Dėl teisės normų, reglamentuojančių panaudos sutarties pagrindu naudoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-231-684/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13672-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.2.6.1; 3.3.1.15; 3.3.1.21

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir V. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. K., kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. O. M. ieškinį atsakovams A. K. ir V. M., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. K., dėl iškeldinimo iš patalpų; institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir pagal atsakovų A. K. ir V. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. K., priešieškinį ieškovei E. O. M. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto vertės padidėjimą arba už nekilnojamojo turto rekonstravimo darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių panaudos sutarties pagrindu naudoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė teismo iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, garažo, kiemo rūsio (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai, statiniai). Ieškovės leidimu pastatais naudojosi ieškovės sūnus V. M., jis mirė 2018 m. spalio 18 d. Po sūnaus mirties paaiškėjo, kad pastatais toliau naudojasi jo sugyventinė A. K. su nepilnamečiu sūnumi V. M., gimusiu 2006 m. spalio 25 d. Atsakovai pastatais naudojasi prieš ieškovės valią. Ieškovė ne kartą žodžiu prašė atsakovės su sūnumi išsikraustyti iš pastatų, tačiau atsakovė šį prašymą ignoravo ir toliau nepagrįstai neatlygintinai naudojasi pastatais.

4. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 80 099,06 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą arba 52 247,64 Eur kompensaciją už atliktus nekilnojamojo turto statybos (remonto) darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Atsakovai nurodė, kad nors ieškovė viešame registre yra nurodyta žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų namų valdos pastatų (duomenys neskelbtini) savininke, tačiau gyvenamajame name faktiškai visą laiką gyveno, turtą iš esmės rekonstravo, įsirengė, išlaikė ir mokėjo visus komunalinius mokesčius ieškovės sūnus su atsakove iš savo asmeninių lėšų. Ieškovės sūnaus ir atsakovės gyvenimo ginčo name metu dėl jų asmeninių investicijų į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą šio būklė iš esmės pagerėjo, padidėjo jo vertė. V. M. su atsakove apsigyvenus ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, gavus ieškovės sutikimą, tarp ieškovės, jos sūnaus ir atsakovės susiklostė panaudos teisiniai santykiai, todėl tiek pagal iki 2001 m liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 316, 366 straipsnius, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 6.501, 6.629 straipsnius panaudos gavėja atsakovė turi teisę į patirtų išlaidų, pagerinant valdomą panaudos pagrindu turtą, atlyginimą. Teismui netenkinus reikalavimo priteisti kompensaciją dėl nekilnojamojo turto vertės padidėjimo, atsakovei iš ieškovės priteistina kompensacija už atsakovės faktiškai investuotas asmenines lėšas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš pastatų (duomenys neskelbtini), sprendimo vykdymą atidėjo iki 2022 m. liepos 1 d.

7. Teismas nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei 1985 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovei priklausančiu turtu naudojosi V. M. kartu su A. K. ir nepilnamečiu sūnumi, o po V. M. mirties (2018 m. spalio 18 d.) name toliau gyvena ir nurodytu turtu naudojasi atsakovė su nepilnamečiu sūnumi. Ieškovė pripažino, kad šį nekilnojamąjį turtą buvo perdavusi savo sūnui V. M. naudotis neatlygintinai ir neterminuotai. Taigi, byloje nėra ginčo, kad ieškovę ir jos sūnų siejo neterminuotos panaudos teisiniai santykiai.

8. Ieškovės sūnus ir atsakovė gyveno šeiminį gyvenimą nesusituokę, augino sūnų. Visi panaudos gavėjo šeimos nariai gyveno ieškovei priklausančiame name ir ieškovė tam neprieštaravo. Tarp ieškovės ir atsakovų taip pat buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Tai, kad ieškovė ilgus metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl gyvenimo jos name, neprašė sudaryti rašytinės sutarties ar mokėti už naudojimąsi patalpomis, rodo ieškovės sutikimą leisti atsakovei naudotis jos turtu analogiškomis sąlygomis kaip ir sūnui, t. y. neatlygintinai ir neterminuotai. Pablogėjus ieškovės ir atsakovės santykiams, ieškovė pareikalavo, kad atsakovai išsikeltų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai buvo įspėti apie panaudos sutarties nutraukimą, tačiau 2019 m. rugpjūčio 18 d. kreipimasis į teismą, pareiškiant ieškinį, laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ieškovės patalpų neatlaisvino iki šiol, dėl to ieškovė, kaip ginčo patalpų savininkė, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu. Nepilnamečio neteisėtas gyvenimas ieškovei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje negali būti kliūtis pačiai ieškovei teisėtai naudotis savo nuosavybe.

9. Atsakovė prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki V. M., gimusio 2006 m. spalio 25 d., pilnametystės, tačiau teismas nenustatė pagrindo tenkinti šį prašymą. Tiek pats nepilnametis atsakovas V. M., tiek atsakovė A. K. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Nepilnametis atsakovas yra priėmęs tėvo palikimą pagal 2019 m. balandžio turto apyrašą, pagal kurį palikėjo turtą sudaro net 37 nekilnojamojo turto objektai, tarp jų – butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei du gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini). Apyraše išvardytas ir kitas vertingas kilnojamasis turtas. Nors iš ieškovės ir atsakovės atstovių paaiškinimų nustatyta, kad dėl paveldimo turto yra kilęs ginčas tarp įpėdinių, į minėto turto dalį pretenduoja ir atsakovė A. K. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTYwLTg5Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-560-896/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-560-896/2022">e2-560-896/2022</a>). Teismas, įvertinęs paveldimo turto mastą, nusprendė, kad ir nepilnamečiam atsakovui atiteks nemaža šio turto dalis. Be to, atsakovės A. K. vardu yra įregistruotas butas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė nurodė, kad šie butai yra pirkti jos tėvų lėšomis, kad vienu iš jų naudojasi jos brolis, o kitu ateityje ketina naudotis tėvai, tai nepaneigia atsakovės nuosavybės ir galėjimo naudotis butais. Atsakovė pripažino, kad bute (duomenys neskelbtini) niekas negyvena.

10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl kokių nors objektyvių priežasčių neturi galimybių sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiam sūnui ir taip įgyvendinti savo pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Atsakovės nepilnametis sūnus yra penkiolikos metų paauglys, t. y. pakankamai didelis, kad suprastų situaciją ir poreikį pakeisti gyvenamąją vietą; tokio amžiaus jaunuoliui gyvenamosios vietos pakeitimas jokių žalingų pasekmių sukelti neturėtų. Vienas iš atsakovės nuosavybės teise valdomų butų yra netoliese nepilnamečio mokymosi įstaigos, taigi, apsigyvenus jame, vaikui netektų keisti mokymo įstaigos, adaptuotis prie naujų draugų, mokytojų, būrelių ir t. t. Be to, prie atsakovės buto (duomenys neskelbtini) yra ir jai priklausantis garažas, todėl atsakovas turėtų galimybę užsiimti jam patinkančia remonto veikla. Taigi gyvenamosios vietos pakeitimas tikrai neturėtų pabloginti nepilnamečio atsakovo gyvenimo kokybės. Be to, atsakovai išsikelti iš ginčo būsto buvo raginami nuo 2019 m. rugpjūčio, t. y. bylos iškėlimo. Atsakovė, neturėjusi pretenzijų ieškovei namo nuosavybės klausimais, turėjo seniai informuoti sūnų, kad teks išsikelti iš gyvenamojo namo, ir su ta mintimi nepilnametis jau turėtų būti susitaikęs. Kita vertus, teismas, įvertinęs, kad mokslo metai yra nepasibaigę, o išsikraustymas iš namo ir įsikūrimas naujoje vietoje gali pareikalauti laiko sąnaudų, įnešti tam tikrų korekcijų į nepilnamečio gyvenimą, nusprendė, kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą iki 2022 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas, nustatęs, kad tarp ieškovės, jos mirusio sūnaus bei atsakovų buvo susiklostę nekilnojamojo turto panaudos santykiai, pripažino, kad atsakovė gali reikalauti iš ieškovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė matė vykdomus gyvenamojo namo statybos (remonto) darbus ir jokių prieštaravimų sūnui nereiškė, neliepė stabdyti darbų, nesiaiškino, kiek tie darbai kainuoja ir kieno lėšomis atliekami, ar prie darbų prisideda atsakovė. Ieškovei nepareiškus jokių prieštaravimų, ieškovės sūnui tai sudarė teisėtą pagrindą manyti, kad ieškovę tenkina atliekami turto pagerinimo darbai. Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo pagerinimo darbai yra atlikti suderinta ieškovės ir jos sūnaus valia, esant ieškovės abstrakčiam sutikimui, o tai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>).

13. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad sūnus ne tik nesitarė su ja dėl atliekamų darbų, jų apimties, bet ir neprašė už juos sumokėti, teismas laikė tikėtinomis, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovės sūnus V. M. iki savo mirties 2018 m. spalio 18 d. būtų reiškęs pretenzijas ieškovei dėl turėtų pagerinimo išlaidų atlyginimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tokias pretenzijas ar reikalavimus būtų pareiškę V. M. turto paveldėtojai. Turto apyraše kaip paveldimas turtas nėra nurodyta palikėjo turtinė teisė į ieškovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimą. Sudarant turto apyrašą, nepilnamečiam V. M. atstovavo ir už jį pasirašė A. K., patvirtindama, kad šiame apyraše išvardytas visas žinomas V. M. turtas, visi skoliniai reikalavimai ir teisės. Byloje nėra duomenų, kad apyrašas būtų papildytas.

14. Teismas pripažino, kad atsakovė, kaip ir jos sugyventinis, turėjo panaudos davėjo (ieškovės) abstraktų leidimą daryti ginčo gyvenamojo namo pagerinimus. Atsakovė, savo lėšomis galimai prisidėjusi prie svetimo turto pagerinimo, neįgijo teisės reikalauti tą turtą pripažinti jos ir sugyventinio daline nuosavybe ir, savininkei pareikalavus, turi iš jo išsikraustyti.

15. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo patirtos tiek jos, tiek V. M. realios išlaidos, atliekant statybos (remonto) darbus, tačiau, kaip nurodė atsakovė, ne visi pirkinių kvitai buvo išsaugoti, todėl į bylą pateikta tik dalis 2005–2018 m. laikotarpio išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo pagerinimu, patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat pateikė UAB „Inventora“ 2020 m. rugpjūčio 25 d. parengtą nekilnojamojo turto (žemės sklypo su statiniais) (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro bylą, kurioje nustatyta, kad gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 102,78 kv. m iki 235,63 kv. m, jo planas pasikeitė, pakeistas stogas, grindys, langai, įvestas karštas vanduo, komunalinis nuotekų šalinimas ir kt. Kadangi atsakovė ir V. M. gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, teismas nusprendė, kad nustačius, jog ginčo gyvenamajame name buvo atlikti pagerinimo darbai, tai pripažintina kaip jų bendros jungtinės veiklos rezultatas, o partnerių įnašai atliekant pagerinimo darbus buvo lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).

16. Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad pastate buvo atlikti statinio rekonstravimo darbai. Šiems darbams atlikti turėjo būti parengtas pastato rekonstravimo projektas ir gautas statybos leidimas. Tyrimo metu nustatyti, ar pastatui rekonstruoti buvo išduotas statybos leidimas, nebuvo galimybės. Gyvenamojo namo be pagalbinio ūkio pastatų ir be žemės sklypo apskaičiuota rinkos vertė iki atliktų pagerinimų 1998 m. balandžio 1 d. – 23 971,39 Eur, po atliktų pagerinimų 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 209 903,99 Eur. Taigi, nurodyto turto apskaičiuota rinkos vertė po atliktų pagerinimų 2021 m. rugpjūčio 31 d. padidėjo 185 932,60 Eur (dėl pagerinimų padidėjo 160 198,13 Eur, dėl rinkos pokyčių – 25 734,47 Eur). Gyvenamajame name atliktų statybos (remonto) darbų pagal pirmajame klausime pateiktą lentelę nusidėvėjimas ekspertizės atlikimo dieną yra 45 006,65 Eur.

17. Teismas konstatavo, kad, atlikus kompleksinę ekspertizę, buvo nustatyta, jog, atsakovei gyvenant ieškovei priklausančiame name, buvo atlikti beveik visi jos nurodyti turto pagerinimo darbai, o dėl atliktų pagerinimų nekilnojamojo turto vertė padidėjo. Tokia išvada galimai sudarytų pagrindą visiškai ar iš dalies tenkinti vieną iš alternatyvių priešieškinio reikalavimų ir priteisti iš ieškovės kompensaciją atsakovei. Tačiau, pagal teismo eksperto S. M. parengtą Teismo kompleksinės teismo ekspertizės akto 1 dalį, ginčo name buvo atlikti statinio rekonstravimo darbai: padidėjo pastato plotas, padidinti jo išorės matmenys, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos (pamatai, kolonos, sienos), kuriems buvo būtinas pastato rekonstravimo projektas ir turėjo būti gautas statybos leidimas. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. rašto, skyriuje saugomuose išduotų statybos dokumentų apskaitos žurnaluose duomenų apie statybos leidimą, išduotą ieškovei adresu (duomenys neskelbtini) nėra. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad statybą leidžiančių dokumentų neturi.

18. Teismas konstatavo, kad atlikti ginčo nekilnojamojo turto statybos darbai vertintini kaip savavališka statyba (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas). Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, nesant nei projekto, nei statybos leidimo, neaišku, ar rekonstruotas namas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, sklypo užstatymo plotą ir tankį, t. y. ar bus galimybė įteisinti rekonstruotą namą. Taip pat neaišku, ar savavališkos statybos darbai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar nereikės jų koreguoti, siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, ieškovei, kaip savavališkai rekonstruoto namo savininkei, siekiant įteisinti savavališką statybą, teks rengti projektą, mokėti savavališkos statybos įteisinimo mokestį. Šiuo metu ieškovė net negalėtų parduoti tokio nekilnojamojo turto, nes tai yra savavališkos statybos rezultatas ir jis negali būti komercinių santykių objektu. Taigi, dėl atliktų darbų ieškovės turtas buvo ne pagerintas, o pablogintas, nes jis iš registruoto nekilnojamojo turto objekto tapo savavališkos statybos objektu.

19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nuomininko teisė į atlyginimą už daikto pagerinimą ginama, jei pagerinimas atliktas įstatymų nustatyta tvarka. Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti dėl tokio pertvarkymo turėtų išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>). Teismas konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, ar išliko nerekonstruota kuri nors seno pastato dalis, pagal pateiktas lokalines sąmatas nėra galimybės apskaičiuoti tik pastato daliai, buvusiai iki pradedant statybos darbus (pirmame aukšte), tekusias medžiagas, darbą ir kitas išlaidas, taip pat atsietai nuo kitų pastato dalių įvertinti, ar dėl atliktų darbų (jei ši dalis nebuvo rekonstruota) padidėjo jos vertė. Teismas konstatavo, kad negali nustatyti, jog dėl atliktų darbų ieškovės turtas buvo pagerintas, todėl negalimas kompensacijos atsakovei priteisimas.

20. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, kad atsakovai su visais jiems priklausančiais daiktais iš pastatų (duomenys neskelbtini) turi išsikelti iki 2024 m. spalio 26 d.

21. Kolegija nurodė, kad, įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašo juos pridėti prie bylos, nurodo, kad jie gauti po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, todėl negalėjo būti pateikti anksčiau. Kolegija, įvertinusi teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, nusprendė, kad jie gali būti reikšmingi, todėl juos priėmė į bylą (CPK 314 straipsnis).

23. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę reikalauti iš ieškovės turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, kadangi ieškovė davė abstraktų sutikimą daryti gyvenamojo namo pagerinimus. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad ji žinojo apie jai priklausančiame name atliekamus remonto darbus, tačiau dėl jų neprieštaravo, kadangi manė, jog namas remontuojamas ne tik sūnaus, bet ir jos patogumui, o darbai buvo vykdomi lėšomis sūnaus, kuris neprašys iš ieškovės atlyginimo. Ieškovė, matydama sau nuosavybės teise priklausančiame name atliekamus remonto darbus, žinodama, kad ginčo name gyvena ne tik jos sūnus, bet ir jo sugyventinė atsakovė ir jų sūnus, turėjo būti atidi ir rūpestinga bei domėtis, kas vyksta jos nekilnojamame turte, o jei dėl to nesutiktų, – reikšti pretenzijas. Nenustatyta, o ieškovė ir neįrodė, kad ji būtų atlikusi tokius veiksmus.

24. Byloje nėra ginčo, kad name buvo atlikti rekonstravimo darbai, kuriems buvo privalomas pastato rekonstravimo projektas ir gautas statybos leidimas. Atsakovė pripažino, kad tokio leidimo neturėjo. Atlikti nekilnojamojo turto statybos darbai yra savavališka statyba, todėl negalimas nei kompensacijos už ginčo namo vertės padidėjimą, nei kompensacijos už atliktus statybos (remonto) darbus priteisimas. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, tačiau papildomai pažymėjo, kad šiam ginčui išspręsti yra svarbi aplinkybė, jog atsakovai pirmosios instancijos teisme buvo pareiškę ieškinį, prašydami jiems leisti be ieškovės sutikimo teikti ir gauti visoms valstybinėms ir nevalstybinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms reikalingus dokumentus, įteisinant atliktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimą, bei įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstravimo VĮ Registrų centre. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-969-475/2023 ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxMC05MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-210-921/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-210-921/2024">e2A-210-921/2024</a> nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl šios nutarties atsakovai pateikė kasacinį skundą, tačiau jo priėmimo klausimas dar neišspręstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ieškinys dėl atliktų ginčo namo rekonstravimo darbų įteisinimo atmestas, negali būti tenkinami ir priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo šioje byloje, kadangi nepaneigtas savavališkos statybos faktas.

25. Kolegija sutiko, kad ginčo namas nėra vienintelis turtas, kuriame atsakovai gali gyventi, kadangi atsakovai turi kitų jiems nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų nekilnojamojo turto objektų. Iškeldinimas iš ginčo patalpų nesukels nepilnamečiam atsakovui neigiamų pasekmių ar žalos, kadangi jam šiuo metu yra 17 metų, t. y. jis yra beveik suaugęs, taip pat jam žinomas faktas, kad jau nuo 2019 m. vyksta šis teisminis ginčas dėl iškeldinimo. Tačiau kolegija, įvertinusi, kad iki atsakovo pilnametystės liko apie 5 mėnesius, taip pat tai, kad ankstesnis teismo nustatytas iškeldinimo terminas jau yra pasibaigęs (vykdymas buvo atidėtas iki 2022 m. liepos 1 d.), nusprendė, kad teisinga ir protinga šiuo atveju būtų iškeldinimo terminą atidėti iki 2024 m. spalio 26 d., t. y. iki atsakovas sulauks pilnametystės.

26. Kolegija atmetė atsakovų prašymą peržengti apeliacijos ribas ir priteisti atsakovei 8992/23563 arba 5865/23563 idealiąsias dalis ieškovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo peržengti apeliacijos ribas. Toks reikalavimas pareikštas pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad, kol neįteisinta savavališka statyba, nėra pagrindo priimti sprendimą dėl kompensacijos už faktiškai atliktus darbus ar namo vertės padidėjimą priteisimo. Kolegija pabrėžė, kad priteisti kompensaciją turto dalimi natūra nėra teisinio pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią sprendžiant, ar nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>). Šiuo atveju teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas atsakovės lėšomis, jis dėl to tapo vertingesnis ir tai konstatavo teismo ekspertai, tačiau teismai paneigė atsakovės teisę į kompensaciją arba į daikto dalies natūra priteisimą, taigi, buvo paneigta jos teisė į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis).

27.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias nuomininkas (panaudos gavėjas) turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo. Teismai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo šios bylos. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a> nebuvo galimybės įteisinti atliktus statybos ir remonto darbus, o šioje byloje tokia galimybė egzistuoja, nors įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje byloje atsakovei nebuvo suteikta galimybė pašalinti statybos pažeidimus ir įteisinti statybą ieškovės vardu (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-969-475/2023). Netenkinus šio kasacinio skundo, ieškovė galės įteisinti atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą, įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstravimo savo vardu ir parduoti jį už gerokai didesnę rinkos kainą, negu gyvenamasis namas buvo vertas, kai jis buvo perduotas atsakovei naudotis panaudos teise (Statybos įstatymo 27 straipsnio 19 dalis). Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai praturtės, nes jos turto vertė padidėjo net 160 198,13 Eur, nors pati ji nieko neinvestavo, davė sutikimą gerinti jai priklausantį turtą, o atsakovė turės išsikelti negaudama kompensacijos.

27.3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį, tik formaliai nurodė, kad argumentus, susijusius su kompensacijos priteisimu iš ieškovės už atliktus turto pagerinimo darbus, vertina neigiamai ir atmeta. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė įstatyme (CPK 270 straipsnio 4 dalyje, 331 straipsnio 4 dalyje) nustatytos pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, nes neišnagrinėjo ir neatsakė į tokius esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie susiję su idealiųjų dalių apskaičiavimu, poreikiu peržengti apeliacijos ribas ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisti kompensaciją turto dalimi natūra nėra teisinio pagrindo, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Priėmęs atsakovų pateiktus įrodymus (pastato idealiųjų dalių vertės apskaičiavimą), kaip reikšmingus bylai, teismas turėjo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi buvo būtina naujai vertinti byloje nustatytus faktus, paskirti žodinį teismo posėdį ir jame ištirti reikalingus įrodymus.

27.4. Atsakovai prašė civilinę bylą pagal apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla susijusi su šeimos teisiniais santykiais, o pirmosios instancijos teismas netgi nebuvo aktyvus – spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas nesiėmė veiksmų nepilnamečio vaiko nuomonei dėl jo prisirišimo prie ginčo nekilnojamojo turto išsiaiškinti, koks konkretus terminas iškeldinti atsakovus geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, nors toks prašymas buvo pateiktas. Be to, apeliaciniu skundu buvo kvestionuojamas byloje atliktų ekspertizių patikimumo klausimas, buvo prašoma pašalinti prieštaravimus, nes pačiam teismui kilo abejonių dėl ekspertų atliktų apskaičiavimų, jų metodikos, todėl tikslinga buvo apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus teismo posėdžio metu. Taip pat atsakovai prašė apeliacinės instancijos teismo apklausti teismo posėdyje UAB „Inventora“ atstovą D. G., kuris galėtų paaiškinti gyvenamojo namo idealiųjų dalių apskaičiavimo metodiką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė nerengti žodinio teismo posėdžio.

27.5. Reikalavimas dėl turto dalies natūra priteisimo buvo pareikštas tik apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio (pagal pareigas) nesvarstė galimybės priteisti atsakovei gyvenamojo namo dalies. Iš specialisto D. G. apskaičiavimų, vertinant juos sistemiškai su byloje atlikta ekspertize, matyti, kad atsakovės reikalavimas priteisti 80 099,06 Eur kompensacijos atitiktų reikalavimą priteisti 8992/23563 idealiųjų gyvenamojo namo dalių, o reikalavimas priteisti 52 247,64 Eur kompensacijos atitiktų reikalavimą priteisti 5865/23563 idealiųjų gyvenamojo namo dalių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių įrodymų, nors juos priėmė į bylą. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 185 straipsnis ir neteisingai išspręsta byla.

28. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1. Ieškovė niekada nėra davusi nei savo sūnui, nei atsakovei sutikimo dėl statybos ar pagerinimo darbų atlikimo, jokie darbai, jų mastas, kaina su ieškove niekada nebuvo derinti, ieškovė apie juos nebuvo informuota. Ieškovė niekada neturėjo susitarimo su savo sūnumi ar atsakove dėl šių išlaidų atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuomininko subjektinė teisė reikalauti išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, galiojant atitinkamam jos atsiradimo teisiniam pagrindui, atsiranda dėl turto pagerinimo fakto nuomotojo leidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI0LTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-224-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-224-969/2020">e3K-3-224-969/2020</a>).

28.2. Atsakovė teigia, kad atliko namo rekonstravimo darbus. Tokiems darbams atlikti buvo būtinas bent jau supaprastintas projektas ir leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nebuvo nei statybos leidimo, nei projekto, todėl ieškovės sūnaus atlikti statybos darbai vertintini kaip savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas), o tokiu atveju kompensacija už turto pagerinimus nepriteistina pagal kasacinio teismo praktiką, kuri, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, suformuota panašiose kaip ši bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>).

28.3. Ieškovei, kaip savavališkai rekonstruoto namo savininkei, kyla pareiga įteisinti savavališką statybą, tam reikia rengti projektą, mokėti savavališkos statybos įteisinimo mokestį. Byloje nėra duomenų, kad savavališkos statybos darbus būtų galima įteisinti, kad jie atitinka teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus (pvz., užstatymo tankį ir plotą), aukštingumą ir pan. Atliekant statybos darbus nebuvo parengtas projektas, todėl neaišku, kuo vadovaujantis buvo atliekami statybos darbai, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jų nereikėtų perdaryti, siekiant įteisinti savavališką statybą, kiek kainuotų projekto parengimas, statybos leidimo gavimas bei savavališkos statybos įteisinimas, taip pat ar toks savavališkos statybos įteisinimas išvis galimas pagal faktinę padėtį ir galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovė negalės parduoti tokio nekilnojamojo turto objekto, nes tai yra savavališkos statybos rezultatas ir jis negali būti komercinių santykių objektu. Taigi dėl atliktų darbų ieškovės turtas buvo ne pagerintas, o pablogintas, nes jis iš nekilnojamojo turto registruoto objekto tapo savavališkos statybos objektu.

28.4. Šalis sieję tarpusavio santykiai yra sureguliuoti teisės normų, reglamentuojančių panaudą, todėl nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas.

28.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, konstatavus, kad nuomininkas darbus atliko turėdamas nuomotojo leidimą, būtina nustatyti, ar atlikti darbai pagerino išsinuomotą daiktą ir nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2008">3K-3-425/2008</a>; 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItMjE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-219/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-219/2020">e3K-3-42-219/2020</a>). Be to, vadovaujantis CK 6.501 straipsniu, panaudos gavėjas turi teisę tik į būtinųjų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Iš atsakovės pateiktos atliktų darbų lentelės ir ekspertizės metu įvertintų darbų akivaizdu, kad dauguma darbų buvo atlikta ne turtui pagerinti, o pritaikyti jį savo reikmėms. Atsakovės sūnus gimė 2006 m., jos nurodyti darbai daugiausia atlikti 2009 m., t. y. sūnui ūgtelėjus, tikėtina, ieškovės sūnus siekė pagražinti būstą ir pritaikyti erdves pagal padidėjusį asmenų skaičių. Be to, ieškovės nuomone, ekspertizės akte nurodomi tariami pagerinimai, kurie nebuvo reikalingi, yra skaičiavimo netikslumų ir kt.

28.6. Apeliaciniu skundu atsakovai reiškė naują reikalavimą – priteisti atsakovei 8992/23563 dalis gyvenamojo namo, nurodė, kad ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais. Ieškovės nuomone, ją ir atsakovus šiuo atveju siejo ne šeimos teisiniai santykiai, o panaudos, ir tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2012">3K-3-16/2012</a>). Be to, joks teisės aktas nenustato panaudos gavėjo teisės į panaudos daiktą, nepriklausomai nuo atliktų pagerinimų (šiuo atveju tokie netgi nebuvo atlikti).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 45 punktas).

30. Kriterijai dėl būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra suformuluoti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Pripažįstama, kad Konvencijos 6 straipsnio taikymo būdas apeliacinės instancijos teisme priklauso nuo proceso visumos. Net ir tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę nagrinėti teisės ir fakto klausimus, Konvencijos 6 straipsnis ne visuomet reikalauja viešo nagrinėjimo (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 35). Tais atvejais, kai viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme, mažiau griežtas reikalavimas taikomas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 60437/08, par. 69). Apeliacinis procesas, kuriame sprendžiamas tik teisės, bet ne fakto klausimas, gali atitikti Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, nors apeliantui ir nebuvo suteikta galimybė asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (EŽTT 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Ilsesten prieš Švediją, peticijos Nr. 11320/05, par. 36). Tais atvejais, kai byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, žodinis posėdis nėra būtinas (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33).

31. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad ši byla susijusi su šeimos teisiniais santykiais, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebuvo aktyvus ją nagrinėjant, todėl atsakovai pateikė prašymą apeliacinės instancijos teismui civilinę bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę dėl jo iškeldinimo iš įprastos aplinkos, taip pat dėl iškeldinimo termino nustatymo. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl atsakovų neatlygintinio naudojimosi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir atsakovės prašomo priteisti jo pagerinimo išlaidų atlyginimo. Bylą nagrinėję teismai ieškovės, jos sūnaus (miręs 2018 m. spalio 18 d.), atsakovės, kaip jo sugyventinės, susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip panaudos teisinius santykius (CK 6.629 straipsnis). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią panaudos teisiniai santykiai atsiranda ne santuokos ar kraujo giminystės pagrindu, o panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio susitarimu, kurio esmė yra ta, jog viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Vien tik ta aplinkybė, jog tokį susitarimą sudarė kraujo giminystės ryšiu susiję asmenys, neduoda pagrindo daryti išvadą, jog civilinė byla, kurioje kilęs ginčas tarp panaudos sutarties šalių, turėtų būti priskiriama šeimos bylų kategorijai ir nagrinėtina pagal CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2012">3K-3-16/2012</a>). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo statinių žodinė panaudos sutartis, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas šią bylą turėjo nagrinėti CPK XIX skyriaus pirmojo skirsnio nustatyta tvarka, t. y. savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus ir pan.

33. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2009">3K-3-473/2009</a>; 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-410/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-410/2010">3K-3-410/2010</a>; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-542/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-542/2012">3K-3-542/2012</a>; kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra ieškovės nuosavybė, atsakovai šio fakto neginčijo, nekilnojamojo turto panaudos santykiai nutraukti, todėl teismas konstatavo teisinį pagrindą iškeldinti atsakovus. Teismai, spręsdami dėl nepilnamečio V. M. teisės į gyvenamąją vietą, atsižvelgė į tai, kad abu atsakovai turi nekilnojamojo turto (be kita ko, ir gyvenamosios paskirties), taigi turi kur išsikelti iš ieškovės gyvenamojo namo, netgi į tą vietovę, kur yra nepilnamečio V. M. mokymosi įstaiga. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai atidėjo procesinių sprendimų vykdymą, apeliacinės instancijos teismas – iki V. M. pilnametystės (šiuo metu V. M. jau yra pilnametis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2011">3K-3-128/2011</a>). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją vietą, spręsdami ginčą pažeidė jo teises ar interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde nepagrindžiama, jog nepilnamečio apklausa galėjo lemti kitokį šios bylos galutinį rezultatą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visus šiai bylai reikšmingus faktus, buvo ištirti ir įvertinti šiai bylai reikšmingi įrodymai, įvertintas nepilnamečio vaiko interesas turėti tinkamą gyvenamąją vietą. Viešas bylos nagrinėjimas buvo užtikrintas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme kelti fakto (pvz., galimybė aprūpinti nepilnametį gyvenamąja patalpa, jo iškeldinimo terminas ir kt.) ir teisės klausimai galėjo būti (ir buvo) tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, o tokiu atveju žodinis posėdis nebuvo būtinas.

36. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliaciniu skundu buvo kvestionuojamas byloje atliktų ekspertizių patikimumo klausimas, nes pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl ekspertų atliktų apskaičiavimų, jų metodikos, todėl tikslinga buvo apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus teismo posėdžio metu. Taip pat atsakovai prašė apeliacinės instancijos teismo apklausti teismo posėdyje UAB „Inventora“ atstovą D. G., kuris būtų galėjęs paaiškinti nekilnojamojo turto idealiųjų dalių apskaičiavimo metodiką.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl atsakovams priteistinos kompensacijos ar dėl priteistinų nekilnojamojo turto idealiųjų dalių dydžio, nustatęs, kad gyvenamojo namo rekonstravimas buvo atliktas neparengus rekonstravimo projekto ir neturint statybos leidimo (šiuo klausimu bus pasisakyta toliau). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad visi nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingi faktai byloje nustatyti ir nėra poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Minėta, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija nuspręsti dėl poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas šioje byloje, ir neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo, CPK 321 straipsnio 1 dalies, 322 straipsnio nuostatų nepažeidė, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Dėl panaudos sutarties pagrindu naudoto gyvenamojo namo pagerinimo, atlikto nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, išlaidų atlyginimo

38. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje nustatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

39. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato ką kita.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtOTY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-969/2020">e3K-3-26-969/2020</a> 54 punktą).

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) turi būti nustatyta, kad nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) turi būti nustatytas nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis; 4) įstatymu ar šalių sutartimi neturi būti nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>; 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2010">3K-3-394/2010</a>; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>; 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc2LTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-176-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-176-378/2022">e3K-3-176-378/2022</a> 55 punktą; kt.). Šių sąlygų nustatymas yra fakto klausimas, todėl vadovaujamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2010">3K-3-394/2010</a>).

42. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2012">3K-3-261/2012</a>).

43. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a> išaiškinimų (žr. šios nutarties 40 punktą), nes teismo ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovės gyvenamasis namas buvo pagerintas, jis dėl to tapo vertingesnis, tačiau teismai paneigė atsakovės teisę į kompensaciją arba į daikto dalies natūra priteisimą, taigi, buvo paneigta jos teisė į nuosavybę.

44. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad atsakovė naudojosi ieškovės pastatais panaudos sutarties pagrindu. Ieškovei leidus jos sūnus ir atsakovė, gyvendami ieškovės gyvenamajame name, jį pristatymo būdu padidino, tam panaudojo savo finansinius išteklius, patyrė realias išlaidas. Ieškovės gyvenamajame name buvo atlikti statinio rekonstravimo darbai: padidėjo pastato plotas, buvo padidinti jo išorės matmenys, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos (pamatai, kolonos, sienos), kuriems buvo būtinas pastato rekonstravimo projektas ir turėjo būti gautas statybos leidimas. Nei rekonstravimo projekto, nei statybos leidimo atsakovė neturi, t. y. atliktas pastato rekonstravimas yra savavališka statyba. Dėl šios priežasties teismai, nors ir nustatė sąlygas taikyti CK 6.501 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad priteisti atsakovei kompensaciją už atliktą pastato rekonstravimą nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija šią teismų išvadą laiko pagrįsta.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos ir remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria), pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2008">3K-3-379/2008</a>).

46. Kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS00MTUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-415/2016">3K-3-51-415/2016</a>, kurioje buvo nustatytas faktas, kad priestatas pastatytas neturint teisės aktais nustatyto leidimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi išaiškino, kad tokiu atveju nepriklausomai nuo to, jog grąžinus statinius panaudos davėjui ir jam juos pardavus naujasis jų savininkas pašalino statybos pažeidimus, tai nepaneigia panaudos gavėjo padarytų statybos darbus reglamentuojančių viešosios teisės normų pažeidimų. Todėl kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė turto pagerinimo išlaidų už priestato, pastatyto pažeidžiant teisės normų reikalavimus, statybą kompensaciją (nurodytos nutarties 30, 31 punktai).

47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kasacinio teismo išaiškinimus dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, leistinumo tuo atveju, kai pastato rekonstravimo ir pristatymo darbai buvo atlikti ūkio būdu, tačiau teisėtai, t. y. turint statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2005">3K-3-415/2005</a>; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2009">3K-3-269/2009</a>; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYtOTY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-26-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-26-969/2020">e3K-3-26-969/2020</a>, 62 punktas).

48. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovės pastato rekonstravimo išlaidas iš esmės įrodinėjo teismo ekspertizės išvadomis. Ekspertizę atlikęs ekspertas nustatė, kad ginčo name buvo atlikti rekonstravimo darbai, kuriems buvo būtinas pastato rekonstravimo projektas ir turėjo būti gautas statybos leidimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriuje saugomuose išduotų statybos dokumentų apskaitos žurnaluose duomenų apie statybos leidimą, išduotą ieškovei, adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad statybą leidžiančių dokumentų neturi.

49. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą, laikoma savavališka statyba. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punkto pagrindu statinio rekonstravimas taip pat priskiriamas statybai.

50. Galimybė nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatytus statinius reglamentuojama Statybos įstatymo 27 straipsnio 19 dalyje, pagal šio įstatymo 32 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pastarojo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (-ioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

51. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxMC05MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-210-921/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-210-921/2024">e2A-210-921/2024</a>, kurioje A. K. ieškiniu prašė teismo leisti be E. O. M. sutikimo įteisinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimą ir įregistruoti gyvenamąjį namą po rekonstravimo VĮ Registrų centre, teismai atmetė A. K. ieškinį dėl to, kad ji, nebūdama ginčo turto savininkė, neturi teisės reikšti tokio ieškinio. Teismų procesiniai sprendimai Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxMC05MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-210-921/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-210-921/2024">e2A-210-921/2024</a> jau yra įsiteisėję. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kaip pastato savininkė, būtų įteisinusi gyvenamojo namo rekonstravimą ir gyvenamasis namas po rekonstravimo būtų įregistruotas VĮ Registrų centre.

52. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-268/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-268/2011">3K-3-268/2011</a>). Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos teisiniai santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2010">3K-3-469/2010</a>). Tinkamas tokių viešosios teisės normų įgyvendinimas lemia statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-701/2019">e3K-3-342-701/2019</a>, 26 punktas). Dėl šios priežasties nuosavybės teisės į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu atsiradimas yra siejamas su statinio statybos teisėtumu – nuosavybės teisės objektas gali būti tik toks statinys, kuris yra pastatytas įstatymuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-341-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-341-695/2019">e3K-3-341-695/2019</a>, 24 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtOTQzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-943/2024">e3K-3-96-943/2024</a>, 23 punktas).

53. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-701/2019">e3K-3-342-701/2019</a>, 23 punktas). Draudimas įgyvendinti nuosavybės teisę į neteisėtai pastatytą statinį arba, kitaip tariant, nuosavybės teisės į neteisėtai pastatytą statinį nepripažinimas yra visuotinai pripažįstamo principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, išraiška. Neteisėta statinio statyba teisine prasme nesukelia statytojui pozityvių materialiųjų teisinių padarinių (kokios nors naudos, kuri suteiktų statytojui teisiškai pripažįstamą satisfakciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQxLTY5NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-341-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-341-695/2019">e3K-3-341-695/2019</a>, 24 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtOTQzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-943/2024">e3K-3-96-943/2024</a>, 24 punktas).

54. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti, ar išliko nerekonstruota kuri nors pastato dalis. Minėta, kad byloje nustatyta, jog padidėjo pastato plotas, padidinti jo išorės matmenys, įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos (pamatai, kolonos, sienos). Tai iš esmės reiškia, kad buvo rekonstruotas visas ieškovės gyvenamasis namas, be kita ko, pristatant ir papildomas patalpas, taip padidinant jo plotą, o visa tai atlikta be statybą leidžiančio dokumento. Tokiu atveju gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) negali būti civilinės apyvartos objektu. Tam, kad asmuo į šį nekilnojamąjį turtą įgytų savininko teisių turinį sudarančias teises ir galėtų teisėtai jį naudoti bei juo disponuoti, turi būti pašalinti savavališkos statybos (rekonstravimo) padariniai. Kol tai nėra padaryta, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl šio nekilnojamojo turto, kaip nuosavybės teisės objekto, padalijimo, kompensacijos už atitinkamą dalį (jos vertę) priteisimo, kas reikštų neteisėtai sukurto daikto piniginės išraiškos nustatymą, ir pan.

55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), kuris pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas. Kol savavališkos statybos (rekonstravimo) padariniai nėra pašalinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka, įteisinant atliktą statinio (jo dalių) rekonstravimą, tol negali būti sprendžiama dėl savininko teisių įgyvendinimo ir jo pareigų, be kita ko, pareigos kompensuoti už statinio pagerinimą, vykdymo.

56. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už jos gyvenamojo namo rekonstravimą, nes nėra išspręstas šio statinio savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, kuris, minėta, pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gali būti sprendžiamas įteisinant atliktą gyvenamojo namo rekonstravimą tik esant tam tikroms sąlygoms (žr. šios nutarties 50 punktą).

57. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo nuspręsti dėl atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti jai kompensaciją už rekonstravimo būdu atliktus ieškovės gyvenamojo namo pagerinimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai netenkino šio priešieškinio reikalavimo.

Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą

58. CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šių reikalavimų turinys detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

59. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį, apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408-687/2018">3K-3-408-687/2018</a>, 40 punktas). Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, šalių nurodytų kai kurių aplinkybių ar pateiktų įrodymų neaptarimas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024, 31 punktas).

61. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, nes neišnagrinėjo ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovės gyvenamojo namo idealiųjų dalių apskaičiavimu, poreikiu peržengti apeliacijos ribas (taikyti alternatyvų reikalavimą – priteisti gyvenamojo namo idealiąsias dalis) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl naujai pateiktų įrodymų, nors juos priėmė į bylą. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 185 straipsnis ir neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais nurodytus kasacinio skundo argumentus.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė visais esminiais šioje byloje klausimais, nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kadangi ieškovės gyvenamojo namo rekonstravimas atliktas ne teisės aktų nustatyta tvarka ir dar nėra išspręstas šio statinio savavališko rekonstravimo padarinių šalinimo klausimas, tai kasaciniame skunde akcentuojami klausimai, susiję su gyvenamojo namo idealiųjų dalių apskaičiavimu, poreikiu peržengti apeliacijos ribas (taikyti alternatyvų reikalavimą – priteisti gyvenamojo namo idealiąsias dalis) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tapo teisiškai neaktualūs nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui. Minėta, kad tai, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra ne bylos šalių, o teismo prerogatyva. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas taisykles (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK normų pažeidimo, taip pat pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą, todėl nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

63. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

65. Netenkinus kasacinio skundo, kasaciniame teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2024 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atidėtas 1437 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinės kasacinio teismo nutarties priėmimo. Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovės valstybei priteistina 1437 Eur žyminio mokesčio.

66. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Prie prašymo pridėtas kvitas, patvirtinantis, kad už ieškovę šią sumą advokatei sumokėjo K. M.. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-582/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-582/2009">3K-3-582/2009</a>; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTYtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-256-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-256-684/2015">3K-3-256-684/2015</a>; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 34 punktas). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteistinas ieškovei. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija nusprendžia ieškovės prašymą iš esmės tenkinti, tačiau 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės, kuri šioje byloje priešieškiniu prašė priteisti jai kompensaciją už ieškovės gyvenamojo namo pagerinimą ir būtent šis klausimas buvo kasacinio nagrinėjimo dalyku (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

67. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1179,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt devynis Eur 75 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1437 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nusiųsti nutarties kopiją VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Algirdas Taminskas