Baudžiamoji byla Nr. 2K-116-976/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00183-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.6; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,
išteisintajam S. M., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,
išteisintajam A. B., jo gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nuosprendžiu S. M. ir A. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės ir išteisintojo S. M. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. M. buvo kaltinamas pagal BK 229 straipsnį dėl to, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dėl neatsargumo, nesilaikydamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų reikalavimų, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelę žalą. Veikos padarymo aplinkybės:
1.1. S. M., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. dirbdamas Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininku, o nuo 2019 m. sausio 1 d. dirbdamas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiuoju specialistu, raštu gavęs ir susipažinęs 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. vasario 8 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (iki 2019 m. sausio 1 d. valdyboje) su išsamia ir detalia informacija apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą, 2017 m. vasario 6 d. tiesiogiai tai išklausęs per poveikio aplinkai vertinimo persvarstymo posėdį, o 2018 m. birželio 4 d. darbo vietoje susipažinęs su informacija apie įvykusį gaisrą nurodytoje bendrovėje, nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d. žinodamas ir suvokdamas, kad pastato dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli degių medžiagų kiekiai – 25 000 t per metus naudotų padangų, į gautą informaciją nereagavo, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad ši pastato (patalpų) dalis, kurioje UAB „Ekologistika“ vykdė veiklą, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė (nepriskyrė) tikrintinų objektų grupei, nepriskyrė I tikrintinų objektų grupei, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo, neužtikrino šio objekto planinių (neplaninių) priešgaisrinių techninių patikrinimų. Šiais veiksmais pažeidė: 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 17 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus; 2015 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-165 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d.) 6.1, 6.2, 6.4, 6.6, 6.8, 6.14, 6.18 papunkčių reikalavimus; 2008 m. spalio 15 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-175 patvirtintų Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus nuostatų (2017 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1-142 redakcija) 10.1 ir 10.2 papunkčių reikalavimus; 2014 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-17 patvirtinto Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbo reglamento 10, 13 punktų reikalavimus; 2019 m. sausio 31 d. direktoriaus įgalioto Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-7-20 patvirtinto Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (įsigaliojusio nuo 2019 m. sausio 31 d.) 5.1, 5.2, 5.4, 5.5, 5.7, 5.13, 5.17 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo redakcija) 14 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimus; 2010 m. vasario 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 9, 19 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 364 straipsnio 12 punkto 2 papunkčio reikalavimus, dėl to S. M. sulaužė duotą priesaką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos kaip institucijos, atsakingos už valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, priešgaisrinę saugą, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, taip šioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą.
1.2. Dėl tokio S. M. neveikimo nebuvo užtikrinta valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir priešgaisrinis režimas nurodyto pastato dalyje, nebuvo imtasi teisinių, techninių, organizacinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias itin didelio masto gaisrui kilti, nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti UAB „Ekologistika“ gamybos vietoje daromi teisės pažeidimai, t. y. 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) Bendrose gaisrinės saugos taisyklėse nustatyti pažeidimai. Dėl to, 2019 m. spalio 16–25 d. UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose, kurių dalis išnuomota UAB „Ekologistika“, kilus itin didelio masto gaisrui, sudegė ne mažiau kaip 2202,626 t nebetinkamų naudoti padangų atliekų (gumos), o degimo procese išsiskyrus į aplinkos orą kenksmingoms medžiagoms buvo padaryta didelė – 5 944 334,52 Eur dydžio – žala orui, sukeltas pavojus ir padaryta nežymių sveikatos sutrikdymų D. B., A. O. R., V. Š., taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, nes dėl gaisro metu apnuodytų ir sunaikintų gyvūnų buvo padaryta 64 597 Eur turtinė žala, o gaisrui išplitus tarp pastato patalpų sudegė 972 kv. m dydžio UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų dalis, o 1512 kv. m dydžio patalpos buvo sugadintos, taip dėl neatsargumo buvo sunaikintas didelės vertės – 150 000 Eur – svetimas UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausantis turtas (2484 kv. m dydžio patalpos).
3. A. B.
2.1. A. B., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, t. y. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (iki 2019 m. sausio 1 d. valdybos) viršininkas, raštu gavęs ir susipažinęs 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. vasario 8 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje su išsamia ir detalia informacija apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą, o nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d. žinodamas ir suvokdamas, kad pastato dalis, kurioje ūkinę veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, nes jame nuolat perdirbami, perkraunami, sandėliuojami itin dideli degių medžiagų kiekiai – 25 000 t per metus naudotų padangų, į gautą informaciją nereagavo, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad ši pastato (patalpų) dalis, kurioje UAB „Ekologistika“ vykdė veiklą, būtų priskirta tikrinamų objektų grupei, neįrašė (nepriskyrė) tikrintinų objektų grupei, nesiėmė priemonių, neužtikrino, nepriskyrė I tikrintinų objektų grupei, nesiėmė priemonių, neužtikrino, neįtraukė į metinius 2017, 2018, 2019 m. objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus, neorganizavo ir neužtikrino šio objekto planinių (neplaninių) priešgaisrinių techninių patikrinimų, neorganizavo (neužtikrino) įvykio likvidavimo plano parengimo. Taip pat neužtikrino, kad minėtus veiksmus (išskyrus įvykio likvidavimo plano parengimą) atliktų jam tiesiogiai pavaldus S. M. Šiais veiksmais pažeidė: 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 17 straipsnio, 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus; 2015 m. gruodžio 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-403 patvirtinto Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigybės (galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d.) aprašymo 6.1, 6.2, 6.12, 6.19 papunkčių reikalavimus; 2010 m. sausio 26 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-26 patvirtintų Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatų (galiojusių iki 2019 m. sausio 1 d.) 16.1, 16.2 papunkčių reikalavimus; 2014 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-17 patvirtinto Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbo reglamento 5 punkto reikalavimą; 2018 m. gruodžio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-450 patvirtinto Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigybės (galiojančios nuo 2019 m. sausio 1 d.) aprašymo 6.1, 6.2, 6.5, 6.12, 6.22, 6.23, 6.24 papunkčių reikalavimus; Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-7-20 patvirtinto Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 5.1, 5.2, 5.5, 5.12, 5.22, 5.23, 5.24 papunkčių reikalavimus; 2018 m. gruodžio 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. I-450 patvirtintų Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nuostatų 14.1, 14.2, 14.8 papunkčių reikalavimus; Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo redakcija) 14 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimus; 2010 m. vasario 22 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 4 dalies 9 punkto reikalavimą; Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 364 straipsnio 12 punkto 2 papunkčio reikalavimą; 2015 m. rugpjūčio 14 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-228 patvirtintos Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukcijos 43.1 papunkčio reikalavimą, dėl to A. B. sulaužė duotą priesaką sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pažemino pareigūno vardą, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos kaip institucijos, atsakingos už valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, priešgaisrinę saugą, neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, taip šioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą.
2.2. Dėl tokio A. B. neveikimo nebuvo užtikrinta valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir priešgaisrinis režimas nurodyto pastato dalyje, nebuvo imtasi teisinių, techninių, organizacinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias itin didelio masto gaisrui kilti, nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuoti UAB „Ekologistika“ gamybos vietoje daromi teisės pažeidimai, t. y. 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintose Bendrose gaisrinės saugos taisyklėse nustatyti pažeidimai. Dėl to, 2019 m. spalio 16–25 d. UAB „Vivatrans“ priklausančiose patalpose, kurių dalis išnuomota UAB „Ekologistika“, kilus itin didelio masto gaisrui, sudegė ne mažiau kaip 2202,626 t nebetinkamų naudoti padangų atliekų (gumos), o degimo procese išsiskyrus į aplinkos orą kenksmingoms medžiagoms buvo padaryta didelė – 5 944 334,52 Eur dydžio – žala orui, sukeltas pavojus ir padaryta nežymių sveikatos sutrikdymų D. B., A. O. R., V. Š., taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, nes dėl gaisro metu apnuodytų ir sunaikintų gyvūnų buvo padaryta 64 597 Eur turtinė žala, o gaisrui išplitus tarp pastato patalpų sudegė 972 kv. m dydžio UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų dalis, o 1512 kv. m dydžio patalpos buvo sugadintos, taip dėl neatsargumo buvo sunaikintas didelės vertės – 150 000 Eur – svetimas UAB „Gamybos parkas“ nuosavybės teise priklausantis turtas (2484 kv. m dydžio patalpos).
II. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde, tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, nepašalino esminių prieštaravimų, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, t. y. teisiamųjų posėdžių metu teisėja reiškė pasipiktinimą prokurorės darbu, kaltinamojo apklausos metu kritikavo kaltinamąjį aktą, moralizavo dėl prie bylos nepridėtų tyrimui reikšmingų daiktų, nepagrįstai atsisakė tenkinti prokurorės prašymą dėl naujų dokumentų pridėjimo prie bylos ir pan. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į objektyvaus nešališkumo spektrą, kuris reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, o su bylos proceso dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMwLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-230/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-230/2009">2K-230/2009</a>, 2K-243/2009). Šie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, šališkai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, akivaizdžiai lėmė nepagrįstą procesą ir apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą.
3.3. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nevertino ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė BPK 1 straipsnio, BPK 44 straipsnio 1 dalies, BPK 242¹ straipsnio 1 dalies, BPK 243 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl to suvaržė kaltinamųjų teises į greitą procesą, nes bylą nagrinėjo beveik ketverius metus.
3.4. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde buvo išdėstytos aplinkybės, patvirtinančios S. M. ir A. B. kaltę (nusikalstamą nerūpestingumą), t. y. kad jie nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d. žinojo ir suvokė, kad pastato dalyje ūkinę veiklą UAB „Ekologistika“ vykdo, o ne planuoja ją vykdyti ir kad šis objektas yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, dėl to 2019 m. spalio 16 d. vykusio gaisro metu atsiradę padariniai buvo nulemti išteisintųjų dėl jų netinkamo savo pareigų atlikimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išteisintųjų kaltės, t. y. kad tarnybos pareigas netinkamai atliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nevertino ir dėl to jokių argumentų nenurodė, tačiau padarė išvadą (49 punktas), jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad S. M. ir A. B. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų ar jų pareigybių aprašymuose įtvirtintas nuostatas ir valstybei bei juridiniam asmeniui padarė didelę turtinę ar neturtinę žalą. Nors tos pačios nutarties 43 punkte apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringą išvadą, konstatuodamas tam tikrus S. M. pareigų neatlikimo atvejus, kad ir vertinamus kaip nesudarančius didelio pavojingumo.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ignoravo apeliacinio skundo argumentą ir nutartyje nepasisakė dėl to, kad A. B. 2019 m. lapkričio 14 d. gaisro aprašyme nurodė melagingą informaciją apie tai, jog Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturėjo duomenų apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą. Be to, nutartyje nevertinta ir ta aplinkybė, kad S. M. po atlikto 2018 m. birželio 1 d. tyrimo dėl UAB „Ekologistika“ gaisro buvo susipažinęs su šia tyrimo medžiaga ir jam adresuotais A. Š. tarnybiniais pranešimais. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad išteisintieji žinojo apie UAB „Ekologistika“ vykdomą veiklą, o ne tik planuojamą vykdyti veiklą. Tai, kad išteisintieji žinojo apie bendrovės vykdomą veiklą, patvirtina ir liudytojų K. K., M. K., D. K., A. R., R. O., D. L., G. Š., P. Š., E. A., M. K., M. V. parodymai, šiuos parodymus apeliacinės instancijos teismas ignoravo, nepagrįstai konstatuodamas (33 punktas), jog išteisintųjų parodymai iš esmės neprieštarauja ir kitiems bylos duomenims.
3.6. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė nesusipažinęs su kitomis baudžiamosiomis bylomis, kurios susijusios su 2019 m. spalio 16 d. UAB „Ekologistika“ vykusiu gaisru Alytuje. Prokuroro nuomone, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, o privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Guliavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023, 2K-7-29-594/2025, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-104-697/2023 ir kt.). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).
7. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras, nesutikdamas su S. M. ir A. B. išteisinimu pagal BK 229 straipsnį, didelę dalį skundo argumentų skiria apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo kritikai, taip pat pateikiamos savos išvados dėl įrodymų pakankamumo, jų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes. Dėl to tokie kasatoriaus teiginiai ir argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Prokuroro skundo teiginiai dėl kaltinamųjų teisių į greitą procesą suvaržymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nesusipažinęs su kitomis baudžiamosiomis bylomis, susijusiomis su UAB „Ekologistika“, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nebus nagrinėjami.
Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo
8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Šie argumentai yra nepagrįsti.
9. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia aiškinamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014, 2K-74-976/2017, 2K-189-1073/2019 ir kt.). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais testais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą pagal subjektyvųjį testą, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo testas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023, 2K-7-119-719/2024 ir kt.; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020, 2K-215-697/2023, 2K-256-976/2024 ir kt.).
10. Taigi, teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, be kita ko, tada, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-215-697/2024 ir kt.).
11. Teismo šališkumą kasatorius sieja su tuo, kad teisiamųjų posėdžių metu teisėja reiškė pasipiktinimą prokurorės darbu, kritikavo kaltinamąjį aktą, moralizavo dėl prie bylos nepridėtų tyrimui reikšmingų daiktų, nepagrįstai atsisakė tenkinti prokurorės prašymą dėl naujų dokumentų pridėjimo prie bylos ir pan. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nei pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių garso įrašų ir protokolų turinys, nei kita bylos medžiaga nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu: pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami tiek gynėjų ir kaltinamųjų, tiek prokurorės prašymai, dėl jų teismas priimdavo atitinkamus procesinius sprendimus (dalis prašymų tenkinta, dalis atmesta), teismas išsamiai tyrė visą reikalingą bylai medžiagą, laikėsi įstatymo reikalavimų organizuojant procesą. Taigi, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti nei galimo pirmosios instancijos teismo teisėjos asmeninio šališkumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo, nuosprendžio surašymo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas.
12. Pažymėtina, kad analogiški argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo buvo nurodyti ir apeliaciniame prokurorės skunde. Į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė skundžiamos nutarties 10–17 punktuose ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta jokių duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas.
13. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų ir BK 229 straipsnio taikymo
14. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokurorės apeliacinio skundo argumentus, neteisingai vertino įrodymus, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, šie apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai lėmė ir netinkamą BK 229 straipsnio pritaikymą.
15. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK nustatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-165-648/2021, 2K-7-134-511/2023, 2K-256-976/2024 ir kt.).
16. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016) išaiškinta, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Kita vertus, šio reikalavimo nereikia suprasti kaip įpareigojimo apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą ir tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį.
17. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu išnagrinėjusi bylą, neturi pagrindo sutikti su prokuroro kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant bylą nesilaikyta baudžiamojo proceso reikalavimų.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, t. y. buvo apklausti kaltinamieji S. M. ir A. B., liudytojai, tarp jų ir liudytoja A. Š. (buvusi pavardė – V.), taip pat perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalis) liudytojos A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ištirti ir kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys (A. Š. surašyti ir informacinėje sistemoje pateikti tarnybiniai pranešimai dėl 2018 m. birželio 1 d. vykusio UAB „Ekologistika“ gaisro; daiktų, dokumentų ir objektų apžiūros protokolai; Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas; Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir tarnybos struktūra, nuostatai, darbo reglamentai, darbuotojų atostogų grafikai; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštai, direktoriaus įsakymai; Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir (ar) tarnybos viršininko, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko, vyriausiojo ir vyresniojo specialisto, inspektoriaus pareigybių aprašymai (galioję iki 2019 m. sausio 1 d., t. y. iki Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos reorganizacijos); Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko, vyriausiojo ir vyresniojo specialisto, inspektoriaus pareigybių aprašymai (galioję nuo 2019 m. sausio 1 d.); elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei jų suvestinės; Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko J. Targonsko 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas; Aplinkos apsaugos agentūros raštai (vykusių posėdžių protokolai) su pateikiama informacija apie UAB „Ekologistika“ planuojamą ūkinę veiklą bei šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados ir kiti). Priimtas nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl S. M. ir A. B. išteisinimo.
19. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat tyrė ir vertino kitus reikšmingus bylai duomenis, o būtent Specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. vasario 18 d. antikorupcinio vertinimo išvadą dėl objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams patikrinimų procedūrų teisinio reglamentavimo; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vidaus audito skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. ir valstybinio audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitas bei jose pateiktas išvadas. Remdamasis visapusiška teisinio reguliavimo analize, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai atkreipė dėmesį į šių institucijų nustatytą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento veiklos ir jos teisinio reguliavimo nekokybiškumą ir neaiškumą priešgaisrinės priežiūros srityje.
20. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino šio teismo ištirtus įrodymus, be to, pagal prokurorės prašymą atliko dalinį įrodymų tyrimą (perskaitė išteisintojo S. M. 2020 m. sausio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; ištyrė 2020 m. balandžio 3–10 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus dokumentą dėl atskirtinų dokumentų iš ikiteisminių tyrimų sąrašo) ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. M. ir A. B. dėl kaltinimų pagal BK 229 straipsnį, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.
21. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atmetė prokurorės apeliacinio skundo argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, taip pat išsamiai pasisakė, kodėl, sprendžiant dėl S. M. ir A. B. pateiktų kaltinimų, nesivadovaujama liudytojos A. Š. parodymais, kodėl kaltinimo analizuojami Aplinkos apsaugos agentūros raštai, A. Š. surašyti ir informacinėje sistemoje pateikti tarnybiniai pranešimai dėl 2018 m. birželio 1 d. vykusio UAB „Ekologistika“ gaisro, liudytojų A. J., V. B., I. M., V. Š., K. K., M. K., D. K., A. R., R. O., D. L., G. Š., P. Š., E. A., M. K., M. V. parodymai, teisės aktų ir pareigybių aprašymuose įtvirtintos nuostatos, Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos apraše išdėstytas reglamentavimas ir kiti rašytiniai bylos duomenys nepagrindžia išteisintųjų kaltės padarius BK 229 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką.
22. Apibendrinant darytina išvada, kad iš bylos medžiagos matyti, jog teismai tinkamai taikė įrodinėjimą reguliuojančias baudžiamojo proceso normas (BPK 20 straipsnio 5 dalis), apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl prokurorės apeliacinio skundo esminių argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi, priešingai nei teigia prokuroras kasaciniame skunde, šioje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos nepažeistos.
23. Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad žemesniųjų instancijų teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai, remdamiesi įrodymų visuma, išsamiai motyvavo, kodėl byloje nenustatyta, kad S. M. ir A. B. nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. spalio 16 d. žinojo ir suvokė, kad UAB „Ekologistika“ ūkinę veiklą vykdo, o ne planuoja ją vykdyti, kad šis objektas yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, ir kad dėl to 2019 m. spalio 16 d. vykusio gaisro metu atsiradę padariniai buvo nulemti išteisintųjų dėl jų netinkamo savo pareigų atlikimo.
22.1. Žemesnės instancijos teismai motyvuotai nusprendė, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog išteisintieji žinojo, kad UAB „Ekologistika“ ūkinę veiklą vykdo, o ne planuoja ją vykdyti ir kad šis objektas yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas, todėl turi būti imamasi atitinkamų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų kontrolės priemonių. Teismai pagrįstai konstatavo, kad, pirma, pagal bylai aktualų teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl naujo objekto įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašą, abu išteisintieji, kaip priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, neturėjo pareigos atlikti tam tikrus veiksmus po to, kai susipažino su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentais; taip pat pripažino tai, jog išteisintieji, kaip ir kitų valstybės institucijų atstovai, dalyvaudami poveikio aplinkai vertinimo procese, turėjo informaciją būtent apie planuojamą vykdyti veiklą, o ne jau faktiškai vykdomą veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamos pareigos priešgaisrinės priežiūros pareigūnams atsirado tik 2022 m. patvirtinus naujos redakcijos Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašą (Aprašo 11.2 papunktis, akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. vasario 5 d.). Taigi, teismai, nustatydami, kad išteisintieji nepažeidė jiems inkriminuotų teisės aktų (kartu pripažindami, kad teisinis reguliavimas buvo neaiškus) reikalavimų, tinkamai aiškino BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Teismai taip pat padarė pagrįstą išsamią aktualaus teisinio reguliavimo analizę, jog išteisintasis S. M., 2018 m. birželio 4 d. susipažinęs su informacija apie gaisrą UAB „Ekologistika“, nurodė įtraukti šį objektą į tikrinamų objektų sąrašą, tačiau šio pavedimo įvykdymo tinkamai nekontroliavo. Tačiau toks neveikimas pagrįstai buvo pripažintas pažeidimu, kuris nesiekia pavojingumo, būdingo nusikalstamoms veikoms.
22.2. Kartu pažymėtina, kad būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių (didelės žalos), todėl būtina nustatyti, jog būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas nulėmė didelės žalos atsiradimą. Kaip pagrįstai nurodė teismai, žalos faktas šioje byloje iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-1-44454-19) nustatyta, jog UAB „Ekologistika“ kilusio gaisro metu, išsiskyrus į aplinkos orą kenksmingoms medžiagoms, buvo padaryta didelė – beveik šešių milijonų eurų dydžio – žala orui, taip pat buvo padaryta nežymių sveikatos sutrikdymų fiziniams asmenims ir buvo sugadintas juridinių asmenų turtas. Tačiau tai, kad dėl gaisro kilo atitinkama žala, savaime nereiškia, kad ją lėmė išteisintųjų veika ar neveikimas – tai konkrečioje byloje įrodinėtina aplinkybė. Kaip jau minėta, išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju buvo priimtas būtent nenustačius, kad išteisintieji pažeidė jų veiklą reguliuojančius norminius aktus.
22.3. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino išteisintųjų kaltės, t. y. kad jie tarnybos pareigas netinkamai atliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir padaręs išvadą (skundžiamos nutarties 29–49 punktai), jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad išteisintieji S. M. ir A. B. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų ar jų pareigybių aprašymuose įtvirtintas nuostatas, dėl ko, pagal kaltinimus, valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelę žalą, neturėjo aptarti jų kaltės turinio. Nenustačius asmens nusikalstamo veikimo ar neveikimo, neįmanoma spręsti dėl jo psichinio santykio su veika ir jos pasekmėmis, t. y. vertinti asmens kaltės turinio.
22.4. Kasatorius taip pat nepagrįstai nurodo, kad teismai padarė prieštaringas išvadas dėl neteisėtų išteisintojo S. M. veiksmų. Kaip jau minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas (skundžiamos nutarties 40–43 punktai), atmesdamas išteisintojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, aiškiai konstatavo, kad išteisintasis S. M., būdamas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas ir susipažinęs su 2018 m. birželio 1 d. UAB „Ekologistika“ gaisro tyrimo medžiaga bei jam adresuotais A. Š. tarnybiniais pranešimais, pavedė A. Š. UAB „Ekologistika“ įtraukti į tikrinamų objektų sąrašą, tačiau šio pavedimo įvykdymo tinkamai nekontroliavo. Taigi, tinkamai neatliko 2015 m. gruodžio 31 d. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymu Nr. 1-165 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, galiojusio iki 2019 m. sausio 1 d., 6.1 papunkčio reikalavimų, pagal kuriuos jis, būdamas asmeniškai atsakingu už skyriui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, be kita ko, turėjo kontroliuoti skyriaus valstybės tarnautojų funkcijų vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šio pažeidimo (nuosprendžio 116 puslapis), pagrįstai nurodė, kad, pirma, šis pareigybės nuostatų pažeidimas nesiekia tokio pavojingumo, kad būtų vertinamas kaip nusikalstama veika, be kita ko, ir dėl to sisteminių teisinio reguliavimo trūkumų; antra, išteisintasis S. M. negalėjo numatyti, jog dėl nepakankamos pavaldinio pareigų vykdymo kontrolės kils kaltinime nurodyti padariniai – valstybei ir juridiniam asmeniui bus padaryta didelė žala. Kartu buvo konstatuota, kad toks pažeidimas galėtų užtraukti tarnybinę atsakomybę.
24. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, laikydamiesi BPK nuostatų, pagal nustatytas faktines aplinkybes motyvuotai ir pagrįstai nusprendė, jog S. M. ir A. B. nepadarė jiems kaltinimuose inkriminuotų veikų. Dėl to kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo
25. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Bylą nagrinėjant kasacine žodinio proceso tvarka, išteisintųjų S. M. ir A. B. gynėjai advokatai V. Kucevičius ir A. Andriukaitis pateikė prašymus atlyginti išteisintųjų turėtas advokatų teisinės pagalbos išlaidas kasacinės instancijos teisme. Advokatai taip pat pateikė tokius prašymus pagrindžiančius dokumentus, iš kurių turinio matyti, kad advokato V. Kucevičiaus paslaugų išlaidos dėl A. B. gynybos kasacinės instancijos teisme sudarė 1200 Eur, o advokato A. Andriukaičio paslaugų išlaidos dėl S. M. gynybos kasacinės instancijos teisme sudarė 2555,12 Eur.
27. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvių prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019, 2K-47-648/2024, 2K-65-719-2024 ir kt.).
28. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro kasacinio skundo apimtį ir jo išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad tie patys gynėjai dalyvavo šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl bylos aplinkybės jiems buvo gerai žinomos, į gynėjų patirtas darbo laiko sąnaudas, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme, sprendžia, kad prašomos atlyginti 2555,12 Eur ir 1200 Eur atstovavimo išlaidų sumos konkrečiu nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelės, todėl mažina jas iki protingo ir pagrįsto 1788,59 Eur ir 800 Eur išlaidų dydžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Priteisti A. B. 800 Eur (aštuonis šimtus Eur), o S. M. – 1788,59 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 59 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
