Civilinė byla Nr. e3K-3-232-378/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18879-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.1.6.1; 3.1.6.5; 3.1.14.7; 3.2.4.4; 3.3.1.21
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams V. C. ir B. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. S. (V. S.), V. Č., D. P., R. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę į nešališką teismą, ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą, ieškovo pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, teismo pareigą motyvuoti procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. C. 15 708,16 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas, iš atsakovės B. S. – 150 Eur nesumokėto nario mokesčio už 2021 metus ir 1672,62 Eur žalos atlyginimą dėl netinkamos 2015 m. finansinės ataskaitos pateikimo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas V. C., būdamas 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos laikinasis pirmininkas, be visuotinio bendrijos narių susirinkimo pritarimo ir esant draudimui sudaryti bet kokius sandorius pasisavino bendrijos pinigus, medžiagas, savavališkai bendrijos vardu pirko teisines paslaugas, kanceliarines prekes, neteisėtai bendrijos lėšomis mokėjo valstybei mokesčius, išsimokėjo sau atlyginimą; nekvietė visuotinio bendrijos narių susirinkimo, nevykdė bendrijos veiklos organizavimo ir neįgyvendino jos tikslų; neteikė ir nerengė nuo 2014 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos; nesudarė bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos ir nepateikė jos visuotiniam susirinkimui; neteikė duomenų bendrijos nariams, nemokėjo bendrijos nario mokesčio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo V. C. 12 364,24 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. buvo ieškovės (bendrijos) pirmininkas, 2021 m. lapkričio 6 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta pareikšti jam nepasitikėjimą ir nušalinti nuo bendrijos pirmininko pareigų, pirmininku išrinktas V. S. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. sausio 6 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovas perėmė iš buvusio pirmininko bendrijos dokumentus ir turtą.
6. Teismas netenkino atsakovų prašymo atmesti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio pagrindu, nurodęs, kad, po parengiamojo teismo posėdžio ieškovei patikslinus ieškinį, faktinis ieškinio pagrindas buvo papildytas (išplėstas) naujomis aplinkybėmis, reikalavimai atsakovui dėl žalos atlyginimo ir nesumokėto nario mokesčio, faktinės aplinkybės, kuriomis pirmiausia buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, išliko, taigi toks procesinis veiksmas nelaikytinas faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme.
7. Teismas taip pat atmetė prašymą taikyti ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad ieškovė, tik 2021 m. gruodžio mėn. perėmusi bendrijos banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, ir 2022 m. birželio 28 d. gavusi banko sąskaitų nuo 2013 m. iki 2021 m. išrašus, sužinojo apie atsakovo neteisėtus veiksmus bendrijos atžvilgiu, o apie tai, kad jos banko sąskaita, esanti AB „Luminor“ banke, uždaryta, sužinojo 2022 m. vasarą; iki 2019 m. birželio 9 d. nebuvo šaukiami visuotiniai narių susirinkimai bei atitinkamai sprendžiami bendrijai aktualūs klausimai, teikiamos ataskaitos, nariai supažindinami su banko sąskaitose esančiomis lėšomis ir pan. Dėl to teismas padarė išvadą, kad reikalavimai atsakovui dėl žalos per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. atlyginimo pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino.
8. Spręsdamas dėl 5929 Eur žalos, padarytos bendrijai atsiskaitant su jai atstovavusiu advokatu, teismas nustatė, kad atsakovas bendrijos vardu 2020 m. sausio 6 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, pagal ją advokatas Algis Lukoševičius atstovavo bendrijai dviejose bylose. Atsakovas grynaisiais pinigais sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ už teisines paslaugas. Pasikeitus bendrijos pirmininkui sutartis su advokatu buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad bendrijos visuotinis susirinkimas ar įgaliotinių susirinkimas būtų nutaręs dėl atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad bendrijos nariams jau 2019 m. birželio 21 d. visuotiniame narių susirinkime kilo daug abejonių dėl atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, tinkamo pareigų vykdymo, įskaitant bendrijos narių tikslinių, kaupiamųjų lėšų ir galimai paties pirmininko lėšų naudojimą ir atskyrimą, nuostolių susidarymą, bet tuo neapsiribojant. Dėl to atsakovas, veikdamas išimtinai juridinio asmens interesais ne vienerius metus, turėjo pareigą priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus vadovaudamasis išimtinai bendrijos įstatais ir juridinio asmens interesais, veikti sąžiningai bendrijos atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis, įstatų 20 20.1, 20.3, 20.8, 20.11 punktai). Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos smarkiai viršijo reikalavimų bylose sumą. Be to, pats atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad bendrijos finansinė padėtis yra prasta, t. y., anot atsakovo, bendrija neturėjo lėšų ir einamiesiems mokėjimams, todėl atsakovas mokėjo iš asmeninių lėšų. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paaiškėjus, jog bendrijai yra iškelta byla, o vėliau ir pačiai bendrijai inicijuojant teisminį ginčą, atsakovas kreipėsi į bendrijos narius, inicijavo visuotinį narių susirinkimą ar kitaip informavo apie teisminius ginčus ir jų poreikį, tam reikalingų teisinių paslaugų pirkimą, galimą išlaidų dydį, vertino ir pristatė bylinėjimosi teisme galimas pasekmes, teigiamų ar neigiamų pasekmių riziką bendrijai ar ieškojo kitų bendrijai naudingesnių ginčo sprendimo būdų. Teismo vertinimu, tokie atsakovo kaip bendrijos pirmininko veiksmai neatitinka sąžiningo, protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio juridinio asmens atžvilgiu (CK 2.87, 6.246 straipsniai). Atsakovo argumentai, kad jis savo nuožiūra tam galimai panaudojo savo asmenines lėšas, pažeidžia CK 2.87 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba tą turtą naudoti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.
9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas iš bendrijos sąskaitos pervedė sau 1878 Eur, pavedimo pagrindas – „Bendrija moka už bendrijos teisines paslaugas pagal patvirtinimus 2021-06-02 ir 2021-09-03“. Tačiau teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas už teisines paslaugas sumokėjo asmeniniais pinigais. Iš byloje esančių banko išrašų teismas nustatė, kad bendrija turėjo lėšų, be to, bylos duomenimis, atsakovas iš bendrijos narių rinko lėšas ir grynaisiais pinigais, taigi, disponavo bendrijos grynaisiais pinigais. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrijos vadovas, savo neteisėtais veiksmais padarė bendrijai 5929 Eur žalą; ši suma apima ir 1878 Eur, kuriuos atsakovas persivedė į savo asmeninę sąskaitą.
10. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis ir susiję mokesčiai jo nedarbingumo laikotarpiais. Taigi atsakovas neteisėtai išsimokėjo 435,90 Eur ir 176,13 Eur atlyginimą nedarbingumo laikotarpiais 2015–2017 m., tačiau dalis atlyginimo atsakovo buvo grąžinta į bendrijos sąskaitą, todėl iš atsakovo priteista 214,71 Eur (435,90 – (397,32 – 176,13) atlyginimo ir 5,52 Eur banko mokesčių kaip bendrijos patirtų nuostolių atlyginimas. Privalomojo sveikatos ir valstybinio socialinio draudimo įmokų teismas nepriteisė, nurodęs, kad ieškovė gali kreiptis dėl mokesčių permokų įskaitymo ar grąžinimo.
11. Teismas atmetė reikalavimą dėl 608,20 Eur už izoliacinę medžiagą „MIDA Ecofleks“, kurią atsakovas perėmė iš buvusio bendrijos pirmininko ir neišsaugojo, nustatęs, kad buvo smurtinis konfliktas tarp bendrijos nario (narių) ir atsakovo, be kita ko, susijęs ir su patekimu į elektros skydinę, dėl to negalima vienareikšmė išvada, kad būtent atsakovas pasisavino minėtą bendrijos turtą.
12. Teismas nustatė, kad bendrijos lėšomis be teisėto pagrindo 2015 m. gegužės 19 d. atliktas 75,50 Eur mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai už R. R., atsakovui, kaip laikinai einančiam bendrijos pirmininko pareigas, veikiant neatidžiai ir nepakankamai rūpestingai juridinio asmens interesais, siekiant protingai ir sąžiningai naudoti bendrijos lėšas pagal paskirtį.
13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, veikdamas rūpestingai ir apdairiai bei bendrijos naudai, nebeturėjo faktinio pagrindo 2019 m. kovo 18 d. kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o gavęs vykdomąjį raštą – pateikti jį antstoliui vykdyti, nes skolininkas D. P. iki 2019 m. kovo 15 d. jau buvo įvykdęs teismo sprendimą, taigi bendrija 2019 m. balandžio 15 d. be pagrindo atliko 64,01 Eur mokėjimą antstoliui Vitaliui Milevičiui.
14. Spręsdamas dėl prekių (spausdintuvo kasečių, biuro popieriaus) įsigijimo iš UAB „Baltic Print“, teismas pažymėjo, kad civilinių bylų skaičius savaime nepagrindžia išaugusio poreikio kanceliarinėms priemonėms, be to, bendrijai atstovavo profesionalus teisininkas; pagal įstatų 20.10 punktą pirmininkas turėjo pareigą tinkamai ir rūpestingai tvarkyti bendrijos raštvedybą, sąskaitybą, tačiau tai padarė tik iš dalies, dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo veiksmais bendrijai padarė 95,50 Eur žalą.
15. Spręsdamas dėl atsakovo į asmeninę sąskaitą persivestų pinigų, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad į bendrijos sąskaitą buvo įnešami atsakovo asmeniniai pinigai; atsakovas neteikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokios įneštos pinigų sumos į sąskaitą buvo gautos iš bendrijos narių. Nors byloje kilo šalių nesutarimų dėl 2019 m. liepos 9 d. visuotinio narių susirinkimo protokolų ir jų autentiškumo, tačiau nė iš vieno jų negalima daryti išvados, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas patvirtino, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 10 343 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad dalį lėšų į savo asmeninę sąskaitą atsakovas persivedė, be kita ko, iš kaupiamojo fondo lėšų, kurias į sąskaitą buvo sumokėję bendrijos nariai, neinformavęs ir negavęs bendrijos dalyvių sutikimo, atlikęs tik jam pačiam žinomus skaičiavimus. Teismo vertinimu, toks bendrijos pirmininko veikimas neatitinka ir rūpestingo, sąžiningo ir protingo veikimo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų, bendrijos narių atžvilgiu, prieštarauja imperatyviam reglamentavimui, todėl laikytinas neteisėtu. Tokiu būdu atsakovas, veikdamas kaip bendrijos vadovas, padarė ieškovei 5980 Eur žalą.
16. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo bendrijos nario mokestį už 2021 metus, teismas iš jo priteisė 150 Eur nario mokesčio.
17. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už teismo įpareigojimo pateikti 2019 m. birželio 21 d. bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo su dalyvavusių asmenų sąrašu originalus neįvykdymą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patvirtino neturinti prašomo išreikalauti dokumento originalo.
18. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ir atsakovo V. C. apeliacinius skundus, 2024 m. kovo 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
19. Kolegija padarė išvadą, kad reikalavimai atsakovui dėl žalos per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. atlyginimo pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškinio reikalavimai, pareikšti CK 6.249 straipsnio pagrindu, gali būti nagrinėjami tik tuomet, kai yra aiškūs ne tik subjektas ir jo neteisėti veiksmai, nulėmę žalą, bet ir pačios žalos dydis.
20. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl sutarties su advokatu sudarymo ir jo paslaugų apmokėjimo, kaip atliktų atsakovui viršijant jam suteiktus įgaliojimus, pažeidus bendrijos įstatų 20.1, 20.8, 20.11 punktų reikalavimus, CK 2.87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 4, 8 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo atsiskaitant už bendrijai suteiktas teisines paslaugas fakto neįrodytumo, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetė.
21. Kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalys neginčijo atsakovo sudarytos teisinių paslaugų sutarties, todėl advokatų bendrijos kaip trečiojo asmens įtraukimas nebuvo būtinas.
22. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija nepasisakė, nurodžiusi, kad jie nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
23. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, o sprendimas paliktas nepakeistas, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kolegija joms nepriteisė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
24. Atsakovas V. C. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovui tenkintas iš dalies, ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria ši sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovės 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir atsakovui iš ieškovės priteisti 2450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo priteista 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 34 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsakovui tapo žinoma, kad ieškovės atstovė advokatė Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė (toliau – ir advokatė) yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Miroslavo Gvozdovičiaus sutuoktinė. Bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu nei advokatė J. Razminaitė-Gvozdovičienė, nei bylą nagrinėjusi teisėja G. Sinkevičienė nė vieno posėdžio metu nepaviešino ir nedeklaravo šio fakto, tai leidžia pagrįstai manyti, kad buvo siekiama, apeinant CPK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos neperduoti kitam teismui, kad bylą išnagrinėtų būtent teisėja G. Sinkevičienė, o ne kito apylinkės teismo teisėjas.
24.2. Apylinkės teisme bylą išnagrinėjo atsakovo atžvilgiu šališka teisėja ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 21 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjos elgesys dviejose identiškose byloje susiklosčiusiose situacijose parodo, kad, ieškovei nepateikus teismui reikalaujamų dokumentų originalų, teisėja laiku net nenagrinėjo atsakovo atstovo prašymo paskirti ieškovei baudą (CPK 199 straipsnio 6 dalis) ir dėl tokio prašymo pasisakė tik po pusės metų priimdama sprendimą, o atsakovui dėl objektyvių priežasčių laiku nepateikus dokumentų originalų, net nesant ieškovės prašymo, teisėja savo iniciatyva paskyrė atsakovui 250 Eur baudą. Taigi, yra akivaizdu, kad teisėja buvo priešiškai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu. Teisėja, priimdama sprendimą, netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir argumentų; atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas.
24.3. Apeliacinės instancijos teismas, nevykdydamas CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos motyvuoti sprendimą (nutartį), skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų dėl didelės dalies pagrindinių (esminių) apeliacinio skundo motyvų (dėl apylinkės teisme bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo, dėl apylinkės teismo padaryto CPK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo, dėl civilinės atsakomybės sąlygų visumos nebuvimo, dėl sutarties su advokatų profesine bendrija sudarymo, dėl CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų taikymo šalių teisiniams santykiams, dėl atsakovo išsimokėto darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų ligos metu).
24.4. Teismai pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų ir tai sudaro absoliutų pagrindą panaikinti sprendimą ir nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendimo motyvai neabejotinai tiesiogiai liečia advokatų profesinę bendriją, nes viena iš pagrindinių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų yra tai, kad sutartis nebuvo pagrindas advokatų profesinei bendrijai teikti ieškovei teisines paslaugas, o ieškovė neturėjo pareigos už suteiktas teisines paslaugas atsiskaityti. Teismas nesudarė galimybės advokatų profesinei bendrijai pasisakyti dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo.
24.5. Sprendimas yra priimtas dėl bendrijos ieškinio, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pažeidęs CPK 141 straipsnio 1 dalį. Patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė du ieškinio elementus – ieškinio pagrindą bei dalyką, taip pakeitė bylos nagrinėjimo ribas, įrodinėtinų aplinkybių pobūdį ir apimtį.
24.6. Bylą nagrinėję teismai padarė ieškinio senaties institutą reglamentuojančių CK normų pažeidimus – nevertino taikytino ieškinio senaties termino atskirai kiekvienai ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo sudedamajai daliai. Ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti tiek, kiek tai susiję su jos nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis iki 2019–2020 metų. Ieškovė praleido terminą kreiptis į teismą ne dėl svarbių priežasčių, nes apie ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes savo pozicijos neišdėstė. Teismai neteisingai nurodė, kad tik 2022 m. vasarą ieškovei tapo žinoma apie banko sąskaitas, nes byloje nėra šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų.
24.7. Byloje nekonstatuota, kad egzistuotų visuma sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei atstovams duodant paaiškinimus net nebandė įrodyti, jog egzistuoja visuma sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – nesugebėjo paaiškinti ir įrodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, nepaaiškino, kokiems teisės aktams prieštarauja atsakovo veiksmai, to procesiniuose sprendimuose nenurodė ir teismai.
24.8. Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177 ir 185 straipsniai). Teismų išvada, kad atsakovas neįrodė, jog už advokatų suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš asmeninių lėšų, padaryta neteisingai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei apklaustų liudytojų parodymus, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl yra visiškai nepagrįsta. Faktą, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už bendrijai suteiktas teisines paslaugas, patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir bendrijai tiesiogiai teisines paslaugas teikusio advokato A. Lukoševičiaus parodymai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė savo banko sąskaitoje ar grynaisiais pinigais būtų turėjusi 5929 Eur ar kad atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, disponavo tokiomis didelėmis būtent bendrijai priklausančių grynųjų pinigų sumomis. Nei ieškovė įrodinėjo, nei teismai nustatė, kad advokatų profesinės bendrijos išrašytos PVM sąskaitos faktūros už ieškovei suteiktas paslaugas būtų nepagrįstos, vadinasi, nėra jokio pagrindo abejoti paslaugų suteikimo faktu ir kaina.
24.9. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų, kurios neįtvirtina jokių apribojimų, dėl kurių juridinio asmens vadovas negalėtų už juridinį asmenų įvykdyti prievolės, o vėliau iš juridinio asmens susigrąžinti sumokėtus pinigus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai trečiasis asmuo už skolininką įvykdo prievolę, preziumuojama, kad trečiasis asmuo skolininko prievolę kreditoriui įvykdė savo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021). Atitinkamai, keldama abejones dėl atsakovo atsiskaitymo už ieškovei suteiktas teisines paslaugas ir reikalaudama žalos atlyginimo, minėtą prezumpciją turėjo paneigti būtent ieškovė, tačiau ji nepateikė įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad atsakovas už ieškovę įvykdė prievolę. Vadinasi, teismai neteisingai bylos šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turėjo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius tai, kad jis savo lėšomis atsiskaitė už ieškovei suteiktas teisines paslaugas.
24.10. Teisinių paslaugų sutartis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, nebuvo konstatuota pagrindų laikyti ją niekine, todėl ieškovei ir advokatų profesinei bendrijai ji turėjo įstatymo galią ir turėjo būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnio 1 dalis). Teismų nurodomas 2019 m. birželio 21 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas uždrausti atsakovui pasirašyti visus sandorius bendrijos vardu neturi jokios įtakos sutarties galiojimui ginčui aktualiu laikotarpiu; toks klausimas net nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Teismų motyvai, susiję su Įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje, taip pat Įstatų 20.8 punkte nustatytu reglamentavimu, yra neaktualūs, nes byloje nebuvo pareikštas materialusis reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia ar niekine. Kadangi į bylą nėra pateiktas 2019 m. birželio 21 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolo priedo, t. y. dalyvių sąrašo, originalas, tai teismai negalėjo juo vadovautis. Teiginys, kad bendrijai atstovavusio advokato atstovavimo išlaidos smarkiai viršijo reikalavimų sumą, yra visiškai neaktualus.
24.11. Ieškovė nepatyrė 5929 Eur žalos. Nors, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, atsakovui buvo grąžinta 1878 Eur, tačiau likusi suma (4121 Eur) atsakovui nėra grąžinta iki šiol. Taigi, būtent atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė jam sumokėtų.
24.12. Iš skundžiamų teismų procesinių sprendimų neaišku, kokiu būdu atsakovas pažeidė Įstatų, CK ir Įstatymo nuostatų reikalavimus – nė vienas teisės aktas nenustato bendrijos pirmininko pareigos inicijuoti bendrijos visuotinį narių susirinkimą ar kitaip informuoti apie teisminius ginčus ir jų poreikį. Teisminiai ginčai vyko 2020–2021 metais, kai, visuotinai žinoma, buvo pandemija ir itin apribotas asmenų kontaktinis bendravimas, buvo nustatyti griežti apribojimai, dėl to negalėjo būti šaukiami visuotiniai susirinkimai. Didelė bendrijos narių dalis yra garbaus amžiaus, taigi buvo neįmanoma susirinkimų organizuoti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Nėra jokio pagrindo abejoti teisinių paslaugų poreikiu bendrijai, nes atsakovas nėra profesionalus teisininkas. Be to, bendrija ir šiuo metu naudojasi advokatės paslaugomis. Nesuprantama, kaip reikėtų įgyvendinti teismų nurodytą veiksmą – informuoti apie bylinėjimosi teisme galimas pasekmes, teigiamų ar neigiamų pasekmių riziką bendrijai, taip pat naudingesnius ginčo sprendimo būdus. Net profesionalūs teisininkai (įskaitant advokatus) negali tiksliai prognozuoti bylinėjimosi teisme galimų pasekmių, kadangi sprendimus priima teismai.
24.13. Nors teismai pažymėjo, kad šalys, liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas iš bendrijos narių rinko lėšas ir grynaisiais pinigais, o tai neva patvirtina, jog jis disponavo bendrijos grynaisiais pinigais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie tai patvirtintų, neįvardyta, kokią konkrečiai grynųjų pinigų sumą atsakovas tariamai surinko. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), laikydami, kad bendrija buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas.
24.14. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 214,71 Eur atlyginimo už nedarbingumo laikotarpį ir 5,52 Eur banko mokesčių už atliktus mokėjimų pavedimus, nes iš bendrijos banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas yra grąžinęs į bendrijos sąskaitą 428,15 Eur darbo užmokesčio.
24.15. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad bendrija neteko 75,50 Eur, nes ši suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 ir 4 dalimis, galėtų būti įskaityta bendrijos mokėtiniems mokesčiams padengti arba susigrąžinta.
24.16. Taip pat ieškovė galėjo ir šiuo metu gali kreiptis į antstolį V. Milevičių su prašymu, kad jai būtų grąžinti nepagrįstai sumokėti 64,01 Eur.
24.17. Sprendime niekaip nepaaiškinta, kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai įsigyjant kanceliarines prekes, reikalingas bendrijos pirmininko funkcijoms vykdyti. Kanceliarinės prekės buvo įsigyjamos atsakovui nepiktnaudžiaujant užimama padėtimi, išleistos pinigų sumos nėra didelės, įsigytos prekės buvo naudojamos racionaliai.
24.18. Negalima sutikti su teismų pozicija, kad atsakovas persivedė sau lėšas savo iniciatyva, nederindamas, neinformavęs ir negavęs bendrijos dalyvių sutikimo, ir kad toks atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, veikimas neatitinka rūpestingo, sąžiningo ir protingo veikimo juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų, bendrijos narių atžvilgiu. Sprendimas ir nutartis priimti nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taip pat teismams neįvertinus, kad daugiau nei dešimt metų atsakovas savo asmeniniais pinigais dengė bendrijos būtinas išlaidas. Priešingai nei nusprendė teismai, atsakovas kiekvieną kartą neprivalėjo gauti bendrijos visuotinio narių susirinkimo pritarimo dėl konkretaus sandorio. Atsakovas, būdamas bendrijos bendraturtis, turėjo teisę be kitų bendraturčių sutikimo naudoti savo asmenines lėšas bendrijai išlaikyti, vėliau pareikalauti jas grąžinti į savo asmeninę sąskaitą (CK 4.76 straipsnio 1 dalis, 4.77 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.870, 6.873 straipsniai).
24.19. Teismai, pažeisdami CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstai priteisė iš atsakovo nario mokestį už 2021 metus. Įvertinus tai, kad atsakovas nuolat atlikdavo mokėjimus už bendrijai teikiamas paslaugas, taip pat vykdė kitas bendrijos finansines prievoles ir įgijo bendrijos kreditoriaus teises (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovo prievolė sumokėti bendrijai 150 Eur nario mokestį yra pasibaigusi.
24.20. Apylinkės teismas, iš atsakovo priteisdamas ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų ir mokėjimo dokumentų matyti, kad už advokatės suteiktas teisines paslaugas bendrija atsiskaitė savo lėšomis.
25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Apylinkės teismo teisėjas M. Gvozdovičius yra baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjantis teisėjas ir niekaip nesusijęs su teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis, jo nesieja jokie kolegiški bendravimo santykiai su teisėja G. Sinkevičiene. Be to, atsakovo advokatas Paulius Snukiškis dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėjo M. Gvozdovičiaus teismo posėdžių sekretoriumi, kitoje šalių civilinėje byloje teisėjas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo nurodyto ryšio pagrindu, taigi ši informacija ieškovui ir jo atstovui buvo žinoma nuo proceso pradžios. Apylinkės teisme dalyvaujant abiem proceso šalims yra nagrinėjamos dar 5 civilinės bylos, tokiu atveju jas nagrinėjantys teisėjai irgi turėtų nusišalinti.
25.2. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėję teismai priėmė atsakovui nepalankius sprendimus, neišreikalavo tam tikrų įrodymų ar atsisakė juos priimti, skyrė baudą ar jos neskyrė ir kt., ar aplinkybė, kad sprendime nustatytos aplinkybės yra objektyviai naudingesnės vienai iš šalių, nepatvirtina teisėjos ir teismų šališkumo. Teismo sudėtis gali būti pakeista tik CPK ar kitų įstatymų nustatyta tvarka, o ne todėl, kad byloje atsakovui nepatinka teisėjo priimti procesiniai sprendimai. Teismas abiem šalims vienodai padėjo įgyvendinti savo procesines teises ir iš šalių vienodai reikalavo atlikti procesines pareigas.
25.3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl didelės dalies esminių apeliacinių skundų argumentų, nutartyje daromos išvados buvo pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl ieškinio reikalavimų atmetimo CPK 141 straipsnio pagrindu.
25.4. Atsakovas neteikė prašymo įtraukti dalyvauti į bylą kaip trečiąjį asmenį advokatų profesinę bendriją „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje.
25.5. Atsakovo prievolė bendrijai kyla iš jos nuosavybės teisės. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo mėn., patikslino ieškinį 2023 m. vasario mėn., tai ji nepraleido bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino dėl atsakovo padarytų nuostolių nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 6 d. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo kaip pirmininko pareigų netinkamas vykdymas yra susijęs ne tik su bendrijos, kaip juridinio asmens, interesais, tačiau su kiekvieno iš garažų grupės savininko interesais ir teise.
25.6. Teismai įvertino, kad atsakovo civilinės atsakomybės visuma egzistuoja dėl kiekvieno ieškovės reikalavimo atlyginti žalą sudedamosios dalies. Įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis atsiskaitydavo už ieškovę iš savo lėšų, į bylą atsakovas nepateikė; taip pat nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimus, kurie leido jam savo nuožiūra sudaryti teisinių paslaugų sutartis ir jas apmokėti ieškovės lėšomis (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su jam nepalankiomis teismo išvadomis, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
25.7. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies imperatyvų reikalavimą spręsti visus bendrijos klausimus (teisinių paslaugų sutarties sudarymo, prekių pirkimo, naudojant bendrijos lėšas) visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu.
25.8. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp bendrijos valdymo organo ir buvusio bendrijos nario bei vadovo dėl bendrijos valdymo klausimų. Bendrijos įgaliotiniai buvo nutarę konsultuotis bendrijai aktualiais klausimais su advokate, taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė Įstatymo nuostatas. Dabartinis bendrijos pirmininkas galėjo sudaryti atlygintinių teisinių paslaugų sutartį su advokate, bendrijos įgaliotinių susirinkimui pritarus.
25.9. Kai kurie kasacinio skundo argumentai nebuvo nagrinėjami byloje.
25.10. Kasaciniu skundu yra ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovas neteisėtai naudojo bendrijos lėšas ir padarė jai žalą, kurią privalo atlyginti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, atsakovo rašytinių paaiškinimų
26. CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.
27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>). Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais ir dėl to kasacinio teismo neanalizuotinais pripažintini faktinio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, taip pat abstrakčios nuorodos į atitinkamą kasacijos pagrindą, nepateikiant jį pagrindžiančių išsamių teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTItNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-12-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-12-701/2024">e3K-3-12-701/2024</a>, 73 punktas).
28. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį dėstomos ir interpretuojamos daugiausia ginčo faktinės aplinkybės, tokie argumentai nesudaro kasacijos dalyko ir dėl jų nepasisakytina. Šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakys dėl kasacijos dalyką sudarančių kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami CPK 34 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo, pirmosios instancijos teismo šališkumo, CPK 141 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio pažeidimo klausimai, taip pat dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų sudarius bendrijos vardu atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėjus atstovavimo išlaidas.
29. Priėmus kasacinį skundą bei ieškovės atsiliepimą, atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reguliavimas nenustato teisės dalyvaujantiems byloje asmenims kasaciniame procese teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 355 straipsnis). CPK 350 straipsnio 8 dalis imperatyviai draudžia pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, t. y. jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes, priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami. Civilinio proceso įstatymo nuostatos taip pat nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į kasacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl šalies atstovo pagal pavedimą šeiminio ryšio su teisme dirbančiu teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju vertinimo sprendžiant dėl šalies teisės į nešališką teismą užtikrinimo
31. Pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.
32. Nors, pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo ir teisme dirbantis asmuo yra susiję nurodytame straipsnyje aptartais giminystės ar santuokos ryšiais, byla turi būti perduodama nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, tačiau nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo, dėl kurio giminystės ar santuokos ryšių su teisme dirbančiu asmeniu kilo poreikis įvertinti bylos perdavimą kitam teismui, yra šalies atstovas pagal pavedimą, CPK 34 straipsnio 5 dalis taikoma su tam tikromis išimtimis.
33. Nurodyta norma aiškintina kartu su CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.) 4 dalyje įtvirtintas advokato veiklos ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė).
34. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies redakcijoje buvo nustatyta, jog advokatas negali būti atstovu ar gynėju teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys. Advokatūros įstatymo 4, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 23, 25, 30, 32, 33, 35, 36, 42, 60, 64, 68, 69, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-134 aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio įstatymo projekto vienas iš tikslų – atsisakyti nepagrįstų ribojimų, taikomų asmenims, vykdantiems advokato veiklą. Atitinkamai Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ribojimas sušvelnintas, nustatant, kad jis taikytinas tik asmenims, dalyvaujantiems tame pačiame procese, o ne dirbantiems įstaigoje.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas turi būti aiškinamas sistemiškai su Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais ribojimais, todėl tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis advokatas yra teisines paslaugas teikiantis asmuo (šalių arba trečiųjų asmenų atstovas) ir neturi savarankiško materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui paprastai neturėtų būti taikomos.
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, kurioje išaiškinta, jog CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 straipsnis) taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais arba atstovas pagal įstatymą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-75/2012; 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MktULTUxLTk0My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2KT-51-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2KT-51-943/2016">2KT-51-943/2016</a>). Tai reiškia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo ir pan.), neturinčio byloje materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, bet turinčio procesinį teisinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju.
37. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar vertinami santykiai (giminystės) yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad parodo teismo šališkumą (EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, 97 punktas). EŽTT yra atkreipęs dėmesį, kad ne visais atvejais teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) kraujo ryšiai (angl. blood ties) savaime lemia nacionalinių teismų teisėjų šališkumą ir negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime (EŽTT 2017 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Ramljak prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5856/13, 29 punktas). Todėl vien kraujo ryšys, nesant kitų teisėjų šališkumą pagrindžiančių duomenų, savaime nesuponuoja visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo ir negalėjimo nagrinėti bylą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas bylą nagrinėti paskirto teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens ryšys, tokio ryšio įtaka teismo nepriklausomumui ir nešališkumui.
38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio situacija, kokia yra susiklosčiusi šioje byloje – kai Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėju dirba ieškovės atstovės (advokatės) sutuoktinis, nepatenka į aptariamų ribojimų apimtį, dėl to nėra pagrindo šiame kontekste konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
39. Atsakovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes identiškose situacijose atsakovui paskyrė baudą, o ieškovei nepaskyrė, be to, netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių ir argumentų.
40. Kaip matyti, atsakovas savo teisės į teisingą teismą pažeidimą sieja su teismo atliktais procesiniais veiksmais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI5LTcwMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-129-701/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-129-701/2023">e3K-3-129-701/2023</a>, 71 punktas).
41. Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje.
42. Taigi, vien kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes netenkino atsakovo procesinio prašymo skirti ieškovei baudą, išsprendė bylą ne jo naudai, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai.
43. Nagrinėjamu atveju nesant realių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu nėra absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo
44. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį nagrinėti pažeidęs CPK 141 straipsnio 1 dalį, nes patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė du ieškinio elementus – ieškinio pagrindą bei dalyką.
45. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas, kaip pagrįstai yra nurodoma kasaciniame skunde, galimas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo; vėlesnis pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34/2008">3K-3-34/2008</a>; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2008">3K-3-380/2008</a>; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2011">3K-3-431/2011</a>).
47. Taip pat šiuo atveju ieškovei patikslinus ieškinį ir pakeitus reikalavimo priteisti žalos atlyginimą apimtį, naujomis aplinkybėmis buvo papildytas (išplėstas) faktinis ieškinio pagrindas, tačiau toks procesinis veiksmas, kitaip negu argumentuoja atsakovas, nelaikytinas faktinio ieškinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme. Iš pradinio ir patikslintų ieškinių matyti, kad faktinės aplinkybės, kuriomis pirmiausia buvo grindžiami ieškinio reikalavimai (kad atsakovas savavališkai naudojo ieškovės lėšas ne pagal paskirtį – pervedė sau darbo užmokestį nedarbingumo laikotarpiu, be pagrindo pervedė lėšas antstoliui V. Milevičiui, be pagrindo pirko prekes,,Baltic Print“ parduotuvėje, persivedė ieškovės lėšas į savo asmeninę sąskaitą, nemokėjo nario mokesčio), nebuvo pašalintos iš faktinio ieškinio pagrindo, t. y. šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir toliau buvo remiamasi įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o padidintiems ieškinio reikalavimams pagrįsti nurodytos papildomos faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir pagrindo pakeitimo yra nepagrįsti.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų sudarius bendrijos vardu atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėjus atstovavimo išlaidas
48. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas, bendrijos vardu sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu ir sumokėdamas lėšas (bendrijos ar, kaip teigia pats atsakovas, savo asmenines), viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė įstatų 20.1, 20.8, 20.11 punktų reikalavimus, CK 2.87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, Įstatymo 14 straipsnio 4, 8 dalyse nustatytus reikalavimus ir tokiais savo individualiais neteisėtais veiksmais atsakovas kaip bendrijos pirmininkas sukūrė bendrijai dideles neigiamas turtines pasekmes – bendrija patyrė 5929 Eur išlaidų. Teismai nusprendė, kad atsakovas, veikdamas kaip bendrijos vadovas, savo neteisėtais veiksmais padarė bendrijai 5929 Eur žalą, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė.
49. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis); taigi, pagal bendrąją taisyklę juridinio asmens valdymo organų veikla sukuria prievoles juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organų funkcijos yra dvejopos: išorinės ir vidinės. Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis (sandorių sudarymą, atstovavimą juridinio asmens interesams santykiuose su fiziniais ar juridiniais asmenimis).
50. Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau, kaip ir kiti juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-37-444/2009).
51. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-130/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-130/2011">3K-3-130/2011</a>). Tačiau siekiant taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę vien nurodytų pareigų pažeidimo fakto nepakanka – tokiu atveju yra būtina nustatyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, taip pat neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODktNDIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-89-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-89-421/2022">e3K-3-89-421/2022</a>, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
52. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas pastatų (šiuo atveju garažų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti ar jiems sukurti arba kitiems bendriesiems šių savininkų poreikiams (Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais; 8 dalyje – kad bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, jog yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas). Neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
54. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 26 punktas). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Lukoševičius ir partneriai“ 2020 m. sausio 6 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo; sutartį advokatų profesinės bendrijos vardu pasirašė advokatas A. Lukoševičius, bendrijos vardu – pirmininkas V. C. (atsakovas). Pagal šią sutartį buvo išrašytos sąskaitos faktūros, šias sąskaitas apmokėjo atsakovas. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad atsakovas, sudarydamas atstovavimo sutartį neturėdamas visuotinio narių susirinkimo ar įgaliotinių nutarimo, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė įstatų 20.1, 20.8, 20.11 punktų reikalavimus (kurie nustato bendrijos narių arba įgaliotinių nutarimo būtinumą sudarant sandorius bendrijos vardu ir disponuojant bendrijos lėšomis), CK 2.87 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktuose, Įstatymo 14 straipsnio 4, 8 dalyse nustatytus reikalavimus, tokiais veiksmais sukūrė dideles neigiamas pasekmes bendrijai, nes ši patyrė 5929 Eur atstovavimo išlaidų.
56. Teismų nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl pačių teisinių paslaugų suteikimo fakto, taip pat konstatuota, kad už suteiktas teisines paslaugas bendrija yra atsiskaičiusi. Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad už šias paslaugas atsakovas sumokėjo grynaisiais pinigais, kaip jis pats teigia, iš savo asmeninių lėšų, 1878 Eur iš sumokėtų lėšų persivedė iš bendrijos sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą. Šios aplinkybės yra fakto klausimai, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
57. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad iš atsakovo bendrijai priteistina 5929 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas kasaciniu skundu kvestionuoja šią bylą nagrinėjusių teismų išvadą, be kita ko, teigdamas, jog byloje nekonstatuota visumos sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės pasisakė tik dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nusprendę, kad atsakovas, sudaręs atstovavimo sutartį neturėdamas visuotinio narių susirinkimo ar įgaliotinių nutarimo, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė bendrijos įstatų reikalavimus, CK ir Įstatyme nustatytas bendrijos vadovo pareigas. Atsakovo pagal šią sutartį sumokėtas lėšas teismai laikė bendrijai padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, tenkindami šį ieškinio reikalavimą ir nurodydami, kad atsakovas sudarė atstovavimo sutartį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir taip padarė žalą bendrijai, netinkamai taikė civilinę atsakomybę ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to padarė nepagrįstą išvadą.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš sutarties kylanti bendrijos pareiga atsiskaityti už jai suteiktas teisines paslaugas savaime negali būti tapatinama su bendrijai padaryta žala. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nebuvo keliamas atstovavimo sutarties negaliojimo klausimas. Be to, nė vienoje iš bylų, kuriose buvo teikiamos teisinės paslaugos pagal sutartį, teismai nekonstatavo, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise ar veikęs ne bendrijos interesais. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas ir šalių neginčijamas faktines aplinkybes, kad teisinės paslaugos pagal atsakovo bendrijos vardu sudarytą sutartį buvo suteiktos, ir jos suteiktos bendrijai – advokatas atstovavo bendrijos interesams dviejose civilinėse bylose, taigi, bendrija pagal sutartį gavo naudos, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo įrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos bendrijai padarymo faktas. Pareiga įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį, minėta, tenka ieškovei. Ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiama pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODUtNzAxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-85-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-85-701/2024">e3K-3-85-701/2024</a>, 61 punktas).
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas (CPK 178, 185 straipsnius), dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl žalos bendrijai padarymo fakto ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą priteisti iš atsakovo 5929 Eur žalos atlyginimo. Jeigu konstatuojamas proceso teisės pažeidimas, tai kasacinis teismas gali priimti naują sprendimą, kai padarytas toks proceso teisės pažeidimas, kurį pats kasacinis teismas gali pašalinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis). CPK 185 straipsnio pažeidimas, pasireiškęs rungtyniškame procese įrodymų vertinimo pagal visas reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymų pakankamumo principų pažeidimu, gali būti laikomas pažeidimu, kurį kasacinis teismas gali pašalinti ir priimti naują sprendimą, padaręs išvadą, kad tam tikros aplinkybės, sudarančios ieškinio pagrindą, neįrodytos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2009">3K-3-439/2009</a>). Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 5929 Eur žalos atlyginimo, naikintinos ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą
61. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
62. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408-687/2018">3K-3-408-687/2018</a>, 40 punktas).
63. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-492/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-492/2014">3K-3-492/2014</a>). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298-687/2015">3K-3-298-687/2015</a>).
64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).
65. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių argumentų dėl didelės dalies pagrindinių (esminių) apeliacinio skundo motyvų (dėl apylinkės teisme bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo, dėl apylinkės teismo padaryto CPK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo, dėl civilinės atsakomybės sąlygų visumos nebuvimo, dėl sutarties su advokatų profesine bendrija sudarymo, dėl CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų taikymo šalių teisiniams santykiams, dėl atsakovo išsimokėto darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų ligos metu).
66. Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra išsamiai motyvuota – joje atkartota dalis pirmosios instancijos teismo motyvų, o dėl dalies atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo išvestiniai, nepasisakyta (dėl teismo šališkumo, ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo). Tačiau kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie procesiniai bylos aspektai, dėl kurių nepasisakė apeliacinės instancijos teismas, nedaro įtakos sprendimui dėl bylos esmės, be to, nustatytą procesinį pažeidimą gali ištaisyti kasacinis teismas, dėl nurodytų argumentų pasisakydamas šioje nutartyje. Taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
67. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šioje byloje nustatyto CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo konstatuojant 5929 Eur žalos bendrijai padarymo faktą neteisingai išspręsta bylos dalis dėl šio ieškinio reikalavimo, todėl skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys dėl šio ieškinio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintinos ir dėl šio ieškinio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
68. Iš dalies tenkinus kasacinį skundą ir kasaciniam teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl 5929 Eur žalos atlyginimo, perskirstomos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, paskirstomos išlaidos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).
69. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 15 708,16 Eur sumą, o galutiniu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistina 6585,24 Eur, t. y. tenkinta 42 proc. ir atmesta 58 proc. ieškinio reikalavimų, tai pagal tokią proporciją paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
70. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2760 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas V. C. – 2450 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad 10 proc. nurodytų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų laikytinos susijusiomis su jos reikštu 1822,62 Eur reikalavimu atsakovei B. S., taigi šioje proceso stadijoje paskirstytinos 2484 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
71. Taigi iš atsakovo ieškovei priteistina 1043,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (2484 Eur × 42 proc.), o iš ieškovės atsakovui priteistina 1421 Eur bylinėjimosi išlaidų (2450 Eur × 58 proc.) atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 377,72 Eur (1421 Eur – 1043,28 Eur) šių išlaidų atlyginimo.
72. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 199,52 Eur. 13,49 Eur dalis šių išlaidų priteista iš atsakovės B. S., taigi paskirstytina 186,03 Eur dalis šių išlaidų – 107,90 Eur valstybei priteistina iš ieškovės, 78,13 Eur – iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės valstybei priteista 55,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, iš ieškovės šia nutartimi papildomai priteistina 52,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
73. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose buvo ginčijamasi tik dėl 12 514,24 Eur sumos (be bylinėjimosi išlaidų), priteistos ieškovei iš atsakovo, o galutiniu teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistina 6585,24 Eur, t. y. tenkinta 53 proc. ir atmesta 47 proc. ginčijamų reikalavimų, tai pagal tokią proporciją paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.
74. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų, ruošdama atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, o atsakovas – 500 Eur atstovavimo išlaidų, ruošdamas apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovei priteistina 265 Eur (500 Eur × 53 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 235 Eur (500 Eur × 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 30 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
75. Kasaciniame teisme ieškovė patyrė 2000 Eur atstovavimo išlaidų, ruošdama atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą, o atsakovas – 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant kasacinį skundą. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, iš atsakovo ieškovei priteistina 1060 Eur (2000 Eur × 53 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 705 Eur (1500 Eur × 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 355 Eur kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
76. Taigi iš viso ieškovei priteistina 762,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
77. Kasacinis teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 359 straipsnio 4 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo V. C. priteista 5929 Eur žalos, 1807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui V. C. iš ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priteista 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat valstybei iš atsakovo V. C. priteista 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo V. C. 5929 Eur žalos atlyginimą priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei 530-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (j. a. k. 124748544) iš atsakovo V. C. (duomenys neskelbtini) 762,72 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 124748544) 52,52 Eur (penkiasdešimt du Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662).
Priteisti valstybei iš atsakovo V. C. (duomenys neskelbtini) 78,13 Eur (septyniasdešimt aštuonis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5662).
Atsisakyti priimti 2024 m. spalio 23 d. atsakovo paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
