Baudžiamoji byla Nr. 2K-219-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00053-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.7; 2.1.7.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Kančauskienei,
gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. baudžiamojoje byloje.
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 204 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai V. M., ir byla nutraukta; laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1250 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Daiktai, kuriuos naudojant buvo neteisėtai gaminamos (išpilstomos ir supakuojamos į taras) bei pažymimos prekės su svetimu prekių ženklu, išvardyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo II skyriuje (eil. Nr. nuo 1 iki 23), konfiskuoti; daiktai, neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėtos prekės, nurodytos pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil. Nr. nuo 1 iki 23), prekių fasavimo bei apipavidalinimo priemonės, nurodytos pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil. Nr. nuo 46 iki 172), kurių civilinė apyvarta yra uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Daiktai, nurodyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje (eil. Nr. nuo 24 iki 45) ir priedo III skyriuje (eil. Nr. nuo 1 iki 13), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „O“ direktoriui A. M.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendis pakeistas. Iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ bei Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Fairy“, 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 4,620 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 kg, ir šie daiktai buvo grąžinti UAB „O“ direktoriui A. M.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, gynėjo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. M. pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 4 d., būdamas UAB „O“ direktorius, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), UAB „O“ panaudos pagrindais naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai skirtus įrenginius, išpilstė miltelius ir pažymėjo didelį prekių kiekį svetimais prekių ženklais: JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiu prekių ženklu „Ariel“ (904 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 8,125 kg; 296 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 6,825 kg; 4120 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 5,600 kg; 133 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 15 kg; 53 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 8,8 kg); Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“ (194 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 5 kg; 58 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 4,5 kg). Taip pat išpilstė skystas priemones ir pažymėjo didelį prekių kiekį JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Mr. Proper“, „Lenor“ (2984 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 4,745 l; 2459 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 4,97 l; 899 vnt. prekių su žymenimis „Mr. Proper“, 5 l; 1397 vnt. prekių su žymenimis „Fairy“, 5 l; 790 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 5 l), Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“ (1352 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 5 l; 323 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 8,395 l; 68 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 8,03 l). Be to, išpilstė 9905 kg miltelių, supakuotų į 500 g talpos plastiko dėžutes, ir 1472 l skystos priemonės, išpilstytos į 1 l tarą, kurių dalį pažymėjo Olandijos įmonėms „Reckitt Benckiser N.V“ ir „Reckitt Benckiser S.?r.l“ priklausančiu prekių ženklu „Vanish“ (8207 vnt. prekių su žymenimis „Vanish“, 500 g; 1472 vnt. prekių su žymenimis „Vanish“, 1 l). Taip pat 394,75 l šampūno, išpilstyto į 250 ml tarą, pažymėjo JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiu prekių ženklu „Head & Shoulders“ (1579 vnt. prekių su žymenimis „Head & Shoulders“, 250 ml). A. M., neturėdamas šių prekių ženklų savininkų leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“.
Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A. M. žinodamas, jog prekės yra pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įgijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ (3 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Fairy“, 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 4,620 l); Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“ (1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 kg). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pašalindamas šią kaltinimo dalį, argumentuodamas tuo, kad pagal BK 204 straipsnio 1 dalį nenustatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, įgijimą ir laikymą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Kančauskienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:
3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių pažeidimą, nes prokurorui, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paprašius pakeisti kaltinimą (patikslinti pirminiame kaltinime išdėstytas faktines aplinkybes, sukonkretinant nusikaltimo dalyką bei BK 204 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiką apibūdinančius objektyviuosius požymius) tai vertino kaip A. M. kaltinimo nepagrįstą pasunkinimą, pabrėždamas, kad to nebuvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
4. Apeliaciniu prokuroro skundu buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausti kaltinamąjį A. M., taikyti BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie prokuroro norą keisti kaltinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>). Prašyme pakeisti kaltinimą apeliacinės instancijos teisme buvo siekiama ištaisyti pirminiame kaltinime netiksliai nurodytus nusikaltimo, nustatyto BK 204 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius: vietoj pirminiame kaltinime nurodytų požymių „įsigijo ir laikė“ nurodant požymį „pažymėjo“ (prekes Vokietijos ir JAV įmonėms priklausančiais prekių ženklais), kaltinimą grindžiant ne naujomis, o patikslintomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, prašyme pakeisti kaltinimą išdėstytos aplinkybės neigiamos įtakos kaltinamojo teisei gintis neturėjo: siekiamos pakeisti veikos faktinės aplinkybės nelemtų veikos kvalifikavimo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ir niekaip kitaip nesuvaržytų kaltinamojo teisės į gynybą, gynyba dėl pakeisto kaltinimo nebūtų buvusi kitokia, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos nebūtų buvusios praplėstos, taigi apeliacinės instancijos teismas, formaliais pagrindais atmesdamas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu.
5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus byloje, netinkamai atskleidė jų turinį. Paslaugų sutartis Nr. 2015/08/04-01 vertinta nepagrįstai kaip patikimas įrodymas byloje, atkreipiant dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu klausimas dėl byloje esančių dokumentų tikrumo nebuvo keliamas, ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį nebuvo pradėtas. Tokia teismo interpretacija dėl rašytinio įrodymo patikimumo laikytina per siaura. Vertinant kaltinamojo pateiktų dokumentų patikimumą, turi būti atsižvelgta į tai, kad jie pateikti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ir užėmus gynybinę poziciją, neigiant pasikėsinimą tęsti neteisėtą veiklą. Dokumentai buvo susiję su kaltinamojo tiesiogiai kontroliuotomis įmonėmis, paslaugų sutartyje pasirašiusi T. B. proceso metu nebuvo apklausta. Kaltinamasis nenurodė jokių šio asmens kontaktų, dėl to nebuvo galimybės nustatyti T. B. tapatybės bei apklausti ją teismo posėdžio metu, patikrinant kaltinamojo pateiktų dokumentų patikimumą. Taip pat, vertinant dokumentų, pateiktų 2017 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu, patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad jie pateikti tik teismui įpareigojus, surašyti juridinių asmenų, susijusių su A. M., vardu, žaliavos, iš kurių buvo ketinama gaminti neva teisėtą produkciją, nebuvo apskaitytos. Šios aplinkybės, anot prokurorės, rodo dokumentų, kaip įrodymų, nepatikimumą.
6. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nepagrįstai nepripažino liudytojų A. Ma. ir R. C. parodymų, 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolų kaip įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad A. M. Lenkijos įmonėje „S“ užsakė pakuočių, pažymėtų prekių ženklu „Ariel“, ruošinius, kurie 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pristatyti į UAB „O“. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nepagrįstoms išvadoms dėl kaltinimo dalies pasikėsinus svetimais prekių ženklais pažymėti daugiau prekių iš kaltinamojo turimos žaliavos (20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes) pašalinimo, konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų A. M. parodymus, jog jis tam tikrą produkcijos kiekį planavo žymėti svetimais prekių ženklais tik iki 2015 m. gruodžio 15 d. – dienos, kurią buvo atlikta krata, savo išvadą grindė ne išsamiais liudytojų D. V. ir O. C. parodymais, o tik šių parodymų fragmentais. Šių liudytojų parodymai nebuvo vertinti kaip visuma, be to, kartu su liudytojo S. S. parodymais. Padarydamas esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos klaidos iš kaltinimo nepagrįstai pašalinus aplinkybę, kad A. M. pasikėsino svetimais prekių ženklais pažymėti daugiau prekių iš turimos žaliavos (20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes).
7. Apeliacinės instancijos teismas, be to, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, netinkamai pritaikydamas BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė tas prekes (19 vienetų prekių, neteisėtai pažymėtų JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ bei Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“), pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta šias prekes sunaikinti, ir nusprendė jas grąžinti A. M. Toks teismo sprendimas reiškia, kad į apyvartą buvo sugrąžintos falsifikuotos, svetimais prekių ženklais pažymėtos prekės, kurių apyvarta negalima. Kaltinime nurodyta 19 vienetų prekių, neteisėtai pažymėtų JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ bei Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“, yra falsifikuotos prekės, t. y. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, rezultatas. Vadovaujantis BK 72 ir BPK 94 straipsniais, šios prekės konfiskuotinos, todėl jų grąžinimas A. M. yra negalimas. Taip pat neteisingai vertindamas įrodymus ir neištaisydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos klaidos iš kaltinimo nepagrįstai pašalinus aplinkybę, kad kaltinamasis pasikėsino svetimais prekių ženklais pažymėti daugiau prekių iš turimos žaliavos (20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes), apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 94 straipsnį, pritarė nepagrįstam pirmosios instancijos teismo sprendimui grąžinti nusikaltimo padarymo priemones ir įrankius kaltinamajam. Nustačius, kad A. M. iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos metu UAB „O“ patalpose adresu: (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., rastos žaliavos, t. y. 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, šie daiktai ir kiti kratos metu paimti daiktai turėjo būti pripažinti nusikalstamos veikos įrankiais bei priemonėmis ir konfiskuoti.
8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai atleido A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nebuvo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nustatytų aplinkybių visumos. A. M. viso proceso metu neigė turėjęs tikslą tęsti svetimu prekių ženklu neturint leidimo pažymėtų prekių gamybą, siekdamas išvengti nusikaltimo priemonių bei įrankių konfiskavimo, todėl akivaizdu, kad kaltę pripažino tik iš dalies, viso proceso metu nebuvo nuoširdus, pripažino tik dalį kaltinimo ir tai padarė ne savo noru, o tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką vertinimas negali būti formalus. Iš bylos matyti, kad A. M. nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos, nebuvo nuoširdus, davė melagingus parodymus ir jais klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus bei teismą: apklausiamas apeliacinės instancijos teisme atsakydamas į klausimus dėl Vokietijos įmonės atstovės, pasirašiusios dokumentus, kuriais kaltinamasis grindžia savo poziciją, nenurodė jos duomenų, pažymėjo, kad ji buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja, kad dokumentų reikia prašyti iš Vokietijos, viso proceso metu apie asmenį, vardu Andžej, jokių duomenų, kurie padėtų jį identifikuoti, nenurodė; gynybos pagrindimas neegzistuojančiomis aplinkybėmis laikytinas siekiu atsakomybę už neteisėtą veiką priskirti kitam, išgalvotam asmeniui, taip neigiant savo kaltę, ir patirti kiek įmanoma mažesnius turtinius praradimus (išvengti turto konfiskavimo). Tad nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
9. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateikti duomenys apie laiduotoją V. M. – pažyma apie teistumą ir baustumą, pažyma iš medicinos įstaigos dėl priklausomybių, gyvenamosios vietos deklaracija – rodo teigiamą jos socialinę charakteristiką, būdingą daugeliui asmenų. Tačiau dokumentuose nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, o V. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nepaaiškino, kaip ketina daryti įtaką kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo lakonišku vertinimu, kad V. M. yra kaltinamojo motina, tad yra pagrindo manyti, kad V. M. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su A. M. leis daryti teigiamą įtaką A. M. Tai rodo, kad laidavimo klausimas teisme buvo tiriamas paviršutiniškai. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika buvo sisteminga ir ilgalaikė, daroma siekiant pasipelnyti, versliškai. A. M. vadovaujamoje įmonėje nebuvo apskaitytos nei medžiagos, nei priemonės, naudotos prekių gamybai, nei lėšos, gaunamos iš veiklos. Neteisėtai gaminant prekes dalyvavo daugiau nei dešimt neoficialiai įdarbintų asmenų, pagamintos ir svetimais prekių ženklais pažymėtos prekės buvo laikomos ne tik UAB „O“, bet ir kitų įmonių sandėliuose, dalis prekių buvo gabenama parduoti į Latviją, medžiagas užsakant Vokietijoje, dėžutes – Lenkijoje, maskuojant veiką, gabenimo važtaraščiuose nurodomi neteisingi duomenys apie prekių gavėją, veika buvo pažeistos kelių prekių ženklų savininkų teisės ir teisėti interesai. Tokiais neteisėtais veiksmais daroma žala ne tik prekių ženklų savininkams, bet ir galutiniams vartotojams, įsigyjantiems prekes ir besitikintiems originalių gaminių kokybės. Šios aplinkybės rodo didesnį veikos pavojingumą ir kelia pagrįstų abejonių, ar A. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitinka BK 40 straipsnio 3 dalį, ar tokiu sprendimu įgyvendinami teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir ar pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
11. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Todėl, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).
12. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-94/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>). Tačiau šio proceso metu turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis). Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Interpretuojant šią nuostatą darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>).
13. Prokuroras apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad nesurinkta patikimų įrodymų, jog A. M. iš kratos metu rastos likusios žaliavos – 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekių ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2015 m. gruodžio 15 d. buvo atlikta krata ir veika užkardyta. Be to, prokuroro apeliaciniu skundu buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apklausti A. M., taikyti BPK 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teisme prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes (40 t., b. l. 83–86) ir šis prašymas buvo priimtas. Prašyme, kaip ir kaltinamajame akte, nurodyta, kokios prekės rastos pažymėtos svetimais prekių ženklais (pirmosios instancijos teismas dėl jų konstatavo A. M. kaltę ir dėl to ginčo nėra), bei nurodyta, jog A. M. iš kratos metu rastos likusios žaliavos – 26 180 kg miltelių, 73 055 l skystų skalbimo priemonių kėsinosi tęsti svetimais prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“ „Fairy“,,,Vanish“ ir,,Mr. Proper“ pažymėtų prekių gamybą dideliu kiekiu neturint tam leidimo. Be to, prokuroras minėtame prašyme nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu, neturint leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „The Procter & Gamble Company“ priklausančiais prekių ženklais „Ariel“, „Fairy“, „Lenor“ bei Vokietijos įmonei „Henkel AG & Co. KGaA“ priklausančiu prekių ženklu „Persil“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Ariel“, 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Fairy“, 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Lenor“, 4,620 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „Persil“, 3 kg. BK 204 straipsnyje nenustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių įgijimą ir laikymą, dėl to prokuroras šią kaltinimo dalį prašė pašalinti.
14. Taigi prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, lyginant su kaltinamuoju aktu, A. M. veikoje papildomai nurodyta tik aplinkybė, kokiais konkrečiais svetimais prekių ženklais turėtą žaliavą kėsintasi pažymėti, o dalį kaltinimo dėl tam tikrų prekių įgijimo ir laikymo apskritai buvo siūloma pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies.
15. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (17 lapas) aprašo A. M. kaltinimo dalį dėl tam tikrų prekių įgijimo ir laikymo (pirmosios instancijos teismas šią kaltinimo dalį pripažino įrodyta) ir nurodo, kad prokuroras prašo šią kaltinimo dalį pašalinti, tačiau toliau daro priešingą išvadą, kad prokuroras prašyme pakeisti kaltinime nurodytos A. M. veikos faktines aplinkybes išplėtė kaltinimą jį pasunkindamas, nors apeliaciniu skundu to nebuvo prašoma. Iš tiesų prokuroro apeliaciniu skundu nebuvo prašoma A. M. pasunkinti kaltinimą, todėl prokuroras prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir prašė dalį kaltinimo A. M. dėl tam tikrų prekių įgijimo ir laikymo pašalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes A. M. veikoje papildomai nurodant, kokiais konkrečiais svetimais prekių ženklais turėtą žaliavą kėsintasi pažymėti, o tai buvo vienas iš esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, nes juo prašoma inkriminuoti A. M. kėsinimąsi iš likusios žaliavos tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybą dideliu kiekiu neturint tam leidimo. Su šios aplinkybės nustatymu susiję ir kiti prokuroro apeliacinio skundo esminiai argumentai: dėl netinkamo BK 40 straipsnio taikymo; dėl daiktų konfiskavimo.
16. Taigi apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį prokuroro apeliacinio skundo argumentą.
17. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-139-689/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundus turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą. Šioje byloje šis teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė A. M. ir liudytoją M. D., perskaitė liudytojų A. Ma., D. B. ir R. C. parodymus, kuriais galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. parodymus, byloje esančius dokumentus dėl kartono ruošinių ir etikečių pristatymo iš Lenkijos įmonės, kratos protokole užfiksuotus bei kitus bylos duomenis). Apeliacinės instancijos teismas analizavo ir vertino tik dalį liudytojos A. Ma. parodymų (dėl vyriškio, vardu Aurelijus), o kitos dalies jos parodymų, kad įmonei kartoną dėžučių gamybai pristatydavo vairuotojas iš Lietuvos, kuris perduodavo ir pinigus už darbą – 1000 Eur, apskritai nevertino, taip pat nevertino liudytojo R. C. parodymų ir bylos rašytinių duomenų, kad iš Lenkijos įmonės,,S“ į UAB,,O“ patalpas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., 2015 m. spalio 1 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 15 d. buvo pristatyti kartono dėžučių ruošiniai, kurie naudoti prekėms svetimu prekių ženklu pažymėti ir supakuoti. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad neįrodyta, jog A. M. kėsinosi iš kratos metu rastos likusios žaliavos (20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes) tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybą dideliu kiekiu neturint tam leidimo, iš esmės rėmėsi paties A. M. (nuosekliai neigė kėsinimąsi tęsti veiką), įmonės patalpose buvusių darbininkų parodymais bei dokumentais dėl legalių prekių gamybos, kurie buvo pateikti tik teismui.
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-27-746/2015, 2K-410-489/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, kad neįrodyta, jog A. M.: 1) pakuočių ruošinius nelegaliai veiklai gaudavo iš Lenkijos įmonės,,S“; 2) kėsinosi tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybą iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos metu rastos žaliavos, neįvertino šių objektyvių bylos duomenų: bylos rašytinių duomenų, kad iš Lenkijos įmonės,,S“ į UAB,,O“ patalpas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., tris kartus buvo pristatyti kartono dėžučių ruošiniai, kurie naudoti prekėms svetimu prekių ženklu pažymėti ir supakuoti; kratos metu nepateikti dokumentai dėl rastos žaliavos apskaitymo įmonės buhalterijoje; 5807 kg miltelių jau buvo išpilstyti į 500 g talpos plastiko dėžutes, tik nepažymėti prekių ženklais; rasta popierinių dėžučių, 5 ir 10 litrų plastikinių talpyklų, rankenėlių, sutvirtinimo popierius ir kniedės, klijai, įvairios etiketės su prekių ženklais; įmonėje gautų naujų pakuočių ruošinių su užrašu „Ariel“ iš Lenkijos įmonės,,S“ (buvo iškraunamas sunkvežimis); didelio darbuotojų skaičiaus įmonės patalpose. Sprendžiant, ar iki kratos atlikimo įmonės patalpose vyko prekių fasavimas, vertintini ne tik liudytojų (darbuotojų) parodymai ir ta aplinkybė, kad patekus į patalpas (beje, į jas pareigūnai nebuvo gera valia įleisti) fasavimo įrenginiai neveikė, bet ir objektyvūs bylos duomenys: kur buvo žaliavai fasuoti skirta tara, etiketės, ar buvo paruošti spausdinimo įrenginiai ir kt. Be to, kasatorė pagrįstai nurodo, kad liudytojų D. V., O. C., S. S. parodymai vertinti tik fragmentiškai.
20. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pakuočių ruošinių gavimo ir kad neįrodyta, jog A. M. kėsinosi iš kratos metu rastos likusios žaliavos tęsti svetimais prekių ženklais pažymėtų prekių gamybą dideliu kiekiu neturint tam leidimo, yra nepakankamai motyvuotos ir jomis neatsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai), be to, neįvertino visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
23. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Vadovaudamasi šia procesine taisykle, kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jame kartojami ir apeliacinio skundo argumentai (dėl netinkamo BK 40, 72 straipsnių taikymo ir kt.), dėl kurių turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
Vytautas Masiokas
