Civilinė byla Nr. e2-2362-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00503-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 19 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovei E. N. ir jos atstovei advokatei Onai Klinavičienei,
atsakovui A. P., jo ir atsakovės V. B. atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei,
atsakovui V. B. ir jo atstovui Laimiui Platūkiui,
nedalyvaujant atsakovei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. patikslintą ieškinį atsakovams: V. B., A. P. ir V. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų: V. B., A. P. ir V. B. 3081,34 Eur turtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2024-10-22 iki kreipimosi į teismą dienos 2025-02-07 – 45,59 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos 2025-02-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1480 Eur už advokato pagalbą.
Ieškovė nurodė, kad jai, E. N., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2012 metais žemės sklypo planas buvo suderintas su gretimų žemės sklypų savininkėmis V. B. ir M. G.. Ieškovė nurodė, kad jai buvo žinoma, kad V. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu rūpinasi jos gyvenimo draugas – sugyventinis A. P., jis tariasi su kitais asmenimis dėl žemės ūkio darbų atlikimo. 2012 metais, derinant žemės sklypo planą ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, kaip gretimo žemės sklypo savininkė pasirašė V. B., tačiau pačiame derinimo, ribų nustatymo procese aktyviai dalyvavo A. P..
Ieškovė nurodė, jog 2023 metų rudenį pasėjo žieminius kviečius. Žinodama, kad dėl V. B. žemės sklypo apdirbimo su V. B. tarėsi A. P., įspėjo V. B., kad žemės sklypai yra jos, žemės ūkio kultūros yra jos ir šios teisės niekam neperleido. 2024-08-06 nuvykusi apžiūrėti nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose augančių žieminių kviečių, nes reikėjo pasirūpinti jų nukūlimu, rado tik ražienas, javai buvo nukulti. Ieškovė patvirtino, kad ji pati nematė, kas be jos leidimo, sutikimo ar prašymo nukūlė jai priklausančius javus. Suprato, kad javus galėjo nukulti V. B., nors ir buvo įspėtas neliesti jos pasėtų žieminių kviečių. Ieškovė teigė, jog kreipėsi pagalbos į policiją. Pareigūnų akivaizdoje V. B. pripažino, kad jis nukūlė kviečius, nes žodžiu buvo susitaręs su A. P., kad atliks darbus jo žemės sklype (sklypas priklauso ne A. P., bet V. B.), žadėjo, kad atlygins padarytą turtinę žalą. Tačiau žalos taip ir neatlygino, į siunčiamus laiškus nereagavo, todėl 2024-10-14 ieškovė kreipėsi į Alytaus AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant savavaldžiavimo požymiams.
2024-10-22 Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja O. P. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pažeistas teises turiu ginti teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad siekdama realizuoti savo teisę į turtinės žalos atlyginimą, kreipėsi dėl turtinės žalos paskaičiavimo, atliekant nukulto žemės sklypo nuostolių detalizavimą. Nustatytas turtinės žalos dydis – 3081,34 €.
Sprendžiant ginčą, yra svarbu, jog V. B. nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius, esą jis tvarkė ieškovės žemės sklypą nuo 2020 metų rudens jos prašymu, žodžiu aptariant naudojimosi žemės sklypu sąlygas. Ieškovė kategoriškai tvirtina, kad 2020 metų rudenį nebuvo jokio susitikimo su V. B., joks žodinis susitarimas nebuvo sudarytas, žemė nebuvo apleista, nes ją dirbo ūkininkas G. K..
Ieškinyje nurodoma, kad V. B. teiginys paneigiamas oficialiais duomenimis: VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-11-06 išrašo 4.1. nurodyta, kad E. N. yra 2111/3945 dalių žemės sklypo savininkė 2020-09-17 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 7.2. nurodyta, kad sudaryta panaudos sutartis su G. K., terminas nuo 2016-04-19 iki 2021-12-31. Taigi, panaudos sutartis buvo sudaryta su ankstesniu žemės sklypo savininku. Ieškovė įsigijusi 2111/3945 dalis žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka panaudos sutarties nenutraukė. Kadangi žemės sklypu panaudos sutarties pagrindu naudojosi G. K., tai juo negalėjo naudotis ir nesinaudojo V. B..
2023 metų rudeniop sužinojusi, kad V. B. be leidimo apsėjo ieškovei priklausantį žemės sklypą, paskambino Alytaus AVPK tyrėjui A. J., kuris pasakė: „žemės tavo, paimk ir apsisėk“. Pasinaudojusi šiuo patarimu, nes V. B. neturėjo jokios teisės ieškovei priklausančiame žemės sklype kažką veikti, paprašė D. A. perarti žemės sklypą, jį perdirbti ir pasėti žieminius kviečius. Taigi, derlių 2024 metais subrandino ne V. B. savavališkai pasėti javai, bet ieškovės paprašyto D. A. pasėti žieminiai kviečiai.
Ginčo sprendimui svarbi yra ir ta aplinkybė, kad 2023 metų ankstyvą rudenį buvo atvykusi UAB „Korika“ atstovė (matininkė), kuri sukalė naujus riboženklius. Iš sukaltų riboženklių lokalizacijos aiškiai matėsi žemės sklypo ribos. Vadovaujantis šiomis ribomis, buvo perarta žemė ir persėti žieminiai kviečiai.
V. B. teiginiai apie tariamai prižiūrėtą man priklausantį žemės sklypą yra tik teiginiai, nes rašytiniai įrodymai patvirtina panaudos faktą. Ūkininkas turi pareigą pildyti žemės sklypo priežiūros apskaitą, žymėti kada, kiek ir kokias apsaugos priemones naudojo. Tokių duomenų ir įrodymų V. B. nepateikė.
Ieškinyje nurodoma, kad procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, nepaneigė ieškinio teiginių, kad ieškovė, būdama jai priklausančių žemės sklypų savininkė, 2023 metų rudenį pasėjau žieminius kviečius, prieš tai įspėjusi V. B., kad žemės sklypai yra jos, žemės ūkio kultūros yra jos ir šios teisės niekam neperleido.
Nenuneigtas faktas, kad 2024-08-06, nuvykus apžiūrėti nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose augančių žieminių kviečių, nes reikėjo pasirūpinti jų nukūlimu, ieškovė rado tik ražienas, nes javai buvo nukulti. Kreipėsi pagalbos į policiją. Pareigūnai nuvyko į V. B. gyvenamąją vietą, tačiau jo namuose nerado. Buvę šeimos nariai pasakė pareigūnams jo telefono numerį. Pareigūnams paskambinus V. B., jis pripažino, kad nukūlė kviečius. Vėliau šį faktą patvirtino A. P., neneigė ir pats V. B., žadėjo atlyginti žalą.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kokiu būdu buvo nustatytas turtinės žalos dydis. Siekdama pagrįstai realizuoti savo teisę į turtinės žalos atlyginimą, kreipiausi dėl turtinės žalos paskaičiavimo, atliekant nukulto žemės sklypo nuostolių detalizavimą. Nustatytas turtinės žalos dydis – 3081,34 €. Atsiliepimuose į ieškinį nesutinkama su pareikštu ieškiniu, tačiau nėra svarių argumentų dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo, t. y., suminės išraiškos.
Atsakovai V. B. ir A. P. atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad V. B. 2012-01-25 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš M. G. įgijo 11004 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta ir naudojimosi tvarka, kuri galioja iki šiol. Atsakovė nurodė, kad maždaug prieš penkerius metus leido savo žeme naudotis V. B. ir tokį leidimą perdavė per A. P., t. y. su V. B. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. V. B. buvo paprašyta prižiūrėti žemės sklypą, kad neužaugtų piktžolės, leista jam žemės sklype sėti įvairias kultūras pagal poreikį. Atsakovė patvirtino, kad V. B. tuo žemės sklypu naudojasi iki šiol.
Atsiliepime atsakovai nurodė, kad faktą, jog V. B. nukūlė ir E. N. javus, jie sužinojo iš policijos. Kiek javų nukūlė nežinojo. A. P. susisiekė su V. B., kuris sakė, kad susitiks su E. N. ir viską išsiaiškins, susitars dėl žalos atlyginimo. P. paaiškino, kad V. B., už tai, kad leista jam naudotis atsakovės V. B. žeme, jiems atvežė 5 maišiukus javų, kurie kaip vėliau paaiškėjo yra iš E. N. nukulto sklypo. Jis nurodė, kad maišelyje galėjo būti apie 50 kg javų.
Atsakovai nurodė, kad jų manymu, V. B. žinojo sklypo ribas. Tarp jų dar 2023 metų rudenį buvo ginčas, nes E. N. suarė dalį V. B. priklausančio sklypo, kurioje V. B. buvo pasėjęs kviečius.
Atsakovas A. P. nurodė, kad gavęs pretenziją norėjo susitikti su E. N., bet nepavyko, nes jis skambino, bet niekas neatsiliepė, o atvykus, niekas į kiemą neišėjo ir durų neatidarė. Mano, kad jie nėra atsakingi pagal ieškovės ieškinį, nes jie neatliko jokių veiksmų ir negavo jokios naudos. Vienintelis asmuo, kuris galėjo gauti naudos nukuldamas E. N. priklausančius javus yra V. B.. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovai V. B. ir A. P. yra atsakingi už padarytą žalą E. N..
Atsakovas V. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Atsakovei V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1834/3945 žemės sklypo iš bendro 2.3670 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal žodinį susitarimą, V. B. perleido teisę naudotis minėto žemės sklypo dalimi V. B.. Minėtu žemės sklypu atsakovas V. B. naudojasi nuo 2019 metų. V. B. yra įregistravęs ūkininko ūkį, tai yra žinoma tiek V. B., tiek ieškovei E. N.. Perleistas žemės sklypas naudojamas grūdinėms kultūroms auginti. Pagal susitarimą su atsakove V. B., atsakovas V. B. kiekvienais metais naudojasi žemės sklypo sklypu, jį prižiūri, apdirba savo sąskaita ir jėgomis, apsėja grūdinėmis kultūromis bei naudojasi žemės sklypo duodamais rezultatais (gautu derliumi). Minėta žemės sklypo dalis buvo ir yra prižiūrima V. B.. Pagal susitarimą su V. B., jis kasmet Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia paraiškas,,Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitos plotus bei ūkinius gyvūnus“ (toliau- Paraiška) išmokoms gauti.
Ieškovei E. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2111/3945 dalys žemės sklypo iš bendro 2.3670 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat visas 2.3670 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas V. B. nurodė, jog 2020 metų rugsėjo mėnesį paskambino ieškovė bei informavo, kad jai yra žinoma, kad atsakovas prižiūri atsakovei V. B. priklausančią žemės sklypo dalį; ir ji norinti aptarti galimybes ir sąlygas, perleisti naudoti šiuos žemės sklypus trečiajam asmeniui t. y. V. B.. Susitikimo su ieškove metu, šalių žodiniu susitarimu, ieškovė perleido naudotis atsakovui V. B. aukščiau nurodytus žemės sklypus. Buvo aptartos aukščiau nurodytų žemės sklypų naudojimosi sąlygos, pagal kurias: 1. Žemės sklypus savo sąskaita ir jėgomis sutvarko atsakovas V. B., nes žemės sklypai apaugę piktžolėmis, krūmais, todėl jų naudojimas pagal tiesioginę paskirtį-grūdinių kultūrų auginimui nėra įmanomas ir pritaikytas. 2. Atsakovas V. B. naudojasi ieškovei priklausančiais žemės sklypais, juos prižiūri, apdirba savo sąskaita ir jėgomis, apsėja grūdinėmis kultūromis bei naudojasi žemės sklypo duodamais rezultatais (gautu derliumi), o ieškovė kasmet Nacionalinei mokėjimo agentūrai savarankiškai teikia paraiškas,,Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitos plotus bei ūkinius gyvūnus“ išmokos gauti ir gauna nustatyto dydžio išmokas bei lengvatinėmis sąlygos gauna ir dyzelinį kurą, kas yra laikoma tinkamu atlygiu už atsakovo V. B. naudojimąsi ieškovei priklausančiais žemės sklypais.
Realizuodamas susitarimo sąlygas, atsakovas V. B. savo lėšomis ir sąskaita 2020 metų rudenį sutvarkė ieškovei priklausančių žemės sklypų dalis (pašalino piktžoles, išlygino žemę, pašalino krūmokšnius ir kt.) ir užsėjo grūdinėmis kultūromis. Žemės sklypai buvo perduoti atsakovui naudotis neribotam laikotarpiui, todėl bet koks šalies susitarimų sąlygų pakeitimas buvo galimas prieš tai įspėjus kitą šalį apie ketinimą pakeisti susitarimo sąlygas ar susitarimą nutraukti.
Paprastai tai yra daroma dar iki žemė sklypai pradedami ruošti naujai sėjai. Tačiau jokių pranešimų nei žodžiu, nei raštu atsakovas V. B. iš ieškovės nebuvo gavęs nei dėl susitarimo sąlygų pakeitimo, nei dėl susitarimo nutraukimo. Prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo V. B. tęsėsi nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio iki 2024 m. rudens, kuomet atsakovas V. B. nukūlė derlių. Ieškovė niekada pati jai priklausančių ginčo žemės sklypų neprižiūrėjo, jų neapdirbinėjo, ir šių sklypų priežiūrai nenaudojo jokių resursų ir lėšų.
Pažymėtina tai, atsakovui 2024 m. rugpjūčio mėnesį nukūlus derlių ieškovei priklausančioje 2111/3945 žemės sklypo dalyje, aukščiau minėti ieškovei priklausantys žemės sklypai vėl tapo neprižiūrimi, juose nėra sėjamos ir auginamos jokios kultūros. To patvirtinimui pridedama 2025-08-11 18.21 val. atsakovo daryta fotonuotrauka (atsiliepimo 1 priedas): atsakovas V. B. apdirba R. K. priklausantį žemės sklypą, kur atsakovas nuima rapsų derlių pagal linija; iš dešinės pusės randasi ieškovei priklausantys abu sklypai (matosi apaugę žolėmis).
Tokių susitarimų tiek su ieškove, tiek su atsakove1 buvimo faktą patvirtina ir V. B. teikiamos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai išmokoms gauti. Paraiškos už 2021-2024 metus teikiamos kartu su šiuo atliepimu. Iš paraiškų matosi, kad kiekvienoje iš pateiktų paraiškų yra nurodytas žemės sklypas priklausantis atsakovei V. B., nėra nurodyti žemės sklypai priklausantys ieškovei E. N..
Ieškovė tvirtina, kad ji 2023 metų rudenį jai priklausančius žemės sklypus užsėjo žieminiais kviečiais ir užsėtas plotas atitinka jos pateiktą 2024-08-08 S. K. firmos,,Korika“ parengtos situacijos schemoje (toliau-Situacijos schema) nurodytą užsėtą/nukultą plotą.
Pažymėtina tai, kad prieš 2023 metų rudens sėją, ieškovė perspėjo V. B., kad ji nutraukianti susitarimą dėl 2.3670 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo naudotis. Ieškovė argumentavo, kad ji šį žemės sklypą ketinanti parduoti.
Todėl atsakovas V. B., o ne ieškovė, kaip kad ji tvirtina, 2023 metų rudenį apsėjo žieminiais kviečiais tik ieškovei priklausančio 2111/3945 dalį žemės sklypo (bendraturtė V. B.) iš bendro 2.3670 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Kad ieškovė sako netiesą, patvirtina jos pačios pateikta situacijos schema, kurioje be protrūkių matomos nepertraukiamos technologinės vėžes, kurios tęsiasi per tris žemės sklypus, t. y. per žemės sklypus kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra valdomi ieškovės ir atsakovės V. B. ir su vienu žemės sklypu šiaurinėje pusėje, priklausančiu R. K..
Kadangi būtent atsakovo V. B. 2023 metų rudenį buvo užsėta ieškovei priklausančio žemės sklypo 2111/3945 dalis grūdinėmis kultūromis-žieminiais kviečiais, todėl natūralu, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį šias grūdines kultūras nukūlė būtent V. B.. Nukūlimo proceso atsakovas neprivalėjo su niekuo derinti, nes nurodytą ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį jis valdė ir naudojo teisėtai pagal susitarimą su ieškove, todėl ieškovės reiškiamos turtinio pobūdžio pretenzijos šioje byloje nėra pagrįstos.
Ieškovė nurodo, kad A. P. žodžiu davė nurodymą nukulti javus, konkrečiai neparodydamas žemės sklypo ribų V. B.. Atsakovui V. B. yra žinomos žemės sklypų ribos ir dalis priklausanti tiek ieškovei, tiek atsakovei V. B..
Pažymėtina ir tai, kad per pasodintos grūdinės kultūros ciklą nuo jos pasėjimo iki jos nukūlimo, būtini atitinkami tos grūdinės kultūros priežiūros darbai, kurie taip pat kainuoja nemažas lėšas. Konkrečiu ginčo atveju, ieškovei priklausančio 2111/3945 žemės sklypo dalyje, atsakovas V. B. po grūdinių kultūrų pasėjimo atliko visus būtinus grūdinių kultūrų priežiūros darbus.
Taigi nei pagal byloje nustatytus subjektyviuosius nei pagal objektyviuosius požymius, ginčo žemės sklypai niekaip negalėjo būti užsėti žieminiais kviečiais pačios ieškovės, išskyrus 2.3670 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), užsėjimą 2023 metų rudenį pačios ieškovės jėgomis ir sąskaitą, kuomet atsakovas V. B. iš šio žemės sklypo jau buvo pasitraukęs.
Ieškovė nepateikia jokių duomenų, kad G. K. būtų naudojęsis ieškovės nurodytais žemės sklypais ir remiasi tik formaliu Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašu.
Atsakovui V. B. nebuvo žinoma apie D. A. ir D. N. 2023 metais apsėtus ieškovei priklausančius sklypus žieminiais kviečiais. Gali būti kad ieškovei priklausantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo apsėtas D. A., atsakovas juk su šiuo žemės sklypu savęs nesieja nuo 2023 metų rudens. Pažymėtina tai, kad pradiniam ieškinyje, ieškovė šių labai bylai svarbių aplinkybių iš viso nebuvo nurodžiusi. Ši ieškovės nauja įvykių versija atsirado po to, kai atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį.
2023 metų rudenį ieškovė sukalė riboženklius skiriančius jai priklausančius sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti padaryta su ieškovės minimu UAB,,Korika“ matininku. Riboženklių skiriančių žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis tarp bendraturčių nei 2023 metais nei 2024 metų vasarą, iki atsakovas V. B. nukūlė grūdines kultūras, nebuvo. Riboženkliai minėtame žemės sklype atsirado 2024 metų rudenį, kai atsakovas V. B. jau buvo nukūlęs grūdines kultūras. Atsakovas į bylą kartu su tripliku yra pateikęs dvi fotonuotraukas, kurios patvirtina bylai svarbias aplinkybes:
-Foto Nr.1 (daryta 2024-08-13 17.27 val.) matosi ieškovės įkaltas riboženklis, skiriantis aukščiau nurodytus žemės sklypus; iš foto matosi, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas V. B. nukūlė jo pasėtas grūdines kultūras žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o grūdinės kultūros žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), liko nenukultos, nes jos ir buvo pasėtos pačios ieškovės.
-Foto Nr.2 (daryta 2024-08-13 17.28 val.) matosi, kad 2024 metų rugpjūčio mėnesį atsakovas V. B. nukūlė jo pasėtas grūdines kultūras žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o grūdinės kultūros žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), liko nenukultos, nes jos ir buvo pasėtos pačios ieškovės.
2023-2024 metų laikotarpiu, atsakovas V. B. su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo nieko bendro, jo neapsėjo ir grūdų nenukūlė, tas matosi iš pateiktų fotonuotraukų.
Ieškovės pateikti paskaičiavimai ir pareikšti reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo vertintini kaip siekis pasipelnyti. Nė viena iš ieškovės pateiktų pozicijų nėra įrodyta ir patvirtinta, kad nurodytas kiekis buvo pirma, ieškovės buvo įsigytas, antra, panaudotas žemės tręšimui.
Ieškovės pateikti paskaičiavimai nepatvirtina jos nurodytų išlaidų buvimo fakto; pateikti skaičiai nėra informatyvūs ir niekaip nesusieti su ginčo dalyku; šių išlaidų buvimas nėra patvirtintas jokiais rašytiniais produktų įsigijimo dokumentais ir jų panaudojimo kiekiais nurodytuose žemės sklypuose. Darant prielaidą, kad ieškovės žalos padarymo nurodytos aplinkybės ir būtų teisingos, jos pateiktas žalos/nuostolių paskaičiavimas nėra teisingas ir logiškas, nes analogiškose bylose, padarytos žalos dydis yra sietinas su galutiniu žemės ūkio produkcijos gautu kiekiu t. y. prikultų grūdų kiekiu, o jau šio gauto kiekio savikainoje yra įskaičiuoti ir visi kiti tam tikslui panaudoti priedai. Be to, žemės sklypo našumo balas ieškovės žemės sklypuose nėra aukštas, todėl ieškovės nurodytas gautino derliaus kiekis, negali būti objektyvus ir teisingas, nes ji to nėra įvertinusi. Ieškovės pateikti paskaičiavimai nėra informatyvūs ir negali būti laikomi teisingais. Pažymėtina tai, kad ieškovė neturi augalų apsaugos pažymėjimo ir jos žalos paskaičiavime nurodytų produktų be nurodyto pažymėjimo ieškovė negali įsigyti. Ūkio subjektai prekiaujantys ieškovės nurodytais produktais, be šio pažymėjimo, ieškovei jų neturi teisės parduoti, o ieškovė atitinkamai be nurodyto pažymėjimo neturi teisės šių produktų naudoti savo žemės ūkio veikloje. Tokiu atveju, keltinas ieškovės atsakomybės klausimas dėl neteisėto jos nurodytų produktų panaudojimo, jeigu tai būtų nustatyta patikrinimo metu Augalų apsaugos tarnybos.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji visiškai palaiko savo reikalavimus ir prašo jos patikslintą ieškinį tenkinti. Ji paaiškino, kad šitą sklypą įsigijo su tikslu jį dirbti ir gauti naudą. Tuo metu šiuo sklypu naudojosi, jį dirbo ūkininkas K., su juo susitarė, kad rudenį nusiims derlių ir daugiau tuo sklypu nesinaudos. Paskui tą sklypą pradėjo dirbti V. B. apie tai sužinojo iš kitų ūkininkų. Ieškovė nurodė, kad ji niekada su V. B. nekalbėjo apie sklypo dirbimą ir jokių susitarimų su juo nebuvo. Ji paaiškino, kad šį sklypą deklaruodavo ir uždeklaravus jį kaip pūdymą, po kurio laiko paaiškėjo, kad jis yra apsėtas V. B., tad turėjo tikslinti ir deklaracijas. Ieškovė paaiškino, kad kai ji su gyvenimo draugu D. A. apsėjo šį ginčo sklypą, paskui pamatė, kad jų pasėti javai suarti ir iš naujo apsėti, rudenį jie buvo nupjauti V. B., kreipėsi į policiją. Tada V. B. pripažino policijai, kad jis nukūlė ir žadėjo atlyginti padarytą žalą, bet jos taip ir neatlygino.
Atsakovė V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji nesutinka su ieškiniu. Ji paaiškino, kad gyvena kartu su A. P.. Ginčo žemė buvo nupirkta jos vardu, tačiau viskuo rūpinosi jos draugas A. P.. Ten yra jo tėviškė. Žemę ji įgijo 2012 metais. Atsakovė nurodė, kad ji niekada nedeklaravo ir nebendravo su ieškove dėl ribų. Patvirtino, kad vieną kartą skambino ieškovė, sakė, kad jai neaiškios ribos, siūlė spręsti taikiai. Tada vežė dokumentus į seniūniją. Dabar gal 7 metai ji nėra buvusi toje vietoje, kur yra jos žemės sklypas. Ji patvirtino, kad V. B. nepažįsta. Jokių aplinkybių apie atsėtą sklypą nežino.
Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Jis patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas, kurį įsigijo V. B., bet viskuo rūpinosi jis. Paaiškino, kad pakalbėjo su V. B., jog žemę reikia leisti dirbti ūkininkams. Jis pasiūlė V. B., sutarė, kad jis dirbs žemę be atlygio. Kartu paaiškino, kad V. B. nukūlęs grūdus jiems atsilygina grūdais. Atsakovas paaiškino, kad jis nesupranta, kaip ieškovė neatsirenka ten sklypų ribų. Kaimynai jam sakė, kad perkalti riboženkliai. Jam žinoma, kad V. B. apsėjo V. B. sklypą brangesne sėkla, o paskui sužinojo, kad ta žemė buvo perdirbta ir persėta. Tada jis skambino D. A., sakė susitinkam trys vyrai, pakalbam ir viską išsiaiškinam, bet pokalbis nepavyko. Atsakovas nurodė, kad jis buvo nuvykęs pasikalbėti su E. N., bet iš namo niekas neišėjo, o jis į kiemą eiti negalėjo, nes ten lakstė palaidi šunys. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodoma, jog prikulta 7 tonos, tai nesąmonė, kliedesiai. Niekas jokių riboženklių neperkeldinėjo, jie toje pačioje vietoje kaip ir buvo sukalti. Atsakovas patvirtino, kad V. B. žeme jis leido naudotis V. B.. Dėl E. N. žemės jis nieko nesakė, ne jo žemė. Jis patvirtino, kad dažnai būna ten, žvejoja, tai niekada nematė, kad tose ribose kas kitas dirbtų žemę, ten dirbo tik V. B.. Atsakovas taip pat paaiškino, kad riboženklius buvo sukalusi Korika ir jie ten buvo, gal K. juos sunaikino. Visos ribos matosi planuose, jis V. B. ribas buvo parodęs, galėjo suklysti kokiu metru, bet ne daugiau. Atsakovas paaiškino, kad javus ieškovei priklausančiame sklype nukūlė V. B., kokiu pagrindu jis naudojasi jos sklypu, nežino. Atsakovas patvirtino, kad V. B. naudoja visą V. B. sklypą, o N. – nežino. Iš policijos jis sužinojo, kad buvo nukulti ieškovės javai, reikalavo atlyginti žalą, bet jis mano, kad žalos ieškovei nepadarė. Dėl to jam buvo sutrikusi sveikata.
Atsakovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepripažįsta ieškinio. Jis paaiškino, kad 2020 metais, kai P. jam pavedė dirbti V. B. žemę, jis matė laisvą sklypą ir telefonu kalbėjo su ieškove bei sutarė, kad jis pasės šitame sklype javus, o ji galės deklaruoti sklypą ir gauti išmokas bei žymėtą dyzeliną. Po tokio susitarimo jis 2020 – 2022 metais dirbo tą ieškovės sklypą ir jokių pretenzijų nebuvo. 2023 metais jis pastebėjo tolimesniame sklype sukaltus riboženklius. Jis paaiškino, kad nusiėmė derlių ir paliko tą sklypą. Jis kategoriškai tvirtina riboženklių nejudinęs. Nurodė, kad dirbo ieškovės ir atsakovės bendrą sklypą visą ir jam ribos iš esmės neturėjo jokio aktualumo. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2020 metų jis jokių pretenzijų iš ieškovės negavo. Tvarkė sklypą (E. N.), nes ten reikėjo išrauti krūmus, apipjaustyti šakas, kad būtų galima kuo daugiau žemės apdirbti. Žemė toje vietoje nėra derlinga: smėlis, žvyras, akmenys ir vidurkis iš tų sklypų yra apie 3 tonos. Atsakovas nurodė, kad susitarimas su E. N. telefonu buvo, bet įrodymų tokių pateikti jis negali, susitarimas buvo žodžiu. 2022 metais jis apsėjo sklypą, o 2023 metais jau apsėjo pati E. N.. Bendros nuosavybės sklypą ir toliau jis dirbo, nes nieko nežinojo, kad ji pati siekia dirbti. Kai atvažiavo policija ir klausė ar kūlei ten javus, atsakė, kad taip, bet policija nieko nedetalizavo nei kokiame sklype, nei kokius javus. Jis patikslino, kad sklype pažymėtame 281 jis nesėjo, o sklype Nr. 282 sėjo ir nukūlė.
Liudytojas D. A. paaiškino, kad jis ūkininkauja daug metų, yra pirkęs kartu su N. žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kai pirko sklypą žinojo, kad tą žemę dirbo G. K., jis sutiko nutraukti sutartį. Paskui pamatė, kad P. viską padarė, nes norėjo apdirbti ne savo žemę. Savo žemės sklypų nebuvo niekam nei išnuomavę, nei perleidę. 2022 metais tą sklypą deklaravo kaip pūdymą, norėjo iškirsti krūmus, bet paskui pamatė, kad žemė apsėta, todėl turėjo tikslinti deklaraciją. Mano, kad apsėjo A. P., nes apsėta buvo dalis, kuri ribojasi su P. žeme. Liudytojas tvirtino, kad buvo neaiškios žemės sklypo ribos, todėl buvo kviečiamas geodezininkas jas pažymėti. Žymėjimas vyko du kartus nedideliu laiko tarpu, antrą kartą reikėjo žymėti, nes buvo paimti riboženkliai, A. P. nenorėjo rodyti ribų. A. P. nepripažino E. N. žemės sklypo dalies įsigijimo, draudėme jam liesti N. žemės sklypo dalį. Liudytojas nurodė, kad po pirmojo ženklinimo jis apsėjo lauką žieminiais kviečiais, su trąšom. Matosi, kai yra apsėta su trąšomis, buvo sertifikuota sėkla, ruošta visiems laukams. Rudenį dar buvo panaudoti herbicidai, pesticidai, fungicidai, pavasarį filtravimas padarytas. 2024 m. rugpjūtį pamatė, kad dalis sklypo yra nukulta. 2024 metais vidurkis grūdų buvo 7-8 tonos iš hektaro. Po tris tonas iš hektaro prikulia tik ekologiški ūkiai, kurie nenaudoja jokių trąšų. Liudytojas patvirtino, kad jis matė naudojimosi tvarkos planą, žinojo, kad dalis sklypo priklauso ieškovei, kita – A. P.. Žemėtvarkininkas pažymėjo A. P. dalies ribą. Liudytojas mano, kad A. P. pasikvietė V. B. apsėti tą plotą. V. B. ir apsėjo visą, nes jis negalėjo rasti ir žinoti ribų, kadangi jos nebuvo pažymėtos. Liudytojas nurodė, kad 2023 metų rudenį jis pats apsėjo tą lauką ir nematė, kad kas nors būtų dar apsėjęs tą patį lauką. Tvirtino, kad po jo apsėjimo, niekas ten nesėjo. Taip pat patvirtino, kad 2021, 2022, 2023 metais buvo pasėti kviečiai ir deklaravo tuos sklypus, nors pats ir nesėjo, bet laukas buvo jo, todėl ir deklaravo. 2023 metų rudenį, rugsėjo mėnesį apsėjo E. N. pavedimu. Jis nurodė, kad 2021, 2022 metais nebuvo nesutarimų ir pretenzijų nereiškė. Policiją kvietė todėl, kad dalis jo apsėto sklypo buvo nukulta. Policija sakė, kad V. B. pripažino nukūlęs ir žadėjo žalą atlyginti.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad pažįsta atsakovus, V. B. dirba jos žemės sklypą. A. P. kaimynas, ribojasi žemė. Paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesį nusipirko žemės, kurią tuo metu dirbo K., bet jis nenorėjo mokėti, todėl vėliau susitarė su V. B., kuris ir dirba dabar jų žemę. Liudytoja paaiškino, kad viena žemės kraštinė ribojasi su jų namų valdos žemės sklypu, kita – su A. P. žeme. Dirbama vienodai visas didelis plotas. Matė, kad 2024 m. buvo išdirbta žemė, o paskui kažkas daryta iš naujo. Ji paaiškino, kad kaime būna tik savaitgaliais, tai gerai visko nežino, pranešimų apie matavimus nebuvo gavę. Liudytoja taip pat paaiškino, kad ji žodiniu susitarimu su B. leido jam dirbti savo žemę, sėti, o deklaruoja ji ir institucijos neprašo jokių papildomų dokumentų. Pastaruoju metu pamatė skirtumus sklypų savininkų, nes sklypas apleistas, nepurkštas.
Liudytojas D. N. paaiškino, kad A. P. nėra matęs, o V. B. pažįsta. Jam žinoma, kad V. B. dirbo N. žemę (duomenys neskelbtini), kokiu pagrindu dirbo – nežino. Jis paaiškino, kad tiksliai eškovės žemės sklypo ribų ir kada ji įsigijo žemę nežino. Žino, kad anksčiau tą žemę dirbo K.. Kažkuriais metais ta žemė buvo palikta pūdymuoti. Ar buvo koks susitarimas tarp E. N. su V. B. nežino. Liudytojas patvirtino, kad jis pažįsta ir D. A., jis ūkininkas ir pats dirba ir jo darbuotojai dirba. D. N. paaiškino, kad nebuvo jokio pokalbio su E. N. dėl žemės apsėjimo. Jis tik matė, kad V. B. apsėjo, negalėjo suklysti, nes tik jis dirba traktoriumi John deere. Kad tame pačiame sklype būtų dirbęs ir A. – nematė. Liudytojas paaiškino, kad jis turi apie 20 ha žemės ir iš ha prikulia apie tris tonas. Trąšos brangios, jei nedaug tręši, nedaug ir prikuli. 2023 m. B. sėjo ir kūlė, jis nematė, kad A. būtų persėjęs, bet tokias kalbas kaime girdėjo.
k o n s t a t u o j a :
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu patvirtinama, kad 2,3670 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 1834/3945 dalys V. B. ir 2111/3945 dalys E. N.. Panaudos sutartis buvo registruota tik 2016-04-19 iki 2021-12-31 su G. K..
Jau sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei buvo žinoma, kad yra nustatyta naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu tarp M. G. ir V. B. ir yra žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas.
Po to, kai ieškovė pastebėjo, kad yra nukulti jos pasėti javai, ji išsikvietė specialistą J. P. iš S. K. firmos Korika, kuri 2024-08-08 sudarė situacijos schemą, kurioje pažymėjo, kuriame lauke, koks plotas javų buvo nukultas: ieškovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 120 m2, ieškovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 9711 m2, atsakovės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) – 6718 m2.
Taip pat ieškovė, pateikė pačios parengtą ir paskaičiuotą nuostolių detalizavimą, kur nurodoma, kokios kultūros buvo pasėtos, kokios trąšos ir kitos priemonės, jų kiekis buvo naudotas jų priežiūrai ir kokia jų vertė paskaičiuota.
Ieškovės prašymu iš Alytaus AVPK buvo išreikalauta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovė kreipėsi pareiškimu į policiją, kuriame nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. atvykusi į vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini), į savo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), rado nukultus javus, kurie galėjo būti nukulti 2-3 savaičių laikotarpyje. Nurodė, kad javus nukūlė V. B. bei pareigūnams nurodė jo adresą ir telefono numerį. Prašė atlyginti jai padarytą 3000 Eur žalą. E. N. paaiškinime nurodė, kad greta jos yra kitam asmeniui priklausanti žemė, kurią dirba V. B.. Jo asmeniškai ji nepažįsta. Pareiškime pažymėta, jog,,Šitas asmuo buvo įspėtas, kad ta žemė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso man, ir ten kulti javų negalima“. Teigiama, jog atvykus pareigūnams V. B. pripažino, kad jis nukūlė ieškovei priklausančius sklypus ir žadėjo žalą atlyginti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta.
2024 m. spalio 22 d. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymėta, jog V. B. nurodė, kad jis dirbo žemę A. P. paprašytas. E. N. javų nekūlė, dirbo jau keletą metų ir pretenzijų nebuvo, tyčios nukulti svetimus javus neturėjo.
Tyrėja tarnybiniame pranešime nurodė, kad bendravo su A. P., kuris nurodė, kad turi žemės sklypus (duomenys neskelbtini). V. B. paprašė, kad jis prižiūrėtų žemės sklypą, t. y. apartų, pasėtų ir nukultų javus. Prašymas buvo žodinis. Kaip paaiškino A. P., jis tikslių žemės ribų V. B. neparodė, tik žodžiu susitarė, kur yra jam priklausanti žemė. A. P. žemė ribojasi kartu su E. N. žeme. Moteris buvo atlikusi geodezinius matavimus, tačiau kaip teigė A. P., jis nebuvo pakviestas į matavimus ir jie yra neteisingi, todėl naujų ribų nežino. Kadangi buvo atlikti nauji geodeziniai matavimai, jo javai buvo suarti ir persėti, tačiau jis dėl patirtos žalos niekur nesikreipė. Pokalbio metu A. P. nurodė, kad galbūt V. B. galėjo nukulti E. N. priklausančius javus, kadangi jis tiksliai nebuvo parodęs dirbamos žemės ribų. Jei teismas pripažins, kad esantys grūdai pas jį, priklauso E. N., jis juos grąžins. Kelis kartus buvo nuvykęs pas E. N. dėl situacijos į namus, tačiau lauke palaidas šuo, pypino, bet niekas neišėjo.
Atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą buvo padaryta išvada, kad tyrimo metu nenustatyta, jog V. B. tyčia nukūlė pareiškėjos javus, jis tai darė žodiniu A. P. prašymu, kuris ir ankščiau naudojosi minėtais sklypais. Iš situacijos schemos matyti, jog sklypai ribojasi, todėl turi būti nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka arba atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu išaiškinamos ir parodomos abejoms pusėms žemės sklypų ribos. Jeigu viena iš ginčo šalių mano, kad dėl gretimo sklypo savininko veiksmų patyrė materialinį nuostolį, savo pažeistas teise gali ginti teisme civilinės teisės normų pagalba.
Atsakovas pateikė dokumentus iš nacionalinės mokėjimo agentūros portalo, jog buvo užfiksuoti žemės sklypo lauko nuotolinio stebėjimo rezultatai (2023-07-08, 2024-07-11 ir 2025-07-24) ir pažymėta, kad reikalavimai įvykdyti, deklaruotas pasėlis atitinka lauke esantį (duomenys neskelbtini), papildomų veiksmų nereikia.
Ieškovė pateikė deklaracijas tiesioginių išmokų tvarkymui, iš kurių matyti, kad 2022-06-14 ji deklaravo sklypus, kurių kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2022-06-20 pateikė prašymą pakeisti deklaracijos duomenis, nes pastebėjo, kad žemėje buvo pasėtos grūdinės kultūros. 2023-06-16 ji taip pat deklaravo, jog žemės sklype, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr.1 yra pasėtos grūdinės kultūros, taip pat buvo deklaruota ir 2024 m. gegužės 30 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę žalą – konstitucinis principas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnis).
Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Tai yra bendrosios žalos atlyginimo nuostatos.
Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.).
Siekiant nustatyti, ar atsakovams kilo civilinė atsakomybė, būtina nustatyti: ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, ar dėl tų veiksmų ieškovui atsirado žala ir nuostoliai, ar nustatytas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir veiksmų, ar yra asmens kaltė (CK 6.245-6.249 straipsniai).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Ieškovo pareiga yra įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą; ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas ar atsakovas V. B. dirbo ieškovės žemės sklypą turėdamas jos žodinį leidimą, ar ne.
Ieškovė kategoriškai neigia buvus tarp jos ir atsakovo V. B. kokį nors susitarimą dėl žemės apdirbimo. Ji nurodė, kad žemę įsigijo, norėdama ją su savo draugu D. A. dirbti, o ne šiaip turėti. Posėdžio metu ji paaiškino, kad 2022 metais sužinojo, jog V. B. dirba ir jos žemę, kada tiksliai sužinojo, nepamena. Jai paskambino ūkininkas ir pasakė. Ieškovė teigė, kad tuo metu jokių pretenzijų nepareiškė, nes visą tą laiką dar buvo aiškinamasi dėl sklypų ribų. Ieškovė nurodė, kad nepripažįsta ir atsakovo pateiktų nuotraukų. Ji patvirtino, kad galimai nuo 2020 metų iki 2024 metų ji deklaravo šiuos žemės sklypus, kad gautų išmokas. Ieškovė teigė, kad ji kreipėsi su pretenzija į atsakovą, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė. Taip pat patvirtino, kad pamačiusi, jog jos laukas apsėtas žieminiais kviečiais 2022 metais, ji į policiją nesikreipė, tik patikslino deklaraciją. Atsakovas patvirtino, kad 2023 metais jis pamatė, kad pati ieškovė apsėjo didesnį sklypą, kuris yra tik ieškovės nuosavybė, todėl jis to sklypo jau nejudino, bet apsėjo kitą, kuris buvo bendroje dalinėje nuosavybėje su V. B., ir jį nukūlė.
Atsakovas V. B. gi teigia, kad tarp jo ir ieškovės buvo žodinis susitarimas, kuriuo jam buvo leista dirbti žemės sklypus, esančius greta V. B. žemės sklypo ir kurį taip pat dirbo V. B..
Kaip jau buvo nurodyta, jokių rašytinių susitarimų tarp ieškovės E. N. ir atsakovo V. B. dėl žemės naudojimo nėra. Po to, kai ieškovė nutraukė su G. K. panaudos sutartį, ji, tikėtina, leido žemę dirbti V. B.. Aplinkybę, kad ieškovė tokį leidimą buvo davusi, teismo manymu, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nuo žemės sklypų įsigijimo momento, 2020 metų rudens, ieškovė nekėlė jokių reikalavimų, pretenzijų atsakovui dėl jos žemės naudojimo. Ji patvirtino, kad iki 2024 metų tos žemės nei sėjo, nei prižiūrėjo. Kartu ieškovė patvirtino, kad ji deklaruodavo nacionalinei mokėjimų agentūrai atsakovo pasėtas kultūras jos žemės sklypuose ir už tai gaudavo išmokas, bei kaip nurodė atsakovas, galėdavo įsigyti ir žymėtą kurą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktos į bylą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateiktos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji 2023 metų rudenį įspėjo atsakovą V. B., kad žemės sklypai yra jos, žemės ūkio kultūros yra jos ir šios teisės ji niekam neperleido. Taip pat buvo teigiama, kad ji pasakė galimai V. B. giminaičiui, pati jo nepažįsta, kalbama, kad jis būsimas V. B. žentas, kad V. B. nekultų jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pasėtų javų.
V. B. šią aplinkybę pripažįsta iš dalies. Atsakovas tik pripažino, kad ieškovė informavo, kad ji ketina sklypą parduoti, todėl jis 2023 m. rudenį atskiro sklypo, kuris priklauso tik N. ir neapsėjo. Jokių įspėjimų iš ieškovės nedirbti ir kito sklypo, kuris buvo bendroje dalinėje nuosavybėje su V. B. jam nebuvo drausta. Pastebėtina ir tai, kad ieškovei buvo žinoma, kad 2023 metų rudenį V. B. jai priklausančios žemės sklypo 2111/3945 dalį buvo užsėjęs žieminiais kviečiais, daugkartiniai apdirbinėjo jos žemę. Kuomet grūdinės kultūros atsakovo V. B. buvo pasėtos 2023 metų rudenį, pretenzijų atsakovas iš ieškovės nesulaukė, į bylą tokie įrodymai nepateikti. 2024 metų rugpjūčio mėnesį, kai buvo javai nukulti, tik po to ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva neteisėtai nukultų jos pasodintų grūdinių kultūrų.
Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad ieškovė tuose žemės sklypuose būtų dirbusi ir būtų sėjusi kokias kultūras. Liudytojas ūkininkas D. N. patvirtino, kad jis nematė, kitų asmenų dirbusių E. N. žemės. Ten visą laiką dirbo V. B., o jo sumaišyti su kokiu kitu asmeniu negalima, nes jo traktorius išskirtinis.
Atsakovas tvirtina, kad žodiniu susitarimu ieškovė jam leido neterminuotam laikotarpiui naudotis žemės sklypais, todėl, norint pakeisti susitarimo sąlygas, būtina kitą šalį įspėti per protingą laiką. Žemės ūkyje tai yra daroma paprastai iki žemė pradedama ruošti naujai sėjai. Atsakovas tvirtina, kad jokių įspėjimų apie sutarties pakeitimą nei tiesiogiai iš ieškovės, nei per kitus asmenis negavo.
Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo dėl žemės naudojimosi greičiau buvo, nei jo nebuvo.
Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>).
Taigi, pripažinus, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. B. buvo žodinis susitarimas dėl žemės panaudos, pripažintina, kad prievoliniai santykiai tarp šalių tęsėsi nuo 2020 metų rudens iki 2024 m. rudens, kuomet atsakovas nukūlė derlių. Ieškovė pati šių žemės sklypų niekada pati neprižiūrėjo ir neskyrė jų priežiūrai jokių resursų, tai patvirtino ir teisme.
Atsakovas turėjo susitarimą ir su atsakove V. B., kad dirbs ir jai nuosavybė teise priklausantį sklypą ir šio susitarimo bei susitarimo su ieškove buvimo faktą patvirtina ir V. B. teikiamos paraiškos Nacionalinei mokėjimų agentūrai išmokoms gauti. Iš atsakovo pateiktų paraiškų matyti, kad joje nurodytas tik žemės sklypas priklausantis atsakovei V. B., ir nėra nurodyti ieškovei E. N. priklausantys žemės sklypai, nes deklaracijas ji teikė pati, pagal šalių susitarimą.
Aplinkybę, kad atsakovas V. B. dirbo (duomenys neskelbtini)žemės sklypus patvirtino ir atsakovai V. B. ir A. P. bei liudytoja R. K., liudytoju apklaustas D. N., kuris neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje. Liudytojas patvirtino, kad matė tuose laukuose dirbantį V. B., kuris dirbo ir ieškovei N. priklausančius žemės sklypus. Liudytojas paaiškino, kad jis nežino, kokiu pagrindu atsakovas juos dirbo, bet suklysti tikrai negalėjo, nes tik V. B. ten dirbo su traktoriumi John deere. Liudytojas D. N. patvirtino, kad jis niekada nematė, kad ten, tuos pačius žemės sklypus, dirbtų ir D. A.. Liudytojas paaiškino, kad 2023 metais ten sėjo ir kūlė atsakovas V. B., jis nematė, kad D. A. būtų persėjęs kultūras, bet tokios kalbos kaime buvo.
Teismas išklausė liudytoju D. A., tačiau jo parodymų teismo sprendime neaptarinės, nes jį laiko suinteresuotu asmeniu byloje, tad jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.
Dėl ieškovės argumentų prieš atsakovus V. B. ir A. P.
Iš esmės ieškovė pripažino, kad atsakovė V. B. neatliko jokių veiksmų dėl ieškovei priklausančių žemės sklypų apsėjimo ir kultūrų nuėmimo. Ši atsakovė tik yra tikroji žemės sklypo savininkė.
Tuo tarpu atsakovas A. P., aktyviai dalyvavo žemės įsigijimo procese. Jis nurodė žinantis, kur yra žemės sklypų ribos, jis surado atsakovą V. B., su kuriuo sutarė, kad apdirs V. B. priklausantį sklypą. Tad ieškovė nurodė, kad atsakovas A. P. yra kaltas dėl to, kad jis, nežinodamas gerai žemės sklypų ribų, neteisingai jas parodė V. B., dėl ko šis ir apdirbo ne tik V. B. priklausiusį žemės sklypą, bet ir ieškovei E. N. priklausiusius du žemės sklypus.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas A. P. būtų davęs nurodymus atsakovui V. B. ir dėl jos žemės sklypų. Ieškovė tik daro tokią prielaidą, kad tikėtina, atsakovas A. P., matydamas, jog greta esančių sklypų niekas nedirba, nutarė pasiūlyti B. juos apdirbti ir tokiu būdu užsidirbti.
Atsakovai V. B. ir A. P. kategoriškai nesutiko su ieškovės E. N. ieškiniu, nurodydami, kad ieškovė, teigdama, jog jie neteisėtais veiksmais padarė jai žalą, turi tai įrodyti, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė.
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQwLTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-240-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-240-1075/2019">e3K-3-240-1075/2019</a>).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Nors ieškovė tvirtino, kad ji su gyvenimo draugu D. A. apsėjo žemę savo grūdinėmis kultūromis, tačiau šios aplinkybės teisme niekas nepatvirtino. Ji teigia, kad nors ir matė, kad yra pasėti V. B. javai, tačiau D. A. perarė ir pasėjo savo grūdus. Tačiau šį derlių nukūlė V. B. ir ji patyrė žalą. Byloje liko nenustatyta, kada ir kas nukūlė javus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio 2.3670 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1d.).
Ieškovė atsiradusios žalos dydį paskaičiavo pati, pasikonsultavusi su agronomu, teismui pateikdama tik galutinę lentelę. Atsakovai kategoriškai nesutiko nei su žalos dydžiu, nei kad jie yra atsakingi dėl žalos.
Ieškovė nepateikė jokio pirminio dokumento, patvirtinančio grūdų, trąšų, herbicidų, pesticidų įsigijimą ir pan. Taigi ieškovė neįrodė, jog ji buvo įgijusi šias priemones ir kad jas panaudojo, todėl neįrodė ir žalos atsiradimo fakto bei dydžio. Teismui pripažinus, kad atsakovas sklypą dirbo teisėtai, ir ieškovei neįrodžius žalos fakto, nėra ir priežastinio ryšio, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkintas. Aplinkybę, jog atsakovai neteisėtais veiksmais padarė žalą, įrodyti privalėjo ieškovė. Atsakovui V. B. net trejus metus dirbant jai nuosavybės teise priklausančius sklypus, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų prieš jį ir tai tik patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo nusistovėję panaudos teisiniai santykiai, kurie tenkino abi puses.
Kaip teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Ieškovo pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą; ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tos aplinkybės įrodomos remiantis CPK 177 straipsnyje išvardytais leistinais įrodymais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovai pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovės E. N. 750,00 Eur atsakovams A. P. ir V. B. už byloje dalyvavusio advokato pagalbą bei 3150 Eur atsakovui V. B. už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą, tripliko parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose.
Vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu yra galimas maksimalus priteistinas dydis yra 5594,75 Eur (2237,9 x 2,5).
Pripažintina, kad atsakovo V. B. atstovo nurodytos išlaidos už rašytinių dokumentų parengimą 1600 Eur neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovo patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovas V. B. turi teisę į 3150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o P. ir V. B. į 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš ieškovės valstybei priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis), kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį atmesti.
Priteisti A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini)., iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3150 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662 ir paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
