E. B. pagal BK 249 str. 3 d., 25 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-189-1073/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2;

1.2.21.1.1; 1.2.28.8; 2.1.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševski (Zdzislav Tuliševski),

nuteistiesiems A. B., T. B., jų gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

nuteistajam S. A., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

nuteistajam Ž. Š., jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei,

nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

nuteistajam E. P., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

nuteistųjų S. G., D. B. gynėjui advokatui Dainiui Svirinavičiui,

nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

nuteistojo S. L. gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

nuteistojo K. P. gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui,

nuteistojo J. J. gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko, nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės, nuteistojo D. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo V. V. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistųjų S. A., Ž. Š., E. B., E. P. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdzislavo Tuliševski kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu

A. B. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių su drabužiais „Bulloch Gladiator“ vagystė Danijos Karalystėje) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Koegel“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje ir VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ vagystė Belgijos Karalystėje ir puspriekabės „Koegel“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė Belgijos Karalystėje) – laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė Belgijos Karalystėje) – laisvės atėmimu trejiems metams penkiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė Belgijos Karalystėje) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. ir nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. liepos 14 d.

T. B. nuteistas:

– pagal BK 249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, T. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. ir nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. liepos 14 d.

S. A. nuteistas:

– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2013 m. kovo 26 d.

Ž. Š. nuteistas:

– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams septyniems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Ž. Š. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams penkiems mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

V. V. nuteistas:

– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams vienam mėnesiui, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. V. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2013 m. birželio 28 d.

E. B. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams vienam mėnesiui, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. liepos 25 d.

S. G. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. G. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 25 d.

D. B. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su jūriniu konteineriu ir firmos „Blend“ drabužiais vagystė Danijos Karalystėje) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. sausio 17 d. iki 18 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. K. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. kovo 24 d.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. P.

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu trejiems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, K. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 19 d.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. L. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė VFR) – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. L. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

J. J. nuteistas:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. J. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2016 m. spalio 22 d. ir nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m liepos 14 d. laikant, kad J. J. atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

E. P. nuteistas:

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 297 straipsnio 1 dalį – 27 paromis arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, E. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, solidariai iš A. B., T. B., S. A. konfiskuota pagrobto turto vertė, t. y. 369 000 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota: iš Ž. Š. – 12 950 Eur, V. V. – 4500 Eur, E. B. – 2250 Eur, A. K. – 600 Eur, K. P. – 2500 Eur, S. L. – 6000 Eur, S. G. – 20 700 Eur, E. P. – 300 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taip pat konfiskuota: 2012 m. kovo 2 d. kratos metu Kaune, (duomenys neskelbtini), pas T. B. rasti ir paimti 14 500 Eur ir 2930 Lt, 2012 m. kovo 2 d. asmens kratos metu pas S. A. paimti 452 Lt, saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriuje.

Taip pat Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, dėl kurio dalies kasacinių skundų negauta:

A. B. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (24 nusikalstamos veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. B. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (24 nusikalstamos veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. A.:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė Belgijos Karalystėje) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje ir VFR) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (24 nusikalstamos veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. Š.:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (16 veikų), BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (17 veikų) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. V. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (5 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. B. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. G.:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (7 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ vagystė Belgijos Karalystėje) J. J. nutraukta.

D. U. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (1 nusikalstama veika), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (1 veika), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (1 veika), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. J. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (1 nusikalstama veika), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. N. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika), BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (1 nusikalstama veika) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (1 nusikalstama veika), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Z. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu taip pat priimti sprendimai dėl D. U., R. Z., D. Š. turto konfiskavimo; ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka nėra skundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas:

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. A. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. balandžio 14, 15 d. vilkiko „Scania“ ir puspriekabių „Van Hool“, „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. gegužės 7 d. vilkiko „Scania“ bei puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė), ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: S. A. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. balandžio 14, 15 d. vilkiko „Scania“ ir puspriekabių „Van Hool“, „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. gegužės 7 d. vilkiko „Scania“ bei puspriekabių „Stas“ ir „Scmitz“ vagystė), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

S. A. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki ketverių metų.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. A. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (17 nusikalstamų veikų), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

A. B., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. B. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (26 nusikalstamos veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir A. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams trims mėnesiams, ji paskirta atlikti pataisos namuose.

Panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. ir nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 12 d.

T. B., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl T. B. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (26 nusikalstamos veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir T. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl T. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. ir nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 12 d.

S. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. G. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 4 dalimis, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (6 nusikalstamos veikos) ir galutinė subendrinta bausmė S. G. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

E. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų aštuonių mėnesių.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl E. B. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 4 dalimis, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (7 nusikalstamos veikos) ir E. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu įskaičius į E. B. paskirtos bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką laikyta E. B. atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Ž. Š., nuteistam pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl Ž. Š. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 4 dalimis, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (17 nusikalstamų veikų) ir Ž. Š. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

V. V. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sušvelninta iki trejų metų.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. V. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (6 nusikalstamos veikos), pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir V. V. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.

A. K. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. lapkričio 11 d. puspriekabės vagystė VFR) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui.

Nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2011 m. sausio 31 d. puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. K. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams keturioms dienoms.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu įskaičius A. K. į paskirtos bausmės laiką laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, laikyta A. K. atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) taikymo A. K..

S. L. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2012 m. sausio 31 d. vilkikų ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2012 m. vasario 26, 27 d. vilkikų ir puspriekabių vagystė VFR) ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. L. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir S. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 8 punktu, S. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 17 d. (1 para).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota: iš A. B. – 48 620 Eur, iš T. B. – 48 620 Eur, iš S. A. – 23 680 Eur.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 3 dalimis, išieškota proceso išlaidų: iš A. B. – 607,30 Eur, T. B. – 607,30 Eur, S. A. – 303,65 Eur, Ž. Š. – 303,65 Eur, V. V. – 303,65 Eur, E. B. – 303,65 Eur.

Kitos nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

Nuteistųjų D. B. ir E. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. U. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2010 m. spalio 11 d. dviejų puspriekabių su jūriniais konteineriais vagystė Danijos Karalystėje), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. B., pravarde D., T. B., pravarde Č., ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, 2010 m. pradžioje dėl savanaudiškų paskatų – siekdami nusikalstamai praturtėti – iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B.. A. B. nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotam nusikalstamam susivienijimui sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, o T. B. dalyvavo jo veikloje. A. B. ir T. B. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A., pravarde S., D. Š., pravarde Š., (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. T., pravarde D., (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., pravarde V., Ž. Š., pravarde Ž., E. B., pravarde E., S. G., S. A., V. V., Ž. Š., E. B., S. G. nieko nežinant apie tai, kad tai ginkluotas nusikalstamas susivienijimas, sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J., pravarde Ž., R. S., pravarde R., G. B., R. N., P. R., S. L., pravarde S., A. K., pravarde A., R. Z., pravarde A., K. P., pravarde A., J. J., pravarde S., V. K. (dėl kurio Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), A. B., pravarde A., P. B., R. G., V. G., pravarde K., (dėl kurių priimti baudžiamieji įsakymai) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis. Be to, tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. ir A. B., neturėdami leidimo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose: A. B. ir T. B. nuo 2010 m. vasaros, neturėdami leidimo, laikė du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „Walther“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, 2 vnt. „RG-42“ markės kovinių puolamųjų skeveldrinių rankinių granatų su degtuvais UZRGM, prie namų adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas; po to, perdavę saugoti T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name, Kaune, (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name, Kaune, (duomenys neskelbtini).

2. A. B., vadovaudamas ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams (juose dalyvaudavo ir T. B.), vykusiems pas T. B. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, įgyjami ir dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.), svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai, renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pasirengti nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos, skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas, koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką. A. B. su T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą dėl paieškos, ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus. Be to, T. B. ir pats asmeniškai su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis dalyvaudavo didelės vertės svetimo turto vagystėse. Taip A. B., organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, 2010–2012 m. laikotarpiu vadovaudamas šiam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais padarė nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. T. B., organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, 2010–2012 m. laikotarpiu asmeniškai dalyvaudamas šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais ir kitais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis padarė nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais A. B. ir T. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.

3. S. A., pravarde S., 2010 m. dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus kartu su D. Š., pravarde Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. T., pravarde D. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., pravarde V., Ž. Š., pravarde Ž., E. B., pravarde E., S. G., pravarde D., tapo A. B., pravarde D., T. B., pravarde Č., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą dėl paieškos, organizuoto bei A. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams – didelės vertės svetimo turto vagystėms daryti dalyviu (S. A. nieko nežinant apie tai, kad tai yra ginkluotas nusikalstamas susivienijimas). S. A. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.), svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai, renkama 10 proc. nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pasirengti nusikaltimams (transporto, ryšio priemonėms, įrankiams įgyti, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos, skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas, koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, S. A. su A. B., T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą dėl paieškos, užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, padėdavo surasti atskiriems nusikaltimams daryti vilkikų vairuotojus, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas. S. A. 2010–2012 m. laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J., pravarde Ž., R. S., pravarde R., R. N., P. R., A. K., pravarde A., K. P., pravarde A., J. J., pravarde S., V. K. (dėl kurio Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z., pravarde A., S. L., pravarde S., G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), A. B., pravarde A., P. B., R. G., V. G., pravarde K., (dėl kurių priimti baudžiamieji įsakymai) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, nustatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.

4. Ž. Š., pravarde Ž., E. B., pravarde E., V. V., pravarde V., S. G., pravarde D., 2010 m. rudenį dėl savanaudiškų paskatų – siekdami nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus kartu su D. Š., pravarde Š., (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. T., pravarde D., (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), tapo A. B., pravarde D., T. B., pravarde Č., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą, organizuoto bei A. B. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams – didelės vertės svetimo turto vagystėms daryti dalyviais (Ž. Š., E. B., V. V. ir S. G. nieko nežinant apie tai, kad tai yra ginkluotas nusikalstamas susivienijimas). Dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje Ž. Š., E. B., V. V. su T. T., D. Š. buvo atsakingi už transporto priemonių ir didelės vertės turto suradimą bei grobimą Europos Sąjungos šalyse, durelių ir užvedimo spynelių išlaužimą, GPS navigacijų suradimą ir pašalinimą, pagrobto turto pergabenimą į Lietuvos Respubliką panaudojant netikrus valstybinius numerio ženklus ir suklastotus dokumentus, grobiamų transporto priemonių vairuotojų veiksmų koordinavimą vagysčių ir turto pergabenimo metu. S. G., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, užtikrindavo puspriekabių su vertingu kroviniu vagystėms būtinų vilkikų suteikimą, vilkikų vairuotojų samdymą, pagrobtų transporto priemonių pargabenimą, pagrobtų transporto priemonių bei turto saugojimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą. Ž. Š., E. B., V. V., S. G. 2010–2012 m. laikotarpiu, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J., pravarde Ž., R. S., pravarde R., R. N., P. R., A. K., pravarde A., K. P., pravarde A., J. J., pravarde S., V. K. (dėl kurio Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z., pravarde A., S. L., pravarde S., G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), A. B., pravarde A., P. B., R. G., V. G., pravarde K., (dėl kurių priimti baudžiamieji įsakymai) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, nurodytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, V. V. – taip pat ir nusikaltimą, nurodytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais Ž. Š., E. B., V. V. ir S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 249 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, D. B. ir D. U., veikdami bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu (vairuotoju), dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: 2010 m. liepos mėnesį, susitarę su tyrimo nenustatytu asmeniu, turinčiu vairuoti vilkiką „Volvo“, Danijos Karalystėje pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu, D. U. su D. B. automobiliu „VW Golf“ išvyko į Danijos Karalystę, kur Vailės (Vejle) mieste surado tinkamą pagrobti puspriekabę. 2010 m. liepos 16 d. apie 3.44 val. nakties metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vairuojančiam vilkiką „Volvo“, atvykus į sutartą vietą (duomenys neskelbtini), Vailės m., Danijos Karalystėje, D. U. nurodė vairuotojui prisikabinti prie vilkiko „Volvo“ puspriekabę (valst. numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo pakrautas jūrinis konteineris, id. Nr. (duomenys neskelbtini), su firmos „Blend“ moteriškais ir vyriškais drabužiais, priklausančiais firmai „(duomenys neskelbtini)“, 1 000 000 Danijos kronų, 463 333 Lt (134 190,51 Eur) vertės, kurią vairuotojas prikabino prie minėto vilkiko, bei tas pats tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Volvo“ su pagrobta puspriekabe ir joje esančiu jūriniu konteineriu, lydimas automobiliu „VW Golf“ važiuojančių D. U. ir D. B., nuvažiavo į Lietuvą, kur pagrobta puspriekabė su jūriniu konteineriu ir jame esančiu firmos „Blend“ drabužių kroviniu buvo pastatyta angare (duomenys neskelbtini), Kauno r. Vėliau pagrobta puspriekabė buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui, o pagrobtas krovinys išdalytas ir iš dalies realizuotas. Taip D. B., D. U. ir tyrimo nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupe, padarė turto, priklausančio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė viršija 1 000 000 Danijos kronų (463 333 Lt, arba 134 190,51 Eur), pagrobimą, padarydami didelę – 463 333 Lt (134 190,51 Eur) žalą. Tokiais savo veiksmais D. B. ir D. U. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

6. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), G. B. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, A. B. organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, o T. B., S. A., D. Š., S. G., D. U. ir G. B. padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei su S. A. užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė T. B. ir D. Š. su D. U. vykti į Danijos Karalystę pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į Danijos Karalystę bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 m. spalio mėn. T. B., D. Š. su D. U. automobiliu „Ford Galaxy“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Ellar mstl., VFR, iš ten, pakeitę sugedusį automobilį „Ford Galaxy“ į „VW Golf“, nuvyko į Danijos Karalystę, kur Odensės (Odense) miesto Fraugde rajone surado tinkamą pagrobti puspriekabę su joje esančiu jūriniu konteineriu. T. B. ir D. Š. pranešus S. G. apie susitikimo vietą, pastarasis nurodė G. B. S. G. UAB „R“ priklausančiu vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ iš Hamburgo m., VFR, vykti į Danijos Karalystę, kur sutartoje vietoje laukė D. Š., T. B. ir D. U.. G. B. atvykus į sutartą vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti D. Š., T. B. ir D. U. pavogti daniški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. spalio 11 d. apie 00.16 val. D. Š. G. B. vairuojamu vilkiku nuvyko į (duomenys neskelbtini), Odensės m., Danijos Karalystėje, T. B. netoliese stebėjo aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, o D. U. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), Odensės m., kur turėjo būti atgabenta pagrobta puspriekabė. D. Š. ir G. B. vilkiku privažiavus prie grobiamos puspriekabės „Van Hool“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrautos jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabinus puspriekabę su konteineriu prie vilkiko ir pakeliui paėmus T. B., visi nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą – automobilių aikštelę Odensės m., (duomenys neskelbtini), kur laukė D. U.. Specialiomis žirklėmis nukirpę puspriekabėje pakrauto jūrinio konteinerio spyną bei apžiūrėję ten esantį krovinį, T. B., D. Š. ir D. U. nusprendė pagrobti kitą puspriekabę su vertingesniu kroviniu. Tuomet nuo vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo atkabinta ir aikštelėje palikta pagrobta puspriekabė „Van Hool“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini), o G. B. buvo nurodyta sugrįžti į (duomenys neskelbtini), Odensės miestą, ir iš ten pagrobti kitą puspriekabę. 2010 m. spalio 11 d. apie 00.43 val., T. B., D. U. ir D. Š. automobiliu „VW Golf“ nuvykus į kitą iš anksto sutartą vietą, G. B. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ privažiavo prie puspriekabės „Kedeldragter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios firmai „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios buvo pakrautas jūrinis konteineris (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabino ją prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kurioje laukė D. Š., D. U. ir T. B.. Apžiūrėjus konteineryje esantį krovinį – darbinius drabužius „Bulloch Gladiator“, buvo nuspręsta, kad jis tinkamas. Mobiliuoju ryšiu pranešus A. B. ir S. G. apie į Lietuvą siunčiamą vilkiką su pagrobta puspriekabe ir kroviniu, D. Š., D. U. ir T. B. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į Ellar mstl., VFR, o G. B. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe „Kedeldragter“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrauta konteineriu (duomenys neskelbtini) su jame esančiu darbinių drabužių „Bulloch Gladiator“ kroviniu, 67 234,35 JAV dolerio (166 687,40 Lt, arba 48 275, 89 Eur) vertės, nuvyko į Lietuvą. Pakeliui G. B. susitiko su S. G. ir šis užpildė krovinio dokumentus (CMR) bei lydėjo G. B. iki Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), kur S. G. UAB „M“ teritorijoje buvo palikta pagrobta puspriekabė su konteineriu. Vėliau puspriekabė „Kedeldragter“ A. B., T. B. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui už 4000 Eur, o krovinys buvo išdalytas tarp nusikaltimo dalyvių ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., organizavo didesnės nei 67 234,35 JAV dolerio (166 687,40 Lt, arba 48 275,89 Eur) vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., S. G., D. U. ir G. B. padarė didesnės nei 67 234,35 JAV dolerio (166 687,40 Lt, arba 48 276 Eur) vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o D. U. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, G. B. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., S. A., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., S. G., tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, o T. B., S. A., V. V., S. G. padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė T. B. ir T. T. su V. V. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į VFR bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 m. spalio mėn. E. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR, Ellar mstl., kur susitiko su D. Š., T. B. ir D. U., atvažiavusiais automobiliu „Ford Galaxy“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelias dienas VFR Frankfurto miesto apylinkėse ieškoję tinkamų pagrobti puspriekabių D. Š., E. B. ir D. U. automobiliu „VW Passat“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Lietuvą, o T. B., T. T. ir V. V. kelias dienas VFR Limburgo m. apylinkėse tęsė tinkamų pagrobti puspriekabių paiešką. Tuo metu į VFR A. B. nurodymu S. G. atsiuntė UAB „R“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vairuotoju. Netoli Limburgo miesto viename iš pramoninių rajonų T. B., T. T. ir V. V. surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, po to SMS žinute nurodė tyrimo nenustatytam vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ vairuotojui atvykti reikiamu adresu. Šiam atvažiavus, ant vilkiko buvo uždėti T. B., T. T. ir V. V. pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 15 d. 23.25 val. iki 16 d. 11.15 val. T. T. įsėdo į vilkiką ir kartu su vairuotoju privažiavo prie adresu: (duomenys neskelbtini), esančios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, pakrautos 100 000 Eur vertės 13 815 kg maisto produktų kroviniu. T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas prikabino puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą pas T. B. ir V. V., kurie netoliese stebėjo aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų. T. B. apieškojo puspriekabę-šaldytuvą, ar nėra GPS įrangos, ją suradęs nuplėšė, o T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius ir nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, su joje pakrautu 100 000 Eur vertės 13 815 kg maisto produktų kroviniu nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur pastatė puspriekabę-šaldytuvą S. G. UAB „M“ teritorijoje Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini). Tuomet maisto produktų krovinys tarpininkaujant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui Kauno „Urmo“ bazėje. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., V. V., T. T., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 100 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., V. V., S. G. padarė didesnės nei 100 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., S. G. ir V. V. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

8. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., V. V., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė VFR po 2010 m. spalio 16 d. naktį padarytos puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su maisto produktų kroviniu vagystės likusiems T. B., T. T. ir V. V. pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu, surado tyrimo nenustatytą vairuotoją ir nurodė šiam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į VFR, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Golf“, VFR valstybiniais numeriais, važinėdami po VFR miestų pramoninius rajonus, Sindorfo m. surado tinkamą pagrobti puspriekabę, pakrautą 22 t plieno. Tuo metu A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į VFR buvo atvykęs ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, T. B., T. T. ir V. V. parduotuvėje įgijo dažų bei nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ T. T. uždėjo pavogtus vokiškus valstybinius numerius. Tuomet, T. B. ir V. V. netoliese stebint aplinką, kad įspėtų dėl galimo pavojaus, 2010 m. spalio 18 d. nuo 21.30 val. iki 19 d. 01.30 val. T. T. su vairuotoju vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie puspriekabės „Meusburger/MPS-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), prikabino ją prie vilkiko. Pribėgęs V. V. dažais uždažė reklaminius užrašus ant puspriekabės tento, o T. B. apieškojo puspriekabę, ieškodamas GPS įrangos. T. B., T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tuomet A. B. nurodė Lietuvoje esantiems asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š., D. U. vykti į Lenkijos Respubliką, ten sutartoje vietoje pasitikti ir iki Lietuvos Respublikos palydėti pagrobtą puspriekabę su vertingu kroviniu. Tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe „Meusburger/MPS-3“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 10 000 Eur vertės, priklausančia VFR kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, pakrauta 22 t 100 000 Eur vertės plieno, priklausančio VFR firmai „(duomenys neskelbtini)“, lydimas automobiliu „Ford Galaxy“ važiuojančių V. V., T. T. ir T. B., nuvažiavo link Lietuvos Respublikos. Lenkijos Respublikos Lomžos miesto apylinkėse esančioje degalinėje asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š. ir D. U. susitiko su T. B., T. T. ir V. V. bei vilkiko vairuotoju. Iš šios degalinės vairuotojas vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe, pakrauta plieno kroviniu, lydimas automobiliais „Ford Galaxy“ ir „VW Passat“ važiuojančių V. V., T. T., T. B., D. Š., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. U., nuvyko į saugomą stovėjimo aikštelę Kauno r., (duomenys neskelbtini). Po to plieno krovinys buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims už 100 000 Lt (28 962 Eur) viršijančią sumą. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., S. A., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, V. V., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 110 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., V. V. padarė didesnės nei 110 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A. ir V. V. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

9. Be to, A. B., būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė D. Š. ir T. T. su V. V. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, pasamdė vairuotoją A. K. ir nurodė šiam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į VFR, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 m. lapkritį D. Š., T. T. ir V. V. automobiliu „Ford Galaxy“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR, kur Zosto (Soest) mieste surado tinkamą pagrobti puspriekabę „Koegel“ su joje esančiu automobilių BMW variklių kroviniu. Parą prieš vagystę A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į VFR atvyko A. K., kuris atvežė kelis komplektus netikrų lietuviškų transporto priemonių valstybinių numerio ženklų. Pranešus SMS žinute A. K. apie susitikimo vietą, D. Š., T. T. ir V. V. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. A. K. vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. 23.00 val. iki 11 d. 7.00 val., D. Š. ir T. T. netoliese stebint aplinką, kad įspėtų dėl galimo pavojaus, V. V. su A. K. vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie „Mercedes Benz“ atstovų įmonės teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini) Soest, stovinčios puspriekabės „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), prikabino puspriekabę prie vilkiko, po to nuvyko į iš anksto sutartą susitikimo vietą. Joje D. Š., T. T., V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe „Koegel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia „(duomenys neskelbtini)“, pakrauta 230 000 Eur vertės automobilių BMW variklių kroviniu, nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, o V. V., T. T. ir D. Š. liko VFR ieškoti kito tinkamo pagrobti turto. Lietuvoje pagrobta puspriekabė ir krovinys A. B. nurodymu buvo pastatyti Kaune, (duomenys neskelbtini), vėliau A. B. nurodymu paslėpti sandėlyje, Kaune, (duomenys neskelbtini), ir ten laikomi iki 2012 m. kovo 31 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o tuo metu A. B., T. B., S. A. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, rūpinosi pagrobto turto realizavimu. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., S. A., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 230 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., V. V., A. K. padarė didesnės nei 230 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., V. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o A. K. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

10. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., E. B., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė Ž. Š. ir T. T. su E. B. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir organizavo šio kelionę į VFR, nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į VFR bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 m. gruodžio mėn. E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR, kur nakties metu Hamo (Hamm) mieste, (duomenys neskelbtini), surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje esančiu maisto produktų kroviniu. Tuo metu A. B. nurodymu S. G. į VFR buvo atsiuntęs tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. G. UAB „R“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, E. B., T. T. ir Ž. Š. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. gruodžio 13 d. nuo 0.00 val. iki 5.00 val., T. T. ir E. B. netoliese stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. su vairuotoju vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į Hamo m., (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz/SKO 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), prikabino ją prie vilkiko, po to nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą Bėneno (Bönen) mieste, (duomenys neskelbtini), kur T. T., E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta 45 000 Eur vertės puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančia Vokietijos firmai „(duomenys neskelbtini)“, pakrauta 68 000 Eur vertės maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo link Lietuvos Respublikos. 2010 m. gruodžio 13 d. apie 13.15 val. Lenkijos Respublikoje, apie 44 km nuo VFR sienos, netoli Pozrzadlo miesto esančioje degalinėje „Nevada“, T. T., Ž. Š., E. B. susitiko su T. B., D. U., S. A., lydinčiais pačių pagrobtus balninį vilkiką su puspriekabe. D. U. užlipo ant pagrobtos puspriekabės „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršaus ir nuplėšė palydovinio ryšio anteną. Tuomet vilkikas su pagrobta puspriekabe dėl saugumo buvo perstatyti į už 30–40 km esančią kitos degalinės aikštelę ir 2010 m. gruodžio 14 d. tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“, pakrauta maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo į Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), kur A. B. nurodymu buvo pastatytas S. G. UAB „M“ teritorijoje. Paros laikotarpiu maisto produktų krovinys A. B., T. B., S. A., D. Š. buvo perkrautas į S. G. suteiktą transportą, po to nugabentas į Kauno „Urmo“ bazės sandėlius, kur tarpininkaujant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui už ne mažesnę kaip 50 000 Lt (14 481 Eur) sumą. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T., E. B., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 113 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G. padarė didesnės nei 113 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

11. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. K. ir K. P. (A. K. ir K. P. su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą,valstybinius numerius ir dokumentus, nurodė Ž. Š., T. T. su E. B. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, pasamdė vairuotojus A. K. ir K. P. bei organizavo jų išvykimą į VFR, nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei ir organizuoti šio vilkiko bei vairuotojo A. K. kelionę į VFR, taip pat užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 m. sausio mėn. E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR. Tuo pačiu metu A. B. nurodė S. G. suteikti UAB „R“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, kuriuo A. B. nurodymu A. K. išvyko į VFR, kur laukė tolesnių T. T., E. B. ir Ž. Š. nurodymų. Taip pat į VFR A. B. išsiuntė K. P., kurį pasitiko E. B., Ž. Š. ir T. T.. Frankfurto prie Maino miesto apylinkėse E. B., Ž. Š. ir T. T. firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Pranešus SMS žinute A. K. ir K. P. apie susitikimo vietą, E. B., T. T. ir Ž. Š. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojams vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet K. P. buvo parodyta vogti tinkama puspriekabė-šaldytuvas ir nurodyta jam bei A. K. prie vilkiko prisikabinti minėtą puspriekabę. 2011 m. sausio 31 d. nakties metu, E. B., T. T. ir Ž. Š. netoliese stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, A. K. ir K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), Langgons, privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), prikabino ją ir grįžo į vietą, kur laukė Ž. Š., T. T. ir E. B.. T. T. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. su K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia firmai „(duomenys neskelbtini)“, lydimi automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., išvyko į Lietuvos Respubliką, kur puspriekabė-šaldytuvas A. B. ir S. G. nurodymu buvo pastatyta Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „M“ teritorijoje. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T., Ž. Š., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P., A. K., organizavo didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą, o T. B., Ž. Š., E. B., S. G., K. P., A. K. padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., Ž. Š., E. B., S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, K. P., A. K. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

12. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. B., Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), A. B. (dėl kurio priimtas baudžiamasis įsakymas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), R. G. (dėl kurio priimtas baudžiamasis įsakymas), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, nurodė S. A. iš A. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius, pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 m. pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 22 d., S. A. Kaune susitiko su A. B. ir užsakė pas jį pagaminti netikrus vilkiko ir puspriekabės valstybinius numerio ženklus. A. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas jai lapuke surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą nurodytu laikotarpiu, Kauno m. G. G. susitiko su R. G. ir perdavė jam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialiais įrankiais – pasitelkdamas presą, metalines raides ir skaičius, metalines plokštes, lipnią juostą ir dažus, garažo Nr. 34, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Kaune pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–44,02 Eur). Kaune įgijusi iš R. G. netikrus valstybinių numerių ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Pagamintus netikrus valstybinius numerių ženklus nurodytu laikotarpiu paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo A. B. Kauno m. pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 250 Lt (72,41 Eur) už kiekvieną, valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. S. A. minėtus netikrus valstybinius numerius perdavė A. ir T. B., kurie 2011 m. vasario mėn. Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių valstybinių numerio ženklų komplektą T. T.. Tuomet Ž. Š. ir P. R. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. T. nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gabendamas netikrus valstybinius numerio ženklus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR, kur Kelno priemiestyje paliko vilkiką „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ž. Š., P. R. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvyko į Belgijos Karalystę, kur surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Nuo 2011 m. vasario 22 d. 17.00 val. iki 2011 m. vasario 23 d. 5.30 val. Ž. Š., T. T. ir P. R. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovinčio vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), kur Ž. Š. specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, po to abu nuo vilkiko atkabino puspriekabę, kurios neketino vogti. P. R. vairavo pagrobtą vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o T. T. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į Unnos m., VFR, pramoninį rajoną, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. 2011 m. vasario 23 d. naktį (duomenys neskelbtini), Unnos m., T. T. ir Ž. Š. apžiūrėjo puspriekabę „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), patikrino, ar nėra palydovinės įrangos, ir nurodė P. R. prikabinti ją prie vilkiko. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prikabino ją prie vilkiko, o T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko belgiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės vokiškus numerio ženklus – į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), nurodė P. R. važiuoti link Lietuvos. P. R. vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), 35 000 Eur vertės, priklausančia VFR firmai „(duomenys neskelbtini)“, pakrauta 33 vnt. padėklų su užšaldytais pyragaičiais, 5000 Eur vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo link Lietuvos, tačiau 2011 m. vasario 24 d. apie 10.00 val. greitkelyje Nr. 12, 6,1 km iki VFR ir Lenkijos Respublikos sienos, automobilių stovėjimo aikštelėje „Skaby“, vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R., A. B., G. G., R. G. organizavo didesnės nei 40 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š. ir P. R. padarė didesnės nei 40 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, P. R. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

13. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. B., Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu P. R. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. 2011 m. vasario 24 d. apie 10.00 val. greitkelyje Nr. 12, 6,1 km iki VFR ir Lenkijos Respublikos sienos, pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., Ž. Š. ir P. R. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VFR nuvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. vasario 25 d. nakties metu, P. R. atokiau stebint aplinką, Ž. Š. ir T. T. nuėjo prie Antverpeno mieste, (duomenys neskelbtini), stovinčio vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe, pakrauta tuščiu jūriniu konteineriu, kur Ž. Š. specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Grįžus pas P. R., T. T. liepė jam ir Ž. Š. eiti prie vilkiko. P. R. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, kur Ž. Š. atkabino nuo vilkiko nereikalingą puspriekabę, kurios neketino vogti, o P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 94 000 Eur vertės, nuvažiavo į sutartą vietą VFR, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š.. P. R. laukiant sutartoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Ž. Š. ir T. T. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Unnos miesto pramoniniame rajone suradus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, Ž. Š. ir T. T. nurodė P. R. vilkiku „Scania“ atvykti į jos stovėjimo vietą. 2011 m. vasario 26 d. nakties metu, (duomenys neskelbtini), Unnos mieste, „Lidl“ automobilių aikštelėje, T. T. ir Ž. Š. parodė P. R. puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), liepė ją prikabinti prie vilkiko ir vykti Lietuvos kryptimi į sutartą vietą, o patys nuvažiavo į atokesnę vietą stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 20 000 Eur vertės, priklausančios VFR firmai „(duomenys neskelbtini)“, prikabino ją prie vilkiko ir nuvažiavo į sutartą vietą, kur susitiko su Ž. Š. ir T. T.. Sumokėjus kelių mokesčius, P. R. vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros ne mažesnės nei 114 000 Eur vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo link Lietuvos, tačiau vietovėje 39167 Hole Burde, Irxleben r., VFR, greitkelyje A 2,96, vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu P. R., organizavo didelės – 114 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š. ir P. R. padarė didelės – 114 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, P. R. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

14. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. B., Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė Ž. Š. ir T. T. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu, nurodė S. G. saugoti pagrobtą puspriekabę su kroviniu savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. 2011 m. vasario 26 d. 39167 Hole Burde, Irxleben r., greitkelyje A 2,96, pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir Ž. Š., išsiuntę P. R. į Lietuvą, automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo į Kelno m., VFR apylinkes, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje esančiu maisto produktų (sausainių) kroviniu. Tuomet Ž. Š. nuvežė T. T. iki vilkiko „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjimo vietos, pakeliui pavogę vokiškus valstybinius numerius, kuriuos uždėjo ant vilkiko. Palikę aikštelėje automobilį „Ford Mondeo“, T. T. ir Ž. Š. persėdo į vilkiką „Renault Premium“ ir 2011 m. kovo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Kelno m., kur 1.07–1.22 val. laikotarpiu prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ (VIN (duomenys neskelbtini)), priklausančią firmai „(duomenys neskelbtini)“, po to grįžo į aikštelę prie palikto automobilio. T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko „Renault Premium“ valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius – į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, apžiūrėjo puspriekabę, ar nėra GPS įrangos, o ją radę sunaikino. T. T., lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio Ž. Š., nuvairavo vilkiką su pavogta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ į aikštelę, kur paliko parai stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną, pranešus SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtą puspriekabę ir susitarus susitikti Lenkijos Respublikoje prie Lomžos m. esančioje degalinėje „Orlen“, T. T. vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu, bendros ne mažesnės nei 250 MGL vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio Ž. Š., nuvažiavo iki degalinės „Orlen“ netoli Lomžos m., kur susitiko su A. B. ir T. B.. Gavęs iš A. B. pinigų kelionei ir kurui T. T. vilkiku „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, lydimas A. B., T. B. ir Ž. Š., nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur pagal susitarimą jų laukė ir į vilkiką persėdo S. A.. Pastarasis nuvairavo vilkiką „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje esančiu sausainių kroviniu į (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., kur paliko UAB „M“ teritorijoje. Vėliau A. B., T. B. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nurodymu S. A. iš (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., nuvairavo vilkiką „Renault Premium“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje esančiu sausainių kroviniu į Kauno „Urmo“ bazę adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur krovinys tarpininkaujant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Pagrobta puspriekabė-šaldytuvas S. A. buvo vėl atgabenta į UAB „M“ teritoriją, o vėliau A. B., T. B., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š. ir S. G. padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. ir S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

15. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atsikirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją Anicetą ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę. T. T., Ž. Š. ir vairuotojas Anicetas Antverpeno m. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Nuo 2011 m. kovo 19 d. 19.00 val. iki 2011 m. kovo 21 d. 6.00 val., palikę vairuotoją Anicetą automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500–700 m nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovinčio (duomenys neskelbtini), Antverpeno m., kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui Anicetui nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės kaip 250 MGL vertės, priklausantį Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į sutartą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie Belgijos ir Nyderlandų Karalysčių sienos, Nyderlandų Karalystės pusėje. Šioje vietoje pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas stebėti, ar nėra sekamas policijos, ir kelių dienų laikotarpiu buvo surastas policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą, o T. B. ir Ž. Š. padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B. ir Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

16. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją Anicetą ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š. ir T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę. Pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. T., Ž. Š. ir Anicetas Antverpeno m. surado kitą tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Nuo 2011 m. kovo 21 d. 18.00 val. iki 2011 m. kovo 22 d. 4.30 val., palikę vairuotoją Anicetą automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500–700 m nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovinčio (duomenys neskelbtini), Antverpeno m., kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui Anicetui nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 39 000 Eur vertės, į sutartą aikštelę Genko m., Belgijos Karalystėje. Susitikus sutartoje vietoje, pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas parai stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną, Ž. Š. pakeitus vilkiko belgiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus, tyrimo nenustatytas vairuotojas Anicetas pagrobtu vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo į sutartą vietą Unnos m., VFR, kur laukė nurodymų. 2011 m. kovo 25 d. pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo panaudotas puspriekabės vagystės metu, po to pergabentas į Lietuvos Respubliką realizuoti, tuo užsiėmė A. B., T. B. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didelės – 39 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B. ir Ž. Š. padarė didelės – 39 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais veiksmais A. B., T. B. ir Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

17. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją Anicetą ir K. P., organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., T. T., E. B., V. V. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei, užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, S. G. suteikus UAB „R“ priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, K. P. šiuo vilkiku, o E. B. ir V. V. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR, kur Ellar m. susitiko su Ž. Š. ir T. T., nuo 2011 m. kovo 21 d. 18.00 val. iki 2011 m. kovo 22 d. 4.30 val. Antverpeno m., Belgijos Karalystėje, pagrobusiais vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasitarimo metu nusprendę pagrobti dvi puspriekabes, E. B., Ž. Š., T. T. ir V. V. dviem automobiliais „Ford Mondeo“ nuvyko į Unnos m., VFR, pramoninį rajoną, kur firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), rado tinkamas grobti puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV 24“, po to SMS žinutėmis nurodė vairuotojams Anicetui ir K. P. į sutartą vietą Unnos m. atvairuoti balninius vilkikus „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ ir „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojams atvykus, E. B. liko su tyrimo nenustatytu Anicetu, o V. V., T. T., Ž. Š. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo iki firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, kur parodė K. P. pagrobti skirtas dvi puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV 24“. Ž. Š. liko prie puspriekabių-šaldytuvų stebėti aplinkos, o V. V., K. P. ir T. T. grįžę prie savo vilkikų nurodė vairuotojams važiuoti atitempti vienos iš puspriekabių. E. B., V. V. ir T. T. likus stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, 2011 m. kovo 25 d. 2.45 val. K. P. ir Anicetas vogtu vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo į firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (duomenys neskelbtini), Unnos m., VFR, kur prie vilkiko prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 72 099,01 Eur vertės, priklausančią bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pakrautą šaldytų bandelių kroviniu, 7150,08 Eur vertės, priklausančiu firmai „(duomenys neskelbtini)“, po to nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur laukė E. B., V. V. ir T. T.. Pastarieji perkabino pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo vilkiko „Scania“ prie vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, po to K. P. ir Anicetas vilkiku „Scania“ nuvažiavo į firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kur prie vilkiko prikabino antrą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 72 099,01 Eur vertės, priklausančią bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pakrautą 7150,08 Eur vertės šaldytos tešlos kroviniu, priklausančiu firmai „(duomenys neskelbtini)“, po to nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur jų laukė bendrininkai. Laukdami grįžtančių vairuotojų, T. T., V. V. ir E. B. apžiūrėjo pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinius numerio ženklus į lietuviškus. Anicetui ir K. P. atgabenus antrą pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV 24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. T., V. V. ir E. B. apžiūrėjo, ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinius numerio ženklus į lietuviškus ir nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą. Tyrimo nenustatytam Anicetui vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvykus į Lietuvos Respubliką, T. T., V. V., E. B. ir paimtas iš firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos Ž. Š., pranešę SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtas puspriekabes, lydėjo vairuotojus dviem automobiliais „Ford Mondeo“. Pagrobtas vilkikas „Scania“ su dviem pagrobtomis puspriekabėmis-šaldytuvais A. B. nurodymu buvo pastatyti S. G. UAB „M“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., o vėliau A. B., T. B. ir S. G. buvo realizuoti D. M. už 15 000 Eur ir A. K. už tyrimo nenustatytą sumą, dalis šaldytų tešlos gaminių realizuota duonos ir bandelių kepyklai Lazdijuose, (duomenys neskelbtini). Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., T. T., V. V., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didelės – 158 498,18 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G., K. P. padarė didelės – 158 498,18 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o K. P. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

18. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais J. J. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją J. J., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur Genko miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Tuo pat metu A. B. į Belgijos Karalystę buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. Nuo 2011 m. balandžio 14 d. 18.00 val. iki 2011 m. balandžio 15 d. 18.00 val. D. Š. ir J. J. automobilyje „Opel Signum“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. ir E. B. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) stovinčio vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 43 312,50 Eur vertės, su puspriekabe „Van Hool“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 8000 Eur vertės, priklausančių Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. Š. specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius J. J. atsuktuvu užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe „Van Hool“ ir važiuoti į sutartą vietą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuvažiavo į apie 20 km atstumu esančią automobilių stovėjimo aikštelę adresu: (duomenys neskelbtini), Genko m. Aikštelėje palikę pagrobtą vilkiką ir puspriekabę stebėti, ar neseka policija, 2011 m. balandžio 15 d. D. Š., E. B., Ž. Š. ir J. J. Genko m. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Radus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą, J. J. D. Š., E. B., Ž. Š. buvo nuvežtas prie pagrobto vilkiko „Scania“ su puspriekabe. J. J. buvo nurodyta atkabinti ir palikti puspriekabę „Van Hool“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) aikštelėje (duomenys neskelbtini), Genko m., po to vilkiku „Scania“ vykti prie surastos puspriekabės-šaldytuvo, šią prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. 2011 m. balandžio 15 d. nuo 11.00 val. iki 20.52 val. J. J. vilkiku „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 41 160 Eur vertės, priklausančios Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, stovinčios (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko „Scania“ ir atvyko į sutartą stovėjimo aikštelę, tuo metu D. Š. nuvežė E. B. ir Ž. Š. į sutartą vietą, o pats nuvažiavo atokiau ir stebėjo aplinką. Ž. Š. ir E. B. patikrino, ar puspriekabėje nėra GPS navigacijos, pakeitė vilkiko ir puspriekabės belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą. J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros 84 472,5 Eur vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., išvyko į Lietuvos Respubliką, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. Lietuvoje vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas buvo nugabenti D. M. į Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), kur A. B. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, puspriekabė-šaldytuvas buvo parduota D. M. už 12 000 Eur, o vilkikas „Scania“ vėliau Kauno r. buvo parduotas T. P.. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., organizavo didelės – 92 472,50 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., Ž. Š., E. B. ir J. J. padarė didelės – 92 472,50 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., Ž. Š., E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, J. J. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

19. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją J. J., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystės Antverpeno ir Gento miestų apylinkes, kur 2011 m. gegužės 6 d. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į Belgijos Karalystę buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. Nuo 2011 m. gegužės 6 d. 17.45 val. iki 2011 m. gegužės 7 d. 10.00 val. D. Š. ir J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. ir E. B. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Dendermonde, stovinčio vilkiko „Scania PRT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 28 380 Eur vertės, su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 10 580 Eur vertės, priklausančių Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius J. J. atsuktuvu užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe ir važiuoti į sutartą vietą VFR, D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į VFR, kur sustojo tyrimo metu nenustatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šioje aikštelėje stebėti palikę pagrobtus vilkiką su puspriekabe, 2011 m. gegužės 8 d. Hanoverio miesto, VFR, apylinkėse D. Š., E. B., Ž. Š. ir J. J. ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Po paros grįžę prie aikštelėje paliktų vilkiko „Scania“ su puspriekabe, E. B., Ž. Š. pakeitė vilkiko belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), nurodė J. J. atkabinti ir palikti puspriekabę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuoti į sutartą vietą ir ten laukti nurodymų. Kelias dienas važinėdami po Hanoverio miesto, VFR, pramoninius rajonus, D. Š., E. B., Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 0.35 iki 6.50 val. D. Š., E. B., Ž. Š. nuvyko Isernhagen-Altwarmbuechen, (duomenys neskelbtini), kur, D. Š. stebint aplinką, E. B. ir Ž. Š. išardė teritoriją uždarančius automatinius vartus, po to visi nuvyko pas J. J. ir nurodė vilkiku važiuoti jiems iš paskos. Nuvykus į uždarą teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), Isernhagen-Altwarmbuechen, E. B. liko prie automatinių vartų, kad užtikrintų jų atidarymą vagystės metu, o J. J. parodžius reikiamą puspriekabę-šaldytuvą ir liepus ją prikalbinti ir nutempti į sutartą vietą, D. Š. ir Ž. Š. liko atokiau stebėti aplinkos. E. B. atidarius vartus, J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, prikabino ją ir nuvyko į sutartą vietą, kur Ž. Š. ir E. B. surado ir pašalino GPS navigacijos įrenginį, pakeitė pagrobtos puspriekabės-šaldytuvo valstybinį numerį iš vokiško į netikrą lietuvišką, nurodė J. J. vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešus A. B.. J. J. vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, kurių bendra vertė viršijo 28 380 Eur, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., atvažiavo į Kauno miesto apylinkes, kur paliko vilkiką aikštelėje. Vėliau pagrobtas vilkikas A. B. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduotas T. P. už 7000–9000 Eur, o pagrobta puspriekabė-šaldytuvas parduota D. M. už 12 000–13 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., D. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., organizavo didesnės nei 38 960 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., Ž. Š., E. B. ir J. J. padarė didesnės nei 38 960 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., Ž. Š., E. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, J. J. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

20. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką. 2011 m. gegužės 11 d. apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), Antverpeno mieste, T. T. priėjo prie vilkiko „Scania PRT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 33 000 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. pagrobtu vilkiku „Scania PRT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o T. T. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į Belgijos Karalystės Genko miestą. Palikę pagrobtą vilkiką aikštelėje stebėti, ar jo neieško policija, T. T. ir K. P., važinėdami po Genko miestą, surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 4.00 iki 6.00 val., T. T. likus atokiau stebėti aplinką, K. P. vilkiku „Scania PRT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), Genko miestas, prisikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ (vals. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančią Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, grįžo į sutartą vietą, iš kur lydimas T. T. nuvažiavo į VFR Acheno miestą. Ten esančioje aikštelėje T. T. pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, po to K. P. vilkiku „Scania PRT“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bendros didesnės nei 33 000 Eur vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio T. T., SMS žinute apie tai pranešus A. B., atvažiavo į Alytų, kur pagrobtus vilkiką su puspriekabe paliko UAB „D“ automobilių saugojimo aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus. Lietuvoje pagrobtas vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., S. A. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti T. P.. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P., organizavo didesnės nei 33 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A. ir K. P. padarė didesnės nei 33 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, K. P. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

21. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją J. J., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š. ir E. B. kartu su J. J. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur važinėdami po Genko ir Antverpeno miesto apylinkes pramoniniame rajone surado tinkamą grobti vilkiką „Scania“. Nuo 2011 m. gegužės 26 d. 17.00 val. iki 2011 m. gegužės 27 d. 5.00 val. atvykus netoli vilkiko stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), Antverpeno mieste, J. J. likus automobilyje stebėti aplinkos, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 63 000 Eur vertės, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Po to jie sugrįžo pas J. J. ir nurodė jam važiuoti vilkiku „Scania“, o E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo į Genko miesto pramoniniame rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pagrobtą vilkiką paliko parai stebėti, ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. pakeitus vilkiko „Scania“ valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į VFR. E. B. ir Ž. Š. tyrimo nenustatytoje vietoje VFR surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. Nurodžius SMS žinute J. J. adresą, kur jis turi atvairuoti vilkiką „Scania“, E. B. pasiliko prie automobilio „Ford Mondeo“ stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, o Ž. Š. įsėdo į atvažiavusio J. J. vairuojamo vilkiko „Scania“ kabiną ir kartu nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“, kurią kartu prikabino prie vilkiko, ir nuvažiavo į kitą vietą. Ten Ž. Š. pakeitė puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus ir nurodė J. J. vykti į Lietuvą, o pats su E. B. lydėjo pagrobtas transporto priemones automobiliu „Ford Mondeo“, apie tai SMS žinute pranešę A. B.. A. B. ir T. B. pasitiko J. J. vairuojamą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, bendros didesnės nei 63 000 Eur vertės, bei juos lydinčius E. B. ir Ž. Š. netoli Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, po to lydėjo iki Kauno r., kur pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Koegel“ A. B., T. B., S. A. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti A. K. už 28 000–29 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., organizavo didesnės nei 63 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., E. B. ir J. J. padarė didesnės nei 63 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š., E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, J. J. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

22. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., E. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją bei R. S., organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š. ir E. B. kartu su R. S. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą vilkiką „Scania“, kurį tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, nakties metu pagrobė, išlauždami vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, po to paliko kitoje vietoje esančioje aikštelėje stebėti, tačiau minėtą vilkiką „Scania“ rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuomet R. S. buvo išsiųstas į Lietuvą, o A. B. iš Lietuvos automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsiuntė tyrimo nenustatytą vairuotoją, kurį pasitiko E. B. ir Ž. Š.. Kartu važinėdami netoli Briuselio miesto esančiame pramoniniame rajone jie susirado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“. Nuo 2011 m. liepos 4 d. 21.30 val. iki 2011 m. liepos 5 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilvordėje (Vilvoorde), vairuotojui likus automobilyje stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. ir E. B. nuėjo prie vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 40 000 Eur vertės, su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 40 000 Eur vertės, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas vairuotoją ir nurodė jam važiuoti pagrobtu vilkiku „Scania“, o patys sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į Disto (Diest) rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti, ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. nuo pagrobto vilkiko atkabino puspriekabę-šaldytuvą, kurią paliko, o patys pakeitė pagrobto vilkiko valstybinius numerio ženklus į lietuviškus. Tada tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į VFR, kur E. B. ir Ž. Š. Hamo miesto apylinkėse esančiame pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą puspriekabę-šaldytuvą. Nurodžius SMS žinute vairuotojui adresą, kur šis turi atvairuoti vilkiką, E. B. ir Ž. Š. pasitiko tyrimo metu nenustatytą vairuotoją, padėjo prie vilkiko prikabinti puspriekabę-šaldytuvą, nurodė vykti į sutartą aikštelę ir ten palikti vilkiką su puspriekabe stebėti. Kitą dieną įsitikinus, kad neseka policija, E. B. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės valstybinius numerio ženklus į lietuviškus, po to tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, pakrauta šaldytu gyvuliniu pašaru, bendros didesnės nei 40 000 Eur vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., išvyko į Lenkijos Respubliką, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. Lenkijos Respublikoje, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos, juos pasitiko A. B., S. A. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, kurie perėmė pagrobtų vilkiko su puspriekabe lydėjimą iki aikštelės Kauno r. Pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., S. A. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti tyrimo nenustatytam asmeniui už nenustatytą sumą. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., E. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 80 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., E. B. padarė didesnės nei 80 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. ir E. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

23. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į VFR; nurodė T. T. ir V. V. vykti į VFR pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., V. V. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), gabendami netikrus valstybinius numerių ženklus, išvyko į VFR, kur Langenfeldo mieste surado tinkamus pagrobti balninį vilkiką „Scania“ (Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabę „Schmitz“ (Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), pakrautą porceliano ir santechnikos gaminiais, bendros 200 000 Eur vertės. Nuo 2011 m. liepos 10 d. 19.30 val. iki 2011 m. liepos 11 d. 5.10 val., V. V. likus automobilyje, kad stebėtų aplinką ir įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir K. P. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Langenfeldo m., VFR, stovinčio vilkiko, kur T. T. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. ir T. T. pagrobtais vilkiku „Scania“ su puspriekabe, o V. V. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo VFR, Hanoverio miesto link, kur sustojo aikštelėje. Apieškojus pagrobtus vilkiką ir puspriekabę T. T. pašalino GPS navigaciją, į netikrus lietuviškus pakeitė pagrobtų vilkiko ir puspriekabės valstybinių numerių ženklus, po to K. P. vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe, pakrauta kroviniu, bendros 200 000 Eur vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir V. V., parvyko į Lietuvą, kur vilkikas ir puspriekabė buvo pastatyti angare, Kaune, (duomenys neskelbtini). Vėliau puspriekabė A. B., T. B., S. A., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduota M. M., vilkikas – tyrimo nenustatytam asmeniui, o pagrobtas krovinys buvo išdalytas tarp nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didelės – 200 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., V. V., K. P. padarė didelės – 200 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., V. V. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, K. P. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

24. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais J. J. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė T. T., Ž. Š. ir D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir J. J. ir organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Ford Mondeo“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o D. Š., Ž. Š. ir J. J. automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur susitiko Antverpeno mieste. Apgyvendinę vairuotojus viešbutyje „Etap“, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, o T. T. automobiliu „Ford Mondeo“ važinėdami po Gento miesto apylinkėse esančius pramoninius rajonus ieškojo tinkamų pagrobti vilkikų. D. Š. ir Ž. Š., suradę vilkikus „Volvo“, susisiekė su T. T. ir nurodė tikslią susitikimo vietą. Nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. 19.30 val. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. 5.25 val. (duomenys neskelbtini), Kill mieste, Belgijos Karalystėje, D. Š. automobilyje „Audi A6“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FMFH E5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 85 195,45 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „Renders“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, taip pat prie dar vieno tyrimo nenustatyto vilkiko „Volvo“, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė abiejų vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkikų užvedimo sistemos blokus. Ž. Š. likus prie vilkikų stebėti aplinkos, T. T. grįžo pas D. Š. ir jie kartu nuvyko į viešbutį, kur T. T. specialia įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkikų „Volvo“ užvedimo kodus, po to paėmę abu vairuotojus T. T. ir D. Š. sugrįžo prie vilkikų, prijungė nuskaitytus ir perrašytus užvedimo sistemos blokus ir atsuktuvais su prie jų pritvirtintais imobilizatoriais užvedė grobiamus vilkikus. Tyrimo nenustatytas vairuotojas užvedė vilkiko „Volvo FMFH E5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Renders“ (valst. (duomenys neskelbtini)) variklį, tačiau kito tyrimo nenustatyto vilkiko „Volvo“ variklio J. J. nesugebėjo užvesti, todėl Ž. Š. nurodymu persėdo į kitą vilkiką ir nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje D. Š., T. T., Ž. Š. bei vairuotojai atkabino nereikalingą puspriekabę „Renders“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). D. Š., T. T., Ž. Š., pakeitę vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) į sutartą vietą VFR, o jį automobiliu „Audi A6“ lydėjo D. Š.. T. T., Ž. Š. ir J. J. tuo pačiu metu nuvyko į Antverpeno miestą, kur rado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“. Nuo 2011 m. rupjūčio 4 d. 15.30 val. iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini), Antverpeno mieste, Belgijos Karalystėje, J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, grįžo į automobilį ir, Ž. Š. likus prie vilkiko stebėti aplinkos, specialia įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkiko „Volvo“ užvedimo kodus, po to su J. J. sugrįžo prie vilkiko, prijungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir, panaudodamas atsuktuvą su prie jo pritvirtintu imobilizatoriumi, užvedė grobiamą vilkiką. J. J. vilkiku „Volvo FMFH E5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, esančią Olandijoje, Herleno (Heerlen) mieste, kur vilkikas buvo paliktas stebėti, ar neseka policija. Toje aikštelėje J. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tai supratę T. T. ir Ž. Š. nuvyko į VFR, kur susitiko su D. Š. ir tyrimo nenustatytu vairuotoju. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Max-Planck-Str (netoli greitkelio Nr. 4) D. Š., T. T. ir Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Ž. Š. stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir D. Š. nuėjo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR firmai „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėjo ją ir pašalino palydovinę įrangą (GPS), pakeitė valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, SMS žinute nurodė vairuotojui atvažiuoti vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prikabinti ją prie vilkiko. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, SMS žinute pranešus apie tai A. B., pagrobtais vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė didesnė nei 85 195,45 Eur, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š. bei automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio T. T., nuvažiavo į Kauno miesto apylinkes. Lietuvoje pagrobtas vilkikas „Volvo FMFH E5“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., T. B. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti T. P. už 28 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., D. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 85 195,45 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., Ž. Š., J. J. padarė didesnės nei 85 195,45 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o J. J.– nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

25. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją R. S., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Lenkijos Respubliką, kur susitiko su A. B. ir jo atvežtu R. S.. „Audi A6“ visi kartu nuvyko į Belgijos Karalystę, kur tyrimo nenustatytoje vietoje surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Nakties metu, D. Š. ir R. S. automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. nuėjo prie vilkiko, specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. R. S. su Ž. Š. atkabinus netinkančią puspriekabę, vairuotojas pagrobtu vilkiku „Scania“, o D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ atvažiavo į sutartą automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko vilkiką stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus ir nurodė vykti į sutartą vietą VFR. R. S. vilkiku, o D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvyko į VFR, kur pramoniniame rajone ieškojo ir surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. Nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. 16.25 val. iki 2011 m. rugpjūčio 27 d. 11.00 val., atokiau palikę automobilį „Audi A6“, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie Bad Fallingbostel, (duomenys neskelbtini) stovinčios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), priklausančios Vokietijos firmai „(duomenys neskelbtini)“, pakrautos maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, apieškojo ją, ar nėra palydovinės įrangos (GPS), apžiūrėjo krovinį, pakeitė valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė R. S. prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko, po to R. S., SMS žinute apie tai pranešus A. B., pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š., išvyko į Lietuvos Respubliką. Kitą dieną maisto produktų krovinys A. B. nurodymu buvo nugabentas ir tarpininkaujant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, realizuotas Kauno „Urmo“ bazėje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Vėliau vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., S. A., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti A. K. už 25 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S., organizavo didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š. ir R. S. padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, R. S. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

26. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais S. A., T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N. (kurie su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), P. B. (kuriam priimtas baudžiamasis įsakymas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), R. G. (kuriam priimtas baudžiamasis įsakymas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, taip pat dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti netikrus dokumentus ir padirbtus valstybinius numerius, pasamdė R. N. ir Ž. J., organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė T. T. vykti į Belgijos Karalystę bei VFR pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką ir jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 m. rudenį, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 13 d., S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su P. B. ir užsakė pas jį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą bei valstybinio numerio ženklus. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai lapuke surašytus skaičius ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų įgijimo Kauno m. kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą nurodytu laikotarpiu Kaune G. G. susitiko su R. G. ir perdavė jam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklų duomenis. R. G. paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialiais įrankiais – pasitelkdamas presą, metalines raides ir skaičius, metalines plokštes, lipnią juostą ir dažus, garažo Nr. 34, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir Kaune pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur). Kaune įgijusi iš R. G. netikrus valstybinio numerio ženklus, G. G. pardavė juos P. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinio numerio ženklai, P. B. Kaune iš tyrimo nenustatyto asmens, vardu Ženka, įgijo kompiuteriu ir rašaliniu spausdintuvu pagamintus netikrus dokumentus – LT transporto priemonės registracijos liudijimą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 250 Lt (72,41 Eur) už vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. Pagamintus netikrus dokumentus ir netikrus valstybinio numerio ženklus nurodytu paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A., gaudamas iš jo po 400 Lt (115,85 Eur) už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,41 Eur) už valstybinio numerio ženklų komplektą. S. A. šiuos netikrus transporto priemonių dokumentus ir valstybinius numerius nugabeno ir perdavė A. ir T. B., kurie juos laikė savo namuose ir 2011 m. spalio–lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavė T. T.. T. T. ir Ž. J., automobiliu „VW Passat“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabendami netikrus valstybinio numerio ženklus bei netikrus dokumentus, išvyko į Belgijos Karalystės Antverpeno miestą. Tuo pačiu metu į Belgijos Karalystę A. B. buvo išsiųstas vairuotojas R. N.. T. T. ir Ž. J. Belgijos Karalystėje pasitikus R. N., 2011 m. lapkričio 13 d. Antverpeno miesto pramoniniame rajone T. T. ir Ž. J. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo FMFH E5“. 2011 m. lapkričio 14 d. apie 1.00 val., R. N. likus automobilyje ir stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Antverpeno m., stovinčio vilkiko „Volvo FMFH E5“ (valst. Nr (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 35 000 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės firmai „(duomenys neskelbtini)“, kur T. T. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką. T. T. ir Ž. J. grįžus į savo automobilį „VW Passat“, T. T. specialia kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą, po to, Ž. J. likus automobilyje stebėti aplinkos, su R. N. nuėjo prie vilkiko, prijungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką, nurodė vairuotojui važiuoti į kitą sutartą vietą. R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur paliko vilkiką stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną T. T. ir Ž. J. pakeitė vilkiko valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), perdavė R. N. netikrus transporto priemonės registracijos dokumentus – registracijos liudijimą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini), naudodami tam iš P. B. įgytus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius. Tuomet R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į Vokietijos Federacinės Respublikos Sindorfo miestą. Ž. J. grįžus į Lietuvą, 2011 m. lapkričio 18 d. T. T. surado tinkamą pagrobti puspriekabę. 2011 m. lapkričio 18 d. apie 0.00–3.45 val. (duomenys neskelbtini), Sindorfo mieste, T. T. nurodė R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“ privažiuoti prie puspriekabės, įrankiais perpjovė puspriekabės spyną, po to padėjo R. N. prikabinti puspriekabę „Leda Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančią VFR firmai „(duomenys neskelbtini)“, pakrautą 100 000 Eur vertės metalo kroviniu, nurodė R. N. važiuoti į VFR Limburgo miestą ir ten laukti stovėjimo aikštelėje. T. T. ir R. N. susitikus aikštelėje Limburgo mieste, T. T. nuėmė ir išmetė puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie puspriekabės prisuko netikrus lietuviškus valstybinius numerio ženklus. Po to T. T. SMS žinute pranešė A. B. apie pagrobtas transporto priemones ir susitarė susitikti Lenkijos Respublikoje, 2/92 kelyje esančioje degalinėje „Port 2000“. 2011 m. lapkričio 14 d. R. N. pagrobtu vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe „Leda Koegel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančiu kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 135 000 Eur, lydimas automobiliu „VW Passat“ važiuojančio T. T., gabendamas su savimi netikrus transporto priemonės registracijos dokumentus, atvažiavo į degalinę „Port 2000“, kur susitiko su A. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos. Iš ten pagrobti vilkikas su puspriekabe ir kroviniu buvo pervežti ir pastatyti į aikštelę kelyje „Via Baltica“ Marijampolė–Klaipėda, Kauno aplinkkelyje, o vėliau A. B., T. B., S. A., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, vilkikas „Volvo FMFH E5“ buvo parduotas T. P. už 13 000–14 000 Eur, puspriekabė „Leda Koegel“ ir metalo krovinys parduoti tyrimo nenustatytiems asmenims. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N., P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 135 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. J., R. N. padarė didesnės nei 135 000 Eur vertės turto pagrobimą. Be to, A. B., T. B., S. A., Ž. J. ir R. N. laikė ir gabeno netikrus dokumentus padarydami didelę žalą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, o Ž. J., R. N.– nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

27. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, pasamdė vairuotoją R. Z., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur netoli Briuselio miesto surado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją R. Z., kurį D. Š. ir Ž. Š. pasitiko ir apgyvendino viešbutyje. Nuo 2011 m. gruodžio 3 d. 17.00 val. iki 2011 m. gruodžio 4 d. 11.00 val., R. Z. atokiau stovinčiame automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Leuvensesteenweg mieste, stovinčio vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 49 500 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 23 000 Eur vertės, priklausančia Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur Ž. Š. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet SMS žinute jie nurodė R. Z. privažiuoti automobiliu „Audi A6“ prie vilkiko. Atvykęs R. Z. persėdo į pagrobtus vilkiką su puspriekabe ir lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š. nuvyko į sutartą vietą, esančią apie 50 km atstumu nuo vagystės vietos, ir ten paliko pagrobtus vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. (duomenys neskelbtini), Hoegaarden mieste, surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ su šveicariškais valstybiniais numeriais. D. Š. ir Ž. Š. nuvyko į viešbutį, paėmė R. Z. ir parodė jam reikiamą pagrobti puspriekabę, po to nuvežė jį prie pagrobtų vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nakties metu D. Š. ir Ž. Š. nurodymu R. Z. pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, atkabino puspriekabę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paliko bei prikabino prie vilkiko „Scania“ puspriekabę-šaldytuvą, po to nuvyko į sutartą vietą, kurioje paliko vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus, po to, SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, bendros didesnės nei 49 500 Eur vertės, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š., išvyko į Lietuvos Respubliką, kur pastatė pagrobtas transporto priemones Kauno apylinkėse esančioje aikštelėje. Lietuvoje pagrobti vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduoti A. K. už 27 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z., organizavo didesnės nei 72 500 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., Ž. Š. ir R. Z. padarė didesnės nei 72 500 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o R. Z. – nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

28. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus, pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė T. T. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „VW Passat“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“ ir apie tai SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją V. K.. 2011 m. gruodžio 4 d. apie 19.22 val. (duomenys neskelbtini), Antverpeno mieste, V. K. likus automobilyje stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuėjo prie vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 42 000 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur T. T. specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, po to abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Po to, asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, likus stebėti aplinkos, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. prijungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. sėdo į pagrobtą vilkiką „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lydimas automobiliu „VW Passat“ važiuojančių T. T. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę Genko miesto pramoniniame rajone, kur paliko pagrobtą vilkiką, norėdami išsiaiškinti, ar neseka policija, o patys nuvyko į viešbutį „Etap“, Antverpeno mieste, ilsėtis. Kitos dienos vakare T. T., asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir V. K. sugrįžus į Genko miesto pramoninio rajono automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobto vilkiko „Volvo“, jo nerado, nes vilkikas buvo surastas policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., organizavo didelės – 42 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B. padarė didelės – 42 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B. ir T. B. padarė nusiklastamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

29. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus, pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę, nurodė T. T. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „VW Passat“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“ ir apie tai SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją V. K.. Policijai radus 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobtą vilkiką „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Lokereno mieste rado kitą tinkamą vogti vilkiką „Volvo“. Nuo 2011 m. gruodžio 6 d. 17.00 val. iki 2011 m. gruodžio 7 d. 4.20 val. (duomenys neskelbtini), Lokereno mieste, 1 km atstumu nuo grobiamo vilkiko palikus V. K. automobilyje stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuėjo prie vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 78 000 Eur vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kur asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, specialiais įrankiais ir atsuktuvu išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, po to abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Po to, asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, likus stebėti aplinkos, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. prijungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. pagrobtu vilkiku „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), lydimas automobiliu „VW Passat“ važiuojančių T. T. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką, norėdami išsiaiškinti, ar neseka policija, o patys nuvyko į viešbutį „Etap“, Antverpeno mieste, ilsėtis. Kitą dieną apie 22.00 val. T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuvežė V. K. prie pagrobto vilkiko „Volvo“, nurodė važiuoti link Lietuvos, tačiau netoli Briuselio miesto V. K., vairuojantis vilkiką „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., organizavo didelės – 78 000 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B. padarė didelės – 78 000 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B. ir T. B. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

30. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., Ž. Š., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), R. Z. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė bendrininkų grupe), P. B. (dėl kurio priimtas baudžiamasis įsakymas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio pagrindu), R. G. (kuriam priimtas baudžiamasis įsakymas), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. įgyti netikrus valstybinius numerius, pasamdė vairuotojus S. L. ir R. Z., organizavo jų kelionę į VFR, nurodė Ž. Š., T. T., D. Š., asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, vykti į VFR pagrobti vilkikų ir puspriekabės su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2012 m. pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 30 d., S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kauno m. susitiko su P. B. ir užsakė pas jį pagaminti netikrus valstybinio numerio ženklus. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai lapuke surašytus skaičius ir raides. Veikdama pagal susitarimą nurodytu laikotarpiu Kaune G. G. susitiko su R. G. ir perdavė jam iš P. B. gautus valstybinių numerio ženklų duomenis. R. G. paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialiais įrankiais – pasitelkdamas presą, metalines raides ir skaičius, metalines plokštes, lipnią juostą ir dažus, garažo Nr. 34, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose pagamino netikrus valstybinius numerio ženklus, iš jų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Kaune pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur) už komplektą. Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinius numerio ženklus, G. G. pardavė juos P. B., gaudama už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Pagamintus netikrus valstybinius numerio ženklus nurodytu paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A., gaudamas iš šio po 250 Lt (72,41 Eur) už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus netikrus valstybinius numerius perdavė A. ir T. B., kurie 2012 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavė netikrų valstybinių numerio ženklų komplektus D. Š., Ž. Š., T. T. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos. Tada D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), T. T., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir R. Z. automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabendami netikrus valstybinius numerius išvyko į VFR Ellar miestą. R. Z. buvo apgyvendintas viešbutyje, o tuo metu A. B. lėktuvu į VFR išsiuntė S. L., kurį pasitiko asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š.. Pastarieji, pasiėmę iš viešbučio R. Z., jį kartu su S. L. apgyvendino viešbutyje „Etap“, netoli Hamburgo. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, su Ž. Š. ir T. T. su D. Š., važinėdami po Hamburgo miesto apylinkes, firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje surado tinkamus pagrobti vilkikus ir puspriekabes. 2012 m. sausio 31 d. naktį D. Š. su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o Ž. Š. su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo link aptvertos, vartais uždarytos firmos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos (duomenys neskelbtini), Seevetal-Maschen, VFR. Automobilius palikę atokiau, visi nuėjo link aptvertos teritorijos. D. Š., T. T. ir Ž. Š. perlipo per metalinę tvorą, o asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, liko už tvoros ir stebėjo aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų. T. T. priėjo prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ (VIN (duomenys neskelbtini)), 50 000 Eur vertės, priklausančio Vokietijos firmai „(duomenys neskelbtini)“, atsineštais įrankiais išlaužė vairuotojo durelių spynelę ir įlipo į kabiną, o D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“ (VIN (duomenys neskelbtini)), 50 000 Eur vertės, priklausančio firmai „(duomenys neskelbtini)“. Ž. Š. atsineštais įrankiais išlaužė vilkiko vairuotojo durelių spynelę ir su D. Š. įlipo į kabiną. Ž. Š. savadarbiu įrankiu išlaužė automobilio užvedimo spynelę, o D. Š. tuo pačiu metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas GPS įrenginio. Tuo metu T. T. prijungė prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ iš anksto perprogramuotą ir A. B. kelios dienos iki vagystės į Hanoverio miestą atsiųstą užvedimo apsaugos bloką ir įsitikinęs, kad automobilis užsives, nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“. D. Š. padavė T. T. iš vilkiko „Volvo FH440“ išmontuotą užvedimo bloką, kurį paėmęs T. T. nuvažiavo į viešbutį ir ten specialia kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į imobilizatorių užvedimo kodus, po to sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Tuo pačiu metu Ž. Š. nuvyko į viešbutį ir atvežė S. L. ir R. Z., išleido juos netoli teritorijos, o pats atsistojo atokiau ir stebėjo aplinką. D. Š., atsukęs varžtus, atidarė teritorijos vartus. S. L. vilkiku „Volvo FH440“ privažiavo prie toje pačioje teritorijoje stovinčios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 40 000 Eur vertės, priklausančios firmai „(duomenys neskelbtini)“, ir padedant T. T. prisikabino ją. Tuo pačiu metu R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ privažiavo prie kitos toje pačioje teritorijoje stovinčios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, tačiau jos prikabinti nesugebėjo nepavykus sulaužyti spynos. D. Š., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinių automobilių pavogė vokiškus valstybinius numerius ir uždėjo juos ant pagrobtų vilkikų ir puspriekabės-šaldytuvo. Tada S. L. vairuojamas vilkikas „Volvo FH440“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiavo iš teritorijos. D. Š. su T. T. nubėgo iki asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, kuris buvo atvairavęs automobilį „Opel Signum“, ir trise nuvažiavo iki aikštelėje laukiančio Ž. Š.. D. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“ apie 40 km lydėjo S. L. vairuojamą vilkiką su puspriekabe iki aikštelės, kurioje paliko juos stebėti, ar neseka policija. Tuo pačiu metu asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ lydėjo vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ važiuojantį R. Z. iki aikštelės, kurioje paliko pagrobtas transporto priemones stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko „Volvo FH440“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus. Tada S. L. vilkiku „Volvo FH440“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinute pranešus apie tai A. B., lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š., išvyko į Lietuvą, kur pastatė vilkiką ir puspriekabę Kauno apylinkėse esančioje aikštelėje. Vėliau pagrobtas vilkikas „Volvo FH 440“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz SKO24“ S. A. ir D. Š. buvo parduoti M. M. už 29 000 Eur. Tuo tarpu T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „Opel Signum“ bei R. Z. pagrobtu vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ nuvyko iki Brėmeno miesto, VFR, kur T. T. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, rado tinkamą pagrobti puspriekabę bei SMS žinute nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą netoli puspriekabės stovėjimo vietos. R. Z. atvykus T. T. pakeitė vilkiko vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), naudodamas tam iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. Naktį iš 2012 m. vasario 2 d. į 3 d. asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), Brėmeno mieste, stovinčios puspriekabės „Schmitz S01“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 11 750 Eur vertės, priklausančios H. B. (H. B.), su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu, 48 669 Eur vertės, priklausiusiu bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įrankiais nulaužė apsauginę spyną, po to grįžo pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir SMS žinute pranešė R. Z. puspriekabės stovėjimo vietą ir jos išvaizdą, nurodydamas puspriekabę prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. R. Z. prikabinus puspriekabę „Schmitz S01“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie pagrobto vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ ir atvykus į sutartą vietą Brėmeno mieste, T. T. pakeitė puspriekabės vokiškus valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), naudodamas tam iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Schmitz S01“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiuojančių T. T. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, parvairavo vilkiką ir puspriekabę į Lietuvą, kur pastatė į pagrobtam turtui saugoti išnuomotą angarą, Kaune, (duomenys neskelbtini). Vilkikas „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ S. A., T. T. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, buvo parduotas D. M. už 20 000 Eur, o puspriekabė „Schmitz S01“ su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu 2012 m. kovo 2 d. kratos metu rasta ir paimta policijos pareigūnų. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. Z., S. L., P. B., G. G., R. G., organizavo 200 419 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., R. Z., S. L. padarė 200 419 Eur vertės turto pagrobimą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., Ž. Š. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, S. L. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir R. Z. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

31. Be to, A. B., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), Ž. Š., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L. (kuris su nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė organizuota grupe), P. B. (dėl kurio priimtas baudžiamasis įsakymas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu), R. G. (kuriam priimtas baudžiamasis įsakymas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent: jam ir nusikalstamo susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su T. B. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą, nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. L., organizavo jų kelionę į VFR, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 26 d., pagamino ir iš Kauno m. iki nenustatytos vietos Lenkijos Respublikoje gabeno bei Lenkijos Respublikoje perdavė T. T., o jis – S. L. naudoti užsienio valstybėse netikrus asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. vardu, nurodė Ž. Š., T. T., V. V., asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, vykti į VFR pagrobti vilkikų ir puspriekabių su vertingu kroviniu, koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydamas A. B. nurodymus bei veikdamas pagal susitarimą, 2012 m. pradžioje, tačiau ne vėliau kaip iki 2012 m. vasario 26 d., S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su P. B. ir užsakė pas jį pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko registracijos liudijimą bei valstybinius numerio ženklus. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas jai lape surašytus skaičius ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų įgijimo Kaune kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą nurodytu laikotarpiu, Kauno m. G. G. susitiko su R. G. ir perdavė jam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklų duomenis. R. G. paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo specialiais įrankiais – pasitelkdamas presą, metalines raides ir skaičius, metalines plokštes, lipnią juostą ir dažus, garažo Nr. 34, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpose pagamino netikrus valstybinius numerio ženklus, iš jų ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei Kaune pardavė juos G. G., gavęs už komplektą 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur). Kaune įgijusi iš R. G. netikrus valstybinius numerio ženklus, G. G. pardavė juos P. B., gaudama už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinio numerio ženklai, P. B. Kaune iš tyrimo nenustatyto asmens, vardu Ženka, įgijo kompiuteriu ir rašaliniu spausdintuvu pagamintus netikrus dokumentus – LT transporto priemonės registracijos liudijimą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdamas 250 Lt (72,41 Eur) už vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. Pagamintus netikrus dokumentus bei suklastotus valstybinius numerio ženklus nurodytu paros dviejų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A. ir gavo iš jo po 400 Lt (115,85 Eur) už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,41 Eur) už valstybinių numerio ženklų komplektą. S. A. netikrus dokumentus ir suklastotus valstybinius numerius perdavė A. ir T. B., kurie 2012 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini), Kaune, perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinių numerio ženklų komplektus T. T. ir V. V.. 2012 m. vasario mėn. T. T. ir V. V. automobiliu „Opel Signum“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabendami suklastotus valstybinius numerius ir netikrus transporto priemonių dokumentus išvyko į Lenkijos Respubliką, kur susitiko su A. B., automobiliu „VW Passat“ atvežusiu S. L.. T. T. ir V. V., pasiėmę S. L., nuvyko į VFR. Ž. Š. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvyko į VFR. Tuo metu A. B. iš Lietuvos į VFR atsiuntė tyrimo nenustatą vairuotoją, kurį pasitiko Ž. Š. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos. Apgyvendinę naudojant netikrus asmens dokumentus V. M. vardu S. L. viešbutyje, T. T. ir V. V. Loksšteto (Loxstedt) m., VFR, rado tinkamus pagrobti vilkiką „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“. Paėmę S. L. iš viešbučio ir palikę netoliese automobilyje stebėti aplinkos, naktį iš 2012 m. vasario 26 d. į 27 d. (duomenys neskelbtini), Loksšteto mieste, VFR, T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, kur T. T. specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, o V. V. stebėjo aplinką. V. V. ir T. T. grįžo į automobilį, kur T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo FH 440“ užvedimo kodą, po to perprogramavo užvedimo sistemos bloką. T. T. ir V. V. perdavė S. L. užvedimo sistemos bloką, atsuktuvą su pritvirtintu imobilizatoriumi ir nurodė prijungti juos, atsuktuvu užvesti vilkiką ir važiuoti į sutartą vietą. S. L. vilkiku „Volvo FH 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), 47 000 Eur vertės, priklausančiu W. R. (W. R.), su puspriekabe „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), priklausančia bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 816 vnt. lauko kepsninių kroviniu, bendros 78 400 Eur vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiuojančių T. T. ir V. V., nuvyko į (duomenys neskelbtini), Oiteno (Oyten) mieste, VFR, kur pagrobtos transporto priemonės buvo paliktos stebėti, ar neseka policija. Po paros dviejų įsitikinus saugumu T. T. ir V. V. atvežė S. L. prie pagrobtų transporto priemonių, pakeitė vilkiko ir puspriekabės vokiškus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos išmetė, į iš P. B. įgytus netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), po to pergabeno pagrobtus vilkiką ir puspriekabę į kitą stovėjimo vietą. S. L. nuvežę į viešbutį, T. T. ir V. V. Brėmerhafeno (Bremerhaven) mieste, VFR, susitiko su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š., kur pasitarę apsikeitė vairuotojais, t. y. T. T. ir V. V. pasiėmė tyrimo nenustatytą vairuotoją, o asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š. pasiėmė S. L.. Tuomet T. T., V. V. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo iki vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“ stovėjimo vietos ir jie bei vairuotojas vilkiku nuvažiavo į Lietuvą. 2012 m. kovo 2 d. Kaune vilkiku „Volvo FH 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrauta konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. nuvažiavo į angarą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur atvyko A. B., T. B. ir T. T., kur 2012 m. kovo 2 d. visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tuo tarpu Ž. Š. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, apgyvendinę S. L. viešbutyje, važinėdami automobiliu „Audi A6“ (Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) po Štutgarto miesto apylinkes, pramoniniame rajone surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo“. Asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, pasilikus automobilyje atokiau nuo vagystės vietos stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų, 2012 m. kovo 2 d. apie 3.00 val. Ž. Š. priėjo prie (duomenys neskelbtini), Štutgarto mieste, stovinčio vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)), 68 900 Eur vertės, priklausančio VFR lizingo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe, kurioje buvo pakrautas jūrinis konteineris, priklausančiais VFR bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, didesnės nei 250 MGL vertės, kur specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, po to sugrįžo pas asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos. Pastarieji automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į viešbutį ir paėmę S. L. sugrįžo prie vilkiko. S. L. pagrobtu vilkiku „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe, pakrauta konteineriu, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių Ž. Š. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nuvyko į iš anksto sutartą vietą Ulmo mieste, VFR, kur paliko pagrobtas transporto priemones stebėti, ar neseka policija. Važinėdami po VFR miestus, Ž. Š. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės, tačiau jos neradę nuvažiavo į Ellar mstl., kur susitiko su V. V.. Tuomet asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ važinėjo po Frankfurto miesto apylinkes, kur pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. Asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, parašė S. L. SMS žinutę, kurioje nurodė atkabinti nuo vilkiko puspriekabę su konteineriu ir palikti ją stovėjimo aikštelėje Ulmo mieste, ties įvažiavimu į B10 greitkelį, taip pat nurodė tikslų adresą, kur S. L. turi prisikabinti kitą puspriekabę-šaldytuvą. Asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š. automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, V. V. nurodė S. L. prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą ir liepė važiuoti į greitkelį. Tuomet V. V., asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į greitkelį ir SMS žinute nurodė S. L. stovėjimo aikštelę. S. L. atvairavus į aikštelę pagrobtą vilkiką „Volvo“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, V. V., Ž. Š. ir asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinius numerio ženklus į netikrus lietuviškus. S. L. pagrobtu vilkiku „Volvo“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė yra 68 900 Eur, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių V. V. ir Ž. Š., gabendamas su savimi netikrus asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. vardu, išvažiavo į Lietuvą. Tuo pačiu metu asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, susisiekė su Lietuvoje esančiu D. Š. ir nurodė jam pasitikti S. L.. Vykdydamas asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, nurodymus D. Š. susisiekė su apie nusikaltimą nežinančiu Ž. Ž., kuris už pažadėtą 500 Eur atlygį Lenkijos Respublikoje pasitiko S. L. vairuojamą pagrobtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu bei palydėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės degalinėje „Orlen“ „Via Baltica“ kelyje Marijampolė–Kaunas, kur vilkikas ir puspriekabė D. Š. buvo parduoti T. P. už 27 000 Eur. Taip A. B., ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovas, veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais T. B., asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos, S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, organizavo didesnės nei 194 300 Eur vertės turto pagrobimą, o T. B., S. A., Ž. Š., V. V., S. L. padarė didesnės nei 194 300 Eur vertės turto pagrobimą. Be to, A. B., T. B., S. A., V. V., S. L. laikė ir gabeno (A. B. – ir pagamino) netikrus dokumentus padarydami didelę žalą. Tokiais savo veiksmais A. B., T. B., S. A., V. V. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, Ž. Š. – nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, S. L. – nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

32. Be to, E. P., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju, tyčia šiurkščiai pažeisdamas 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo ir lojalumo valstybės tarnybos principus, to paties straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose ir 8 punkte nurodytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 9 punktuose nurodytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, konkretizuojant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 3 straipsnyje apibrėžtais įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais, sulaužydamas duotą policijos pareigūno priesaiką, tyčia iškraipydamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus policijos veiklos principus vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo principus, iš esmės iškraipydamas to paties įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus policijos uždavinius, šiurkščiai pažeisdamas to paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą policijos pareigūno pareigą laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, pažeisdamas savo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-200 (2012 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 20-V-423 redakcija), 15 punkte įtvirtintą pareigą užtikrinti slaptumo režimą ir tarnybinės paslapties išsaugojimą, sulaužydamas 1995 m. rugsėjo 1 d. ir 1996 m. liepos 29 d. paties pasirašytus raštiškus pasižadėjimus dėl valstybinių ir tarnybinių paslapčių saugojimo, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos (pinigų, dovanų, automobilio remonto paslaugų, atsarginių dalių, vaišių), kurią 2010–2012 m. laikotarpiu gavo iš A. B. vadovaujamo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių ir tyrimo nenustatytų asmenų, piktnaudžiavo tarnyba ir atskleidė tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, dėl to šiurkščiai diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos, kaip pagrindinės teisėsaugos institucijos, autoritetą ir funkcinę paskirtį, savo veiksmais diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje, padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

32.1. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 14 d. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), 15.02 val. ir 15.05 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio, IP (duomenys neskelbtini), prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (VR IS CDB), atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Ikiteisminis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie vilkiką „Scania R420“ ir puspriekabę „Lamberet SR2“, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus, ir šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas minėtą tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, Kauno m. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. spalio 29 d., siekdamas asmeninės naudos, perdavė paminėtus duomenis tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie iš E. P. gautus duomenis panaudojo gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonių numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagysčių metu: 2010 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini), Sindorf m., VFR, grobiant puspriekabę „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2010 m. spalio 30 d. Belgijos Karalystėje grobiant vilkiką „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

32.2. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 6 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 10.56 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Ikiteisminis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie vilkiką „Scania R420“, jo techninius, registracijos duomenis, jo valdytojus ir naudotojus, ir šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas šią tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, Kauno m. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. vasario 2 d. perdavė paminėtus duomenis nusikalstamo susivienijimo dalyviui S. A., kuris iš E. P. gautus duomenis panaudojo nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonės numerius (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu: 2012 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), Seevetal-Maschen m., VFR, grobiant vilkiką „Daimler-Benz Mersedese 1844 LS“ (VIN (duomenys neskelbtini)).

32.3. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 27 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 11.11 val., 11.14 val. ir 11.21 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Ikiteisminis Tyrimas 2011“, ir taip gavo duomenis apie dvi puspriekabes „Schmitz S.KO 24/L-13.4FP60COOL“ ir vilkiką „Volvo FH16“, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus, ir šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas šią tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, Kauno m. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 24 d. perdavė duomenis apie puspriekabę „Schmitz S.KO 24/L-13.4FP60COOL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nusikalstamo susivienijimo dalyviui S. A., o duomenis apie puspriekabę „Schmitz S.KO 24/L-13.4FP60COOL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vilkiką „Volvo FH16“ (valst. (duomenys neskelbtini)) – ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. S. A. iš E. P. gautus duomenis panaudojo nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonės numerius (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu: 2012 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini), Brėmene, VFR, grobiant puspriekabę „Schmitz S01“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys iš E. P. gautus duomenis panaudojo nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonių numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu, po kurios 2011 m. spalio 24 d. Frankfurte prie Oderio, VFR, policijos pareigūnai sulaikė pagrobtą vilkiką „Volvo“ (netikri valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe (netikri valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

32.4. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 3 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 8.01 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Ikiteisminis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie vilkiką „Volvo FM“, jo techninius, registracijos duomenis, jo valdytojus ir naudotojus, ir šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas šią tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, Kauno m. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. gruodžio pradžios, siekdamas asmeninės naudos, perdavė paminėtus duomenis tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie iš E. P. gautus duomenis panaudojo gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonių numerius (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagysčių metu – 2011 m. lapkričio mėnesį Danijos Karalystėje grobiant vilkiką „Volvo“.

32.5. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 24 d. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), 10.43 val. ir 10.44 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Administracinis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie puspriekabę „Schmitz SKO 24/L“, puspriekabę „Schmitz S.KO 24/L-13.4FP60COOL“ ir vilkiką „Volvo FH12“, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus bei šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas šią tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, Kauno m. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2011 m. gruodžio pradžios, siekdamas asmeninės naudos, perdavė paminėtus duomenis tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie iš E. P. gautus duomenis panaudojo gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonių numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagysčių metu: 2011 m. gruodžio mėnesio pradžioje Danijos Karalystėje ir VFR grobiant vilkiką „Volvo FH 460“ ir dvi puspriekabes „Schmitz“.

32.6. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 12 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 16.20 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Administracinis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie puspriekabę „Schmitz SKO 24“, jos techninius, registracijos duomenis, jos valdytojus ir naudotojus bei šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas minėtą tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, Kauno m. 2012 m. sausio 13 d. apie 17.00 val. perdavė paminėtus duomenis tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie panaudojo šiuos duomenis gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonės numerius (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu – 2012 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini), Vienoje, Austrijoje, grobiant puspriekabę „Krone SDP 27“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

32.7. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 13 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 16.20 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Administracinis Tyrimas Tarnybinis“, ir taip gavo duomenis apie vilkiką „Volvo FH“, jo techninius, registracijos duomenis, jo valdytojus ir naudotojus bei šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas minėtą tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, Kauno m. 2012 m. sausio 13 d. apie 17.00 val. perdavė paminėtus duomenis tyrimo nenustatytiems asmenims, kurie panaudojo šiuos duomenis gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonės numerius (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu – 2012 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini), Vienoje, Austrijoje, grobiant vilkiką „Volvo FHA 3C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)).

32.8. Siekdamas neteisėtai gauti duomenis apie registruotas transporto priemonių dalis, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir jam suteiktais įgaliojimais, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 19 d. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), 15.02 val. ir 15.03 val. prisijungė iš savo tarnybinio kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) prie VR IS CDB, atliko registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Administracinis Tyrimas 2012“, ir taip gavo duomenis apie puspriekabę „Schmitz SKO 24/L“ ir vilkiką „Volvo FH12“, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus, ir šiuos duomenis atspausdino. Po to, atskleisdamas minėtą tarnybinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią sužinojo dėl savo tarnybos, siekdamas asmeninės ir turtinės naudos, Kauno m. 2012 m. sausio 19 d. apie 16.30 val. perdavė paminėtus duomenis nusikalstamo susivienijimo dalyviui S. A., kuris iš E. P. gautus duomenis panaudojo nusikalstamo susivienijimo dalyvių naudai gaminant netikrus Lietuvos Respublikos valstybinius transporto priemonės numerius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos dokumentus, po to šiuos numerius ir dokumentus panaudojo vagystės metu: 2012 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini), Loksšteto m., VFR, grobiant vilkiką „Volvo FH 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe „Koegel“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini)). Tokiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 297 straipsnio 1 dalyje.

II. Kasacinių skundų argumentai

33. Kasaciniu skundu nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas prašo: pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir nuteistuosius A. B. ir T. B. išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nesant šios nusikalstamos veikos požymių; pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl A. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį; pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl T. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir priimti jam naują išteisinamąjį nuosprendį (išskyrus dėl šių nusikalstamos veikos epizodų: 2010 m. spalio 11 d. puspriekabės „Van Hool & Zonen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės HFR (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jūriniu konteineriu (duomenys neskelbtini) ir drabužiais „Bulloch Gladiator“ vagystės Danijos Karalystėje, 2010 m. spalio 15 d. puspriekabės „Schmitz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su 13 815 kg maisto produktų kroviniu vagystės VFR, 2010 m. spalio 19 d. puspriekabės „Meusburger/MPS-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su 22 t plieno kroviniu vagystės VFR); pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl pirmiau nurodytų trijų nusikalstamos veikos epizodų, nuteistojo T. B. nusikalstamas veikas iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojant į BK 178 straipsnio 3 dalį ir skiriant jam minimalias bausmes. Kasatorius skunde nurodo:

33.1. Teismai netinkamai pritaikė BK 249 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė visų nusikalstamo susivienijimo formaliųjų (pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas) ir neformaliųjų (hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, apmokant advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialią pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir pan.) požymių, neįvertino jų visumos, nesilaikė kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, 2K-209-69912017, kad nusikalstamas susivienijimas gali būti identifikuojamas tik esant ir neformaliųjų požymių visumai, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nustatyti visi būtinieji BK 249 straipsnyje nurodytos veikos požymiai.

33.2. Teismai netinkamai pritaikė BK 249 straipsnio 3 dalį, nes nepagrįstai inkriminavo nuteistajam A. B. organizavimo ir vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, o nuteistajam T. B. – organizavimo ir dalyvavimo nusikalstamame susivienijime požymius. Teismai neišsiaiškino visų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su pareikštais kaltinimais pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, byloje surinktus įrodymus vertino atsietai nuo tariamo nusikalstamo susivienijimo egiztavimo fakto, nuteistųjų A. B. ir T. B. vaidmenį jame vertino labiau kaip teorinį, nepagrįsdami to bylos duomenimis. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. B. galėjo organizuoti ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovauti, o nuteistasis T. B. – organizuoti ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir dalyvauti jo veikloje, ir kad toks nusikalstamas susivienijimas iš viso buvo. Kasatorius, aptardamas nuteistųjų parodymus, kitus bylos įrodymus, teigia, kad byloje nėra duomenų, kad nuteistieji A. B. ir T. B. būtų kvietę, siūlę, įtikinėję, skatinę ar kitaip prašę kitus nuteistuosius dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje ar vykdyti konkrečias nusikalstamas veikas. Be kaltinimo pagal BK 249 straipsnį, jokie kiti kaltinimai nuteistiesiems nėra susiję su šaunamųjų ginklų panaudojimu darant kokią nors nusikalstamą veiką, todėl savo pavojingumu neatspindi nusikalstamo susivienijimo sudėties. Vieninteliai bylos duomenys, patvirtinantys ginkluoto nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, yra subjektyvūs atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu T. T. parodymai apie pas jį namuose rastų ginklų arsenalo atsiradimo aplinkybes. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad šaunamieji ginklai buvo kur nors panaudoti. Kasatorius, aptardamas BK 25 straipsnio nuostatas dėl skirtingų bendrininkavimo formų požymių, kasacinio teismo praktiką dėl organizuotos grupės bei nusikalstamo susivienijimo atribojimo, kartu plačiai aptardamas kiekvieną nusikalstamo susivienijimo požymį ir dėstydamas aplinkybes, kurios, jo manymu, nepatvirtina ar paneigia nusikalstamo susivienijimo formaliųjų ir neformaliųjų požymių visumos buvimą, nurodo, kad nors teismai byloje nustatė tam tikrus formaliuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, tačiau nustatyti neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai yra nepakankami konstatuoti, jog nuteistieji A. B. ir T. B. veikė kaip nusikalstamas susivienijimas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti nuteistųjų veikimą atskirose nusikalstamose veikose organizuota grupe.

33.3. Kasatorius, pasisakydamas dėl A. B. ir T. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį dėl atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nurodo, kad teismai, vertindami kiekvieną epizodą, pažeidė įrodymų vertinimo, jų leistinumo, sąsajumo taisykles ir padarė formalias išvadas, pagrįstas tik subjektyviais suinteresuotų liudytojų T. T. ir D. Š. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Nepagrįsta teismų išvada, kad pagal teismų praktiką nusikalstamo susivienijimo vadovas atsako už visus susivienijimo dalyvių padarytus nusikaltimus, kuriuos apėmė bendra jų tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis A. B. tiesiogiai atliko kokius nors veiksmus pagrobiant vilkiką, puspriekabę ar jos krovinį. Teismų išvada, kad nuteistasis organizavo tokias vagystes, paremta vien tik liudytojų T. T. ir D. Š. parodymais. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų dėl A. B. bendravimo su svetimą turtą užsienyje grobusiais asmenimis.

33.4. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų pažeidimus, nes įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, selektyviai, vienpusiškai, todėl padarė nelogiškas, prieštaraujančias viena kitai išvadas, kurios grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais bei prielaidomis. Teismai, tirdami ir tikrindami įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis dėl įrodymų leistinumo, sąsajumo, nuosprendžiuose išdėstė nemotyvuotas išvadas dėl nuteistųjų A. B. ir T. B. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, rėmėsi prieštaringais suinteresuotų liudytojų D. Š. ir T. T. parodymais, nuoseklius nuteistųjų A. B. ir T. B. parodymus atmetė tik dėl jų procesinės padėties, taip paneigė nekaltumo prezumpciją, neįvertino įrodymų visumos, pirmenybę teikdami nuteistuosius kaltinantiems duomenims, o juos teisinančių duomenų nevertindami. Teismai pažeidė ir BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, nes nepaneigė nuteistųjų A. B., T. B. parodymų, neatliko įrodymų analizės, nenurodė motyvų, kodėl atmetė nuteistuosius teisinančius įrodymus, taip pat nesilaikė principo in dubio pro reo, nes byloje esančių nepašalintų abejonių nevertino nuteistųjų naudai.

33.5. Buvo padaryti esminiai BPK 242 straipsnio 1 dalies, 279 straipsnio 6 dalies, 282 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, nes atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojas T. T. teisiamajame posėdyje be jokio pagrindo buvo apklaustas nuotoliniu būdu, dėl tokio apklausos būdo prieštaraujant gynybai, o teismai nuteistųjų kaltę grindė T. T. parodymais, taip suvaržė nuteistųjų teisę teisiamojo posėdžio metu apklausti kaltinimo liudytojus.

33.6. Buvo padaryti esminiai BPK 223, 242 straipsnių pažeidimai, nes pirmosios instancijos teisme pasikeitus bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėčiai BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojų parodymai, nors gynyba tam prieštaravo ir prašė pradėti bylos nagrinėjimą iš pradžių, o baigus garsinti liudytojų parodymus, nebuvo pagarsinti kaltinamųjų pirmiau duoti parodymai, todėl naujas kolegijos teisėjas neturėjo objektyvios galimybės visapusiškai įvertinti kaltinamųjų duotus parodymus. Taip tiesiogiai neištyrus bylos įrodymų, teisėjai neišnagrinėjo bylos betarpiškai.

33.7. Buvo padaryti esminiai BPK 22, 247 straipsnių, 275 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai ir suvaržytos kaltinamųjų teisės, nes, nepaisant gynybos pastabų, pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo nuspęsta tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant visiems kaltinamiesiems, o teisme apklausiamiems kaltinamiesiems ir liudytojams buvo užduodami atsakymą menantys klausimai, pažeistas rungtyniškumo principas, be to, byla vienam iš kaltinamųjų (E. P.) buvo be aiškaus pagrindo išskirta į kitą bylą ir vėl sujungta.

33.8. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nuteistųjų A. B. ir T. B. atžvilgiu, nes, be padarytų šiurkščių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie suvaržė nuteistųjų teisę į gynybą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, teismas ir atskiri teisėjai nuteistųjų gynėjams ne kartą teikė nepagrįstas pastabas, rodė susierzinimą dėl reiškiamų prašymų ar pastabų, logiškai nepaaiškindavo savo sprendimų. Kasatorius pažymi ir tai, kad tiek prieš A. B., T. B. ir kitus nuteistuosius atliktas ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo tendencingas, nes atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. ir T. T., kurie vieninteliai tvirtino, kad buvo nusikalstamas susivienijimas, apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo ilgos, be pertraukų, apklausų metu proceso dalyviams buvo daromas spaudimas, o jų parodymai surašomi netinkamai ir pan.

33.9. Buvo padarytas esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas, nes nuteistiesiems A. B. ir T. B. buvo suformuotas neaiškus kaltinimas, tai apsunkino galimybę gintis. Kasatorius, aptardamas kaltinimų A. B. ir T. B. formuluotes, teigia, kad juose neindividualizuota, dėl kokių konkrečių veiksmų kaltintas kiekvienas iš nuteistųjų, nes pastarieji abu kaltinti iš esmės analogiškais veiksmais, dirbtinai priskiriant jiems T. T. ir D. Š. veiksmus.

33.10. Teismai, vertindami atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. ir T. T. parodymus, kuriais iš esmės grindžiama nuteistųjų kaltė, nesilaikė kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl tokių asmenų, taip pat toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų parodymų vertinimo, nepaisė reikalavimų tokius duomenis vertinti atsakingiau, visapusiškiau, skiriant didesnį dėmesį jų patikimumui, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatoriaus teigimu, teismai padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti D. Š. ir T. T. parodymais, kad jų parodymus, kaip neva reikšmingus bylai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kasatorius, atskirai ir detaliai pasisakydamas dėl liudytojų T. T. ir D. Š. parodymų, jų prieštaringumo, neatitikties kitiems bylos duomenims, pažymi, kad byloje liko nepaneigta versija, kad šių asmenų parodymai buvo išgauti neteisėtai, naudojant neleistinus tyrimo metodus, t. y. spaudžiant, kurstant apkalbėti A. B., T. B. ir kitus nuteistuosius. Kasatorius, taip pat detaliai pasisakydamas dėl kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymų, kuriais teismai grindė nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, nurodo, kad jie paneigia ginkluoto nusikalstamo susivienijimo egzistavimą arba yra visiškai neinformatyvūs.

33.11. Nuteistajam T. B. nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas (BK 72 straipsnio 2 dalis), nes byloje nėra jokių įrodymų, iš kokios konkrečios veikos buvo gauti teismo nuosprendžiu konfiskuoti kratos metu pas jį rasti ir paimti 14 500 Eur ir 2930 Lt (849 Eur). Priešingai, konfiskuoti pinigai priklauso tretiesiems asmenims, kurie teisiamojo posėdžio metu paaiškino pinigų šaltinį ir kurių parodymai nebuvo paneigti.

34. Kasaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo: panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jį dėl šios veikos išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir bylą nutraukti; panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, jį dėl šių veikų išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir bylą nutraukti; neišteisinus jo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti šias nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį; skirti jam galutinę subendrintą ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, jos vykdymą atidėti arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

34.1. Teismai, pripažindami S. A. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o apeliacinės instancijos teismas padarė ir esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

34.2. Kasatorius, aptardamas BK 25 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, kasacinio teismo praktiką dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nustatymo, nusikalstamo susivienijimo atribojimo nuo organizuotos grupės, nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog egzistavo nusikalstamas susivienijimas ir S. A. dalyvavo jo veikloje. Kasatorius, ginčydamas teismų nustatytas aplinkybes ir dėstydamas savą įvykių versiją, nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, jog nedalyvavo, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, niekada savęs neidentifikavo kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio. Priešingai nei konstatavo bylą nagrinėję teismai, nusikalstamo susivienijimo požymiai nenustatyti, t. y. nenustatyti pastovūs tarpusavio ryšiai, aukštas organizuotumo lygis, hierarchinė struktūra, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, nuolatinių funkcijų atlikimas, vidinė drausmė ir pavedimų vykdymo kontrolė, narių susirinkimai, bendra kasa ir pan. Jokie bylos įrodymai, išskyrus atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. ir T. T. parodymus, nepatvirtina, kad nusikalstamas susivienijimas, juolab ginkluotas, egzistavo ir kad S. A. dalyvavo jo veikloje. Nustatyta, kad S. A. ir kiti nuteistieji atliko atskirus ir pavienius veiksmus įgyjant, gabenant ir laikant netikrus dokumentus, grobiant didelės vertės svetimą turtą, jį realizuojant. Tačiau nuteistųjų veikimas atskirose nusikalstamos veikose gali būti vertinamas nebent kaip veikimas organizuota grupe. Kasatoriaus veiksmai – dviejų netikrų vilkikų ir puspriekabių valstybinių numerių komplektų įgijimas bei perdavimas D. Š. ir T. T. negali būti vertinami kaip jam priskirtų nuolatinių pareigų ir funkcijų vykdymas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kasatorius pažymi, kad neįrodytas ir nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnyje, subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia.

34.3. Dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį kasatorius nurodo, kad nė vienoje iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nedalyvavo ir apie jas nežinojo. Teismų išvados yra prieštaringos ir neatitinka bylos aplinkybių, nes teismai, nors pripažino, kad yra įrodyta, jog S. A. nedalyvavo darant nė vieną jam inkriminuotą nusikaltimą, remdamiesi jo, kaip tariamo nusikalstamo susivienijimo dalyvio, statusu, deklaratyviai nurodė, kad jis visgi atliko tam tikras funkcijas, susijusias su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis. Kasatoriaus teigimu, jo vaidmuo buvo antraeilis, jo pavieniai veiksmai pasireikšdavo jau po įvykdyto ir baigto nusikaltimo pagrobtų vilkikų, jų puspriekabių ar kitų materialinių daiktų gabenimu Lietuvoje į saugojimo ar realizavimo vietas, apie įvykdytas vagystes ar pagrobtą turtą jis sužinodavo po jų įvykdymo ir pagrobto turto pargabenimo į Lietuvą. Nekonkrečių kasatoriaus veiksmų dėl automobilių Lietuvoje nuvairavimo į nurodytą vietą ir galimo nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo užtikrinimo nepakanka konstatuoti, kad S. A. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padarė jam inkriminuotas vagystes. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam galėjo būti inkriminuotas nebent dalyvavimas organizuotos grupės veikloje. Tuo tarpu kasatoriaus nuteisimas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, iš esmės yra pagrįstas ikiteisminio tyrimo metu neteisėtu būdu gautais jo paties parodymais. Jokie objektyvūs ir teisėtu būdu gauti įrodymai šių veikų padarymo nepagrindžia.

34.4. Teismai išvadas byloje padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, vertindami įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio, rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Teismai netinkamai vertino ir rėmėsi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų D. Š. ir T. T. parodymais, nes jie yra nepatikimi, gauti pažeidžiant BPK 179 straipsnio, 183 straipsnio 3 dalies nuostatas, abstraktūs, deklaratyvūs, pagrįsti tik spėjimais bei prielaidomis, be to, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nė vienas asmuo, kuriam inkriminuotas dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neįvardijo aiškiai apibrėžtų S. A. pareigų ir funkcijų, nusikalstamo susivienijimo struktūra, narių funkcijos yra sumodeliuotos išimtinai tik remiantis D. Š. ir T. T. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi selektyviai atrinktais bylos duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti įrodymais.

34.5. S. A. parodymai, duoti 2013 m. kovo 1 d. įtariamojo apklausos metu (dėl kasos, atskirų asmenų duodamų nurodymų, transporto priemonių realizavimo, vagysčių, kuriose jis nedalyvavo, o tik sužinojo iš T. T. ir D. Š.), neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų, nes buvo išgauti neteisėtu būdu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams spaudžiant duoti parodymus tam, kad paskirta kardomoji priemonė suėmimas nebebūtų tęsiama ir būtų pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę. Be to, iš 2013 m. kovo 25 d. įtariamojo S. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas jo apklausos neatliko ir tik perkėlė į protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. kovo 1 d. surašytą apklausos tekstą. Taip buvo pažeistos BPK 179, 188, 189 straipsnių nuostatos. Teismai, grįsdami nuosprendžius neteisėtai gautais ir užfiksuotais parodymais, padarė esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus. Šie pažeidimai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų iš esmės nepasisakė.

34.6. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant S. A. kaip įtariamojo apklausą ne visada dalyvavo jo gynėjas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino esminiu pažeidimu to, kad pirmosios instancijos teisme pasikeitus bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėčiai BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo perskaityti liudytojų parodymai, nors gynyba tam prieštaravo ir prašė, kad liudytojai ir kaltinamieji būtų apklausti pakartotinai.

34.7. Kadangi su S. A. iš pagrobto ir parduoto turto gautais pinigais nebuvo dalijamasi, jis pats tiesiogiai realizuojant pagrobtą turtą nedalyvavo ir dėl dalies nusikalstamų veikų jis yra išteisintas, teismai nepagrįstai konfiskavo iš jo 23 680 Eur. Kasatoriaus teigimu, išteisinus jį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, būtų pagrindas panaikinti teismų sprendimus dėl turto konfiskavimo ir 303,65 Eur proceso išlaidų iš jo priteisimo.

34.8. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kasatorius, prašydamas atsižvelgti į jo asmenybę apibūdinančius duomenis (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl visų jam žinomų nusikalstamų veikų, nepažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių, nepadarė administracinių nusižengimų, turi darbą, šeimą, jo sveikatos būklė bloga), taip pat padarytus esminius proceso pažeidimus bei neteisėtai skirtą ir tęsiamą ilgalaikį suėmimą, prašo paskirti jam ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

35. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. Š. prašo: panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 2426,22 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš jo Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 12 950 Eur konfiskavimo iš jo; paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atlikimu, taikant intensyviąją priežiūrą ir papildomus teismo įpareigojimus; sudaryti sąlygas rūpintis globojamu senyvo amžiaus žmogumi. Kasatorius skunde nurodo:

35.1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji šioje byloje veikė kaip nusikalstamas susivienijimas. Kasatorius, aptardamas nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės požymius, jų panašumus ir skirtumus, teismų praktikos pavyzdžius, kuriuose asmenų grupių nusikalstamos veikos nekvalifikuotos kaip padarytos nusikalstamo susivienijimo, teigia, kad šioje byloje nenustatyti nusikalstamo susivienijimo požymiai – vadovaujančio asmens buvimas, hierarchiniai grupuotės narių ryšiai, tarpusavio pavaldumas, vidinė drausmė, bendra kasa, narių susirinkimai ir pan., neįrodyta, kad nuteistieji būtų save identifikavę kaip bendrai veikiančią nusikalstamą grupuotę, nenustatyti jokie nusikalstamų grupuočių įprastai turimi atributai, ir kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atskiros nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe.

35.2. Teismai nepagrįstai konstatavo Ž. Š. veikoje esant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad Ž. Š. dalyvavo grupuotės dalyvių susirinkimuose, taikant operatyvinės veiklos metodus taip pat nesurinkta jokių duomenų apie jo kaltumą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. savo kaltę pripažino tik dėl dalyvavimo vykdant vilkikų ir puspriekabių vagystes, o į jo parodymus buvo perkelti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės T. T. parodymai dėl nusikalstamo susivienijimo. Tuo tarpu apklausiamas teisiamajame posėdyje kasatorius dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje neigė. Pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas pagal BK 249 straipsnį, yra atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. ir T. T. parodymai, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Kasatorius, aptardamas šių asmenų parodymus, teigia, kad teismai, jais patikėję, taip pat turėjo pripažinti, jog Ž. Š. nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir nesuvokė savęs kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvio, nes nedalyvavo grupuotės susirinkimuose, nesprendė bendrų klausimų, nesitarė dėl nusikalstamų veikų, neplanavo jų, nedalyvavo rengiantis jas daryti, neatliko pasiruošimo darbų, neaprūpino jokiais nusikaltimų įrankiais, neįtraukė į nusikalstamų veikų darymą kitų asmenų, nesidalijo pelno, nesinaudojo grupės finansine ar kitokia pagalba, tarp jo ir kitų nuteistųjų nebuvo nuolatinių ryšių. Kasatoriaus teigimu, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių asmenų grupę, visuma rodo, kad svetimo turto grobimus jis padarė dalyvaudamas organizuota grupe.

35.3. Bylos įrodymai patvirtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. ir T. T. atliko tipinius organizatorių veiksmus – organizavo Ž. Š. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų vykdymą ir patys dalyvavo jas darant, duodami nurodymus bendrininkams vadovavo organizuotai grupei ir koordinavo jos veiklą, o kasatorius bei kiti asmenys atliko jiems priskirtas užduotis tiesiogiai dalyvaudami svetimo turto pagrobime ar padėdami tai daryti. Tačiau organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. D. Š. ir T. T. taip pat nebuvo taikomas turto konfiskavimas, nors, kaip patys teigė, jie dalijosi pelną. Šios aplinkybės kelia abejonių minėtų asmenų parodymų patikimumu, ar siekdami išvengti atsakomybės jie nedavė „reikalingų“ tyrimui parodymų.

35.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį, nuosprendyje išdėstytas išvadas dėl turto konfiskavimo iš Ž. Š. grindė prielaidomis, nenurodė, kas sudaro konfiskuotiną 12 950 Eur sumą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti konkretūs duomenys, rodantys tokį praturtėjimą, jokio turto (ar pinigų) pas Ž. Š. nerasta, o kaltinime konfiskuotina suma nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas tiesiog perrašė prokuroro baigiamųjų kalbų metu nurodytas niekuo nepagrįstas sumas. Apeliacinės instancijos teismas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes neįsigilino ir tik formaliai pasisakė dėl konfiskavimo taikymo teisinio reguliavimo.

35.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Ž. Š. Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai proceso išlaidas už transporto priemonių, paimtų iš įtariamųjų, saugojimą, nes paimtos transporto priemonės nuosavybės teise priklausė kitiems asmenims, jis pats jokių transporto priemonių neturėjo, jomis nedisponavo ir nė viena iš jo nebuvo paimta. Byloje nėra jokių sutarčių su automobilių saugojimo aikštelėmis, kitų įrodymų, kad priteistos išlaidos buvo realiai patirtos. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų pagrįsti nereikalavo ir minėtų aplinkybių netyrė.

35.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė Ž. Š. per griežtą bausmę. Kasatorius, aptardamas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurių, jo manymu, neįvertino teismas ir kurios rodo nuteistojo norą keistis, gyventi teisėtą socialinį gyvenimą, teigia, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atsižvelgiant ir į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nėra Ž. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kasatoriaus įsitikinimu, teisingumo principas būtų įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti skiriant švelnesnę bausmę ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatoriaus teigimu, reali laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina ir dėl to, kad jis yra 75 metų močiutės globėjas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šios aplinkybės neįvertino.

36. Kasaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas R. Aikevičius prašo: panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl V. V. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį jam nutraukti; V. V. padarytas aštuonias nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmės vykdymą jam atidėti. Kasatorius skunde nurodo:

36.1. Nuteistojo V. V. veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymių. Jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad V. V. priklausė nusikalstamam susivienijimui ar ką nors žinojo apie jo veiklą. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo didelę dalį požymių, kuriais buvo grindžiamas V. V. dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, tačiau iš teismo nuosprendžio nėra aišku, kaip nuteistasis, nedalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, galėjo su jais iš anksto susitarti bendrai nusikalstamai veikai. V. V. dalyvavo atskirose vilkikų ir puspriekabių vagystėse, į kurias jį pakvietė T. T., jo vaidmuo vykdant vagystes buvo antraeilis, jis vykdė atskirus T. T. nurodymus, gavo atlyginimą bei suprato, kad T. T. ir yra vagysčių organizatorius. Taigi V. V. nesuprato ir negalėjo suprasti, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje. Atsitiktinis prisijungimas prie nusikalstamo susivienijimo atskirų dalyvių daromos veikos, atskiras veiksmas, kad ir padarytas nusikalstamo susivienijimo naudai, apie jo veiklą neturint jokio supratimo, nesudaro pagrindo teigti, kad V. V. su nusikalstamo susivienijimo dalyviais siejo nuolatiniai ryšiai, todėl jo veika kvalifikuotina kaip padaryta bendrininkų arba organizuota grupe.

36.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundžiamą nuosprendį motyvavo bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir bylos aplinkybėmis, neatsakė į esminius nuteistojo V. V. apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

37. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

37.1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė BK 249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Kasatorius, aptardamas kasacinio teismo praktiką dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nustatymo ir dėstydamas savą įvykių versiją, nurodo, kad jo veiksmuose nusikalstamo susivienijimo požymių nenustatyta. Pirma, nenustatyta, kad tarp jo ir nusikalstamo susivienijimo dalyvių būtų susiklostę nuolatiniai tarpusavio ryšiai. Pirmosios instancijos teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, tai rodo, kad jis su nusikalstamo susivienijimo dalyviais nepalaikė nuolatinių ryšių. Antra, nustatyta, kad jis įvykdė pavienes vagystes, tačiau nebuvo pasiskirstęs užduotimis ir vaidmenimis su kitais nuteistaisiais. Trečia, nenustatytas nusikalstamos veikos planavimas ir aukštas organizuotumo lygis. Ketvirta, nenustatyta, kad E. B. suvokė priklausąs organizuotai nusikalstamai struktūrai, kurioje egzistuoja hierarchija, drausmė ir subordinacija. Priešingai, jis buvo nepriklausomas, galėjo laisvai pasirinkti, ar daryti nusikaltimus. Kasatorius pažymi, kad dalyvauti darant nusikalstamas veikas jis pradėjo po to, kai grupuotės nariai jau buvo padarę septynis nusikaltimus. Be to, grupuotės paskutinės nusikalstamos veikos padarytos praėjus septyniems mėnesiams po to, kai E. B. atsisakė daryti naujus nusikaltimus. Taigi, nesistemingas ir nenuolatinis bendravimas, nežinojimas apie naujų nusikaltimų darymą, susitarimo iš anksto daryti naujus nusikaltimus nebuvimas, naujų nusikaltimų darymas tik esant finansiniam poreikiui rodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, nustatyto BK 249 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

37.2. Kasatorius, aptardamas organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo panašumus bei skirtumus, nurodo, kad teismai netinkamai atribojo šias bendrininkavimo formas. Nesant išankstinio susitarimo daryti naujus nusikaltimus, E. B. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip atlikti veikiant organizuota grupe.

38. Kasaciniu skundu nuteistojo S. G. gynėja advokatė K. Česnauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo S. G. ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

38.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, apsiribojo abstrakčiu jų vertinimu ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimą, kuris lėmė ir netinkamą BK 249 straipsnio, 25 straipsnio 4 dalies, 178 straipsnio 3 dalies taikymą. Kasatorė, aptardama byloje surinktus įrodymus (kitų nuteistųjų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmenų, liudytojų parodymus), teigia, kad jie nepatvirtina, jog nuteistasis S. G. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, priešingai, šie įrodymai patvirtina, kad S. G. nepriklausė jokiai nusikalstamai grupuotei ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Teismai, vertindami bylos įrodymus, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad vilkikų priekabos kartais buvo paliekamos šalia S. G. įmonės naudojamos teritorijos, neįvertinę kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymų, kad nusikaltimams daryti buvo įsigyta sodyba, išsinuomotas angaras, o atgabentos priekabos tik kartais buvo pastatomos kartu su S. G. vilkikais. Teismų išvados, kad S. G. užduotis buvo suteikti teritoriją vogtoms priekaboms saugoti, paremtos prielaidomis, nes nenustatyta nei kam priklausė minėta teritorija, nei ar ji buvo saugoma. Vien tik aplinkybė, kad kratos S. G. įmonėje metu buvo rasti keturi kostiumai iš vogtos priekabos, nepatvirtina nusikalstamos veikos, nustatytos BK 249 straipsnyje, sudėties nuteistojo veikoje buvimo. Nors nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodė pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, formaliai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir padarė abstrakčias išvadas, paremtas spėjimais ar tik dalimi įrodymų.

38.2. S. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas teismams padarius nepagrįstą išvadą, kad jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra įrodytas. Kasatorė, aptardama kasacinio teismo praktiką dėl nusikalstamo susivienijimo požymių nustatymo, nesutinka su teismų išvadomis dėl nuolatinių nuteistojo S. G. tarpusavio ryšių su kitais nuteistaisiais, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo, bendros kasos buvimo. Kasatorės teigimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad S. G. susitikinėjo, dalyvavo pasitarimuose ar kitaip dalyvavo vidinėje nusikaltėlių organizacijoje, kad buvo kaip nors susijęs, priklausė ar vykdė funkcijas hierarchinėje valdymo struktūroje, nenustatytas jo statusas, nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad jis pokalbiais telefonu ar žinutėmis būtų bendravęs, taręsis su kitais nuteistaisiais dėl nusikaltimų darymo. Neįrodyta ir tai, kokiomis aplinkybėmis S. G. prisijungė prie nusikalstamo susivienijimo bei kiek ilgai jam priklausė. Teismai neįvertino, kad vagystes vykdė nuolatiniai asmenys, o S. G. dėl dalies veikų yra išteisintas. Nors byloje nustatyta, kad S. G. išnuomojo A. B. vilkiką, realizavo pavogtą, tačiau lauke paliktą šaldytą tešlą, jam buvo atiduoti aštuoni darbiniai kostiumai, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad S. G. dalyvavo nusikalstamame susivienijime ir veikė bendram nusikalstamam tikslui. Iš nuosprendžių taip pat nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad nuteistasis suvokė, jog priklauso nusikalstamam susivienijimui ir dalyvauja jo veikloje. Priešingai, iš liudytojo T. T. parodymų matyti, kad S. G. nežinojo ir negalėjo įtarti apie kitų nuteistųjų daromus nusikaltimus. Be to, nuteistasis nedalyvavo dalijant pinigus lygiomis dalimis.

38.3. Kasatorė, detaliai analizuodama atskirus S. G. inkriminuotų šešių puspriekabės ir puspriekabių-šaldytuvų vagysčių epizodus, ginčydama teismų byloje nustatytas aplinkybes, nurodo, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje. Kasatorės teigimu, teismai tinkamai nevertino kitų nuteistųjų, liudytojų parodymų dėl šių nusikalstamos veikos epizodų visumos, netinkamai įvertino atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu D. Š. ir T. T. nepatikimus parodymus, kitus bylos įrodymus, byloje esančių prieštaravimų nevertino nuteistojo naudai, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl S. G. kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas įrodytumo.

39. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo D. B. apeliacinis skundas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. B. nuteisimo ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

39.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, taip padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad iš bylos duomenų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus jis atliko pagrobiant svetimą didelės vertės turtą ir kodėl priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį buvo remtasi netiesioginiais įrodymais, t. y. nusikaltime nedalyvavusių ir tik abstrakčiai apie jį esą girdėjusių asmenų parodymais – nuteistojo S. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir liudytojo T. T. parodymais teisiamajame posėdyje, kuriuose niekaip nekonkretizuoti tariamo nusikaltimo dalyvio D. B. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas šių esminių apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjo ir, vertindamas minėtų asmenų parodymų patikimumą, nevertino jų pakankamumo pripažįstant D. B. kaltu.

39.2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 192 straipsnio, 276 straipsnio nuostatų pažeidimus, nes, atmesdamas nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo S. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (kad esą D. Č. jam pasakė, jog Danijos Karalystėje D. B. ir D. U. pavogė puspriekabę su drabužių kroviniu), kurių davimą S. A. paneigė teisiamajame posėdyje. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi ir ikiteisminio tyrimo metu T. T. atlikto įtariamojo D. B. asmens atpažinimo iš fotonuotraukų protokolu, nes D. B. T. T. nebuvo parodytas atpažinti BPK 192 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų visumos ir nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmetė remdamasis prielaidomis.

39.3. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteisė D. B. nesant jo veikoje jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta ir teismų nuosprendžiuose nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atlikto D. B. padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat nesurinkta, neišnagrinėta ir teismų nuosprendžiuose nenurodyta jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų D. B. dalyvavus padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

40. Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

40.1. Teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 297 straipsnio 1 dalį nesant jo veiksmuose šių nusikalstamų veikų sudėties, netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

40.2. Teismai be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad E. P. gauti elektroniniai duomenys apie vilkikus ir puspriekabes, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus sudaro tarnybos paslaptį. Informacija, už kurios atskleidimą šioje byloje jis nuteistas pagal BK 297 straipsnio 1 dalį, negali būti laikoma tarnybos paslaptimi, nes nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą baigtinį sąrašą duomenų, kurie laikomi tarnybos paslaptimi. Teismai neįvertino, kad analogiškais duomenimis disponuoja daugelis subjektų (draudimo bendrovių, valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojai, dalis duomenų yra prieinami viešai). Kaltinime nurodytuose kituose norminiuose teisės aktuose taip pat nėra įtvirtinta, kokie registrų ar informacinių sistemų duomenys sudaro tarnybos paslaptį. Kasatoriaus teigimu, iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko jo gauti duomenys nebuvo įslaptinti, norint su jais susipažinti nebuvo reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, šie duomenys nebuvo pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Priešingai nei nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus atliktas duomenų perdavimas būtų sutrikdęs tinkamą svarbių valstybės institucijų funkcijų atlikimą, jo veiksmai gali būti traktuojami tik kaip vidaus taisyklių pažeidimas, bet ne kaip baudžiamasis nusižengimas. Be to, su nuteistojo E. P. pozicija, kad jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 297 straipsnio 1 dalyje, sudėties, savo baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko ir valstybinis kaltintojas. Analogiškoje situacijoje, kai valstybės tarnautojas – policijos patrulis policijos duomenų bazėje tikrino, rinko ir teikė tarnybinę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMTAtMzI3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-210-327/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-210-327/2013">1-210-327/2013</a> ir Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzM5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-339/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-339/2014">1A-339/2014</a> konstatavo, kad tokie veiksmai nėra laikomi tarnybos paslapties atskleidimu.

40.3. Pripažinus, kad iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko gauti duomenys apie vilkikus, puspriekabes nėra tarnybos paslaptis, nėra pagrindo konstatuoti ir BK 228 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo suformuluotą praktiką iš esmės analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016. Kasatoriaus teigimu, nenustatytas ir nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, būtinasis turtinės ar asmeninės naudos požymis. Byloje nenustatyta, kad E. P. veikė siekdamas turtinės naudos ar kad dėl tariamo piktnaudžiavimo tarnyba ir tariamos tarnybinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo būtų gavęs turtinę naudą. Tai, kad iš nuteistojo S. A. gaudavo alkoholinio gėrimo butelį ar kitą smulkmeną, negalima laikyti atsiskaitymu, nes juos siejo draugiški santykiai, vienas kitam padėdavo. Byloje taip pat nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad dėl E. P. veiksmų valstybė būtų patyrusi didelę žalą. Kasatorius pažymi, kad šioje byloje neturtinio pobūdžio žalos padariniai yra išvestiniai iš baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 297 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jam inkriminuota veika pagal savo pavojingumą galėjo sukelti daug sunkesnius padarinius, kvalifikuojančius ją pagal BK 228 straipsnį. Be to, E. P. pareigos nėra tokios svarbios ir reikšmingos, kad jo veiksmais, neteisėtai gaunant ir perduodant duomenis, kurie nėra tarnybos paslaptis, būtų padaryta didelė žala. Dėl jo kaip valstybės tarnautojo poelgio nesutriko normali valstybės veikla ir nebuvo pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka, niekieno konstitucinės teisės nebuvo suvaržytos, taigi negalima teigti, kad E. P. savo veiksmais diskreditavo ir iškraipė Lietuvos policijos paskirtį, policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą bei įvaizdį visuomenėje ir padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei.

40.4. Teismai, atidėdami kasatoriui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, kuris, atsižvelgiant į išskirtinai teigiamą jo asmenybę, yra neproporcingai ilgas, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

41. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Z. Tuliševski prašo: pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių nuteistiesiems A. B., T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G., V. V., J. J., S. L., K. P., A. K., E. P. ir paskirti jiems šias bausmes:

A. B.:

– pagal BK 249 straipsnio 3 dalį – šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių su drabužiais „Bulloch Gladiator“ vagystė Danijos Karalystėje) – ketverių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – penkerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė VFR) – penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – šešerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Koegel“ vagystė) – septynerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė) – septynerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje ir VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ vagystė Belgijos Karalystėje ir puspriekabės „Koegel“ vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė Belgijos Karalystėje) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė Belgijos Karalystėje) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ su puspriekabe „Schmitz“ vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (26 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, pusę bausmės laiko atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 2 d. ir nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d.

T. B.:

– pagal BK 249 straipsnio 3 dalį – penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (26 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, pusę bausmės laiko atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – devynerių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių su drabužiais „Bulloch Gladiator“ vagystė Danijos Karalystėje) – ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė VFR) – penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – penkerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – penkerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Koegel“ vagystė) – šešerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė) – šešerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – šešerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – septynerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė) – septynerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – septynerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (17 nusikalstamų veikų), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2013 m. kovo 26 d.

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – ketverių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Koegel“ vagystė) – ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė) – penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) – penkerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystė) – penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – šešerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – šešerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – šešerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – šešerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje ir VFR) – septynerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – septynerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė Belgijos Karalystėje) – septynerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė VFR) – septynerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (15 nusikalstamų veikų), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, t. y. nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d.

V. V.:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė VFR) – ketverių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – penkerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą penkerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (6 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2013 m. birželio 28 d.

E. B.:

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – penkerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (7 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. liepos 25 d.

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių su drabužiais „Bulloch Gladiator“ vagystė Danijos Karalystėje) – ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – ketverių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) – ketverių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – penkerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą penkerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (6 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. liepos 25 d.

J. J.:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė) – ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ ir „Schmitz“ vagystė) – ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“ vagystė) – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (3 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę šešerius metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2016 m. spalio 22 d. ir nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. liepos 14 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti pagal Belgijos Karalystės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendį atliktą bausmę.

S. L., panaikinus BK 75 straipsnio taikymą:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, vilkiko „Mercedes“ vagystė VFR) – ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) – ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, teismo paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus septynis mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką.

K. P., panaikinus BK 75 straipsnio taikymą:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV 24“ vagystė VFR) – ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė) – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) – ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą ketverių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (4 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę šešerius metus laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. birželio 19 d.

A. K., panaikinus BK 75 straipsnio taikymą:

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su BMW varikliais vagystė VFR) – ketverių metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) – ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), teismo subendrintą ketverių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už atskirus nusikaltimus (2 nusikalstamos veikos), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus du mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. gegužės 29 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. kovo 24 d.

E. P., panaikinus BK 75 straipsnio taikymą:

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką.

Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kasatorius skunde nurodo:

41.1. Teismų nuosprendžiai dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių keistini dėl netinkamai pritaikytų BK bendrosios dalies normų (BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnio 1, 2 dalys) ir dėl to neteisingai paskirtų bausmių – teismai nepagrįstai paskyrė nuteistiesiems A. B., T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G., A. K., J. J., K. P., S. L. per švelnias laisvės atėmimo bausmes ir nepagrįstai atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą A. K., K. P., S. L. bei E. P..

41.2. Vertinant teismų sprendimus teismų praktikos kontekste, tiek pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes, tiek apeliacinės instancijos teismas jas švelnindamas nesilaikė bausmių skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 41 straipsnio 2 dalyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnio 1, 2 dalyse, šias normas taikė selektyviai, pirmenybę teikdami nuteistųjų interesams, todėl nuteistiesiems paskirtų, o vėliau sušvelnintų bausmių dydžiai neatitinka padarytų nusikalstamų veikų ir pačių nuteistųjų pavojingumo ir tai lėmė bausmės paskirties turinio iškraipymą.

41.3. Pirmosios instancijos teismas visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių iš esmės neaptarė, pateikė deklaratyvaus pobūdžio formuluotes, kurios neatitinka bausmės individualizavimo, proporcingumo ir teisingumo principų, bei paskyrė per švelnias, nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkių nesiekiančias bausmes, o apeliacinės instancijos teismas, dar labiau švelnindamas nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes (atidėdamas jų vykdymą), teisingumo principo įgyvendinimą vertino vienpusiškai, suabsoliutino baudžiamojo proceso ilgą trukmę, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes vertino per šios aplinkybės prizmę, ir nors buvo aptartos tiek nuteistuosius, tiek jų padarytus nusikaltimus apibūdinančios aplinkybės, jų svarba, nepaisant proporcingumo principo, teismo buvo paneigta atsižvelgiant į nuteistųjų baudžiamojo proceso metu patirtus suvaržymus.

41.4. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistiesiems nusikalstamo susivienijimo vadovams ir organizatoriams T. B., A. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje Ž. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskirdamas švelnesnes, nei straipsnių sankcijose nustatyta, bausmes, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – nors baudžiamasis procesas šioje byloje buvo ilgas, o nuteistieji T. B. ir A. B. ilgą laiką buvo suimti, tačiau šios aplinkybės, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis švelnesnių, nei įstatymas nustato, bausmių paskyrimą nuteistiesiems. Teismas teisingumo principo įgyvendinimą aiškino atsižvelgdamas tik į nuteistųjų interesus, suabsoliutino ilgo baudžiamojo proceso trukmės įtaką skirtinų bausmių dydžiui ir paskyrė bausmes, kurios aiškiai neatitinka veikų ir asmens pavojingumo.

41.5. Baudžiamasis procesas, įskaitant ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimą teismuose, truko šešerius metus ir devynis mėnesius, tačiau šis laikotarpis buvo nulemtas objektyvių ir pateisinamų priežasčių – tam įtakos turėjo apeliacinės instancijos teismo nurodytos, tačiau kaip visuma tinkamai neįvertintos aplinkybės, būtent – bylos sudėtingumas ir didelė jos apimtis, nuteistųjų elgesys, proceso poveikis jiems ir institucijų veiksmai organizuojant baudžiamąjį procesą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nors ir buvo dėtos pastangos sklandžiam bylos nagrinėjimui užtikrinti, tačiau jos buvo nepakankamos, o baudžiamojo proceso trukmė neoptimali. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinės instancijos teismas optimalumo ir pakankamų pastangų reikalavimus atitinkantį baudžiamąjį procesą būtų pripažinęs tik tuo atveju, jeigu bylai nagrinėti BPK 222 straipsnio nustatyta tvarka būtų paskirtas atsarginis teisėjas, o gynėjai nebūtų užimti kitose bylose. Nors baudžiamojo proceso optimalumo, kaip ir kitų vertinamųjų kriterijų, aiškinimas priklauso teismo diskrecijai, tačiau teismas turėjo vadovautis ne tik nuteistųjų interesais, bet ir proporcingumo principu, atsižvelgti į analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose teismų pateiktas išvadas dėl valstybės institucijų indėlio siekiant užtikrinti operatyvų baudžiamąjį procesą. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose (dėl nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų), kuriose taip pat analizuota baudžiamojo proceso trukmė, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo akcentuotas posėdžių atidėjimas dėl gynėjų ir nuteistųjų nedalyvavimo buvo pripažintas tokių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ypatumu, bet ne besąlygiška aplinkybe, patvirtinančia valstybinių institucijų neveiklumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-1073/2018">2K-171-1073/2018</a>, 2K-281-942/2018). Be to, baudžiamojoje byloje, kurioje nagrinėti organizuotos grupės padaryti sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai, septynerius metus trukęs baudžiamasis procesas, du kartus pasikeitusi bylą nagrinėjusio teismo sudėtis, gynėjų bei nuteistųjų neatvykimas į teismo posėdžius, bylą nagrinėjusio teisėjo ligos, suplanuotos teisėjų atostogos ir jų užimtumas kitose baudžiamosiose bylose nebuvo pripažinta aplinkybėmis, dėl kurių baudžiamasis procesas neatitiko optimalumo kriterijaus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-895/2017">2K-203-895/2017</a>).

41.6. Pažymėtina, kad jau pirmosios instancijos teisme buvo imtasi papildomų priemonių, skirtų optimaliai baudžiamojo proceso trukmei užtikrinti: 2013 m. spalio 23 d. buvo kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją dėl būtinybės valstybinį kaltinimą palaikantiems prokurorams, proceso dalyvių gynėjams bei bylą nagrinėjantiems teisėjams sudaryti sąlygas šią baudžiamąją bylą nagrinėti ir joje dalyvauti pirmumo tvarka. Analogiško turinio prašymas buvo pateiktas ir 2014 m. birželio 13 d. Nors tiek proceso dalyviams, tiek teismų sistemai buvo pranešta apie būtinybę šią bylą išnagrinėti kuo greičiau, tačiau teismo posėdžiai buvo atidedami. Detaliai ir chronologiškai apžvelgus teismo posėdžių, vykusių 2013 m. spalio 21 d. – 2017 m. gegužės 22 d., atidėjimo priežastis, matyti, kad dažniausios teismo posėdžių atidėjimo priežastys buvo susijusios su nuteistųjų, gynėjų ar liudytojų neatvykimu. Taigi dauguma jų buvo atidėta dėl pačių nuteistųjų ir jų gynėjų kaltės. Tiek nuteistieji, tiek gynėjai, būdami supažindinti su baudžiamosios bylos prioritetine reikšme, ėmėsi veiksmų, kurie sudarė kliūtis operatyviam bylos nagrinėjimui, – sistemingai neatvykdavo į teismo posėdžius, apie neatvykimą nepranešdavo arba tai padarydavo prieš pat teismo posėdį, teismo posėdžių metu ėmėsi veiksmų, lėmusių posėdžių atidėjimą (nurodė apie neįteiktą kaltinamąjį aktą, inicijavo teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės atlikimą, pasikeitus teisėjų kolegijai, nesant būtinybės, reikalavo bylą nagrinėti iš naujo). Šios aplinkybės patvirtina tiesioginį nuteistųjų ir jų gynėjų suinteresuotumą ilgesne baudžiamojo proceso trukme.

41.7. Apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nepakankamai išanalizavo priežastis, lėmusias teismo posėdžių atidėjimą; šis klausimas buvo aptartas paviršutiniškai, nuteistųjų interesų kontekste, abstrakčiai atkreipiant dėmesį į nepakankamas pirmosios instancijos teismo pastangas bylą nagrinėti operatyviau, nors pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamų priemonių procesui paspartinti – dėl neatvykusių nuteistųjų ir liudytojų buvo priimami sprendimai juos atvesdinti, nepavykus to padaryti – griežtinamos nuteistiesiems taikomos kardomosios priemonės, gynėjams dėl pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdžius, skiriamos baudos, iš anksto buvo derinamos būsimos teismo posėdžių datos, proceso dalyviams nuolat buvo primenama apie prioritetinę bylos reikšmę, o procesiniai veiksmai, įskaitant ir tuos, kurie buvo atlikti pasikeitus teisėjų kolegijos sudėčiai, atitiko BPK nustatytus optimalumo ir operatyvumo reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir paskelbtų pertraukų metu nagrinėjo teisme gautus įvairaus pobūdžio nuteistųjų, jų gynėjų ir kitų proceso dalyvių prašymus. Visų šių aplinkybių kontekste akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui organizuojant bylos nagrinėjimą nebuvo nustatyta jokių nepagrįstų delsimų, priešingai, teismas, siekdamas užtikrinti kuo greitesnį ir efektyvesnį teismo procesą, ėmėsi visų BPK nurodytų aktyvių veiksmų, todėl pagrindo proceso organizavimą pripažinti netinkamu bei bausmes BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu švelninančiu nėra.

41.8. Negalima paneigti, kad nuteistieji A. B. ir T. B. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo suimti penkerius metus ir dešimt mėnesių, tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste kardomosios priemonės – suėmimo – termino įtaka nuteistiesiems skirtinų bausmių dydžiui buvo pakankamai įvertinta prokuroro tiek pirmosios instancijose teisme baigiamųjų kalbų metu, tiek jo apeliaciniame skunde ir, priešingai, ši aplinkybė teismų buvo iškreiptai aptarta, argumentuojant būtinybe bet kokiu būdu, priešingai teisingumo principo turiniui, kompensuoti nuteistųjų baudžiamojo proceso metu patirtus suvaržymus. Nuteistiesiems skirtinų bausmių sumažinimas iki tokio dydžio, kuris iš esmės, įskaičius kardomojo kalinimo metu išbūtą laiką, lemtų beveik visišką jiems paskirtų bausmių įvykdymą, neatitinka tiek įstatyme nustatytos bausmės paskirties, tiek nuteistųjų ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo.

41.9. Nusikalstamo susivienijimo daromi nusikaltimai kelia pavojų svarbiausioms valstybės saugomoms vertybėms, o ypač švelnių, šiuo atveju – švelnesnių, nei nustatyta BK straipsnio sankcijoje, bausmių nuteistiesiems paskyrimas ne tik užkerta kelią įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir iš esmės visuomenėje suformuoja nebaudžiamumo principą. Tai reiškia, kad ilgai trunkančiose baudžiamosiose bylose nusikalstamo susivienijimo vadovams, organizatoriams ar jų dalyviams apkaltinamuoju nuosprendžiu paskiriant bausmes, švelnesnes nei už jiems inkriminuotus nusikaltimus nustatyta baudžiamajame įstatyme, visuomenėje suformuojama nuomonė, kad veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma ir imantis kryptingų veiksmų, skirtų baudžiamajam procesui užtęsti, kaltininkai iš esmės gali išvengti realios bausmės. Akivaizdu, kad tokios pirmosios instancijos teismo paskirtos ir apeliacinės instancijos teismo sumažintos bausmės taikymas iškraipo tiek bausmės paskirtį, tiek šiuo klausimu valstybės formuojamą baudžiamąją politiką.

41.10. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, aptardamas nusikalstamo susivienijimo vadovų ir organizatorių asmenybių ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, išsamiai šių aplinkybių kaip visumos neįvertino. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje buvo akcentuota vienintelė aplinkybė, lemianti mažesnį šių asmenų pavojingumą, – nusikalstamo susivienijimo veikloje nebuvo naudoti šaunamieji ginklai, o jų padaryti nusikaltimai buvo išimtinai turtinio pobūdžio. Nors teismas nurodė, kad nuteistieji A. B. ir T. B. organizavo šaunamaisiais ginklais disponuojančio nusikalstamo susivienijimo veiklą ir jai vadovavo, įvykdė dvidešimt šešis sunkius turtinius nusikaltimus, anksčiau buvo teisti užsienio valstybėse, nedirbo, tačiau iš esmės šių aplinkybių visumos reikšmė buvo paneigta vienintelės aplinkybės, būtent – neva nedidelio nusikalstamo susivienijimo pavojingumo. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti. Teismas visiškai neįvertino nuteistiesiems inkriminuoto BK 249 straipsnyje nurodyto nusikaltimo išskirtinio pavojingumo, kuris pabrėžiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas), kuria remiantis apibendrintai galima teigti, jog jau pats dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nepadarius konkretaus nusikaltimo, faktas baudžiamojo įstatymo leidėjo yra kriminalizuotas ir pripažintas atskiru nusikaltimu, keliančiu ypač didelę grėsmę ne tik tam objektui, į kurį, darydami konkrečius nusikaltimus, kėsinasi nusikalstamo susivienijimo nariai, bet ir visuomenės saugumui. Įstatymų leidėjas BK 249 straipsnį įtvirtino XXXV skyriuje – „Nusikaltimai visuomenės saugumui“, priskirdamas šį nusikaltimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nustatydamas maksimalią BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminuoto laisvės atėmimo sankciją – laisvės atėmimą iki dvidešimties metų bei laisvės atėmimą iki gyvos galvos. BK 249 straipsnyje nustatyta sankcija rodo, kad įstatymų leidėjas dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, šių susivienijimų organizavimą bei vadovavimą jiems priskyrė pačių sunkiausių, pavojingiausių nusikaltimų, kurie nukreipti į visą visuomenę, valstybę, kategorijai. Todėl ir asmenys, kurie yra šių nusikaltimų subjektai, pasižymi išskirtiniu pavojingumu. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. B. ir T. B. ne kartą buvo teisti, anksčiau nedirbo, subūrė ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, pasižymintį konkrečia vidine struktūra, ir jam vadovavo, atliko ne pavienius, bet daugkartinius, kryptingus, versliškumo požymius atitinkančius tyčinius nusikalstamus veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių nuteistiesiems skirtinų bausmių dydžiui reikšmingų aplinkybių tinkamai neįvertino ir neaptarė. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio turinio darytina išvada, kad nusikalstamo susivienijimo veikla, nukreipta į ypač didelio kiekio turtinių nusikaltimų padarymą kelių valstybių teritorijose, teismo iš esmės buvo vertinama kaip įprasti nusikaltimai, nepasižymintys išskirtiniu pavojingumu, o šiuos nusikaltimus organizavę ne kartą teisti, nedirbantys, tyčinius, kryptingus, daugkartinius nusikalstamus veiksmus atlikę A. B. ir T. B. – kaip didelio pavojaus visuomenei nekeliantys asmenys. Tą neva patvirtino ir tas faktas, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriai darydami nusikalstamas veikas nenaudojo turimų šaunamųjų ginklų. Tačiau šios aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, palyginti su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis ir įvykdytų nusikaltimų bei asmenų pavojingumu.

41.11. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pritaikytos ir nuteistajam Ž. Š., todėl pirmiau nurodytas teismo paskirtų bausmių pagrįstumą paneigiančias aplinkybes (proceso trukmės, kaip išimtinės aplinkybės, paneigimas, nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, būtinybė skiriant bausmes laikytis proporcingumo bei nesivadovauti išimtinai nuteistųjų interesais) taip pat būtina įvertinti skiriant bausmę nuteistajam Ž. Š.. Negalima paneigti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų nuteistąjį Ž. Š. apibūdinančių duomenų – jo integravimosi į visuomenę, t. y. įsidarbinimo, studijų, pagalbos senyvo amžiaus močiutei, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTQtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-54-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-54-648/2016">2K-54-648/2016</a>), nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų tyčinį, savanaudišką, verslišką pobūdį, padarymą nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, didelės turtinės žalos padarymą, jokių baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat nuteistojo veiksmų įtaką ilgesniam baudžiamosios bylos nagrinėjimui, pripažintinos ne išimtinėmis, o gyvenimiškai įprastomis. Išvardytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino. Skundžiamame nuosprendyje iš esmės aptarti tik teigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys, taigi teismas teisingumo principo turinį aiškino atsižvelgdamas į nuteistojo interesus.

41.12. Abiejų instancijų teismai, nuteistiesiems A. B., T. B., Ž. Š., S. A., V. V., E. B., S. G. skirdami bausmes, kurios mažesnės nei BK 249 straipsnio 1 ar 3 dalių sankcijų vidurkis (pirmosios instancijos teismo nuosprendis) arba artimos ar atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijose nurodytą bausmės minimumą (apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl S. A., V. V., E. B. ir S. G.), nesilaikė BK 41 straipsnyje bei 54 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų – dominuojančią reikšmę suteikė nuteistųjų socialiniams ryšiams, nepagrįstai sumenkino jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir kiekį, neįvertino kitų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir paskyrė bausmės paskirtį neatitinkančias bausmes. BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 1, 2 dalių taikymo aspektu, be kita ko, būtina įvertinti pirmiau kasaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su teisingumo principo, bausmės paskirties įgyvendinimu, proceso trukmės, bylos sudėtingumo ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo aplinkybėmis.

41.13. Nors skundžiamuose teismų nuosprendžiuose teisingai nurodyta, kiek ir kokių nusikalstamų veikų padarė nuteistieji A. B., T. B., Ž. Š., S. A., V. V., E. B. ir S. G., tačiau sprendžiant iš skundžiamų nuosprendžių turinio šios aplinkybės nebuvo pripažintos itin reikšmingomis nustatant nuteistiesiems skirtinų bausmių dydžius. Priešingai, nusikalstamų veikų pakartotinumas buvo pripažintas ne nuteistųjų didesnį pavojingumą atskleidžiančia, bet jį paneigiančia aplinkybe, kurią sugretinus su jų šeimine padėtimi pripažinta būtinybė nuteistiesiems skirti BK 249 straipsnio 1 ar 3 dalies sankcijos vidurkį nesiekiančias bausmes arba pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes sumažinti iki BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumo ar tik nežymiai jį viršyti. Tokių bausmių dydžius teismai iš esmės nustatė nepagrįstai suabsoliutinę ir dominuojančią reikšmę suteikę proceso trukmei ir nuteistųjų šeiminei padėčiai, taip pat sumenkinę ir priešingai byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms interpretavę nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį. Nuteistųjų socialiniai ryšiai (santuoka, darbas, vaikų turėjimas), taip pat selektyviai abiejų instancijų teismų įvertintas nuteistųjų vaidmuo nusikalstamo susivienijimo sudėtyje nusvėrė nuteistųjų A. B., T. B., Ž. Š., S. A., V. V., E. B. ir S. G. padarytų nusikaltimų kiekį, jų didelį pavojingumą ir kilusius pavojingus padarinius, būtent tai, kad jie dalyvavo aukščiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo formos veikloje, du iš šių asmenų nusikalstamam susivienijimui vadovavo, o dėl jų padaryto didelio kiekio iš anksto suplanuotų, savanaudiškų nusikaltimų ne tik buvo prarastas didelės vertės turtas, bet ir sukeltas pavojus esminėms valstybės saugomoms vertybėms. Nors į kaltininko šeiminę padėtį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmes, tačiau ši aplinkybė nėra prioritetinė ir vien ji negali lemti skirtinos už nusikalstamo susivienijimo nusikaltimus bausmės dydžio bei nuvertinti kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Todėl teismai buvo saistomi pareigos išsamiai išanalizuoti ir įvertinti nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamo susivienijimo sudėtyje padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, kaltės rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, taip pat nuteistųjų asmenybes ne tik po nusikalstamų veikų padarymo, bet ir iki jų.

41.14. Nuteistiesiems A. K. ir J. J. paskyrus kardomojo kalinimo trukmę atitinkančias bausmes taip pat buvo netinkamai taikytos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos. Skirdami šias bausmes nuteistiesiems A. K. ir J. J., teismai išskirtinę reikšmę suteikė proceso trukmės ir kardomojo kalinimo metu išbūto laiko aplinkybei. Nors nuteistieji A. K. ir J. J. suimti buvo ilgą laiką, tačiau toks šių asmenų teisių ir laisvių suvaržymas, priešingai apeliacinės instancijos teismo išvadai, nebuvo betikslis. Be to, nors suėmimas pagal savo pobūdį ir yra artimas laisvės atėmimo bausmei, tačiau šių pagal paskirtį skirtingų kategorijų tapatinti negalima. Kardomoji priemonė – suėmimas – nėra prilyginama bausmei, o taikoma siekiant BK 41 straipsnyje nurodytų tikslų. Šios kardomosios priemonės tikslas yra išimtinai procesinis, skirtas įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimui procese, netrukdomam ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme ir nuosprendžio įvykdymui užtikrinti, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Būtinybė nuteistųjų A. K. ir J. J. judėjimo laisvę suvaržyti taikant suėmimą atsirado dėl jų sistemingo trukdymo baudžiamąją bylą išnagrinėti per kuo trumpiausią terminą. Nuteistasis A. K. nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios nevykdė jam tiesiogiai įstatymo nustatytos pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose ir sistemingai be pateisinamos priežasties neatvykdavo į baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kai bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistajam J. J. taikytas suėmimas buvo pakeistas švelnesne kardomąja priemone, jis taip pat nevykdė pareigos dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl jam pakartotinai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas, išnaudojęs nuteistųjų atvesdinimo galimybes, ėmėsi būtinų priemonių jų dalyvavimui baudžiamajame procese užtikrinti. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neįvertino, priešingai, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, neva patvirtinančiais būtinybę kompensuoti nuteistųjų patirtus suvaržymus, neatskleidžiant tų suvaržymų tikrosios priežasties bei neaptariant šių asmenų ir jų padarytų nusikaltimų pavojingumo, t. y. tai, kad nuteistasis A. K., nors ir neteistas, nedirba, baustas administracine tvarka, veikdamas organizuotos grupės sudėtyje padarė du sunkius nusikaltimus, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; J. J. anksčiau teistas, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, veikdamas organizuotos grupės forma, padarė keturis sunkius nusikaltimus, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų. Šie duomenys abiejų instancijų teismų turėjo būti įvertinti kartu su apeliacinės instancijos teismo akcentuotomis kardomojo kalinimo ir proceso trukmės aplinkybėmis, tačiau, priešingai bausmių skyrimo tvarką reglamentuojančioms nuostatoms, buvo pripažinti nereikšmingais ir tai vertintina kaip nuteistojo interesų prioriterizavimas bausmės paskirties kontekste.

41.15. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir spręsdami dėl nuteistiesiems S. L., K. P. bei E. P. paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo. Abiejų instancijų teismai, konstatuodami, kad nuteistiesiems S. L., K. P. ir E. P. paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti netaikant jiems realios laisvės atėmimo bausmės, vadovavosi išimtinai nuteistųjų interesais ir išskirtinę reikšmę suteikė jų padarytų nusikaltimų rūšiniam objektui – nuosavybei bei valstybės tarnybai. Vien tai, kad šie asmenys padarė sunkius nusikaltimus, priskiriamus ne smurtinių nusikaltimų rūšiai, abiejų instancijų teismų buvo pripažinta esminėmis sąlygomis taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Taigi sprendimas dėl BK 75 straipsnio taikymo buvo paremtas ne teismų praktikoje suformuota taisykle vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, bet selektyviu bylos aplinkybių vertinimu. Abiejų instancijų teismai, spręsdami dėl BK 75 straipsnio taikymo, iš esmės pasirinko tik kelis kriterijus ir juos vertino paviršutiniškai. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo abstrakčiais deklaratyviais teiginiais, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas skiriant BK 75 straipsnyje nurodytą bausmės vykdymo atidėjimą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad K. P. padarė keturis sunkius nusikaltimus, S. L. – du sunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą veikiant organizuotos grupės forma, o E. P. – vieną tęstinį sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai; šie nusikaltimai tyčiniai, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, dėl jų nuteistieji neprisipažino ir nesigailėjo, bandė išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šių duomenų kontekste negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuteistieji padarė išvadas dėl neteisėtų veikų ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys bei laikysis įstatymų, priešingai, nurodytos aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės įgyvendinimo formos pagrįstumo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-396-746/2016). Šiuo atveju teismų nurodomos nuteistuosius teigiamai apibūdinančios aplinkybės – padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turi tvirtus socialinius ryšius – ne tik nepakankamos minėtoms abejonėms pašalinti, bet ir prieštaraujančios baudžiamojo proceso principams ir baudžiamojo proceso paskirčiai apskritai. Taigi teismai nuteistiesiems S. L., K. P. ir E. P. BK 75 straipsnio nuostatas taikė nesant šios normos taikymo pagrindui – nenustačius pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

42. Nuteistojo E. P. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o kitų kasatorių kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

43. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

44. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

45. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

46. Kaip matyti iš nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistojo S. A., nuteistojo S. G. gynėjos advokatės K. Česnauskienės, nuteistojo D. B. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinių skundų turinio, juose pateikiama nemažai argumentų, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir nesutinkama, kad minėti nuteistieji būtų dalyvavę padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to tokie kasacinių skundų teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

47. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nuteistųjų A. B. ir T. B. atžvilgiu, nes teismas ir atskiri teisėjai nuteistųjų gynėjams ne kartą teikė nepagrįstas pastabas, rodė susierzinimą dėl reiškiamų prašymų ar pastabų, logiškai nepaaiškindavo savo sprendimų.

48. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2009">2K-243/2009</a>, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-65-976/2017).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01).

50. Pažymėtina, kad nuteistieji A. B. ir T. B. savo apeliaciniuose skunduose taip pat skundė pirmosios instancijos teismo nešališkumą, teigdami, kad teismas buvo šališkas, iš anksto nusistatęs prieš juos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokius apeliacinių skundų teiginius, išdėstė išsamius argumentus, kodėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismą laikyti objektyviai ar subjektyviai šališku, ir darydamas išvadas šiuo klausimu teisės taikymo klaidų nepadarė. Jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo ar atskirų teisėjų šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje išvardytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, kasaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku. Taigi darytina išvada, kad nuteistųjų A. B. ir T. B. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

51. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas, nuteistasis S. A. kasaciniuose skunduose kaip esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą nurodo tai, kad pirmosios instancijos teisme pasikeitus bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėčiai BPK 276 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo perskaityti liudytojų parodymai, nors gynyba tam prieštaravo ir prašė, kad liudytojai ir kaltinamieji būtų apklausti pakartotinai.

52. Pagal BPK 276 straipsnio 5 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis yra panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iš naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai į apklausą gali būti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji būtų pakartotinai apklausti.

53. Išnagrinėjęs analogiškus nuteistųjų A. B. ir T. B. apeliacinių skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl pasikeitusios teisėjų kolegijos sudėties bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismas, nusprendęs perskaityti pirmiau teisiamajame posėdyje duotus liudytojų parodymus, nors tam prieštaravo nagrinėjimo teisme dalyviai (A. B. ir T. B. gynėjai), kurie pageidavo, kad liudytojai ir kaltinamieji būtų pakartotinai apklausti, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies, galiojusios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, nuostatas, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamoje byloje pagrįstai nepripažintinas esminiu. Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Pažymėtina, kad šiuo atveju baudžiamoji byla buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo, galinčio spręsti visus pirmosios instancijos teismo išspręstus tiek fakto, tiek teisės klausimus, taip pat taisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Antai apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus teismo posėdyje apklausė liudytojus V. V., L. J., R. K., G. R., R. S., nuteistuosius S. A. ir Ž. Š., dar kartą išnagrinėjo liudytojų ir nuteistųjų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus ir jų visumos vertinimo pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pasikeitusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėties bylą nagrinėjant iš naujo, pakartotinai neapklausus liudytojų, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kad šis pažeidimas sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

54. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistojo S. A., nuteistojo Ž. Š., nuteistojo S. G. gynėjos advokatės K. Česnauskienės, nuteistojo D. B. gynėjo D. Svirinavičiaus kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes neįvertino įrodymų visumos, be to, nesilaikė BPK 20 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintų reikalavimų. Minėti pažeidimai iš esmės argumentuojami tuo, kad teismai nuteistųjų kaltę grindė BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų D. Š. ir T. T. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, tinkamai nevertino jų patikimumo.

55. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Tačiau nors BPK nenustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų, taip pat asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 39¹ straipsnį, parodymus.

56. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją, § 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

57. Dėl toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, juose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75; Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199).

58. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl toje pačioje byloje kartu kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir kasacinėje praktikoje, kurią formuojant vadovaujamasi, be kita ko, EŽTT sprendimais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Asmenų, kuriems suteiktas anonimiškumas, parodymų patikimumas turi būti tikrinamas itin atsakingai ir kruopščiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-942/2015">2K-80-942/2015</a> ir joje nurodyta teismų praktika). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir joje nurodoma teismų praktika).

59. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai pirmiau nurodytus atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymų vertinimo kriterijus taikė tinkamai. Teismai išsamiai išanalizavo atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu liudytojų D. Š. ir T. T. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu, atsižvelgė į minėtų asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jų parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais (nuteistųjų ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, specialistų išvadomis ir kitais byloje ištirtais įrodymais) ir padarė išvadas, kad yra pagrindas vadovautis laisva valia šių asmenų duotais parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai D. Š. ir T. T. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur visi proceso dalyviai galėjo užduoti jiems klausimus ir ginčyti jų parodymus. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, dėl liudytojui T. T. taikomų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių, jis tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo apklaustas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko kasacinio skundo argumentai, kad tokia liudytojo T. T. apklausa buvo neteisėta ir suvaržė nuteistųjų teisę užduoti šiam liudytojui klausimus, nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pabrėžtina, kad iš teismų atlikto įrodymų vertinimo matyti, jog atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį liudytojų D. Š. ir T. T. parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio matyti, kad liudytojų D. Š. ir T. T. parodymus apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, jo narių tarpusavio santykius, vaidmenų pasiskirstymą, padarytas nusikalstamas veikas ir pan. patvirtino iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, liudytojų parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, užfiksuoti kratos, daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose ir kt. Teismai visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės byloje nustatytos ir kokie įrodymai pagrindžia nuteistųjų kaltumą. Vien tai, kad liudytojai D. Š. ir T. T., kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytas didelės vertės turto vagystes ir kitus nusikaltimus (BK 39¹ straipsnis), nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nereiškia, kad jų parodymais negalima vadovautis. Svarbu, kad tokių asmenų parodymų teisingumas būtų patikrintas, o tai ir buvo padaryta. Šiame kontekste pažymėtina, kad savaiminis su teisėsauga bendradarbiauti sutikusių asmenų liudijimų atmetimas kaip nepatikimų ar duotų tik dėl suinteresuotumo tokius parodymus duoti mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo eliminuotų galimybę efektyviai kovoti su organizuotais nusikaltimais, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, kas yra kertinė baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

60. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, tirdami, tikrindami ir vertindami BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų D. Š. ir T. T. parodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles, atsižvelgė į atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu asmenų parodymų vertinimo ypatumus, suformuotus kasacinės instancijos teismo ir EŽTT jurisprudencijoje, ir grįsdami jais skundžiamus nuosprendžius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

61. Nuteistojo D. B. gynėjo D. Svirinavičiaus kasaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo D. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (puspriekabės su jūriniu konteineriu ir firmos „Blend“ drabužiais vagystę Danijos Karalystėje) teismai grindė tik netiesioginiais įrodymais – padarant nusikaltimą nedalyvavusių ir tik abstrakčiai esą apie jį girdėjusių nuteistojo S. A. ir liudytojo T. T. parodymais. Šie argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas konstatavo, kad D. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų grandinė – kitų nuteistųjų (D. U., dalyvavusio padarant šią nusikalstamą veiką, ir S. A.), liudytojų (T. T.) parodymai, rašytiniai bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visumą, S. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad iš D. Č. sužinojo, jog Danijos Karalystėje jo brolis D. B. ir D. U. pavogė puspriekabę su joje esančiu „Blend“ firmos drabužių kroviniu, vertino bendrame bylos duomenų kontekste. Tuo tarpu dėl T. T. parodymų, susijusių su D. U. ir D. B. įvykdyta puspriekabės vagyste Danijos Karalystėje, teismas padarė išvadą, kad jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad D. B. dalyvavimas padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – puspriekabės su firmos „Blend“ drabužiais vagystę Danijos Karalystėje – yra įrodytas byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendžiuose išdėstytais įrodymais.

62. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo laikomasi BPK 247 straipsnio nuostatų, nes teismas ne kartą nusprendė tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant visiems kaltinamiesiems, taip suvaržė kaltinamųjų teises.

63. BPK 247 straipsnyje nustatyta, kad jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, t. y. jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Pagal BPK 248 straipsnio 2 dalį, kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais.

64. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš tiesų buvo situacijų, kai byla buvo nagrinėjama nedalyvaujant visiems kaltinamiesiems, tačiau tai buvo daroma esant pačių kaltinamųjų prašymams, prieš tai išklausius proceso dalyvių nuomonių ir suderinus tolesnių apklausų laiką. Minėta, kad bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti laikinai leisti kaltinamajam nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su jam pareikštais kaltinimais. Tai yra gana įprasta praktika. Be to, BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Taigi tokio pobūdžio bylose, kurios yra sudėtingos tiek dėl bylos medžiagos apimties, tiek dėl proceso dalyvių gausos, bylos nagrinėjimas nedalyvaujant vienam ar keliems kaltinamiesiems, kai yra sprendžiami su jais nesusiję klausimai (apklausiami asmenys), yra vienas iš būdų užtikrinti kiek įmanoma operatyvesnį bei efektyvesnį bylos nagrinėjimą ir atitinka anksčiau minėtą BPK 242¹ straipsnio nuostatą dėl bylos išnagrinėjimo per kuo trumpesnį laiką, siekiant, kad nebūtų nepagrįsto bylų vilkinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo suvaržytos kaltinamųjų teisės.

65. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjas advokatas G. Černiauskas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teisme apklausiamiems kaltinamiesiems ir liudytojams buvo užduodami atsakymą menantys klausimai, pažeistas rungtyniškumo principas.

66. Pagal BPK 275 straipsnio 1 dalį draudžiama užduoti atsakymą menančius klausimus, kurių formuluotė užprogramuoja lauktiną, norimą rezultatą. Nustačius, kad teismo posėdyje apklausiamiems asmenims buvo užduodami atsakymą menantys klausimai, spręstina, ar šie klausimai buvo susiję su bylai teisingai išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis, ar jie tokiais nelaikytini, ar tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, t. y. ar tai laikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, ar esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kai pastarasis turi visiškai kitas pasekmes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIzLTMwMy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-423-303/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-423-303/2016">2K-423-303/2016</a>).

67. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teisiamojo posėdžio protokolą, konstatavo, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungtyniškumo principo, kad teismo ir prokuroro klausimai buvo užduodami pagal kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamiesiems ar liudytojams būtų uždavęs menamus klausimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

68. Taip pat nepagrįsti A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko kasacinio skundo argumentai dėl nuteistiesiems A. B. ir T. B. suformuoto neaiškaus, BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto (kaltinimo), dėl kurio, kaip teigia kasatorius, buvo apsunkinta nuteistųjų galimybė gintis.

69. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392/2014">2K-392/2014</a>, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018 ir kt.).

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistųjų A. B. ir T. B. nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Antai kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs nuteistųjų veiksmai, taip pat kitos nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nenustačius kaltinamojo akto trūkumų nėra pagrindo daryti išvadą apie BPK 10 straipsnyje nustatytos teisės į gynybą pažeidimą.

71. Nuteistojo S. A. kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeisti BPK 179, 188, 189 straipsnių reikalavimai, reglamentuojantys asmenų apklausos protokolo surašymo tvarką, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas kasatoriaus apklausos neatliko, o į 2013 m. kovo 25 d. apklausos protokolą tik perkėlė ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. kovo 1 d. surašytos apklausos tekstą, todėl užfiksuoti parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo.

72. Pagal BPK 188 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios, vadovaujantis BPK 189 straipsnio 4 dalimi, taikomos ir tuo atveju, kai prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis BPK 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai apklausos protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai.

73. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų dalis ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 25 d. atliktos S. A. apklausos protokolo teksto visiškai sutampa su prieš tai ikiteisminio tyrimo pareigūno 2013 m. kovo 1 d. atliktos apklausos protokolo dalimi ir todėl kelia pagrįstų abejonių, ar įtariamojo S. A. parodymai išties buvo užrašyti kiek galima pažodžiui. Tačiau, nenustačius kitų BPK reikalavimų pažeidimų, vien tik nesilaikymas šios nuostatos savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad tokie parodymai gauti neteisėtu būdu ir kad taip padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl S. A. per apklausas ikiteisminio tyrimo metu galimai padarytų BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimų ir jo duotų parodymų patikimumo, teismo posėdyje apklausė patį S. A., taip pat jo apklausose dalyvavusius asmenis – ikiteisminio tyrimo pareigūnę R. K., prokurorą R. S., advokatą L. J., advokato padėjėją G. R.. Išanalizavęs minėtų asmenų parodymus apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. A. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš tiesų vyko, ir ne vieną dieną, kad prokuroras R. S. parodė, jog pagal nusistovėjusią praktiką didelės apimties apklausose galėjo būti perdavęs teisėjui skaitmeninį S. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną protokolo variantą, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu buvo perskaitytas didelės apimties įtariamojo apklausos protokolas, pats S. A. prašė leisti jam naudotis apklausos pas tyrėją protokolu, S. A. buvo užduotas klausimas, ar jis laisva valia davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jam buvo pasiūlyta skaityti parodymus iš protokolo dalimis, teisėjui užduodant klausimus, ar jis tvirtina savo parodymus, ar jie yra teisingi, ar nori dar juos papildyti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užrašant aptartu būdu duotus S. A. parodymus jų esmė būtų buvusi iškraipyta. Pažymėtina, kad protokole užfiksuotų duomenų teisingumą patvirtino visi jį pasirašę asmenys, tarp jų ir S. A. bei jo gynėjas. Aplinkybių, kurios leistų abejoti, kad šios apklausos metu bylai reikšmingi duomenys buvo gauti teisėtu būdu, nenustatyta. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas tikrino S. A. tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų patikimumą, gretino juos su kitais įrodymais ir vadovavosi jais tiek, kiek jie buvo patvirtinti bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad S. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismų pripažinti įrodymais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų.

74. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatoriai, neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir teismų išnagrinėti.

Dėl apeliacinių skundų išnagrinėjimo apimties

75. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas R. Aikevičius, nuteistojo D. B. gynėjas advokatas D. Svirinavičius kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų V. V. ir D. B. apeliaciniuose skunduose, ir neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus.

76. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-10-976/2016).

77. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje esminiai nuteistųjų V. V. ir D. B. apeliacinių skundų argumentai dėl jiems inkriminuotų BK straipsnių sudėties buvimo jų veikose, įrodymų vertinimo, jų leistinumo ir pakankamumo grindžiant nuteistųjų kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo yra išsamiai aptarti ir į juos atsakyta. Tai, kad šis teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidavo nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

Dėl BK 25 straipsnio 4 dalies, 249 straipsnio taikymo

78. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistojo S. A., nuteistojo Ž. Š., nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Aikevičiaus, nuteistojo E. B., nuteistojo S. G. gynėjos advokatės K. Česnauskienės kasaciniuose skunduose teigiama, kad A. B. ir T. B. nepagrįstai nuteisti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G.– pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nes jų veiksmuose nenustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamam susivienijimui, kaip vienai iš BK 25 straipsnyje įtvirtintų bendrininkavimo formų, būdingi požymiai. Kasatoriai nurodo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. B. ir T. B. buvo organizatoriai, kad neteisėtoje grupėje dalyvavę S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. ir kiti asmenys turėjo konkrečius vaidmenis ar užduotis, kad buvo pastovūs tarpusavio ryšiai, aukštas organizuotumo lygis, hierarchinė struktūra, pavaldumas, vidinė drausmė, pavedimų vykdymo kontrolė, narių susirinkimai, bendra kasa ir pan., o šie požymiai yra būtini inkriminuojant dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

79. BK

80. Kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių (o nuo 2013 m. liepos 13 d. – ir apysunkių) nusikaltimų darymas. Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių minėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>). Minėti ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas yra labai svarbus nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo kriterijus, tačiau ne vienintelis, todėl teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokį klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad apie baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamo susivienijimo požymių buvimą sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kad nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis ir tai yra vertinimo dalykas, kurį nulemia konkrečios bylos ypatybės, joje nustatytų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-57/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-57/2013">2K-57/2013</a>). Tai, kad nusikalstamo susivienijimo požymių – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos yra svarbios konstatuojant sunkiausią bendrininkavimo formą – nusikalstamą susivienijimą, pažymėta ir kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktiniai duomenys „rodo tiek formaliuosius nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius (trys ir daugiau asmenų; susitarimas vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti; pastovūs grupės narių tarpusavio ryšiai; vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas), tiek ir neformaliuosius požymius, leidžiančius daryti išvadą apie aukštą šio nusikalstamo junginio organizavimo lygį ir priskirti jį organizuoto nusikalstamumo fenomenui (hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, disponavimas bendromis lėšomis, drausmės ir subordinacijos palaikymas, ryšių su teisėsaugos institucijų pareigūnais palaikymas vengiant baudžiamosios atsakomybės ir kt.)“.

81. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA5LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-209-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-209-699/2017">2K-209-699/2017</a>).

82. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės rodo, kad teismai teisingai aiškino minėtas baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatas. Kasacinių skundų teiginiai, neva nuteistųjų A. B., T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. veikose nebuvo nusikalstamo susivienijimo požymių, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys abiejų instancijų teismų nustatytoms aplinkybėms, nuosprendžių turiniui ir esmei. Pažymėtina, kad skunduose nurodytus esminius argumentus (susijusius su organizuotumo lygiu, pastoviais tarpusavio ryšiais, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymu, vidine hierarchija ir pan.) išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo pagrįstomis ir teisingomis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, atskleidžiančius visų nuteistųjų tarpusavio ryšius, organizuotumo lygį, veiklos pastovumą, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą, bendrą kasą, kitus nusikalstamo susivienijimo požymius, šiems asmenims darant sunkius ir apysunkius nusikaltimus, susijusius su didelės vertės transporto priemonių bei turto (jose esančių didelės vertės krovinių) vagystėmis Europos Sąjungos šalyse, pagrobtų transporto priemonių identifikacinių numerių klastojimu ir atgabenimu į Lietuvos Respubliką pasinaudojus kitų transporto priemonių valstybiniais numeriais ir registracijos dokumentais, jų slėpimu iš anksto parinktose saugomose stovėjimo aikštelėse, angaruose bei didelės vertės pagrobto turto realizavimu (BK 178 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 3 dalis).

83. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje surinktų ir teisiamajame bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą ir kartu su T. B. bei V. V. (dėl kurio byla išskirta) vadovavo didelės vertės turto vagystėms, paskirstydavo užduotis kitiems nariams, ieškodavo vairuotojų pagrobtoms transporto priemonėms pargabenti į Lietuvos Respubliką, kontroliavo narių ir jų parinktų, susivienijimui nepriklausiusių, asmenų, vykdžiusių atskiras atsitiktinio pobūdžio funkcijas, (vairuotojų) judėjimą, susižinojimą, pavogto didelės vertės turto pargabenimą į Lietuvos Respubliką, slėpimą bei realizavimą. A. B. žinioje buvo ir iš nusikalstamos veikos gautų bendrų pinigų valdymas, paskirstymas. T. B. ne tik kartu su A. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, bet ir pats dalyvavo darant sunkius nusikaltimus, rūpinosi pagrobto turto realizavimu, duodavo nurodymus grupuotės nariams, kontroliavo jų veiklą. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriai rūpinosi ir vykdomos nusikalstamos veiklos saugumu bei konspiravimu: naudojo Jungtinėje Karalystėje registruotus automobilius, kuriuose įrengdavo slėptuves, vagystėms įgydavo ir dažnai keisdavo mobiliojo ryšio priemones su jokiam abonentui nepriskirtinomis išankstinio apmokėjimo kortelėmis, parūpindavo suklastotus dokumentus pagrobtoms transporto priemonėms. A. B. ir T. B. į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukti nuteistieji S. A., V. V., Ž. Š., E. B. ir S. G. turėjo savo aiškiai apibrėžtą vaidmenį ir funkcijas vykdant didelės vertės turto vagystes. S. A. su nusikalstamo susivienijimo lyderiais A. B., T. B. ir kitais aukštą statusą nusikalstamame susivienijime užimančiais asmenimis siejo ilgalaikiai, pastovūs ryšiai. S. A. su jais dalyvavo nusikaltimų planavimo, pasirengimo veiksmuose, ieškojo vairuotojų vogtoms transporto priemonėms pargabenti į Lietuvos Respubliką, buvo atsakingas už suklastotų dokumentų ir valstybinių numerių tiekimą, dalyvaudavo pagrobtas transporto priemones pasitinkant ir lydint į numatytas saugojimo vietas, rūpinosi pagrobto turto realizavimu. V. V., Ž. Š. ir E. B. kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistais T. T. ir D. Š. vykdė vilkikų ir puspriekabių vagystes Europos Sąjungos valstybėse. Jie pasirūpindavo vagystėms reikalingomis priemonėmis, vykdavo į Europos Sąjungos valstybes, suradę tinkamą vilkiką ar puspriekabę organizuodavo ir įvykdydavo jos vagystę, pranešinėdavo apie vagystės eigą, lydėdavo pagrobtą transporto priemonę į Lietuvos Respubliką, kartu su tam įtrauktais kitais bendrininkais (vairuotojais), pargabendavo Europos Sąjungos valstybėse pagrobtas transporto priemones į Lietuvos Respubliką, gaudavo atlygį už padarytus nusikaltimus. S. G. vaidmuo buvo suteikti vagystėms reikalingus, jo įmonei priklausančius vilkikus ir (ar) vairuotojus, užtikrinti pagrobtų transporto priemonių pargabenimą, teritoriją pagrobtam turtui laikyti ir saugoti, padėti realizuojant pagrobtus krovinius. Taip visi nusikalstamo susivienijimo nariai atliko svarbius vaidmenis ir užduotis, be kurių tam tikroje nusikalstamo susivienijimo veikimo stadijoje nebuvo įmanoma įvykdyti suplanuotų nusikaltimų.

84. Pažymėtina, kad nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos sistemingai nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario–vasaros, o didelės vertės transporto priemonių (ir jų krovinio) vagystės padarytos kitose Europos Sąjungos valstybėse (Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje). Taigi tarptautinis šios grupuotės veikimo mastas rodo sudėtingesnį organizuotumo lygį, koks yra būdingas būtent nusikalstamam susivienijimui kaip vienai iš bendrininkavimo formų. Bylos aplinkybės patvirtina, kad bendrininkų padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir kruopščiai suplanuoti, jiems ruošiantis buvo atliekama daug įvairių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų: klastojami transporto priemonių dokumentai ir valstybiniai numeriai, įrengiamos joms gabenti skirtos slėptuvės automobiliuose, organizuojamas pavogtų transporto priemonių pargabenimas į Lietuvos Respubliką ir saugojimas, transporto priemonių ir jų krovinių realizavimas, ryšio palaikymas tarpusavyje ir su vagystėms vykdyti įtrauktu pareigūnu. Vagysčių metu buvo imamasi iš anksto apgalvotų ir sutartų atsargumo veiksmų: stebima aplinka, pasitelkus specialų kompiuterį išmontuojamos saugos sistemos iš pagrobtų transporto priemonių, kurios po to būdavo nugabenamos į atokią vietą ir dar stebima, ar jų neieškoma. Pagrobtos transporto priemonės būdavo pasitinkamos Lietuvos Respublikoje ir su apsauga palydimos į iš anksto numatytus saugomus angarus ar stovėjimo aikšteles, pargabentos transporto priemonės (su kroviniais) slepiamos ir kuo skubiau realizuojamos. Vykdant šiuos sunkius nusikaltimus, siekiant išvengti galimų teisėsaugos pareigūnų patikrinimų bei konspiracijos sumetimais buvo naudojamasi Jungtinėje Karalystėje registruotomis transporto priemonėmis, kontaktuojama atskiroms vagystėms įgytais mobiliojo ryšio telefono aparatais ir mobiliojo išankstinio apmokėjimo ryšio kortelėmis.

85. Teismai konstatavo, kad A. B., T. B. ir V. V. (dėl kurio byla išskirta) įkurtai grupuotei buvo būdingi hierarchinės struktūros požymiai, pastarieji grupuotėje buvo įtakingiausi, jie ir S. A. atliko pagrindines organizacines paruošiamąsias, planavimo funkcijas; aukšto lygio dalyviai T. T. ir D. Š. atliko pagrindinių vagių vaidmenį, koordinuodavo kiek žemesnio lygio dalyvių Ž. Š., V. V., E. B. veiksmus jų sistemingai vykdytų vagysčių metu; S. G. suteikė savo įmonės vilkikus ir vairuotojus pagrobtam turtui pargabenti bei teritoriją jam laikyti ir saugoti, pagalbą realizuojant pagrobtus krovinius. Apie pavogto turto realizavimą buvo atsiskaitoma nusikalstamo susivienijimo įtakingiausiems asmenims – dažniausiai A. B., gauti pinigai pasidalijami. Grupuotės nariai A. B., T. B., V. V. (dėl kurio byla išskirta), S. A., T. T., D. Š., S. G., E. B., V. V. ir Ž. Š. buvo susieti pastoviais, ilgalaikiais, glaudžiais, kasdieniu bendravimu paremtais ryšiais, kurie buvo pakankamai lojalūs ir vieningi, egzistavo paklusnumas A. B., T. B. ir V. V. (dėl kurio byla išskirta). Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sprendžiant kylančius vidinius nesutarimus, nusikalstamo susivienijimo nariai (S. A.) bei kiti į nusikaltimų darymą įtraukti asmenys (K. P.) būdavo spaudžiami tikromis ar tariamomis skolomis, o už nepaklusnumą – baudžiami. Byloje nustatyta, kad buvo rengiami bendri susirinkimai, jų metu buvo aptariami rengiamų nusikaltimų planai, skirstomi dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti, transporto priemonėms atrakinti, užvesti. Dalis iš nusikalstamos veiklos gautų pinigų buvo skiriama vėlesnėms nusikalstamoms veikoms finansuoti, šias bendras lėšas valdė ir bendriems reikalams skirstė nusikalstamo susivienijimo lyderiai. Šios įrodytomis pripažintos bylos aplinkybės leido teismams pagrįstai konstatuoti nusikalstamo susivienijimo buvimą nuteistųjų veikloje.

86. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistojo S. A., nuteistojo Ž. Š., nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Aikevičiaus, nuteistojo E. B. kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl organizuotos grupės, o ne nusikalstamo susivienijimo buvimo nuteistųjų veikoje. Šie argumentai iš esmės motyvuojami nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių visumos nenustatymu.

87. Organizuota grupė apibrėžiama BK 25 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupuotės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 25 straipsnio 4 dalyje pateiktame nusikalstamo susivienijimo apibrėžime nurodyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ir daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Baudžiamasis įstatymas nepateikia konkrečių kiekybinių (dėl asmenų, dalyvaujančių darant nusikaltimus, ar daromų nusikaltimų skaičiaus) šių dviejų bendrininkavimo formų atribojimo kriterijų. Sprendžiant organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, ypač kreipiant dėmesį į organizuotumo lygį, kurį lemia maksimalaus pelno siekimas, tarptautinis daromų nusikalstamų veikų pobūdis, vidinė hierarchinė struktūra, vaidmenų pasidalijimas, kriminaliniai ryšiai, pastovumas.

88. Minėta, kad šioje byloje teismai, įvertinę nuteistųjų veiklą pirmiau nurodytais aspektais, pagrįstai nustatė, kad jų bendrininkavimas buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą. Tokią išvadą lėmė būtent tai, kad byloje nustatyti visi esminiai nusikalstamo susivienijimo sudėties požymiai, iš jų nusikalstamo susivienijimo vidinė struktūra, narių pavaldumas, vadovas, stabilūs ryšiai, bendri pinigai nusikalstamai veikai vykdyti, narių vaidmenų, užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, kad kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato – nusikalstamo susivienijimo vykdomų didelės vertės svetimo turto vagysčių, bei noras taip elgtis. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog bendrininkai suvokė dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje, suvokė jam priklausą ir veikią kaip jo nariai, todėl teismai teisingai ir pagrįstai pripažino nuteistųjų A. B., T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. veikoje egzistavus ne tik objektyviuosius (skirtingi vaidmenys, užduočių pasiskirstymas, veikos planavimas, aiški hierarchija ir kt.), bet ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo požymius, įtvirtintus BK 25 straipsnio 4 dalyje. Visų paminėtų nuteistųjų bendrininkavimas nusikalstamame susivienijime ir dalyvavimas jo veikloje nustatytas ir pagrįstas teismų ištirtais ir įvertintais įrodymais: iš dalies pačių nuteistųjų (S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G.), nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį atleistų liudytojų T. T. ir D. Š., kitų liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kratų, apžiūrų, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Kiekvieno bendrininko kaltė – tiesioginė tyčia – taip pat nustatyta, atskleistas jų tyčios turinys; išsamios išvados apie tai išdėstytos pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, šių išvadų tikrumą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.

89. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad BK 25 straipsnio 4 dalis ir atitinkamai BK 249 straipsnio 1 bei 3 dalys nuteistųjų A. B., T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. veiksmams pritaikytos tinkamai.

90. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato G. Černiausko kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji A. B. ir T. B. galėjo organizuoti būtent šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir atitinkamai jam vadovauti bei dalyvauti jo veikloje. Kasatorius pažymi, kad vieninteliai bylos duomenys, patvirtinantys ginkluoto nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, yra nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto liudytojo T. T. parodymai apie pas jį namuose rastų ginklų arsenalo atsiradimo aplinkybes, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šaunamųjų ginklų panaudojimą.

91. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šaunamieji ginklai, šaudmenys ar sprogmenys vykdytuose nusikaltimuose panaudoti nebuvo. Nuteistieji S. A., Ž. Š., E. B., V. V. ir S. G. nuosekliai parodė, kad nebuvo matę ginklų ir sprogmenų ar ką nors apie juos girdėję. Iš nuteistųjų S. A., Ž. Š., E. B., V. V., taip pat ir nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistų liudytojų D. Š. ir T. T. parodymų matyti, kad apie kokio nors smurto ar ginklų panaudojimą vykdomose didelės vertės turto vagystėse nebuvo net užuominų, nebuvo aptariamos pasipriešinimo situacijos, jokių ginklų į vagystes nebuvo vežamasi. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad kratos pas T. T. metu buvo rastas pistoletas, automatai, granatos, granatų sprogdikliai, šoviniai. Be to, iš T. T. parodymų matyti, kad A. B. prašymu jis paėmė pasaugoti ginklus, kuriuos laikė savo namuose, iki tol ginklai buvo sudėti šarvuotame mikroautobuse, stovinčiame netoli T. B. namų saugomoje aikštelėje. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog nusikalstamo susivienijimo organizatoriai A. B. ir T. B. šioje byloje inkriminuotiems nusikaltimams daryti savo žinioje turėtų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų nepanaudojo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad neteisėtai laikomus ginklus buvo planuojama naudoti nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taigi nuteistiesiems A. B. ir T. B. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir atitinkamai vadovavimas jam bei dalyvavimas jo veikloje inkriminuoti pagrįstai.

Dėl BK 297 straipsnio 1 dalies taikymo

92. Nuteistasis E. P. kasaciniame skunde nurodo, kad jis pagal BK 297 straipsnio 1 dalį už tarnybos paslapties atskleidimą nuteistas nepagrįstai, nes jo atskleista informacija nesudaro tarnybos paslapties. Šie argumentai pagrįsti.

93. Pagal BK 297 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atskleidė informaciją, sudarančią tarnybos paslaptį, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu nebuvo šnipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką požymių. Pažymėtina, kad tarnybos paslapties sąvoka baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžta, todėl ji turi būti aiškinama sistemiškai, siejant su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Antai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, galiojusio E. P. inkriminuotų veikų padarymo metu, 2 straipsnio 3 dalis tarnybos paslaptį apibrėžė kaip šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptintą politinę, karinę, ekonominę, teisėsaugos, švietimo, mokslo ir technikos informaciją, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.

94. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P., būdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas, pasinaudodamas jam suteiktu prisijungimo prie Policijos informacinės sistemos vardu, savo darbo vietoje iš savo tarnybinio kompiuterio prisijungdavo prie Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (VRIS CDB), atlikdavo registruotų transporto priemonių dalių pagal paieškos kriterijus – jų valstybinius numerius paiešką, duomenų paieškos pagrindu melagingai nurodydamas „Ikiteisminis Tyrimas Tarnybinis“, „Administracinis Tyrimas Tarnybinis“ arba „Administracinis Tyrimas 2012“, tokiu būdu gaudavo duomenis apie transporto priemones – vilkikus ir puspriekabes, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus, šiuos duomenis atspausdindavo ir perduodavo nusikalstamo susivienijimo nariams (S. A.) bei nenustatytiems asmenims, kurie iš E. P. gautus duomenis panaudojo gaminant netikrus valstybinius transporto priemonių numerius ir transporto priemonių registracijos dokumentus, kuriuos vėliau naudojo didelės vertės transporto priemonių vagysčių metu Europos Sąjungos valstybėse.

95. Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas informacijos, galinčios sudaryti tarnybos paslaptį, sąrašas. E. P. savo kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad informacijos, už kurios atskleidimą jis šioje byloje yra nuteistas pagal BK 297 straipsnio 1 dalį, t. y. apie policijos valdomų registrų duomenis, minėtame sąraše nėra. Nors apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę pripažino, tačiau konstatavo, kad tokios informacijos minėtame sąraše nebuvimas dar nereiškia, jog ji nelaikytina tarnybine paslaptimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad tarnybos paslaptimi gali būti pripažįstama iš esmės bet kokia asmeniui jo tarnybos pagrindu patikėta informacija, kurios neteisėtas perdavimas kitiems asmenims gali sutrikdyti tinkamą svarbių valstybės institucijų funkcijų atlikimą, pernelyg plačiai aiškino atsakomybės pagal BK 297 straipsnį ribas.

96. Pažymėtina, kad, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, tam, kad konkreti informacija būtų pripažinta tarnybos paslaptimi, ji turi būti įslaptinta pagal nustatytas procedūras. Kaip teisingai kasaciniame skunde nurodo E. P., iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko jo gauti duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinti, norint su jais susipažinti nebuvo reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Iš tiesų, policijos valdomų registrų informacija yra nevieša, jai gauti yra ribota prieiga ir ją galima gauti tik vykdant tarnybines pareigas. Kita vertus, pagal byloje nustatytas aplinkybes E. P. dėl tarnybos sužinota ir kitiems asmenims atskleista informacija apie transporto priemones – vilkikus ir puspriekabes, jų techninius, registracijos duomenis, jų valdytojus ir naudotojus nesudaro tarnybos paslapties kaip tokios, kuri įtvirtinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P. veikoje nėra BK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties, t. y. būtinojo šios nusikalstamos veikos požymio – dalyko (informacijos, sudarančios tarnybos paslaptį).

97. Nesant E. P. veikoje BK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 297 straipsnio 1 dalį už tarnybos paslapties atskleidimą, bei paskesnio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. P. apeliacinis skundas dėl šio įstatymo taikymo atmestas, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

98. Nuteistasis E. P. kasaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad jo veikoje nėra šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – pavojingos veikos, padarinių (didelės žalos), turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo.

99. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-7-84-489/2018).

100. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016).

101. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-577/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-577/2011">2K-577/2011</a>, 2K-268/2012, 2K-180-976/2017).

102. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes tyčia veikė priešingai tarnybos interesais, pažeisdamas kaltinime pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nurodytų svarbių teisės aktų, susijusių su policijos veikla, darbu su policijos tarnyboje įdiegtais registrais ir informacinėmis sistemomis, nuostatas. E. P. neteisėtai naudojo neviešą, vykdant tarnybines pareigas sužinotą informaciją, siekdamas turtinės naudos, perdavinėjo ją nusikalstamo susivienijimo nariams bei nenustatytiems asmenims, kurie iš jo gautus duomenis panaudojo gaminant netikrus valstybinius transporto priemonių numerius ir transporto priemonių registracijos dokumentus, kuriuos vėliau naudojo didelės vertės transporto priemonių vagysčių metu. Teismai byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu konstatavo, kad E. P., savo darbo vietoje prisijungdamas prie policijos duomenų bazių ir iš jų gautą informaciją perduodamas nusikalstamo susivienijimo nariams, veikė nuosekliai, sistemiškai, sąmoningai, be to, siekdamas turtinės naudos – pinigų, dovanų, automobilio remonto paslaugų, atsarginių dalių, vaišių. Jo nusikalstamos veikos padariniais tapo sistemingos didelės vertės svetimo turto – transporto priemonių vagystės kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taigi, E. P. eitos pareigos, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pažeistų teisės aktų reikalavimų pobūdis, turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas, taip pat kitos byloje nustatytos aplinkybės abiejų teismų pagrįstai buvo įvertinti kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis, siekdamas turtinės naudos, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybės tarnybos autoritetą ir įvaizdį visuomenėje ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Tokios teismų išvados atitinka tiek įstatymu įtvirtintą reguliavimą, tiek ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-348-648/2018). Todėl konstatuotina, kad kasacinio skundo teiginiai, jog E. P. padaryta nusikalstama veika nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams atsirasti, yra nepagrįsti.

103. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, pripažindami E. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl bausmių skyrimo

104. Prokuroro kasaciniu skundu skundžiamas netinkamas BK bendrosios dalies normų, būtent BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių bei 75 straipsnio, taikymas, ginčijant apeliacinės instancijos teismo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems A. B., T. B. ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį Ž. Š., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtas švelnesnes, nei šių straipsnių sankcijose nustatyta, bausmes, nuteistiesiems S. A., E. B. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – artimas šio straipsnio sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui bausmes, V. V., S. G. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį – straipsnio sankcijoje nustatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, o K. P., S. L. ir E. P. dar be pagrindo apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Skunde taip pat nepritariama teismų už atskirus nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems paskirtoms laisvės atėmimo bausmėms, kurios yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (A. K., J. J. atveju galutinės subendrintos bausmės, be kita ko, atitinka jų kardomojo kalinimo trukmę). Iš esmės kasaciniu skundu prašoma paskirti nuteistiesiems didesnes laisvės atėmimo bausmes nei atitinkamų BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuotos jų padarytos nusikalstamos veikos, sankcijų bausmių vidurkis (pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (tik dėl A. B.), 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (išskyrus A. K., nuteistą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir E. P., kuris nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį)) arba bausmių vidurkį atitinkančias bausmes (pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį (dėl T. B.)).

105. Prokuroro kasaciniame skunde netinkamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį A. B. ir T. B. bei pagal BK 249 straipsnio 1 dalį Ž. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrė švelnesnes, nei įstatymo nustatyta, bausmes, argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis švelninti bausmes nuteistiesiems, pripažino tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje tęsėsi pernelyg ilgai, o nuteistiesiems labai ilgai buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, be to, teismas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes vertino pirmenybę teikdamas nuteistųjų interesams, todėl paskyrė bausmes, kurios neatitinka padarytų nusikalstamų veikų ir pačių nuteistųjų pavojingumo, ir tai lėmė bausmės paskirties, proporcingumo, teisingumo principų turinio iškraipymą. Su šiais kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti.

106. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77/2007">2K-77/2007</a>, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2013">2K-512/2013</a>, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018).

107. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>, 2K-503/2010, 2K-102/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Konvenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017). Pabrėžtina, kad ir pagal EŽTT, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018).

108. BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki penkiolikos metų bausmė, BK 249 straipsnio 3 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį A. B. paskirtas laisvės atėmimas dvylikai metų, T. B. – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmės šiems nuteistiesiems paskirtos mažesnės nei nurodyto straipsnio sankcijos minimumas: A. B. – šešeri metai trys mėnesiai, o T. B. – šešeri metai.

109. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pagal visus pirmiau nurodytus EŽTT ir nacionalinėje teismų praktikoje suformuotus kriterijus vertino baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumą, t. y. aiškinosi, ar nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas buvo optimalus (nebuvo nepagrįstų delsimų) ir kokią įtaką jis turėjo nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai pasisakyta dėl šios bylos sudėtingumo – didelės kaltinimų apimties (vienas labai sunkus nusikaltimas (BK 249 straipsnis), dvidešimt septyni sunkūs (BK 178 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis), du apysunkiai (BK 300 straipsnio 3 dalis), vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 297 straipsnio 1 dalis)) ir tarptautinio kaltinimo, susijusio su turtinių nusikaltimų dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje padarymu užsienio valstybėse, pobūdžio, atliktų įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekio, bendradarbiavimo su užsienio teisėsaugos institucijomis, proceso dalyvių skaičiaus (byloje nuteistas dvidešimt vienas asmuo), jų elgesio proceso metu (jų pateiktų prašymų, nedalyvavimo nagrinėjant bylą teisme priežasčių), nuteistiesiems taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumo ir trukmės, bylos ikiteisminio tyrimo (pradėtas 2012 m. kovo 2 d., baigtas 2013 m. liepos 17 d., kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. rugpjūčio 19 d. (iš viso truko vienerius metus penkis mėnesius)) bei jos nagrinėjimo teismuose trukmės (pirmosios instancijos teisme nagrinėjimas tęsėsi nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., kai byla buvo perduota teismui (2013 m. spalio 4 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje), iki 2017 m. liepos 14 d., kai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (beveik ketverius metus); apeliacine tvarka bylos nagrinėjimas truko nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. (byla su apeliaciniais skundais gauta Lietuvos apeliaciniame teisme) iki 2018 m. gruodžio 20 d. (paskelbtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis) (vienerius metus keturis mėnesius), taip pat dėl pirmosios instancijos teismo proceso organizavimo. Prokuroro kasaciniame skunde neginčijama tai, kad baudžiamoji byla didelės apimties ir yra sudėtinga, taip pat sutinkama su tuo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai ir išsamiai nurodė visas su baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumu susijusias ir kitas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės sprendžiant, ar (ne)buvo padarytas teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas, tačiau nesutinkama su atskirų aplinkybių vertinimu, būtent tuo, kad beveik septynerius metus trukęs baudžiamasis procesas buvo nepagrįstai pernelyg ilgas, o ilgai trukęs nuteistųjų A. B. ir T. B. kardomasis kalinimas (suėmimas), anot prokuroro, buvo sureikšmintas, parenkant jiems laisvės atėmimo bausmės dydžius.

110. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši baudžiamoji byla iš tiesų yra išskirtinai sudėtinga ir tai pagrindžiantys faktai išdėstyti bei išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Akivaizdu ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje bendra proceso trukmė (skaičiuojant nuo nuteistųjų sulaikymo 2012 m. kovo 2 d. iki šios kasacinės nutarties priėmimo), t. y. daugiau kaip septyneri su puse metų, atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką, traktuotina kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-677/2015">2K-147-677/2015</a>, 2K-358/2011, 2K-31-511/2018).

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo nepritarti motyvuotai apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo dėtos pastangos užtikrinti sklandžią bylos nagrinėjimo eigą, jos buvo nepakankamos – dalis suplanuotų posėdžių neįvyko, taip pat įpusėjus bylos nagrinėjimui keitėsi bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narys, todėl procesas taip pat užtruko garsinant jau apklaustų liudytojų parodymus, tikslinant kaltinamųjų duotus parodymus, taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų išvengta bylos nagrinėjimo delsimo, nors BPK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti paskirtas atsarginis teisėjas, kuris būna teisiamojo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, kai procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, šį pakeičia. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistiesiems A. B. ir T. B. proceso metu labai ilgai buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, t. y. beveik šešerius metus dešimt mėnesių, skaičiuojant nuo 2012 m. kovo 2 d., kai buvo suimti, iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo 2018 m. gruodžio 20 d., kai įsiteisėjo nuteistiesiems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iš jų penkerius metus devynis mėnesius tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Taigi laikytina, kad teismas išdėstė motyvus, pagrindžiančius išvadą, jog proceso organizavimas pirmosios instancijos teisme, vertinant jį kaip visumą, nebuvo visiškai tinkamas ir vertintinas kaip per ilgas, o nuteistųjų patirti jų teisių reikšmingi suvaržymai, teisinio netikrumo dėl baudžiamosios bylos baigties būsena truko per ilgai, ir motyvavo sprendimą šias aplinkybes pripažinti išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme bei tuo pagrindu, atsižvelgiant ir į kitas su padarytų nusikaltimų ir kiekvieno individualiai nuteistojo pavojingumu susijusias aplinkybes, paskirti švelnesnes, nei įstatyme nustatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos.

112. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas Ž. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį paskiriant mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali (treji metai), apeliacinės instancijos teismo taip pat motyvuotas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančius bylos duomenis bei įvertinus aplinkybes, susijusias su padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, baudžiamojo proceso trukme, taikytų kardomųjų priemonių griežtumu ir trukme. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal teismų praktiką vien kaltininko asmenybė, šeiminės aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimui skirti nuteistajam mažesnę, nei įstatyme nustatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę įtakos turėjo ne tik tokios aplinkybės (tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, dirba, studijuoja, teismo sprendimu paskirtas savo močiutės, su kuria gyvena ir kurią prižiūri, rūpintoju, kardomųjų priemonių sąlygų nepažeidė, naujų nusikalstamų veikų nepadarė), bet ir kitos nuosprendyje išvardytos aplinkybės – pernelyg ilgai trukęs baudžiamasis procesas, nusikalstamų veikų nesmurtinis pobūdis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pripažinęs, kad BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas Ž. Š., vadovaujantis vien tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, įvertinęs situaciją kaip išskirtinę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Antai pripažinusi pagrįstu šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti Ž. Š. kasacinio skundo prašymą dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę, nes, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visas tiek Ž. Š. asmenybę apibūdinančias, tiek ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir į jas atsižvelgė parinkdamas nuteistajam tinkamiausią bausmę bei netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis).

113. Apeliacinės instancijos teismas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems S. A., E. B. paskyrė artimas įstatymo sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmes – atitinkamai ketverius metus ir trejus metus aštuonis mėnesius, o nuteistiesiems S. G. ir V. V. – minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. trejus metus. Nors prokuroro kasaciniame skunde kvestionuojamas toks bausmių sušvelninimas nuteistiesiems, kartu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo šiems nuteistiesiems paskirtomis mažesnėmis nei BK 249 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis bausmėmis, tačiau argumentai, kuriais grindžiamas netinkamas BK 41, 54 straipsnių, 61 straipsnio 1, 2 dalių taikymas, iš esmės susiję su visumos bausmių skyrimui aktualių aplinkybių vertinimu. Skunde neteigiama, kad teismai nenustatė tam tikrų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių arba jas nustatė neteisingai. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas detaliai aptarė nuteistųjų S. A., E. B., S. G., V. V. asmenybes apibūdinančius bylos duomenis (amžių, teistumą, jų socialinę, šeiminę padėtį ir pan.), elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų), jų vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, pasisakė dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimo, įvertino padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo pobūdį ir laipsnį (nusikaltimų nuosavybei padarymas dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, nepanaudojus šaunamųjų ginklų (nors A. ir T. B. organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą), be to, atsižvelgė į pernelyg ilgo baudžiamojo proceso trukmės įtaką bausmės dydžiui. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių nuteistiesiems (taip pat A. K. ir J. J.) paskyrimo už nusikalstamo susivienijimo padarytus turtinius nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė prokuroro kasaciniame skunde nurodytas bausmių skyrimo taisykles. Priešingai, individualizuodamas nuteistiesiems S. A., E. B., S. G., V. V. skirtinas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, teismas atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek ir į nuteistųjų asmenybes, taip pat kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi aktualia teismų praktika. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimis, vertinti visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių svarbą, parenkant teisingą bausmę, įstatymo priskirta teismo diskrecijai, o tai, kad toks vertinimas kasatoriui nepriimtinas, savaime nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo S. A. bei nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Aikevičiaus kasacinių skundų teiginiai, susiję su bausmių nuteistiesiems S. A. ir V. V. skyrimu.

114. Teismų nuosprendžiuose išsamiai aptartos aplinkybės, atskleidžiančios nuteistųjų S. L., K. P. ir E. P. bei jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei, remiantis formuojama teismų praktika, išdėstyti motyvai, pagrindžiantys BK 75 straipsnio taikymą, t. y. nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą. Teismai pagrįstai vadovavosi nuteistiesiems palankesne apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia šio įstatymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija, pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157/2010">2K-157/2010</a>, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, teismai, spręsdami dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės, vertino ne tik tai, kad nuteistieji padarė nusikaltimus nuosavybei arba valstybės tarnybai, valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, kurie yra mažiau pavojingi nei nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan., ir šios aplinkybės nesureikšmino, nes atsižvelgė į visus sprendimui priimti reikšmingus bylos duomenis, be kita ko, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ne)buvimą, nuteistųjų asmenybes (ar praeityje teisti, bausti administracine tvarka), jų teigiamus socialinius ryšius (išsilavinimą, darbo, šeimos turėjimą ir kt.), tai, kad nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, naujų nusikalstamų veikų nepadaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimą, pateikė pakankamus ir tinkamus argumentus, pagrindžiančius bausmės vykdymo atidėjimą nuteistiesiems S. L., K. P. ir E. P., o apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, savo išvadas motyvavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje aiškiai netinkamo BK 75 straipsnio taikymo atidedant bausmės vykdymą nenustatyta.

115. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo E. P. kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo nustatant jam pernelyg ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Šiuo atveju BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimai, keliami termino trukmei, nebuvo pažeisti. Nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atideda E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, tačiau to tiesiogiai daryti neįpareigoja ir įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį, galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį bei jam skirtus įpareigojimus, trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas parinktas tinkamai.

Dėl turto konfiskavimo ir proceso išlaidų

116. Nuteistojo T. B. gynėjo advokato G. Černiausko, nuteistųjų S. A. bei Ž. Š. kasaciniuose skunduose nurodoma apie nepagrįstai nuteistiesiems taikytą turto konfiskavimą, t. y. teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių, jog kratos metu pas T. B. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti, teismo konfiskuoti pinigai (14 500 Eur ir 2930 Lt (849 Eur)) priklausė ne jam, o tretiesiems asmenims, nuteistasis S. A. neigia, kad iš nusikalstamų veikų gavo 23 680 Eur, o konfiskuodami 12 950 Eur iš Ž. Š. teismai rėmėsi prielaidomis, nenurodė, kas sudaro šią konfiskuotiną sumą ir kokie konkretūs duomenys patvirtina tokį praturtėjimą. Šie kasacinių skundų argumentai deklaratyvūs, neatitinka bylos duomenų, prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms, išvadoms ir iš esmės yra fakto, ne teisės taikymo ir aiškinimo klausimas.

117. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ir šio teismo pakeisto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aišku, kokiu teisiniu pagrindu, kokiais bylos duomenimis remiantis ir kokiu būdu buvo apskaičiuotos iš nuteistųjų konfiskuotos ginčijamos pinigų sumos. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta bendra nusikalstamo susivienijimo už realizuotą pagrobtą turtą gauta suma, t. y. bendras nusikalstamos veikos rezultatas, ir kiekvieno nusikalstamo susivienijimo dalyviui tekusi jo dalis. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs atitinkamus skaičiavimus, nustatė, kad S. A. iš nusikalstamų veikų, dėl kurių jis nuteistas, gavo 23 680 Eur piniginės naudos (dalis, kuri gauta realizavus pagrobtą turtą), o iš Ž. Š. konfiskuotino turto dydis (12 950 Eur) nustatytas atsižvelgiant į tai, kiek jam buvo sumokėta už dalyvavimą didelės vertės transporto priemonių vagystėse. Neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kratos metu pas T. B. namuose rasti ir paimti pinigai priklausė jo motinai, byloje nėra. Todėl teismai, atsižvelgdami į tai, kad T. B. dvejus metus niekur nedirbo ir pelnėsi iš nusikalstamos veiklos, pagrįstai nusprendė konfiskuoti šį jo gyvenamojoje vietoje rastą turtą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas konfiskuoti nurodytą turtą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, todėl šiuo aspektu kasacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

118. Nuteistojo Ž. Š. prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 2426,22 Eur proceso išlaidų priteisimo iš jo Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai nepagrįstas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši skundžiama pirmosios instancijos nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo pakeista ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1, 3 dalimis, pritaikius ne solidariąją, o subsidiariąją atsakomybę, iš nuteistojo Ž. Š. nuspręsta išieškoti 303,65 Eur proceso išlaidų, susidariusių už transporto priemonių, paimtų iš nuteistųjų kaip daiktų, turinčių reikšmės tyrimui, saugojimo ir transportavimo paslaugas, kurias patyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir kurios pagrįstos bylos dokumentais. Analogiškas sprendimas priimtas ir dėl nuteistojo S. A., kuris kasaciniu skundu, be kita ko, prašo jį išteisinus dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų panaikinti teismų sprendimus ir dėl 303,65 Eur proceso išlaidų iš jo priteisimo. BPK 103 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o pagal šio straipsnio 3 dalį – jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis BPK normomis, motyvuotas bylos duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. P. kasacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistųjų A. B. ir T. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko, nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės, nuteistojo D. B. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo V. V. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistųjų S. A., Ž. Š., E. B. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Zdzislavo Tuliševski kasacinius skundus atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. nuteistas pagal BK 297 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis dėl E. P. nuteisimo pagal BK 297 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista, ir šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl E. P. paskirtų bausmių subendrinimo.

Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė