Dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, uždaroji akcinė bendrovė „Krestan“

Civilinių bylų Nr. e2-81-854/2026;

e2-129-854/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01296-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.6.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ reikalavimus, pareikštus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ vardu, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Reniva“, V. K., D. V., S. K., G. V., T. K., V. L., D. Š., Š. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, uždaroji akcinė bendrovė „Krestan“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rentopa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Finiens“ (toliau – ir bendrovė) vardu, atsakovei UAB „Reniva“, kuriuo prašė LUAB „Finiens“ naudai priteisti iš atsakovės UAB „Reniva“ 5 612 351,40 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovei UAB „Reniva“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus 5 612 351,40 Eur reikalavimams užtikrinti, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su LUAB „Finiens“, taip pat mokėti mokesčius valstybei.

3. Ieškovė nurodė, kad teikiamas ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas: ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį ieškinį pagrindą, pateikė įrodymus ir argumentus, kuriais įrodinėja nurodomas faktines aplinkybes, pasirinko leistiną teisių gynimo būdą – yra pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėjo, kad iš atsakovės prašoma priteisti didelė pinigų suma (5 612 351,40 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė ilgalaikio turto neturi, bet turi didelių įsipareigojimų, vienintelis atsakovės turtas – pajamos. Ieškovės vertinimu, ieškinyje išdėstyti atsakovės, kaip nemokumo administratorės, veiksmai negali būti laikomi sąžiningais: atsakovė nesilaikė pareigos veikti sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Atsakovė bendrovės turtą ilgą laiką nuomojo žymiai žemesnėmis nei rinkos kainomis ir nesiėmė veiksmų, kad LUAB „Finiens“ už turto nuomą gautų adekvatų atlygį. Tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2025 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04NzctNDY3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-877-467/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-877-467/2025">2-877-467/2025</a>. Be to, atsakovė bendrovės ūkinę komercinę veiklą vykdė neteisėtai – be teismo leidimo. Tai pripažino Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2025, o Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (toliau – AVNT) už tai skyrė atsakovei nuobaudą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė gali ir toliau nesąžiningai veikti, tai pat ir siekdama išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės grindžiamos ne tik didele ieškinio suma, lyginant šią sumą su atsakovės turimu turtu, bet ir atsakovės nesąžiningu elgesiu, todėl šiuo atveju egzistuoja abu pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Ieškovė UAB „Rentopa“ teismui 2025 m. lapkričio 25 d. LUAB „Finiens“ vardu pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Reniva“ ir solidariems atsakovams, skirtingais laikotarpiais buvusiais jos įgaliotais asmenimis, V. K., D. V., S. K., G.V., T. K., V. L., D. Š., Š. P. (toliau bendrai – ir atsakovai), kuriuo prašė LUAB „Finiens“ naudai priteisti žalos atlyginimą: 1) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir V. K. – 177 525,80 Eur; 2) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir V. L. – 1 037 257,90 Eur; 3) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir D. Š. – 1 470 928,07 Eur; 4) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir Š. P. – 1 935 031,23 Eur; 5) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir D. V. – 258 680,45 Eur; 6) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir S. K. – 131 876,31 Eur; 7) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir G. V. – 68 474,24 Eur; 8) iš atsakovų UAB „Reniva“ ir T. K. – 532 577,40 Eur.

5. Patikslinto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su LUAB „Finiens“, taip pat mokėti mokesčius valstybei, pavedant turtą surasti, aprašyti ir areštuoti antstoliui. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į atsakovams reiškiamų reikalavimų sumas, UAB „Reniva“ turto arešto mastas turėtų būti 5 612 351,40 Eur, V. K. – 177 525,80 Eur, V. L. – 1 037 257,90 Eur, D. Š. – 1 470 928,07 Eur, Š. P. – 1 935 031,23 Eur, D. V. – 258 680,45 Eur, S. K. – 131 876,31 Eur, G. V. – 68 474,24 Eur, T. K. – 532 577,40 Eur.

6. Ieškovė patikslintame ieškinyje suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir pradinį prašymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės pradinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Reniva“ atžvilgiu atmetė.

8. Teismas, preliminariai įvertinęs pradinio ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir prie ieškinio pridėtus rašytinus įrodymus, pripažino, kad egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

9. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismas įvertino, kad ieškovė nepateikė duomenų (įrodymų), kurie pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir apriboti atsakovei teisę disponuoti turtu, nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes, teismo vertinimu, tai būtų nesuderinama su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais.

10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės patikslintu ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų solidarių atsakovų atžvilgiu taip pat atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje išdėstytą prašymą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones grindžia tokiomis pačiomis, teismo jau įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžiant su pradiniu ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. kad atsakovai (UAB „Reniva“ ir jos vardu veikę įgalioti asmenys) elgėsi nesąžiningai su administruojama LUAB „Finiens“ ir jos kreditoriais, todėl taip gali veikti ir siekdami išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškinio suma yra didelė, lyginant su atsakovės UAB „Reniva“ turimu turtu, dėl to ieškovė prašo taikyti visų solidarių atsakovų turto areštą pagal jiems pareikštų reikalavimų apimtį. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip pakartotinį, kuris neatitinka naujumo reikalavimo, nes ieškovė nepateikė naujų ir (ar) papildomų, anksčiau nenurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų egzistuojant sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateikto patikslinto ieškinio pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtus rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad su patikslintu ieškiniu ieškovė nepateikė konkrečių duomenų (informacijos), kurie pagrįstų antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugo priemonėms taikyti egzistavimą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė, jog atsakovai nesąžiningi tuo aspektu, kad atliko, atlieka ar realiai ketina atlikti veiksmus, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje – nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad išimtinį laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjamu atveju taikyti nėra pagrindo, ieškovei nenurodžius atsakovų veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip grėsmę būsimam galimai ieškovei palankiam sprendimui sukeliantys veiksniai.

13. Teismas sprendė, kad ieškovei su patikslintu ieškiniu į bylą nepateikus objektyvių, leistinų įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl atsakovų turimų ketinimų (ar anksčiau atliktų veiksmų), susijusių su turimo turto masės sumažinimu ar jo apsunkinimu, juo labiau kai prašymas grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesnis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, nepagrįstai reikalaujant taikyti turto areštą dvigubai didesnės vertės turtui, nei šioje byloje solidariems atsakovams pareikštų reikalavimų bendra suma, ieškovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Ieškovė UAB „Rentopa“ (toliau – ir apeliantė) 2025 m. lapkričio 20 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ieškovės prašymą ir jį nepagrįstai atmetė.

14.2. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-897/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-897/2014">2-897/2014</a>). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas minimoje nutartyje išaiškino, kad konkrečių įrodymų dėl būsimo grėsmės net neprivalo būti pateikta, jei pareiškėjas pateikia argumentus, liudijančius bent grėsmės atsiradimo tikimybę.

14.3. Ieškovė išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui. Teismas turėjo atidžiau įvertinti ieškovės pateiktus argumentus ir, įvertinęs realią grėsmę (ar jos tikimybę), taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pernelyg formaliai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą. Teismas neįvertino ir to, kad šios bylos atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (status quo) išsaugojimą bei užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.

14.4. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas turėtų būti aktyvesnis ir atidžiau įvertinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių svarbą.

14.5. Ieškovė reiškia ieškinį LUAB „Finiens“ ir jos kreditorių naudai dėl 5 612 351,40 Eur žalos atlyginimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovės turto areštą, būtų užtikrinta, kad atsakovės turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, taip sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymą.

14.6. Ieškinio pateikimo metu įrodyti objektyvią būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo grėsmę daugeliu atveju būna sudėtinga arba neįmanoma (pvz. objektyviai pagrįsti atsakovės sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo). Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo gali remtis tokiu teisinio pobūdžio teiginiu, kaip didele ieškinio suma, akcentuodamas ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

14.7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzM4LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-738-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-738-790/2025">e2-738-790/2025</a>, nagrinėdamas bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos bankrutuojančios bendrovės naudai, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, įvertinęs tokias pat kaip ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes – atsakovo nesąžiningumą liudijančias teismų nutartis, AVNT išvadas.

14.8. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk4LTQwNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-598-407/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-598-407/2025">e2-598-407/2025</a> konstatavo, jog faktas, kad atsakovės (ne)sąžiningumas sudaro įrodinėtiną aplinkybę nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, jog, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima nustatinėti tikėtinos grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinti kaip galimai nesąžiningų. Priešingas aiškinimas lemtų, kad tokiais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš viso taptų neįmanomas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios, šia nutartimi nėra pasisakoma dėl ginčo esmės, tik iš tam tikrų, epizodinių įrodymų, duomenų, o ne iš įrodymų visumos, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.

15. Atsakovė UAB „Reniva“ atsiliepime į aptartą atskirąjį skundą prašo ieškovės 2025 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Ieškovė nenurodo argumentų, kurie leistų teigti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

15.2. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

15.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas ir sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis ir argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjY2LTg1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-266-854/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-266-854/2024">e2-266-854/2024</a>).

15.4. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje.

15.5. Ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl vien didelė ieškinio suma pati savaime negali nulemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto masė ir (ar) vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTIyMi0zMzAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1222-330/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1222-330/2021">e2-1222-330/2021</a>).

15.6. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzEzLTE4Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-313-186/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-313-186/2018">e2-313-186/2018</a>).

15.7. Ieškovė atsakovės galimo nesąžiningumo ar duomenų apie atsakovės tikslingai atliekamus veiksmus, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, neįrodė, todėl teismas pagrįstai nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.

16. Ieškovė UAB „Rentopa“ 2025 m. gruodžio 3 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės patikslintu ieškiniu teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek UAB „Reniva“, tiek solidarių atsakovų, jos vardu veikusių fizinių asmenų, atžvilgiu patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties.

17. Atsakovė UAB „Reniva“ atsiliepime į ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tapačiais argumentais kaip ir atsakovės UAB „Reniva“ atsiliepimas į ieškovės 2025 m. lapkričio 20 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties.

18. Atsakovai G. V., Š. P., V. L., V. K., S. K., D. V. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodo, kad palaiko atsakovės UAB „Reniva“ 2025 m. gruodžio 17 d. atsiliepime išdėstytą poziciją, jog UAB „Rentopa“ neįrodė atsakovų nesąžiningumo, todėl Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „Rentopa“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

19. Atsakovas D. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Ieškovės ieškinys netenkina abiejų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje nurodytų sąlygų: ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19.2. Ieškovė ieškinį grindžia spėliojimais ir nepagrįstomis prielaidomis apie tariamai negautas pajamas iš trečiojo asmens LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovė tikslingai ieškinyje nepasisako ir nedetalizuoja, kokia buvo ir yra reali trečiojo asmens LUAB „Finiens“ nekilnojamojo turto būklė. Ieškovė su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad ieškinyje nurodytas trečiojo asmens LUAB „Finiens“ nekilnojamasis turtas galėjo būti išnuomotas ieškinyje nurodytomis kainomis. Ieškovė ieškinį grindžia savo subjektyvia nuomone, todėl ieškinys pats savaime yra nepagrįstas.

19.3. Antrosios CPK 144 straipsnyje nurodytos sąlygos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ieškovė taip pat neįrodė. Nepagrindė, kad atsakovas būtų nesąžiningas, neįrodė, jog atsakovas atliko, atlieka ar realiai ketina atlikti veiksmus, kuriais sąmoningai siekia pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas ateityje.

20. Trečiasis asmuo (kreditorė) UAB „Krestan“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d. atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-897/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-897/2014">2-897/2014</a>). Konkrečių įrodymų dėl būsimo grėsmės neprivalo būti pateikta, jei pareiškėjas pateikia argumentus, liudijančius bent grėsmės atsiradimo tikimybę.

20.2. Ieškovė išsamiai pagrindė ir motyvavo, kodėl šiuo atveju egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui arba jo apsunkinimui.

20.3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas – atsakovai yra nemokumo administratoriai, kurių dalis dėl veikų LUAB „Finiens“ bankroto procese iš įtariamųjų tapo kaltinamaisiais ir jų atžvilgiu pradėtos baudžiamosios bylos nagrinėjamos teismuose. Dėl atsakovų pareigybių ir jų veikų masto LUAB „Finiens“ bankroto procese teismas turėtų atidžiau įvertinti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių svarbą. Viešojo intereso egzistavimas lemia aktyvesnį negu įprastai teismo vaidmenį kontroliuojant nemokios įmonės bankroto proceso teisėtumą.

20.4. Jau keletą metų formuojamoje teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškinio pateikimo metu įrodyti objektyvią būsimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo grėsmę daugeliu atveju būna itin sudėtinga arba neįmanoma. Todėl teismai turėtų atsižvelgti į tai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesieti vien tik su reikalavimu įrodyti, kad atsakovai perleidinėja savo turtą, pinigus, kitas materialines vertybes.

20.5. Analogiškoje situacijoje Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų dukterinės įmonės UAB „Lideres“ turto areštą, įvertinus identiškas, kaip ieškovės prašyme, pateiktas aplinkybes – atsakovų nesąžiningumą liudijančias teismų nutartis, AVNT išvadas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti ieškovės pateiktų atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė bendrovės vardu byloje yra pareiškusi ieškinį dėl 5 612 351,40 Eur žalos atlyginimo atsakovei UAB „Reniva“, nurodydama, kad žala susideda iš skirtingais laikotarpiais atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, disponuojant bendrovės turtu. Ieškinį patikslinusi ieškovė atskirų sumų, iš kurių susideda bendra nuostolių suma, susidariusių atskirais laikotarpiais, papildomai pareikalavo solidariai ir iš fizinių asmenų, tais laikotarpiais veikusių UAB „Reniva“ vardu bendrovės bankroto procese; reikalavimai UAB „Reniva“ atžvilgiu po patikslinto ieškinio pateikimo išliko nepakitę.

23. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Reniva“ atžvilgiu buvo išspręstas (atmestas) 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi, o patikslintame ieškinyje išdėstytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios atsakovės atžvilgiu laikytinas pakartotiniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad pakartotinis prašymas turėtų būti motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos ir (ar) papildomos aplinkybės, kurios sprendžiant prieš tai buvusius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo teismų nebuvo analizuotos ir vertintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA3My00NjQvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1073-464/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1073-464/2022">e2-1073-464/2022</a>, 19 punktas; kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotiniame prašyme taikyti UAB „Reniva“ turto areštą nenurodyta naujų aplinkybių, pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones antrą kartą buvo grindžiamas tais pačiais argumentais. Reikšminga tai, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada atskirajame skunde dėl 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties nėra kvestionuojama. Ieškovė nesutikimą (kiek tai susiję su atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Reniva“ atžvilgiu) atskiruosiuose skunduose tiek dėl 2022 m. lapkričio 13 d., tiek dėl 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties, įrodinėdama, jog šioje byloje yra pagrindas užtikrinti jos reiškiamus reikalavimus, taikant UAB „Reniva“ turto areštą, grindė tokiais pat argumentais. Dėl abiejų minėtų nutarčių apeliantei pateikus atskiruosius skundus, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje bendrai įvertins, ar nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Reniva“ atžvilgiu.

24. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi taip pat išspręstas klausimas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujai į patikslintu ieškiniu bylą įtrauktų solidarių atsakovų (fizinių asmenų) atžvilgiu. Apeliantei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam pagrindas neįrodytas, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir šiuo klausimu.

25. Atsižvelgiant į tai, kad abi apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys betarpiškai susijusios, o prašymais dėl atsakovų turto arešto siekiama užkirsti kelią tam, kad galutinio šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, abu apeliantės atskirieji skundai nagrinėjami kartu, siekiant kompleksiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimis padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą bei iš esmės išspręsti klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės šioje byloje atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (ne)buvimo.

Dėl pagrindo taikyti atsakovų turto areštą

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliatyvios, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

27. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-674/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-674/2014">2-674/2014</a>; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODkxLTU1My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-891-553/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-891-553/2021">e2-891-553/2021</a>; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTI5LTkzMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1129-933/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1129-933/2023">2-1129-933/2023</a>). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03NTctMjM2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-757-236/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-757-236/2015">2-757-236/2015</a>; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTYwLTMwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1160-302/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1160-302/2015">2-1160-302/2015</a>; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDU4LTMzMC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-458-330/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-458-330/2019">e2-458-330/2019</a>). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTYwOS00MDcvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1609-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1609-407/2020">e2-1609-407/2020</a>; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzA3LTM3MC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-307-370/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-307-370/2021">e2-307-370/2021</a>; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAwNi00NjcvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1006-467/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1006-467/2023">e2-1006-467/2023</a>).

28. Skundžiamose nutartyse pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus ieškovės reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prim facie pagrįstumą – laikė įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai, atsižvelgiant į aptartą šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, nelaikytini aiškiai nepagrįstais. Pažymėtina, kad šios sąlygos egzistavimo ieškovė atskiraisiais skundais neginčija. Nors atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškovės 2025 m. gruodžio 3 d. atskirąjį skundą išreiškia nesutikimą su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad ieškovė ieškinį grindžia spėliojimais ir nepagrįstomis prielaidomis, tokie atsakovo argumentai grįsti vien jo subjektyviu vertinimu ir nėra pakankami konstatuoti, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, be to, jie peržengia nagrinėjamų atskirųjų skundų ribas.

29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamomis nutartimis neteisingai įvertino grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovai yra nesąžiningi, o tai patvirtina ir būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko iš dalies pagrįstais dėl toliau nurodomų motyvų.

30. Minėta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjY2LTg1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-266-854/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-266-854/2024">e2-266-854/2024</a>). Vadinasi, šiuo atveju ieškovei, siekiančiai atsakovų turto arešto, tenka jų nesąžiningumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu, įrodinėjimo našta.

31. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ2Mi01MTYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1462-516/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1462-516/2018">e2-1462-516/2018</a>; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzczLTQ2NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-773-464/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-773-464/2018">e2-773-464/2018</a>; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05ODgtNzkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-988-790/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-988-790/2018">2-988-790/2018</a>). Įvertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad atsakovas iš tiesų siekia ar sieks perleisti savo turtą ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pakanka, kad teismui yra pateikiami konkretūs duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja arba ji gali kilti dėl nesąžiningo atsakovo elgesio (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDg1LTQ2NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-485-464/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-485-464/2024">e2-485-464/2024</a>). CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTk1LTk0My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-195-943/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-195-943/2018">e2-195-943/2018</a>). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑648‑585/2020; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzM4LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-738-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-738-790/2025">e2-738-790/2025</a>).

32. Ieškovė, grįsdama atsakovės UAB „Reniva“ nesąžiningumą, pateikė teismui duomenis apie praeityje šios atsakovės atliktus nesąžiningus veiksmus.

33. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2025 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04NzctNDY3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-877-467/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-877-467/2025">2-877-467/2025</a> konstatavo, kad atsakovė UAB „Reniva“ bendrovės turtą nuomojo žemesnėmis nei rinkos kainomis. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, kuriomis UAB „Reniva“ atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų, konstatavo, kad ji vilkino bankroto procesą, savo ilgalaikiais veiksmais ir sudarytomis sutartimis sukėlė kreditoriams pagrįstų abejonių jo nešališkumu, neveikė efektyviai, profesionaliai negynė visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teisių ir teisėtų interesų, nesilaikė juridinio asmens turto pardavimo principų, sudarinėjo atlygintines sutartis su juridiniais asmenimis, kurie buvo susiję su nemokumo administratore.

34. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad AVNT, atlikusi neplaninį nemokumo administratorės UAB „Reniva“ veiklos patikrinimą dėl galimo LUAB „Finiens“ bankroto proceso vilkinimo, neteisėto ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir galimai nepagrįsto ir neteisėto LUAB „Finiens“ lėšų naudojimo, nustatė jos veiklos pažeidimus. AVNT konstatavo, kad atsakovė UAB „Reniva“ bendrovės ūkinę komercinę veiklą vykdė neteisėtai – be teismo leidimo, kuriuo užtikrinama likvidavimo metu sudaromų (tęsiamų) sandorių kontrolė, už tai nemokumo administratorei skirta nuobauda. AVNT minėto patikrinimo metu taip pat nustatė, jog atsakovė UAB „Reniva“ (nemokumo administratorė) savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie to, kad LUAB „Finiens“ likvidavimo procedūra yra užvilkinta – tikrinamu laikotarpiu bendrovės likvidavimas jau truko apie 3 metus ir 3 mėnesius, tačiau per šį laikotarpį dar nebuvo išspręsti pradiniai (pagrindiniai) bankroto proceso klausimai – kreditorių susirinkimuose nebuvo priimti ir įsigalioję sprendimai nei dėl nemokumo administratorės atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos, kurios, disponuodamas bankrutuojančio juridinio asmens lėšomis, bankroto proceso metu privalo laikytis nemokumo administratorius, patvirtinimo, nei dėl aktualios, viso baudžiamajame procese nesuvaržyto turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo. Per visą LUAB „Finiens“ bankroto procesą, prasidėjusį 2018 m. lapkričio 7 d., joks bendrovės nekilnojamasis turtas, nesuvaržytas baudžiamajame procese, nemokumo administratorės net nebuvo pradėtas pardavinėti. Taip pat nustatyta, kad nemokumo administratorė LUAB „Finiens“ lėšomis disponavo nesilaikydama JANĮ nustatytos tvarkos, sąskaitose esančias lėšas naudodama sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams, t. y. visoms lėšoms kaupti ir visiems atsiskaitymams atlikti, kurios (kurie) susiję tiek su vykdoma ūkine komercine veikla, tiek su bankroto proceso administravimu, naudojo kelias bankroto proceso metu atidarytas sąskaitas neatskirdamas administravimo ir ūkinės komercinės veiklos išlaidų (kaip ir pajamų), ūkinės komercinės veiklos pajamomis, nenutraukus šios veiklos, dengė ir administravimo išlaidas, nebuvo užtikrintas aiškus ir skaidrus LUAB „Finiens“ lėšų bankroto proceso metu judėjimas.

35. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina, kad anksčiau UAB „Reniva“ atliko nesąžiningus veiksmus, administruodama bendrovę, kurios naudai pareikštas ieškinys šioje byloje. Pastebėtina, kad atsakovė UAB „Reniva“ atsiliepimuose į ieškovės atskiruosius skundus nekvestionuoja šių ieškovės akcentuojamų aplinkybių, apsiribodama teiginiu, kad ieškovė neįrodė jos nesąžiningo disponavimo savo turtu, siekiant išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo.

36. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Priešingai nei teigiama atsiliepimuose į atskiruosius skundus, byloje neturi būti pateikti neginčijami įrodymai apie atsakovų realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo ateityje, kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDkyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2492/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2492/2013">2-2492/2013</a>; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-897/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-897/2014">2-897/2014</a>, 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA3My01NTMvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1073-553/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1073-553/2021">e2-1073-553/2021</a> 18 punktas, 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk4LTQwNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-598-407/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-598-407/2025">e2-598-407/2025</a>; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzM4LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-738-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-738-790/2025">e2-738-790/2025</a>).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys apie UAB „Reniva“ nesąžiningą elgesį su bendrove praeityje leidžia spręsti apie tikėtiną grėsmę būsimam teismo sprendimo vykdymui, konstatuojant pakankamai tikėtiną šios atsakovės nesąžiningumą ir ateityje.

38. Šiuo atveju aktualu pažymėti tai, kad faktas, jog atsakovės (ne)sąžiningumas sudaro įrodinėtiną aplinkybę nagrinėjamoje civilinėje byloje, nereiškia, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima nustatinėti tikėtinos grėsmės teismo sprendimo vykdymui ir tam tikrų atsakovės veiksmų vertinti kaip galimai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk4LTQwNy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-598-407/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-598-407/2025">e2-598-407/2025</a>; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzM4LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-738-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-738-790/2025">e2-738-790/2025</a>). Tam tikri atsakovės veiksmai gali būti vertinami kaip galimai nesąžiningi ir gali būti pakankamas pagrindas daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba labai apsunkintas. Priešingas aiškinimas lemtų, kad tokiais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš viso taptų neįmanomas. Svarbu pastebėti ir tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios. Ši nutartis išsprendžia tik procesinį klausimą – ar egzistuoja tikėtina grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ne iš esmės patvirtina ar paneigia faktines aplinkybes ar teisėtumo klausimus, kurie yra ginčo dalykas bei nesukuria privalomumo. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos aplinkybės, pavyzdžiui, galimas šalies nesąžiningumas, nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės. Galutinis sąžiningumo ar kitų faktų įvertinimas atliekamas tik priimant galutinį teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzM4LTc5MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-738-790/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-738-790/2025">e2-738-790/2025</a>).

39. Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pagrindo, siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės UAB „Reniva“ atžvilgiu.

40. Tačiau, vadovaujantis šios nutarties 30 punkte nurodytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė solidarių atsakovų – fizinių asmenų, veikusių UAB „Reniva“ administruojant bendrovės bankroto procedūras, nesąžiningumo, kurio turinys sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti egzistuojant grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui.

41. Pažymėtina, kad vien tai, jog reikalavimai pareikšti solidariems atsakovams, savaime nelemia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų visų atžvilgiu, to prašantis ieškovas turi įrodyti esant tam visas sąlygas dėl kiekvieno iš atsakovų individualiai.

42. Ieškovė, patikslintame ieškinyje prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsamiai pasisakė tik dėl atsakovės UAB „Reniva“ nesąžiningumo, tačiau prašymo taikyti kitų atsakovų turto areštą ieškovė niekaip neindividualizavo. Apsiribodama apibendrintais teiginiais, kad UAB „Reniva“ vardu veikė įgalioti fiziniai asmenys, ieškovė nepateikė konkrečių argumentų dėl kiekvieno iš jų nesąžiningumo. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečius nesąžiningus veiksmus kiekvienas iš atsakovų praeityje atliko, koks kiekvieno iš jų asmeninis indėlis, kiek kiekvienas iš jų prisidėjo prie to, kas jau konstatuota kaip UAB „Reniva“ nesąžiningumas. Dėl to teismas negali įvertinti šių atsakovų galimai nesąžiningų veiksmų masto bei pobūdžio, taigi ir nuspręsti dėl jų pakankamumo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kuris susijęs su galimais šių fizinių asmenų teisių reikšmingais suvaržymais.

43. Ieškovei nepateikus įrodymų dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, t. y. kad šios bylos atsakovų, fizinių asmenų, veiksmai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Reniva“ sąlygos taikyti, tačiau kitų atsakovų atžvilgiu pagrindas jas taikyti neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai įvertino ginčo situaciją bei taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuriomis atmesti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies – areštuoti atsakovei UAB „Reniva“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nesant ar nepakakus, areštuoti ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su LUAB „Finiens“, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte neturi viršyti 5 612 351,40 Eur.

45. Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą pavestina antstoliui.

46. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiam klausimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka išnagrinėti tik procesiniai klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 28 d. nutartis pakeisti, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ prašymus tenkinti iš dalies ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje klausimą išspręsti taip:

Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų V. K., V. L., D. Š., Š. P., D. V., S. K., G. V., T. K. atžvilgiu atmesti.

Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reniva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nesant ar nepakakus, areštuoti ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant jomis atlikti atsiskaitymus tik su likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), taip pat mokėti mokesčius valstybei. Nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte negali viršyti 5 612 351,40 Eur. Turtas areštuojamas trečiosios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.

Išaiškinti, kad ieškovė, kurios prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.

Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir proceso dalyviams.

Teisėja