Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-256-303/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25763-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu L. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, vieneriems metams perduodant laiduotojai G. K., ir baudžiamoji byla L. V. nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. V. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas 2017 m. gegužės 26 d. automobiliui „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinis skundas tenkintas ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, L. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš jos išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 1190 Eur. Kita Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleista BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2017 m. gegužės 26 d. apie 9.29 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. V. priklausantį automobilį „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, kam priklauso konfiskuojamas turtas (automobilis), nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimui išspręsti nėra reikšminga, kokia nors išskirtinė, kuri reikštų, kad taikant turto konfiskavimą reglamentuojančias įstatymo normas teisingumo principas būtų pažeistas ar šios priemonės taikymas būtų neproporcingas. Juolab kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik kaltininko asmeninius, bet ir valstybės prioritetus ir tik tuomet spręsti dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės (ne)skyrimo (BK 1 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmės tikslų įgyvendinimas nėra įmanomas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo. Įvertinus ir tai, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo padarymo priemonė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtina išieškoti iš L. V. konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnį – ir nepagrįstai iš kasatorės išieškojo automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismas nepagrįstai suabejojo, ar kasatorė ateityje nedarys analogiškų nusikaltimų (vairuos transporto priemonę neblaivi), ir nurodė, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, taip pat nurodė, kad tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir formuojama nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio ir tikslų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes esant vienodoms bylos aplinkybėms, nenurodydamas motyvų, padarė išvadas, priešingas pirmosios instancijos teismo išvadoms.

3.2. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik kaltininko asmeninius, bet ir valstybės prioritetus ir tik tuomet spręsti dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės (ne)skyrimo. Kasatorė nesutinka ir su teismo išvada, kad bausmės tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas ir siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, šios baudžiamosios priemonės taikymas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Dėl to kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, nepagrįstai vadovavosi BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu.

3.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, ir apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jam byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas, o teismų praktikoje pripažįstama, kad ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės faktas neleidžia daryti išvados, jog toks asmuo, teisiamas už kitą veiką, anksčiau yra nusikaltęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008).

3.4. Be to, ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas šiems asmenims yra skirtingas. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) ir tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnis). Tai reiškia, kad, asmenį nuteisus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-7-304-976/2016). Tačiau, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas reglamentuojamas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas tokiais atvejais, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>).

3.5. Kasatorė pažymi, kad nagrinėjamoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamoji byla jai nutraukta. Viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pagrindas manyti, kad šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo dėl to, kad kasatorė atsitiktinai padarė nusikalstamą veiką ir ateityje ji daugiau nesės prie vairo neblaivi. Be to, teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas argumentus dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, kasatorės asmenybę vertino jos nenaudai.

3.6. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė pakankamai argumentuotus motyvus, kuriais remiantis kasatorė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kasatorė visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės) ir kurie leido padaryti teisingą išvadą, kad kasatorė ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarytą veiką ir kasatorės asmenybę, skyrė jai atitinkamo termino baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad automobilis priklauso kasatorės sutuoktiniui, ir pagrįstai bei logiškai sprendė netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti sprendimą atleisti kasatorę nuo baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas turto konfiskavimo taikymo privalomumą, nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi bei baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais ir pateikė nenuoseklius argumentus. Apibendrindama kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, klaidingai aiškino įstatymo normą, leidžiančią neskirti turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti kasacinio skundo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasacinio skundo argumentai, kad skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys) ir nepagrįstai iš kasatorės išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra neteisingi.

4.2. Prokuroro nuomone, kasatorė nepagrįstai teigia, kad BK 72 straipsnio taikymą iš esmės eliminuoja ta aplinkybė, jog ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteista paskiriant BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiek apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo kaltininkui paskiriama atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, tiek nuosprendžiu, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, visų pirma yra konstatuojama, kad asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir toks asmuo laikomas nusikalstamos veikos kaltininku, t. y. padariusiu nusikalstamą veiką asmeniu (ir BK 72 straipsnio prasme), nes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik po to, kai nustatomas pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas bei ją padaręs asmuo. Skiriasi tik ta aplinkybė, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taip pat atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais), t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, teismas turi teisę skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas, t. y. asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones ir kokias poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas poveikio priemonių taikymo būtinumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą ir proporcingumo principą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, nepateikė jokių motyvų, o sprendimą netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų priėmė remdamasis vien ta aplinkybe, kad automobilis priklauso kasatorės sutuoktiniui.

4.3. Prokuroras pažymi, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto (transporto priemonės) konfiskavimas. Aptardamas BK 72 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas, prokuroras teigia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilis, kurį vairavo kasatorė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti požymius turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės: kasatorė vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos apsvaigimas žymiai viršijo ribą (nustatytas girtumas artimas sunkiam girtumo laipsniui), kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį; dėl kasatorės veiksmų kilo eismo įvykis, kurio metu apgadintas kito asmens vairuojamas automobilis, anot prokuroro, tai akivaizdžiai parodo, jog kasatorė savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.

4.4. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje pateikti nuoseklūs motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė kitokią nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl BK 72 straipsnio 2, 5 dalių nuostatų taikymo būtinumo. Teismas analizavo kasaciniame skunde ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo proporcingumo klausimą, atsižvelgė į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininkės asmenybe. Be to, teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad kasatorė suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tyčia, yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant jai kriminalinės bausmės, ir motyvuotai pripažino, kad nagrinėjamu atveju kasatorei būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (trečiajam asmeniui priklausančio automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą.

4.5. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė išieškoti iš kasatorės konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą ir toks sprendimas neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo principui ir tikslams, kuriais siekiama užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su kita kasatorei paskirta baudžiamojo poveikio priemone (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu). Kartu prokuroras pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl toks asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 67, 72 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai išieškojo iš kasatorės konfiskuotino turto (automobilio), su kuriuo buvo padaryta pavojinga tyčinė nusikalstama veika, vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai, kad kasatorės netenkina teismo padarytos išvados, nėra pagrindas skundžiamą nuosprendį pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu ir jį panaikinti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl

6. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir 72 straipsnio 5 dalies nuostatas – nes nepagrįstai jai, kaip atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, taikė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir nusprendė išieškoti iš jos automobilio, kuriuo ji padarė šią nusikalstamą veiką, vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasatorės manymu, nagrinėjamu atveju tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas negalimas, nes ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, ir kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisine prigimtimi ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi tokiais atvejais. Šie kasatorės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir nuteistajam asmeniu atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Viena iš tokių priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas. Pažymėtina, kad, pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).

8. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. V. pagal laidavimą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – esant apsvaigus nuo alkoholio (2,41 promilės). Byloje nustatyta ir tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu L. V. sukėlė ir eismo įvykį, atsitrenkdama į kitą automobilį.

10. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas kasatorę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jai baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, kad ji (L. V.) teisiama pirmą kartą, kaltinama įvykdžiusi tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikaltimo savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, civilinio ieškinio byloje nėra. Tokios aplinkybės teismui sudarė pagrindą manyti, kad L. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – yra pakankama nubaudimo tikslams įgyvendinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju netaikytinos BK 72 straipsnio nuostatos, nes automobilis „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso trečiajam asmeniui – L. V. sutuoktiniui, kuris šį turtą įgijo iki santuokos.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro apeliacinį skundą ir patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą BK 72 straipsnio taikymo aspektu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šį baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jo netaikė. Kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso nusikalstamos veikos padarymo priemonė (automobilis „Chrysler Voyager“), šios priemonės konfiskavimo klausimui išspręsti nėra reikšminga, kokia nors išskirtinė, kuri reikštų, kad taikant BK 72 straipsnio nuostatas būtų pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai. Kartu šis teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju nesant galimybės konfiskuoti aptariamą transporto priemonę ir siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų baudžiamojo poveikio priemonių tikslų įgyvendinimo, iš L. V. turi būti konfiskuotina nusikaltimo padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl L. V. vairuotos transporto priemonės atitikties BK 72 straipsnyje nurodytiems konfiskuotino turto požymiams, taip pat ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo – taikymo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, šis žemesnės instancijos teismas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo pagrįstumą tinkamai analizavo šios poveikio priemonės taikymo proporcingumo ir teisingumo principų aspektais.

12.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistai L. V. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga teisės pažeidimui, dar kartą įvertino padarytos veikos pavojingumą, L. V. asmenybę, taip pat atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir jos pobūdį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą L. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau netaikyti turto konfiskavimo, tokio sprendimo visiškai nemotyvavo ir neanalizavo šios ar ją atitinkančios priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, taikymo proporcingumo aspektu. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis asmenį atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

12.2. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad L. V. pirmosios instancijos teismas paskyrė tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) ir nustatė pakankamai trumpą tokio draudimo vykdymo terminą – vienerius metus ir šešis mėnesius, t. y. pusė maksimalios baudžiamuoju įstatymu numatytos trukmės ir daug trumpesnį, nei už beveik tapataus (analogiško) administracinio nusižengimo padarymą yra nustatytas aptariamos poveikio priemonės minimalus terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismui nepakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo kasatorę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji (L. V.) iš esmės nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė ir ji neturi teistumo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti ir apie neužtikrintą teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

13. Pažymėtina ir tai, kad kasatorės padaryta tyčinė nusikalstama veika (automobilio vairavimas esant neblaiviam) neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kasatorė savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nes ji, vairuodama transporto priemonę neblaivi, kaip minėta, sukėlė ir eismo įvykį, atsitrenkdama į kitą važiuojantį automobilį. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialia teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>, 2K-14-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo paskirta tik viena minėta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo suteikta diskrecija, pagrįstai pripažino, kad atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju neprieštarauja teisinių poveikio priemonių tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją; ši poveikio priemonė tarpusavyje suderinama su L. V. paskirta kita baudžiamojo poveikio priemone. Juolab kad turi būti atsižvelgiama ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia teiginių, jog baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. V.– būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principus. Kartu darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

15. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose, kurios nurodytos kasaciniame skunde, nes šių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra skirtingos.

16. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 5 dalį, ir kad L. V. paskirtas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas yra neproporcingas jos padarytai nusikalstamai veikai.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytos rašybos klaidos, nurodant, kad yra keičiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis, o ne Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis, šiuo atveju taisytinos BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė