Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-489/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12731-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant laiduotojo L. B. atsakomybėn vieneriems metams su 500 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Automobilį,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti S. B..
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. B., kuris, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 2018 m. kovo 18 d. apie 16.50 val. nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. etilo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,40 prom. etilo alkoholio.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus – vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti S. B. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio nuostatas, t. y. nepagrįstai nekonfiskavo S. B. priklausančio automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.
2.2. Teismų argumentai, kad esant pagrindui manyti, jog S. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvertinus jo asmenines savybes, amžių, profesinę veiklą, sutuoktinės sveikatos būklę, kitą paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti transporto priemones vienerius metus), automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas, yra nepagrįsti.
2.3. S. B., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, dienos metu svečiuodamasis vartojo alkoholį, nors žinojo, kad vėliau vairuos automobilį, ir po to, būdamas neblaivus, jį vairavo mieste. Tokiais veiksmais S. B. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių pasekmių.
2.4. Kasacinės instancijos teismo nutartyse suformuota praktika, kaip sprendžiama dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, 2K-35-719/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 2K-114-1073/2018, 2K-136-699/2018, 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018).
2.5. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.
2.6. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodyto turto konfiskavimą; išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
2.7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taigi, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas gali būti skiriama. Tai – teismo diskrecija. Įgyvendindamas ją, teismas turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
2.8. Vadovaujantis besiformuojančiomis teismų praktikos tendencijomis šios kategorijos bylose, netaikant turto (automobilio) ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. S. B., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, proporcingumo principo vertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Dėl to darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės automobilio konfiskavimo paskyrimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, siekiant jos vienodumo, nuoseklumo, neprieštaringumo, ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
2.9. Atleisdamas S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, neskirdamas tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo, nesivadovavo šiuo klausimu minėta formuojama teismų praktika ir padarė nepagrįstas išvadas, kad šiuo atveju, konfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bus pažeistas proporcingumo principas.
2.10. Be to, bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija), kurie suformuoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis ar ta aplinkybė, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju
4. Atsakant į kasacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-34-699/2018, 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-51-699/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 2K-80-511/2018, 2K-86-895/2019).
5. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Taigi, tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos ir yra privalomas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>).
6. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kuris priklauso kaltininkui, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-51-699/2018). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018).
7. Tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai.
8. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-86-895/2019).
9. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. pagal laidavimą su užstatu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jam priklausančios kelių transporto priemonės pavojingą vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio (2,40 prom.). Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.
11. Nuspręsdamas dėl S. B. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo – transporto priemonės nekonfiskavimo, šis teismas nuosprendyje nurodė, kad S. B. anksčiau nebaustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, nors turi ilgametę vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad S. B. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus, ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, be to, automobilis, nors ir registruotas S. B. vardu, yra šeimos turtas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad S. B. jau taikyta viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kasacinės instancijos teismo praktika, padarė išvadą, kad turto konfiskavimas būtų netikslingas ir neproporcingas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokuroro apeliacinį skundą BK 72 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė ir prokuroro apeliacinį skundą atmetė. Šis teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, priklausančios transporto priemonės konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą, neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, ir papildomai pažymėjo, jog S. B. iš karto po įvykio padėjo pareigūnams nustatyti įvykio aplinkybes, apibūdinamas išskirtinai teigiamai, darbovietėje per visą darbo laikotarpį ne kartą skatintas už gerus darbo rezultatus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, per penkerius metus baustas tik 2014 m. už administracinio teisės pažeidimo, kuris nepriskiriamas šiurkštiems, padarymą (ėjo į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje pėsčiųjų perėja buvo).
13. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, be to, jis iki šio įvykio dirbo vairuotoju, jo tiesioginės funkcijos susijusios su transporto priemonės vairavimu, tai jo vienintelė kvalifikacija, todėl jis pakankamai ilgą laiką automobilio vairuoti ir su tuo susijusio darbo dirbti negalės, neteks vienintelio pajamų šaltinio. Byloje nėra duomenų apie kitas S. B. profesijas, jis yra vyresnio amžiaus, o jo sutuoktinei dėl jos sveikatos būklės (be kita ko, pasunkėjusio judėjimo) nustatytas 45 proc. darbingumas, taigi, jau paskirta baudžiamojo poveikio priemone tiek S. B., tiek su juo kartu gyvenantys asmenys patirs ne tik turtinio pobūdžio poveikį, bet ir su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.
14. Prokurorė kasaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi apeliaciniame skunde dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. transporto priemonės konfiskavimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paduotą kasacinį skundą sudaro beveik septyni lapai, iš kurių pirmuose keturiuose perrašomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinys, apeliacinio skundo argumentai, o likusiuose beveik trijuose lapuose cituojama įvairi kasacinės instancijos teismo praktika dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir ji konkrečiai nesiejama su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas prokurorės apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl juos atmeta ir kuo remdamasis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl transporto priemonės nekonfiskavimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. yra pagrįstas ir teisingas. Be to, kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo vadovautis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a> suformuotu precedentu, nes šių ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo, kaltininko asmenybę apibūdinančios ir pan.) nėra analogiškos.
16. Taigi kasaciniame skunde nesant teisinių argumentų, aiškiai paneigiančių teismų išvadas dėl konfiskavimo netaikymo, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmiau nurodytomis teismų išvadomis. Kasaciniame skunde nepagrįstai sureikšminamos ir išskiriamos vien S. B. padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės (alkoholį vartojo dienos metu, svečiuose, tyčia, žinojo, kad po to turės vairuoti automobilį, vairavo miesto teritorijoje, sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams) ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes, neanalizuojama aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, visuma.
17. Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. B. asmenybę apibūdinantys duomenys (yra ilgametę patirtį turintis vairuotojas profesionalas, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir dėl vairavimo neblaiviam, neįtrauktas į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitas, darbdavės, keleivius vežančios įmonės, apibūdinamas nepriekaištingai, kaip pavyzdys kolegoms, ne kartą skatintas, nebaustas, pamainos pradžioje nuolat tikrinamas visų vairuotojų blaivumas, kuris turi būti 0,00 prom., ir jis nė karto šio reikalavimo nepažeidė) patvirtina, kad tai buvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinį šiuo atveju pavojingai valdė nesubrendęs, linkęs nuolat neatsakingai elgtis asmuo ir automobilio tolesnis palikimas tokio asmens dispozicijoje yra negalimas.
18. Šiame proceso etape vertintinas ir laikas, praėjęs nuo nusikaltimo padarymo iki baudžiamosios atsakomybės realizavimo, nes kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki poveikio priemonių paskyrimo, tuo mažiau veiksmingos pažeidėjui taikomos poveikio priemonės. Veiksmingos poveikio priemonės – tai priemonės, kuriomis įgyvendinami visi joms keliami tikslai. Šiuo atveju po nusikaltimo padarymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams praėjo metai, įpusėjęs S. B. teismo paskirtas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laikas, taigi, tam tikrus suvaržymus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, S. B. jau patyrė. Dar vienos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų šiuo atveju akivaizdžiai neveiksmingas, nedarantis nuteistajam prevencinio poveikio, neišlaikytų teisingos pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti ir pasirinktos priemonės šiam tikslui pasiekti.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad 2230 Eur vertės (pagal 2018 m. kainas) transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
20. Taigi, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio nuostatų, dėl kurių teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Armanas Abramavičius
Tomas Šeškauskas
