Nr. 3P-1484/2019
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01819-2017-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 26 d. gautu ieškovės D. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė D. B. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui A. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis – nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. 3P-1484/2019
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01819-2017-9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 26 d. gautu ieškovės D. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė D. B. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui A. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis – nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės D. B. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl visiško turto dalies atidalijimo taisyklės išimčių. Ieškovės nuomone, jos pateiktas namo atidalijimo projektas yra tinkamas ir atitinka teismų praktiką, pagal kurią bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas nereiškia, kad tokiu atveju nebelieka jokių bendro naudojimo patalpų; 2) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl daikto padalijimo be neproporcingos žalos jo paskirčiai taisyklės. Teismai laikė namo atidalijimą negalimu dėl didelių atidalijo išlaidų, tačiau nepaaiškino, kaip tai gali pakenkti namo paskirčiai; 3) netinkamai išaiškino sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei draudimo piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnis) turinį dėl atidalijimo projekto išlaidų reikšmės šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrai. Spręsdami dėl atidalijimo išlaidų neproporcingumo, teismai jas lygino tik su namo verte ir neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad šalys yra finansiškai pajėgios įgyvendinti namo atidalijimo projektą; 4) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes: neįvertino šalių susirašinėjimo dėl pasiūlymų įsigyti viena kitos dalį; laikė įrodytomis aplinkybes, kurių šalys neįrodinėjo (dėl šildymo sistemos nusidėvėjimo lygio, nuotekų šalinimo ir ventiliacijos sistemų įrengimo); nevertino specialisto (savivaldybės darbuotojo) liudijimo, kad atidalijimo projektas yra tinkamas ir gali būti įgyvendintas.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti D. B. (a. k. duomenis neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugpjūčio 23 d. AB SEB bankas, mokėjimo dokumento Nr. 1.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys