Dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Civilinė byla Nr. e2YT-9143-994/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03402-2026-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1;

2.1.6.2; 3.4.5.15.3; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. V..

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti turtą – pinigines lėšas – 100 Eur bešeimininkiu turtu ir perduoti šį turtą valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2. Nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 1 d. gautas iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartis, kurioje nutarta 100 eurų kupiūrą grąžinti M. V.. Vykdant teismo nutartį buvo bandoma keletą kartų susisiekti su asmeniu – M. V., asmuo į skambučius neatsakė, paskutinio telefoninio pokalbio metu buvo pasiūlyta M. V. atvykti ir užpildyti prašymą dėl pinigų grąžinimo, 2025 m. rugsėjo 26 d. el. paštu parašė, kad pinigų atsiimti nepageidauja. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVPK depozitinėje sąskaitoje saugomi 100 Eur neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi. Pažymėjo, jog Vilniaus AVPK atliko visus būtinus veiksmus, siekiant pripažinti turtą – 100 Eur bešeimininkiu turtu. Nuo turto (piniginių lėšų) įtraukimo į Vilniaus AVPK apskaitą ((duomenys neskelbtini)) iki šios dienos dėl pinigų atsiėmimo nei M. V., nei niekas kitas nesikreipė ir nepranešė apie savo teises į šį turtą. Nors M. V. buvo pasiūlyta atvykti parašyti prašymą, kad galėtų pinigus atsiimti, tačiau 2025 m. rugsėjo 26 d. jis išreiškė poziciją, kad pinigų atsiimti nepageidauja. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus AVPK depozitinėje sąskaitoje saugomi 100 Eur (pagal 2023-12-21 kvitą A serija (duomenys neskelbtini)) neturi savininko, kito sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nežinomi.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad egzistuoja įstatymo nustatyti pagrindai pripažinti pareiškime nurodytą turtą bešeimininkiu turtu, prašė pareiškėjo pareiškimą dėl piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu spręsti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo M. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, informuotas tinkamai.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 13 d. Vilniaus AVPK vyresnioji tyrėja R. Š. paėmė iš M. V. 100 Eur, kurie Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus vyriausiajai specialistei buvo perduoti pagal 2023 m. gruodžio 21 d. kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nutarta 100 eurų kupiūrą grąžinti M. V.. Pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į suinteresuotą asmenį M. V. dėl 100 Eur kupiūros grąžinimo, 20245 m. rugsėjo 26 g. suinteresuotas asmuo elektroniniu paštu informavo, kad pinigų atgauti nepageidauja. Pareiškėjas nurodė, kad nuo turto (piniginių lėšų) įtraukimo į Vilniaus AVPK apskaitą ((duomenys neskelbtini)) iki šios dienos dėl pinigų atsiėmimo nei M. V., nei niekas kitas nesikreipė ir nepranešė apie savo teises į šį turtą, nors M. V. buvo pasiūlyta atvykti parašyti prašymą, kad galėtų pinigus atsiimti, tačiau 2025 m. rugsėjo 26 d. jis išreiškė poziciją, kad pinigų atsiimti nepageidauja.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.31 straipsnio 1 dalis numato, kad valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn pareiškime nurodytą turtą – pinigines lėšas, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi). Piniginės lėšos pripažintos bešeimininkiu turtu dviem atvejais. Pirmu atveju – nesant žinomai piniginių lėšų kilmei ir jų savininkui, o antru atveju piniginių lėšų savininkui aiškiai išreiškus atsisakymą priimti grąžinamas pinigines lėšas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra duomenų, jog piniginių lėšų savininkas būtų kreipęsis dėl jų susigrąžinimo, priešingai, asmuo, iš kurio lėšos buvo paimtos, M. V., elektroniniame laiške nurodė, kad piniginių lėšų atgauti nepageidauja, t. y. šis suinbteresuoto asmens veiksmas kvalifikuotinas kaip nuosavybės teisių į lėšas atsisakymas (CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

9. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų nustatytas piniginių lėšų 100 Eur savininkas ir minėtos piniginės lėšis būtų jam perduotos, tačiau suinteresuotas asmuo aiškiai atsisakė piniginių lėšų. Vilniaus AVPK apskaitoje šie pinigai yra ilgiau negu metai. Nors CK pinigus ir daiktus įvardina kaip skirtingus civilinių teisių objektus (CK 1.97 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal teismų praktiką pinigai taip pat gali būti pripažinti bešeimininkiais daiktais. Atsižvelgiant į CK 4.58 straipsnio 1 dalį, minėti pinigai gali būti perduoti tik valstybei teismo sprendimu, o nesant tokio sprendimo, Vilniaus AVPK negali atlikti jokių veiksmų su minėtais pinigais. Iš to darytina išvada, kad yra visi pagrindai tam, jog turtas – piniginės lėšos, t. y. 100 Eur, būtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas valstybės nuosavybėn.

10. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą dėl nurodyto turto – piniginių lėšų 100 Eur pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras: įstatymų nustatyta tvarka įtraukė lėšas į apskaitą ir po šio veiksmo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Lėšų savininkas piniginių lėšų atgauti nepageidavo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, 100 Eur piniginės lėšos pripažintinos bešeimininkiu turtu ir perduotinos valstybės nuosavybėn (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis). Dėl to pareiškimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 537 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu 100 Eur (vieną šimtą eurų), kurie saugomi pagal 2023 m. gruodžio 21 d. kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti šias lėšas valstybės nuosavybėn.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė