Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-1595-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00288-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų

A. S. (A. S.), J. M., A. S. (A. S.), uždarosios akcinės bendrovės,,Lex maris“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1205-777/2016 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Stellar Navigation“ ir L. Y. (L. Y.) ieškinį atsakovams A. S., J. M., A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Lex maris“, trečiasis asmuo N. Š., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Stellar Navigation“ ir L. Y. 2016 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: priteisti iš atsakovų A. S., J. M., A. S., UAB „Lex maris“ 1 003 746 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo A. S. 548 019,83 Eur žalos atlyginimo; priteisti ieškovei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovų A. S., UAB „Lex maris“, J. M., skaičiuojamas nuo 1 003 746 Eur sumos, iš atsakovo A. S., skaičiuojamas nuo 1 551 495,83 Eur sumos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovų A. S., A. S., UAB „Lex maris“ ir J. M. nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 003 746 Eur sumos; areštuoti atsakovo A. S. nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 1 551 495,83 Eur sumos. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ieškinio reikalavimas yra turtinis, ieškinio sumos yra didelės tiek kiekvienam iš atsakovų atskirai, tiek visiems atsakovams kartu.

Ieškovai 2016 m. rugsėjo 30 d. teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, juo prašė: priteisti solidariai iš atsakovų 1 003 746 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo A. S. 344 238,28 Eur žalos atlyginimo; priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo: iš atsakovų A. S., UAB „Lex maris“, J. M., skaičiuojamas nuo 1 003 746 Eur sumos, iš atsakovo A. S., skaičiuojamas nuo 1 360 860,75 Eur sumos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi areštavo atsakovams A. S., J. M., UAB „Lex maris“, nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 1 003 746 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštavo atsakovui A. S. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų, t. y. 1 551 495,83 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

Teismas nustatė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, ieškinio sumos yra didelės tiek kiekvienam iš atsakovų atskirai, tiek visiems atsakovams kartu. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi, be kita ko, sumažino atsakovui A. S. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 1 551 495,83 Eur iki 1 395 278,87 Eur.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovai A. S., A. S., J. M., UAB „Lex maris“ atskiraisiais skundais prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį. Skundus grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys prima facie nepagrįstas.

Ieškinys paduotas teisės paduoti tokį ieškinį neturinčių asmenų, t. y. netinkamų ieškovų, bei asmenims, kurie negali būti laikomi atsakovais šioje byloje, t. y. netinkamiems atsakovams. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovu šioje byloje nurodomas UAB „Stellar Navigation“ valdybos narys L. Y., kuris neturi teisės reikšti ieškinio bendrovės vardu. Be to, L. Y. ieškinio pateikimo dieną nebuvo UAB „Stellar Navigation“ valdybos nariu, nes 2013 m. gegužės 14 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo atšauktas iš bendrovės valdybos narių. Ieškinys yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo UAB „Stellar Navigation“, jos direktoriui tariamai sudarius žalingus sandorius su UAB,,Lex maris“, tačiau nenurodant jokio teisinio pagrindo. Ieškinys yra reiškiamas prašant taikyti solidarią atsakomybę ne tik bendrovės direktoriui A. S., bet ir UAB,,Lex maris“, o taip pat ir fiziniams asmenims A. S. ir J. M.. Tačiau teismas neturėjo pagrindo solidariai areštuoti atsakovų A. S. ir J. M. turtą ir lėšas, nes šių atsakovų atsakomybė jeigu ir galėtų egzistuoti, tai tik kaip subsidiari, bet ne solidari.

Ieškinys teismui pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

Pateiktu ieškiniu siekiama padaryti kuo didesnę žalą atsakovams, taip keršijant už UAB „Stellar Navigation“ direktoriaus A. S. atsisakymą vykdyti įvairius neteisėtus vienintelio bendrovės akcininko nurodymus.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimus apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešti atsakovams ir sudaryti jiems sąlygas pareikšti savo poziciją.

Teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą privalo atsižvelgti ne tik į ieškovų turtinius interesus, bet ir į atsakovų turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio ir jo pagrindu nemotyvuotai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atveju.

Ieškovai UAB „Stellar Navigation“ ir L. Y. atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo skundus atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundais argumentus:

Atsakovų skundų argumentai susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, dėl to yra teisiškai nereikšmingi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai atskiraisiais skundais ginčija ne preliminarų ieškinio pagrįstumą, o ieškovų keliamo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovai jokių argumentų ar įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovai pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą ar pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nenurodo ir neįrodinėja. Dėl to atskirųjų skundų motyvai, susiję su ginčo esme, šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, yra teisiškai nereikšmingi ir neturėtų būti vertinami.

Atskirųjų skundų argumentai nepaneigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus: Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2016 m. spalio 25 d. raštą,,Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. raštą,,Dėl gauto prašymo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02043-12“, antstolio 2016 m. birželio 28 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo atsakovei J. M. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlZQLTEwOTM4LTEwMzAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2VP-10938-1030/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2VP-10938-1030/2016">2VP-10938-1030/2016</a>. Šiais duomenimis ieškovai siekia paneigti atskirojo skundo argumentus, susijusius su ieškinio preliminariu pagrįstumu bei aplinkybes, susijusias su ieškovams palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad minėti duomenys gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyviai negalėjo būti pateikti, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), ieškovai pateiktais duomenimis siekia atsikirsti į atsakovų argumentus bei patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo pagrįstumą, apeliacinis teismas pateiktus naujus įrodymus priima į bylą bei vertina juos kitų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruosiuose skunduose iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios sąlygos – ieškovų reikalavimo pagrįstumo – egzistavimą.

Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-674/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-674/2014">2-674/2014</a>; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTk0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1194/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1194/2014">2-1194/2014</a>). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yNDc2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2476/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2476/2013">2-2476/2013</a>). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovai prašo priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, motyvuodami tuo, kad atsakovas A. S., eidamas UAB „Stellar Navigation“ vadovo pareigas, derindamas veiksmus kartu su atsakove J. M. (atsakovės UAB,,Lex maris“ vadove ir akcininke) bei A. S. (atsakovės UAB,,Lex maris“ akcininku) ir veikdamas per UAB,,Lex maris“ padarė ieškovei UAB „Stellar Navigation“ žalą. Taip pat ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas A. S., eidamas UAB „Stellar Navigation“ vadovo pareigas, sudarė bendrovei žalingus sandorius bei neteisėtai pervedė sau bendrovės lėšų, tuo padarydamas ieškovei UAB „Stellar Navigation“ žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovų pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieškovų įsitikinimu, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Apeliantai, neigdami ieškinio pagrįstumą, neigia ieškovės nurodomos žalos padarymą, bei nurodo, kad nėra atsakovų neteisėtų veiksmų bendrumo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, akivaizdu, kad civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų konstatavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, t. y. nagrinėjant ieškovų ieškinį iš esmės turi būti aiškinamasi, ar ieškovės nurodytų argumentų (aplinkybių) ir jiems patvirtinti pateiktų įrodymų pakanka taikyti civilinę atsakomybę atsakovams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apeliantų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys jų atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.

Apeliantai skundą grindžia ir aplinkybė, kad ieškinys paduotas asmenų neturinčių teisės paduoti tokį ieškinį bei asmenims, kurie negali būti laikomi atsakovais pagal pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad materialinėje teisėje šalimis laikomi materialinių teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos. Kai kreipiamasi į teismą, materialinio teisinio santykio šalys įgyja naują teisinę padėtį ir tampa proceso šalimis. Iškeliant bylą, rengiantis jos teisminiam nagrinėjimui daromos tik prielaidos, kad šalis sieja tam tikri materialiniai teisiniai santykiai, kad jos turi tarpusavio teisių ir pareigų ir dėl to kilo ginčas. Ar byloje ieškovas ir atsakovas yra tinkamos šalys, išaiškinama teisminio nagrinėjimo metu nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus. Iki teismo sprendimo priėmimo proceso šalys laikytinos tikėtinais materialinių teisinių santykių subjektais, nes atsakyti į klausimą, ar tikrai ieškovas ir atsakovas yra konkretaus materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, kurios taikant laikinąsias apsaugos priemones nenustatinėjamos.

Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovams negalėjo būti taikomos, nes ieškovų ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino praleidimas dar nereiškia, kad toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Išvada dėl senaties termino praleidimo gali būti daroma tik nustačius ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (CPK 1.131 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės taip pat vertinamos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje bylos stadijoje, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokie atsakovų argumentai negali būti vertinami kaip patvirtinantys prima facie ieškinio nepagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų argumentus, kad teismas nepagrįstai ieškovų prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovams ir nesuteikdamas atsakovams galimybės pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovams yra pranešama, kai teismas mano, jog tai būtina. Tai reiškia, kad teismui nusprendus, jog nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, atsakovo informavimas nėra privalomas. Atsakovai nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo ar turėtų nustatyti būtinumą informuoti atsakovus. Taigi pirmosios instancijos teismas, išsprendęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepranešęs atsakovams, atsakovų procesinių teisių nepažeidė. Teisė būti išklausytam atsakovams suteikiama vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai gali skųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui (CPK 151 straipsnio 1 dalis). Tokią savo teisę atsakovai realizavo ir ji nebuvo niekaip apribota.

Apeliantai teigia, kad teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą privalo atsižvelgti ne tik į ieškovų turtinius interesus, bet ir į atsakovų turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio ir jo pagrindu nemotyvuotai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atveju. Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 148, 149 straipsniai). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio 1 dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl apeliantų skundai atmetami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Žironas