Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. K., D. K. ir P. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. K., D. K. ir P. K. ieškinį atsakovams UAB „Romtransa“, UAB „Cargo Via“, Vilniaus teritorinei muitinei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2003 m. rugsėjo 8 d. pagal tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštį CMR Nr. 050913 iš Vokietijos į UAB „Vilniaus tranzitas“ terminalą laikinai saugoti buvo atgabenti pasibaigusio galiojimo laiko kosmetiniai kūno dezodorantai (toliau – ir prekės). 2003 m. gruodžio 30 d. pagal tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštį CMR Nr. 0000991 prekės iš UAB „Vilniaus tranzitas“ terminalo buvo pervežtos į UAB „Vingės terminalas“ sandėlį. Pervežimą vykdė atsakovas UAB „Romtransa“. 2006 m. birželio 22 d. JAV kompanija „Digital Trade LLC“ įgaliojo atsakovą UAB „Cargo Via“ organizuoti dezodorantų sunaikinimą, nes baigėsi šių galiojimo laikas.

2006 m. birželio 23 d. atsakovas UAB „Cargo Via“ pateikė UAB „Vilniaus tranzitas“ prašymą Nr. 157, prašydamas sunaikinti dezodorantus, prižiūrint muitinei, nes baigėsi prekių galiojimo laikas. Tą pačią dieną, t. y. 2006 m. birželio 23-ąją, buvo pasirašyta UAB „Cargo Via“ ir UAB „Vilniaus tranzitas“ sutartis dėl prekių sugadinimo, kurios 1 punkte nurodyta, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ apsiima atlikti muitinės prižiūrimų prekių, nekenksmingų aplinkai, sugadinimą (supjaustant, sutraiškant ir pan.) pagal pateiktą UAB „Cargo Via“ prašymą.

2006 m. birželio 27 d. atsakovas UAB „Cargo Via“ kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu leisti sunaikinti muitinės prižiūrimas prekes – kūno dezodorantus, nes baigėsi šių galiojimo laikas; nurodė sunaikinimo būdą – sutraiškant UAB „Vilniaus tranzitas“ muitinės krovinių poste „Kirtimai“. Tą pačią dieną, t. y. 2006 m. birželio 27-ąją, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas pasirašė šį prašymą, ir taip, ieškovų teigimu, leido sunaikinti prekes.

2006 m. liepos 20 d. UAB „Vilniaus tranzitas“ teritorijoje, naikinant muitinės prižiūrimas prekes (kosmetinius dezodorantus), kilo gaisras, kurio metu žuvo UAB „Vilniaus tranzitas“ darbuotojas – transporto baro viršininkas A. K., ieškovės M. K. sutuoktinis ir ieškovų D. K. bei P. K. tėvas.

Ieškovai, remdamiesi CK 6.250, 6.284 straipsniais, teigdami, kad, Valstybinės darbo inspekcijos komisijos 2006 m. spalio 10 d. surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 duomenimis, 2006 m. liepos 20 d. vykdant dezodorantų naikinimo darbus, buvo padaryta daugybė teisės aktų pažeidimų, todėl už jiems dėl sutuoktinio ir tėvo žūties atsiradusią žalą atsakingi visi ieškinyje atsakovais nurodyti asmenys, padarę konstatuotus teisės aktų pažeidimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Cargo Via“ (nes ši, nesilaikydama 2006 m. birželio 23 d. sutarties dėl prekių sugadinimo 3 punkto reikalavimų, nepateikė UAB „Vilniaus tranzitas“ išsamios informacijos apie prašomų sunaikinti prekių pobūdį, jų pavojingumą, ir tai lėmė, kad prekės buvo naikinamos netinkamu būdu, dėl kurio kilo tragiškus padarinius lėmęs gaisras), UAB „Romtransa“ (nes ši, kaip vežėja, priimdama krovinį, nepatikrino, ar teisingai nurodytas krovinio ženklinimas važtaraštyje Nr. 000091, ir taip pažeidė CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį) bei Vilniaus teritorinės muitinės (nes šios viršininko pavaduotojas A. B., pasirašydamas UAB „Cargo Via“ prašymą leisti sunaikinti prekes, prašymo grafoje „Sprendimas dėl leidimo sunaikinti muitinės prižiūrimas prekes“ neišbraukė nereikalingo žodžio „leisti“ arba „neleisti“ ir, pažeisdamas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 1B-1180 patvirtintų Muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo taisyklių 13 punktą, nepateikė motyvuoto sprendimo, dėl ko galėjo būti atsisakyta leisti sunaikinti prekes) ieškovei M. K. 187 500 Lt, ieškovui D. K. 56 250 Lt, ieškovui P. K. 56 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi bylos dalis dėl UAB „Vilniaus tranzitas“, kuriai ieškovai šioje byloje taip pat buvo pareiškę reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip solidariai kartu su pirmiau nurodytais atsakovais atsakingam asmeniui, nutraukta, nes buvo patvirtinta ieškovų ir UAB „Vilniaus tranzitas“ taikos sutartis, pagal kurią UAB „Vilniaus tranzitas“ įsipareigojo sumokėti ieškovams bendrą 80 000 Lt sumą jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl nukentėjusiojo mirties priežasčių, teismas rėmėsi Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. M 2224/06 (01), kurioje A. K. mirties priežastimi nurodytas apsinuodijimas smalkėmis gaisravietėje. Aiškindamasis gaisro kilimo priežastis, teismas, įvertinęs bylos rašytinius duomenis (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. sausio 10 d. specialisto išvadą Nr. 11-2323 (06), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007 m. vasario 1 d. specialisto išvadą Nr. 11-2293 (06)), tiesiogine gaisro, dėl kurio žuvo nukentėjusysis, priežastimi pripažino kosmetikos gaminių (dezodorantų aerozolių balionėliuose) naikinimą UAB „Vilniaus tranzitas“ technologinėje linijoje – rotoriniame trupintuve, kuris neskirtas naikinti gaisro prasme pavojingus dezodorantų balionėlius, t. y. prekių naikinimo darbus, vykdytus nesilaikant Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkto, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) 5.2 skyriaus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 punkto reikalavimų. Spręsdamas, kam teko saugių gyvybei ir sveikatai darbo sąlygų užtikrinimo pareiga, teismas rėmėsi UAB „Vilniaus tranzitas“ įmonės direktoriaus pareigine instrukcija bei UAB „Vilniaus tranzitas“ transporto baro viršininko, kurio pareigas nelaimingo atsitikimo metu ėjo žuvusysis, pareigine instrukcija ir šių pagrindu konstatavo, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ įmonės direktorius Z. K. buvo atsakingas už saugių gyvybei ir sveikatai darbo sąlygų užtikrinimą, o transporto baras viršininkas A. K. – už darbų saugą, priešgaisrinę saugą ir elektrosaugą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuroras 2008 m. spalio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, pradėtą baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-02495-06, konstatuodamas, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ įmonės direktorius Z. K. ir transporto baro viršininkas A. K. privalėjo žinoti bei suprasti, kad, naikinant dezodorantų balionėlius, bus dirbama su medžiagomis, dėl kurių fizikinių ar cheminių savybių, esant tam tikrai koncentracijai ir veikiant tam tikriems išoriniams veiksniams, gali kilti gaisras ar sprogimas; buvo naudotas tokiems darbams netinkamas naikinimo agregatas; kadangi Z. K. ir A. K. žūtis yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, tai ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į bylos duomenis, kad ant dezodoranto balionėlių buvo nupiešta ugnelė bei užrašyta „degus, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir nuo šilumos poveikio daugiau kaip 500C, nepradurti ir nedeginti tuščio, nepurkšti ant atviros liepsnos ar įkaitusių paviršių“, bei į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog jos sutuoktinis prieš įvykį pasakojo apie darbe sandėliuojamus dezodoranto balionėlius su sprogmens ženklu, teismas padarė išvadą, kad žuvusysis turėjo galimybę įvertinti galimą grėsmę, nes žinojo, jog yra sandėliuojami dezodorantai, kuriuos reikės naikinti.

Spręsdamas dėl atsakovų deliktinės atsakomybės, teismas nustatė, kad atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė disponavo ta informacija, kurią jai pateikė atsakovas UAB „Cargo Via“ (šio 2006 m. birželio 27 d. pateitame prašyme ne tik nenurodyta, jog prekių sudėtyje yra degių medžiagų, bet ir kartu su prašymu pateiktos 2006 m. birželio 23 d. UAB „Cargo Via“ ir UAB „Vilniaus tranzitas“ sutarties dėl prekių sugadinimo 1 punkte nurodyta, kad sutarties objektas muitinės prižiūrimų prekių, nekenksmingų aplinkai, sugadinimas), taip pat duomenimis, nurodytais muitinei pateiktame IM BAD Nr. 4VR10702249 rinkinyje, kuriame deklaruoti kūno dezodorantai be jokios papildomos nuorodos į tai, kad šie yra aerozoliniai (slėginiuose induose/balionėliuose). Teismo vertinimu, atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė nepažeidė muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir neturėjo objektyvių prielaidų konstatuoti, kad prašoma leidimo naikinti prekes, į kurių sudėtį įeina pavojingos medžiagos.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas UAB „Romtransa“, pervežęs iš UAB „Vilniaus tranzitas“ terminalo šiame laikinai saugotus dezodorantus į UAB „Vingės terminalas“ sandėlį, tinkamai įvykdė savo kaip vežėjo sutartinę prievolę, nes: 1) už tinkamą važtaraščio užpildymą (taigi – ir nuorodą dėl krovinio pobūdžio) buvo atsakingas siuntėjas UAB „Vilniaus tranzitas“ (CMR konvencijos 11 straipsnis); 2) byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad krovinys pervežimo metu buvo sugadintas ir dėl to galėjo įvykti sprogimas.

Nustatęs, kad tarptautinio krovinių pervežimo važtaraštyje CMR Nr. 050913, pagal kurį iš Vokietijos į UAB „Vilniaus tranzitas“ terminalą laikinai saugoti buvo atvežti ginčo dezodorantai, buvo nurodyta ADR-KI. 2.5. F UN 1950 (brennbares Gas in aerosols), teismas padarė išvadą, jog nuo pat prekių atvežimo į terminalą UAB „Vilniaus tranzitas“ turėjo žinoti, kad tai yra pavojingos prekės, kurios privalomai turi būti žymimos atitinkama pavojingumo klase, tačiau, disponuodama visa informacija, jos neatskleidė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Cargo Via“ nebuvo ginčo prekių savininkas, nesandėliavo jų savo teritorijoje, o veikė pagal JAV kompanijos „Digital Trade LLC“ 2006 m. birželio 23 d. išduotą įgaliojimą organizuoti pasibaigusio galiojimo laiko dezodorantų sunaikinimą. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nustatytina, kad UAB „Cargo Via“, manydama, jog gali teisėtai ir saugiai sunaikinti prekes UAB „Vilniaus tranzitas“ teritorijoje, kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu leisti sunaikinti muitinės prižiūrimas nekenksmingas prekes. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Cargo Via“ objektyviai negalėjo žinoti apie prekių pavojingumą, nes turėjo tik Vilniaus teritorinės muitinės pateiktus ir patvirtintus dokumentus: deklaraciją Nr. 4VR10702246 bei 2004 m. spalio 8 d. CMR važtaraštį. Pažymėjęs, kad pagal UAB „Cargo Via“ ir UAB „Vilniaus tranzitas“ 2006 m. birželio 23 d. sutarties dėl prekių sugadinimo 4 punktą prekių naikinimas galėjo būti pradėtas tik šalims atskirai suderinus šio veiksmo atlikimo datą, teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ suderino su užsakovu UAB „Cargo Via“ prekių naikinimo datą. Dėl to, teismo nuomone, galima teigti, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ 2006 m. liepos 20 d. pradėjo prekes naikinti savavališkai; tokiai išvadai teikia pagrindą ir tas faktas, jog naikinant dezodorantus nedalyvavo nė vienas UAB „Cargo Via“ bendrovės atstovas, nes bendrovė nebuvo informuota apie ketinamus pradėti naikinimo darbus. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Cargo Via“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių gaisro, kurio metu žuvo A. K., kilimą.

Spręsdamas dėl priežastinio ryšio, teismas konstatavo, kad žalingų padarinių apskritai nekilo dėl atsakovų UAB „Cargo Via“, UAB „Romtransa“, Vilniaus teritorinės muitinės veiksmų, nes, bylos duomenimis, atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, gaisras kilo ne dėl atsakovų veiksmų, be to, UAB „Vilniaus tranzitas“ įmonės direktorius Z. K. ir transporto baro viršininkas A. K. privalėjo žinoti bei suprasti, kad, naikinant dezodorantų balionėlius, bus dirbama su medžiagomis, dėl kurių fizikinių ar cheminių savybių, esant tam tikrai koncentracijai ir veikiant tam tikriems išoriniams veiksniams, gali kilti gaisras ar sprogimas, ir buvo naudotas tokiems darbams netinkamas naikinimo agregatas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų bei tokius veiksmus ir neigiamų padarinių atsiradimą siejančio tiesioginio priežastinio ryšio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti šios atsakomybės sąlygų visumą: žalos padarymo faktą, neteisėtus veiksmus, kaltę bei priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos; žalos faktas šioje byloje neįrodinėtinas, nes žala yra akivaizdi – žūtis; kitas deliktinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovai; kadangi pagal generalinio delikto principą žalos faktas kartu reiškia ir žalos padariusio asmens kaltės prezumpciją, tai nagrinėjamu atveju tam, kad būtų taikoma atsakovų civilinė atsakomybė, būtina įrodyti buvus atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Spręsdama dėl atsakovo UAB „Romtransa“ atsakomybės, teisėjų kolegija, remdamasi CMR konvencijos 11 straipsniu, pripažino, kad šis atsakovas, kaip vežėjas, gabendamas krovinį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, net jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovas UAB „Romtransa“, perveždamas krovinį, nesilaikė kokių nors teisės aktų reikalavimų, nebūtų šio atsakovo veiksmus ir atsiradusią žalą siejančio priežastinio ryšio, nes jis, atveždamas į nustatytą vietą nepažeistą, nesugadintą krovinį, tinkamai įvykdė savo prievolę. Pasisakydama dėl atsakovo UAB „Cargo Via“ deliktinės atsakomybės teisėjų kolegija iš esmės sutiko su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Spręsdama dėl atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės atsakomybės, teisėjų kolegija pažymėjo, kad muitinės prižiūrimų prekių naikinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose – Muitinės įstatyme ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1B-1180 patvirtintose Muitinės prižiūrimų prekių sunaikinimo taisyklėse – nenustatyta, jog muitinė privalo atlikti visų naikinamų prekių fizinį patikrinimą, susijusį su prekės sudėties nustatymu, taip pat ūkio subjektų pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo, už kurį atsako ją pateikęs asmuo, įvertinimą. Atsižvelgusi į tai, kad UAB „Cargo Via“ pateikė Vilniaus teritorinei muitinei prašymą leisti naikinti prekes, t. y. kūno dezodorantus, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, taip pat UAB „Cargo Via“ ir UAB „Vilniaus tranzitas“ 2006 m. birželio 23 d. sutartį, kurios 1 punkte nurodyta, jog prekės yra nekenksmingos aplinkai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad muitinė disponavo tais duomenimis, kuriuos pateikė UAB „Cargo Via“ ir kurie buvo nurodyti pateiktame IM BAD Nr. 4VR10702249 rinkinyje, nesant jame jokios papildomos nuorodos, kad deklaruojami dezodorantai yra aerozoliniai. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės veiksmų negalima laikyti neteisėtais, nes muitinės pareigūnai veikė pagal jiems UAB „Cargo Via“ suteiktą informaciją, kurios neprivalėjo patikrinti.

Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ direktorius Z. K. ir transporto baro viršininkas A. K. turėjo žinoti, jog dezodorantų balionėliuose gali būti pavojingų medžiagų, o juos naikinant sutraiškymo būdu dėl jų cheminių savybių gali kilti gaisras, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovų UAB „Cargo Via“, UAB „Romtransa“, Vilniaus teritorinės muitinės veiksmų ir A. K. žūties nesieja priežastinis ryšys, nes gaisras, kurio metu žuvo A. K., kilo ne dėl atsakovų kaltės, o dėl pačių dezodorantų naikinimo darbus atlikusių asmenų kaltės.

Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Vilniaus tranzitas“ sumokėjo ieškovams 10 000 Lt pašalpą, o UAB „IF draudimas“ – 100 000 Lt draudimo išmoką, be to, 2008 m. birželio 28 d. UAB „Vilniaus tranzitas“ ir ieškovai pasirašė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus tranzitas“ sumokėjo ieškovams 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, šį prašymą grįsdami tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246 straipsnį, nes pernelyg siaurai aiškino šiame straipsnyje įtvirtintą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamą neteisėtų veiksmų sąvoką, pagal kurią neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasatorių teigimu, teismai, spręsdami dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, šių pareigą atitinkamai veikti ar neveikti kildino tik iš teisės aktų reikalavimų, visiškai neatsižvelgdami į tai, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir už neteisėtus veiksmus, kai pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasatorių įsitikinimu, šioje byloje visi atsakovais nurodyti asmenys, kurie, be kita ko, yra savo srities profesionalai, saistomi griežtesnių atidumo bei rūpestingumo standartų, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, nes nesiėmė priemonių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams įvykdyti, nepašalino žalos atsiradimo rizikos, priešingai, prisidėjo prie šios rizikos atsiradimo, ir tai lėmė, kad tokie netiesioginiai jų veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe, kurio metu žuvo A. K., įvykti.

2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, aiškinimo ir taikymo praktikos, nes sprendė tik dėl tiesioginio atsakovų veiksmų ir A. K. žūties priežastinio ryšio galimo buvimo, tuo tarpu teisiškai reikšmingu, t. y. pakankamu civilinei atsakomybei atsirasti, pagal CK 6.247 straipsnį bei kasacinio teismo formuojamą praktiką pripažintinas ir netiesioginis priežastinis ryšys. Kasatorių teigimu, nagrinėjamu atveju žala kilo ne dėl vienkartinės konkrečios aplinkybės (veiksmo), t. y. gaisro, o dėl ilgalaikių nepašalintų neteisėtų veiksmų grandinės, turėjusios įtakos ar padėjusios žalai atsirasti. Dėl to teismai turėjo vertinti nelaimingą atsitikimą darbe kaip visumą, o ne tik aiškintis, kas lėmė atskirus įvykio elementus (gaisrą, darbų saugos reikalavimų neužtikrinimą ir pan.).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, nes neaptarė apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių dėl netiesioginio priežastinio ryšio, taigi – nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų.

4. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, nes netyrė ir neįvertino vieno iš esminių šioje byloje įrodymų – Valstybinės darbo inspekcijos komisijos 2006 m. spalio 10 d. surašyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3, kuriame ne tik išsamiai ištirtas ir aprašytas nelaimingas atsitikimas žuvusiojo darbovietėje, nurodytos jo priežastys, bet ir įvardyti atsakovų padaryti teisės aktų pažeidimai. Nurodytas proceso teisės normų pažeidimas lėmė nepagrįstas teismų išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių, taigi – ir atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo A. K., buvimo.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Muitinė yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla detaliai reglamentuojama įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų ir kurio galimybė priiminėti diskrecinio pobūdžio sprendimus yra ribota, todėl šios institucijos veiksmų neteisėtumas deliktinės viešosios atsakomybės atveju neturėtų būti aiškinamas tapačiai kaip privataus asmens padaryto delikto atveju. Valdžios institucijų atsakomybė už žalą reglamentuojama specialiajame CK 6.271 straipsnyje, kuriame valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas siejamas tik su šių institucijų veiksmų prieštara teisės aktų reikalavimams. Dėl to bylą nagrinėję teismai, nenustatę, kad atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė pažeidė muitinės veiklą ir muitinės prižiūrimų prekių naikinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pagrįstai nekonstatavo šio atsakovo deliktinės atsakomybės už kasatorių patirtą žalą.

2. Kasatoriai atsakovų veiksmus ir A. K. žūtį sieja neleistinai išplėsdami teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio sampratą. Spręsdami dėl faktinio priežastinio ryšio, teismai nustatė, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo A. K., lėmė dezodoranto balionėlių naikinimo darbų neatitiktis atitinkamų teisės aktų reikalavimams. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje, žuvusiajam dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga, kurios neįvykdymas lemia jo atsakomybę už nukentėjusiojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su kasatorių argumentais, kad atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės veiksmai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui žuvusiojo darbovietėje įvykti. Atsakovo teigimu, jis, išduodamas leidimą naikinti nepavojingas, nekenksmingas aplinkai prekes, negalėjo numatyti, kad bus naikinamos kitokio pobūdžio prekės, nes muitinės pareigūnai veikė pagal jiems suteiktą informaciją, kuriose patikrinti neprivalėjo. Juolab jie neturėjo pareigos kontroliuoti, ar nebus pažeisti darbuotojų saugą ir gaisrinės saugos taisykles reglamentuojantys teisės aktai. Tuo tarpu pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nelaimingas atsitikimas žuvusiojo darbovietėje nebūtų įvykęs, jeigu jo darbdavys būtų laikęsis bendrųjų priešgaisrinę bei darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Bylą nagrinėję teismai visapusiškai ištyrė reikšmingas bylai aplinkybes, įvertino visus bylos duomenis, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neturtinės žalos, susijusios su darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir kituose straipsniuose deklaruojama kiekvieno žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys (DK 260 straipsnis).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 25 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. To paties įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Toks įstatyminis reglamentavimas įgalina padaryti išvadą, kad darbdavys, nesant įstatyme nustatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už dėl nelaimingo atsitikimo darbe atsiradusią neturtinę žalą.

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, darbuotojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi sutuoktinis, žuvusiojo vaikai ir kiti asmenys.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, būtina nustatyti tokios atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai.)

Bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose pagal byloje surinktus įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis) patvirtina, kad atsakovo UAB Vilniaus tranzitas“ atžvilgiu egzistuoja nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo UAB „Vilniaus tranzitas“ darbuotojas A. K., tiesioginė priežastis buvo kosmetikos gaminių (aerozolinių dezodorantų balionėlių) naikinimas tam nepritaikytoje UAB „Vilniaus tranzitas“ technologinėje linijoje – rotoriniame trupintuve, kuris nėra skirtas naikinti gaisro prasme pavojingus dezodorantų balionėlius. Taip darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 25 straipsnio nuostatas, todėl už ieškovams padarytą neturtinę žalą yra atsakingas darbdavys. Šią aplinkybę patvirtina ieškovų ir UAB „Vilniaus tranzitas“ 2008 m. birželio 28 d. pasirašyta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas UAB „Vilniaus tranzitas“ sumokėjo ieškovams 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė ir nevertino Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3, kuriame ne tik išsamiai ištirtas ir aprašytas nelaimingas atsitikimas žuvusiojo darbovietėje, nurodytos jo priežastys, bet ir įvardyti atsakovų UAB „Romtransa“, UAB „Cargo Via“ bei Vilniaus teritorinės muitinės padaryti teisės aktų pažeidimai. Kasatorių nuomone, tai lėmė nepagrįstas išvadas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo A. K., buvimo. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis ir Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimo į ieškovų kasacinį skundą argumentais, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo laiku ir darbo vietoje, žuvusiajam dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga, kurios neįvykdymas lemia jo atsakomybę už nukentėjusiojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kiti atsakovai objektyviai nėra atsakingi už UAB „Vilniaus tranzitas“ kaltais veiksmais padarytą ieškovams žalą, nes šis, neteisėtu būdu naikindamas prekes, prisiėmė visą riziką dėl kilusių neigiamų padarinių. Teismai analizavo atsakovų veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jų veiksmai, konstatuoti nelaimingo atsitikimo darbe akte, nėra susiję priežastiniu ryšiu su A. K. žūtimi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 97,33 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus ieškovų kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 32,44 Lt (trisdešimt du litus 44 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys