V. G. pagal ANK 290 str. 8 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-44-495/2020

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00017-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.1.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2019 m. sausio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis, būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną. Medžiotojų būrelis „K.“ turėjo teisę (limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ 2018–2019 metų medžioklės sezono metu sumedžioti du briedžių patinus, jie buvo sumedžioti 2018 m. rugsėjo 2 d. (medžioklės lapas Nr. 227) ir 2018 m. rugsėjo 10 d. (medžioklės lapas Nr. 221). Taip V. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus.

2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. nutarimu V. G. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukė, neįrodžius administracinio nusižengimo požymių (sudėties).

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutarimu nukentėjusiojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininko R. M. ir jo atstovo advokato Stanislovo Raulušaičio bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovės Vidos Gagienės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, panaikintas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutarimas ir V. G. administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teisme.

4. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 1000 Eur dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams už tai, kad, būdamas medžiotojų būrelio „K.“ medžiotojas, 2018 m. rugsėjo 13 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės sumedžioti, tai yra neturėdamas briedžio patinui sumedžioti skirto limito, neteisėtai sumedžiojo briedžio patiną, kada medžiotojų būrelis „K.“ turėjęs teisę (limitą) medžioklės plotų vienete „K.“ per 2018–2019 metų medžioklės sezoną sumedžioti du briedžių patinus, prieš tai jau būreliui sumedžiojus du skirtus sumedžioti briedžius – 2018 m. rugsėjo 2 d., medžioklės lapo Nr. 227, ir 2018 m. rugsėjo 10 d., medžioklės lapo Nr. 221, taip jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su pakeitimais), 58.2.2 punkto reikalavimus.

5. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi V. G. apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Pareiškėjas prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. G. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

7.1. Bylą nagrinėję teismai šiukščiai pažeidė ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 1, 4, 5 dalyse įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, akivaizdžiai suklastotus bylos duomenis neteisėtai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi – tai turėjo įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

7.2. Prašyme nurodytais teismų priimtais nutarimu ir nutartimi įrodymais pripažinti ir vertinti: 1) susirašinėjimas SMS žinutėmis, vykęs tarp V. G. ir medžiotojų būrelio „K.“ pirmininko R. M.; 2) administracinio nusižengimo tyrimo metu paimtų žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys. Šie duomenys įrodymais pripažinti ir įvertinti neteisėtai (vienu atveju yra akivaizdūs minėtų duomenų suklastojimo požymiai, o kitu atveju duomenys surinkti ne įstatymų nustatyta tvarka).

7.3. V. G. neigia faktą, kad R. M. telefone užfiksuota jo siųsta SMS žinutė apie sumedžiotą briedį. Antstolė A. Muzikevičienė, surašiusi 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, R. M. telefono niekada neapžiūrėjo, todėl tikėtina, kad protokole užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Byloje pateiktas antstolio V. Mitkaus 2019 m. balandžio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuotas šiai bylai aktualus realus V. G. mobiliojo ryšio telefono aparato turinys, iš jo matyti, kad R. M. V. G. siųstos SMS žinutės „ką šovei“ turinys ir laikas skiriasi nuo nurodyto lape, pridėtame prie antstolės A. Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir prieš tai R. M. pateikto byloje. Tai leidžia spręsti, kad byloje pateiktas tik kaltinimui grįsti tariamos, bet ne realios žinutės turinys.

7.4. Šie bylos duomenys buvo pateikti ne tik teisėsaugos, bet ir antstolių veiklą kontroliuojančioms institucijoms (dėl antstolės A. Muzikevičienės surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galimo suklastojimo V. G. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą ir į Lietuvos antstolių rūmus), taip pat šią bylą nagrinėjusiems teismams, tačiau šiuos duomenis teismai ignoravo, taip pažeisdami ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo priimtoje nutartyje tik formaliai ir priešingai bylos duomenims pasakyta, jog minėtas antstolės faktinių aplinkybių protokolas nebuvo ginčytas.

7.5. Byloje esantys žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti nesilaikant įstatymų reikalavimų, dėl to įrodymais jie pripažinti neteisėtai. Byloje yra trys patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad žvėrių liekanų atkasimas buvo vykdomas 2018 m. rugsėjo 27, 28 d. ir spalio 1 d., t. y. praėjus dviem savaitėms nuo byloje aptariamos 2018 m. rugsėjo 13 d. įvykusios medžioklės, o ne nedelsiant, kaip tai privalo būti padaryta pagal esamą teisinį reglamentavimą. Nė viename iš šių žvėrių liekanų kasinėjimų V. G. nedalyvavo ir neturėjo jokios objektyvios galimybės pasisakyti dėl jų atlikimo, pareikšti pastabų ar fiksuoti jų eigos, kad galėtų dėl jos pasisakyti. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad V. G. būtų buvęs bent informuotas apie planuojamus kasinėjimus, jų laiką, vietą. Taip, priešingai nei nurodoma teismo nutartyje, buvo iš esmės pažeistos V. G. teisės, reglamentuotos ANK 577 straipsnyje.

7.6. Be to, iš patikrinimo aktų matyti, kad žvėrių liekanų kasinėjimo metu buvo paimti mažiausiai 9 mėginiai, tačiau iš Vytauto Didžiojo universiteto 2019 m. sausio 2 d. pažymos matyti, kad tyrimui atlikti buvo pateikti tik trys iš jų. Teismo apklausti kasinėjimuose dalyvavę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nurodė, kad mėginių ėmimas nebuvo užfiksuotas dokumentuose, paimti mėginiai buvo tiesiog dedami į maišelius, o šie nebuvo žymimi, plombuojami ar pan. Tyrimo metu nustatyta, kad mėginiai yra trijų individų, nenustatytas jų sumedžiojimo laikas. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, kur dingo dar bent šeši vienetai kasinėjimų metu paimtų mėginių.

7.7. Paimant minėtus žvėrių liekanų mėginius, nei juos transformuojant prieš pateikiant DNR tyrimams, nei pateikiant šiems tyrimams, privalomi tyrimo veiksmų atlikimo protokolai nebuvo surašomi, tai akivaizdžiai patvirtina, kad DNR tyrimai negalėjo būti pripažinti įrodymais ANK 569 straipsnio 1 dalies prasme. Šiais duomenimis negalėjo būti remiamasi priimant ginčijamus nutarimą ir nutartį. Su byloje esančiais DNR tyrimais susijusios teismų išvados yra aiškiai neteisėtos.

7.8. Bylą nagrinėję teismai pažeidė ir ANK 365 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes peržengė protokolu suformuoto kaltinimo ribas. Teismo priimtame nutarime nurodyta, kad byloje aptariamus veiksmus V. G. padarė (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), o administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad veiksmai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) rajone, „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys neskelbtini).

8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Vida Gagienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

8.1. Teismai pagrįstai byloje įrodymais laikė neapskųstą ir nepanaikintą antstolės A. Muzikevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir specialisto Virginijaus Ivančiko paaiškinimą ir jais vadovavosi. Departamentas neturėjo pagrindo abejoti 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo autentiškumu. Kauno apygardos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad antstolės 2018 m. gruodžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nebuvo apskųstas ar kitaip nuginčytas, dėl to yra laikomas teisėtu įrodymu byloje. Specialistas V. Ivančikas teisme paaiškino, kodėl V. G. telefone esančių gautų SMS žinučių tekste kai kurių raidžių simboliai gali būti iškraipyti ir kad SMS žinutės gali būti perduodamos tik per telekomunikacijų operatoriaus tinklus, po žinutės gavimo ją gavęs asmuo turi galimybę savo telefone ištrinti tokią gautą žinutę; R. M. pats į savo telefoną SMS žinutę iš V. G. mobiliojo ryšio telefono galėjo atsisiųsti tik jeigu jis būtų turėjęs V. G. telefoną be šio žinios.

8.2. Žvėrių liekanų atkasimas ir DNR mėginių paėmimas buvo atliekami „K.“ medžiotojų būrelio ploto vienete, dalyvaujant šio medžioklės būrelio nariams. Taip pat, vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, „K.“ medžiotojų būrelio patikrinimo metu atkasant žvėrių liekanas mėginiams paimti buvo daromas vaizdo įrašas. Be to, patikrinimo metu tyrimui reikšminga informacija apie žvėrių liekanų atkasimą ir DNR mėginių paėmimą buvo nurodyta patikrinimo aktuose. Taigi mėginių paėmimas DNR tyrimams atlikti buvo vykdytas teisėtai, gauti rezultatai pagrįstai pripažinti įrodymais. Teismai, susipažinę su byloje surinktais įrodymais, nenustatė, kad įrodymai būtų surinkti pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką.

9. Nukentėjusio juridinio asmens Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus „K.“ būrelio pirmininkas R. M. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma:

9.1. Teismo išvada, kad V. G. telefone jo siųsta žinutė „nuėmiau briedi“ buvo ištrinta ir dėl to ji negalėjo būti užfiksuota antstolio V. Mitkaus atliekant faktinių aplinkybių konstatavimą, yra logiška, atitinka kitas bylos aplinkybes ir liudytojų parodymus. Be to, V. G. antstoliui pateikė savo telefoną praėjus daugiau nei pusei metų, kad nebūtų galima gauti duomenų iš mobiliojo ryšio operatoriaus apie susirašinėjimą, nes tokie duomenys saugomi pusę metų. Tai patvirtina, kad V. G. tyčia ištrynė žinutę ir tik tada nunešė antstoliui savo telefono aparatą.

9.2. Surinkti duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad medžiotojų būrelyje buvo sumedžioti 3 briedžių patinai, viršijant būreliui skirtą sumedžioti 2 briedžių patinų limitą. Byloje atliktas briedžių liekanų DNR tyrimas, nustatyta, kad sumedžioti 3 briedžių patinai, jų sumedžiojimo datą patvirtino medžioklės vadovai ir kiti atkasant liekanas dalyvavę medžiotojai, liekanų užkasimo vietos buvo nustatytos pagal medžiotojų parodymus, atkastų liekanų išoriniai požymiai leido spręsti, kad briedžiai sumedžioti ne prieš ilgą laiką.

9.3. Didžioji dalis prašyme išdėstytų argumentų yra susiję su V. G. kaltės neigimu, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimu ir nesutikimu su byloje atliktu surinktų įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos) vertinimu, dėl šių argumentų apylinkės ir apygardos teismai skundžiamuose sprendimuose išsamiai pasisakė juos atmesdami. Šie pareiškėjo prašymo argumentai nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dalykas, nes nesusiję su teisės taikymu, todėl jie paliktini nenagrinėti. Iš bylos medžiagos ir apylinkės bei apygardos teismų nutarčių turinio matyti, kad visi duomenys, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, buvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti. Teismai motyvuotai pasisakė, kad ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytomis priemonėmis nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą dėl V. G. 2018 m. rugsėjo 13 d. „K.“ būrelio nuomojamuose medžioklės plotuose neteisėtai sumedžioto briedžio patino. Priešingai nei teigiama prašyme, apylinkės ir apygardos teismai nepadarė esminio proceso teisės nuostatų pažeidimo, galinčio turėti įtakos neteisėtiems sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato Augustino Vaičiūno prašymas atmestinas.

Dėl pareiškime nurodytų ANK pažeidimų

11. Byloje ginčijamas surinktų duomenų pripažinimas įrodymais, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiamas savas jų vertinimas, tvirtinant, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas asmenų (V. G. ir R. M.) susirašinėjimas SMS žinutėmis yra suklastotas, o žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenys gauti neteisėtu būdu.

12. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-489/2017">2AT-51-489/2017</a>). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, šis teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

13. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019).

14. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį pakanka bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo. V. G. nubaustas už vieno iš šių veiksmų atlikimą – neteisėtą briedžio patino sumedžiojimą.

15. Priešingai nei teigiama prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą grindė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: būrelio medžiotojų liudytojų S. Ž., I. M., A. M., V. K., P. U., V. V., J. B., S. B., P. B., D. V., R. M. parodymais (V. G. buvo žinoma, jog jų medžiotojų būrelio briedžių sumedžiojimo limitas buvo išnaudotas 2018 m. rugsėjo 10 d.; matė, kaip 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės metu V. G. nušovė briedį); liudytojų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų S. K., T. D. parodymais (kokie tyrimo veiksmai atlikti, kaip atliktas briedžių liekanų atkasimas pagal medžiotojų parodymus, suformuoti mėginiai ir perduoti ištirti); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. J. 2018 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu (dieną po 2018 m. rugsėjo 13 d. medžioklės medžiotojų būrelio „K.“ pirmininkas kreipėsi į pareigūnus dėl minėtos medžioklės metu V. G. nušauto trečiojo briedžio; medžioklės vadovas G. G. briedžio nušovimo fakto neįrašė į medžioklės lapus); 2018 m. gruodžio 5 d. antstolės A. Muzikevičienės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (užfiksuotos R. M. pateiktame mobiliojo ryšio telefone išlikusios susirašinėjimo su V. G. SMS žinutės, iš kurių turinio matyti, kaip į R. M. klausimą „ką šovei“ V. G. atsakė „briedi nuemiau“); antstolės A. Muzikevičienės parodymais (apie faktinių aplinkybių konstatavimo faktą), specialisto V. Ivančiko parodymais (apie mobiliojo ryšio telefonų specifiką siunčiant ir gaunant SMS pranešimus); patikrinimo aktais (rastos trijų briedžių patinų dorojimo atliekos, paimti jų mėginiai perduoti išsamesniam tyrimui); vaizdo įrašais vykdant žvėrių liekanų atkasimus (užfiksuotos atkasamos briedžių dorojimo liekanos, paimti mėginiai); medžioklės vadovui išduotuose medžioklės lapuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, kiekvieną byloje surinktą įrodymą, tarp jų ir prašyme kritikuojamus žvėrių liekanų DNR tyrimų duomenis bei V. G. ir R. M. susirašinėjimą SMS žinutėmis, užfiksuotą skirtinguose antstolių V. Mitkaus ir A. Muzikevičienės pateiktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, objektyviai ir visapusiškai vertino įrodymų sąsajumo bei leistinumo aspektu, gretino su kitais byloje surinktais duomenimis bei pateikė motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Be kita ko, šios instancijos teismas rėmėsi ne tik pareiškėjo ginčijamais bylos duomenimis (SMS žinutėmis, žvėrių liekanų atkasimo procedūra ir jų tyrimu), bet V. G. kaltę neteisėtai sumedžiojus briedžio patiną grindė ir kitais bylos įrodymais (liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, rašytiniais įrodymais), jų pagrindu padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. vykdamas į medžioklę V. G. žinojo, kad rugsėjo 10 d. jau buvo išnaudotas būreliui suteiktas limitas sumedžioti du briedžius, tačiau, to nepaisydamas, sumedžiojo trečią briedžio patiną, neturėdamas tokios teisės.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, kurio argumentai dėl įrodymų teisėtumo ir jų vertinimo kartojami ir prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad, nagrinėjant V. G. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Šios instancijos teismo nutartyje pateikta byloje surinktų įrodymų visumos analizė, pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bei sąsajumo ir konstatuota V. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Nesutikti su šio teismo išvadomis kolegija neturi pagrindo.

17. Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus ir V. G. apeliacinio skundo motyvus, pateikė savo išvadas, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

18. Pareiškime taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai peržengė protokolu suformuoto kaltinimo ribas, nes aprašydami nusižengimą nustatė skirtingas aplinkybes, nei nurodytos administracinio nusižengimo protokole, t. y. nurodė skirtingą pažeidimo vietą. Šie pareiškėjo argumentai visiškai nepagrįsti. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog medžiotojas V. G. nusižengimą padarė „(duomenys neskelbtini) rajone „K.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete „K.“, (duomenys neskelbtini)“, o bylą nagrinėjusių teismų nutarime ir nutartyje nustatyta, kad nusižengimas padarytas „(duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojų būrelio „K.“ medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini)“. Administracinio nusižengimo vietos patikslinimas, ją sukonkretinant, negali būti laikomas nei kaltinime nurodytų aplinkybių keitimu, nei administracinę teiseną reglamentuojančių ANK nuostatų pažeidimu.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai išnagrinėjo V. G. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismų sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes ir ištyrė įrodymų visumą, padarė teisingas ir įstatymu pagrįstas išvadas dėl V. G. patraukimo atsakomybėn ir nubaudimo už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismai, vertindami įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normą pritaikė tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Artūras Ridikas

Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė-Zalieckienė