Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-222/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00069-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.2; 1.2.2.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,
nuteistojo J. M. (J. M.) gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,
nuteistojo K. R. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Redo Savicko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. R. ir J. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį kiekvienam iš jų paskiriant laisvės atėmimo ketveriems metams devyniems mėnesiams bausmes. Be to, pritaikius BK 72 straipsnio 1–3 dalis, iš K. R. konfiskuota 6480 Eur, kurie paimti atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. R. ir J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą jie padarė veikdami organizuota grupe. K. R. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė. J. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 119 straipsnio 2 dalies į 24 straipsnio 6 dalį bei 119 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu K. R. ir J. M. nuteisti už tai, kad vykdydami Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijos užduotį ir šios žvalgybos organizacijos pavedimu, veikdami organizuota grupe su užsienio valstybės žvalgybos atstovais – Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos Vakarų karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro (toliau – ir Rusijos Federacijos žvalgybos organizacija) tyrimo metu nenustatytais darbuotojais (toliau – ir atstovai), dėl kurių Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. sausio 21 d. nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą, tiksliau nenustatytu laikotarpiu (K. R. ne vėliau kaip nuo 2012 metų spalio mėnesio pabaigos iki 2017 m. gruodžio 11 d., o J. M. nuo tiksliau nenustatytos 2013 metų dienos iki 2017 m. gruodžio 11 d.) už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją ir ją perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai, tai yra šnipinėjo. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir panaikindamas jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe, nurodė, kad BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymiai dispozicijoje yra suformuluoti taip, kad kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas duomenis valstybei arba jos organizacijai, neišvengiamai prisideda prie sudėtingos ir profesionaliai tvarkomos struktūros veikos, dėl to įgyvendinti tokią veiką kitaip negu veikiant organizuota grupe nėra įmanoma. Remdamasis šiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad BK 119 straipsnio 2 dalis apima veikimo organizuota grupe požymius ir papildomas šio nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principui. Nenustatęs J. M. ir K. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas jiems paskirtas bausmes sušvelnino.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras R. Savickas kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį be pakeitimų.
4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, jog nusikaltimas padarytas organizuota grupe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nekvalifikuodamas nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų (BK 119 straipsnio 2 dalis) pagal nustatytą organizuotos grupės požymį, t. y. BK 25 straipsnio 3 dalį, bei nepripažino šios aplinkybės kaltininkų atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teismas nepagrįstai sušvelnino nuteistiesiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes.
5. BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – šnipinėjimas yra tada, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi ar dominanti užsienio žvalgybą, renkama ar perduodama ne savo (kaltininko) iniciatyva, o vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį. Taigi BK 119 straipsnio 2 dalyje šnipinėjimo požymiai yra apibūdinti išsamiai ir jie negali būti aiškinami plačiai, kaip reiškiantys ir šnipinėjimą, padarytą organizuota grupe, kaip išaiškino apeliacinės instancijos teismas, kurio išvados šiuo atveju prieštarauja teismų praktikai. BK 119 straipsnio 1 ir 2 dalyse subjektas, duodantis užduotį šnipinėti, apibūdintas sąvokomis „užsienio valstybė ar jos organizacija, ar jų atstovas“, „kita valstybė ar jos organizacija“, „užsienio valstybės organizacija“, tačiau atsakomybė už šnipinėjimą nustatyta tik fiziniams asmenims, t. y. įslaptintiems žvalgybos darbuotojams, jų slaptiesiems bendradarbiams ir pan. Dėl to būtent šių asmenų bendrininkavimo forma (ji gali būti ir bendrininkų grupė, ir nusikalstamas susivienijimas) ir turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403/2011">2K-403/2011</a>, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-297-942/2017). BK 119 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąvoka „organizacija“ reiškia ne bendrininkavimo formą, o subjektą, kuris inicijavo šnipinėjimo nusikaltimą. Vien tai, kad šis nusikaltimas padarytas vykdant užsienio organizacijos užduotį, nereiškia, kad jis gali būti padarytas veikiant tik organizuota grupe ir kitos bendrininkavimo formos negalimos.
6. Principas non bis in idem yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad šis principas reiškia tai, jog, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų ar iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90, ir kt.). Non bis in idem principas taip pat aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje; sprendžiant apie šio principo pažeidimą konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo yra baudžiamas taikant jam sankciją, kuri yra baudžiamojo pobūdžio; 2) ar asmuo baudžiamas už identiškus ar iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Pirmiau nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai, o tik įvertinus visas baudžiamosios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIxLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-321-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-321-303/2018">2K-321-303/2018</a>). Šios bylos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.
7. Pagal teismų praktiką, nustačius organizuotos grupės požymius, nusikalstamos veikos nereikia kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį tik tada, kai veikimas organizuota grupe yra konkrečios nusikalstamos veikos sudėties kvalifikuojantis požymis. Organizuota grupė kaip veiką kvalifikuojantis požymis nurodyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 3 dalyje ir kituose straipsniuose, todėl non bis in idem principas būtų pažeistas tik tada, kai esant organizuotai grupei, kaip veiką kvalifikuojančiam požymiui, būtų atsižvelgta į šią aplinkybę ir kaip į atsakomybę sunkinančią, t. y. ji turėtų įtakos ir kvalifikuojant veiką, ir skiriant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-719/2019). Kitais atvejais, nustačius organizuotos grupės požymius, BK 25 straipsnio 3 dalis turi būti inkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255/2013">2K-255/2013</a>, 2K-140/2014). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį parodo bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką formą, todėl jis negali būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį teismas neatsižvelgia tik į tokią aplinkybę kaip į kaltininko atsakomybę sunkinančią, kai įstatyme ji nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas ir skirdamas jiems bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, o apeliacinės instancijos teismo padaryta teisės (BK bendrosios dalies normų) taikymo klaida taisytina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro R. Savicko kasacinis skundas tenkintinas.
9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šis nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje nėra ginčijamos nuteistiesiems J. M. ir K. R. inkriminuotos (pripažintos įrodytomis) nusikalstamos veikos – šnipinėjimo – faktinės aplinkybės, iš jų – ir šios veikos padarymas organizuota grupe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kurio nuosprendį kasacine tvarka apskundė prokuroras, kitaip nei pirmosios instancijos teismas aiškino BK 119 straipsnio 2 dalies dispoziciją padarydamas išvadą, kad joje šnipinėjimo veikos objektyvieji požymiai suformuluoti taip, jog kaltininkas, rinkdamas ar teikdamas kitai valstybei ar jos organizacijai informaciją (kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis), prisideda prie sudėtingos ir profesionaliai tvarkomos struktūros, o tokią veiklą įgyvendinti kitaip nei organizuota grupe neįmanoma; taigi pirmiau nurodyta norma, teismo manymu, apima veikimo organizuota grupe požymį, todėl papildomas kvalifikavimas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį prieštarautų non bis in idem (dvigubo nebaudžiamumo) principui. Tuo motyvuodamas apeliacinės instancijos teismas padarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, perkvalifikuodamas nuteistųjų veikas bei nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe nelaikydamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, ir šiuo pagrindu atitinkamai sušvelnino nuteistiesiems paskirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo išvada aiškinant BK 119 straipsnio 2 dalies turinį, t. y. šioje teisės normoje pateiktą šnipinėjimo nusikalstamos veikos sudėtį, kiek tai susiję su organizuotos grupės požymio (ne)buvimu, yra neteisinga.
11. Pirmiausia pažymėtinos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, įtvirtintos BK 2 straipsnyje, iš jų: asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 straipsnio 1 dalis); pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teisės normoje, t. y. BK straipsnyje, pateiktas nusikalstamos veikos apibūdinimas, jo sudėtį sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai yra būtini, kad kaltas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, nusikalstamos veikos požymiai turi būti (ir yra) aiškiai įtvirtinti įstatyme – tiek BK specialiosios dalies normose (jose nurodama dauguma požymių), tiek BK bendrosios dalies normose (pvz., subjektas, tyčinės ar neatsargios kaltės turinys, bendrininkavimo formos); baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, nukrypstant nuo jame apibrėžtų konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių, ir tai yra viena iš esminių teisingo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygų. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK yra sistematizuotas vientisas baudžiamasis įstatymas, visos jame įtvirtintos teisės normos tarpusavyje susietos, todėl sprendžiant šių normų taikymo klausimus būtina atsižvelgti ir į bendrosios, ir į specialiosios dalių, tarp kurių yra glaudus ryšys, taisykles.
12. Pagal BK 119 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio žvalgybą dominančią informaciją. Vienas iš šios nusikalstamos veikos – šnipinėjimo – požymių yra tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį sudarančią informaciją kaltininkas pagrobia, perka ar kitaip renka arba perduoda ne savo iniciatyva ar nuožiūra, o vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį. Kitos valstybės organizacijos sąvoka aptariamoje BK normoje nėra apibrėžta, taigi ja gali būti tiek valstybinė, tiek nevalstybinė kitai valstybei priklausanti, bet galinti veikti ir tos valstybės, ir Lietuvos teritorijoje organizacija. Informacija, dominanti užsienio valstybės žvalgybą, nesanti valstybės paslaptimi, gali būti tarnybos, komercinė, profesinė paslaptis arba neįslaptinta informacija. Informacija, dominanti užsienio žvalgybą, reiškia, kad būtent tokią informaciją užsakė užsienio žvalgybos atstovas ar jo įgaliotas asmuo.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad kitos valstybės organizacija savaime negali būti laikoma nusikalstama. Bendrąja prasme organizacija tarptautinių žodžių žodyne apibūdinama kaip žmonių kolektyvas, susidaręs arba sudarytas tam tikrai veiklai arba darbui; dažniausiai turi atskirą turtą ir valdymo organus (Tarptautinių žodžių žodynas. Ketvirtasis leidimas. Sudarytojai A. Bendorienė ir kt. Atsakomasis redaktorius A. Kinderys.. Vilnius: Alma littera, 2005, p. 533–534). Baudžiamojo įstatymo prasme nusikalstama organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). Taigi, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, padarytą organizuota grupe, kyla, kai nustatomos aplinkybės, atitinkančios šios bendrininkavimo formos požymius, ir kartu nustatoma bendrininkų tyčinė kaltė (BK 24, 26 straipsniai) padarius konkrečią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
14. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas BK nuostatas ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 119 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, darytina išvada, kad organizuota grupė nėra šios veikos būtinasis požymis, t. y. aptariamas nusikaltimas gali būti padaromas ir neveikiant organizuota grupe, nepaisant to, kad kaltininkas (fizinis asmuo) vykdo kitos valstybės organizacijos užduotį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad juridinis asmuo (organizacija) tiesioginiu bendrininkavimo subjektu būti negali, nes pagal BK 20 straipsnį juridinis asmuo BK nustatytais atvejais gali atsakyti už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, o tokiais atvejais pripažinus fizinį asmenį kaltu bendrininkavus tam tikroje nusikalstamoje veikoje, bendrininkavimas gali būti inkriminuotas ir juridiniam asmeniui. Taigi, nusikaltimo kvalifikavimas pagal BK 119 straipsnio 2 dalį galimas nustačius šioje normoje aiškiai nurodytus požymius, o nustačius veikos padarymą organizuota grupe – ir BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų nuosprendžiuose nurodytos minėtus baudžiamajame įstatyme nustatytus požymius atitinkančios aplinkybės, t. y. tai, kad K. R. ir J. M., vykdydami Rusijos Federacijos (kitos valstybės) žvalgybos organizacijos užduotį, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos Vakarų karinės apygardos 74-ojo žvalgybos centro tyrimo metu nenustatytais darbuotojais (dėl jų tyrimas atskirtas), už piniginį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją ir ją šiai perdavė, t. y. šnipinėjo. Esant tokioms aplinkybėms (jos išsamiai išdėstytos nusikalstamos veikos aprašyme), pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, plačiai aiškindamas BK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį nurodant dispozicijoje nustatytą elementą – informacijos rinkimą bei perdavimą kitai valstybei ar jos organizacijai, padarė neteisingą besąlygišką išvadą, kad tai apima ir veikimo organizuota grupe požymį ir dėl to esą papildomai veikos kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nereikia. Tokia neteisinga išvada lėmė ir neteisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimą – padarytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus perkvalifikuojant nuteistųjų veikas į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 119 straipsnio 2 dalį ir nepripažįstant atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamos veikos padarymo organizuota grupe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o tuo pagrindu sušvelninant nuteistiesiems paskirtas bausmes – sutrumpinant paskirtų laisvės atėmimo bausmių laiką trimis mėnesiais.
16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 119 straipsnio 2 dalies taikymo ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas
Dalia Bajerčiūtė
