Dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170/2010

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, VšĮ Kėdainių ligoninei dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo; tretieji asmenys – L. Š., I. G., R. L., E. N. ir R. D.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo klausimas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 3786,92 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė nurodė, kad 2001 m. birželio mėn. dėl dantų skausmo kreipėsi į atsakovą VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą. Į skaudamą vietą trečiasis asmuo gydytoja L. Š. suleido vaistų, tačiau skausmas nepraėjo, ieškovei ištino žandas, vietoje, į kurią buvo suleisti vaistai, susidarė pūlinys. Ieškovė ir toliau lankėsi pas atsakovą, jai buvo gydomas 23 dantis, o 24 dantis, virš kurio ir buvo susidaręs pūlinys, negydytas. Ieškovei paaiškinta, kad 24 ir 25 dantys yra plombuoti, todėl nieko padaryti negalima. Nuo dažno gydymo 23 dantis nulūžo, pašalinta danties šaknis. Nuo 2002 m. liepos mėn. iki 2003 m. balandžio mėn. atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoja E. N. protezavo ieškovei dantis, tarp jų ir 24 ir 25. Dantys buvo protezuoti, neišgydžius esančio pūlinio. 2003 m. gruodžio mėn. trečiasis asmuo I. G. konstatavo, kad 24 ir 25 dantys plombuoti netinkamai. 2004 m. spalio 7 d. Kauno medicinos klinikose ieškovei rekomenduotas pakartotinis 24 ir 25 dantų šaknų endodontinis gydymas. Nuo suprotezuotų dantų atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoja E. N. nuėmė vainikėlius, dėl to dantys sutrupėjo ir nebeliko galimybės uždėti naujų vainikėlių. Ieškovės sveikata pagerėjo tik 2006 m. rugsėjo mėn., kai jai buvo atlikta operacija ir pašalinta burnoje susidariusi cista. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai suteikė jai nekvalifikuotas, nekokybiškas ir netinkamas medicinos paslaugas, pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį. Ieškovės teigimu, nustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras negydė dėl jų kaltės virš 24 danties susidariusio pūlinio, o atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė suprotezavo neišgydytus dantis. Atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovų gydymo patyrė didelį, skausmą, išgyvenimų, nepatogumų, gydėsi reabilitacijos ligoninėje, sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės, patyrė dvasinių kančių. Ieškovei rekomenduojamas protezavimas išimamais protezais, tai kelia ieškovei susirūpinimą. Šie nepatogumai laikytini neturtine žala. Jeigu atsakovai nebūtų netinkamai suteikę gydymo paslaugų, žala ieškovei nebūtų atsiradusi (CK 6.247 straipsnis).

Atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą buvo informuota 2003 m. gruodžio 8 d., kai trečiasis asmuo I. G. ieškovei pranešė, kad ieškovei suprotezuoti 24 ir 25 dantys buvo sugydyti netinkamai ir reikia juos pakartotinai gydyti, tačiau ieškinį atsakovui pareiškė tik 2008 m. rugsėjo 19 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovės 23 dantis atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų gydytas tinkamai; ieškovei laiku neatvykus tęsti šio danties gydymo, išsivystė komplikacijos, dėl kurių 23 dantis sulūžo ir buvo išrautas. Remdamasis byloje pateikta ekspertizės išvada, teismas nustatė, kad ieškovei nekokybiškai buvo sugydyti 24 ir 25 dantys, dėl to ieškovei kartojosi uždegimas burnoje. Teismas nenustatė, kad šiuos dantis netinkamai gydė atsakovas VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras. Ant nekokybiškai sugydytų dantų ieškovei buvo uždėti protezai, kuriuos reikėjo vėliau nuimti ir 24 ir 25 dantis gydyti pakartotinai. Šiuos dantis suprotezavo atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoja trečiasis asmuo E. N. Teismas nustatė, kad E. N., prieš protezuodama dantis, nepatikrino, ar jie tinkamai sugydyti, rėmėsi vien įrašais ieškovės medicinos dokumentuose, todėl sprendė, kad ji pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, E. N., kaip profesionalės, veiksmų neteisėtumas - nepakankamai atidus, rūpestingas profesinių pareigų atlikimu (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnis). Teismas nurodė, kad dėl neteisėtų gydytojos E. N. veiksmų yra atsakingas atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog ieškovė dėl suprotezuotų dantų skausmo kreipėsi į gydytoją I. G. tik 2003 m. gruodžio 8 d. (po 17 mėnesių nuo protezavimo), nepaneigia atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės kaltės. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė jai padarytos turtinės žalos, tačiau, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovų nekokybiškai suteiktų gydymo paslaugų ir dėl to ieškovei atsiradusių neigiamų išgyvenimų, nurodė, kad ieškovė patyrė neturtinės žalos. Teismas nesprendė, ar yra priežastinis ryšys tarp atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmų, gydant ieškovei dantis, ir atsiradusių padarinių, nes nenustatė šio atsakovo veiksmų neteisėtumo. Nors teismas nustatė, kad atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės gydytoja E. N. nepagrįstai protezavo ieškovei netinkamai sugydytus dantis, tačiau sprendė, kad šios gydytojos atlikti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusiais neigiamais padariniais. Teismas nurodė, kad vainikėlių uždėjimas ant blogai sugydytų dantų ir vėlesnis jų nuėmimas savaime nepakenkė ieškovės sveikatos būklei. Išgydžius ieškovės dantis, nebeliko galimybės uždėti naujų vainikėlių, todėl ieškovei rekomenduojamas protezavimas išimamais protezais. Dėl išvardytų aplinkybių teismas sprendė, kad, nesant visų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad ieškovė jau 2004 m. spalį buvo informuota, kad dantis reikia pakartotinai gydyti. Kadangi ieškinys atsakovui VšĮ Kėdainių ligoninei pareikštas tik 2008 m. rugsėjo 19 d., tai teismas pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės apeliacinį skundą, atmetė atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės apeliacinį skundą ir pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą: priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ne su jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegija, remdamasi suformuotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatomis, nurodė, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui nei įprastu civilinės atsakomybės atveju. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovei buvo netinkamai išgydyti 24 ir 25 dantys, tačiau, ieškovei nepareiškus reikalavimo atlyginti dėl šių dantų gydymo atsiradusią žalą, sprendė, kad priteisti žalos atlyginimo nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas vėlesnius gydymo veiksmus (netinkamai išgydytų dantų protezavimą), nepagrįstai sprendė, kad jais ieškovei žalos nepadaryta. Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp protezavusios ieškovei dantis gydytojos E. N. veiksmų ir ieškovei atsiradusių padarinių (dantų pūliavimas, jų gydymas, skausmas, atlikta operacija, dėl kurios ieškovė prarado gydytus dantis) yra priežastinis ryšys. Gydytojai E. N. tinkamai atlikus savo pareigas ir laiku patikrinus, ar dantys tinkamai paruošti protezavimui, būtų sutrumpėjęs buvusio pūlinio gydymas, trumpiau tęsęsis dėl to ieškovei sukeltas skausmas. Teisėjų kolegijos nuomone, gydytojos E. N. paaiškinimas, kad ji pasitikėjo atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų įrašais medicinos dokumentuose, nėra pagrindas daryti išvadai, kad gydytoja savo pareigas atliko tinkamai, nes daugiau jokių dantų tinkamumo protezavimui patikrinimo veiksmų ji neatliko. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes jau 2005 m. kovo 15 d., rašydama pareiškimą dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų abiejų atsakovų vadovams, apie savo teisių pažeidimą žinojo, tačiau laikė, kad ieškovės individualios savybės (jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas ir pan.) galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą ir kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl neišgydytų dantų ieškovė galėjo jausti skausmą, patirti dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Dėl netinkamo gydymo ieškovei buvo atlikta operacija, kuri taip pat ieškovei sukėlė neigiamų išgyvenimų. Ieškovei nuėmus vainikėlius ir pažeidus 24, 25 dantis, neliko galimybės uždėti naujų vainikėlių; ieškovei rekomenduojamas protezavimas išimamais protezais, o tai, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindžia ieškovės susirūpinimą dėl ateityje būtinos atlikti operacijos padarinių, būsimų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės priteistina 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VšĮ Kėdainių ligoninė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovei atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. 240-oji gyvenamųjų namų savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-655/2006; 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų”). Ieškovė nenurodė nė vienos svarbios aplinkybės, nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir sukliudžiusios jai laiku pareikšti ieškinį kasatoriui. Ieškovės nurodytą argumentą, kad ji negalėjusi atskirti atsakovų atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas atmetė, nurodydamas, kad 2005 m. kovo 15 d. ieškovė, rašydama pareiškimą dėl jai netinkamai suteiktų medicinos paslaugų abiejų atsakovų vadovams, turėjo suvokti, kad jos teises pažeidė ir žalą padarė abu atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas nedetalizavo, kaip ir kodėl ieškovės amžius, socialinė padėtis ir išsilavinimas apsunkino ieškovei situacijos suvokimą ir kodėl tai laikoma svarbiomis priežastimis ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovei, 2007 m. birželio 5 d. reiškiant ieškinį atsakovui VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, jau buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba. Ieškovė niekada neturėjo pretenzijų dėl kasatoriaus gydytojos E. N. teiktų paslaugų. Be to, nuo ieškovei atlikto dantų protezavimo iki ieškinio kasatoriui pareiškimo praėjo daugiau kaip šešeri metai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jau 2004 m. spalį ieškovė turėjo suvokti, kad padarytas jos teisių pažeidimas ir nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

2. Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir kasatoriaus neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus ieškovės naudai neturtinės žalos atlyginimą, nes nėra priežastinio ryšio tarp kasatoriaus veiksmų ir ieškovei kilusių neigiamų padarinių. Kasatorius ieškovei teikė labai specializuotą paslaugą, t. y. uždėjo vainikėlius ant 24 ir 25 dantų, o vėliau juo nuėmė. Šie veiksmai negalėjo sukelti ieškovei žalos. Skausmą, išgyvenimus ieškovė patyrė dėl netinkamai išgydytų 24 ir 25 dantų kanalų, jų pakartotinio endodontinio gydymo (dantys buvo pakartotinai gydomi VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre ir Kauno medicinos universiteto klinikose) ir neišgydyto pūlinio (pūlinį gydė pirmiau išvardytos įstaigos). Kasatoriaus teigimu, šias išvadas pagrindžia tokios faktinės aplinkybės: 1) ieškovei nebegalima uždėti naujų vainikėlių dėl atlikto dantų pakartotinio endodontinio gydymo ir pačios ieškovės didelio nerūpestingumo, delsiant gydytis dantis, o ne dėl to, kad buvo nuimti kasatoriaus gydytojos E. N. uždėti vainikėliai; 2) 24 ir 25 dantų kanalų pakartotinis endodontinis gydymas ieškovei buvo būtinas ne dėl to, kad blogai buvo uždėti vainikėliai, o dėl to, kad blogai buvo sugydyti dantų kanalai; 3) ant 24 ir 25 dantų uždėti vainikėliai negalėjo trukdyti diagnozuoti, kad šių šaknų kanalai netinkamai išgydyti, nes tai būtų matęsi radiogramoje; 4) nuimti vainikėlius yra paprasta ir neskausminga; 5) 24 ir 25 dantų pakartotinio gydymo laikas nebuvo svarbus, t. y. pakartotinai išgydžius dantis 2002 m., ieškovei vis tiek būtų būtina 2006 m. atlikta operacija (šaknų viršūnių pašalinimas), nes ieškovei buvo susiformavusi cista; 6) vainikėlių uždėjimas ieškovės būklės nepablogino, atkurta kramtymo funkcija; 7) ant 24 ir 25 dantų uždėti vainikėliai netrukdė, pakartotinis gydymas nebuvo skubus; 8) ieškovės teiginys, kad, nuėmus vainikėlius, sutrupėjo dantys, visiškai nepagrįstas.

3. Dėl neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. AB,,Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-358/2004; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2005; 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; kt.). Ieškovės patirtą neturtinę žalą pagrindžiantys kriterijai neparemti įrodymais; apie ieškovės patirtus išgyvenimus nėra nuorodų medicinos dokumentuose. Nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2004 m. gegužės 21 d. ieškovė į sveikatos priežiūros įstaigas nesikreipė. 2004 m. gegužės 21 d. ieškovė, gavusi siuntimą konsultuotis į Kauno medicinos universiteto klinikas, į jas nuvyko tik 2004 m. spalio 7 d. Vėliau kreipėsi į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus ir nevykdė prof. R. K. rekomendacijų nuimti vainikėlius ir pakartotinai endodontiškai gydyti dantis. Vainikėliai ieškovei nuimti tik 2005 m. lapkričio 24 d. Endodontiškai gydytis ieškovė nuvyko tik 2006 m. vasario 10 d. Kasatoriaus teigimu, toks ieškovės nerūpestingumas ir neskubėjimas gydytis patvirtina, kad ieškovės patirtas skausmas, nepatogumai ir išgyvenimai buvo minimalūs. Be to, nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė patiria išgyvenimų ir dėl būsimos dantų operacijos, nes ieškovei rekomenduojami išimami protezai, todėl operacija nereikalinga.

4. Dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų. Teismai nepagrįstai išplėtė atidaus, dėmesingo rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šio standarto neatitinka gydytojas, kuris pasitiki kitų sveikatos priežiūros specialistų darbo rezultatais ir jų atliktais įrašais medicinos dokumentuose. Laikotarpiu, kai ieškovei buvo protezuojami dantys, dažniausiai rentgenogramos nebuvo daromos; prieš protezuodama 24 ir 25 dantis, gydytoja E. N. įvertino ieškovės ambulatorinėje kortelėje atsakovo VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų atliktus įrašus apie 24 ir 25 dantų būklę, jų gydymą iki protezavimo ir pagrįstai jais pasitikėjo, todėl neturėjo jokio pagrindo siųsti ieškovę odontologų konsultacijai. Kasatoriaus nuomone, reikalavimas tikrinti kitų specialistų darbą ir jų įrašų medicinos dokumentuose teisingumą reikštų neproporcingas išlaidas, kurios, esant ribotiems finansiniams resursams, prieštarautų viešajam interesui. Vienam pacientui suteikus maksimaliai įmanomas paslaugas, tarp jų tikrinant kitų specialistų darbą, būtų mažinamas sveikatos priežiūros prieinamumas kitiems pacientams.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė kreipėsi į įvairias institucijas, siekdama taikiai apginti savo teises, jomis nepiktnaudžiavo, klausimas atnaujinti ar ne formaliai nedaug praleistą ieškinio senaties terminą (vienuolika mėnesių) turi būti palankiau sprendžiamas silpnesniajai bylos šaliai, t. y. paciento, ieškovės naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas, veikdamas ex officio ir atnaujinęs ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimus kasatoriui reikšti, nepažeidė ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 1. 131 straipsnio 2 dalis) ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

2. Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir kasatoriaus veiksmų. Ieškovės nuomone, tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp kasatoriaus darbuotojos veiksmų ir jai atsiradusios žalos yra akivaizdus. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės išvadose konstatuota, kad 24 ir 25 dantys protezuoti, nors jie buvo nekokybiškai sugydyti; prieš protezavimą turėjo būti rekomenduojamas endodontinis šių dantų pakartotinis gydymas, tačiau to nebuvo padaryta. Ieškovės teigimu, kasatoriaus darbuotojai tinkamai atlikus savo pareigas, ieškovės 24 ir 25 dantų gydymo procesas būtų buvęs efektyvesnis, ji būtų mažiau patyrusi neigiamų išgyvenimų. Kasatoriaus gydytojo nerūpestingumą konstatavo abiejų instancijų teismai, kurie pagrįstai pripažino, kad ieškovė patyrė neturtinės žalos. Kitose gydymo įstaigose ieškovė dantų negydė.

3. Dėl neturtinės žalos dydžio. Bylą nagrinėjęs teismai nustatė, kad, ieškovei neišgydžius dantų, ji galėjo jausti skausmą, dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų; ieškovei rekomenduojamas protezavimas išimamais protezais, o tai pagrindžia ieškovės susirūpinimą dėl ateityje atliktinos operacijos, jos padarinių, būsimų išgyvenimų. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jai padaryta neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad jai padarytą neturtinę žalą jos pinigine išraiška įvertino subjektyviai, atsižvelgdama į asmeninius išgyvenimus; siekė, kad jai minimaliai būtų atlyginta padaryta skriauda. Ieškovė pažymėjo, kad reikalavo didesnio neturtinės žalos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas jį sumažino, todėl nėra pagrindo išvadai, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis ir apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

4. Dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų. Ieškovė sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad gydytojas turi teisę pasitikėti kitų sveikatos priežiūros specialistų darbo rezultatais, jų įrašais medicinos dokumentuose ir neprivalo jų tikrinti, tačiau toks pasitikėjimas neturi būti absoliutus. Ieškovės nuomone, kilus menkiausių abejonių dėl būsimų padarinių, pacientui pareiškus nusiskundimų, taip pat jei yra kitų aplinkybių,,,pasitikėjimo“ kriterijus negali būti taikomas.

konstatuoja:

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007). Taigi praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė reikalavimą atlyginti jai padarytą žalą kasatoriui pareiškė, praleidusi įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė nepateikė, tačiau, remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, šį klausimą turėjo spręsti ef officio. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas išspręstas skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad tai, jog ieškovei žala galbūt padaryta kasatoriaus veiksmais, ieškovė objektyviai galėjo suvokti jau 2005 m. kovo 15 d., reikšdama kasatoriui pretenziją, tačiau ieškovės individualios savybės, amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas ir pan. galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą ir dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei atnaujintinas praleistas ieškinio senaties terminas. Kasatorius su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismui nukrypstant nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Iš byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė ieškinio senaties termino laikotarpiu savo teises siekė apginti, nesikreipdama į teismą: reiškė pretenzijas atsakovams, kreipėsi dėl netinkamai išgydytų dantų į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus, Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, kitas institucijas, t. y. atliko tam tikrus teisinius veiksmus, siekdama apginti savo pažeistas teises. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad savaime aplinkybė, jog asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į kitas, ne teismines institucijas, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir paprastai nepripažįstama svarbia ar užkirtusia asmeniui kelią laiku pareikšti ieškinį. Tačiau minėta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai. Byloje sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatos. Ieškovė yra vyresnio amžiaus, dažnai serga (nustatytas II grupės neįgalumas), neturi teisinių žinių ir dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės galėjo turėti įtakos ieškovės suvokimui, kuriam iš atsakovų ir kokiais terminais turėtų būti reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo teisme. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai ir nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ginčo klausimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis), tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai ir jais patvirtintos apžvalgos yra metodinė medžiaga, o ne suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-374/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009, kt.), todėl nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 39,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų” pateiktais išaiškinimais.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės atsakomybės

Kasatorius skunde nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas iš jo priteistas, nenustačius visų jo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp kasatoriaus darbuotojos veiksmų ir kilusių ieškovei neigiamų padarinių.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010).

Dėl neteisėtų veiksmų

Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų (gydytojų) veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimus, tarp jų ir gydytojų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Dėl to teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaudamiesi Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialistų pateiktu ekspertizės aktu, kitais byloje esančiais įrodymais, teismai nustatė, kad ieškovei buvo suprotezuoti (uždedant ant dantų vainikėlius) netinkamai išgydyti 24 ir 25 dantys. Dėl to vėliau vainikėlius reikėjo nuimti ir šiuos dantis pakartotinai endodontiškai gydyti. Dantis protezavo kasatoriaus darbuotoja – odontologė ortopedė E. N.. Kasatorius skunde nurodo, kad jo darbuotojos atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, nes gydytoja E. N., prieš protezuodama dantis, rėmėsi ieškovės medicinos kortelėje esančiais įrašais apie jos dantų būklę, t. y. kad 24 ir 25 dantys yra plombuoti, pasitikėjo šiais įrašais, o rentgenogramos tuo laiku paprastai nebuvo atliekamos, todėl negalėjo numatyti, kad ieškovės protezuojami 24 ir 25 dantys išgydyti netinkamai.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra. Teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą laikytina pagrindine gydytojo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P.ir kt. v. Všį Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010;) 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010. Ieškovės dantų protezavimo laikotarpiu (2002 m.) galiojusio Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo (įstatymo 1997 m birželio 26 d. redakcija Nr. I-1246) 7 straipsnis įtvirtino stomatologų ir stomatologų specialistų (dabar – odontologų) pareigas, tarp jų pareigą tinkamai atlikti stomatologinę priežiūrą (teikti pagalbą) (2 punktas), laikytis medicinos etikos reikalavimų (3 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 250 patvirtintos Medicinos normos MN 48: 1997,,Gydytojas stomatologas ortopedas. Funkcijos, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.1 punkte nustatyta, kad gydytojas stomatologas ortopedas privalo informuoti pacientą apie jo sveikatos sutrikimus, gydymą, taikyti pažangius gydymo, profilaktikos būdus, laikytis medicinos etikos nuostatų ir kt. Byloje pateiktoje pirmiau minėtoje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad gydytojas ortopedas, prieš protezuodamas ieškovei 24 ir 25 dantis, turėjo įvertinti ieškovės bendrą, burnos, skandžio, protezuojamų dantų būklę; rekomenduoti pakartotinį endodontinį dantų gydymą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad prieš protezuodama ieškovei dantis, gydytoja E. N. apie protezuojamų ieškovės dantų būklę sprendė iš ieškovės medicinos dokumentų įrašų apie atliktą ieškovės 24 ir 25 dantų gydymą. Jokių papildomų ieškovės dantų būklės patikrinimo veiksmų gydytoja E. N. neatliko. Byloje nėra duomenų ir teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovei buvo rekomenduota pakartotinai konsultuotis su odontologais, taip pat pakartotinis dantų gydymas, neatlikta ieškovės dantų rentgenograma. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nenustatyta konkreti veiksmų seka, kurios turi laikytis gydytojas ortopedas, prieš protezuodamas dantis. Tačiau, minėta, pagrindinė gydytojo pareiga yra teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; šios pareigos tinkamas įgyvendinimas priklauso nuo gydytojo pasirinktų priemonių medicinos pagalbai suteikti, taip pat jų taikymo atidumo, rūpestingumo, efektyvumo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei buvo suprotezuoti netinkamai sugydyti 24 ir 25 dantys, dėl to vėliau reikėjo nuimti vainikėlius ir pakartotinai gydyti dantis. Kasatoriaus darbuotoja gydytoja E. N. neįsitikino, kad ieškovės 24 ir 25 dantys tinkami protezuoti, juos protezavo, nors to nebuvo galima daryti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad gydytoja E. N. sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei teikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko visų būtinų ir įmanomų veiksmų, kad patikrintų ieškovės dantų būklę, taip pažeidė pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalį, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis), todėl teisėjų kolegija laiko, kad kasatoriaus darbuotojos neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) byloje nustatyti. Kadangi byloje nustatytas kasatoriaus darbuotojos veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad nepaneigta ir kasatoriaus darbuotojos kaltės prezumpcija (CK 6.263 straipsnis).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta kasatoriaus nurodytą aplinkybę, kad gydytoja E. N. rėmėsi įrašais ieškovės medicinos dokumentuose ir ši aplinkybė pakankama konstatuoti, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrašai medicinos dokumentuose laikytini vienu, tačiau ne vieninteliu kriterijumi, sprendžiant apie anksčiau atlikto gydymo tinkamumą, kai medicinos paslaugas tam pačiam pacientui teikia skirtingi medicinos specialistai. Jei yra pagrįstų įtarimų, kad gydymas galėjo būti suteiktas nekvalifikuotai ar netinkamai, gydantis specialistas turi imtis papildomų priemonių ankstesnio gydymo tinkamumui ar netinkamumui nustatyti. Byloje nustatyta, kad ieškovės medicinos dokumentuose buvo pateikti įrašai apie pasikartojantį ieškovės uždegimą burnoje, taip pat byloje pateikta gydytojų specialistų nuomonė dėl to, kad, net ir neatlikus rentgenogramos, buvo galima įtarti, kad 24 ir 25 dantys išgydyti netinkamai. Tačiau, kaip nustatyta byloje, ieškovė nebuvo siunčiama pakartotinai konsultuotis su odontologais, jai nerekomenduotas pakartotinis dantų gydymas, nors tokius veiksmus E. N., kaip atidi ir rūpestinga gydytoja, turėjo atlikti. Be to, pažymėtina, kad tokios papildomos priemonės nelaikytinos kitų specialistų darbo tikrinimu ar nepasitikėjimo jų kompetencija išraiška. Ne visais atvejais, prieš protezuojant dantis, pacientai turi būti siunčiami pakartotinai konsultuotis su odontologais. Be to, gydytojas ortopedas privalo protezuoti tik tinkamai išgydytus dantis; kokiomis priemonėmis ir būdais jis pasirenka įgyvendinti šią pareigą, priklauso jo kompetencijai. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad gydytojams ortopedams nustatoma pareiga kiekvieną kartą tikrinti pacientų medicinos dokumentų įrašų teisingumą ir taip neproporcingai didinamos gydymo išlaidos, išreiškiamas nepasitikėjimas kitų gydytojų darbu.

Dėl priežastinio ryšio

Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų -priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojamą teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Taigi nustatant netiesioginį priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir jeigu taip, ar tokiu laipsniu, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatoriaus darbuotoja – gydytoja E. N. neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti – prieš protezuodama ieškovei dantis nesiėmė visų prieinamų ir adekvačių priemonių, kad įsitikintų, jog ieškovės dantys yra tinkamai sugydyti, nerekomendavo jų gydyti pakartotinai, juos protezavo, dėl to ieškovei tik vėliau buvo atliktas pakartotinis dantų enodontinis gydymas, gydymo procesas užsitęsė, ieškovei buvo pašalintos 24 ir 25 dantų viršūnėlės, dėl to nebeliko galimybės iš naujo protezuoti dantų, ieškovei rekomenduotas protezavimas išimamais protezais; ieškovė patyrė skausmą, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, t. y patyrė neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad tiesiogine ieškovei padarytos žalos priežastimi buvo netinkamai sugydyti 24 ir 25 dantys, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus darbuotojos gydytojos E. N. tinkamas savo pareigų neatlikimas (neveikimas) prisidėjo prie neturtinės žalos ieškovei padarymo, jos padidėjimo, todėl tarp atsakovo darbuotojos neveikimo ir ieškovei kilusių padarinių yra netiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi byloje konstatuota, kad atsakovo darbuotojos neveikimas buvo priežastis ieškovės neturtinei žalai atsirasti (padidėti), o kitos atsakomybės sąlygos byloje yra įrodytos, tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti kasatoriui deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasaciniame skunde vienu iš argumentų nurodoma ta aplinkybė, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus kasatoriaus padarytam pažeidimui, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovės nerūpestingo elgesio, kuris prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teisėjų kolegija iš dalies su šiuo kasacinio skundo argumentu sutinka.

Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Respublikos leidiniai“, bylos Nr. 3K-3-136/2010).

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų gydytojos E. N. veiksmų buvo padaryta žala vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai. Ieškovė dėl netinkamai sugydytų dantų ir užsitęsusio gydymo proceso patyrė skausmą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nerimą dėl tolesnio dantų gydymo ir galimų padarinių ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei iš kasatoriaus priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka su teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovei kasatoriaus darbuotojos veiksmais padaryta neturtinė žala, tačiau nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistiną ieškovei neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į ieškovės elgesį ir jos veiksmus, siekiant išvengti neturtinės žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Iš byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad 2003 m. gruodžio 8 d. ieškovė buvo informuota, kad 24 ir 25 dantys jai buvo sugydyti netinkamai, tačiau laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2004 m. gegužės 21 d. dantų negydė; 2004 m. gegužės 21 d. gavo siuntimą konsultacijai į Kauno medicinos universiteto klinikas, tačiau į jas nuvyko tik 2004 m. spalio 7 d. Vainikėliai nuo suprotezuotų dantų nuimti 2005 m. lapkričio 24 d., ieškovės dantys pakartotinai gydyti pradėti 2006 m. vasario 10 d. Bylą nagrinėję teismai nenustatė svarbių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės delsimą gydyti dantis, todėl laikytina, kad prie ieškovei kilusių neigiamų padarinių trukmės, intensyvumo ir pan. prisidėjo ir pačios ieškovės nepakankamas rūpestingumas savo sveikata ir galinčiais kilti žalingais padariniais. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į būtinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimą, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ir ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Lt (CK 6.250 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys); kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės apeliacinį skundą, atmetė kasatoriaus apeliacinį skundą, t. y. ieškinį tenkino iš dalies ir perskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas ir teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės kasatoriaus naudai 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovo 462 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos, valstybei. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies, mažinant ieškovei priteistą neturtinės žalos dydį 1/3 dalimi, todėl perskirstomos apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotos ir priteistos šalims ir valstybei išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nebuvo keliama sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, bylinėjimosi procesas nebuvo labai ilgas, byloje nereikėjo taikyti specialių žinių, į ieškovės ir kasatoriaus patenkintų ir atmestų reikalavimų dydį ir skaičių, į tą aplinkybę, kad ieškovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriui iš atsakovės priteistinas 500 Lt išlaidų atlyginimas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, patenkinti 20 proc., tai iš atsakovo valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme, dydis mažintinas iki 322,40 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasatoriaus apeliacinis skundas atmestas, o ieškinys iš esmės patenkintas, kasatoriaus ir ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisė, todėl nespręstinas klausimas ir dėl jų perskirstymo.

Kasatorius ir ieškovė prašo priteisti kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi laikytina, kad kasacinis skundas tenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

Iš kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei kasacinės instancijos teisme pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01642 suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; byloje pateikta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. vasario 10 d. pažyma Nr. 42 patvirtina, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sudaro 160 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasaciniame teisme ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 2/3, daro išvadą, kad iš kasatoriaus valstybės naudai priteistinas 106 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 6 dalis).

Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad kasatoriui kasacinės instancijos teisme atstovavo advokatas A. Z.; byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 2403 patvirtina, kad kasatorius kasaciniame teisme patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, taip pat į tai, kad laikytina, jog kasaciniame teisme ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1/3, o ieškovei suteikta 50 proc. finansuojama valstybės teisinė pagalba, daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti kasatoriaus prašymą ir priteisti jam iš ieškovės 200 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi kasatorius, paduodamas skundą, sumokėjo 450 Lt žyminio mokesčio, tai jam iš ieškovės priteistina 75 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teisme patirta 121,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas tenkintas iš dalies (1/3), tai iš kasatoriaus priteistina 40,60 Lt, iš ieškovės – 81,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti.

Priteistą ieškovei V. D. iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. D. atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės naudai 700 Lt atstovavimo išlaidų ir 75 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės 106 Lt atstovavimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Kėdainių ligoninės 281,8 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 80 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios ir kasacinės instancijos teisme, valstybei ir iš ieškovės 81,18 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 18 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, valstybei.

Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys