Civilinė byla Nr. 3K-3-169/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
74.2.4; 82.1; 82.2.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., J. L., pareiškusi savarankiškus reikalavimus, A. L. ir V. J. L., institucija, teikianti išvadą byloje, – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių vaiko, kurio abu tėvai yra mirę, globos nustatymą ir globėjo parinkimą bei paskyrimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pareiškėjas prašė likusiai be tėvų globos E. L. (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja skirti A. B. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus m. savivaldybėje (duomenys neskelbtini); E. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja A. B. Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. eismo įvykio metu žuvo B. K., o kartu važiavęs jos sugyventinis V. L. buvo sužeistas ir mirė balandžio 12 d., dėl to be tėvų globos liko E. L. Nustatyti trys asmenys, pageidaujantys būti E. L. globėjais. Pareiškėjo sudaryta komisija nusprendė skirti E. L. laikiną globą A. B. Prašymą dėl E. L. globos A. B. pateikė 2008 m. balandžio 7 d., o J. L. – 2008 m. balandžio 11 d. Anot pareiškėjo, skiriant laikiną globėją, atsižvelgta į giminystės ryšį, pretenduojančių tapti globėjais amžių, išsilavinimą, gaunamas pajamas, gyvenimo sąlygas; visų norinčiųjų tapti E. L. globėjais charakteristikos yra teigiamos.
Suinteresuotas asmuo J. L. prašė E. L. nustatyti nuolatinę globą ir jos nuolatine globėja skirti ją – J. L.; E. L. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su J. L. J. L. nurodė, kad ji taip pat yra pretendentė tapti E. L. nuolatine globėja; kartu su savo vyru J. L. turi visas galimybes tinkamai auklėti ir prižiūrėti mažametį vaiką. Anot J. L., svarbiausias momentas, į kurį atkreiptinas dėmesys, yra tai, kad nuo 2008 m. balandžio 12 d. ji su vyru E. L. augina, prižiūri ir globoja. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys su vaiku visiškai nebendravo, jokių ryšių tarp jų nesusiformavo. J. L. teigimu, šiuo metu yra susiformavusi šeima, vaikas laiko ją su vyru savo tėvais ir tokios situacijos dirbtinas išardymas turės didelę neigiamą įtaką vaikui bei jo raidai. Aplinkybes, kad vaikas J. L. atiteko globoti ne savavališkai, patvirtins ir suinteresuoti asmenys L.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino: nustatė likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja skyrė A. B.; E. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su nuolatine globėja A. B.; suinteresuoto asmens J. L. reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad E. L. tėvai V. L. ir B. K. mirė, atitinkamai 2008 m. balandžio 12 d. ir 2008 m. balandžio 4 d.; E. L. 2008 m. balandžio 4 d. laikinai perduota prižiūrėti A. Š., o 2008 m. balandžio 11 d. perduota laikinai gyventi A. ir V. J. L. Birštono savivaldybėje 2008 m. balandžio 8 d. gautas A. B. ir A. B. prašymas dėl E. L. globos, o 2008 m. balandžio 11 d. pakartotinis A. B. prašymas ir J. L. prašymas dėl jų skyrimo E. L. globėja. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu E. L. nustatyta laikinoji globa nuo 2008 m. balandžio 11 d. ir laikinąja globėja paskirta A. B., nustatant E. L. gyvenamąją vietą su globėja. A. B. ir A. B. bei J. L. ir J. L. yra išklausę globėjų ir įtėvių kursus; iš medicininių pažymų matyti, kad A. B. ir J. L. yra sveikos ir vaiką globoti gali. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant J. L. ir J. L., pas kuriuos be jokio teisinio pagrindo yra mergaitė, perduoti mažametę E. L. Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. 2008 m. rugsėjo 16 d. mergaitė paimta iš L. ir perduota laikinai gyventi L.. Iš L. šeimos aplankymo aktų matyti, kad 2008 m. spalio 13 d. ir 2008 m. spalio 31 d. pas juos namuose buvo E. L., o 2008 m. lapkričio 25 d. E. L. nerasta, nes ją, senelių teigimu, į savo namus išsivežė L. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant A. L., V. J. L., J. L. ir J. L., pas kuriuos šiuo metu yra mergaitė, perduoti mažametę E. L. laikinajai globėjai A. B. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog E. L. interesais nuolatine jos globėja turėtų būti paskirta A. B. Apklausti byloje liudytojai vienodai teigiamai apibūdino tiek A. B., tiek J. L. Pateiktos Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybos bei Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados atitinkamai dėl galimybės A. B. ir J. L. tapti mergaitės nuolatine globėja yra teigiamos. Byloje nustatyta, kad B. materialinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jų gaunamų pajamų mėnesio vidurkis yra 6860 Lt, o L. – apie 2000 Lt (dirba tik J. L.); B. gyvena šiuolaikiniame trijų kambarių bute Vilniaus miesto savivaldybėje, tuo tarpu L. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, apšildomame krosnimi name, patogumai šiuo metu įrenginėjami. A. B. yra 30 metų, o J. L. – 43 metai, tai irgi yra svarbu vertinant kiekvieno asmens galimybes tinkamai atlikti globėjos pareigas. E. L. ugdymo, sveikatos priežiūros galimybės taip pat bus geresnės jai gyvenant su A. B., nes Vilniuje bus didesnės galimybės lankyti švietimo įstaigas, geriausiai atitinkančias jos gebėjimus ir poreikius, pasirinkti įvairiausius būrelius, sveikatos priežiūros įstaigas. A. B. išsilavinimas yra aukštasis, o J. L. – vidurinis, dėl to tikėtina, kad globėjos išsilavinimas galės būti pavyzdžiu globotinei siekti išsilavinimo. B. šeimoje auga mažametis sūnus, kuriam yra dveji su puse metų, todėl, teismo vertinimu, panašaus amžiaus E. L. šioje šeimoje augti bus geriau, nes ji turės brolį. Teismas pažymėjo, kad visi išvardyti kriterijai nėra svarbiausi paskiriant mergaitės globėją; lemiamą reikšmę šioje byloje, teismo vertinimu, turi suinteresuotų asmenų bei jų šeimos narių asmeniniai bruožai, charakterio savybės, santykiai su vaikais, požiūris į juos, moralinės charakteristikos bei aplinkos, kurioje augtų globotinė, saugumas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad B. būtų neigiamai apibūdinami, jie abu dirba, neteisti, nebausti, darboviečių apibūdinami teigiamai, tinkamai auklėja savo mažametį sūnų. To paties apie L. šeimą pasakyti negalima. Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtų administracinių bylų kopijų matyti, kad J. L. 2003 m. rugsėjo 23 d. administracine tvarka buvo nubaustas du kartus: vieną kartą pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, o kitą kartą – pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo 7 d. būdamas girtas triukšmavo (duomenys neskelbtini) kaime; 2006 m. gegužės 26 d. J. L. vėl buvo nubaustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas girtas šlitinėjo, griuvinėjo. Šios nuobaudos jau negalioja, tačiau atitinkamai apibūdina J. L. sutuoktinį. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 matyti, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. J. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nurodydama, kad „nuo pirmųjų santuokos metų atsakovas pastoviai girtavo, girtas žiauriai elgdavosi su manimi ir mūsų vaikais. Jis pastoviai mane primušdavo iki sąmonės netekimo apie ką liudija pridedama gydytojų pažyma, be to šiuo metu yra Prienų rajono prokuratūroje kita medžiaga apie jo veiksmus mano atžvilgiu <..> Santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, nes jis su manimi ir vaikais žiauriai elgėsi“. Apie tai, kad J. L. su ja ir vaikais žiauriai elgėsi, J. L. nurodė ir vėliau tikslindama ieškinį bei parengiamojo teismo posėdžio metu. Aplinkybes, kad tarp L. vyko konfliktai, patvirtina ir policijos surinktos medžiagos dėl J. L. netinkamo elgesio buityje, vienoje iš jų J. L. parašė, kad 2005 m. spalio 30 d. J. L., būdamas girtas, puolė ją ir stūmė, jos sūnus užstojo, tai tada jis kirto vaiką, nuolat gąsdina, kad užmuš. J. L., paklausta posėdžių metu apie šiuos įvykius, keletą kartų davė prieštaringus parodymus, vieną kartą pripažino, kad anksčiau vyras išgerdavo ir prieš ją smurtavo, tačiau paskutinio teismo posėdžio metu tai jau neigė, nurodydama, kad, kreipdamasi į policiją ir teismą, savo vyrą norėjo tik pagąsdinti, siekdama išsaugoti šeimą, o medicininę pažymą apie jos sužalojimą ji nusipirko iš gydytojos, kuri šiuo metu yra mirusi. Teismas sprendė, kad šie J. L. paaiškinimai yra tik būdas bent kokiomis priemonėmis įrodyti, jog jos ir sutuoktinio santykiai buvo ir yra labai geri. Dėl šių priežasčių teismas vertino, kad E. L. negali būti palikta aplinkoje, kurioje yra asmuo (J. L.), galintis kelti grėsmę vaiko saugumui. Be to, nagrinėjant bylą, išaiškėjo suinteresuoto asmens J. L. asmeniniai bruožai, moralinės, dorovinės savybės. J. L. dar prieš civilinės bylos iškėlimą, žinodama, kad E. L. laikinąja globėja paskirta A. B., atsisakė vykdyti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymą ir perduoti mergaitę teisėtai globėjai, neleido pamatyti vaiko, patikrinti jos būklės. J. L. nevykdė ir Kauno apygardos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriose konstatuota, kad J. L. be jokio teisėto pagrindo laiko pas save E. L. ir turi ją perduoti teisėtam globėjui. Teismo posėdžio metu J. L. pasakė, kad vaiko neatiduos ir teismo sprendimo nevykdys. J. L. ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pagrindinis motyvas, dėl ko nuolatinę globą reikėtų patikėti J. L., yra tai, kad E. L. nuo 2008 m. balandžio 12 d. auga L. šeimoje, yra pripratusi prie ją supančios namų aplinkos ir kartu gyvenančių žmonių, juos pažįsta ir skiria, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad tik J. L. valia ir neteisėtais veiksmais (galiojančio įsakymo dėl laikinosios globos skyrimo bei Kauno apygardos teismo priimtų nutarčių nevykdymo) teisėtos laikinosios globėjos A. B. bendravimas su vaiku buvo apribotas, dėl to motyvuoti šiuo pagrindu yra nemoralu. Toks J. L. elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir yra netoleruotinas. Teismas sprendė, kad J. L. asmeniniai bruožai ir moralinės savybės, t. y. piktybinis priimtų įsakymo ir teismo nutarčių nevykdymas, melavimas teismo posėdžiuose, siekimas bent kokiomis leistinomis ir neleistinomis priemonėmis pasiekti savo tikslą, negali užtikrinti, kad E. L. bus ugdoma atlikti pareigas ir pati atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. Be to, teismas konstatavo, kad mergaitės mažas amžius (pusantrų metų) leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir nebus padaryta jai didelės socialinės, psichologinės žalos bei sukelta emocinių išgyvenimų. A. B. nuo pat E. L. tėvų žūties ėmėsi visų teisėtų priemonių siekdama globoti našlaite likusią E. L., bandė ją lankyti, nuvežė dovanėlių ir tik dėl J. L. veiksmų negalėjo globoti bei rūpintis E. L.. Tai liudija apie A. B. tinkamas moralines bei asmenines savybes, jos brandų požiūrį į globą ir vaiko interesų prioriteto paisymą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų J. L., A. L. ir V. J. L. atskiruosius skundus, 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, kolegija atsižvelgė į tai, kad A. B. sutuoktinis yra mažametės E. L. motinos pusbrolis, t. y. šoninės linijos giminaitis (CK 3.133 straipsnis), todėl, palyginti su J. L., yra artimesnis, taip pat yra išreiškęs norą įsivaikinti E. L. Iš apeliantės J. L. skundo argumentų matyti, kad ji supranta, jog kuo ilgiau vaikas bus jos prižiūrimas, tuo labiau prisiriš prie jos, todėl, kolegijos nuomone, toks apeliantės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir pažeidžiantis vaiko interesų pirmumo principą (CK 3.249 straipsnis). Dėl to kolegija atmetė apeliantės J. L. skundo argumentus, kad teismas privalėjo vertinti vaiko santykius su J. L. ir su A. B. Kolegija pažymėjo, kad E. L. dėl savo amžiaus negali išreikšti savo pažiūrų nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti apklausiama teisme ar kitaip išklausyta jos nuomonė (CK 3.164, 3.177 straipsniai); apeliantė vaiką pasiėmė ir jį laiko savo valia, vaikas neturi pasirinkimo, todėl natūralu, kad per šį laiką priprato prie jį supančių žmonių aplinkos, tačiau ši aplinkybė negali nulemti vaiko ateities, yra neproporcinga siekiant užtikrinti vaiko interesų pirmumą, neatitinka vaiko globos tikslų. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija atmetė apeliantės prašymą dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo E. L. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kad E. L. amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir nebus padaryta jai didelės socialinės, psichologinės žalos, kolegija įvertino ir tai, kad A. B. šeimoje yra panašaus amžiaus vaikas. Kolegija nurodė, kad byloje yra pateikta duomenų apie B. gaunamas pajamas, kreditą, jo dydį, grąžinimo sąlygas ir tvarką; B. pajamos yra nuolatinės ir pakankamos pragyventi, atsižvelgiant į kas mėnesį grąžintino kredito sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys J. L., A. L., V. J. L. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą dėl A. B. skyrimo nepilnametės E. L. nuolatine globėja ir patenkinti prašymą dėl J. L. skyrimo nepilnametės E. L. nuolatine globėja, nustatyti E. L. gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja J. L. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, skirdami A. B. nuolatine E. L. globėja, nurodė, kad atsižvelgia į jos jaunesnį amžių, aukštesnį išsilavinimą, geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, turtinę padėtį, nes tai atitinka vaiko interesus, tačiau teismai nepasisakė dėl svarbiausio motyvo – paties vaiko norų, prisirišimo prie L. šeimos, L. šeimos noro mergaitę įsivaikinti iš karto, kai ji liko našlaite. Paskirta nuolatine globėja A. B. iki šiol tokio noro nėra pareiškusi. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitė nuo trijų mėnesių amžiaus iki šiol gyvena L. šeimoje; iš karto po E. L. tėvų mirties, mergaitę pasiėmė jos tėvo V. L. tėvai, kurie kartu su giminaičiais J. ir J. L. vaiką augino ir prižiūrėjo. Tik mergaitei tapus našlaite, J. L. kreipėsi į Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu leisti mergaitę įsivaikinti. J. L. buvo atsakyta, kad negalima mergaitės leisti įsivaikinti, nes ji neįrašyta į įvaikinamųjų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pakartojo, jog L. šeima negali vaiko įsivaikinti, nes vaikas neįrašytas į įvaikinamųjų vaikų sąrašą, kad to padaryti negalima, nes nuolatine globėja paskirta A. B. nesutiks. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.209 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta taisyklės, jog galima įsivaikinti tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą, išimčių: būtent nereikalaujama įtraukti vaiko į įvaikinamų vaikų apskaitą, kai įvaikinamas vaikas gyvena įvaikintojo šeimoje; pakanka aplinkybės, kad vaiką faktiškai augina vaiko seneliai ar kiti giminaičiai. Šiuo atveju yra visos sąlygos, nurodytos CK 3.209 straipsnio 2 dalyje. Teismams neatsižvelgus į šią esminę aplinkybę – L. šeimos norą našlaitę įsivaikinti iš karto, kai ji neteko tėvų, – buvo pažeisti CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, nes vaiko įvaikinimas yra svarbiausias jo interesas, nes tik taip vaikas įgyja visas turtines ir neturtines teises tokioje šeimoje. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad faktiškai abi šeimos yra pasiruošusios ir tinkamos tapti globėjais, tačiau bylą nagrinėję teismai nepasisakė, nepateikė motyvų dėl vaiko intereso, kad tik L. šeima pasiruošusi įvaikinti, vaikas jau yra faktiškai jų visateisis šeimos narys, priimantis šią šeimą kaip savo biologinę šeimą. Kasatorių manymu, bylą nagrinėję teismai nesigilino į šios bylos esmę, neteisingai aiškino vaiko interesų pagrindą.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kad tiek Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek ir Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, jog E. L. geriausia gyventi L. šeimoje, kad toje šeimoje yra tinkamos vaikui gyventi sąlygos, kad vaikas jau yra prisirišęs prie šios šeimos ir jos perkėlimas į kitą šeimą galėtų pakenkti mažamečio vaiko tolimesnei raidai. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės yra labai svarbios ir teismas privalėjo į jas atsižvelgti.
3. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kad nuolatine globėja paskirta A. B., neaugindama nė vienos dienos E. L., jai priklausančias valstybės išmokas gavo. A. B. noro įsivaikinti mergaitę niekada nepareiškė, todėl kyla mintis, ar noras globoti nėra tiesiogiai susietas su globos išmokomis. L. šeima niekada neprašė ir neprašo jokių išmokų, ši šeima atsakingai prisiima pareigą visiškai vaiką išlaikyti, atstoti našlaitei tikrą šeimą. Kasatorių nuomone, šios aplinkybės turėjo būti visiškai išsiaiškintos, nes yra galimybė, kad A. B. noras būti globėja yra iš savanaudiškų paskatų. Nesiaiškindamas šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas privalėjo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks kasatorių prašymas skundžiamoje nutartyje iš viso neaptartas.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nutarties faktinio vykdymo. Vaikui įtariama epilepsija, nes jos mama, tėvas, senelis sirgo epilepsija. Esant tokiai situacijai, bet koks stresas gali išprovokuoti mažamečiam vaikui rimtų sveikatos sutrikimų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia vaiko interesai. Apeliacinės instancijos teismo buvo prašoma skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar mažamečio vaiko perkėlimas į šeimą, kurios jis net nežino, iš šeimos, kurioje jis auga nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, nepakenks vaiko sveikatai ir tolimesnei jo raidai. Nors apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas, kad vaikas yra labai mažas ir negali išreikšti savo nuomonės, tačiau, kasatorių įsitikinimu, šiuo atveju nustatyti, ar toks prievartinis mažamečio vaiko perkėlimas į jam nežinomą šeimą galimas, tam nereikia, jog vaikas išreikštų savo nuomonę. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžę, kad būtina vertinti parengiamojo konsultavimo svarbą, kad vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą reikalauja pasiruošimo, aktyvaus ir supratingo suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo, nes priešingu atveju gali būti pažeisti vaiko interesai, padaryta žala jo sveikatai ir tolimesnei raidai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Taip Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasatorių argumento, kad šiuo atveju E. L., vykdant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, jeigu būtų prievarta paimta iš L. šeimos, būtų patyrusi tokius pačius išgyvenimus ir stresą, kaip paėmus vaiką iš biologinės šeimos. Bet kurį vaiką nors ir laikinai perkėlus iš jo įprastos aplinkos, šeimos į jam nepažįstamą aplinką, jam būtų tai didžiulis stresas, galimi sveikatos sutrikimai. Šių aplinkybių bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo, nors tai yra esminiai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, CPK 764 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimai.
6. Konstatuodamas, kad yra duomenų, jog L. šeimoje vyko konfliktai, jog J. L. dėl netinkamo elgesio buityje buvo baustas, jog E. L. pažymoje apie jos sveikatos būklę yra įrašas, kad mergaitė 2009 m. vasario 4 d. apsiplikino kava, ir tai vertintina, kad vaiko priežiūra L. šeimoje turi trūkumų, apeliacinės instancijos teismas, kasatorių nuomone, vadovavosi tik formaliomis frazėmis. Visų šių aplinkybių L. šeima niekada neslėpė, jas vertino institucija, išduodama pažymas dėl tinkamumo būti globėjais ar (ir) įvaikintojais. Nurodyta institucija pripažino, kad abi šeimos vienodai tinkamos būti vaiko globėjais, o L. šeima pripažinta tinkama būti ir įvaikintojais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kad kai kurie konfliktai šioje šeimoje vyko prieš kelerius metus, kad paskutinius penkerius metus ši šeima yra labai darni, užauginusi savo du vaikus, labai gerai apibūdinama vietos bendruomenės, L. darbovietės. Dėl to nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai labai žeidžia L. šeimą, nors turėtų būti priešingai – tai, kad šeimoje nebeliko konfliktinių situacijų, vadinasi, ši šeima sugebėjo suprasti, kas svarbiausia gyvenime, ir jos kaltinimai įvykiais, kurie buvo prieš kelerius metus ir kurių seniai nebėra, įrodo, jog tai labai stabili ir nuoširdi šeima.
7. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino ir B. materialinę padėtį, nurodydamas, kad gaunamos pajamos, kredito butui dydis, grąžinimo sąlygos ir tvarka įrodo, jog šios šeimos materialinė padėtis yra geresnė. Tai, kad B. šeima gyvena už kreditą įsigytame bute, šios šeimos materialinę padėtį reikėtų apibūdinti kaip blogesnę, nes ypač šiuo laikmečiu nė viena šeima dėl kreditų gyvenamajam plotui turi labai daug keblumų.
8. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto principą. Teismai vertino tik giminystės santykius, buitines sąlygas, bet neatsižvelgė į vaiko interesus. Šioje byloje negali būti suabsoliutintos buitinės sąlygos ir išsilavinimo lygis paminant vaiko interesų prioritetą, negali būti nepaisoma tos aplinkybės, kad mergaitė nuo trijų mėnesių iki dvejų metų amžiaus gyvena L. šeimoje. Pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, o ne į globėjų interesus. Teismų pareiga ginti ir apsaugoti išimtinai vaiko interesus, o ne formaliai vertinti buitines sąlygas. E. L. atskyrimas nuo žmonių bei aplinkos, kurioje ji faktiškai dvejus metus gyvena, kuriuos vadina mama bei tėčiu, prieštarauja jos interesams, sukeltų nepageidaujamų padarinių jos emocinei bei vystymosi raidai. Kadangi teismai, nustatydami mergaitės nuolatinę globą ir paskirdami A. B. jos nuolatine globėja, priėmė vaiko interesus neatitinkančias nutartis, teismo nutartys naikintinos. Tokios nuomonės laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-198/2005.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. vasario 18 d. nutartimi priėmė išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo išnagrinėti šią bylą maksimaliai greitai, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Priešingai negu aiškinama kasaciniame skunde, teismas pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir šalių argumentų. Pagrįstai atsižvelgta į A. B. jaunesnį amžių, nes ji vienintelė iš suinteresuotų asmenų bus darbingo amžiaus iki E. L. sulauks pilnametystės. Taip pat pagrįstai atsižvelgta į A. B. ir jos sutuoktinio aukštesnį išsilavinimą, kuris suteikia galimybę gauti nuolatines ir didesnes pajamas, t. y. tiesiogiai turi įtakos gebėjimui materialiai išlaikyti globotinę, bei bus pavyzdžiu globotinei siekti išsilavinimo. Teismai pagrįstai atsižvelgė į A. B. geresnes materialines, gyvenimo ir buities sąlygas, nes jos sudaro prielaidas įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis).
2. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl vaiko norų. E. L. kaip mažametis vaikas objektyviai negalėjo išreikšti savo valios, todėl pagrįstai teismai į tai neatsižvelgė (CK 3.164 straipsnio 1 dalis, 3.177 straipsnis, 3.249 straipsnio 2 dalis). Be to, į vaiko norą gyventi su L., pagrįstą prisirišimu prie jų, negalima atsižvelgti, nes tai prieštarauja paties vaiko interesams.
2.1. E. L. nesaugu gyventi kartu su J. L. Vaiko buvimas su tokiu asmeniu pažeidžia vaiko interesų prioriteto principą (CK 3.3 straipsnis), taip pat reikalavimą vaikui užtikrinti saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas). Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 paaiškėjo nerimą keliančių aplinkybių apie L. šeimos santykius ir J. L. vyro, J. L., asmenybę, jo nuolatinį girtavimą, žiauraus elgesio su žmona ir vaikais, smurto prieš juos atvejus. Šie faktai rodo, kad L. šeima nėra darni. Akivaizdu, kad J. L. nuolat girtauja; tai nepasikeitė ir po skyrybų bylos pasibaigimo, nes 2006 m. gegužės 26 d. jis vėl baustas už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
2.2. 2009 m. sausio 28 d. teismo posėdyje apklaustos J. L. parodymai dėl jos skyrybų byloje nurodytų aplinkybių buvo prieštaringi: iš pradžių ji neigė, kad vyras girtauja ir smurtauja (tai akivaizdus melas, nes byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ji buvo sumušta iki sąmonės netekimo); paskui pagarsinus civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 medžiagą iš dalies pripažino šias aplinkybes, bet tvirtino, kad skyrybų byloje esančiuose ir jos pačios surašytuose, pasirašytuose dokumentuose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kad ji pati paprašiusi gydytoją už pinigus įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis į medicininius dokumentus. Pažymėtina, kad net jei ji sakė tiesą teismui šioje byloje, tai reikštų kad ji melavo teismui skyrybų byloje ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams bei organizavo dokumentų klastojimą. Be to, dėl jos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Prienų rajono apylinkės prokuratūroje BK 245 straipsnio (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) pagrindu, nes ji nevykdo Kauno apygardos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – L. įpareigoti perduoti E. L. A. B. kaip teisėtai globėjai. Tai neigiamai apibūdina J. L. moralines ir dorovines nuostatas; ji yra pasirengusi meluoti ar imtis kitokių priešingų gerai moralei veiksmų savo tikslams pasiekti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punktas, 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė į normalias sąlygas vystytis doroviškai. Toks J. L. elgesys gali daryti neigiamą įtaką vaiko dorovinių nuostatų formavimuisi, todėl buvimas su tokiu asmeniu prieštarauja vaiko interesams (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Teismai pagrįstai atsisakė atsižvelgti į E. L. tariamą prisirišimą prie J. L., nes bet koks vaiko prisirišimas prie L. yra neteisėto ir savavališko mergaitės laikymo padarinys. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymima, kad vaikas neišvengiamai pripras prie jį supančios žmonių aplinkos. J. L. savo neteisėto elgesio pagrindu tariamai susiformavusį ryšį su vaiku pateikia kaip argumentą globėja skirti ją. Ji šią aplinkybę pripažino tik 2009 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu, t. y. kai jai buvo naudinga. Ex injuria jus non oritur. CK šis principas reiškiasi, kaip imperatyvus draudimas piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis.). J. L. pasiėmė ir laikė pas save vaiką be jokio teisėto pagrindo; ji neleido ir trukdė A. B., t. y. teisėtai globėjai, bendrauti su vaiku. Padėti susitikti su mergaite negali nei vaikų teises ginančios institucijos, nei antstolis. Siekiant užtikrinti tinkamą, nesukeliantį neigiamų emocinių ir psichologinių padarinių vaiko perkėlimą į kitą šeimą, vaiko teisių apsaugos institucijos organizavo susitikimus su vaiku. Pirmų susitikimų metu mergaitė noriai bendravo su A. B. ir jos vyru, tačiau tai pamatę L. pradėjo ignoruoti šiuos susitikimus ir neatveža mergaitės į juos. Toks J. L. elgesys, kuriuo priešingais teisei veiksmais siekiama sukurti sau pranašumą byloje, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise ir yra netoleruotinas. Negalima sukurti precedento, kai vaikų grobėjams suteikiama teisė globoti vaiką, nes tai reikštų taisyklės, kad savavališkai savo žinion pasiėmęs vaiką ir tam tikrą terminą jį išlaikęs asmuo turi pirmenybės teisę auginti vaiką, sukūrimą (CK 1.5, 3.3 straipsniai, 1.137 straipsnio 3 dalis).
4. Kasacinio skundo argumentai apie galimybę įvaikinti E. L. yra nepagrįsti.
4.1. Netiesa, kad A. B. nėra išreiškusi noro įvaikinti mergaitės. Savo norą ateityje įvaikinti E. L. A. B. išreiškė dar 2008 m. balandžio 7 d., kai pateikė prašymą dėl globos. Į tai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas. Be to, A. B. ir jos vyras yra įrašyti į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą; kompetentingų specialistų nuomone, jie yra pasirengę būti įtėviais.
4.2. Kasatoriai be pagrindo per plačiai aiškina CK 3.209 straipsnio 2 dalį – kaip leidžiančią įvaikinti šeimoje gyvenantį vaiką nepriklausomai nuo jo apsigyvenimo šeimoje aplinkybių. CK 3.209 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai leidžiama įvaikinti vaiką. Visais atvejais sprendžiant klausimą dėl įvaikinimo turi būti paisoma vaiko interesų prioriteto principo (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.209 straipsnio 1 dalis). Vaikas gali būti įvaikintas išimtine tvarka tik tuo atveju, jei tai atitinka vaiko interesus. Iš CK 3.209 straipsnio komentaro („Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, trečioji knyga „Šeimos teisė“, Justitia, 2002, Vilnius, p. 396) aišku, kad įvaikinimas šiuo pagrindu galimas tik būsimiems įvaikintojams veikiant teisėtai ir bona fides apgyvendinant vaiką. Toks aiškinimas grindžiamas sisteminiu CK normų aiškinimu (CK 1.9 straipsnio 1 dalis); jis atitinka CK 1.5 straipsnio reikalavimą elgtis sąžiningai ir protingai bei bendrąjį teisinės principą ex injuria jus non oritur, kuris draudžia piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, faktinis vaiko auginimas šeimoje savaime nesuteikia teisės jo įvaikinti išimtine tvarka. Vaiko apgyvendinimas ir gyvenimas būsimo įvaikintojo šeimoje privalo atitikti vaiko interesus, būsimas įvaikintojas per visą šį laiką privalo elgtis sąžiningai. E. L. apgyvendinimas su L. šių kriterijų neatitinka.
5. Atkreipusi dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Agaras“ v. K. Verslovo firma-prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009), išdėstytus išaiškinimus, A. B. teigia, kad pavienio įrodymo ar argumento neaptarimas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nereiškia teismo sprendimo ydingumo. Kiekvienu atveju reikia vertinti tokio įrodymo ar argumento vietą įrodinėjimo procese, t. y. jų ryšį su įrodinėjimo dalyku. Tuo tarpu Prienų ir Birštono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių išvados kaip įrodymai nebuvo naudojami naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti. Jais buvo papildomai grindžiamas J. L. motyvas, kad, faktiškai auginant E. L., tarp jos ir mergaitės susiformavo ryšys, neva suteikiantis jai pirmenybės teisę globoti vaiką. Bylą nagrinėję teismai atmetė šį J. L. argumentą motyvuodami tuo, kad mergaitė J. L. žinioje atsidūrė ir visą laiką buvo laikoma neteisėtai bei J. L. elgiantis nesąžiningai, todėl tokio argumento pripažinimas prilygtų leidimui piktnaudžiauti teisei, o tai yra amoralu ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Šiuo pagrindu atmetus J. L. argumentą, teismams nebeliko reikalo atskirai pasisakyti dėl kitų tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Be to, A. B. nuomone, Prienų ir Birštono savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių išvadų įrodomoji vertė abejotina. Pirma, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (23.18)VTAS-R3-674 atskleidžiama, kad įstaigai rengiant išvadą buvo vadovaujamasi J. L. pateiktais dokumentais ir nebuvo atsižvelgta į prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 medžiagą, nes ji neva nereikšminga. Tuo tarpu, A. B. teigimu, skyrybų bylos dokumentai atskleidžia, kad J. L. prašė nutraukti santuoką dėl J. L. kaltės, nes jis nuolat girtauja ir smurtauja prieš ją ir jų vaikus. Taigi šios aplinkybės turi esminę reikšmę pasirengimo globoti vaiką įvertinimui, nes yra susijusios su vaiko saugumo užtikrinimu (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl neatsižvelgiant į šias aplinkybes parengta išvada negalima vadovautis. Antra, Birštono rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pareiškimu rekomendavo E. L. nuolatine globėja skirti A. B., šios rekomendacijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nepaaiškino savo pozicijos pasikeitimo, todėl ji prieštaringa.
6. Kasaciniame skunde be pagrindo aiškinama, kad A. B. pasisavino Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokas globotinės sąskaita. Priešingai negu tvirtina kasatoriai, A. B. negavo globos išmokų ar šalpos našlaičių pensijos. Sužinojusi, kad išmoka vaikui ir našlaičio pensija skiriama ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo kompetentingai institucijai dienos (Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), kaip laikinoji vaiko globėja A. B. kreipėsi dėl išmokos vaikui ir našlaitės pensijos E. L. skyrimo, kad dėl užsitęsusio teisminio proceso nebūtų prarasta valstybės parama vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekimas išsaugoti globotinės poreikiams tenkinti skirtus pinigus atitinka vaiko interesus (CK 1.5 straipsnis). L. pradėjus aiškinti, kad neva A. B. savanaudiškai savinasi vaiko pinigus, paskyrus ją nuolatine globėja, t. y. pasibaigus laikinajai globai, ji daugiau dėl išmokų vaikui nesikreipė. Iš viso E. L. naudai buvo išmokėta 1981,71 Lt valstybės paramos ir šie pinigai padėti į atskirą banko sąskaitą. Siekdama racionaliai panaudoti šias lėšas, A. B. sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį E. L. naudai; mergaitei sulaukus 18 metų jai bus išmokėta sukaupta suma. Toks valstybės paramos vaikui panaudojimas atitinka vaiko interesus ir užtikrina jų panaudojimą vaiko poreikiams tenkinti ateityje. Jeigu E. L. globėja būtų paskirta ne A. B., tai ji yra pasirengusi šiuos pinigus ir visas teises bei pareigas pagal draudimo sutartį perduoti paskirtiems globėjams.
7. Kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundžiamos nutarties faktinio vykdymo, nepagrįstas. Byloje nebuvo keliama klausimo dėl E. L. perkėlimo iš vienos šeimos į kitą, todėl, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo. Pažymėtina, kad E. L. perkėlimo iš L. į A. B. šeimą klausimas negali būti sprendžiamas šioje byloje. Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo L. perduoti vaiką A. B. globon. Kadangi L. atsisako vykdyti šią teismo nutartį, tai jos vykdymas yra pavestas antstoliui. Vadinasi, vaiko perkėlimas iš vienos šeimos į kitą yra reglamentuojamas vykdymo proceso taisyklių (CPK 764straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 253 punktas). Jeigu vykdymo proceso dalyviams neaiškus teismo sprendimas ar jo vykdymas, jie gali kreiptis dėl jo išaiškinimo (CPK 278, 589 straipsniai). Anot A. B., netiesa, kad vaikas serga epilepsija. Byloje esantys medicininiai dokumentai rodo, kad mergaitė buvo paguldyta į Kauno medicinos universiteto klinikas įtariant epilepsiją, tačiau atlikus medicininius tyrimus epilepsijos nenustatyta. Epilepsija nėra paveldima liga. Dėl to kasatoriai vadovaujasi tik prielaidomis.
8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti vaiko psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Pirma, dėl amžiaus mergaitė negali tinkamai išreikšti savo pažiūrų. Antra, bet koks vaiko prisirišimas prie L. yra jų neteisėto ir savavališko mergaitės laikymo, taip pat su vaiko perkėlimu į B. šeimą susiję galimi sunkumai yra L. nesąžiningo ir neteisėto, pažeidžiančio vaiko interesus, elgesio padariniai. Dėl to L. neturi teisės šio argumento teikti teisme (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Trečia, kadangi negalima šio argumento teikti teisme, tai ekspertizės skyrimas būtų tik užvilkinęs bylos nagrinėjimą, o tai prieštarauja vaiko interesų prioriteto principui. Kasatorių argumentas, kad vaikas patirs išgyvenimus ir stresą dėl jo perkėlimo į kitą šeimą iš esmės yra išvestinis iš J. L. pagrindinio argumento, jog tarp jos ir mergaitės susiformavo ryšys. Dėl to teismai pagrįstai visus J. L. argumentus, susijusius su vaiko prisirišimu prie jos, pripažino piktnaudžiavimu teise ir tuo pagrindu konstatavo, kad toks elgesys neatitinka vaiko interesų. Taigi atskiras šio kasatorių argumento neaptarimas nedaro apeliacinės instancijos teismo nutarties nepagrįsta, nes jis buvo aptartas kartu su grupe apeliacinio skundo argumentų.
9. Teismai pagrįstai sprendė, kad L. buitiniai konfliktai, J. L. girtavimas ir vaiko apiplikinimo kava faktas rodo netinkamą vaiko priežiūrą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti globėjo funkcijas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). J. L. nepateikė civilinės bylos Nr. 2-27-644/2006 medžiagą paneigiančių įrodymų, todėl teismai pagrįstai sprendė apie jos netinkamumą globoti vaiką. Anot A. B., netiesa, kad L. neslėpė savo skyrybų aplinkybių, t. y. kad J. L. smurtavo prieš žmoną ir savo vaikus bei girtavo. 2009 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu J. L. neigė šias aplinkybes iki buvo pagarsinta bylos medžiaga; po to davė prieštaringus parodymus dėl jų. Taip pat netiesa, kad šias aplinkybes vertino institucijos, išduodamos pažymas dėl tinkamumo būti globėjais ir (ar) įvaikintojais. Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (23.18)VTAS-R3-674 nurodoma, kad institucija neatsižvelgė į šias aplinkybes.
10. Kasacinio skundo argumentai dėl A. B. šeimos prastesnės materialinės padėties yra nepagrįsti. Kredito butui paėmimas, kaip toks, nereiškia prastesnės materialinės padėties. Anot A. B., šeima neturi jokių keblumų dėl paimto kredito, nes pajamos yra pakankamos kredito įmokoms sumokėti ir šeimos poreikiams tenkinti. Tą patvirtina į bylą pateikti dokumentai apie šeimos pajamas ir kredito sutartis su priedais. J. L. privalo įrodyti, kad jos materialinė padėtis geresnė (CPK 178 straipsnis), tačiau šios pareigos nevykdo. Kasatoriai neįrodė, kad A. B. šeimos materialinė padėtis būtų prastesnė už L., todėl šis argumentas atmestinas.
11. Kasatoriai be pagrindo teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto principą. Kasatoriai nepagrįstai sutapatina vaiko interesus su jo palikimu jį faktiškai auginančioje šeimoje. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Kadangi globos uždavinys yra vaiko rengimas savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tai pretendento į globėjus atitiktis šiems kriterijams turi būti vertinama ilguoju laikotarpiu, t. y. iki vaikas taps savarankiškas. Neatsižvelgimas į galimus pretendentų atitikties kriterijams pasikeitimus ilguoju laikotarpiu pažeistų vaiko interesus, nes būtų neužtikrinta tinkama globa iki vaikas taps savarankiškas. Kasatoriai nepagrįstai sureikšmina trumpalaikius išgyvenimus ir stresą, kurį E. L. gali patirti perkelta į A. B. šeimą. Teismai teisingai sprendė, kad mergaitės jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje, o A. B. asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja, gebėjimas tenkinti vaiko materialinius poreikius bei užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas vaiko teises, įskaitant teisę į saugią aplinką, ateityje (mergaitei iki pilnametystės liko daugiau kaip šešiolika metų) labiau atitinka vaiko interesus ir globos tikslus bei uždavinius. Ryšio su L. sureikšminimas užkirstų kelią E. L. turėti saugią aplinką, geresnį materialinį aprūpinimą bei sveikatos apsaugą, įvairesnį ir geresnį išsilavinimą. Taip pat teismai atkreipė dėmesį į tai, kad galimus mergaitės perkėlimo į kitą šeimą sunkumus lemia J. L. savavališkas ir neteisėtas elgesys.
12. Kasacinis skundas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-198/2005, nes tos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. N. I. PĮ „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; kt.). Pirma, E. L. amžius yra gerokai mažesnis nei mergaičių kitoje byloje. E. L. dėl jos amžiaus negali išreikšti savo nuomonės. Antra, nurodytoje byloje pagrindinis teismo motyvas buvo aiškiai išreikštas vaiko noras, kurio E. L. negali išreikšti dėl savo amžiaus. Trečia, skiriasi vaiko patekimo į pretenduojančią tapti globėjais šeimą aplinkybės. Skirtingai nuo nurodytos bylos, E. L. L. paimta ir laikoma savavališkai ir neteisėtai.
13. Vaiko interesų prioriteto principas reikalauja maksimaliai greitai nustatyti globą. Atitinkamą reikalavimą įtvirtina ir CK 3.250 straipsnio 2 dalis. Netrukus sueis dveji metai, kai nuolatinės globos nustatymo klausimas sprendžiamas teismine tvarka. Susidariusi situacija akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesų prioritetą (CK 3.3 straipsnis), nes vaikas neturi visavertės globos; nepaisant A. B. dedamų maksimalių pastangų, ji negali bendrauti su vaiku ir įgyvendinti savo kaip globėjos teises ir pareigas. Dėl to A. B. prašo šią bylą išnagrinėti per maksimaliai trumpą terminą. Skundžiamų nutarčių panaikinimas ir bylos perdavimas žemesnės instancijos teismams nagrinėti iš naujo dar labiau užvilkintų bylą, o tai pažeistų vaiko interesus. Prisijungdama prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuva įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių vaiko interesams užtikrinti (Konvencijos 3 straipsnis). Vaiko apsauga yra konstitucinė vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Tai suponuoja, kad Vaiko, t. y. asmens, kuris negali pats apginti savo pažeistų interesų, teisių ir teisėtų interesų apsauga yra viešojo intereso sudėtinė dalis. Tai yra pagrindas kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis) ir imtis reikiamų priemonių vaiko interesams užtikrinti, inter alia rinkti ir vertinti naujus įrodymus, siekiant nuodugniai ištirti ir išspręsti klausimą dėl globos nustatymo bei išvengti bylos perdavimo žemesnės instancijos teismams. Dėl to A. B. prašo teismo apginti viešąjį interesą ir teisėtą vaiko interesą turėti nuolatinį globėją – išspręsti klausimą dėl globos nustatymo iš esmės; dėl tos pačios priežasties prašo priimti su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikiamus įrodymus, nes šie įrodymai atsirado jau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau dėl kasacinio skundo argumentų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasaciniame skunde neteisingai teigiama, kad L. šeima iš karto (po mergaitės tėvų mirties) pareiškė norą įsivaikinti E. L., o B. šeima tokio noro nepareiškusi iki dabar. Priešingai – B. norą ne tik globoti, bet ir įsivaikinti mergaitę pareiškė 2008 m. balandžio 7 d. rašytame prašyme, o L. tokį norą pareiškė vėliau – 2008 m. gegužės 6 d. Pareiškėjo manymu, bylą nagrinėję teismai L. atžvilgiu teisingai ir pagrįstai aiškino CK 3.209 straipsnio 2 dalį; L. neturėjo šiame straipsnyje nurodytų išskirtinių sąlygų, suteikiančių jiems teisę įvaikinti mergaitę.
2. Kasaciniame skunde melagingai teigiama, kad kaip Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, taip ir Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs išvadą, jog mergaitei geriausia gyventi L. šeimoje. Priešingai, Birštono savivaldybėje niekada nebuvo priimtas L. palankus sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pirmosios instancijos teismui 2009 m. kovo 23 d. teiktoje išvadoje dėl ginčo melagingai teigė, jog Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriuje, dalyvaujant mergaitės seneliams bei artimiesiems giminaičiams, buvo nuspręsta, kad mergaite laikinai rūpinsis L.
3. Neatitinka tikrovės kasacinio skundo argumentas, kad mergaitės paskirtoji globėja A. B. gavo jai, kaip globėjai, priklausančias išmokas. Šių išmokų mokėjimas 2009 m. spalio 8 d. ir 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimais buvo sustabdytas iki teismo proceso pabaigos, nors išmokos jai ir galėjo būti išmokėtos. Dėl to teigti, kad A. B. mergaitę nori globoti iš savanaudiškų paskatų, nėra pagrindo.
4. Kasaciniame skunde teisingai teigiama, kad imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia yra vaiko interesai ir kad vaiko teisių bei interesų apsauga ir gynimas yra prioritetinis principas; tačiau tiek iš kasacinio skundo turinio, tiek iš byloje esančios medžiagos akivaizdžiai matyti, kad kasatoriai į mergaitės interesus žiūrėjo ir žiūri per savo interesų prizmę: žinodami, jog mergaitės tėvai turėjo su sveikata susijusių problemų ir pripažindami, kad mergaitės vežiojimas iš vienų namų į kitus gali jai sukelti sveikatos sutrikimų, pasinaudodami mažametės bejėgiška būkle ir dėl amžiaus negalėjimu išreikšti savo nuomonės, galbūt numanydami jų pateiktų prašymų dėl mergaitės globos svarstymų baigtį, nuo pat pradžių, t. y. nuo 2008 metų balandžio mėnesio, ėmė elgtis neteisėtai, ignoravo buvusius susitarimus, nevykdė ir nevykdo atsakingų už vaiko globos klausimų sprendimą institucijų priimtų sprendimų ir nurodymų, neturėdami jokių teisės aktuose reglamentuojamų įgaliojimų savavališkai pasiėmė ir apgyvendino mergaitę savo – L. – namuose ir toliau laiko ją be jokio teisinio pagrindo. Kasatoriai, teoriškai pripažindami mergaitės interesų prioritetiškumą, praktiškai akivaizdžiai šiurkščiai pažeidžia šį principą: spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 straipsniai); fiziniams asmenims tokia teisė nesuteikta.
5. Kasacinio skundo argumentas, kad mergaitė L. šeimoje gyvena jau kurį laiką, kad jos negalima paimti iš jai įprastos aplinkos ir kad būtent dėl šios priežasties J. L. turėtų būti paskirta mergaitės nuolatine globėja, negali būti laikomas logišku ir teisiniu pagrindu, nes ne L. mergaitė buvo perduota, jie ją paėmė ir laiko savavališkai, taip nepalikdami mergaitei pasirinkimo galimybės pabūti kitoje šeimoje ir kitoje aplinkoje, atimdami galimybę A. B. pasirūpinti mergaite. Tokie L. veiksmai laikytini piktnaudžiavimu teise ir pažeidžiantys mergaitės interesų pirmumo principą (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Atmestinas kaip nepagrįstas kasatorių argumentas, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami pretendentų tapti globėjais šeimose vyraujantį stabilumą ir aplinkos saugumą, vadovavosi tik formaliomis frazėmis. Toks teigimas neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad J. L. ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, kad J. L. ne kartą dėl vyro girtavimo ir agresyvaus elgesio teikė prašymus policijos komisariatui, o 2005-2006 metais buvo pateikusi ieškinį teismui dėl skyrybų, ieškinyje ir jo papildymuose buvo rašiusi apie vyro girtavimą, agresiją jos ir vaikų atžvilgiu. L. dabartinis nurodytų faktų neigimas, padėties šeimoje gražinimas, melavimas teismo posėdžiuose ir prieštaringų parodymų davimas, piktybinis teismo nutarčių nevykdymas, savo tikslo siekimas bet kokiomis priemonėmis vertintinas neigiamai, toks jų elgesys negali užtikrinti, kad mergaitė bus ugdoma moraliai.
7. Nepagrįstas kasatorių argumentas dėl teismų atlikto pretendentų tapti mergaitės globėjais materialinės padėties neteisingo vertinimo. Tai, kad B. yra paėmę kreditą ir bankui užstatę butą, negali būti laikoma jų šeimos padėtį bloginančia aplinkybe, nes tose pat darbovietėse jie dirba jau daugelį metų, turi stabilias pajamas, butą įsigiję ir kreditą moka jau daugiau kaip penkeri metai. Be to, vien jų turimas butas Vilniuje įvertintas dešimt kartų brangiau nei L. namas su priklausiniais kaime, tad teigti, kad B. šeimos materialinė padėtis blogesnė, nėra pagrindo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog bet kurioje šeimoje didesnių pajamų turėjimas atveria tėvams platesnes ir didesnes vaikų ugdymo, leidimo į įvairius būrelius, užsiėmimus ir pan. galimybes.
8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, be skundžiamų teismų nutarčių, Kauno apygardos teismas dar yra priėmęs dvi nutartis – 2008 m. rugpjūčio 26 d. ir 2009 m. balandžio 9 d., kuriomis J. L. įpareigojama neteisėtai laikomą mergaitę perduoti teisėtiems jos atstovams, šių nutarčių kasacine tvarka suinteresuoti asmenys neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad tokios kategorijos bylose dar nėra pakankamai suformuota teisminė praktika, pareiškėjo manymu, patenkinus kasacinį skundą ir J. L. paskyrus mergaitės nuolatine globėja, šalyje būtų formuojama ydinga, neteisinga vaikų globą, rūpybą reglamentuojančių teisės aktų taikymo praktika ir įtvirtinamas neteisingas teisės aktų vykdymo supratimas, t. y. teisinių santykių subjektams būtų suteikta galimybė manyti, kad iš neteisės gali gimti teisė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Šioje byloje kasatorių J. L., A. L., V. J. L. paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis kasacinio skundo teiginių – jog apeliacinės instancijos teismas: nepasisakė dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Birštono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, jog E. L. geriausia gyventi L. šeimoje ir pan.; nesiaiškino aplinkybės, kad nuolatine globėja paskirta A. B., neaugindama nė vienos dienos E. L., gavo jai priklausančias valstybės išmokas; nepasisakė dėl nutarties faktinio vykdymo; nepasisakė dėl kasatorių argumento, kad šiuo atveju E. L., vykdant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, jeigu būtų prievarta paimta iš L. šeimos, būtų patyrusi tokius pačius išgyvenimus ir stresą, kaip paėmus vaiką iš biologinės šeimos; netinkamai vertino padėtį L. šeimoje, J. L. elgesį ir E. L. priežiūrą šioje šeimoje; neteisingai vertino B. materialinę padėtį; bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (kasaciniame skunde apsiribojama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005, tačiau teisiniai motyvai nėra analizuojami ir lyginami) – nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl to teisėjų kolegija nenagrinėja pirmiau nurodytų kasacinio skundo teiginių ir dėl jų nepasisako.
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. vasario 18 d. nutartimi yra priimtas išvadą byloje duodančios institucijos – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo. Nurodytoje teisėjų atrankos kolegijos nutartyje yra išdėstyti argumentai dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto procesinio dokumento vertinimo ne kaip atsiliepimo į kasacinį skundą, o kaip pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo. Teisėjų kolegija kasacine tvarka nagrinėdama bylą remiasi nurodyta teisėjų atrankos kolegijos nutartimi. Byloje priimto Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo kontekste pažymėtina, kad kasaciniame procese skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik remiantis bylos medžiaga, kurią savo žinioje turėjo bylą nagrinėję pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijų teismai. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Sistemiškai aiškinant teisės normas konstatuotina, kad asmuo, prisidedantis prie paduoto kasacinio skundo, neturi teisės remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme ir kuriais nėra remiamasi kasaciniame skunde, prie kurio yra prisidedama, taip pat neturi teisės nurodyti nei savarankiškų apskųstų teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų (kasacijos pagrindų), nei savarankiškų reikalavimų, t. y. asmens prisidėjimas prie paduoto kasacinio skundo neturi įtakos kasacijos dalykui ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka riboms (CPK 353 straipsnis). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktas pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo neturi įtakos kasacijos dalykui ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka riboms (CPK 353 straipsnis). Nagrinėdama bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus kasaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus ir nurodytas naujas aplinkybes (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 2 dalis), bet atkreipia šio byloje išvadai duoti dalyvaujančio asmens dėmesį į pareigą laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis) ir įstatymuose nustatyta kasacinio teismo kompetencija bei sistemiškai aiškinant teisės normas, darytina išvada, kad CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, taikytinas ir atsiliepimui į kasacinį skundą. Dėl to nagrinėdama bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia į suinteresuoto asmens A. B. kasaciniam teismui pateiktus naujus įrodymus ir nurodytas naujas aplinkybes.
Teisėjų kolegija šią bylą kasacine tvarka nagrinėja neperžengdama kasacinio skundo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnis).
Kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindas nenurodyta, kad šią bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka kasacinis teismas yra saistomas šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad faktiniai bylos duomenys ir skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinys neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai faktines bylos aplinkybes nustatė pažeisdami įrodymus bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.
Dėl vaiko interesų prioriteto, kaip vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo principo
Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šis konstitucinio šeiminių ryšių apsaugos ir vaiko globos principas bei jo įgyvendinimas detalizuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ bei šiuos teisės aktus įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuos santykius taip pat reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija. Šioje byloje aktualūs Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų <..> svarbiausia – vaiko interesai, ir valstybės-konvencijos dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei įgyvendinti; 12 straipsnis, kuriuo vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, garantuojama teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais ir galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu, ir 20 straipsnis, kuriuo vaikui, laikinai arba visam laikui netekusiam savo šeimos aplinkos arba dėl savo interesų negalinčiam toje aplinkoje būti, garantuojama teisė į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą, o valstybei nustatyta pareiga, vadovaujantis savo įstatymais, pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.
Aptariamame kontekste reikšminga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei šios teisės turinio aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje. Remiantis Teismo jurisprudencija, esminis Konvencijos 8 straipsnio tikslas yra apsaugoti asmenį nuo valdžios institucijų savavališko kišimosi; be to, gali egzistuoti pozityviosios valstybės pareigos, neatskiriamai susijusios su efektyviu šeimos gyvenimo gerbimu ir pasireiškiančios būtinybe priimti priemones privačių asmenų tarpusavio santykių srityje (žr., pavyzdžiui, X. and Y. v. Netherlands, judgment of 26 March 1985, Series A no. 91, Bevacqua and S. v. Bulgaria, no. 71127/01, judgment of 5 June 2008; kt.). Sprendžiant globos klausimus, egzistuoja valstybės institucijų pareiga atlikti nuodugnų šeimos situacijos ir suinteresuotų asmenų, ypač vaiko, interesų vertinimą, siekiant rasti sprendimą, geriausiai užtikrinantį galimybę suteikti vaikui saugią aplinką kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jo raidai (žr., pavyzdžiui, Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Šios pareigos įgyvendinimas susijęs su būtinybe užtikrinti suinteresuotų asmenų dalyvavimą tokiuose svarstymuose. Jiems turi būti suteikta galimybė pakankamai aktyviai dalyvauti vaiko globos nustatymo procese; vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais (žr. J. and J. v. Lithuania, no. 14414/03, judgment of 25 November 2008, C. v. Finland, no. 18249/02, judgment of 9 May 2006). Efektyvus šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, kad būsimi tėvų ir vaikų santykiai nebūtų nulemti vien tik laiko tėkmės (W. v. United Kingdom, judgment of 8 July 1987, Series A no. 121, p. 29, § 65).
Teisinių santykių dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Spręsti likusio be tėvų globos vaiko tiek laikinosios, tiek ir nuolatinės globos klausimus teisės aktai įgalioja ir įpareigoja vaiko teisių apsaugos institucijas, savivaldybės administracijos direktorių bei teismus (CK 3.262-3.264 straipsniai), fiziniams asmenims tokios teisės nesuteikta. Teismas, nustatydamas vaikui globą ir paskirdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo (parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus. Kiekvienu atveju yra būtina išnagrinėti vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Vaiko globos nustatymo principai reglamentuojami CK 3.249 straipsnyje. Vertinant jų reikšmę, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005).
Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai kyla ginčas dėl to, kuris asmuo turėtų būti paskirtas vaiko nuolatiniu globėju, teismas turi įvertinti ir nustatyti, kurio iš šių asmenų paskyrimas vaiko nuolatiniu globėju labiau atitinka geriausius vaiko interesus. Teismas turi nustatyti ir įvertinti kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais vaiko globėjais asmenų giminystės ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku, galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas ir gyvenimo būdą, dorovinius, moralinius ir kitokius asmenybės bruožus bei asmenines savybes, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis (įvertinant jų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę padėtį, kitas aplinkybes), įvaikinimo perspektyvą, sutuoktinio (sugyventinio, partnerio) požiūrį į vaiką, santykius su tėvų globos netekusiu vaiku ir jų pobūdį, šio vaiko nuomonę, jeigu jis gali ją išreikšti, vaiko interesus ir kitas turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas negali remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementu, o turi įvertinti jų visumą. Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas turėtų kreipti dėmesį ir į tai, kad susiformavusių asmenybių pažiūros į dorovines ir moralines vertybes (pavyzdžiui, laikymąsi teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, sąžiningumą, nepiktnaudžiavimą teise, interesų derinimą ir kt.) paprastai yra nuoseklios bei pastovios, tuo tarpu kai kurie kiti reiškiniai ir faktoriai gali būti epizodiniai, trumpalaikiai ar ilgainiui nesudėtingai pašalinami (pavyzdžiui, persikėlimas į kitą gyvenamąją vietą, pripratimas prie naujos šeimos aplinkos ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos medžiaga, surinkti faktiniai duomenys ir skundžiamų teismų nutarčių turinys teikia pagrindą išvadai, kad bylą nagrinėję teismai analizavo ir vertino visas šiai bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus.
Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto principą, priėmė vaiko interesus neatitinkančias nutartis. Kasatorių teigimu, negali būti suabsoliutinama buitinės sąlygos bei išsilavinimas ir nepaisoma vaiko interesų bei aplinkybės, kad E. L. nuo trijų mėnesių iki dvejų metų amžiaus gyvena L. šeimoje. Anot kasatorių, E. L. atskyrimas nuo žmonių, kuriuos ji vadina mama bei tėčiu, ir aplinkos, kurioje ji faktiškai dvejus metus gyvena, prieštarauja jos interesams, sukeltų nepageidaujamų padarinių jos emocinei bei vystymosi raidai.
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad negali būti suabsoliutinama buitinės sąlygos bei išsilavinimas ir nepaisoma vaiko interesų, tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumento, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priėmė vaiko interesus neatitinkančias nutartis. Šios bylos atveju, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad kasatoriai nepagrįstai sutapatina vaiko interesus su jo palikimu jį faktiškai auginančioje šeimoje. Vaiko geriausių interesų turinys (juolab nagrinėjamu atveju) yra daug platesnis. Reikšminga teismų nustatyta aplinkybė, jog E. L. patekimas į L. šeimą ir pripratimas prie šios šeimos aplinkos bei jos narių yra neteisėto ir savavališko mergaitės paėmimo bei laikymo padarinys. Taip pat aktualios teismų nustatytos aplinkybės apie ankščiau L. šeimoje vykusius konfliktus, kasatorės J. L. sutuoktinio J. L. netinkamą elgesį buityje, E. L. priežiūros L. šeimoje trūkumus, tai, kad suinteresuotas asmuo A. B. yra išreiškusi norą įsivaikinti E. L. Atsižvelgę į E. L. amžių, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad vaikas negali išreikšti savo nuomonės. Bylą nagrinėję teismai kasatorės J. L. elgesį tinkamai įvertino kaip piktnaudžiavimą teise ir pažeidžiantį vaiko interesų pirmumo principą. Yra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad kasatorės J. L. valia paimtas ir laikomas vaikas neturi pasirinkimo, todėl natūralu, kad priprato prie jį supančių žmonių aplinkos, tačiau ši aplinkybė negali nulemti vaiko ateities ir nėra proporcinga siekiant užtikrinti vaiko interesų pirmumą. Kadangi vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą, tai vaiko geriausių interesų turinio nustatymas neapsiriboja vien tink esama padėtimi, de fakto situacijos įtvirtinimu. Kasatoriai nepagrįstai sureikšmina trumpalaikius išgyvenimus ir stresą, kurį E. L. gali patirti perkelta į suinteresuoto asmens A. B. šeimą. Teismai teisingai sprendė, kad mergaitės jaunas amžius leis jai greitai adaptuotis naujoje aplinkoje ir mergaitei nebus padaryta didelė socialinė, psichologinė žala, o suinteresuoto asmens A. B. asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja, gebėjimas tenkinti vaiko poreikius bei užtikrinti įstatymuose įtvirtintas vaiko teises, įskaitant teisę į saugią aplinką, ir galimybės šias teises įgyvendinti labiau atitinka vaiko interesus ir globos tikslus bei uždavinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiami teismų procesiniai sprendimai atitinka proporcingumo kriterijų ir vaiko interesų prioriteto principą, esamoje situacijoje labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.248, 3.249 straipsniuose nustatytą vaiko interesų prioriteto principą.
Dėl CK 3.209 straipsnio 2 dalies aiškinimo
CK 3.209 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamųjų vaikų apskaitą (sąrašą), bei dvi šios bendrosios taisyklės išimtys. Pagal šią teisės normą joje nustatyta bendroji taisyklė netaikytina, kai: 1) įvaikinamas sutuoktinio vaikas; 2) įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CK 3.209 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl vaiko, gyvenančio įvaikintojo šeimoje, įvaikinimo.
Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą; konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl įvaikinimo turi būti paisoma vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.209 straipsnio 1 dalis). Vaikas gali būti įvaikintas išimtine tvarka tik tuo atveju, jei tai atitinka vaiko interesus. Vaiko, gyvenančio įvaikintojo šeimoje, įvaikinimas nesilaikant taisyklių, kurios taikomos parenkant įtėvius vaikams, esantiems įvaikinamųjų vaikų sąraše (apskaitoje), galimas tik būsimiems įvaikintojams veikiant teisėtai ir bona fides. Toks aiškinimas grindžiamas sisteminiu CK normų aiškinimu (CK 1.9 straipsnio 1 dalis), jis atitinka CK 1.5 straipsnio reikalavimą elgtis sąžiningai ir protingai bei bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur, kuris draudžia piktnaudžiauti teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Faktinis vaiko auginimas šeimoje, piktnaudžiaujant teise, pažeidžiant vaiko interesų pirmumo principą, neperduodant vaiko jo globėjui, nesuteikia teisės jo įvaikinti išimtine tvarka.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimą asmenys turi užtikrinti vaiko interesus, nedaryti vaikui žalos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamas nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teisinio pagrindo jas naikinti nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 87,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios teismo raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti iš kasatorių J. L. (duomenys neskelbtini), A. L. (duomenys neskelbtini) ir V. J. L. (duomenys neskelbtini) po 29,25 Lt (dvidešimt devynis litus dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
