Civilinė byla Nr. 3K-3-252-248/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10273-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.35.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. E. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Narimanto E. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam vėžio institutui dėl konkurso rezultatų panaikinimo, atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui F. J..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešo konkurso eiti pareigas organizavimą ir vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas N. E. S. prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinio vėžio instituto (toliau ir – NVI) direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu rezultatus ir pripažinti jo atleidimą iš darbo, perkeliant jo atleidimo datą į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, neteisėtu; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau ir – ŠMM) grąžinti jį į laikinai einančio NVI direktoriaus pareigas; 3) priteisti jam iš ŠMM vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad Vilniaus universiteto rektoriaus 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. P-934 buvo laikinai paskirtas eiti NVI direktoriaus pareigas, tą pačią dieną su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kuri įsigaliojo 2013 m. vasario 13 d., darbo sutarties terminas – iki konkurso.
ŠMM paskelbtas konkursas eiti NVI direktoriaus pareigas (toliau – Konkursas) įvyko 2015 m. kovo 13 d., jį laimėjo trečiasis asmuo, todėl ŠMM kanclerio 2015 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieškovas atleistas iš NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, perkeliant atleidimo datą į pirmą darbo dieną pasibaigus laikinojo nedarbingumo laikotarpiui.
Ieškovas atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, nes Konkursas dar nebuvo pasibaigęs, o darbo sutartis su laimėjusiu trečiuoju asmeniu nepasirašyta.
Konkurso rezultatai turi būti laikomi neteisėtais ir naikinami, nes: Konkurso komisijos nariu bei jos pirmininku buvo paskirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras (toliau – ir Švietimo ministras, Ministras), kuriam gali būti skundžiami Konkurso rezultatai – tokia apskundimo tvarka pažeidžia vykdomo Konkurso skaidrumo principą.
Atsakovė ŠMM su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Konkurse dalyvavo 3 kandidatai, jų pateikti dokumentai atitiko nustatytus reikalavimus, komisijos narių balsų dauguma Konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Asmuo gali apskųsti konkurso rezultatus tiesiogiai teismui, nėra privaloma kreiptis su skundu dėl konkurso rezultatų į Švietimo ministrą, Konkursas vyko maksimaliai skaidriai. 2013 m. vasario 12 d. darbo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir ieškovo buvo sudaryta iki Konkurso, o ne iki kol konkurso tvarka bus paskirtas į NVI direktoriaus pareigas Konkursą laimėjęs asmuo, todėl, pasibaigus konkurso procedūroms, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta.
Atsakovas NVI ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad jis, kaip juridinis asmuo, nedalyvauja renkant direktorių ir neturi jokios įtakos sprendimų dėl direktoriaus viešo konkurso organizavimo priėmimui. Į pareigas direktorių skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. NVI nedalyvavo priimant sprendimus dėl NVI direktoriaus rinkimų organizavimo ar vykdymo, kandidatų, dalyvavusių viešame Konkurse išrinkimo, taip pat ieškovo atleidimo iš NVI direktoriaus pareigų.
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Konkurse dalyvavo trys asmenys, visi pretendentai atitiko Konkurso kvalifikacinius reikalavimus. Nė vienas Konkurso dalyvis nekėlė klausimo dėl komisijos sudėties.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismo vertinimu, Švietimo ministras pagrįstai buvo paskirtas į Konkurso eiti NVI direktoriaus pareigas komisijos narius ir pirmininkus, nes joks teisės aktas tokio draudimo neįtvirtina, o kitus komisijos narius sudarė įvairių institucijų atstovai (l. e. p. Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja, NVI mokslo tarybos narys). Konkursą laimėjęs asmuo buvo išrinktas balsų dauguma. Teismas iš Konkurso komisijos 2015 m. kovo 13 d. protokolo Nr. 24.10-09-P8-2 turinio nustatė, kad Ministras balsavo ne už Konkursą laimėjusį asmenį, o už kitą pretendentą.
Teismas konstatavo, kad Konkurso vykdymo skaidrumo principas ir jo rezultatų apskundimo tvarka nebuvo pažeisti. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl Švietimo ministro priešiškumo jam. Įvertinęs Konkurso laimėtojo darbinę patirtį, teismas sprendė, kad laimėtojas atitiko NVI direktoriaus pareigoms keliamus reikalavimus (Komisija 2015 m. vasario 23 d. svarstė visų pretendentų pateiktus dokumentus ir vienbalsiai pritarė, kad jie atitinka reikalavimus).
Teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-2463 patvirtinto Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 33 punktą, praėjus 3 darbo dienoms po įvykusio Konkurso ir laimėtojo paaiškėjimo, baigiamos visos Konkurso procedūros, todėl Konkursui įvykus penktadienį (2015 m. kovo 13 d.), pagrįstai ŠMM kanclerio 2015 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. 24.4-09-P4-90 ieškovas nuo 2015 m. kovo 18 d. (trečiadienio) atleistas iš NVI direktoriaus pareigų pagal DK 126 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo N. E. S. apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija, spręsdama klausimą dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 629 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“ 4 punkte nustatyta, jog pavedama Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti Nacionalinio vėžio instituto savininko teises ir pareigas (išskyrus tuos atvejus, kai tai priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai). Šio pavedimo pagrindu Švietimo ministras pagal 2009 m. gruodžio 1 d. įsakymu ISAK-2463 patvirtintą Aprašą 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-1159 sudarė NVI direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisiją. Taip pat Ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. V-1222 patvirtinti reikalavimai dėl NVI direktoriaus pareigybės. Abu šie teisės taikymo aktai ieškovo iki Konkurso pradžios nebuvo apskųsti. Teisme ginčas dėl Aprašo teisėtumo taip pat nebuvo pradėtas.
Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kai pagal Aprašą skiriami du komisijos nariai pavaldūs komisijos pirmininkui, todėl objektyviai neįmanoma užtikrinti kiekvieno narių nepriklausomumo, per se neįrodo Konkurso neteisėtumo. Tačiau teisėjų kolegija sutiko su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kad tokia nuostata sudaro sąlygas korupcijos veiksniams atsirasti, bet kadangi korupcijos aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos objektas, kolegija jos plačiau nevertino.
Kolegija ieškovo argumentus, kad Aprašo nuostatos, kai komisijos sprendimai skundžiami Ministrui (35 punktas), o pati komisija nagrinėja skundus (aprašo 9.4 punktas), sudaro sąlygas manipuliuoti, atmetė kaip neįrodytus, nes ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė manipuliacija, t. y. nepateikė faktinių aplinkybių dėl įrodinėjamos veikos neteisėtumo (CPK 178 straipsnis). Taip pat kolegija iš apeliacinio skundo negalėjo nustatyti, koks yra priežastinis ryšys su pasekmėmis dėl to, kad ieškovas nelaimėjo Konkurso. Kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrindė argumento, kad poveikį Konkursui turėjo jo įrodinėjama aplinkybė dėl komisijos šališkumo, dėl ko Konkursą būtų galima pripažinti neteisėtu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas N. E. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo 2015 m. balandžio 7 d. ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Konkurso sąlygos pažeidė vieną pagrindinių teisės principų, kuris užtikrina sprendimų priėmimo procedūros skaidrumą.
18.1.1. Konkurso organizatoriui Švietimo ministrui 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu komisijos nare paskyrus tiesiogiai jam pavaldžią ŠMM viceministrę S. K., o komisijos pirmininku paskyrus save patį bei žinant, kad Ministras vėliau nagrinės skundus dėl komisijos rezultatų, buvo neginčytinai aišku, jog Konkurso rezultatas negalėjo būti prognozuojamas ir tapo neobjektyvus. Nėra svarbu, ar Ministras balsavo už Konkursą laimėjusį ar kitą asmenį, svarbiausia, kad Švietimo ministras sudarė šališką komisiją.
18.1.2. Kasatorius apie korupcines aplinkybes nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepasisakė – visos bylos nagrinėjimo metu kvestionavo skaidrumo principo pažeidimą Konkurso metu. Apeliacinės instancijos teismas prieštarauja pats sau: iš pradžių padaro išvadą, kad Aprašas sudaro sąlygas korupcijai, bet vėliau pripažįsta, kad Konkursas vyko skaidriai.
18.1.3. Kasatorius objektyviai negalėjo turėti lygių galimybių dalyvauti Konkurse ir jį laimėti. Viena vertus, pirmo balsavimo metu už Kasatorių balsavo komisijos narys – NVI mokslo tarybos narys. Kita vertus, esant neigiamam Švietimo ministro nusistatymui prieš kasatorių ir komisijos narei S. K. balsuojant tendencingai kaip ir Ministras, konstatuotinas konkretus pretendento teisių pažeidimas.
18.1.4. Švietimo ministras sutiko, kad Konkursas buvo organizuojamas neskaidriai. ŠMM inicijavo Aprašo 35 punkto pakeitimą, nurodant, kad pretendentų skundai dėl konkurso rezultatų anuliavimo būtų teikiami tiesiogiai teismui, o ne ministrui (kaip buvo nagrinėjamu atveju).
Teismai pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo principą ir CPK 181 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atmetė kasatoriaus prašymus: dėl liudytojo R. K., kuris galėjo patvirtinti aplinkybes, susijusias su Švietimo ministro išankstiniu neigiamu nusistatymu, kad kasatorius nelaimės Konkurso, iškvietimo; taip pat dėl Konkurso garso įrašo išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių pakartotinų kasatoriaus prašymų (liudytojo iškvietimo ir garso įrašo išreikalavimo) nutartyje apskritai nepasisakė.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nutarties išvados prieštarauja viena kitai (iš pradžių padaroma išvada, kad Aprašas sudaro sąlygas korupcijai, bet vėliau pripažįstama, kad Konkursas vyko skaidriai). Dėl daugelio apeliacinio skundo argumentų teismas apskritai nepasisakė, be jokių motyvų nurodydamas, kad jie neturi teisinės reikšmės.
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad yra privaloma vertinti, ar konkurso pretendentų vertinimo tvarka yra lakoniška, ar yra nurodyti kandidatų vertinimo kriterijai, ar yra pakankamai atskleistos reikalavimų sąvokos, ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2014">3K-3-258/2014</a>).
Atsakovė Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Konkurso skaidrumo principas nebuvo pažeistas: Konkurso sąlygos, komisija buvo sudaryti laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius: pretendentai su komisija bendravo atskirai, jiems buvo užduodami vienodi klausimai, buvo daromas garso įrašas. Sudarant komisiją ir nustatant reikalavimus dėl NVI direktoriaus pareigybės, pretendentai nebuvo žinomi. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. kovo 19 d. rašte nėra konstatuotas Konkurso skaidrumo principo pažeidimas.
Kasatoriaus nurodyto liudytojo R. K. išklausymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes šis liudytojas nedalyvavo nei organizuojant Konkursą, nei sudarant ar nutraukiant su ieškovu darbo sutartį.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokia konkrečiai materialiosios teisės norma įtvirtina Konkurso organizavimo skaidrumo principą, todėl kasaciniame skunde nėra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo.
20.2. Švietimo ministro buvimas komisijos nariu ir jos pirmininku nepažeidė Aprašo reikalavimų. Jei komisija būtų buvusi šališka ir Ministras būtų turėjęs galių daryti įtaką kitiems komisijos nariams, tai Konkurso laimėtoju būtų tapęs ne trečiasis asmuo, o pretendentas, už kurį balsavo ministras. Akivaizdu, kad kitų komisijos narių pozicija ir priimti sprendimai nulėmė Konkurso galutinį rezultatą. Be to, skundas dėl Konkurso rezultatų buvo nagrinėjamas ne vienvaldiškai Švietimo ministro, o kolegialiai – visos komisijos (Aprašo 9.4 papunktis).
20.3. Pagrindų abejoti Aprašo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams nebuvo ir nėra (viso proceso metu to nenurodė ir kasatorius), Konkurso organizavimo ir vykdymo metu Aprašas galiojo. Neturi teisinės reikšmės naujo Aprašo rengimas, nes teisės aktų tobulinimas yra natūrali ir savaime suprantama progreso teisėkūros procese dalis.
20.4. Kasacinio skundo pagrindo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2014">3K-3-258/2014</a> (žr. šios nutarties 22.4. punktą), kasatorius nebuvo nurodęs nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Kasatoriui pretendentų vertinimo tvarka buvo žinoma tiek pateikiant prašymą dalyvauti Konkurse, tiek tiesiogiai jame dalyvaujant, tačiau pastabų dėl vertinimo tvarkos, tikslinimo ar konkretinimo kasatorius neturėjo. Be to, kasatoriaus nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi negalima remtis, nes abiejose bylose egzistuoja esminiai skirtumai tarp civilinių teisinių santykių: minimoje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl konkurso rezultatų sveikatos priežiūros įstaigoje, o nagrinėjamu atveju – valstybinio mokslinių tyrimų instituto.
20.5. Būtinybės tirti Konkurso komisijos posėdžio garso įrašą nebuvo, nes Konkurso komisijos posėdžio eiga yra užfiksuota protokole, teismo posėdžio metu kasatorius pripažino, kad bendraudamas su komisijos nariais nepajuto jokio šališkumo ar priešiškumo ir kad vertinimo tvarka nebuvo pažeista. Teismai nėra kompetentingi vertinti pretendentų pateiktų NVI veiklos strateginių gairių, o tik gali spręsti, ar Konkursas įvyko sklandžiai, nešališkai – tai ir buvo padaryta tinkamai ir nereikalaujant garso įrašo. Kasatorius taip pat nepagrįstai ginčija teismų sprendimus dėl netenkinto prašymo iškviesti ir apklausti liudytoją R. K., kuris neva galėjo paliudyti Ministro priešiškumą kasatoriui. Liudytojo iškvietimas būtų nepagrįstai užvilkinęs procesą, net jei ši aplinkybė ir būtų nustatyta, tai savaime nereikštų, kad Konkursą būtų laimėjęs kasatorius. Komisijos pirmininkas šališkumu kaltinamas tik dėl to, kad nebalsavo už kasatorių.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skaidrumo principo taikymo organizuojant ir vykdant konkursą
Pagal Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalį konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat į tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Pagal šio straipsnio 2 dalį konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką tais atvejais, kai konkursai turi būti vykdomi valstybės įmonėse, iš valstybės lėšų finansuojamose įstaigose, viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė, nustato Vyriausybė, išskyrus atvejus, kai tai nustato specialūs įstatymai.
Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo.
Skaidrumo principas bendrąja prasme reiškia pareigą veikti viešai, atvirai, suprantamai ir nuspėjamai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai; jų nekintamumo (konkurso sąlygų keitimas galimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka); jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami; vienodo požiūrio į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04My8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-83/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-83/2009">3K-3-83/2009</a>; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2013">3K-3-383/2013</a>; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos (dėl viešo konkurso eiti įstaigos vadovo pareigas) bylose, taip pat yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vitkauskas v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-612/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-612/2006">3K-3-612/2006</a>; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2013">3K-3-383/2013</a>).
Dėl skaidrumo principo (ne)pažeidimo nagrinėjamoje byloje
Kasatorius, kaip nurodyta nutarties aprašomojoje dalyje, kvestionuoja viešo konkurso eiti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką bei rezultatus skaidrumo aspektu, visų pirma nurodydamas, kad situacija, kai Švietimo ministras į komisiją įtraukė sau tiesiogiai pavaldų asmenį ir komisijos pirmininku paskyrė save patį, nors pagal Aprašą jis nagrinėja skundus dėl konkurso rezultatų ir gali juos anuliuoti, neatitinka skaidrumo principo reikalavimų.
Teisėjų kolegija, vertindama Konkurso komisijos sudėties teisėtumą, pažymi, kad mokslinių tyrimų institutai, kurių pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra, yra mokslo ir studijų sistemos dalis, šių institutų vadovų skyrimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas (toliau – MSĮ) (1 straipsnio 5 punktas, 4 straipsnio 13 dalis, 5 straipsnis). Pagal šio įstatymo 26 straipsnį valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių viešo konkurso būdu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų steigėjas (juridinio asmens dalyviai) ar jo (jų) įgaliotas asmuo. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina valstybinio mokslinių tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką. Tokie įgaliojimai Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 949 suteikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 629 „Dėl nacionalinio vėžio instituto“ 4 punktu nustatyta, kad Nacionalinio vėžio instituto savininko teises ir pareigas įgyvendina ŠMM.
2009 m. gruodžio 1 d. švietimo ministro įsakymu Nr. ISAK-2463 patvirtintas Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas. Pagal jo 5–7 punktus spręstina, kad tais atvejais, kai ŠMM nevykdo instituto steigėjo funkcijų, ministras sudaro konkurso komisiją, į kurią įtraukiamas ŠMM atstovas. Jei ŠMM vykdo instituto steigėjo funkcijas, pagal Aprašo 7 punktą ji į konkurso komisiją deleguoja du asmenis: vieną kaip ŠMM atstovą (7.2 punktas), kitą – kaip institucijos, kuriai perduotos steigėjos funkcijos, atstovą (7.3 punktas).
Dėl to pagal Aprašą į Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisiją turėjo būti skiriami du ŠMM atstovai. Švietimo ministras 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr.V-1159, vykdydamas pirmiau nurodytais teisės aktais nustatytas funkcijas ir laikydamasis tų aktų nuostatų, sudarė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu komisiją, įtraukdamas į ją save ir dar vieną ŠMM atstovą bei kitų Aprašo 7 punkte nustatytų institucijų deleguotus atstovus. Kasatoriaus argumentas, kad komisija buvo sudaryta, į ją tendencingai įtraukiant ministrui pavaldžius asmenis, nepagrįsta, nes, kaip minėta, ŠMM atstovų skaičius komisijoje nustatytas teisės aktais. Nors teisės aktai nenumato, kad į komisiją pagal pareigas įtraukiamas ministras, tačiau jo, kaip ministerijos vadovo, atsakingo už pavestą valdymo sritį, dalyvavimas konkurso komisijoje teisės aktų nepažeidžia ir rodo NVI vykdomos veiklos svarbos pripažinimą.
Pagal Aprašą Švietimo ministras konkurso procedūrose atlieka ir savarankišką funkciją – jam kaip ministrui skundžiami konkurso rezultatai, jis turi teisę konkurso rezultatus anuliuoti (35, 36 punktai). Aprašo 9.4 punktu teisė nagrinėti pretendentų skundus dėl konkurso eigos ir rezultatų suteikta ir konkurso komisijai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundų nagrinėjimas toje institucijoje ar tame organizaciniame darinyje, kuris priėmė sprendimą, jei galima tolesnė skundimo procedūra, savaime nereiškia skaidrumo principo pažeidimo. Taip sudaroma galimybė sprendimą priėmusiam subjektui patikrinti savo sprendimą atsižvelgiant į skunde nurodytus argumentus, operatyviai ir veiksmingai ištaisyti klaidas, netikslumus bei pasiekti teisinę taiką be ginčo sprendimo teisme ar kitose specialiose ginčus nagrinėjančiose institucijose. Toks taikaus susitarimo principas egzistuoja ir kitose teisinių santykių srityse, o kai kuriose jų (pavyzdžiui, viešųjų pirkimų) tokia skundų (pretenzijų) nagrinėjimo tvarka, kai sprendimą pirmiausia peržiūri jį priėmęs organas, įstatymais pripažinta privaloma.
Savaime neprieštarauja skaidrumo principui ir nuostata, kad komisijos sprendimą tuo pagrindu, jog konkursas organizuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gali panaikinti institucijos, organizuojančios konkursą, vadovas, kaip tai nustatyta Aprašo 35 punkte. Sutiktina su kasatoriumi, kad tam tikrų abejonių dėl konkurso skaidrumo gali kilti, jei institucijos vadovas yra ir komisijos narys, nes tai reikštų, kad kolegialaus organo sprendimą panaikinti ir konkurso rezultatus vienvaldiškai nulemti gali vienas iš jo narių.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė – nors atsakymą kasatoriui pasirašė Ministras, tačiau jame nurodyta, kad skundą nagrinėjo ir sprendimą priėmė komisija (tai patvirtina ir byloje esantis komisijos posėdžio protokolas, pasirašytas visų komisijos narių), taigi Ministras dėl skundo nesprendė savarankiškai, buvo susaistytas komisijos sprendimo. Taigi nors Aprašo nuostatos dėl skundų nagrinėjimo tvarkos išdėstytos ne visai aiškiai (teisė skundus nagrinėti suteikta tiek komisijai, tiek Ministrui), tačiau nagrinėjamu atveju skaidrumo principo aspektu jos buvo įgyvendintos tinkamai, išvengiant situacijos, kai komisijos pirmininkas gali panaikinti komisijos sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šiuo atveju Švietimo ministro dalyvavimas konkurso komisijoje ir skundo dėl Konkurso rezultatų nagrinėjimo procedūroje, kurioje jis dalyvavo kaip komisijos pirmininkas, nepažeidžia skaidrumo principo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba Aprašą vertino antikorupciniu požiūriu ir pažymoje teikė rekomendacinius pasiūlymus ją tobulinti, tačiau ši institucija netyrė ir nenustatė, kad Aprašo nuostatos, kurias rekomenduojama keisti, turėjo įtakos Konkurso rezultatams. Kasatoriaus nuomonė, kad vėliau parengtas Aprašo pakeitimo projektas, kuriuo numatyta keisti ir konkurso rezultatų apskundimo tvarką, reiškia Ministro sutikimą su tuo, jog Konkursas vyko neskaidriai, nepagrįsta.
Kasatorius, be to, nurodo, kad komisijos pirmininkas turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, buvo šališkas ir dėl to galėjo siekti atitinkamai paveikti konkurso rezultatus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ginčijant viešo konkurso rezultatus dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepakanka subjektyvaus įsitikinimo, kad šio principo reikalavimai buvo pažeisti, tam būtini atitinkami objektyvūs duomenys. Taigi ir teiginiams apie asmeninį komisijos pirmininko suinteresuotumą konkurso rezultatais ar jo įtaką kitų komisijos narių nuomonei būtinas objektyvus pagrindas, konkurso rezultatus ginčijantis asmuo turi pateikti faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ar kitokį interesų konfliktą, daromą poveikį kitiems komisijos nariams.
Nagrinėjamu atveju kasatorius tokių duomenų nepateikė, komisijos pirmininko šališkumą grindžia prielaidomis ir samprotavimais, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Byloje nustatyta, kad komisijai prireikė dviejų turų nugalėtojui išrinkti; pirmame ture vienas komisijos narys balsavo už kasatorių; antrame ture, kuriame kasatorius, kaip surinkęs mažiausiai balsų, nebedalyvavo, už konkurso laimėtoją balsavo trys komisijos nariai; komisijos pirmininkas ir kita ŠMM atstovė abiejuose konkurso turuose balsavo už trečią konkurso dalyvį, kuris konkurso nelaimėjo; konkurso laimėtoją lėmė komisijos narių, deleguotų kitų institucijų, balsai. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog, nors ir buvo balsuojama atviru balsavimu, komisijos nariai galėjo laisvai reikšti savo nuomonę, komisijos pirmininko nuomonė neturėjo įtakos kitiems komisijos nariams ir nelėmė Konkurso rezultatų. Nesant objektyvių duomenų apie komisijos nario suinteresuotumą, vien retrospektyviai paaiškėjusi aplinkybė, kad jis nebalsavo už tam tikrą pretendentą, nereiškia, kad šis narys turėjo išankstinį nusistatymą prieš tą pretendentą. Kasatoriaus prašytas apklausti liudytoju asmuo nedalyvavo Konkurse, nebuvo konkurso komisijos narys, nėra susijęs su jo organizavimu, o tik, kaip nurodo pats kasatorius, girdėjęs kalbas apie Ministro priešišką nusiteikimą dėl kasatoriaus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė kasatoriaus argumentus dėl galimo Ministro suinteresuotumo ir įtakos Konkurso rezultatams bei su tuo susijusius procesinio pobūdžio prašymus.
Kasatorius, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2014">3K-3-258/2014</a>), nurodo, kad teismas ex officio turėjo įvertinti komisijos narių kompetenciją. Kasatoriaus nurodomoje nutartyje pasisakyta, kad tais atvejais, kai pretendentų vertinimo tvarka yra pernelyg lakoniška, nenurodyti objektyvūs jų vertinimo kriterijai, nėra pakankamai atskleistos sąvokos, kurios sudaro vertinimo dalyką, ypač svarbu įvertinti, ar tokiu atveju buvo laikomasi konkurso skaidrumo principo, ir ypač aktualūs tampa tokie aspektai: ar buvo tinkama konkursą vykdžiusios komisijos sudėtis, jos narių (ne)šališkumas, kompetencija vertinant pretendentus.
Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pagal Aprašą komisijos nariams suteikta didelė diskrecijos teisė, vertinant dalyvių tinkamumą pareigoms, dėl to 36 punkte nurodytos nutarties išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje. Dėl komisijos sudėties teisėtumo ir narių (ne)šališkumo nutartyje jau pasisakyta. Kasatoriaus argumentą, kad komisijos nariams galimai stigo kompetencijos ir jie negebėjo įvertinti konkurso dalyvių atitikimo pareigoms lygio, nes komisijos daugumą sudarė ne sveikatos apsaugos, o mokslo srities atstovai, teisėjų kolegija taip pat atmeta. Pagal Aprašo 7 punktą į komisijos sudėtį, be nutarties 27 punkte jau minėtų ŠMM atstovų, įeina NVI, kurio vadovas renkamas, mokslo tarybos atstovas, bei du socialinių partnerių atstovai, šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerijos bei Vilniaus universiteto atstovai. Nutartyje minėta (26 punktas), kad pagal MSĮ Nacionalinis vėžio institutas yra mokslo įstaiga, pagal Nacionalinio vėžio instituto įstatus, patvirtintus Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 629, pagrindinis NVI tikslas yra vykdyti onkologijos ir gretutinių krypčių mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Dėl to Konkurso komisijos narių mokslo srities atstovų kompetencija atitinka įstaigos veiklos sritį, tikslus ir kryptis. Be to NVI direktorius yra jo valdymo organas, vykdantis administracines funkcijas, kur svarbiausi vadybiniai, organizaciniai gebėjimai, o ne jo kaip atitinkamos medicinos srities profesionalo patirtis ir gebėjimai, kuriems įvertinti reikalingi būtent šios srities specialistai.
Byloje nustatyta, kad Konkurso komisijos 2015 m. vasario 23 d. protokolu nuspręsta, jog posėdžio eigai fiksuoti bus daromas skaitmeninis garso įrašas, nustatyta vienoda visiems pretendentams prisistatymo trukmė ir komisijos nariai visiems pretendentams teiks vienodus klausimus. Šios konkurso organizavimo tvarkos nuostatos, nors ir neįtrauktos į Aprašą, yra skirtos vienodam požiūriui į dalyvius užtikrinti, nesukuriant nė vienam jų palankesnės padėties. Kasatorius nenurodė, kad nebuvo laikytasi šių reikalavimų ar kitaip su pretendentais buvo elgiamasi nevienodai, sudarant vienam jų išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises. Priešingai, kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, teismo posėdžio metu kasatorius nurodė, kad Konkurso metu jis nejuto priešiško komisijos nusiteikimo, galėjo laisvai dėstyti savo prisistatymą bei atsakinėti į klausimus. Abstraktų pasvarstymą, kad galbūt galėjo būti pažeistas vienodo požiūrio į dalyvius reikalavimas, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų ir nesudarantį pagrindo išreikalauti ir tirti papildomus įrodymus.
Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2014">3K-3-258/2014</a>, kurioje buvo pripažinta, kad komisija galėjo neobjektyviai vertinti konkurso dalyvius ir dėl to konkurso rezultatai panaikinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios ar labai panašios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2009">3K-3-247/2009</a>; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS05MTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21-915/2015">3K-3-21-915/2015</a>; kt.). Kasatoriaus nurodoma ir nagrinėjama bylos faktinėmis aplinkybėmis skiriasi. Kasatoriaus nurodytoje byloje nustatyti objektyvūs duomenys apie komisijos nario sąsajas su konkursą laimėjusiu asmeniu, apie kito komisijos nario konfliktiškus santykius su konkursą pralaimėjusiu asmeniu, dar vienas komisijos narys pripažino kompetencijos (reikiamos srities žinių) stoką ir vertinimo derinimą su kitais komisijos nariais. Šių aplinkybių pagrindu bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad komisijos vertinimas galėjo būti neobjektyvus. Nagrinėjamoje byloje tokių ar panašių aplinkybių nenustatyta, todėl esant nurodytam faktinių aplinkybių skirtumui šios bylos negali būti sprendžiamos vienodai.
Dėl kasatoriaus nurodomų proceso teisės pažeidimų
Pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl proceso teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo yra tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. Dalangauskas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-296/2009">3K-3-296/2009</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Skundžiamoje apeliacinio teismo nutartyje atsakyta į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis stokoja nuoseklaus, logiško dėstymo, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju proceso teisės normų pažeidimų, lėmusių neteisingą bylos išnagrinėjimą, nekonstatuota.
Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,51 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo N. E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,51 Eur (penkis Eur 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė
Donatas Šernas
