G. B. pagal BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-226-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00070-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.1.7.5; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 9 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 25–26 d. veika) laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 25–26 d. veika) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29–30 d. veika) laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29–30 d. veika) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4–5 d. veika) laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4–5 d. veika) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. balandžio 25–26 d. veika) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. liepos 29–30 d. veika) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2016 m. rugpjūčio 4–5 d. veika) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės subendrintos bausmės iš dalies pridėjus visas švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš G. B. išieškotas konfiskuotinas turtas – darant nusikalstamą veiką panaudotos nusikaltimo priemonės automobilio „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1690 Eur. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš G. B. išieškota 53,58 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas G. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo G. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundas tenkintas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad automobiliuose „Kia Sportage“, „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ rastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos G. B. nurodymu; ištaisyta nuosprendžio rezoliucinė dalis nurodant, kad G. B. nusikalstamas veikas, nurodytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (pirma veika), padarė 2016 m. birželio 25–26 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. B., apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus aplinkybę, kad „automobiliuose „Kia Sportage“ „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ rastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos G. B. nurodymu“, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad:

būdamas organizatorius, parengdamas nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus vykdytojui V. S., kuris Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016 m. spalio 15 d. nuosprendžiu yra nuteistas, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, būtent: jis, veikdamas kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu V. S. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, davė nurodymą V. S., jam užregistravus savo vardu automobilį „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabenti 25 581 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 proc. (ne mažiau kaip 12 023,07 g). V. S., vykdydamas organizatoriaus nurodymus, 2016 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užregistravo automobilį „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu; po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys laikotarpiu iki 2016 m. birželio 25 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, minėto automobilio dugno konstrukcijoje paslėpė 25 581 g miltelių, kuriuose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 proc. (ne mažiau kaip 12 023,07 g), ir 2016 m. birželio 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Po to G. B. nurodė V. S. šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad, darant suplanuotą nusikalstamą veiką, palaikys ryšį mobiliojo ryšio telefonais, kad geriau koordinuotų savo veiksmus, bei finansavo V. S. kelionės išlaidas, duodamas jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, o V. S. automobiliu „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydamas organizatoriaus G. B. nurodymą, neteisėtai, neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną adresu: (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r. sav., lengvuoju automobiliu „Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai nugabeno automobilio dugno konstrukcijoje paslėptus 25 581 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 47 proc. (ne mažiau kaip 12 023,07 g), o 2016 m. birželio 26 d. apie 9.30 val. psichotropinę medžiagą Suomijos Respublikos teritorijoje surado automobilį patikrinę Suomijos muitinės pareigūnai;

taip pat jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas organizatorius, parengęs nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus G. K., kuris nėra kaltas, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, būtent: jis, veikdamas kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu G. K., nežinančiu apie daromas nusikalstamas veikas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir būdamas organizatorius, 2016 m. liepos 29 d. davė nurodymą G. K. išsinuomoti automobilį, kad šis, jam nežinant, šiuo automobiliu iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabentų 2555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino. G. K., vykdydamas organizatoriaus nurodymą, 2016 m. liepos 29 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r., būdamas kartu su M. B., taip pat nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, iš UAB „U“ išsinuomojo automobilį „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apie 20.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, perdavė G. B.; po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pakeitė automobilio variklio skyriuje esantį akumuliatorių kitu ir pastarajame paslėpė 2555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino, ir apie 21.10 val. G. B. automobilį grąžino G. K., nurodydamas 2016 m. liepos 30 d. šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad vykstant palaikys ryšį mobiliojo ryšio telefonais, kad geriau koordinuotų savo veiksmus, bei davė 300 Eur G. K. kelionės išlaidoms. 2016 m. liepos 30 d. apie 03.10 val. G. K., vykdydamas organizatoriaus nurodymus, kartu su M. B., taip pat nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną adresu: (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. sav., lengvuoju automobiliu „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai gabenti paslėptas automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus slėptuvėje 2555 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 20,44 g buprenorfino, kur 2016 m. liepos 30 d. apie 04.50 val. kelio Nr. 190 Biržai–Germaniškis 22-ajame kilometre psichotropinę medžiagą surado automobilį patikrinę Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai;

taip pat jis pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, būdamas organizatorius, parengęs nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus vykdytojams R. V. B., R. B. ir A. V., kurie Suomijos Respublikos Helsinkio apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu yra nuteisti, neteisėtai gabenti labai didelį kiekį įgytų psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, būtent: veikdamas bendrininkų grupe kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais R. V. B., R. B., A. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir būdamas šios grupės organizatorius, 2016 m. rugpjūčio 3 d. davė nurodymą R. V. B. iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką nugabenti 1574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino. R. V. B., vykdydama organizatoriaus nurodymus, 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 10.00 val., būdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. B.; po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus viduje paslėpė 1574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino. Po to jis 2016 m. rugpjūčio 4 d. apie 10.23 val. minėtą automobilį paliko tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodydamas R. V. B. ir R. B. šia transporto priemone vykti iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką, taip pat sutarė, kad, darant suplanuotą nusikalstamą veiką, palaikys ryšį mobiliojo ryšio telefonais, kad geriau koordinuotų savo veiksmus, bei finansavo R. V. B. ir R. B. kelionės išlaidas duodamas jiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą pinigų, o R. V. B. ir R. B. 2016 m. rugpjūčio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vykdydami organizatoriaus nurodymą, neteisėtai, neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Suomijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kirsdami ją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, lengvuoju automobiliu „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno automobilio variklio skyriuje esančio akumuliatoriaus viduje paslėpę 1574 tabletes „Subutex 8 mg“, kuriose yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos – 12,592 g buprenorfino, ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. minėtą automobilį R. V. B. perdavė A. V. adresu: (duomenys neskelbtini), Helsinkis, kur 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 10.00 val. psichotropinę medžiagą surado automobilį patikrinę Suomijos muitinės pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. B. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo, taip pat nuosprendžio surašymo taisykles, nustatytas BPK 304–307 straipsniuose, nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikta įrodymų analizė, jų tarpusavio ryšys, kai kurių apklaustų asmenų parodymai tiesiogiai perkelti iš kaltinamojo akto, o išvados dėl G. B. kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, grindžiamos abstrakčiais teiginiais (pvz., kad automobilį, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos ir kurį vairavo V. S., V. S. perdavė G. B.; kad V. B. vykimui į Suomiją nurodė išsinuomoti galingesnius automobilius, kurie yra talpesni, nurodė vykti į užsienį su šeimomis (kad kiltų mažiau įtarimų); kad telefonu kontroliavo važiuojančiųjų veiksmus ir davė nurodymus visos kelionės metu, kartu plaukė skirtingais keltais į Suomiją). Jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių G. B. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, byloje nėra, o nuosprendyje neatskleista, kokius faktus patvirtina netiesioginiai įrodymai.

2.2. Nuteistasis G. B. teisme parodė nežinojęs apie automobilių akumuliatoriuose paslėptas psichotropines medžiagas, tik padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam D. rasti vairuotojus, perduodavo jiems iš D. gautus pinigus už atliktą darbą, tačiau ši nuteistojo versija be jokių argumentų atmesta, nuosprendyje vertinti tik kaltinantys įrodymai, o ne jų visuma. Teismai nevertino liudytojų parodymų apie tai, kad buvo vežamas paslėptas auksas, drabužiai, sportinė avalynė, cigaretės, niekas nežinojo apie gabenamas psichotropines medžiagas. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo gauta duomenų apie nuteistojo ryšius su psichotropinių medžiagų kontrabandos organizatoriais. Byloje esantys duomenys, kad G. B. pirko panašius akumuliatorius, kokie buvo rasti G. K. vairuotame automobilyje „Seat Alhambra“, negali būti G. B. kaltės įrodymas, nes iš pokalbių telefonu įrašų galima spręsti, kad tokiais akumuliatoriais G. B. pradėjo domėtis tik 2016 m. rugpjūčio 2 d.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų priemonių tiesai byloje nustatyti; nors į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko kviečiamas M. B., kurio biologiniai pėdsakai užfiksuoti ant paketų, rastų automobilyje „Kia Sportage“, teismas nesivadovavo BPK 324 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus, o kol tokie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali būti padaryta bylos nagrinėjimo pertrauka. Taip pat proceso metu neišsiaiškinta, kam iki kitoje byloje nuteisto V. S. priklausė transporto priemonė „Kia Sportage“, kurioje įrengtose slėptuvėse gabentos psichotropinės medžiagos; nesiimta visų procesinių priemonių, kad būtų apklaustas A. V., galėjęs duoti parodymus apie nenustatyto D. vaidmenį. Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam nurodydamas, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus duomenų apie asmenį, vardu D., negauta.

2.4. Kelia abejonių Suomijoje atlikto tyrimo rezultatai, pagal kuriuos nustatytas labai didelis psichotropinės medžiagos (metamfetamino) kiekis. Baudžiamojoje byloje yra iš Suomijos gauta muitinės laboratorijos atlikto tyrimo aprašo kopija, kurioje konstatuota, jog iš V. S. vairuotos transporto priemonės paimtuose milteliuose yra veiklioji medžiaga – metamfetaminas. Taip pat yra Policijos nacionalinio tyrimų biuro ataskaitos dėl metamfetamino kiekio dalies mėginyje nustatymo kopija. Šiame dokumente teigiama, kad tirtuose mėginiuose rasta narkotinė medžiaga – metamfenaminas, kurio dalis tuose mėginiuose yra nuo 47 iki 56 proc., taip pat nurodyta, kad pateikiant ataskaitą naudojami neakredituoti tyrimo metodai. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatant G. B. inkriminuotos psichotropinės medžiagos kiekį nebuvo būtinas specialisto atliktas skaičiavimas, teismas privalėjo kviesti į posėdį specialistą, galintį paaiškinti naudotus tyrimo metodus ir pan., kad būtų įsitikinta Suomijoje atliktų tyrimų patikimumu.

2.5. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad G. B. bendrininkais padarant BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas buvo pripažinti V. S., R. V. B., R. B. ir A. V., tačiau šie asmenys kartu su G. B. pirmosios instancijos teisme nebuvo teisiami, jie Lietuvoje nebuvo nei įtariamieji, nei kaltinamieji. Taigi G. B. buvo nuteistas kartu su proceso metu apklaustais liudytojais. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. B. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas su minėtais bendrininkais buvo įteiktas tik po to, kai jiems Suomijos Respublikoje buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, įvertinus Suomijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos nuosprendžiuose išdėstytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jos labai skiriasi. Nuosprendžiai, priimti Suomijos Respublikoje, nebuvo adaptuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimas minėtus asmenis laikyti G. B. bendrininkais nepagrįstas. Be to, G. B. paskirtos bausmės yra daug griežtesnės už bausmes, paskirtas Suomijos Respublikos nuosprendžiais, todėl teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat nelogiškas G. B. nuteisimas dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo išteisintas G. K..

2.6. G. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamais teismų sprendimais, neįrodyta. Teismai nenustatė, kad jis žinojo, jog automobiliuose, kuriais disponavo V. S., G. K., R. V. B., R. B. ir A. V., buvo neteisėtai gabenamos psichotropinės medžiagos. Teismams nenustačius, kad G. B. įgijo, laikė psichotropines medžiagas, davė nurodymą nenustatytiems asmenims jas paslėpti transporto priemonėse, nebuvo nustatyti objektyvieji požymiai, leidžiantys spręsti apie tiesioginę tyčią padaryti BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus nusikaltimus.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

3.1. Nors kasatorius skunde pateikia savą įrodymų vertinimo versiją, tačiau teismai, išanalizavę ir įvertinę įrodymus, nustatė, kad G. B. 2016 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 4 d. laikotarpiu organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu (trys nusikalstamos veikos).

3.2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis ir G. B. kaltę, organizavus neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, grindė paties nuteistojo, kito kaltinamojo G. K. parodymais, liudytojų R. B., R. V. B., V. S. ir kt. parodymais, tarnybiniuose pranešimuose, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašymų darymo protokoluose, specialisto išvadose, įvykio vietos apžiūros, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose, rašytiniuose dokumentuose, gautuose iš Suomijos Respublikos pagal teisinės pagalbos prašymą, ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, o jų patikimumas patikrintas BPK nustatytais proceso veiksmais. Minėtų liudytojų bei liudytojo A. V. parodymai, duoti Helsinkio apylinkės teisme, įvertinti ne tik atskirai, bet ir sugretinant tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais nurodant, kokiais įrodymais vadovaujamasi, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išanalizavo ir įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes, BPK pažeidimų nepadarė, išskyrus tai, kad visuose nusikalstamų veikų epizoduose nenustatyti asmenys psichotropines medžiagas automobiliuose „Kia Sportage“, „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ paslėpė G. B. nurodymu. Teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl galimumo remtis apkaltinamajame nuosprendyje iš Suomijos Respublikos gautais procesiniais dokumentais ir pažymėjo, kad užsienio valstybėse nagrinėjant baudžiamąsias bylas priimti nuosprendžiai ar kiti užsienio valstybių pareigūnų ar teismų surašyti dokumentai Lietuvos teismų nagrinėjamoje byloje laikomi įrodymais, jei šie dokumentai atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus leistinumo, sąsajumo ir patikimumo reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426-507/2016). Teismas pagrįstai konstatavo, kad iš Suomijos Respublikos gauti duomenys šiuos reikalavimus atitinka: remiantis šiais duomenimis galima daryti išvadas dėl byloje nustatytinų aplinkybių (sąsajumo reikalavimas); nėra jokio pagrindo teigti, kad gauti duomenys galėjo būti surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso principus ar nesilaikant žmogaus teisių apsaugos standartų (leistinumo reikalavimas); skirtinguose iš Suomijos Respublikos gautuose dokumentuose nurodyta reikšminga informacija sutampa tarpusavyje ir su duomenimis, surinktais atliekant procesinius veiksmus Lietuvoje (patikrinamumo reikalavimas). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl BPK 256 straipsnio reikalavimų nesilaikymo ir kodėl likusius apeliacinio skundo argumentus atmetė, o nuosprendį pripažino teisingu. Tai, kad nebuvo išsiaiškinta, kam iki V. S. priklausė transporto priemonė „Kia Sportage“, ar tai, kad apeliacinės instancijos teismas neapklausė M. B., nelaikytina esminiu BPK pažeidimu. Žemesniųjų instancijų teismai taip pat analizavo ir pasisakė dėl nuteistojo G. B. keliamų versijų apie neva vežtus juvelyrinius aukso dirbinius ir jas motyvuotai atmetė.

3.4. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad teismai, pripažindami G. B. bendrininkais asmenis, kurie buvo nuteisti Suomijos Respublikoje (V. S., R. V. B., R. B. ir A. V.), pažeidė BPK 255 straipsnyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo teisme ribas. Į analogišką apeliacinio skundo argumentą atsakė apeliacinės instancijos teismas pažymėdamas, kad nagrinėjamoje byloje G. B. įtarimai įvykdžius nusikalstamas veikas bendrai su Suomijos Respublikoje sulaikytais Lietuvos Respublikos piliečiais V. S. (pirmoje veikoje) ir R. V. B., R. B. ir A. V. (trečioje veikoje) buvo pareikšti 2017 m. gegužės 2 d., t. y. tuo metu, kai Suomijos Respublikoje sulaikytiems su psichotropinėmis medžiagomis asmenims (V. S., R. V. B., R. B. ir A. V.) jau buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Suomijos Respublikoje (atitinkamai 2016 m. spalio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d.). Nagrinėjamoje byloje G. B. bendrininkavimas su Suomijos Respublikoje nuteistais Lietuvos Respublikos piliečiais buvo nustatytas remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Teismas, pripažindamas G. B. bendrininkais Suomijos Respublikoje nuteistus minėtus asmenis, BPK 255 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų nepažeidė.

3.5. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes Suomijos teismai V. S., R. V. B., R. B. ir A. V. paskyrė gerokai švelnesnes bausmes negu G. B.. Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai, G. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirdami ar palikdami galioti paskirtas artimas minimaliai ar bausmės vidurkiui bausmes, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), o kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad Suomijos Respublikos teismuose nuteistiems G. B. bendrininkams buvo skirtos švelnesnės bausmės, įtakos nustatant G. B. bausmės dydžius negali turėti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais bei paskirtomis bausmėmis

5. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, nes pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė įrodymų analizės, neaptarė jų tarpusavio ryšio, išvadas dėl G. B. kaltės, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, grindė abstrakčiais teiginiais ir netiesioginiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo argumentų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, taip pažeisdamas BPK normas, reglamentuojančias tiek įrodymų vertinimą, tiek ir apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą.

6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas tikrina, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir ar baudžiamojo proceso metu nepadarė esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.). Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, pateikiant savą įrodymų vertinimą, ginčijamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

7. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, įvertintais pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios įtvirtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, vidiniam įsitikinimui susiformuoti būtina sąlyga – išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Kita įrodymų vertinimui būtina sąlyga – įrodymai turi būti įvertinami vadovaujantis įstatymu, o tai reiškia, jog pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, įrodymais pripažįstami tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

8. Nagrinėjamoje byloje G. B. pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad, būdamas organizatorius, parengdamas nusikalstamas veikas ir joms vadovaudamas, davė nurodymus vykdytojams neteisėtai gabenti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu. Šios veikos jam buvo inkriminuotos išsamiai ištyrus byloje surinktus duomenis, juos patikrinus įstatymo nurodytomis priemonėmis bei, teismui įvertinus jų patikimumą ir sąsajumą, pripažinus juos įrodymais, pagrindžiančiais asmens, t. y. G. B., kaltumą. Šie įrodymai, kasatoriaus įvardijami kaip abstraktūs teiginiai, atitinka tiek netiesioginiams įrodymams keliamus reikalavimus, tiek jais grįstos teismo išvados sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, įrodančią G. B. veiksmų atitiktį jam inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviesiems ir objektyviesiems požymiams.

9. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nes neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016).

11. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017, 2K-182-788/2019 ir kt.). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas.

12. Apeliaciniu skunde G. B. gynėjas išsakė analogiškas pretenzijas kaip ir kasaciniame skunde, kaip antai teigė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino G. B. bendrininkais Suomijos Respublikos teismo nuteistus V. S., R. V. B., R. B. ir A. V. ir taip pažeidė BPK 255 straipsnyje apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, kad teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad G. B. padarė nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas patikimais bylos įrodymais nenustatė ir BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyko ir jo kiekio, nes buvo abejojama Suomijos laboratorijų atliktais tyrimais, neatsakė į nuteistojo teiginius, kad jis nežinojęs apie automobilių akumuliatoriuose paslėptas psichotropines medžiagas, tik padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam D. rasti vairuotojus, perduodavo jiems iš D. gautus pinigus už atliktą darbą, tačiau ši nuteistojo versija be jokių argumentų atmesta, nuosprendyje vertinti tik kaltinantys įrodymai, o ne jų visuma ir pan. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas visus šiuos esminius skundo argumentus aptarė, įvertino ir pateikė į juos motyvuotus atsakymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti kilusias abejones, atliko įrodymų tyrimą, tenkino nuteistojo gynėjo prašymus dėl papildomų įrodymų surinkimo, atitinkamai koregavo pirmosios instancijos teismo sprendimą pašalindamas iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad automobiliuose „Kia Sportage“, „Seat Alhambra“ ir „Ford Galaxy“ rastos psichotropinės medžiagos buvo paslėptos būtent G. B. nurodymu. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių tiesai byloje nustatyti, buvo nesilaikyta reikalavimo atsakyti į esminius skundo argumentus, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisėtu. Taigi šis teismas, iš esmės nepažeisdamas kasatoriaus nurodomų BPK nuostatų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir šiais klausimais išdėstė tinkamas motyvuotas išvadas.

13. Atmestinas ir kasatoriaus teiginys dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, nes, anot kasatoriaus, Suomijos teismai R. V. B., R. B. ir A. V. paskyrė gerokai švelnesnes bausmes negu G. B.. Bylos duomenimis nustatyta, kad Suomijos teismas V. S. paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę, o R. V. B., R. B. ir A. V. paskyrė po dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad V. S. ir G. B. paskirtos bausmės savo trukme yra panašios. Teismai tinkamai įvertino tiek šią aplinkybę, tiek ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės individualizavimui, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumą – G. B. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurias įgyvendinant jo vaidmuo buvo pagrindinis, nuteistojo asmenybę ir t. t. Kaip žinoma, teismų praktikoje nurodyta, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013).?????? Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kuri atitinka tiek įstatymu įtvirtiną reguliavimą, tiek ir suformuotą teismų praktiką, kad kitiems bendrininkams paskirtos bausmės įtakos nustatant G. B. bausmės dydžius neturi. Pagal teismų praktiką vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016). Atitinkamai teismai nenustatė ir kitų išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, teismų sprendimų turinys atitinka BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvada dėl įrodymų vertinimo ir G. B. kaltumo nustatymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė