĮ Karoliniškių poliklinikos Dienos chirurgijos skyriuje atlikta operacija – (duomenys neskelbtini); indikacijos operacijai – (duomenys neskelbtini); operacijos trukmė 20 min.; operaciją atliko gydytojas chirurgas V. S.; operacijos aprašyme nurodyta: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60; el. bylos 2 t., b. l. 17).

25. Ligos istorijoje nurodyta: 2023 m. gegužės 3 d. 8.00 val. – ligoniui (duomenys neskelbtini); ligonis paruoštas operaciniam gydymui; 2023 m. gegužės 3 d. 9.00 val. – pooperacinė būklė stabili, stebėjimas; 2023 m. gegužės 3 d. 11.00 val. – būklė stabili; nusiskundimų neturi, išleistas į namus (1 t., b. l. 73, 74; el. bylos 2 t., b. l. 205). Epikrizėje nurodyta: ligoniui (duomenys neskelbtini); ligonis paruoštas operaciniam gydymui; (duomenys neskelbtini); pooperacinė būklė stabili, nusiskundimų neturi, ligonis išleistas į namus (el. bylos 2 t., b. l. 206).

26. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centro II Chirurgijos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. stacionaro epikrizės nustatyta, kad apeliantas pagal VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimą buvo hospitalizuotas Ligoninėje 2023 m. gegužės 4 d. 12.06 val. dėl ūminio pilvo skausmo (R.10.0); pagrindinė diagnozė(duomenys neskelbtini); lydinčios diagnozės: (duomenys neskelbtini); nusiskundimai: ligonis skundžiasi (duomenys neskelbtini); ligos anamnezė: 2023 m. gegužės 3 d. atlikta (duomenys neskelbtini), skundai prasidėjo praėjus kelioms valandoms po (duomenys neskelbtini). Gyvenimo anamnezė: gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini). Ligos eiga ir taikytas gydymas: 2023 m. gegužės 4 d. atlikta (duomenys neskelbtini). Operacijos metu (duomenys neskelbtini). Operacija sklandi, be komplikacijų.<...> Išrašytas: 2023 m. gegužės 16 d. 08.22 val. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos – vengti sunkaus fizinio krūvio (nekelti daugiau 7 kg) 1 mėn. po operacijos; analgetikai – pagal poreikį, po operacijos 4 sav. – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60–61, 74–75; el. bylos 2 t., b. l. 18–19; 208–210).

27. Apeliantas 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus paciento sveikatą, atlyginimo (1 t., b. l. 62–65; el. bylos 2 t., b. l. 134–140).

28. Poliklinika 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė Komisijai paaiškinimą, kuriame pažymėjo, kad pacientas 2023 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Polikliniką dėl (duomenys neskelbtini). Gydytojas paaiškino (duomenys neskelbtini) tikslą ir suteikė informaciją apie galimas rizikas bei komplikacijas; pacientas sutiko su chirurgine operacija pasirašytinai; tą pačią dieną 8.00 val. pacientui atlikta (duomenys neskelbtini); po jos paciento būklė stabili, skundų neišsakė, todėl 11.00 val. buvo išleistas į namus; išleisdamas pacientą į namus, gydytojas atkreipė jo dėmesį į pooperacinės būklės stebėjimą ir įteikė Paciento, išvykstančio iš dienos stacionaro po atliktos procedūros (operacijos), atmintinę, kurioje nurodyta, kaip pacientas turi stebėti savo būklę namuose, kur kreiptis atsiradus diskomfortui, skausmui ar karščiavimui virš 38,50C. Nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. pacientas į Polikliniką nesikreipė. Poliklinika dėl paciento darbingumo ir fizinio aktyvumo sumažėjimo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sukėlė laikiną sveikatos sutrikimą be ilgalaikių pasekmių; po stacionaraus gydymo pacientas nuolat lankėsi Poliklinikoje pas gydytoją, tris kartus (2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d.) lankėsi Ligoninėje pas abdominalinės chirurgijos gydytojus. Paskutinio apsilankymo pas abdominalinės chirurgijos gydytoją 2023 m. lapkričio 22 d. išvada: (duomenys neskelbtini). Poliklinika išvardijo paciento iki (duomenys neskelbtini) nustatytas diagnozes ir paciento nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes (1 t., b. l. 104–105; el. bylos 2 t., b. l. 268–270).

29. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2023 m. lapkričio 22 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme abdominalinės chirurgijos gydytojas nurodė, kad chirurginės komplikacijos nėra (1 t., b. l. 147; el. bylos 2 t., b. l. 116, 117).

30. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gastroenterologijos klinikos gastroenterologas, docentas, konsultantas dr. R. Z., atsakydamas į Komisijos užduotus klausimus, 2024 m. kovo 6 d. nurodė: 1) į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) atlikta pagal indikacijas: pacientui (duomenys neskelbtini) atlikta pagal indikacijas, radus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra pirmojo pasirinkimo (duomenys neskelbtini) gydymo metodas; 2) į klausimą, ar pacientas buvo tinkamai informuotas apie galimas komplikacijas ir konkrečiai – (duomenys neskelbtini) tikimybę: įvertinus paciento sutikimo formą, kurią pacientas pasirašė, jis informuotas tinkamai; sutikimo formoje (duomenys neskelbtini) nurodyta kaip labai reta komplikacija; 3) į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) atlikta pagal visus reikalavimus: (duomenys neskelbtini) atlikta tinkamai, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) atlikimo technikos iš pateiktos dokumentacijos įvertinti neįmanoma; (duomenys neskelbtini) procedūros aprašymas nepilnas ir neatitinka Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. V-657 reikalavimų: neaprašyta (duomenys neskelbtini) kokybė, nenurodytas (duomenys neskelbtini) tipas pagal Paryžiaus klasifikaciją, neaprašyta (duomenys neskelbtini) šalinimo metodika, nenurodyta, ar (duomenys neskelbtini) išsiųsti histologiniam ištyrimui; 4) į klausimą, ar biopsijos ėmimo metodika – technika gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini): pacientui biopsija nebuvo atlikta; atliktas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) metodika gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) atsiradimui; šalinimo metodika iš pateiktos dokumentacijos neaiški, nėra aišku, ar (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti histologiniam ištyrimui; 5) į klausimą, ar gydytojas galėjo išvengti (duomenys neskelbtini): literatūros duomenimis, endoskopinės (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) rizika yra 1,5 proc.; endoskopuotojas, tinkamai atlikdamas (duomenys neskelbtini) šalinimą, gali sumažinti (duomenys neskelbtini) riziką, bet ne jos išvengti; 6) į klausimą, ar įstaiga galėjo išvengti komplikacijos: įstaiga organizacinėmis priemonėmis išvengti (duomenys neskelbtini) negalėjo (1 t., b. l., 52 – 53; 163–164; 215–216; el. bylos 2 t., b. l. 43–44).

31. Komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. ŽU-58 paciento (apelianto) prašymo netenkino, priėjusi prie išvados, kad jo nurodyta žala neatitinka PTSŽAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų žalos atlyginimo sąlygų (1 t., b. l. 4–7; el. bylos 1 t., 5–10; 2 t., b. l. 169–174).

32. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas (pacientas) nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis specialistų ir Komisijos specialistų, gydytojų atsakymais pagrįstas išvadas (3 t., b. l. 28–35, el. bylos 3 t., b. l. 9–17).

33. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjEtNDA3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-61-407/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-61-407/2025">2A-61-407/2025</a> panaikino Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad išvadą, jog ieškovui atsiradusi komplikacija yra neišvengiama, pirmosios instancijos teismas padarė nepašalinęs byloje esančių duomenų prieštaringumo; nenurodė ir neanalizavo, kokia informacija buvo suteikta pacientui, ar ši informacija buvo išsami, suprantama ir pakankama sprendimui dėl sveikatos priežiūros paslaugų priimti; byloje nėra duomenų, ar apeliantui buvo suteikta informacija apie galimybę ieškinį įrodinėti eksperto išvada (3 t., b. l. 53–56; el. bylos 3 t., b. l. 38–45).

34. Išnagrinėjęs bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinio netenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) ieškovui buvo suteikta visa būtina informacija apie jam atliktiną procedūrą ir galimas jos pasekmes (komplikacijas, įskaitant ir (duomenys neskelbtini)); 2) byloje nėra duomenų apie kontraindikacijas ieškovui atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją; 3) (duomenys neskelbtini) operacija ieškovui buvo atlikta tinkamai, o žala kilo kaip galima tokios rūšies operacijos chirurginė komplikacija; pagal ieškovui teiktų sveikatos paslaugų metu buvusius duomenis Poliklinika neturėjo galimybės nurodytos komplikacijos išvengti.

35. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas: 1) nepagrįstai įvertino, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie (duomenys neskelbtini) operaciją ir galimų komplikacijų riziką; 2) nepagrįstai pripažino, kad apelianto sveikatai padaryta žala buvo neišvengiama.

Dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų

36. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (PTŽSAĮ). Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje nustatytas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

37. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Jeigu komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.

38. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

39. Pagal Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2 papunktį žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikos ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologijos savybių (aprašo 9.2.2.3 papunktis).

40. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartas teisės normas, yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–33 punktai).

41. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama. Vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jeigu žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jeigu žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 38 punktas).

42. Taigi, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 39 punktas). Tai reiškia, kad ieškovui, pareiškusiam ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tenka pareiga įrodyti nurodytų sąlygų egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai).

43. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo (apelianto) sveikatai žala padaryta: po Poliklinikoje 2023 m. gegužės 3 d. ieškovui atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos atsirado komplikacija – (duomenys neskelbtini), kurią šalinant ieškovui kitą dieną (2023 m. gegužės 4 d.) Ligoninėje buvo atlikta šios komplikacijos pašalinimo operacija ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad ši žala padaryta teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas Poliklinikoje, t. y. tarp ieškovo sveikatai kilusios žalos ((duomenys neskelbtini)) ir Poliklinikos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (atliktos endoskopinės (duomenys neskelbtini) operacijos) yra priežastinis ryšys. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas buvo tinkamai informuotas apie (duomenys neskelbtini) operaciją ir galimų jos komplikacijų riziką bei dėl to, ar žalos ieškovo sveikatai ((duomenys neskelbtini)) buvo galima išvengti, t. y. ar ši žala buvo neišvengiama, atsižvelgiant į medicinos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jam atliktą (duomenys neskelbtini) operaciją ir galimas komplikacijas, ieškovo patirta žala buvo nulemta mediciniškai pateisinamos labai retos (duomenys neskelbtini) operacijos komplikacijos, o ne netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, netinkamai parinktos gydymo taktikos ir (ar) nekvalifikuotai atliktos operacijos, ieškovas neįrodė, kad jam kilusi žala buvo išvengiama.

45. Apeliantas (ieškovas) kvestionuoja šias pirmosios instancijos teismo išvadas, remdamasis tuo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai nusprendė, jog pacientas buvo tinkamai informuotas apie (duomenys neskelbtini) operaciją ir galimas jos komplikacijas, be to, kad ieškovui padaryta žala buvo neišvengiama. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl jo tinkamo informavimo, neįvertino liudytojo V. S. suinteresuotumo, taip pat to, kad apeliantas ir teismo posėdžiuose dalyvavo per vertėją, o nuspręsdamas, jog apelianto sveikatai padaryta žala buvo neišvengiama, ignoravo aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lokalizacija yra skirtingos. Taigi, apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu.

46. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).

47. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a>, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog šiuose sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53-378/2018">3K-3-53-378/2018</a>). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY2LTQ2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-266-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-266-469/2020">e3K-3-266-469/2020</a>).

49. Šiame kontekste pažymima tai, kad CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 27 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantui 2023 m. balandžio 7 d. buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, kurio metu rasti (duomenys neskelbtini) (nutarties 21 punktas). Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. apeliantui Poliklinikoje atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, kurios metu (duomenys neskelbtini); operacija truko 20 min. (pradžia 8.20 val., pabaiga 8.40 val.), operacijos protokole nurodyta, kad operacijos komplikacijų nebuvo (nutarties 22, 24 punktai). Gydymo stacionare ligos istorijoje nurodyta, kad po operacijos pacientas išleistas į namus 11.00 val., komplikacijų neįrašyta, taip pat pažymėta, jog, išleidžiant pacientą į namus, jam įteikta pooperacinė atmintinė, kurioje nurodyta kaip elgtis atsiradus nepageidaujamiems reiškiniams (pakilus temperatūrai, atsiradus skausmams ar kitiems nusiskundimams) (nutarties 22, 25 punktai). Bylos duomenimis, apeliantas kitą dieną, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties siuntimu buvo hospitalizuotas Ligoninėje, kurioje jam atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); operacijos metu (duomenys neskelbtini), (nutarties 26 punktas). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad apeliantas 2023 m. lapkričio 22 d. buvo konsultuotas Ligoninės abdominalinės chirurgijos gydytojo dėl skundų po nurodytų operacijų ir padaryta išvada, jog chirurginės patologijos nėra (nutarties 29 punktas).

52. Komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino apelianto (paciento) prašymo dėl jo sveikatai padarytos žalos atlyginimo, nes priėjo prie išvados, kad jo nurodoma žala neatitinka PTSŽAĮ 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų žalos atlyginimo sąlygų (nutarties 31 punktas). Tokį sprendimą Komisija priėmė remdamasi paciento medicininių dokumentų duomenimis ir pasitelkto konsultanto – gydytojo gastroenterologo dr. R. Z. pateiktomis išvadomis.

53. Jau nurodyta, kad apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad paciento sveikatai padaryta žala buvo neišvengiama, padarė ignoruodamas aplinkybę, jog apelianto (duomenys neskelbtini) įvyko ne (duomenys neskelbtini) vietoje, taip pat netinkamai įvertino gydytojo R. Z. išvadą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

54. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Komisijos pasitelktas konsultantas – gydytojas gastroenterologas dr. R. Z., atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, jog (duomenys neskelbtini), gali sumažinti (duomenys neskelbtini) riziką, bet ne jos išvengti (nutarties 30 punktas). Tokią išvadą, gydytojas gastroenterologas, be kita ko, grindė specialiosios medicinos literatūros duomenimis (Ferlitsch M., Moss A., Hassan C., et al. Colorectal polypectomy and endoscopic mucosal resection (EMR): European Society of Gastrointestinal Endoscopy (ESGE) Clinical Guideline. Endoscopy. 2017;49(3):270-297. doi:10.1055/s-0043-102569) (e.l. b. 2 t., b. l. 43–44). Apklaustas kaip liudytojas gydytojas R. Z. 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje iš esmės patvirtino jo Komisijai pateiktas išvadas, papildomai nurodė, kad ieškovo patirta komplikacija yra vėlyvoji, greičiausiai dėl karščio, tai yra viena iš galimų komplikacijų, nėra metodikų, kaip konkrečiu atveju įvertinti komplikacijos tikimybę, pažymėjo, jog ieškovui atlikta standartinė (duomenys neskelbtini), ieškovas – standartinis pacientas. Liudytojas R. Z. negalėjo atsakyti į ieškovo atstovo klausimą, komplikacija įvyko (duomenys neskelbtini) ar kitoje vietoje (2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek. – 15 min. 58 sek.). Liudytojas R. R. (gydytojas, pašalinęs ieškovui komplikaciją) 2025 m. liepos 31 d. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad negali atsakyti, (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini) ar kitoje vietoje (2025 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 05 sek. – 21 min. 47 sek.). Apeliantas, teismo procese atstovaujamas advokato, nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo poziciją, kad (duomenys neskelbtini) įvyko ne (duomenys neskelbtini) vietoje (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliaciniame skunde apeliantas savo argumentus grindžia spėjimu, prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas sprendimo negali grįsti prielaidomis, išvadas turi daryti vadovaudamasis pagrįsto įsitikinimo standartu, be to, įvertinęs įrodinėjimo priemonių nagrinėjamos kategorijos bylose ypatumus, t. y. specialių medicinos srities žinių svarbą (žr. šios nutarties 46–48 punktus).

55. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pabrėžia tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjEtNDA3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-61-407/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-61-407/2025">2A-61-407/2025</a>, perduodamas šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, ar ieškovui buvo suteikta informacija apie galimybę ieškinį įrodinėti remiantis eksperto išvada. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2025 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje pasiūlė ieškovui spręsti dėl prašymo skirti byloje ekspertizę ir, išklausęs ieškovo atstovo paaiškinimus, nusprendė ekspertizės skyrimo klausimą spręsti po liudytojų (gydytojų) parodymų (2025 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 50 sek. – 12 min. 50 sek.). 2025 m. liepos 31 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas dar kartą pasiūlė ieškovui spręsti dėl teismo ekspertizės skyrimo ir šį klausimą nutarta spręsti po visų liudytojų apklausos (2025 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 10 sek. – 30 min. 20 sek.). Teismo posėdžiuose išklausius liudytojų (gydytojo gastroenterologo dr. R. Z., abdominalinės chirurgijos gydytojo R. R., gydytojo chirurgo V. S.) parodymų, 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje ieškovui vėl pasiūlyta spręsti dėl ekspertizės byloje, be to, ieškovui išaiškinta galimybė dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tam, kad ieškovas apsispręstų, buvo padaryta dešimties minučių pertrauka. Tačiau ieškovas kategoriškai atsisakė prašyti byloje skirti teismo ekspertizę (2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1val. 9 min. 30 sek. – 1 val. 13 min. 25 sek.).

56. Taigi, apeliantas (ieškovas) atsisakė galimybės pasinaudoti viena iš patikimiausių įrodinėjimo priemonių – gauti eksperto išvadą (CPK 216 straipsnis), kad galėtų pagrįsti esmines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo ieškinio reikalavimų pagrindu, t. y. įrodyti komplikacijos atsiradimo vietą, pagrįsti prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) įvyko dėl gydytojo manipuliavimo medicinos įrankiais, ir įrodyti, kad jo sveikatai padarytos žalos buvo galima išvengti (CPK 12, 178 straipsniai).

57. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apklaustų liudytojų R. Z., R. R., V. S. parodymus, jais rėmėsi izoliuotai, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas civilinio proceso normų nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas padarė įvertinęs byloje esančių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis).

58. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, konstatuoja, jog apeliantas neįrodė ieškinio reikalavimų pagrindu nurodytų teiginių, kad jam atsiradusios (duomenys neskelbtini) operacijos komplikacijos – (duomenys neskelbtini) – buvo galima išvengti, atsižvelgiant į operacijos metu buvusį medicinos mokslo lygį, gerąją medicinos praktiką (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo proceso metu į bylą nepateikta specialiomis medicinos srities žiniomis pagrįstų objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą daryti išvadą, jog apelianto sveikatai žala atsirado dėl to, kad (duomenys neskelbtini) operacija Poliklinikoje jam atlikta ne taip, kaip reikalavo šios operacijos metu buvęs medicinos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

59. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, kad išvadą, jog jis buvo tinkamai informuotas apie (duomenys neskelbtini) operaciją bei galimas jos komplikacijas, pirmosios instancijos teismas padarė neatsižvelgęs į tai, jog liudytojas gydytojas chirurgas V. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, taip pat į tai, kad aplinkybę apie ieškovo nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą pagrindžia jo dalyvavimas teismo posėdyje per vertėją.

60. Pagal PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalį, pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti, taip pat teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją. Pacientas taip pat turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus kitus gydymo būdus, galimas rizikas ar šalutinį poveikį (PTŽSAĮ 5 straipsnio 2, 3 dalis). PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 dalies nuostatos suteikia teisę pacientui atsisakyti paskirtų gydymo paslaugų.

61. Įstatyme įtvirtinta paciento teisė žinoti jam reikiamą informaciją leidžia jam nuspręsti dėl gydymo įstaigos ir konkretaus gydymo pasirinkimo, kartu bendradarbiauti ir komunikuoti su gydytoju, reikalauti kokybiškų, jo poreikius atitinkančių sveikatos priežiūros paslaugų, taip pasiekiant geriausių gydymo rezultatų. Paciento teisės į tam tikrą informaciją reglamentavimas skatina ir patį pacientą būti aktyvų sveikatos apsaugos sistemoje, pasitikslinti jam rūpimą informaciją tam, kad jis galėtų nuspręsti dėl naudojamų gydymo metodų, atliekamų veiksmų, taip pat laisvai nuspręsti dėl sutikimo gydytis konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzEzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-313/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-313/2024">e3K-3-39-313/2024</a>, 50 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas prieš (duomenys neskelbtini) operaciją pasirašė Paciento sutikimą chirurginei operacijai ir nuskausminimui, kuriame pažymėtos retai pasitaikančios komplikacijos, taip pat ir labai retai pasitaikanti komplikacija – (duomenys neskelbtini) (23 punktas). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta ir ieškovas to neginčija, kad (duomenys neskelbtini) ieškovo (duomenys neskelbtini) buvo aptikti anksčiau (2023 m. balandžio 7 d.) atlikto (duomenys neskelbtini) tyrimo metu (nutarties 21 punktas). Tiek gydytojas gastroenterologas dr. R. Z., tiek (duomenys neskelbtini) operaciją atlikęs gydytojas chirurgas V. S., duodami teisme parodymus, nurodė, kad pagal prevencinę (duomenys neskelbtini) programą pirmiausia yra atliekamas (duomenys neskelbtini) tyrimas, kurio metu rasti (duomenys neskelbtini) nėra šalinami, tada šeimos gydytojas, įvertinęs tyrimo rezultatus, sprendžia dėl tolesnės gydymo eigos, t. y. siunčia šalinti arba operuoti. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas į Poliklinikos dienos stacionarą 2023 m. gegužės 3 d. atvyko jau žinodamas, kokia procedūra jam bus atliekama, be to, tokiai procedūrai reikia iš anksto specialiai (duomenys neskelbtini). Liudytojas gydytojas V. S. 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje patvirtino, kad laisvai kalba rusų kalba ir, esant poreikiui, šia kalba bendrauja su pacientais. Apeliantas šios liudytojo nurodytos aplinkybės neginčijo.

63. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad jis turėjo klausimų (ir kokių) dėl jam atliktinos operacijos bei galimų jos komplikacijų, į kuriuos atsakymų jam suprantama kalba iš Poliklinikos personalo negavo, be to, kad žinodamas apie galimą (duomenys neskelbtini) labai retai pasitaikančią komplikaciją – (duomenys neskelbtini) – būtų šios operacijos atsisakęs. Pažymima tai, kad gydytojas gastroenterologas dr. R. Z., atsakydamas į Komisijos klausimus, nurodė, jog ieškovui (duomenys neskelbtini) atlikta pagal indikacijas, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra pirmojo pasirinkimo (duomenys neskelbtini) gydymo metodas. Šis gydytojas, apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra saugiausia polipų šalinimo operacija (2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 30 sek. – 47 min. 50 sek). Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai – gydytojai R. Z., R. R., V. S. – nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra ikivėžinis susirgimas (tai pažymėta ir (duomenys neskelbtini) protokole), juos šalinti rekomenduojama, nes iš jų potencialiai gali išsivystyti (duomenys neskelbtini) vėžys.

64. Apibendrindama aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas (apeliantas) buvo tinkamai informuotas apie (duomenys neskelbtini) operaciją ir jos komplikacijų rizikas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apelianto teiginiai, kad jam nebuvo tinkamai ir suprantama kalba pateikta informacija arba kad jis, žinodamas labai retai pasitaikančios komplikacijos – (duomenys neskelbtini) – riziką, būtų atsisakęs šalinti (duomenys neskelbtini), vertinami kaip deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas prieš (duomenys neskelbtini) operaciją buvo tinkamai informuotas tiek apie operaciją, tiek apie galimas jos komplikacijas.

65. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, pripažįsta, kad apeliantui po Poliklinikoje 2023 m. gegužės 3 d. atliktos (duomenys neskelbtini) atsiradusi komplikacija – (duomenys neskelbtini) – yra labai retai pasitaikanti tokios operacijos komplikacija, apie ją medicinos moksle yra žinoma, apie tokios galimos komplikacijos riziką apeliantas buvo informuotas ir informuotas tinkamai. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad šios komplikacijos apelianto atveju buvo galima išvengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, komplikacija buvo laiku ir tinkamai pašalinta (dėl komplikacijos šalinimo ieškovas pretenzijų nereiškė).

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė byloje esančių duomenų ir neįrodė, kad jo sveikatai padaryta žala buvo išvengiama (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių duomenų analizė suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju apelianto sveikatai padaryta žala vertintina kaip neišvengiama, nes byloje nėra specialiomis medicinos srities žiniomis pagrįstų duomenų, jog apeliantui (duomenys neskelbtini) operacija atlikta ne taip, kaip reikalavo šios operacijos metu buvęs medicinos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, jog operavęs chirurgas galėjo komplikaciją ((duomenys neskelbtini)) kontroliuoti ir (ar) užkirsti jai kelią (PTŽSAĮ 2 straipsnio 91 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

67. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAtNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380-690/2018">3K-3-380-690/2018</a>, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-823/2020">e3K-3-133-823/2020</a>, 40 punktas).

68. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Laima Ribokaitė

Antanas Rudzinskas