Y. V. pagal BK 281 str. 2 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-976/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24850-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.4.6.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

įtariamajam Y. V. (Y. V.), jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

nukentėjusiajai V. V.,

civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

vertėjai Joanai Rudzianec,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo įtariamojo Y. V. baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamasis procesas, kuris buvo pradėtas Y. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, nutrauktas. UAB „Adelta“ ir H. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi iš dalies patenkinus civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato Andriejaus Melkovo, kaltinamojo H. S. gynėjo advokato Rido Žemkausko ir prokuroro apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis panaikinta dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto ir baudžiamoji byla perduota prokurorui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, įtariamojo Y. V. ir jo gynėjo, nukentėjusiosios, prašiusių palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Y. V. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 23.09 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 128, 129 punktų, draudžiamojo kelio ženklo Nr. 329 („Ribotas greitis“) reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo S 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, ir, važiuodamas Vilniuje, S. Stanevičiaus gatve, tiesiai link Gelvonų gatvės, S. Stanevičiaus gatvės ruože, kur leistinas maksimalus greitis yra 40 km/h, važiavo apie 104 km/h greičiu ir S. Stanevičiaus bei Fabijoniškių gatvių sankryžoje susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo H. S.. Eismo įvykio metu H. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Volvo S 80“ keleivei V. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimi baudžiamasis procesas Y. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad Y. V., analogišku būdu, laiku ir vietoje padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2164-1033/2022, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl naujo proceso jam pradėjimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį prieštarauja teismų praktikai ir pažeidžia asmens dvigubo nubaudimo draudimo (lot. non bis in idem) principą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad byloje susidarė situacija, jog abu eismo įvykio dalyviai – Y. V. ir H. S. – yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaltinimai jiems yra pateikti vienoje byloje ir jie turi skirtingas bei tarpusavyje nederančias procesines padėtis, t. y. abu yra kaltinamieji ir kartu nukentėjusieji dėl vienas kito veiksmų, o iš kaltinamojo akto nėra aišku, kokia konkrečiai yra Y. V. ir H. S. procesinė padėtis ir kokias konkrečias procesines teises jie turi. Be to, eismo įvykio pasekmėms galimai kilus dėl abiejų kaltinamųjų padarytų KET pažeidimų, kaltinamajame akte aprašant Y. V. ir H. S. inkriminuotas veikas, nėra įvertinti kito eismo įvykio dalyvio veiksmai, jų priežastinis ryšys su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota su BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkančiu kaltinamuoju aktu ir teismas bylą išnagrinėjo neišgryninęs Y. V. ir H. S. procesinių padėčių. Šių kaltinamojo akto trūkumų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, tai trukdo teismui nagrinėti bylą ir tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Jancevičius prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, panaikinti nutarties dalį, kuria dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų ir toks trūkumas yra esminis, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą, todėl nepagrįstai bylą grąžino prokurorui

4.2. Kasatorius, aptardamas teismų praktikos nuostatas dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams vertinimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctNDg5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-489/2022">2K-77-489/2022</a>, 2K-154-697/2023), nurodo, kad, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, Y. V. ir H. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos jame aprašytos išsamiai ir gana aiškiai, nurodytos eismo įvykio dalyvių procesinės padėtys, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo kaltinamąjį aktą pripažinti neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kas trukdo bylą nagrinėti teisme. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusio asmens sąvoka negali būti tapatinama su nukentėjusiuoju kaip proceso dalyviu, ji turi platesnę reikšmę. Ikiteisminio tyrimo metu Y. V. ir H. S. buvo įtariamieji, ir nors jie taip pat nukentėjo eismo įvykio metu, t. y. patyrė sužalojimų, nukentėjusiaisiais byloje nėra pripažinti ir tokio procesinio statuso neįgijo. Vis dėlto įstatymas nereikalauja, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas civiliniu ieškovu, būtų pripažintas ir nukentėjusiuoju. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme H. S. ir Y. V. pateikti civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo buvo priimti ir jie pripažinti civiliniais ieškovais. Taigi jų, kaip eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų, teisė į žalos atlyginimą nebuvo ribojama.

4.3. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo procesinė padėtis viename procese nėra suderinama ir tokių asmenų apklausa sudaro prielaidą kaltinamųjų teisių pažeidimui, yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai. Ikiteisminio tyrimo metu Y. V. iš pradžių buvo apklaustas kaip liudytojas, o H. S. – kaip specialusis liudytojas, ir tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms abu buvo apklausti kaip įtariamieji. Pagal teismų praktiką, draudimas versti duoti parodymus prieš save pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiškai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348-303/2015, 2K-55-699/2017, 2K-223-495/2019). Šiuo atveju kaltinimas buvo grindžiamas Y. V. ir H. S. parodymais, kuriuos jie davė apklausiami BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka arba pareiškus įtarimą, ir Y. V. kaip liudytojo parodymais nebuvo grindžiamas. Todėl Y. V. ir H. S. teisė neduoti parodymų prieš save nebuvo pažeista. Kasatorius pažymi, kad, pagal teismų praktiką, procesinių kliūčių apklausti dvigubą procesinį statusą turinčius asmenis viename procese nėra, nes tokie asmenys gali būti apklausiami BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTktNjI4LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-59-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-59-628/2023">2K-59-628/2023</a>). Taigi, kaltinamųjų dvilypė procesinė padėtis nėra priežastis, dėl kurios jų atsakomybės klausimai negali būti sprendžiami vienoje byloje, ir nesudaro pagrindo kaltinamąjį aktą vertinti kaip neatitinkantį BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kasatorius sutinka su Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Cinino pareikšta atskirąja nuomone, kad niekas nepasikeistų, jeigu Y. V. ir H. S. būtų apklausiami kaip nukentėjusieji skirtinguose procesuose, nes galiotų ta pati taisyklė, draudžianti versti duoti parodymus prieš save patį.

4.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kaltinamojo akto ydingumo, nes kaltinimai Y. V. ir H. S. pateikti vienoje byloje, yra nepagrįsta, bylų išskyrimas dėl šių asmenų yra netikslingas ir prieštarautų teismų praktikai. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas dėl eismo įvykio, per kurį Y. V. ir H. S. pažeidė KET ir šio eismo įvykio metu buvo sutrikdyta Y. V., H. S. ir V. V. sveikata. Teismų praktikoje pažymima, kad tokioje situacijoje, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzczLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-373-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-373-976/2018">2K-373-976/2018</a>, 2K-97-976/2020, 2K-65-719/2024). Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad, kai KET pažeidus keliems eismo dalyviams teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatydami kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, konstatuojamas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai proceso pažeidimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008). Taigi šiuo atveju, išskyrus baudžiamąsias bylas dėl Y. V. ir H. S. ir vertinant jų veiksmus atskirai, susidarytų galimybė teismui dėl to paties įvykio nustatyti iš esmės priešingas įvykio aplinkybes ir padaryti skirtingas išvadas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, analogiškais atvejais bylos turi būti nagrinėjamos kartu, o kaltinamojo ir nukentėjusiojo procesinis statusas viename procese nėra nesuderinamas, kaip tik padeda išvengti situacijų, kai skirtingose bylose dėl to paties įvykio padaromos skirtingos išvados ar priimami skirtingi sprendimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Mi00ODkvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-62-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-62-489/2015">2K-7-62-489/2015</a>, 2K-53-693/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-495/2023">2K-158-495/2023</a>). Išskiriant bylas dėl to paties įvykio, būtų nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdytų išsamiai atskleisti eismo įvykio kilimo priežastis, dalyvių veiksmus, padarinius, priežastinį ryšį, be to, bylose nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų galėtų lemti prieštaringas teismų išvadas dėl reikšmingų faktų nustatymo. Be to, išskyrus bylas ir nagrinėjant dėl kiekvieno kaltinamojo atskirai, susidarytų situacija, kai to paties eismo įvykio metu nukentėjusi V. V. turėtų būti pripažįstama nukentėjusiąja dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose, tai reikštų ir teisę du kartus teikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tai apsunkintų tiek ikiteisminį tyrimą, tiek teisminį bylos nagrinėjimą bei procesinių sprendimų priėmimą. Taigi šiuo atveju dėl abiejų kaltinamųjų buvo atliktas vienas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla perduota į teismą su tuo pačiu kaltinamuoju aktu tam, kad dėl to paties įvykio būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos aplinkybės ir užtikrinti nukentėjusiosios V. V. interesai.

4.5. Bylos su kaltinamuoju aktu perdavimas prokurorui galimas tik tuomet, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje, būdamas aktyvus negali šių trūkumų ištaisyti ir tai trukdo priimti teisėtą galutinį procesinį sprendimą. Šiuo atveju, prokurorui perdavus bylą su kaltinamuoju aktu pirmosios instancijos teismui, teisėjas nenustatė poreikio išskirti bylas, kaltinamojo akto trūkumų ir poreikio bylą grąžinti prokurorui ar kitų kliūčių nagrinėti bylą teisme. Be to, nors teisiamųjų posėdžių metu buvo keliamas klausimas dėl bylų išskyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas advokato A. Melkovo prašymą išskirti bylas atmetė. Šio teismo nutartį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino, kartu teismas nusprendė, kad advokato A. Melkovo prašymas dėl bylų išskyrimo nagrinėtinas įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarčiai, kuria baudžiamasis procesas Y. V. nutrauktas. Kasatorius pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis patvirtina, jog bylų išskyrimo klausimą ne tik įmanoma spręsti pirmosios instancijos teisme, bet jis ir bus sprendžiamas. Todėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentai dėl bylų neišskyrimo kaip esminių kaltinamojo aktų trūkumų, kurių neįmanoma ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsti. Net ir pripažįstant, kad baudžiamosios bylos H. S. ir Y. V. turėtų būti išskirtos, tokia situacija nelaikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, kurio negalima pašalinti teisme. Šiuo atveju bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje būtų efektyvesnis, operatyvesnis, nepažeistų kaltinamųjų ir nukentėjusiosios teisių bei interesų.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinių skundų ribas ir priėmė proceso dalyviams netikėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovas advokatas A. Melkovas, kaltinamojo H. S. gynėjas advokatas R. Žemkauskas bei prokuroras apeliaciniais skundais prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunduose jokių argumentų dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams nebuvo pateikta, prašymai grąžinti bylą prokurorui nebuvo suformuluoti, klausimas dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams bei bylos grąžinimo prokurorui nebuvo keliamas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl, laikantis BPK 320 straipsnio nuostatų ir nesant esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjo būti tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. Cinino atskirojoje nuomonėje. Kasatorius pažymi ir tai, kad, pirmosios instancijos teismui nepriėmus sprendimo bylą grąžinti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, o tokį sprendimą priėmus apeliacinės instancijos teismui, prokuroras neteko galimybės tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Jancevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų ir trukdymo nagrinėti bylą

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės teisingai išnagrinėti bylą, kurioje surašytas kaltinamasis aktas, pagal kurį kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse, yra pateikti dviem asmenims, kurie taip pat laikomi nukentėjusiais nuo vienas kito veiksmų ir dėl to reiškia civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria baudžiamasis procesas kaltinamajam Y. V. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas, ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nes konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

7.1. Apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje Y. V. ir H. S. turi kelias skirtingas ir tarpusavyje nederančias procesines padėtis, t. y. abu yra kaltinamieji ir kartu nukentėjusieji vienas kito atžvilgiu, ir iš kaltinamojo akto nėra aišku, kokia konkrečiai yra jų procesinė padėtis ir kokias procesines teises jie turi. Teismas pažymėjo, kad dėl tokios dvilypės procesinės padėties Y. V. ir H. S. baudžiamosios atsakomybės klausimai negali būti sprendžiami vienoje byloje, nes tai trukdo jiems kaip kaltinamiesiems efektyviai gintis nuo pateiktų kaltinimų ir kartu realizuoti savo kaip nukentėjusiųjų teises.

7.2. Teismas taip pat nurodė, kad tokie kaltinamojo akto trūkumai teismui trukdo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, ir šių kaltinamojo akto trūkumų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.

7.3. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad keli asmenys negali būti kaltinamieji ir kartu nukentėjusieji vienoje baudžiamojoje byloje, nes jų procesiniai statusai yra nesuderinami ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

8. Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad kaltinamasis aktas šioje byloje neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą. Kasatorius teigia, kad kaltinamųjų Y. V. ir H. S. dvilypė procesinė padėtis nėra priežastis, dėl kurios jų atsakomybės klausimai negali būti sprendžiami vienoje byloje.

9. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškinant BPK 219 straipsnio 3 punktą yra nurodyta, kad iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022 ir kt.).

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Taigi esminis BPK 219 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tada, kai nustatomi ne bet kokie, o esminiai kaltinamojo akto turinio trūkumai, t. y. tokie, dėl kurių kaltinamajam esmingai suvaržoma galimybė suprasti jam reiškiamą kaltinimą ir nuo jo gintis arba pagal kaltinamojo akto turinį teismui nepakanka duomenų neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzctNDg5LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77-489/2022">2K-77-489/2022</a>, 2K-7-119-719/2024 ir kt.).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą, yra nepagrįsta.

12. Vertinant kaltinamojo akto atitiktį BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimams, matyti, kad kaltinamajame akte, aprašant Y. V. ir H. S. nusikalstamas veikas, yra nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos

13. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad teisingai išnagrinėti bylą teisme netrukdo ir tai, jog kaltinamieji Y. V. ir H. S. byloje turi daugiau nei vieną procesinį statusą. Tokia išvada daroma dėl šių argumentų:

13.1. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, jog šioje byloje kaltinamieji Y. V. bei H. S. taip pat yra ir nukentėjusieji. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Y. V. iš tiesų buvo pripažintas nukentėjusiuoju (BPK 28 straipsnis), tačiau vėliau toks procesinis statusas jam buvo panaikintas, o H. S. šioje byloje nukentėjusiuoju niekada nebuvo pripažintas. Kita vertus, šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartimis Y. V. ir H. S. buvo pripažinti civiliniais ieškovais dėl vienas kito nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Taigi, jie abu turi ir kaltinamojo, ir civilinio ieškovo statusą.

13.2. Baudžiamojo proceso normos nedraudžia nagrinėti bylų esant priešpriešiniams kaltinimams. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad keli eismo dalyviai, neatsargiai sukėlę eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, gali būti pripažįstami kaltais pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-430/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-430/2007">2K-430/2007</a>). Šio teismo baudžiamųjų bylų praktikoje yra ir daugiau sprendimų dėl abipusės transporto priemonių vairuotojų kaltės eismo įvykio metu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-518/2010, 2K-228-303/2015, 2K-596-222/2015). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad kai eismo įvykyje dalyvauja keli KET pažeidimus padarę asmenys, teismas negali apsiriboti tik vieno kaltininko veiksmų vertinimu – būtina išanalizuoti visų dalyvių elgesį ir nustatyti tikrąją priežastį, kodėl įvyko eismo įvykis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNy00ODkvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-17-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-17-489/2024">2K-7-17-489/2024</a>). Todėl ir šiuo konkrečiu atveju nagrinėti bylos teisme ir spręsti asmenų atsakomybės klausimą savaime netrukdo tai, kad pagal byloje surašytą kaltinamąjį aktą abu kaltinamieji – Y. V. ir H. S.– yra kaltinami dėl nusikaltimų kelių eismo transporto saugumo srityje padarymo ir kartu byloje yra civiliniai ieškovai dėl vienas kito nusikaltimais jiems padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos.

13.3. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra procesinių kliūčių apklausti viename procese asmenis, kurie turi ne vieną procesinį statusą. Tik tokiu atveju svarbu užtikrinti tokių asmenų konstitucines ir kitas procesines teises. Kasacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad, asmeniui baudžiamojoje byloje tapus įtariamuoju ar kaltinamuoju, jo apklausai BPK 82 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Antai, pagal BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas, kai yra priimtas atitinkamas prokuroro nutarimas ir kai asmuo sutinka būti apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Aiškinant šias nuostatas teismų praktikoje nurodyta, kad prokuroro nutarimas apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką yra nutarimas ad hoc (konkrečiai situacijai) ir BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos liudytojo teisės asmeniui suteikiamos tik konkrečiai apklausai. BPK normos nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, todėl, jeigu po tokios apklausos asmeniui ilgesnį laiką nepareiškiami įtarimai, nebelieka ir jokio teisinio pagrindo daryti išvados, kad jis davė parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroro nutarime nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi kokio nors specifinio ir juo labiau ilgalaikio statuso (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2021, 2K-39-788/2021). Taigi, specialiojo liudytojo statusas taikomas tik konkrečiai apklausai. Po šios apklausos asmuo tampa įprastu liudytoju, o surinkus pakankamai duomenų įtarimams pareikšti, jis tampa įtariamuoju arba kaltinamuoju, kai dėl jo yra surašomas kaltinamasis aktas, ir turi visas jiems įstatymo garantuotas teises. Vadovaujantis BPK 188 ir 272 straipsnių nuostatomis, tokie asmenys apklausiami kaip įtariamieji ar kaltinamieji, o ne kaip liudytojai apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

13.4. Nagrinėjamu atveju pagal byloje surašytą kaltinamąjį aktą Y. V. ir H. S. abu yra kaltinami nusikalstamų veikų padarymu. BPK 44 straipsnyje įtvirtinti asmens teisių apsaugos reikalavimai baudžiamojo proceso metu, o kaltinamojo teisės atskirai įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų teisių, kaltinamasis turi teisę tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ši teisė kildinama iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save, kartu ji yra laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Taigi nagrinėjamoje byloje abiem kaltinamiesiems teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save nagrinėjant bylą teisme turi būti išaiškinta (BPK 272 straipsnis) ir užtikrinta. Kita vertus, tai nereiškia, kad kaltinamieji negali realizuoti teisės duoti parodymus savo valia, niekieno neverčiami. Primintina, kad iš baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje. Taigi šiuo atveju tai, kad Y. V. ir H. S. byloje turi kelis skirtingus procesinius statusus, netrukdo teismui juos apklausti užtikrinant asmens teisę nebūti verčiamam liudyti prieš save ir neperkeliant įrodinėjimo naštos: kaltinamieji neprivalo duoti teisingų parodymų ir įrodinėti savo nekaltumo, nes pareiga įrodyti asmens kaltę tenka valstybiniam kaltinimui. Tuo tarpu išvadą dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų sąsajumo, leistinumo ir patikimumo daro teismas, laikydamasis BPK reikalavimų (įvertinęs parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą, palyginęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, ir t. t.).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieno kaltinamojo akto surašymas dviem kaltinamiesiems, kaltinant juos abu vieno įvykio metu padarius pavojingus veiksmus, o jų metu žalą vienas kitam, netrukdo bylą perduoti nagrinėti teisiamajam posėdžiui ir nesudaro kliūčių ją nagrinėti teisme pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo nuostatas (BPK XIX skyrius), taip pat neprieštarauja BPK nustatytoms bylų išskyrimo ir (ar) sujungimo taisyklėms. Tokioje byloje teismas įpareigojamas išspręsti kiekvieno iš bendrai eismo įvykį sukėlusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimus viename nuosprendyje.

14.1. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį, byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Taigi, bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti tiesą. Teismų praktikoje nurodoma, kad išskiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai gali trukdyti konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai ir jų dinamikai išsamiai atskleisti, be to, atskirose bylose nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIyLTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-222-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-222-697/2015">2K-222-697/2015</a>). Tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas gali tapti sudėtingas ir apsunkintas tais atvejais, kai dėl vieno ir to paties įvykio jos nustatomos skirtinguose procesuose, todėl negali susidaryti tokia procesinė situacija, kai atskiruose teismų baigiamuosiuose aktuose yra nustatytos priešingos viena kitai to paties įvykio aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU4LTQ5NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-158-495/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-158-495/2023">2K-158-495/2023</a>).

14.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, daro išvadą, kad ir nagrinėjamoje byloje vieno eismo įvykio, kuriame dalyvavo Y. V. ir H. S. vairuojamos transporto priemonės ir kurio metu buvo sužaloti žmonės, aplinkybių išskyrimas į atskiras baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinimai Y. V. ir H. S. taip pat būtų pateikti atskirai, trukdytų išsamiai išnagrinėti bylą, ne pagreitintų, kaip nustatyta BPK 234 straipsnio 4 dalyje, o apsunkintų tikrųjų bylos aplinkybių nustatymą. Priešingai, bylos nagrinėjimas pagal vieną kaltinamąjį aktą sudarys galimybes teismui nustatyti tiesą byloje.

15. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

15.1. BPK 326 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, ši norma taikoma tik nagrinėjant apeliacine tvarka bylas, kurios pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos priimant nuosprendį. BPK 326 straipsnio 5 dalies 1–5 punktuose nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima atitinkamą nutartį, tarp kurių nėra sprendimo perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.

15.2. Šią bylą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Y. V. nutrauktas baudžiamasis procesas. Teismas, nagrinėdamas bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Adelta“ atstovo advokato A. Melkovo, kaltinamojo H. S. gynėjo advokato R. Žemkausko bei prokuroro apeliacinius skundus, turėjo vadovautis BPK 326 straipsnio 5 dalimi ir priimti vieną iš šioje normoje išvardintų nutarčių, tarp kurių, kaip minėta, nėra bylos perdavimo prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. To nepadaręs apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o apeliacinių skundų argumentai dėl baudžiamojo proceso nutraukimo Y. V. teisėtumo ir pagrįstumo liko neišnagrinėti.

16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, todėl be pagrindo grąžino bylą prokurorui ir neišnagrinėjo bylos tiek, kiek to buvo prašoma pagal paduotus apeliacinius skundus. BPK 219 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimai pripažįstami esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

17. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje nurodyta, kad už advokato K. Ožiūno suteiktą antrinę teisinę pagalbą įtariamajam Y. V. valstybei priteistina 75 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 2K-167-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

19. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris iš esmės yra paduotas įtariamojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Įtariamasis Y. V. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, nemoka valstybinės lietuvių kalbos ir proceso metu naudojosi vertėjo pagalba. Todėl gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aptariamu klausimu formuojamą teismų praktiką, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš įtariamojo Y. V. atmestinas, nes šių išlaidų atlyginimo išieškojimas iš įtariamojo būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti tinkamą įtariamojo teisės į gynybą įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė