Administracinė byla Nr. I3-1809-809/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04465-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,
dalyvaujant atsakovo atstovui L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) viršininko 2021 m. spalio 28 įsakymo Nr. 10-TE-1312 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo viršilai A. Z. (A. Z.) ir viršilei E. J.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktą arbą jį pakeisti sušvelninant tarnybinę nuobaudą į pastabą.
Pareiškėja nurodo, jog su Įsakymu nesutinka, tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas netinkamai, tarnybinė nuobauda per griežta, todėl Įsakymas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
Teigia, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-101 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0121000564376 nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada) nenurodė, kokiu būdu ir kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, jog lagaminėlio vertė yra didesnė nei 15 Eur. Pažymi, jog vien fakto, kad pareiškėja lagaminėlį įvertino 500 Eur, neužtenka konstatuoti, jog lagaminėlis nėra menkavertis turtas. Nenustačius tokio esminio fakto, visi kiti vertinimai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pažeidimo yra nepagrįsti.
Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kada tiksliai A. Č. patikrino ROIK 0121000564327, kuriame buvo nurodyta, kad lagaminėlis bus išmestas, o ne buvo išmestas. Akcentuoja, jog jeigu A. Č. būtų susisiekusi su pareiškėjos ekipažu pasitikslinti, ar jau lagaminėlis yra išmestas, A. Ž. lagaminėlį būtų atgavusi tą pačią dieną. A. Č. turėjo visas galimybes pasitikslinti informaciją, tačiau to nepadarė, o tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas šių aplinkybių detaliau ir neanalizavo.
Nurodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai konstatavo, jog vyriausiasis patrulis A. Z. būdamas pajėgos vyresniuoju tyčia sąmoningai netinkamai užpildęs ROIK 0121000564327 duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“ pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR) 41.2. punktą, nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Z. 20.21 val. žinojo, kad lagaminėlio neišmes.
Akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.62 straipsnio 2 dalį policija buvo informuota apie radinį 2021 m. rugpjūčio 29 d., todėl pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė šios nuostatos. Be to, pažeidimas užtraukia civilinę atsakomybę, pareiškėjos nuomone, už CK pažeidimus atsakovas negalėjo taikyti tarnybinės atsakomybės, todėl pareiškėjai nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už CK 4.62 straipsnio pažeidimą.
Pažymi, jog Taisyklių 1.2 punkte nėra nustatyta jokia privalomo elgesio taisyklė, todėl neįmanoma jos pažeisti. Pareiškėjai nėra aišku kaip ji pažeidė Taisyklių 2.4. punktą, kadangi, pareiškėjos nuomone, ši teisės norma tik apibrėžia įstaigą, kuri turtą administruoja. Nurodo, kad šioje teisės normoje nėra nustatyta jokia elgesio taisyklė radinį radusiam asmeniui. Nurodo, jog Taisyklių 41 punktas, kuris yra Taisyklių II skyriaus IV skirsnyje „Bešeimininkio daikto apskaitymas“ ir teigia, jog nevykdo bešeimininkio daikto apskaitymo, todėl pareiškėja nesupranta, kokiu būdu galėjo pažeisti Taisyklių 41.3 punktą. Atkreipia dėmesį į tai, jog Taisyklių 69 punkte nėra nustatytos policijos pareigūno teisės ir pareigos, todėl Taisyklių 69 punkto, pareiškėjos nuomone, ji negalėjo pažeisti.
Pareiškėja nesutinka, jog jos nusižengimas buvo kvalifikuotas ir kaip Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V- 706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau - ir Etikos kodeksas) 5, 6.9., 7.1., 7.2. punktų pažeidimas.
Pažymi, jog Išvadoje netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, todėl pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė CK 4.62 straipsnio ir Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų.
Atsakovas VPK pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai save tapatina su radinio radėja, o pareiškėja ir jos kolega A. Z. negali būti laikomi tokiais asmenimis, kadangi radinį surado autobuso vairuotojas ir perdavė jį policijos institucijos atstovams t. y. konkrečiai pareiškėjai ir jos kolegai. Šiuo atveju pareiškėja yra radinio perduoto policijai t. y. patikėto turto saugotojas, privalėjęs turtą (radinį) pristatyti į policijos įstaigą, tačiau priešingai šiems reikalavimams patikėtą turtą pasisavino. Pareiškėja būdama policijos pareigūne kuriai perduotas rastas daiktas ex officio įgijo pareigą užtikrinti daikto saugojimą ne mažiau kaip 6 mėnesius be galimybės juo naudotis, o tai įgyvendinti galėjo tik perduodama radinį į apskaitą. Pažymi, kad pareiškėja žinojo, jog kolega nurodė, kad radinys išmestas, o tai reiškia, kad iš esmės prisidėjo prie tikrovės neatitinkančios informacijos apie radinio vertę ir jo išmetimą užfiksavimo PRĮR.
Akcentuoja, kad pareiškėja nebūdama kompetentinga, kartu su kolega, vertino radinio turtinę vertę, radinį tyčia klaidingai priskyrė prie šiukšlių, o ne turto, ir naudodamasi situacija nepagrįstai sukūrė prielaidas radinio nepristatyti į policijos teritorinį padalinį saugojimui, o pasiėmė ir nusivežė į namus t. y. pasisavino patikėtą svetimą turtą. Akcentuoja, kad tokiais veiksmais užkirto kelią policijos įstaigai įgyvendinti Taisyklių 341, 69 ir 41.3. punktų reikalavimus.
Atsakovo nuomone, aukščiau nurodyti reikalavimai pagal Taisyklių 2.4. punktą mutatis mutandis taikomi ne tik valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir policijos įstaigai, kaip turto saugotojai.
Pažymi, jog pareiškėja būdama policijos pareigūne, privalėjo užtikrinti asmens ir turto apsaugą, kaip to reikalauja bendroji policijos funkcija numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei užtikrinti ir saugoti asmens teises, tokias kaip A. Ž. teisė valdyti ir disponuoti savo turtu, kaip tai įpareigoja daryti Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas tokiais savo veiksmais užvaldant patikėtą turtą pareiškėja pažeidė ir Etikos kodekso 5 punkte įvardintus teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo principus ir nesilaikė Etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimų bei sukėlė pagrįstą A. Ž. pasipiktinimą policijos veikla.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą į skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai teismo prašė priimti atskirąją nutartį, jeigu bus nustatytas pagrindas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pažymėjo, jog pareiškėjos tyrimo medžiaga buvo perduota įstaigos vadovui, bet jis neuždėjo rezoliucijos kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškėjos atžvilgiu. Sutinka, kad grąžinto lagaminėlio teisėtam savininkui vertė yra virš mažareikšmingumo vertės.
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VPK 2021 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 10-TE-1312 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo viršilai A. Z. (A. Z.) ir viršilei E. J.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punkto, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 8), teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėja kelia alternatyvų reikalavimą – nepanaikinus tarnybinės nuobaudos ją švelninti į pastabą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja eina Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiosios patrulės pareigas.
Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK vyriausioji tyrėja N. G. tarnybiniu pranešimu dėl ROIK 0121000564376 persiuntė pagal kompetenciją įvertinti pareigūnų veiksmus.
2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja buvo supažindinta su Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. reaguodama į pranešimą ROIK 0121000564327 perėmė autobuse rastą lagaminėlį su manikiūro priemonėmis ir neužtikrino lagaminėlio perdavimo saugoti nustatyta tvarka (b. l. 51). Pareiškėja buvo įpareigota pateikti paaiškinimą atsakovui.
2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą (b. l. 47-48).
2021 m. spalio 27 d. VPK vyriausiasis tyrėjas L. P. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0121000564376 nurodytų aplinkybių (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Minėtoje išvadoje konstatuota, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. ekipažas (duomenys neskelbtini) sudarytas iš Vilniaus apskr. VPK rinktinės „Vytis“ Pirmos kuopos vyriausiųjų patrulių A. Z. ir E. J. reagavo į ROIK 0121000564327, jog 16 maršruto troleibuso vairuotoja pranešė, kad keleivė atnešė kažkokią dėžę, kas viduje pažiūrėti bijo, laukia stotelėje išvažiuojant iš stoties. Ekipažas (duomenys neskelbtini) 20.05 val. privažiavęs prie iškvietimo vietos ir apvažiavęs autobusą sustojo priešais jį bei pareigūnai išlipę nuėjo prie autobuso. Paskui pareigūnai bendravo su vairuotoju, užsirašė pastarojo duomenis ir su paimtu lagaminėliu grįžo prie tarnybinio automobilio ir 20.08 val. E. J. padėjo lagaminėlį ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės už keleivio vietos, po ko uždariusi galines dureles įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. 20.17 val. pareigūnai sustojo, išlipo, ir pareigūnė atidariusi galines dureles paėmė lagaminėlį, padėjo ant kelio ir atidarė, tada išėmė dalį turinio lyg kažko ieškodama, vartė daiktus, o kitas pareigūnas žiūrėjo. Vėliau sudėjo daiktus atgal ir padėjo lagaminėlį ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. Po ko pareigūnai vėl atsisėdo į savo vietas, o pareigūnė galimai kažką atžymėjo kompiuteriu. Remiantis ROIK 0121000564327 duomenimis A. Z. 20.21 val. atžymėjo, kad: „apžiūrėjus viduje vertingų daiktų nėra (naudotos dildės, lakai, servetėlės, laidai) kam priklauso nustatyti nepavyks, dėžutė bus išmesta į šiukšlių dėžę“. Po pamainos E. J. lagaminėlį nusinešė į savo automobilį, šį savo veiksmą motyvuodama siekiu „Facebook“ pagalba surasti šeimininkus, nors jokio skelbimo neįdėjo bei kitomis priemonėmis šeimininko neieškojo iki kol Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos pareigūnų nebuvo pareikalauta pateikti lagaminėlį. Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos pareigūnui pareikalavus, 2021 m. rugsėjo 6 d. E. J. lagaminėlį pristatė į Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybą bei lagaminėlis grąžintas savininkei A. Ž.. Be kita ko, numatyta, jog pareiškėjai už CK 4.62 straipsnio, Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų nesilaikymą bei Etikos kodekso 5, 6.9, 7.1, ir 7.2 punktų nesilaikymą skirtina tarnybinė nuobauda (b. l. 22-30).
Skundžiamu įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d., toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog viena iš tarnybinių nuobaudų gali būti skiriama perkeliant pareigūną į žemesnes pareigas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzcyLTY2Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1372-662/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1372-662/2018">A-1372-662/2018</a>, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MTExLTQ5Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4111-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4111-492/2019">A-4111-492/2019</a>).
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už CK 4.62 straipsnio, Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų bei Etikos kodekso 5, 6.9, 7.1, ir 7.2 punktų pažeidimus.
CK 4.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama radinio sąvoka. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti (4.62 straipsnio 2 dalis). Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka, atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos.
Pagal Taisyklių 1.2. punktą turtas – tai bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas paimtas, valstybei perduotas turtas, radinys, lobio dalis, priklausanti valstybei, daiktiniai įrodymai“. 1.1. punktas aiškiai apibrėžia mažaverčio turto vertę, t. y. mažavertis turtas, tai toks turtas, kurio vertė mažesnė kaip 15 eurų. 2.4. punkte nurodyta, kad turtą administruoja kita valstybės ar savivaldybės institucija - turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, šias Taisykles ar kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus traukiamas į kitų, nei nurodyta šių Taisyklių 2.1-2.3 papunkčiuose, valstybės ar savivaldybių institucijų apskaitą. Šioms valstybės ar savivaldybių institucijoms šių Taisyklių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Pagal 69 punktą mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs iš policijos ar asmens pranešimą apie rastą turtą, jį apskaityti turi tik tuo atveju, kai: rastas turtas buvo saugotas ne mažiau kaip 6 mėnesius ir per tą laiką nepaaiškėjo turtą pametęs asmuo (69.1. punktas): ir asmuo, radęs turtą, atsisakė kompensuoti radinio išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jeigu radinį saugojo ne jis (69.2 punktas). Taisyklių 145 punktas numato, kad įtrauktas į atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos apskaitą turtas, kuris negali būti panaudotas pagal paskirtį ir yra pripažintas nerealizuotinu (sugedę maisto produktai ar išimtas iš apyvartos turtas, neidentifikuojamos ar eksploatuoti netinkamos transporto priemonės), konfiskuotas turtas, kurio pasibaigęs realizavimo terminas arba jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad konfiskuotas turtas yra sugedęs, neidentifikuojamas, sugadintas arba pripažintas nerealizuotinu (netinkamu naudoti, eksploatuoti) turtu ir dėl to negali būti parduodamas, taip pat jeigu įtraukto į apskaitą turto vertė mažesnė už galimas išlaidas, susijusias su jo realizavimu (ekspertizės, turto vertinimo, saugojimo, transportavimo ir kitos išlaidos), pripažįstamas atliekomis, taip pat turtas, kuris pagal šių Taisyklių 20 punkto nuostatas pripažintas atliekomis ir kurio mokesčių inspekcija neįtraukia į apskaitą, panaudojamas arba šalinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir aplinkos ministro tvirtinamomis Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis“.
Taisyklių 341 punktas numato, jog siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą. Pagal Taisyklių 41.3. punktą, jeigu iki pripažinimo bešeimininkiu daiktas buvo saugomas natūra ir nei fizinė, nei prekinė jo būklė nepakito, tačiau per saugojimo laiką sumažėjo vertė, toks turtas gali būti įvertintas suma, iki 30 procentų mažesne už turto perėmimo dokumente nustatytą jo vertę. Daikto vertė nustatoma vadovaujantis turto vertinimo ataskaita. Daikto vertės pokytis po jo pripažinimo bešeimininkiu įforminamas turto nuvertinimo dokumentu.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtintas Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas). Pagal minėto teisės akto 5 punktą policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Etikos kodekso 9.9 punkte įtvirtinta netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio nesuderinamo su Etikos kodekso ar teisės aktų reikalavimais. Šio kodekso 7 punkte numatyta, jog policijos darbuotojas, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1. punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2. punktas).
Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su Tarnybinėje išvadoje jai konstatuotais pažeidimais. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais tyčia, perėmusi lagaminėlį su manikiūro priemonėmis, po jo pakartotinės apžiūros, palikusi jį tarnybiniame automobilyje, dalyvavusi sąmoningai netinkamai (su kolega) užpildant ROIK 0121000564327 duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“ pažeidė Etikos kodekso 6.9. p. reikalavimų, CK 4.62 nuostatas bei Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 p. ir 69 p. reikalavimus. Be to, pareiškėja nesilaikydama Taisyklių 1.2, 2.4. ir 69 p. reikalavimų susijusių su rastų daiktų saugojimu ir apskaita, neturėdama teisinio pagrindo bei kompetencijos prisiėmė teisę vertinti turto vertę, ir nepagrįstai konstatavo, jog turtas nevertingas - nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip mažavertį turtą, t. y. mažesnės vertės nei 15 Eur, kai tuo tarpu turto savininkė pamestą lagaminėlį su priemonėmis įvertino 500 Eur. Pareiškėja taip pat nepristatė minėto lagaminėlio į Vilniaus m. 3 PK, kad rastas lagaminėlis su daiktais būtų nustatyta tvarka priimtas ir įtrauktas į apskaitą, o po darbo pamainos pasiėmusi lagaminėlį į savo automobilį ir nebūdama radėja, o vykdydama savo tarnybines pareigas lagaminėlį 7 dienas laikė savo žinioje ir nesidomėjo, ar atsirado šio turto teisėtas savininkas. Taigi, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė tiek ginčijamame Įsakyme, tiek Tarnybinėje išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos teiginius, jog ne ji buvo atsakinga už padarytą veiką, o atsakingas buvo kitas pareigūnas – A. Z., teismas vertina kritiškai ir laiko, jog tai yra pareiškėjos gynybinė pozicija. Taip pat jokios įtakos, vertinant pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos klausimą, neturi pareiškėjos pozicija, jog perduotas radinys dar nebuvo išmestas, o tik būtų išmetamas. Pažymėtina, jog objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamo tarnybinių nusižengimų buvo tyčia. Pažymėtina, jog teismas jokių kaltę šalinančių aplinkybių nenustatė.
Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjos neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo, jog teisėtai turto savininkei savalaikiai nebuvo grąžintas lagaminėlis su jame esančiais daiktais, lagaminėlio savininkei Ž. buvo papildomai apsunkintas autobuse surasto ir policijai perduoto lagaminėlio grąžinimas. Pažymėtina, jog, be kita ko, ir teisėtai turto savininkei iškilo abejonių dėl atsakovo policijos pareigūnų priimamų sprendimų sąžiningumo, nesavanaudiškumo, teisingumo, taip neigiamai paveikiant valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdį ir autoritetą bei formuoja neigiamą atsakovo įvaizdį dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir kt.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Teismui įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamų pasekmės) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (nenustatyta), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teismui pripažinus skundžiamo Įsakymą teisėtu ir pagrįstu taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos alternatyvaus skundo reikalavimo dėl tarnybinės nuobaudos švelninimo.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo priimti atskirąją nutartį ir nustačius, jog pareiškėjos veikloje yra nusikalstamos veikos pobūdžio kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos veikoje galimai yra nusikalstamos veikos požymių (savalaikiai negrąžinto ir į apskaitą neįtraukto turto vertė apie 500 Eur), tačiau atsakovas, pats būdamas policijos įstaiga, turi teisę ir pareigą pats inicijuoti ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos E. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė
