Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai parduodamas bendrabučio tipo pastato bloke esantis kambarys, kuris nėra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo bloko kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra tame pačiame bloke esantis koridorius, tualetas ir dušas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-191-403/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02090-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. P. ir mažosios bendrijos,,Verslo paskolos“ bei trečiojo asmens notarės Juditos Skrodenytės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams E. P. ir mažajai bendrijai „Verslo paskolos“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė Judita Skrodenytė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai parduodamas bendrabučio tipo pastato bloke esantis kambarys, kuris nėra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo bloko kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra tame pačiame bloke esantis koridorius, tualetas ir dušas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė perkelti kambario su bendrojo naudojimo patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas ieškovei pagal 2023 m. gruodžio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JS-6409 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp atsakovų E. P. ir MB „Verslo paskolos“, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso bendrabučio tipo kambarys, esantis bendrabučio tipo pastato bloke (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis: 59/100 dalimi koridoriaus, tualeto, dušo ir 94/1000 dalimi bendrojo naudojimo patalpų, (toliau – Kambarys Nr. 1). Atsakovui E. P. iki 2023 m. gruodžio 11 d. priklausė bendrabučio tipo kambarys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 41-1, 41-2, 41-3 indeksais (koridorius, tualetas, dušas – 41/100 dalis), ir 77-1, 77-3 indeksais pažymėtos patalpos (66/1000 dalys), (toliau – Kambarys Nr. 2).

4. Bendrabučio bloke yra du izoliuoti gyvenamieji kambariai (Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2), kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir dabar jau atsakovei MB „Verslo paskolos“, o tos pačios bendrojo naudojimo patalpos – koridorius, dušas ir tualetas (toliau – Bendrojo naudojimo patalpos) – kambarių savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

5. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio pabaigoje jai tapo žinoma, jog atsakovas E. P. pardavė Kambarį Nr. 2 su dalimi Bendrojo naudojimo patalpų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 1 dalimi, atsakovas E. P. turėjo šį kambarį pirmumo teise pasiūlyti įsigyti ieškovei, todėl pažeidė jos, kaip Bendrojo naudojimo patalpų bendraturtės, teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, perkėlė ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2023 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų bei patvirtintą trečiojo asmens notarės, ir nustatė, kad atsakovas E. P. pardavė, o ieškovė nusipirko Kambarį Nr. 2 su Bendrojo naudojimo patalpomis už 25 000 Eur. Atitinkamai priteisė iš ieškovės atsakovės MB,,Verslo paskolos“ naudai 25 000 Eur ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso bendrabučio tipo kambarys (Kambarys Nr. 1) su 59/100 dalimis Bendrojo naudojimo patalpų ir 94/1000 dalimis kitų bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovui E. P. priklausė bendrabučio tipo kambarys (Kambarys Nr. 2) su 41/100 dalimi Bendrojo naudojimo patalpų ir 66/1000 dalimis kitų bendrojo naudojimo patalpų. Kambariai yra viename bendrabučio bloke, todėl jame esančios Bendrojo naudojimo patalpos tenkina ne viso bendrabučio gyventojų poreikius, o tik Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 gyventojų (savininkų).

8. Teismas nusprendė, kad ieškovei teisės aktuose nustatyta tvarka privalėjo būti pasiūlyta pirkti Kambarį Nr. 2, kadangi ieškovei priklausantį Kambarį Nr. 1 ir atsakovui E. P. priklausiusį Kambarį Nr. 2 sieja Bendrojo naudojimo patalpos, kurios atskirų kambarių savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad Bendrojo naudojimo patalpos yra susijusios su šalims priklausančiais kambariais (Kambariu Nr. 1 ir Kambariu Nr. 2) taip neatskiriamai, kad be šių Bendrojo naudojimo patalpų šalys kambariais negalėtų naudotis pagal gyvenamosios patalpos paskirtį ir (ar) turimas nekilnojamasis turtas (kambariai) būtų nevisavertis.

9. Teismo vertinimu, tokiu būdu – ieškovės, kaip bendraturtės, tinkamai neinformavus apie ketinimą parduoti Kambarį Nr. 2 per notarą – nesilaikyta teisės aktuose įtvirtintos pirmenybės teisės įgyvendinimo tvarkos. Net ir vertinant, kad atsakovas E. P., tikėtina, buvo žodžiu informavęs ieškovę apie pardavimą, nurodęs parduodamo nekilnojamojo turto kainą, Kambarys Nr. 2 netrukus po to parduotas už kitą kainą (nesilaikant vieno mėnesio termino, per kurį gali būti įgyvendinama bendraturčio pirmenybės teisė). Atitinkamai apie naujai nustatytą Kambario Nr. 2 kainą, jo pardavimo datą, kitas papildomas pardavimo sąlygas ieškovė nebuvo informuota. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės teisė pirmenybės tvarka pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą buvo pažeista.

10. Dėl kitų atsakovų tarpusavio susitarimų, kurie pasiekti po ginčo sutarties sudarymo, teismas nepasisakė, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą bei trečiojo asmens prisidėjimą prie apeliacinio skundo, 2025 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovų apeliacinio skundo bei trečiojo asmens prisidėjimo prie apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Kambarys Nr. 2 buvo perleistas atsakovei MB „Verslo paskolos“, nesilaikant CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Kolegija nustatė, kad Sutarties pagrindu atsakovas E. P. sau nuosavybės teise priklausantį Kambarį Nr. 2 su bendrojo naudojimo patalpomis už 25 000 Eur perleido atsakovei MB „Verslo paskolos“. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog prieš sudarant Sutartį, kuria Kambarys Nr. 2 perleistas atsakovei MB „Verslo paskolos“, būtų buvę įvykdyti reikalavimai, nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje.

13. Kolegija nurodė, kad iš byloje pateikto 8 aukšto plano matyti, jog Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2 faktiškai yra du visiškai izoliuoti kambariai, kuriuos jungia tik Bendrojo naudojimo patalpos. Į nurodytus kambarius patenkama iš koridoriaus. Iš to paties koridoriaus taip pat patenkama į tualetą bei dušą, kurie skirti naudotis tik dviem bendraturčiams (t. y. Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2 savininkams). Šiuo atveju du izoliuoti kambariai, t. y. Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2, bei minėtos Bendrojo naudojimo patalpos – koridorius, tualetas ir dušas – tarpusavyje yra funkciškai susiję, šios patalpos yra izoliuotos nuo visų kitų daugiabutyje gyvenamajame name esančių patalpų ir atitinka universalius butui, kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, keliamus reikalavimus.

14. Kolegija pripažino nepagrįstais atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, kuriais tualeto patalpas atsakovai ir trečiasis asmuo kvalifikuoja kaip pagrindinio daikto priklausinius. Kolegija pažymėjo, jog ginčo objektą sudarančios patalpos – tualetas, dušas ir koridorius – yra neatskiriamos nuo pagrindinio daikto – gyvenamosios patalpos. Todėl šalių kambariai be šių patalpų negalėtų būti naudojami pagal savo pagrindinę – gyvenamąją – paskirtį, nes netenkintų minimalių higienos, sanitarijos ir funkcinio patogumo reikalavimų. Be jų pagrindinis daiktas netektų esminės paskirties ir neatitiktų nei objektyvių gyvenamosios paskirties daiktui keliamų reikalavimų, nei realių vartotojų poreikių. Kolegija pažymėjo, jog tualetas, dušas ir koridorius neturi savarankiškos paskirties ir funkcinio savarankiškumo atskirai nuo pagrindinio daikto, jų paskirtis yra susijusi su pagrindinio daikto aptarnavimu ir tinkamo jo naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu.

15. Kolegija nurodė, kad pats Kambarys Nr. 2, kaip atskiras daiktas, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Tai, kad kartu su Kambariu Nr. 2 funkciškai susijusios Bendrojo naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams, nepakeičia pagrindinio daikto (Kambario Nr. 2) nuosavybės teisinio pobūdžio. Bendrojo naudojimo patalpos, kaip neatsiejama pagrindinio daikto esminė funkcinė dalis, yra susijusios su kiekvienu atskiru savininko valdomu objektu, tačiau šis ryšys nelemia Kambario Nr. 2 nuosavybės kvalifikavimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės ir nekeičia esminės aplinkybės, jog Kambarys Nr. 2 yra savarankiškas turtinis objektas, priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Būtent dėl šio funkcinio ryšio parduodant Kambarį Nr. 2 kartu perleidžiama ir atitinkama Bendrojo naudojimo patalpų dalis, todėl įsigalioja CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teisė kitam bendraturčiui.

16. Kolegija nurodė, jog, įvykus tokiam perleidimui, ieškovė taps vienintele viso dviejų kambarių buto savininke, tokiu būdu eliminuodama kitus bendraturčius ir pakeisdama Bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės pobūdį iš dalinės į asmeninę. Toks turto valdymo modelis tiek ieškovei, tiek būsimiems savininkams neabejotinai sudarys sąlygas efektyvesniam ir racionalesniam šio specifinio nekilnojamojo turto (esančio bendrabučio tipo daugiabutyje) naudojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374/2011">3K-3-374/2011</a>).

17. Kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo taikytos teismų praktikos pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne kasacinio, o apygardos teismo išaiškinimu – Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-648-730/2022, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitų apygardos teismų praktika, kurioje nagrinėtos analogiškos faktinės situacijos, taip pat kita aktualia kasacinio teismo suformuota praktika, aiškiai nurodė esminius CK 4.79 straipsnio taikymo aspektus ir pritaikė juos prie konkrečių bylos faktinių aplinkybių.

18. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nors atsakovas tikėtinai ir buvo žodžiu informavęs ieškovę apie ketinimą parduoti turtą, buvo nurodęs jo pardavimo kainą, tačiau vėliau Kambarys Nr. 2 buvo parduotas už kitokią kainą, nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pagrindinius ir antraeilius daiktus (CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.14 straipsnio 1 dalis), t. y. be teisinio pagrindo pritaikė pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe, institutą (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2 yra valdomi asmeninės nuosavybės teise ir nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Bendrojo naudojimo patalpos ir kitos bendrojo naudojimo patalpos yra šalių valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise ir yra skirtos tarnauti pagrindiniam daiktui. Bendrojo naudojimo patalpos ir kitos bendrojo naudojimo patalpos yra antraeiliai daiktai, kurių dalis – koridorius, tualetas, dušas – yra esminės pagrindinio daikto dalys, o kitos bendrojo naudojimo patalpos – su pagrindiniu daiktu susijęs daiktas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Bendrojo naudojimo patalpos ir kitos bendrojo naudojimo patalpos yra antraeiliai daiktai, taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad šalys nėra vieno nekilnojamojo turto objekto bendraturtės.

19.2. Teismai netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), paneigė nuosavybės neliečiamumo principą ir, nepagrįstai kvalifikavę ieškovės ir atsakovo E. P. turėto nekilnojamojo turto objekto nuosavybės rūšį kaip bendrąją dalinę nuosavybę, be teisinio pagrindo pritaikė CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisines pasekmes. Toks teismų padarytas materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimas nepagrįstai apribojo atsakovų, kaip savininkų, teises.

19.3. Teismų sprendimais buvo iškreipta bendrosios dalinės nuosavybės instituto prasmė ir paskirtis, kadangi ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas bendroji dalinė nuosavybė išliko: Bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų (antraeilių daiktų) teisinis statusas nepasikeitė, jos ir toliau liko antraeiliais, sekančiais paskui pagrindinį nekilnojamąjį daiktą, valdomais dviejų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise daiktais. Todėl teismai padarė teisinę klaidą, konstatuodami, kad, ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, bendrojo naudojimo patalpų bendroji dalinė nuosavybė pasibaigė, ieškovė toliau išliko dviejų nekilnojamojo turto objektų (Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2), turinčių du savarankiškus unikalius numerius, savininkė.

19.4. Tai, kad savarankiškas daiktas turi antraeilius daiktus, kurie skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, nelemia išvados, kad pagrindinis daiktas tampa bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu. Savarankiško nuosavybės teisės objekto – bendrabučio tipo kambario – specifika yra ta, kad šis nekilnojamojo turto objektas yra bendrabučio tipo daugiabučiame name (pastate), kuriame visi nekilnojamojo turto objektai turi tarnaujančiuosius (antraeilius) daiktus, užtikrinančius pagrindinio daikto paskirtį.

19.5. Ieškovei neatsirado pirmenybės teisė pirkti atsakovui E. P. priklausiusį Kambarį Nr. 2, kadangi tokios teisės jai nesuteikia CK 4.79 straipsnio nuostatos. Atsakovas E. P. negali parduoti atskirai antraeilių daiktų dalių nuo pagrindinio daikto.

19.6. VĮ Registrų centro išrašuose nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš šalių valdytų Kambarį Nr. 1 ir Kambarį Nr. 2 bendrai su kitu bendraturčiu. Viešo registro duomenys leido pagrįstai padaryti išvadą, kad šalys nėra nekilnojamojo daikto – bendrabučio tipo kambario – bendraturtės. Tiek Kambarys Nr. 1, tiek Kambarys Nr. 2 yra valdomi šalių asmeninės nuosavybės teise.

19.7. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos – nesivadovavo naujausiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-421/2017">e3K-3-77-421/2017</a> ir 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-695/2018">e3K-3-61-695/2018</a> pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos pirmumo teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą dalį privalo būti aiškinama siaurai, kadangi nuosavybės teisė yra absoliuti ir neliečiama.

20. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.262 ir 4.79 straipsnių normas. Nors apeliacinės instancijos teismas ir teisingai nusprendė, kad Bendrojo naudojimo patalpos nelemia bendrabučio tipo kambarių kvalifikavimo kaip bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau teismai padarė klaidingą išvadą, kad, perleidžiant asmeninės nuosavybės teise priklausantį daiktą su esminėmis daikto dalimis, esančiomis bendrąja daline nuosavybe, atsiranda CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmumo teisė. Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamą daikto dalį. Asmeninės nuosavybės teise priklausantis bendrabučio tipo kambarys, kurio esminė dalis – bendroji dalinė nuosavybė, nekeičia daikto teisinio režimo ir turtas išlieka asmeninė nuosavybė.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Bendrojo naudojimo patalpos užtikrina ginčo bendrabučio tipo kambarių naudojimą pagal paskirtį, todėl patalpos kvalifikuotinos kaip esminės pagrindinio daikto dalys. Tačiau esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-306/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-306/2010">3K-3-306/2010</a>). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, pagrindinio daikto esminių dalių, kaip ir priklausinių, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas E. P. pardavė sau asmeninės nuosavybės teise priklausiusį ginčo kambarį su esminėmis daikto dalimis, esančiomis bendrąja daline nuosavybe, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės, kaip pagrindinio daikto esminių dalių bendraturtės, teisės buvo pažeistos, todėl nepagrįstai taikė CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisių gynimo būdą.

20.3. Teismai pažeidė CK 4.262 straipsnį ir bylą išnagrinėjo neatsižvelgdami į notaro veiklą reglamentuojančias teisės normas ir notaro pareigas tvirtinant nekilnojamojo turto sandorius. Teismai padarė klaidingą išvadą, jog notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, veikdamas valstybės vardu ir užtikrindamas civilinių sandorių ir dokumentų teisėtumą bei galiojimą, turi pareigą spręsti dėl nekilnojamojo turto modelio ateities savininkams, vertinti efektyvesnį ir racionalesnį nekilnojamojo turto valdymą.

20.4. Trečiasis asmuo notarė, prieš tvirtindama Sutartį tarp atsakovų, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsniu, iš viešų registrų surinko Sutarčiai tvirtinti reikalingą informaciją, patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad parduodamas nekilnojamasis turtas atsakovui E. P. priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir jokios bendrosios dalinės nuosavybės nenustatė. Tai leido preziumuoti, kad ginčo kambarys yra asmeninė atsakovo E. P. nuosavybė, jokių suvaržymų ar apribojimų, susijusių su bendraturčių interesais, nėra. Todėl ir pranešimo apie tariamą pirmumo teisę pirkti parduodamą nekilnojamąjį turtą nebuvo kam išsiųsti.

20.5. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad, perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas, bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės pobūdis pasikeis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovui E. P. priklausė ir 66/1000 dalys bendrojo naudojimo patalpų, kurių bendraturčiai yra visi daugiabučio gyventojai. Ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ši bendroji dalinė nuosavybė, kurios teismai nevertino, nepasikeis, t. y. asmenine nuosavybe netaps, jokie pakeitimai, išskyrus savininko asmens duomenis, viešuose registruose nebus atlikti, taigi ir įstatymų leidėjo tikslas liko nepasiektas.

21. Ieškovė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistus ir kasacinius skundus atmesti, priteisti ieškovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Viešo registro duomenys patvirtina bendrąją dalinę nuosavybę, todėl trečiasis asmuo notarė privalėjo užtikrinti pirmenybės teisės laikymąsi. Parduodant bendrabučio tipo pastate esantį kambarį, kartu perleidžiama dalis bendrųjų patalpų, todėl pardavėjas turi pasiūlyti ją įsigyti bendraturčiui ir gauti jo atsisakymą, priešingu atveju pirkėjo teisės ir pareigos gali būti perkeltos bendraturčiui CK?4.79?straipsnio pagrindu. Trečiojo asmens notarės teiginys, kad ji pagrįstai registravo sandorį nenustačiusi bendraturčių, nes registro išrašas rodo vienintelį savininką, neatitinka nei bylos faktų, nei teisės. Nekilnojamojo turto registre nurodyta ne tik tai, kad E. P. yra vienintelis Kambario Nr. 2 savininkas, bet ir tai, kad šiam kambariui priklauso dalis Bendrojo naudojimo patalpų bei dalis kitų bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovei priklauso Kambarys Nr. 1 ir dalis tų pačių Bendrojo naudojimo patalpų bei dalis kitų bendrojo naudojimo patalpų. Šie įrašai liudija, jog Bendrojo naudojimo patalpos (tualetas, dušas, koridorius) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise abiem kambarių savininkams, o ne vienam asmeniui. Remdamasi tuo, trečiasis asmuo notarė turėjo pareigą nustatyti bendraturčius ir pranešti jiems apie parduodamą dalį.

21.2. CK?4.79 ir 4.82 straipsniuose įtvirtinto reikalavimo neįvykdymas pažeidžia bendraturčio teises ir net notaro sąžiningumas ar registro išrašas negali pateisinti ginčo sandorio sudarymo. Bendrojo naudojimo patalpos yra būtinos kambariams funkcionuoti ir todėl laikomos esminėmis dalimis, jų perleidimas privalo būti derinamas su kitu bendraturčiu. Trečiasis asmuo notarė negalėjo apsiriboti Nekilnojamojo turto registro įrašu, nes įstatymas įpareigoja užtikrinti, kad perleidžiant bendrosios nuosavybės dalį būtų laikomasi CK?4.79 ir 4.82 straipsniuose nustatytos procedūros. Trečiojo asmens notarės pozicija, jog pakanka konstatuoti, kad kambarys registruotas individualiai, prieštarauja CK?4.79?straipsnyje įtvirtintai pareigai siūlyti bendraturčiui pirkti dalį bendrojo turto ir Notariato įstatymo 51?straipsniui.

21.3. Nuosavybės rūšis kinta, kai vienas savininkas tampa vieninteliu viso bendrabučio bloko savininku. Tai atitinka CK 4.79 straipsnio tikslą – sumažinti bendraturčių skaičių ir sudaryti prielaidas efektyviau valdyti turtą. Pardavus Kambarį Nr. 2 ieškovei, abu kambariai su Bendrojo naudojimo patalpomis taptų vieno savininko asmenine nuosavybe. Tokiu atveju bendroji dalinė nuosavybė tarp dviejų kambarių savininkų išnyktų: koridorius, dušas ir tualetas būtų valdomi nebe bendrai, o asmeniškai vieno savininko. Todėl pirmenybės teisės procedūra buvo būtina, o trečiasis asmuo notarė turėjo ją užtikrinti.

21.4. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 6.2 patvirtinta konsultacija dėl bendrosios dalinės teisės įgyvendinimo nėra taikytina šioje byloje. Notarų rūmų konsultacija nėra teisės šaltinis ir yra rekomendacinio pobūdžio, ji negali pakeisti įstatymų ar teismų praktikos. Ši konsultacija remiasi abstrakčia prielaida, kad parduodant visą pagrindinį daiktą kartu su priklausiniu pirmenybės teisė neatsiranda. Ši prielaida nėra taikytina šiuo atveju, nes bendrabučio kambarių Bendrojo naudojimo patalpos yra esminės pagrindinio daikto dalys, be kurių kambariai negali būti naudojami pagal paskirtį.

21.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-421/2017">e3K-3-77-421/2017</a> ir 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtNjk1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-695/2018">e3K-3-61-695/2018</a> negali būti laikomos precedentais, kadangi jose buvo analizuojamos kitokios situacijos. Jose buvo sprendžiama dėl pagrindinio daikto (pavyzdžiui, buto) pardavimo kartu su jo priklausiniais (palėpės ar kiemo dalimi) ir konstatuota, kad parduodant visą pagrindinį daiktą su priklausiniu, kuris nėra esminė buto dalis, pirmenybės teisė netaikoma. Šiose bylose priklausiniai buvo funkciškai savarankiški – buto savininkas galėjo naudotis butu ir be parduodamos kiemo dalies ar palėpės, o priklausinį naudojo daugiau savininkų, todėl pirmenybės teisė netenkino bendraturčių skaičiaus mažinimo tikslų. Be to, nutartyse, kuriomis remiasi atsakovai, buvo nagrinėjamas klausimas dėl daugiabučių, kuriuose yra daug savininkų ir bendrojo naudojimo patalpomis naudojasi daug gyventojų. Nagrinėjamu atveju yra bendrabučio blokas, kuriame tik dviejų kambarių gyventojai dalijasi Bendrojo naudojimo patalpas.

21.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2008">3K-3-549/2008</a> yra precedentinė šiai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad du izoliuoti kambariai, tualetas ir koridorius yra neatskiriamai susiję: sanitarinės patalpos yra esminės kambarių dalys, be kurių kambarys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Dėl šios priežasties jų savininkai yra bendraturčiai, o parduodant kambarį kartu perleidžiama ir bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Todėl pardavėjas privalo pranešti kitam bendraturčiui apie parduodamą kambarį ir suteikti jam pirmenybės teisę šį kambarį įsigyti. Analogiškai yra ir nagrinėjamu atveju.

21.7. Atsakovų teiginys, kad pirmenybės teisė atsiranda tik parduodant dalį daikto, o ne visą daiktą, neatitinka CK?4.79?straipsnio esmės ir teismų praktikos. Šioje byloje atsakovas E. P. ne tik pardavė visą kambarį, bet ir perleido bendrosios nuosavybės dalį – Bendrojo naudojimo patalpas. Kadangi šios patalpos yra esminės kambario dalys, pardavėjui taikomas įpareigojimas raštu apie tai pranešti kitam bendraturčiui ir suteikti jam pirmenybę jas įsigyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinio reguliavimo, kuris turi būti taikomas savininkui įgyvendinant teisę parduoti bendrabučio tipo pastato bloke esantį kambarį, kuris nėra bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo bloko kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra tame pačiame bloke esantis koridorius, tualetas ir dušas

22. Nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė prašė pagal CK 4.79 straipsnyje, be kita ko, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, kilo klausimas, ar ginčo sprendimui apskritai taikytinas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

23. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės pareikštą reikalavimą, motyvuodamas iš esmės tuo, kad Bendrojo naudojimo patalpos, kurios kambarių (Kambario Nr. 1 ir Kambario Nr. 2) savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra susijusios su šalims priklausančiais kambariais taip neatskiriamai, kad be šių Bendrojo naudojimo patalpų šalys kambariais negalėtų naudotis pagal gyvenamosios patalpos paskirtį ir (ar) turimas nekilnojamasis turtas (kambariai) būtų nevisavertis.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Kambarys Nr. 2 buvo perleistas atsakovei MB „Verslo paskolos“, nesilaikant CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, papildomai akcentuodamas, kad du izoliuoti kambariai (Kambarys Nr. 1 ir Kambarys Nr. 2) bei Bendrojo naudojimo patalpos – koridorius, tualetas ir dušas – tarpusavyje yra funkciškai susiję, šios patalpos yra izoliuotos nuo visų kitų daugiabutyje gyvenamajame name esančių patalpų ir atitinka universalius butui, kaip atskiram nekilnojamojo turto objektui, keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovė, kai jai bus perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, taps vienintele viso dviejų kambarių buto savininke, tokiu būdu eliminuodama kitus bendraturčius ir pakeisdama Bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės pobūdį iš dalinės į asmeninę. Toks turto valdymo modelis tiek ieškovei, tiek būsimiems savininkams neabejotinai sudarys sąlygas šį specifinį nekilnojamąjį turtą (esantį bendrabučio tipo daugiabutyje) naudoti efektyviau ir racionaliau.

25. Kasaciniame skunde atsakovai teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai kvalifikavę ieškovės ir atsakovo E. P. turėto nekilnojamojo turto objekto nuosavybės rūšį kaip bendrąją dalinę nuosavybę, be teisinio pagrindo pritaikė CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisines pasekmes. Atsakovų teigimu, bylą nagrinėję teismai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kad šalys nėra vieno nekilnojamojo turto objekto bendraturtės. Atsakovų vertinimu, savarankiško nuosavybės teisės objekto – bendrabučio tipo kambario – specifika yra ta, kad šis nekilnojamojo turto objektas yra bendrabučio tipo daugiabučiame name (pastate), kuriame visi nekilnojamojo turto objektai turi tarnaujančiuosius (antraeilius) daiktus ir yra skirti pagrindinio daikto paskirčiai užtikrinti. Todėl teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad šalių turimas turto objektas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

26. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.262 ir 4.79 straipsnių normas, kadangi, pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį, pirmumo teisė bendraturčiui atsiranda pirkti bendrąja daline nuosavybe esančią parduodamą daikto dalį, o asmeninės nuosavybės teise priklausantis bendrabučio tipo kambarys, kurio esminė dalis – bendroji dalinė nuosavybė, nekeičia daikto teisinio režimo ir turtas išlieka asmeninė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Bendrojo naudojimo patalpos užtikrina ginčo bendrabučio tipo kambarių naudojimą pagal paskirtį, todėl jos kvalifikuotinos kaip esminės pagrindinio daikto dalys. Tačiau esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su kasaciniuose skunduose išdėstytais teiginiais, kuriais bandoma pagrįsti, jog sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose, tiek atsakovų ir trečiojo asmens kasaciniuose skunduose, tiek ieškovės atsiliepime į kasacinius skundus teisingai nurodyta, kad pagal CK įtvirtintą teisinį reguliavimą bendrabučio tipo pastato bloke esančios Bendrojo naudojimo patalpos, kurios kambarių savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra esminės pagrindinio daikto dalys.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, kokio daikto esminės pagrindinės dalys yra bendrabučio tipo pastato bloke esančios Bendrojo naudojimo patalpos, turi būti sprendžiama pagal CK 4.15 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

30. CK 4.15 straipsnyje nustatyta, kad esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.

31. Vadinasi, esminės daikto dalys, skirtingai nei priklausiniai, nėra savarankiški daiktai. Jos yra sudėtinės pagrindinio daikto dalys, t. y. iš jų ir yra sudarytas pagrindinis daiktas, kuris yra savarankiškas teisinių santykių objektas.

32. Kadangi bendrabučio tipo pastato bloke esantys kambariai nėra sudaryti iš tame pačiame bloke esančių Bendrojo naudojimo patalpų, pastarosios negali būti tame pačiame bloke esančių kambarių esminės dalys. Kambarius ir Bendrojo naudojimo patalpas neatskiriamai jungia pats blokas, kaip vientisas savarankiškas daiktas, kuris ir laikytinas pagrindiniu daiktu.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį pirkimo–pardavimo objektas buvo ne tik valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, bet ir butai bei kambariai bendrabučiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią, privatizuojant kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas paskirstomas bendraturčiams pagal jų susitarimą arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas nėra būdingas daiktinei teisei. Juo de facto (faktiškai) iš esminių dalių (dviejų gyvenamųjų kambarių ir koridoriaus, tualeto bei dušo patalpų) sudarytas pagrindinis daiktas (bendrabučio tipo pastate esantis blokas) de jure (teisiškai) buvo suskaidytas į du pagrindinius daiktus (gyvenamuosius kambarius) ir antraeilius daiktus (koridoriaus, tualeto bei dušo patalpas).

35. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį daiktinių santykių reguliavimą, kuris nebūdingas daiktinei teisei, neįtvirtino specialių normų, kurias taikant turėtų būti sprendžiami dėl tokio reguliavimo kylantys su daiktinių teisių įgyvendinimu susiję ginčai. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar ginčo sprendimui taikytinas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, tais atvejais, kai įstatymų leidėjas nustatė daiktinei teisei nebūdingą daiktinių santykių teisinį reguliavimą ir neįtvirtino specialių normų, kurias taikant turėtų būti sprendžiami dėl tokio reguliavimo kylantys su daiktinių teisių įgyvendinimu susiję ginčai, sprendžiant dėl taikytinų daiktinės teisės normų, taip pat jas aiškinant turėtų būti atsižvelgiama į daiktinių santykių, kurie sureguliuoti įtvirtinant daiktinei teisei nebūdingą teisinį reguliavimą, pobūdį ir tikslą, kurio siekiama reguliuojant tokio pobūdžio daiktinius santykius daiktinei teisei būdingu teisiniu reguliavimu.

37. Pagal daiktinėje teisėje nustatytą teisinį reguliavimą, pagrindiniai daiktai asmeninės nuosavybės teise gali priklausyti vienam asmeniui (CK 4.37 straipsnis) arba keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė ir jungtinė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisės prezumpcija. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtas gali priklausyti tik sutuoktiniams (CK 3.87 straipsnis).

38. Kadangi ieškovė ir atsakovas E. P. nėra sutuoktiniai, atsižvelgiant į daiktinių santykių pobūdį (asmenys, kurie nėra sutuoktiniai, nuosavybės teise įgyja iš esminių dalių sudarytą pagrindinį daiktą), jiems pagal CK įtvirtintą (daiktinei teisei būdingą) teisinį reguliavimą šis turtas priklausytų bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir kiekvienas iš jų, atsižvelgiant į turimą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, turėtų teisę asmeniškai naudotis atitinkamu kambariu, o Bendrojo naudojimo patalpomis – bendrai (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Vienam iš tokių asmenų nusprendus parduoti bendrąja nuosavybe esančią dalį, kitas asmuo turėtų teisę pasinaudoti CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti tokią dalį.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, aiškinanti CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tikslus, yra nuosekliai išplėtota. Vadovaujantis ja, CK 4.79 straipsnio nuostatomis siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo bendrosios nuosavybės dalį arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-133/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-133/2007">3K-7-133/2007</a>). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-549/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-549/2008">3K-3-549/2008</a>). Taigi, pirmenybės teisė įsigyti parduodamą dalį yra vienas iš būdų spręsti pagrindinę bendrosios nuosavybės instituto problemą – kelių savininkų nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo suderinimo klausimą, mažinant bendraturčių skaičių ar transformuojant bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTgtOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-598-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-598-916/2015">3K-3-598-916/2015</a>). Šiomis normomis siekiama sumažinti arba netgi panaikinti tarp bendraturčių, kuriems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kylančius ginčus dėl nuosavybės teisės į bendrąja nuosavybe esantį daiktą įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc0LTQwMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-174-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-174-403/2022">e3K-3-174-403/2022</a>, 32 punktas).

40. Įvertinusi visa, kas pirmiau minėta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas.

41. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo jog, ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės pobūdis pasikeis. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovui E. P. priklausė ir 66/1000 dalys bendrojo naudojimo patalpų, kurių bendraturčiai yra visi daugiabučio gyventojai. Ieškovei perkėlus pirkėjo teises ir pareigas, ši bendroji dalinė nuosavybė, kurios teismai nevertino, nepasikeis, t. y. asmenine nuosavybe netaps, jokie pakeitimai, išskyrus savininko asmens duomenis, viešuose registruose nebus atlikti, taigi ir įstatymų leidėjo tikslas liks nepasiektas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais.

42. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos, kurių 66/1000 dalys priklausė E. P., nėra sudėtinė bendrabučio tipo pastato bloko, kuris po pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei tapo tik jos asmenine nuosavybe, dalis.

43. Kiti kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė CK 4.79 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tinkamai jį aiškino, atsakovų ir trečiojo asmens kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens ir atsakovų kasaciniai skundai nebuvo patenkinti, ieškovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti jai iš trečiojo asmens ir atsakovų iš viso 9000 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinius skundus, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovė grindžia 2025 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0277 bei 2025 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0281 ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu bei 2025 m. rugpjūčio 20 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 1242901. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytas maksimalias už teisinę pagalbą priteisiamas sumas, todėl yra mažinamos iki maksimalaus dydžio – 3974,09 Eur ir priteisiamos atlyginti ieškovei iš atsakovų ir trečiojo asmens lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 1324,70 Eur (3974,09 / 3). Tai, kad nagrinėjamu atveju atsiliepimas pateiktas į du kasacinius skundus, nesudaro pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytų maksimalių už teisinę pagalbą priteisiamų sumų, kadangi kasaciniuose skunduose dauguma išdėstytų argumentų iš esmės sutampa.

46. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės

47. Kadangi kasaciniai skundai atmetami ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, panaikintina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės nuosavybės teisės į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, perleidimo draudimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, perleidimo draudimo.

Priteisti iš atsakovų mažosios bendrijos,,Verslo paskolos“ (j. a. k. 305894023), E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1324,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt keturis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims ir valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas