Kasacinio skundo Nr. DOK-2273/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00011-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimą ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. S. paskyrė neproporcingą bausmę. Skundžiamas nuosprendis ir nutartis priimti remiantis spėjimas bei prielaidomis. Tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2273/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00011-2021-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. B. laidavimą ir bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. S. paskyrė neproporcingą bausmę. Skundžiamas nuosprendis ir nutartis priimti remiantis spėjimas bei prielaidomis. Tai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.
Pasak kasatoriaus, teismai neteisingai A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas vertino kaip atskirus nusikaltimus. Visi epizodai buvo padaryti per trumpą (vieno mėnesio) laikotarpį, tapačiu būdu ir veikiant vieninga tyčia, siekiant surinkti konkrečią pinigų sumą kepsninei įsigyti. Todėl jie kvalifikuotini kaip viena tęstinė veika pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Apie tyčios vieningumą patvirtina viso bylos proceso metu duoti nuteistojo parodymai. Juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės. Teismų teiginiai apie tariamai gynėjų suformuotą gynybinę kepsninės versiją bei duomenys apie kitus kratos metu rastus pinigus vertintini ne tik kaip spėjimas ir prielaida, bet ir kaip esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų pažeidimas, nes vieno gynėjo dalyvavimas atliekant kratą ir kito gynėjo dalyvavimas pirmoje įtariamoje apklausoje pirmosios instancijos teismo pripažinta vienu iš A. S. kaltės įrodymų, nors tai prieštarauja gynybos kaip tokios esmei baudžiamajame procese.
Kasatorius nurodo, kad tęstinės veikos požymiai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą taikyti laidavimo institutą (BK 40 straipsnis). Tai leistų A. S. atgauti gydytojo chirurgo licenciją, kurios jis neteko, įsiteisėjus nuosprendžiui, ir dėl to buvo atleistas iš darbo gydymo įstaigoje. A. S. anksčiau neteistas, yra itin kvalifikuotai savo darbą atliekantis specialistas, darbovietėse charakterizuojamas išimtinai teigiamai, labai išgyvena dėl įvykio, gailisi ir kt., todėl susidariusi situacija prieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui (BK 41 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. S. gynėjas R. Tilindis teiginius dėl atskirų nusikalstamų veikų pripažinimo viena tęstine nusikalstama veika iš esmės grindžia nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis konstatuota, jog nuteistasis padarė devynias atskiras nusikalstamas veikas, bei siūlo savo ginamojo parodymus ir kitus įrodymus vertinti kitaip ir, pripažinus, kad A. S. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiški argumentai buvo nurodyti ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tik apeliacinio skundo argumentų pakartojimas, deklaratyviai nurodant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir vertinant įrodymus padarytus baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Algimantas Valantinas