Dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarčių sąlygų aiškinimą, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, delspinigių už laiku nesumokėtą skolą priteisimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-63-381/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02365-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės,,Handelshus“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Pontem“) kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ dėl baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo sutarčių sąlygų aiškinimą, netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, delspinigių už laiku nesumokėtą skolą priteisimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė VšĮ Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 106 764,29 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus, įsigijimo bei tiekimo į ieškovės partnerių sandėlius (toliau – Sutartis). 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalijimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – Institutas), 2018 m. spalio 15 d. atlikęs tyrimą, nustatė, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų, ir padarė išvadą, jog atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso dėl maisto produktų tiekimo labiausiai skurstantiems asmenims sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų. VMVT, atsižvelgdama į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-475, kurio pagrindu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai. Nepriklausoma maisto produktų tyrimų laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. atliko atsakovės pateiktų vištienos konservų tyrimus ir nustatė, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matomos augalinių skaidulų dalelės.

4. Ieškovė 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio baudą (75 138,39 Eur) nuo visos preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (1 502 767,73 Eur su PVM) (Sutarties 7.5, 7.5.1 papunkčiai) bei atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovės pristatytų Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų. Be to, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko Sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų – buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti už pristatytus vištienos konservus. Ieškovės partneriai dėl pristatytų netinkamų vištienos konservų patyrė 31 601,70 Eur finansinius praradimus: 15 800,85 Eur nebuvo išmokėti partneriams projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti, 15 800,85 Eur nebuvo skirti partnerių papildomų priemonių įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti.

5. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, 10 364,80 Eur delspinigių, 269,83 Eur išlaidų už antstolio paslaugas ir tyrimų atlikimą, 8,47 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 40 Eur išlaidų? kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

6. Atsakovė nurodė, jog ji Sutarties pagrindu išrašė ieškovei 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, tačiau ieškovė prievolės apmokėti sąskaitą iki 2018 m. lapkričio 18 d. neįvykdė, todėl liko skolinga 316 017,03 Eur už vištienos konservus. Vadovaujantis Sutarties 7.10 papunkčiu, ieškovei buvo apskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai (8 784,80 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo realias galimybes ir privalėjo savo pretenzijas dėl vištienos konservų kokybės pateikti atsakovei maisto produktų kokybės kontrolės etape (Sutarties 6.1–6.3, 13.6 papunkčiai) arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10 papunktis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Agentūra ir UAB „Pontem“ sudarė Sutartį, pagal kurią nustatomos Agentūros perkamo maisto produkto, skirto labiausiai skurstantiems asmenims, tiekimo sąlygos ir tvarka. Techninėje specifikacijoje nurodyti produktų kokybės reikalavimai.

9. VMVT 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo, kuriame nurodė, jog vištienos konservai neatitinka techninės specifikacijos maisto produktų kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimuose vištienos konservų žaliavai keliamų kokybės reikalavimų. Ieškovė teikė atsakovei 2018 m. spalio 25 d. raštą Nr. SB-2018-01122, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalijimo metu VMVT atliko kai kurių dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus (Sutarties 6.5 punktas). VMVT pažymėjo, kad tiekėjos pristatyti vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y. neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, nustatančių, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos. VMVT uždraudė minėto produkto tiekimą rinkai.

10. 2018 m. spalio 23 d. Agentūra kreipėsi į Maisto produktų tyrimo laboratoriją, prašydama papildomai ištirti tiekėjos pristatytus maisto konservus. Pateiktame tyrimo protokole nurodyta, jog vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa, tiriamuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matyti augalinių skaidulų detalės. Ieškovė pažymėjo, jog dėl pristatytų vištienos konservų, kurie neatitinka Sutarties 1 priede įtvirtintų reikalavimų, atsakovė privalo sumokėti 75 138,39 Eur baudą. Be to, Agentūra prašė tiekėjos iš Agentūros partnerių sandėlių surinkti likusius neišdalytus vištienos konservų vienetus. Jei tiekėja to nepadarys, likusių neišdalytų vištienos konservų vienetų išvežimo ir (ar) sunaikinimo išlaidos taip pat bus įskaitomos į prašomos atlyginti žalos dydį. Atsakovė 2018 m. spalio 31 d. pateikė atsisakymą mokėti 75 138,39 Eur netesybas.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1247-426/2019 atmetė UAB „Handelshus“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti VMVT 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priimė naują sprendimą – UAB „Handelshus“ skundą tenkino ir panaikino VMVT 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“.

12. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių kyla ginčas, ar atsakovė pateikė tinkamą produktą – vištienos konservus pagal Sutarties sąlygas, o šalių pareikšti reikalavimai yra siejami būtent su nurodytų (ne)tinkamo produkto pasekmių nustatymu. Nagrinėjamu atveju techninės specifikacijos 9 dalyje buvo nustatyti reikalavimai vištienos konservams, tarp jų kokybės reikalavimai – sudedamosios dalys: vištiena (vištienos mėsos kiekis sudaro ne mažiau kaip 70 procentų visos produkto sudėties), druska, gali būti vanduo, turi būti prieskoniai, prieskoniniai žalumynai ir leistini maisto priedai. Reikalavimai žaliavai: vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta. Negali būti daržovių bei kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Galutiniame produkte kiaulienos (turėtų būti vištienos) mėsos kiekis privalo sudaryti ne mažiau kaip 70 procentų visos produkto sudėties. Reikalavimai jusliniams rodikliams: išvaizda – gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys, išimant iš indelio; tekstūra – standi, aiškiai matomos mėsos skaidulos; spalva, skonis ir kvapas – būdingas troškintai vištienai, be pašalinio skonio ir kvapo. Riebalai negali būti gelsvi, pasenę, negali būti pasenusių taukų kvapo. Nustatyti reikalavimai fizikiniams ir cheminiams rodikliams, tarp jų sojos ar kitų augalinių baltymų kiekis – ne daugiau kaip procentai 2.

13. Teismas, pasisakydamas dėl įrodymų, siejamų su vištienos konservų kokybe, pažymėjo, kad, pirma, tam, kad būtų galima nustatyti, ar produktas atitinka Sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus, būtina turėti specialių žinių (šią aplinkybę 2021 m. vasario 4 d. teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovės atstovas teismui svarstant klausimą dėl ekspertizės skyrimo); antra, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu yra patvirtinta „Juslinė analizė. Vertintojų ir ekspertų atrinkimo, mokymo ir tikrinimo metodika“ (toliau – Metodika). Joje pateikiamos juslinės analizės vertintojų ir ekspertų atrinkimo, mokymo ir jų kvalifikacijos tikrinimo bendrosios procedūros. Metodikoje aprašoma maisto produktų juslinės analizės testai, skirti vertintojams ir ekspertams atrinkti bei mokyti, taip pat sąlygos, reikalingos tinkamai juslinei analizei atlikti. Metodika neapima kvapų aptikimo ir identifikavimo testų, kurie pateikiami atskiroje metodikoje („Juslinė analizė. Kvapų nustatymo ir įvertinimo metodika“), išskyrus anosmijos bei juslinių savybių pirmumo nustatymo testus, paprastai skiriamus vertintojų grupei, galinčiai atstovauti tam tikrai gyventojų grupei (1 punktas). Metodikoje vartojamos sąvokos: atrinktasis vertintojas – vertintojas, pasirinktas dėl jo sugebėjimo atlikti juslinį vertinimą; ekspertas – asmuo, kuris dėl savo žinių ar praktinių įgūdžių yra kompetentingas patarti tose srityse, kurias jis konsultuoja; kvapas – organoleptinė savybė, pajuntama uostant nosimi tam tikras lakias medžiagas; konsistencija – nuo produkto tekstūros priklausančios reologinės savybės, nustatomos dirginant mechaninius ir lytėjimo receptorius, ypač esančius burnos srityje; tekstūra – visos produkto mechaninės, geometrinės ir paviršiaus savybės, pajuntamos mechaniniais, lytėjimo ir, jeigu įmanoma, regėjimo ir klausos receptoriais; trečia, esant nurodytoms aplinkybėms nebuvo pagrindo remtis būtent antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

14. Teismas nusprendė, jog ieškovės teikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pateiktas produktas yra smulkinta mėsos masė, o pagal techninės specifikacijos reikalavimus negali būti „kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos“. Todėl, teismo vertinimu, pristatytas produktas neatitiko Sutarties sąlygų. Teismas šią išvadą padarė įvertinęs visumą aplinkybių. Pirma, aplinkybė dėl smulkintos mėsos buvo nurodyta tiek Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime, tiek UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokole. Iš Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešimo buvo matyti, kad jis yra susietas su konkretaus viešojo pirkimo konkurso sąlygų reikalavimu. Atsakovės teikti įrodymai nepaneigė išvados, kad vištienos konservai yra pagaminti ne iš smulkintos mėsos. Gamintojo „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. raštas, kuriame nurodyta, jog mėsos konservus „Vištienos konservai 240 g.“ sudaro vištienos nuopjovos (mėsos gabalėlių mišinys), nepaneigė nepriklausomų subjektų pateiktų išvadų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pagal laiką Kauno technologijos universiteto atliktas tyrimas yra vėliausias, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis paneigia prieš tai dviejuose tyrimuose nustatytą aplinkybę, jog vištiena yra iš smulkintos mėsos masės. Teismas pažymėjo, jog jis sprendė klausimą dėl ekspertizės skyrimo byloje (atsakovė prašė tokio prašymo netenkinti), tačiau teismo nutartimi prašymas buvo netenkintas nepavykus nustatyti subjektų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę, be to, nuo tada, kai atsakovė perdavė konservus ieškovei, praėjęs gana daug laiko.

15. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo, nurodė, jog Sutarties nuostatos įtvirtino, kad jei tiekėja pristato Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytų reikalavimų neatitinkančius maisto produktus, ji privalo sumokėti baudą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę (Sutarties 7.3 punktas). Jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tokiu atveju tiekėja privalo sumokėti Agentūrai 5 procentų Eur dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (su PVM). Esant situacijai, kai institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai rodo, kad tas pats maisto produktas kito dalijimo metu neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, antrą kartą, toks Sutarties nuostatų pažeidimas yra laikomas esminiu ir Agentūra pasinaudoja Sutarties įvykdymo užtikrinimu bei nutraukia Sutartį arba, kai Sutartis yra sudaroma su ta pačia tiekėja dėl kelių pirkimo dalių, atsisako tos / tų pirkimo dalies / dalių maisto produkto, produktų tiekimo, dėl kurios / kurių tiekėja netinkamai vykdo savo įsipareigojimus (Sutarties 7.5.1 punktas). Bylos medžiaga patvirtino, kad vištienos konservai neatitiko kokybės reikalavimų, kad išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, ir dėl šios aplinkybės tarp šalių nekilo ginčo. Buvo preliminariai ketinama įsigyti vištienos konservų už 1 502 767,73 Eur sumą. Pagal Sutarties sąlygas nebuvo pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė produktų kokybę galėjo nustatyti ir reikšti pretenzijas tik maisto produktų kokybės kontrolės etape (Sutarties 6.1–6.3, 13.6 punktai) arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10 punktas), nes Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad Agentūros ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė, galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su Sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus Sutarties galiojimui. Nustačius visas Sutarties sąlygas priteisti baudą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą buvo tenkintas.

16. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 31 601,70 Eur nuostolių atlyginimo, nurodo, kad šią sumą sudaro 15 800,85 Eur, kuri nebuvo išmokėta partneriams projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti; 15 800,85 Eur, kurie nebuvo skirti partnerių papildomų priemonių įgyvendinimo išlaidoms kompensuoti. Sutarties nuostatos įtvirtino, kad tiekėja įsipareigoja atlyginti Agentūros ar trečiosios šalies patirtą žalą, atsiradusią dėl netinkamų maisto produktų ar tiekėjai nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Sutarties 7.12 punktas).

17. Teismas nurodė, jog, pirma, jis jau tenkino ieškovės reikalavimą priteisti netesybas dėl netinkamų produktų pagal Sutarties sąlygas pristatymo; antra, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, anot ieškovės atstovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetų konservų dėžučių buvo išdalyta, o yra likę neišdalyta 44 193 vienetai konservų dėžučių; trečia, konservai yra tinkami žmonių mitybai, tačiau neatitiko konkurso (Sutarties) sąlygų; ketvirta, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais, be to, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73, 6.258 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas nuostolių ir netesybų santykis, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad netesybų įskaitymo esmė yra ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); ex officio (savo iniciatyva) sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>). Jeigu netesybos nepadengia nuostolių, kreditoriui išlieka teisė iš skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovei jau priteisus sutartines netesybas nebuvo pagrindo priteisti taip pat ir 31 601,70 Eur nuostolių atlyginimo.

18. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodė, jog CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių sutartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo buvo laikytas pagrįstu.

19. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur skolą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, nustatė, jog šiuo atveju, anot ieškovės, atsakovė iš viso pristatė 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetų konservų dėžučių buvo išdalyta, o yra likę neišdalyta 44 193 vienetai konservų dėžučių. Bylos medžiaga patvirtino, kad vienos dėžutės svoris yra 240 g, ieškovė yra išrašiusi sąskaitą atsakovei už 136,26792 t vištienos konservų, o tai atitinka 567 783 vienetus vištienos konservų po 240 g (567 783 * 0,240). Bylos medžiaga patvirtino, kad patys vištienos konservai yra tinkami naudoti, tačiau jie neatitinka pirkimo sąlygų (Sutarties) reikalavimų, nes yra iš smulkintos vištienos mėsos. Išdalytų konservų dalies ieškovė neturi objektyvių galimybių grąžinti tiekėjai (atsakovei), taip pat ieškovė nereiškė atsakovei reikalavimo tiekėjos sąskaita pakeisti maisto produktus tinkamais, t. y. ištaisyti trūkumus (Sutarties 2.13 punktas). Ieškovė likusią neišdalytą konservų dalį prašė atsakovę atsiimti, tačiau atsakovė to nesutiko padaryti. Atsakovei už netinkamą pristatytą produktą taikyta civilinė atsakomybė – bauda, kuri siekia 75 138,39 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nusprendė, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už gautą ir jau išdalytą vištienos konservų kiekį. Atsakovė ieškovei išrašė 316 017,03 Eur dydžio sumos sąskaitą. Tokia suma yra išrašyta už 567 783 vienetus vištienos konservų dėžučių, jau yra išdalyta 523 590 vienetų vištienos konservų dėžučių, todėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur ((316 017,03 Eur/567 783) *523 590) skolą.

20. Teismas atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigių netenkino. Teismas pažymėjo, jog Sutarties 7.10 punkte įtvirtinta, kad jeigu Agentūra be pateisinamų priežasčių vėluoja sumokėti tiekėjai, tiekėjai pareikalavus, už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo su tiekėja dieną Agentūra įsipareigoja mokėti 0,02 procento delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio. Atsakovė reiškė ieškovei papildomus reikalavimus dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo, o ieškovė teikė atsakovei atsisakymus apmokėti sąskaitą, grįsdama tai netinkamos kokybės produkto pristatymu. Teismas nustatė, jog atsakovės pateikti vištienos konservai neatitiko Sutarties nustatytų sąlygų, tačiau didžioji dalis vištienos konservų jau buvo išdalyta asmenims pagal vykdomą programą (anot ieškovės atstovės, iš 567 783 išdalyta 523 590 vienetų). Vištienos konservai atitiko kaip maisto produktui keliamus reikalavimus ir galėjo būti naudojami iš esmės ir dėl šios aplinkybės tarp šalių nekilo ginčo. Teismas pažymėjo, jog CK 6.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Teismui konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę pristatyti konservus pagal Sutarties sąlygas, tačiau ieškovei jau didžiąją dalį tų konservų išdalijus bei nesant objektyvios galimybės jų grąžinti, taip pat teismui iš atsakovės priteisus baudą už netinkamų produktų pristatymą ieškovei, tačiau, teismui konstatavus pareigą apmokėti už pristatytus ir išdalytus vištienos konservus, nebuvo pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ne kartą reikalavo pasiimti neišdalytų konservų dalį. Teismo vertinimu, priešingas sprendimas, esant nustatytai aplinkybei, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko Sutarties reikalavimų, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis).

21. Atsakovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų buvo tenkintas, priteisiant 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, jog tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2010">3K-3-505/2010</a>).

22. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą priteisti iš ieškovės 40 Eur sumą pagal MAPKSVPĮ, nurodė, jog šio įstatymo 7 straipsnis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (1 dalis); be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (2 dalis). Teismui netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių dėl termino praleidimo priteisimo, nebuvo pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur sumą, kuri pagal įstatymo sąlygas priteistina tik tuo atveju, kai kreditorius įgyja teisę į sutartyje nustatytas palūkanas.

23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

24. Kolegija priėmė atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus – 2021 m. kovo 3 d. dr. R. N. ekspertinį tyrimą apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį specifikacijai Nr. 21-01 (su priedais).

25. Kolegija, vertindama argumentus, jog vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygas, pažymėjo, jog bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje.

26. Kolegija nesutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl vištienos konservų atitikties Sutarties sąlygoms. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokius savo teiginius (prielaidas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti atsakovė. Kolegijos vertinimu, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2021 m. kovo 3 d. dr. R. N. ekspertinis tyrimas apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį specifikacijai Nr. 21-01 nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vištienos konservų neatitikties Sutarties sąlygoms. Ši ekspertinio tyrimo išvada buvo parengta vertinant pirmiausia atsakovės nuožiūra pateiktus šalių procesinius dokumentus, taip pat pateiktus jau byloje esančius kitų institucijų atliktų tyrimų dokumentus. Tyrimo turinyje nebuvo nurodoma duomenų, ar ekspertas dr. R. N. galėjo (turėjo teisę) atlikti vištienos konservų juslinį tyrimą ir kur, kokiomis sąlygomis jį atliko (asmeninis vertinimas atliktas aprašant atsakovės pateiktą vieną vištienos konservų indelį bei pateikiant 1–8 nuotraukas, kuriose matyti išimta vientisa, perpjauta ar atskirai smulkinta produkto masė). Kolegija nusprendė, jog byloje kitų duomenų, kurie visiškai ar bent iš dalies pagrįstų atsakovės teiginius, nėra pateikta. Todėl kolegija, įvertinusi dr. R. N. 2021 m. kovo 3 d. atlikto ekspertinio tyrimo išvados turinį, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokole nustatytas aplinkybes. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį ir vienas kito papildymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas, aiškus, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas.

27. Kolegija, vertindama ieškovės reikalavimą dėl baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, remdamasi Sutarties 7.3 punktu, 7.5.1 papunkčiu, nusprendė, kad, atsakovei tinkamai neįvykdžius Sutarties (nepristačius Sutarties sąlygų atitinkančių vištienos konservų), ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas (nuostolius), o atsakovei atsirado pareiga sumokėti netesybas (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir nepristatė ieškovei Sutarties sąlygų atitinkančių vištienos konservų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovė patyrė nuostolius dėl galimybės išdalyti kokybiškus vištienos konservus labiausiai skurstantiems asmenims, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

28. Kolegija nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti netesybų, be to, jos yra neprotingos. Šalys Sutartyje susitarė, kad pristačiusi netinkamos kokybės maisto produktus atsakovė turės mokėti ieškovei 5 proc. dydžio baudą nuo visos preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto vertės (su PVM). Atsakovei neįvykdžius pareigos pristatyti tinkamos kokybės vištienos konservus, ieškovei netesybų, kurios buvo nustatytos Sutartyje, įrodinėti nereikia. Kriterijus, pagal kuriuos netesybos gali būti pripažįstamos neprotingai didelėmis, nustato teismas, todėl būtent teismas kiekvienu atveju įvertina, kokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Kolegija, atsižvelgdama į nustatytą Sutarties pažeidimą, Sutarties objekto svarbą visuomenei, Sutarties sąlygas, nusprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistas netesybas.

29. Kolegija, vertindama argumentus dėl mokėtinų sumų, nurodė, jog pagal Sutarties 4.1 papunktį Agentūra įsipareigoja sumokėti už laiku bei tinkamai pristatytą ir Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį maisto produktų kiekį ir jų sandėliavimą iki pristatymo į partnerių sandėlius bei maisto produktų transportavimą į partnerių sandėlius. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad ieškovė nemokės atsakovei už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties priede 1 (Sutarties 4.4 papunktis). Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovės partnerių sandėliuose yra likę neišdalyti 44 193 vienetai vištienos konservų, kad 523 590 vienetų vištienos konservų buvo išdalyti labiausiai skurstantiems asmenims. Kolegijos vertinimu, ieškovei neatsirastų pareiga sumokėti atsakovei už pateiktus vištienos konservus (CK 6.333 straipsnio 1 punktas), tačiau, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali grąžinti atsakovei visų pateiktų vištienos konservų (567 783 vienetų), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsirado pareiga atsiskaityti už dalį perduotų vištienos konservų, kurie buvo tinkami vartoti, tačiau neatitiko Sutarties sąlygų. Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovei neatsirado teisė reikalauti priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigių, nes jie buvo apskaičiuoti atsakovei įrodinėjant, kad vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygų reikalavimus.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur pagal MAPKSVPĮ. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 papunktį kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti kreditoriui. Kolegijos vertinimu, nustatęs, kad ieškovė su atsakove už vištienos konservus neatsiskaitė dėl atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 40 Eur išlaidų suma atsakovei negali būti priteista.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

31. Ieškovė kasaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad Agentūra turi prievolę su tiekėja atsiskaityti už dalį vištienos konservų. Teismai šią išvadą padarė nesivadovaudami Sutarties nuostatomis. Sutarties 4.1, 4.4 punktai patvirtina, kad Agentūra turi prievolę su tiekėja atsiskaityti tik už tokius maisto produktus, kurie atitinka Sutarties reikalavimus. Nagrinėjamu atveju neegzistavo sąlygos apmokėti tiekėjos pateiktą sąskaitą, nes ši buvo pateikta už vištienos konservus, kurie neatitiko Sutarties reikalavimų. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis Agentūros prievolę atsiskaityti su tiekėja tik už Sutarties reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

31.2. Teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.333 straipsnio nuostatomis. Byloje konstatuota, jog vištienos konservai neatitiko Sutarties reikalavimų dar iki daiktų perdavimo Agentūros partneriams. Tačiau teismai padarė išvadas, kad Agentūra turi prievolę atsiskaityti už vištienos konservus, kurie neatitiko Sutarties reikalavimų dar iki jų perdavimo Agentūros partneriams, ir Agentūra turi sumokėti tokio dydžio sumą už vištienos konservų vienetą, kokią ji būtų turėjusi mokėti tuo atveju, jei tiekėja (kaip pardavėja) būtų užtikrinusi tinkamą vištienos konservų kokybę. Tokios teismo išvados ne tik pažeidžia nurodytą CK normą, bet ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų principų.

31.3. Teismai, padarydami išvadą, kad Agentūra turi prievolę atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, ir tokiu būdu pakeisdami šalių sudarytos Sutarties sąlygas, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, viešųjų pirkimų principus, sutarčių keitimo ribojimus. VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jei tai būtų esminis jos pakeitimas. Savo esme teismo padarytos išvados reiškia Sutarties esminių sąlygų pakeitimą: tiekėjai leista pristatyti Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, tuo tarpu Agentūrai nustatyta prievolė atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus. Pakeitimais nustatytos Sutarties sąlygos, kurias įtraukus į pradinį pirkimą būtų buvę galima priimti kitų kandidatų, nedalyvavusių pirkime, paraiškas, pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų arba pirkimo laimėtoja būtų buvę galima pripažinti kitą tiekėją. Teismo padarytomis išvadomis ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasireiškė tiekėjos naudai. Taigi teismų padarytos išvados pažeidžia ir VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties keitimo sąlygas ir reikalavimus.

31.4. Sutartyje šalys buvo susitarusios dėl daugelio tarpusavio įsipareigojimų, be kita ko, atsiskaitymas pagal Sutartį buvo galimas tik už Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus. Jei Sutartyje būtų įtvirtinta sąlyga, atitinkanti teismo padarytas išvadas (Agentūros prievolė atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus), Sutartyje būtų įtvirtintos ir kitos nuostatos, užtikrinančios šalių interesų pusiausvyrą: kainos korekcija, kitokio dydžio ar papildomos sankcijos tiekėjai. Teismas išvadas dėl Agentūros prievolės atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus padarė neišanalizavęs Sutarties šalių valios ir tikrųjų ketinimų ir taip neužtikrindamas šalių interesų pusiausvyros.

31.5. Nė viena iš ginčo šalių nekėlė klausimo dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių Agentūros pareigą atsiskaityti tik už Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus, aiškinimo, nenurodė, kad Sutarties 4.1, 4.4, 7.1 punktai neatitinka šalių valios ir tikrųjų šalių ketinimų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kelti šalių sudarytos Sutarties nuostatų aiškinimo klausimo, nes tokio reikalavimo nereiškė nė viena iš šalių, minėtos nuostatos atitiko šalių valią ir tikruosius ketinimus. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas negalėjo palikti galioti tokių teismo padarytų išvadų. Taigi teismo atlikta šalių teisinių santykių kvalifikavimo apimtis ir išvados neatitinka šalių procesiniuose dokumentuose apibrėžtų šios bylos nagrinėjimo ribų. Todėl teismo nutartis, kuria Agentūra įpareigota atsiskaityti su tiekėja už pristatytus Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, nėra pagrįsta.

31.6. Tuo atveju, jei tiekėjai kiltų klausimų dėl Sutarties 4.1, 4.4, 7.1 punktų nuostatų turinio aiškinimo, ji kaip patyrusi verslininkė turėjo galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų ir turėjo teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Byloje nenustatyta, kad Sutarties sudarymo metu tiekėja būtų kėlusi nurodytų Sutarties nuostatų turinio aiškinimo klausimus, tokių klausimų nė viena iš šalių nekėlė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi nėra pagrindo teigti, jog Agentūra turi prievolę su tiekėja atsiskaityti už pristatytus Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus.

31.7. Teismas, darydamas išvadą, kad Agentūra turi prievolę atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, pažeidė Agentūros interesus. Tiekėja į Agentūros partnerių sandėlius pristatė tik vienos partijos vištienos konservus (partijos Nr. 006). Šią aplinkybę pagrindžia maisto produktų perdavimo–priėmimo aktai. Atsižvelgiant į tai, kad visi vienos partijos maisto produktai yra vienodomis sąlygomis pagaminti, neatitinkančiais Sutarties reikalavimų laikomi visi vienos partijos vištienos konservai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, konstatavęs, kad tiekėjos pristatyti vištienos konservai neatitinka Sutarties reikalavimų, padarė nepagrįstą išvadą, jog Agentūra turi atsiskaityti už dalį (išdalytų) vištienos konservų, nors šie neatitinka Sutarties reikalavimų. Teismui konstatavus, kad tiekėja pažeidė Sutartį, nes pristatė Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus mokėti tokią kainą, kuri turėtų būti mokama tuo atveju, jei vištienos konservai atitiktų Sutarties reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, tiekėjai pristačius Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, negalima teigti, kad Agentūra įsigijo tokį produktą, koks nurodytas Sutartyje. Atsižvelgiant į tai, teismo įpareigojimas Agentūrai atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus neatitinka projekto išlaidų tinkamumo reikalavimų, kad tokias išlaidas būtų galima finansuoti fondo lėšomis. Taigi dėl tiekėjos padaryto Sutarties pažeidimo Agentūra nepagrįstai patiria papildomą finansinę naštą.

31.8. Nėra tenkinamos visos sąlygos, kad būtų galima reikalauti iš Agentūros priteisti procesines palūkanas. Agentūra nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino, nes šiuo atveju nėra pagrindo Agentūrai atsiskaityti su tiekėja už pristatytus Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus. Nagrinėjamu atveju teismai neturėjo pagrindo priteisti tiekėjai prašytų palūkanų, nes pati tiekėja tinkamai neįvykdė komercinėje sutartyje jai tenkančios pareigos – pristatyti Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus.

32. Atsakovė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovės kasacinį skundą ir priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Ieškovė pagal Sutartį iš atsakovės užsakė prekių, t. y. vištienos konservų po 240 g, pagal ieškovės sudarytą maisto produktų teikimo grafiką, kad šios prekės būtų pateiktos suvartoti labiausiai skurstantiems Lietuvos asmenims per ieškovės partnerius (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovė visus vištienos konservus pristatė ir perdavė ieškovei, o ieškovė visus konservus priėmė, taigi įgijo nuosavybės teisę į atsakovės jai pristatytas prekes. Tą patvirtina pateikti maisto produktų perdavimo–priėmimo aktai, važtaraščiai. Ieškovė pripažino faktinę aplinkybę, kad iš atsakovės gavo ir priėmė užsakytus vištienos konservus, kad juos išdalijo labiausiai skurstantiems asmenims, o šie konservus suvartojo. Taigi ieškovė atsisakė įvykdyti prievolę atsiskaityti už prekes, nors prekes priėmė, jų negrąžino, išdalijo jas suvartoti labiausiai skurstantiems asmenims Lietuvoje, šie atsakovės produktus suvartojo. Taigi atsakovė įvykdė Sutartį – įgyvendino Sutarties pagrindinį tikslą.

32.2. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punkto sąlygomis, vištienos konservai dėžutėse nuo jų perdavimo ieškovei momento tapo ieškovės asmenine nuosavybe. Asmeninė nuosavybė yra neliečiama (CK 4.37 straipsnis), todėl atsakovė neturėjo teisės, galimybių atsiimti prekes iš ieškovės. Atsakovė objektyviai neturėjo pareigos pasiimti, susirinkti vištienos konservų. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad nuosavybės teise įgijo vištienos konservus iš atsakovės, kad vištienos konservai yra saugūs vartoti, nėra kenksmingi žmonių sveikatai, kad vištienos konservų, gautų iš atsakovės, atsakovei negrąžino. Taigi ieškovė savo veiksmais leido atsakovei suprasti, kad jos pateiktų prekių kokybė ją tenkina, be to, pati ieškovė iš atsakovės gautus vištienos konservus išdalijo labiausiai skurstantiems Lietuvos asmenims. Minėti ieškovės veiksmai įrodo, kad ieškovė privalėjo atsiskaityti su atsakove ne iš dalies, o visiškai pagal atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. 0984173. Priešingas aiškinimas prieštarautų bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai, imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

32.3. Sutarties 4.1, 4.4 punktų pažodinis aiškinimas ieškovės skunde išdėstytais pagrindais lemtų absurdišką rezultatą. Ieškovė siekia išvengti atsiskaitymo už maisto produktus, kurie tinkami naudoti, yra saugūs vartoti, kurie atitiko savo paskirtį ir buvo suvartoti. Be to, ieškovė vienašališkai nenutraukė su atsakove sudarytos Sutarties. Šie veiksmai patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo iš Sutarties kylančia teise gauti savo nuosavybėn vištienos konservus, tačiau Sutarties pagrindu kylančios prievolės tinkamai atsiskaityti su atsakove siekia išvengti. Be to, ieškovė nepatyrė realios žalos dėl atsakovės pateiktų vištienos konservų. Priešingai, atsakovės pateikti vištienos konservai pasiekė asmenis, kuriems jie buvo skirti.

32.4. Ieškovės atsisakymas sumokėti ieškovei kainą pagal pateiktą sąskaitą Nr. 0984173 ir reikalavimas baudos iš atsakovės yra piktnaudžiavimo civilinėmis teisėmis ir pareigų nevykdymo pavyzdys, nesuderinamas su CK 1.137 straipsnio 2–4 dalių nuostatomis.

32.5. Ieškovės kasacinio skundo motyvai dėl VPĮ 89 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtinta šalių teisė kreiptis dėl sutarties keitimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kuria šalys gali pasinaudoti. Teismai nesprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo kurios nors šalies prašymu, todėl pateikti argumentai nėra susiję su ginčo esme.

32.6. Šiuo atveju contra proferentem taisyklė turi būti taikoma ieškovei. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAtOTE2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360-916/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360-916/2020">3K-3-360-916/2020</a>). Nagrinėtinu atveju ieškovė organizavo viešąjį pirkimą, parengė Sutartį ir visas Sutarties sąlygas, pateikė Sutartį pasirašyti atsakovei. Atsakovė yra silpnesnioji sandorio šalis, todėl visos neaiškios, dviprasmiškos Sutarties sąlygos yra aiškinamos jas pasiūliusios bei parengusios šalies nenaudai, t. y. ieškovės nenaudai. Todėl aplinkybė, kad ieškovė į savo rengtą Sutartį neįrašė aiškių sąlygų dėl privalomo atsiskaitymo už prekes, kurias ieškovė įgyja nuosavybės teise iš atsakovės, kurių atsakovei negrąžina, o išdalija suvartoti, nesudaro pagrindo daryti išvadas, kad pagal Sutarties 4.1, 4.4 punktų sąlygas ieškovei iš viso negali kilti prievolė sumokėti kainą už gautas prekes.

32.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan. (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63/2015">3K-3-63/2015</a>). Teismai turėjo teisę ex officio spręsti dėl ieškovės kaip perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo, pasisakyti dėl jų padarinių ir pan. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad vištienos konservuose esantis vištienos mėsos kiekis sudarė daugiau kaip 70 proc. visos produkto masės (78,80 proc.). Taigi atsakovė pateikė ieškovei net 8,8 proc. geresnės kokybės vištienos produktą, nei buvo įsipareigojusi pateikti pagal Sutartį.

32.8. Ieškovė kasaciniu skundu kritikuoja teismų procesinius sprendimus dėl įpareigojimo atsiskaityti su atsakove. Tačiau ieškovė nenurodo, kodėl leido ir sutiko išdalyti vištienos konservus labiausiai skurstantiems asmenims, kad šie juos suvartotų, kodėl per viešąsias informavimo priemones neskelbė pranešimų apie tai, kad asmenys nevartotų atsakovės konservų, o juos grąžintų atgal į dalijimo vietas. Taigi ieškovės veiksmai, laikantis pozicijos, kad atsakovės pateikta produkcija neatitinka kokybės reikalavimų ir (ar) Sutarties sąlygų, produkciją išdalijant bei pateikiant ją suvartoti vartotojams bei konservų neatsiimant, yra nesuderinami su bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus) elgesiu.

32.9. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pateikti vištienos konservai atitiko Sutarties reikalavimus ir sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, nepasisakė dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, todėl nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo priteisti visą skolą pagal sąskaitą Nr. 0984173. Nė vienas iš ieškovės į bylą teiktų įrodymų neįrodė, kad atsakovės pateikti vištienos konservai dėžutėse buvo pagaminti pažeidžiant mėsos konservų? gamybos technologiją ir (ar) buvo pagaminti iš smulkintos mėsos masės. Vištienos konservų gamintojo „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. raštas patvirtina, kad vištienos konservų sudėtis nėra iš smulkintos vientisos mėsos masės, o yra iš vištienos mėsos nuopjovų, t. y. mėsos gabalėlių mišinio. Šiuo atveju byloje nebuvo atlikta ekspertizė, kurią būtų atlikęs ekspertas, įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Taigi nei atsakovės, nei ieškovės pirmosios instancijos teisme metu teikti įrodymai nelaikytini eksperto išvadomis. Ekspertinį tyrimą Nr. 21-01 atliko dr. R. N., t. y. asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir patirtį. Dr. R. N. ekspertinis tyrimas Nr. 21-01 paneigė visas ieškovės iškeltas abejones dėl vištienos konservų kokybės ir atitikties Sutarties sąlygoms, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai juo nesivadovavo.

32.10. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl jos interesų pažeidimo. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jos finansiniai įsipareigojimai, santykiai su fondu, su kitais juridiniais asmenimis, kiti ieškovės sutartiniai įsipareigojimai bei įstatymo pagrindu kylančios prievolės negali būti šios bylos nagrinėjimo objektas. Be to, įpareigojimas atsiskaityti su atsakove negalėjo būti siurprizinė sąlyga. Ieškovė, sudarydama Sutartį, suvokė, kad pagal užsakomą konservų kiekį iš atsakovės ieškovei kils prievolė sumokėti atsakovei ne mažiau kaip 316 017,03 Eur sumą, todėl ieškovė turėjo tinkamai pasirūpinti savo finansiniais įsipareigojimais.

32.11. Ieškovės pozicija motyvuojant, kad atsakovė visiškai neįvykdė Sutarties sąlygų dėl ginčo vištienos konservams keliamų kokybės reikalavimų, kai pati ieškovė patikrino ir įvertino atsakovės pateiktus maisto produkto pavyzdžius, per protingą terminą nepareiškė atsakovei pastabų ar pretenzijų, kai leido atsakovei užsakyti ginčo vištienos konservus gaminti ir pateikti, vištienos konservus iš atsakovės priėmė asmeninėn nuosavybėn, juos išdalijo suvartoti, laikytina akivaizdžiu ieškovės piktnaudžiavimu esama padėtimi, Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimu.

32.12. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad buvo netinkamai taikytos ir aiškintos MAPKSVPĮ 3 straipsnio nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2010">3K-3-505/2010</a>). Taigi palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimu, bet ir įstatyme. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą. Ieškovė gera valia nevykdė ir atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė ir buvo priversta kreiptis į teismą dėl 316 017,03 Eur skolos priteisimo iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, 8 proc. dydžio metines palūkanos (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis) iš ieškovės buvo priteistos pagrįstai.

33. Atsakovė kasaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, priteisiant iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iš ieškovės 24 596,97 Eur skolos, 10 364,80 Eur dydžio delspinigių bei 40 Eur išlaidu? kompensavimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei likusią nepriteistą 24 596,97 Eur dydžio sumą, 10 364,80 Eur dydžio delspinigius, 40 Eur išlaidu? kompensavimo; priteisti visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Teismai netinkamai aiškino Sutarties 2.10, 2.13 sąlygų turinį, ieškovės pareigų ir teisių pagal šias sąlygas apimtį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai taikė CK 6.4, 6.193, 6.189, 6.158 straipsnius, CK 6.38 straipsnio 1 dalį, be to, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo bei nukrypo nuo UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų, įtvirtintų 4.1, 4.4, 4.5 straipsniuose. Teismai nustatė visai kitą Sutarties 2.10 ir 2.13 sąlygų turinį, nei nurodyta Sutarties tekste. Tai lėmė, jog sutarčių aiškinimo taisyklės, nustatant ginčui aktualias šalių sutartines pareigas, buvo taikytos UAB „Handelshus“ nenaudai, taip pažeidžiant teisėtus lūkesčius bei teisę į teisingą teismą. Pagal Sutarties 2.10 punktą visi vištienos konservai dėžutėse nuo jų perdavimo ieškovei momento tapo ieškovės nuosavybe. Teismai nevertino ieškovės, kaip vištienos konservų dėžutėse savininkės (pirkėjos), veiksmų. Ieškovė, tapusi vištienos konservų savininke po jų priėmimo iš atsakovės, ginčydama vištienos konservų kokybę ir prievolę atsiskaityti su atsakove už visus pateiktus konservų dėžutėse vienetus, turėjo elgtis taip, kaip buvo nustatyta Sutarties 2.13 punkte. Šiuo atveju ieškovė tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, tiek visos bylos nagrinėjimo metu negrąžino vištienos konservų dėžutėse atsakovei, nenustatė termino atsakovei ir nepareikalavo per nustatytą terminą pašalinti trūkumų, t. y. pakeisti vištienos konservų kitais, tinkamais.

33.2. Bylos nagrinėjimo metu teismai nusprendė, kad ieškovė turi atsiskaityti su atsakove už pagal Sutartį pateiktus vištienos ginčo konservus dėžutėse, bet tik už tuos, kuriuos ieškovė priėmė, kurie buvo pateikti per ieškovės partnerius labiausiai skurstantiems Lietuvos asmenims ir kurie buvo suvartoti, tačiau nurodant ir nusprendžiant, kad ieškovė neturi prievolės mokėti atsakovei už tą ginčo vištienos konservų dėžutėse skaičių, kuris liko ieškovės neišdalytas suvartoti ir negrąžintas atsakovei. Šalys nebuvo sutarusios, jog ieškovė gali nemokėti už gautus iš atsakovės maisto produktus, jų negrąžinusi atsakovei. Todėl teismų sprendimai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, nes ieškovė, negrąžinusi prekių, buvo be teisėto pagrindo atleista nuo prievolės už jas sumokėti atsakovei (CK 6.332 straipsnio 5 dalis).

33.3. Atsakovei įrodinėjimo standartai buvo pernelyg aukštai iškelti, kadangi teismai visus atsakovės pateiktus įrodymus vertino kaip nepakankamus ir nepaneigiančius ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, visiškai nepateikiant pagrįstų teisinių argumentų, kodėl jie yra nepakankami. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTI1LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-125-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-125-378/2021">e3K-7-125-378/2021</a> pateiktų išaiškinimų.

33.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovės iniciatyva atliktas ir į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 27 d protokolas Nr. 71 765 nepaneigia kitų į bylą pateiktų tyrimų išvadų, nors yra atliktas vėliausiai, nelogiška. Teismai nenurodė nė vienos pagrįstos išvados, kodėl nesivadovautina Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolu. Be to, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2018 m. lapkričio 27 d. tyrimų protokolas Nr. 71 765 patvirtina, jog vištienos konservai dėžutėse yra iš gabalėlių, o pats maisto gaminys nevienalytis, t. y. ne iš vientisos smulkintos mėsos masės. Tačiau šiuo konstatuotu faktu nesivadovavo. Tai patvirtina, kad teismas sprendimą grindė prieštaringomis išvadomis, teismai nepagrindė savo išvadų, kodėl atsakovės įrodymai atmestini. Toks įrodymų vertinimas yra neteisėtas, buvo pažeisti lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principai, ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, procesinio sprendimo argumentavimo pagrįstumo ir teisėtumo.

33.5. Atsakovės pateikti įrodymai (vištienos konservų gamintojo „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. raštas, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolas Nr. 71 765, antstolio V. M. 2018 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 240-18-22) patvirtina, kad atsakovės ginčo vištienos konservų sudėtis nebuvo iš smulkintos mėsos masės. Ginčo vištienos konservų sudėtis yra iš vištienos mėsos nuopjovų. Be to, nei Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime apie teigiamą mėginį, nei UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“, nei kuriame nors kitame įrodyme nebuvo konstatuota, kad ginčo konservuose vištienos mėsa nėra susmulkinta pjaustymo būdu ir kad joje esantys mėsos gabaliukai būtų netinkamo dydžio. Be to, ieškovė neįrodė, kad absoliučiai visi jai pateikti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės.

33.6. Teismai netinkamai nustatė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą dėl vištienos konservų dėžutėse atitikties Sutarties sąlygoms perkėlė atsakovei, nors įrodinėjimo našta dėl prekių trūkumų ir prekių neatitikties sutarties sąlygoms priskirtina ne pardavėjui, o būtent pirkėjui, t. y. šiuo atveju ieškovei. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti būtent pirkėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>). Be to, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2019">e3K-3-60-701/2019</a>). Ieškovė neįrodė, kad atsakovės pateikti vištienos konservai buvo pagaminti pažeidžiant mėsos konservų gamybos technologiją.

33.7. Teismai nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešimu apie teigiamą mėginį. Šis įrodymas nėra patikimas, pagrįstas, teisėtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 panaikino 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“ visa apimtimi, t. y. įrodymą, kuriuo ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus, pareikštus šioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, kad VMVT, priimdama 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475, viršijo savo įgaliojimus. Taigi šiuo atveju yra pripažinta, kad ji, priimdama minėtą sprendimą, negalėjo nei vertinti, nei pasisakyti dėl maisto produkto pagaminimo būdo – taigi negalėjo nei konstatuoti, nei patvirtinti kokių nors pažeidimų. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475, pačiame 2018 m. spalio 18 d. sprendime nurodyti dokumentai negalėjo turėti juridinės reikšmės šioje byloje, kadangi tai yra tik tarpiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 69SV475, t. y. administracinis aktas, sukūręs materialines teisines pasekmes. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime konstatavo, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlikti tyrimo neturėjo teisės, todėl Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešimas apie teigiamą mėginį, kaip įrodymas, buvo gautas neteisėtai, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Be to, ieškovė neįrodė, kad Institutas būtų turėjęs teisę ir kompetenciją apskritai vertinti produktų atitiktį pirkimo (ir Sutarties) sąlygų reikalavimams.

33.8. Teismai nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktu UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokolu Nr. TP18-17666. Šiame protokole nurodyta, kad UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimams atlikti panaudojo tik 2 vnt. vištienos konservų, kurių galiojimo terminas buvo iki 2021 m. liepos 23 d., nors atsakovė pateikė ieškovei iš viso 567 783 vnt. vištienos konservų dėžutėse. Atsakovės pateiktas dr. R. N. 2021 m. kovo 3 d. ekspertinis tyrimas patvirtina, kad dr. R. N. tyrė ir vertino vištienos konservus, kurių galiojimo terminas buvo kitas, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d. Tai patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės iniciatyva užsakytiems tyrimams atlikti buvo panaudoti skirtingų pagaminimo datų konservai. Taigi teismai atliko netinkamą, neišsamų įrodymų tyrimą, neįsigilino į konkrečių įrodymų turinį ir juose užfiksuotus duomenis.

33.9. Ginčo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkyLTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-192-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-192-969/2021">e3K-3-192-969/2021</a>, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, atsisakymo atsiskaityti su kitu tiekėju už pateiktus maisto produktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tyrimo laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ nebuvo akredituota atlikti juslinius tyrimus. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės pateiktu įrodymu, t. y. UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimo 2018 m. spalio 24 d. protokolu Nr. TP18-17666, kaip nenuginčytinu akredituotos bendrovės išduotu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes, jog atsakovės pateikti ieškovei vištienos konservai dėžutėse pagal būtent juslinių tyrimų rezultatus yra pagaminti iš būtent smulkintos mėsos masės, tačiau ši bendrovė nebuvo akredituota atlikti juslinius tyrimus. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimo 2018 m. spalio 24 d. protokolu Nr. TP18-17666, kurio visos tyrimų išvados grindžiamos kvestionuotinais jusliniais tyrimais, kaip patikimu ir neginčytinu įrodymu, paneigiančiu kituose įrodymuose konstatuotus tyrimų rezultatus. Šioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės pateikti vištienos konservai nebuvo pagaminti iš smulkintos mėsos masės.

33.10. Teismai netinkamai aiškino, taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo ir pardavėjo teises bei pareigas, kylančias pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl priėmė sprendimą, pažeidžiantį CK 1.137 straipsnio 2–4 dalių reikalavimus bei CK 1.5 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalį. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė: pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą. Atsakovė pateikė ir ieškovės nuosavybėn perdavė vištienos konservus dėžutėse, juose esantis vištienos mėsos kiekis sudarė 78,80 proc. visos produkto masės, t. y. pristatė net 8,80 proc. geresnės kokybės maisto produktą, nei buvo įsipareigojusi pateikti pagal Sutartį. Ieškovė pagal maisto produktų perdavimo–priėmimo aktus ir važtaraščius nuo 2018 m. spalio 1 d. priėmė viso iš atsakovės 567 783 vnt. vištienos konservų dėžučių ir jas iš karto per partnerius dalijo labiausiai skurstantiems Lietuvos asmenis, o šie didžiąją dalį gautų konservų suvartojo. Taigi ieškovė, kaip pirkėja, priėmusi prekes iš atsakovės ir Sutarties 2.10 punkto pagrindu įgijusi prekes savo nuosavybėn, dėl prekių kokybės pretenzijų atsakovei per protingą terminą nepareiškė, todėl prarado teisę remtis prekių neatitiktimi Sutarties sąlygoms. Be to, ieškovė neginčijo aplinkybės, kad atsakovės pateikti ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti vištienos konservai dėžutėse buvo saugūs vartoti. Taigi teismai, netenkindami atsakovės prašymo dėl skolos už visus ieškovei perduotus konservus priteisimo, ignoravo CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalyse įtvirtintas nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl pirkėjo prievolės atsiskaityti su pardavėju, pažeidė CK 6.327 straipsnio 5 dalį. Ieškovės veiksmai, teigiant, kad atsakovės prekės neatitinka kokybės reikalavimų, tačiau prekes išdalijant bei pateikiant į rinką vartotojams, leidžiant vartotojams jas suvartoti bei konservų negrąžinant atsakovei, taip pat reikalaujant iš atsakovės sumokėti baudą, yra nesąžiningi, nesuderinami su bonus pater familas elgesiu ir sąžininga dalykine praktika.

33.11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės įrodymams suteikė aukštesnę juridinę galią nei ekspertiniam tyrimui Nr. 21-01. Ekspertinis tyrimas Nr. 21-01 nelaikytinas eksperto išvada, kadangi neatitinka CPK 216 straipsnio sąlygų, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo šio rašytinio įrodymo tinkamai ištirti. Dr. R. N. atliktame tyrime yra pakankamai žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes dėl vištienos konservų dėžutėse kokybės ir pagaminimo būdo bei juose esančios mėsos masės. Tyrimas buvo atliktas kruopščiai, laikantis tokiam tyrimui atlikti reikalingos metodikos reikalavimų, nurodant šaltinius, metodiką, pateikiant fotonuotraukas, detalius vištienos mėsos konservų gabalėlių išmatavimus. Todėl šis įrodymas turėjo būti įvertintas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, padarant išvadas apie tai, kad ekspertinio tyrimo Nr. 21-01 rezultatai paneigia Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime apie teigiamą mėginį bei UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokole nurodytus tyrimų rezultatus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ekspertinio tyrimo Nr. 21-01 deramai neanalizavo, nevertino jo visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste. Tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2010">3K-3-3/2010</a>, yra laikytina pažeidimu.

33.12. Teismai nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl 10 364,80 Eur delspinigių priteisimo iš ieškovės. Pagal Sutarties 7.10 punktą ieškovė privalo mokėti atsakovei 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio. Tokią sąlygą nustatė pati ieškovė kaip perkančioji organizacija. Atsakovės išrašyta ir ieškovei pateikta sąskaita Nr. 0984173 turėjo būti apmokėta iki 2018 m. lapkričio 18 d. Ieškovė nevykdė prievolės atsiskaityti su atsakove, nepagrįstai atsisakė šią prievolę vykdyti ir teismų buvo įpareigota sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur sumą. Tai reiškia, jog byloje buvo konstatuota, kad ieškovė, atsisakydama atsiskaityti su atsakove pagal sąskaitą Nr. 0984173, buvo neteisi. Todėl teismai, nepriteisdami atsakovei delspinigių, pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, CK 6.256 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 1 dalį, Sutarties 7.10 punktą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovės teisę į netesybas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl netesybų priteisimo kreditoriui pagrindų ir sąlygų.

33.13. Teismams priteisiant atsakovei didžiąją dalį skolos pagal sąskaitą Nr. 0984173 iš atsakovės buvo neteisėtai atimta teisė į pagal MAPKSVPĮ priklausančią teisę į išlaidų kompensavimą. Palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimu, bet ir įstatymu. Konkretus palūkanų dydis yra įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, 6.240 straipsnio 1 dalyje ir specialiame įstatyme – MAPKSVPĮ (7 straipsnio 1 dalis). Ieškovė gera valia nevykdė savo prievolės atsiskaityti su atsakove pagal sąskaitą Nr. 0984173, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą? dėl savo pažeistų teisių gynimo. MAPKSVPĮ yra taikomas visiems komerciniams sandoriams, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. MAPKSVPĮ turėtų būti ir turi būti taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). Sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, todėl šis sandoris vertintinas kaip komercinis sandoris MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl atsakovė kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo iš ieškovės.

33.14. Teismai nepagrįstai priteisė ieškovei neprotingai didelę 75 138,39 Eur dydžio baudą. Teismai netinkamai sprendė netesybų mažinimo klausimą, nes šiuo atveju egzistavo abu netesybų mažinimo pagrindai: pirma, atsakovė įvykdė prievolę pristatyti maisto produktus pagal Sutartį, šie produktai buvo tinkami vartoti; antra, atsakovei taikytų netesybų (baudos) piniginė išraiška (75 138,39 Eur) yra aiškiai per didelė, neproporcingo dydžio bei nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), todėl, teismams net nusprendus priteisti baudą, bauda teismo iniciatyva turėjo būti sumažinta. Be to, ieškovės prašytos priteisti netesybos turėjo būti sumažintos atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovė Sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu, t. y. ieškovei, kaip perkančiajai organizacijai, nustatant sąlygas dėl netesybų ir jų dydžio. Priešingas aiškinimas suteiktų ieškovei, ilgą laiką nevykdžiusiai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su atsakove, nesąžiningą pranašumą prieš atsakovę, pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5, 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai).

34. Ieškovė atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą prašo atsisakyti priimti pateiktą kasacinį skundą kaip pateiktą praleidus terminą, netenkinti kasacinio skundo reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį dėl atsakovės reikalavimų netenkinimo palikti nepakeistą bei tenkinti ieškovės pateiktą kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Atsakovė praleido kasacinio skundo pateikimo terminą, todėl kasacinis skundas negalėjo būti priimtas. Šiuo atveju kasacinis skundas dėl 2021 m. birželio 15 d. priimtos nutarties galėjo būti teikiamas per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kasacinį skundą pateikė smarkiai praleidusi kasacinio skundo pateikimo terminą ir pažeisdama CPK nustatytą privalomą terminą, atsakovės kasacinis skundas negalėjo būti priimtas.

34.2. Aplinkybę, kad vištienos konservuose rasta smulkinta mėsa, patvirtina Instituto tyrimo išvada ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimo išvada. Be to, aplinkybė, jog tiekėja yra padariusi Sutarties pažeidimą, yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2252-438/2020 argumentai patvirtina, kad atsakovė padarė Sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, pažeidimą – pristatė smulkintos masės vištienos konservus, o ne pjaustytos gabaliukais mėsos vištienos konservus. Administracinėje byloje buvo nagrinėjamas VMVT priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bet ne Instituto tyrimo protokolo išvados pagrįstumas ir Instituto kompetencija atlikti maisto produkto juslinį tyrimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatytos aplinkybės (viešųjų pirkimų būdu sudarytos Sutarties pažeidimas) atitinka visus nurodytus prejudiciniams faktams keliamus reikalavimus. Taigi teismai išvadą dėl tiekėjos padaryto Sutarties pažeidimo padarė pagrįstai. Vadovaujantis Sutarties 7.5.1 punktu, nustačius, kad tiekėja pristatė Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, tiekėjai pagrįstai buvo taikyta Sutartyje nustatyta bauda.

34.3. Teismams nebuvo pagrindo vadovautis atsakovės pateiktais įrodymais, neva patvirtinančiais, kad atsakovė pristatė Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus, nes tiekėjos teikiamos išvados, nuomonės padarytos ne juslinius maisto produkto tyrimus įgaliotų atlikti subjektų. Tik juslinio tyrimo metu ir galima įvertinti maisto produkto savybes, įvertinant, ar maisto produkte yra smulkintos mėsos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog tam, kad būtų galima nustatyti, ar maisto produktas atitinka Sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus, būtina turėti specialių žinių, juslinių tyrimų (analizės) atlikimą reglamentuoja teisės aktas, todėl nėra pagrindo remtis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno technologijos universiteto tyrimų protokolu, kurie surašyti ne akredituotų atlikti juslinius tyrimus subjektų. Tokioms pagrįstoms išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Agentūros manymu, tokios teismų padarytos išvados yra pagrįstos ir atitinka įrodymų tyrimo ir vertinimo praktiką.

34.4. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą, atsakovė kategoriškai nesutiko su ekspertizės, kurios metu būtų tiriama vištienos konservų atitiktis techninei specifikacijai, skyrimu. Todėl negalima sutikti su atsakovės kasaciniame skunde dėstomais argumentais, kad teismai privalėjo atsižvelgti į po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovės iniciatyva atliktą papildomą ekspertinį tyrimą. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismui neužsiminė, kad deda pastangas ir ieško eksperto, kuris galėtų atlikti ekspertizę. Priešingai, nuolatos neigė papildomų tyrimų, ekspertizių poreikį. Be to, atsakovė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė į ekspertą galėjo kreiptis nuo pat bylos inicijavimo pradžios, nes byloje šalių suformuluoti reikalavimai lėmė poreikį vertinti, ar atsakovės pristatyti vištienos konservai atitiko Sutarties techninės specifikacijos reikalavimus. Be to, nurodytas įrodymas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis vištienos konservų atitiktį Sutarties reikalavimams, nes atsakovės pasirinktas ekspertas vertino tik atsakovės pateiktus dokumentus ir informaciją ir, remdamasis juose nurodyta informacija, pateikė savo nuomonę dėl atsakovės suformuluotų klausimų.

34.5. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl vištienos konservų neatitikties techninei specifikacijai padarė remdamasis Instituto atlikto laboratorinio tyrimo rezultatu. Ši institucija vienintelė Lietuvoje yra akredituota atlikti maisto produktų juslinius tyrimus, tuo tarpu nėra duomenų, kad teikdamas nuomonę dr. R. N. maisto produktą ištyrė taikydamas akredituotos atlikti juslinius tyrimus institucijos tyrimo metodus. Tik juslinio tyrimo metu ir galima įvertinti maisto produkto savybes, įvertinant, ar maisto produkte yra smulkintos mėsos. Akredituoto atlikti juslinius tyrimus Instituto tyrimo protokolas patvirtina faktą, kad atsakovės pristatomi vištienos konservai neatitiko Sutarties reikalavimų. Aplinkybę, kad vištienos konservuose rasta smulkintos mėsos, patvirtino ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimų protokolas, tačiau jis šios bylos kontekste teismų nebuvo laikomas vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu.

34.6. Teismai padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo, tačiau teismai nepagrįstai konstatavo, kad Agentūra turi prievolę su atsakove atsiskaityti už dalį vištienos konservų. Kaip jau yra nurodžiusi kasaciniame skunde, Agentūra apskritai neturi prievolės atsiskaityti su atsakove už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad neišdalyti vištienos konservai yra jai grąžinti. Aplinkybė, jog atsakovė priėmė grąžinamus vištienos konservus, patvirtina, kad vištienos konservai neatitiko Sutarties reikalavimų. Kadangi atsakovė pristatė vienos partijos vištienos konservus, neatitinkančiais Sutarties reikalavimų laikytini visi tos pačios vienos partijos vištienos konservai. Atsižvelgiant į tai, kad visi vienos partijos maisto produktai yra pagaminti vienodomis sąlygomis, neatitinkančiais Sutarties reikalavimų laikomi visi vienos partijos vištienos konservai. Šiuo atveju atsižvelgtina į Sutarties 4.1, 4.4, 7.1 punktus, todėl, esant situacijai, kai atsakovė pristato maisto produktus, neatitinkančius Sutarties 1 priedo reikalavimų, bet kokie atsakovės nuostoliai, susiję su maisto produkto keitimu ar papildomo maisto produkto kiekio tiekimu, kilę dėl maisto produktų, neatitinkančių Sutarties 1 priedo reikalavimų, pateikimo, tenka atsakovei ir Agentūra jų nedengia.

34.7. Sutarties 7.5.1 punktas patvirtina, kad maisto produktų neatitiktis Sutarties reikalavimams gali būti nustatyta ir po maisto produktų perdavimo Agentūrai, jos partneriams, jų dalijimo metu ar net juos išdalijus labiausiai skurstantiems Lietuvos gyventojams.

34.8. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Agentūros prievolę atsiskaityti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą patvirtina tai, jog Agentūra nėra grąžinusi atsakovei vištienos konservų. Agentūra visuose atsakovei adresuotuose raštuose prašė atsakovės susirinkti vištienos konservus ir šalims užpildyti maisto produkto grąžinimo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovė nuolat neigė, kad pristatė Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus. Vos tik atsakovė sutiko, kad vištienos konservai būtų grąžinti, maisto produktai buvo grąžinti atsakovei ir pasirašytas maisto produktų perdavimo–priėmimo aktas.

34.9. Agentūros įsigyjami maisto produktai finansuojami fondo lėšomis. Tam, kad būtų galima konkretaus dalijimo maisto produktų įsigijimą finansuoti fondo lėšomis, patirtos išlaidos turi atitikti lėšų tinkamumo reikalavimus. Taigi nustatant pareigą Agentūrai atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius ir dar atsakovei grąžintus vištienos konservus, Agentūra susidurtų su finansiniais nuostoliais, nes tokios išlaidos negalėtų būti kompensuojamos fondo lėšomis, o kitokio lėšų šaltinio atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus projekto vykdytoja neturi.

34.10. Nagrinėjamu atveju, vykdydama viešųjų pirkimų būdu sudarytą Sutartį, atsakovė nukrypo nuo viešojo pirkimo sąlygų ir tai reiškia, kad jei tokia sąlyga būtų nurodyta pirkimo sąlygose, smulkintos mėsos vištienos konservus būtų galėję tiekti ir kiti potencialūs tiekėjai. Jei būtų tenkinti atsakovės reikalavimai, tai reikštų, kad atsakovė, pažeisdama viešųjų pirkimų procedūras, įgijo pranašumą kitų potencialių tiekėjų atžvilgiu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo kasacinio skundo pateikimo termino

35. Ieškovė atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą pažymi, jog atsakovė praleido kasacinio skundo pateikimo terminą, nes kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė kasacinį skundą pateikė smarkiai praleidusi kasacinio skundo pateikimo terminą ir pažeisdama CPK nustatytą privalomą terminą, atsakovės kasacinis skundas negalėjo būti priimtas.

36. CPK 345 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos.

37. CPK XXI1 skyrius reglamentuoja viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus. CPK 42310 straipsnis nustato, jog kasacinis skundas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo byloje gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38. Sprendžiant dėl CPK 42310 straipsnyje nurodyto kasaciniam skundui pateikti vieno mėnesio termino taikymo būtina sistemiškai atsižvelgti į CPK XXI1 skyriuje įtvirtintas nuostatas, CPK 42310 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino kasaciniam skundui pateikti tikslus bei viešųjų pirkimų bylų ypatumus.

39. Iš CPK XXI1 skyriuje, reglamentuojančiame viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus, įtvirtintų normų matyti, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas nurodytas CPK nuostatas, siekė užtikrinti teisminio proceso operatyvumą šios kategorijos bylose.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog proceso operatyvumas viešųjų pirkimų bylose itin aktualus, nes ilgos ginčų nagrinėjimo procedūros gali turėti neigiamą įtaką ūkio subjektų veiklai. Dėl to CPK nustatytos papildomos procesinės priemonės viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui spartinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471/2012">3K-3-471/2012</a>). Prie tokių priemonių galima priskirti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką (CPK 4232 straipsnis), viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (CPK 4231 straipsnio 4 dalis), ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą tik tais atvejais, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu (CPK 4234 straipsnio 2 dalis), procesinių veiksmų koncentruotumą, nustatant trumpus atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pasirengimo nagrinėti bylą ir bylos išnagrinėjimo, apeliacinio ir kasacinio skundų padavimo terminus (CPK 4235 straipsnio 1 dalis, 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnio 1 dalis, 42310 straipsnis). Visi minėti ypatumai yra taikytini siekiant paspartinti ginčų dėl viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo nagrinėjimo procesą ir šie ypatumai paprastai nėra taikomi sprendžiant šioje srityje kylančius ginčus dėl žalos atlyginimo (CPK 4231 straipsnio 2 dalis).

41. Tokio bylų nagrinėjimo operatyvumo nereikalauja ir ginčai, kylantys dėl viešųjų pirkimų metu sudarytų sutarčių vykdymo, kaip yra nagrinėjamu atveju. Viešųjų pirkimų procedūros pagal VPĮ baigiasi, kai yra sudaroma viešųjų pirkimų sutartis (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl ginčams, kylantiems dėl tokių sutarčių vykdymo, tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams yra taikomas bendrasis CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kasaciniam skundui pateikti.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo pateikė 2021 m. rugsėjo 15 d., taigi kasacinis buvo pateiktas nepraleidus CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Minėtų argumentų pagrindu ieškovės argumentai dėl atsakovės praleisto termino kasaciniam skundui pateikti laikytini nepagrįstais.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

43. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas).

44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 106 764,29 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu atsakovė, pateikdama priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, 10 364,80 Eur delspinigių, 269,83 Eur išlaidų už antstolio paslaugas ir tyrimų atlikimą, 8,47 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 40 Eur išlaidų? kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

45. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą priešieškinio dalį atmetė.

46. Byloje teismų priimtus procesinius sprendimus kasaciniais skundais kvestionuoja tiek ieškovė, tiek atsakovė: ieškovė ginčija teismų procesinių sprendimų dalį, kuria tenkinta priešieškinio dalis, atsakovė – teismų sprendimų dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškinys ir kuria atmesta jos pateikto priešieškinio dalis.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų peržengti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Neperžengdama šalių pateiktų kasacinių skundų argumentų ribų teisėjų kolegija pasisako dėl teismų šioje byloje priimtų sprendimų teisėtumo, vadovaudamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Dėl Sutarties 2.10 ir 2.13 punktų aiškinimo, taip pat dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių ir pareigų pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį

48. Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismai, pažeisdami sutarčių aiškinimo taisykles, nustatė visai kitą Sutarties 2.10 ir 2.13 sąlygų turinį, nei nurodyta Sutarties tekste. Pagal Sutarties 2.10 punktą visi vištienos konservai dėžutėse nuo jų perdavimo ieškovei momento tapo ieškovės nuosavybe, todėl, būdama vištienos konservų savininkė ir ginčydama jų kokybę bei prievolę atsiskaityti su atsakove už šiuos maisto produktus, ieškovė turėjo elgtis taip, kaip buvo nustatyta Sutarties 2.13 punkte. Sutarties 2.13 punktas suteikė teisę ieškovei nemokėti už maisto produktus tik tuo atveju, jeigu ieškovė juos grąžina tiekėjui bei pareikalauja iš kasatorės pakeisti konservus tinkamais. Ieškovė negrąžino vištienos konservų dėžutėse atsakovei ir nepareikalavo iš tiekėjos per nustatytą terminą pašalinti prekės trūkumus, t. y. pakeisti vištienos konservus tinkamais.

49. Atsakovė skunde taip pat nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo ir pardavėjo teises bei pareigas. Atsakovė pateikė ir ieškovės nuosavybėn perdavė vištienos konservus dėžutėse, ieškovė pagal maisto produktų perdavimo–priėmimo aktus ir važtaraščius nuo 2018 m. spalio 1 d. priėmė iš atsakovės 567 783 vnt. vištienos konservų dėžučių, šias iš karto per partnerius išdalijo žmonėms, o šie didžiąją dalį gautų konservų suvartojo. Ieškovė, kaip pirkėja, priėmusi prekes iš atsakovės ir Sutarties 2.10 punkto pagrindu įgijusi prekes savo nuosavybėn, dėl prekių kokybės pretenzijų atsakovei per protingą terminą nepareiškė, todėl, remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, ieškovė prarado teisę remtis prekių neatitiktimi Sutarties sąlygoms (nutarties 33.10 punktas).

50. VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VPĮ reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 13 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. VPĮ V skyriuje (VPĮ 86–91 straipsniai) reglamentuojama pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas, keitimas, nutraukimas ir vykdymas, VPĮ 105 straipsnis nustato pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia atvejus.

51. Nurodytos teisės nuostatos reiškia, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymui ir (arba) vykdymui visų pirma yra taikomos VPĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) kitų teisės aktų, taip pat ir CK, atžvilgiu, normos.

52. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzc0LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-374-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-374-248/2018">e3K-3-374-248/2018</a> 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Daugelio teisinių santykių, susijusių su viešojo pirkimo sutarčių vykdymu, VPĮ nereguliuoja. Tokiais atvejais kitų teisės aktų nuostatos VPĮ atžvilgiu, kai tam tikrų klausimų VPĮ nereguliuoja, turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tuomet, kai VPĮ tam tikro klausimo nereguliuoja arba pačiose VPĮ normose nukreipiama į kitus teisės aktus. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a> 80–81 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. VPĮ nenustato specialių viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo, taip pat atskirų rūšių viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo bei vykdymo taisyklių. Todėl tiek, kiek nurodytų klausimų nereguliuoja VPĮ ir viešojo pirkimo sutartis, subsidiariai yra taikytinos atitinkamos CK nuostatos, įskaitant imperatyviąsias CK normas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.382 straipsnis).

55. Įstatyme ir jį aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles atsakovės atstovas išsamiai ir teisingai išdėstė kasaciniame skunde, tačiau jas netinkamai taiko aiškindamas šalių sudarytos Sutarties atitinkamas nuostatas, taip pat netinkamai siūlo aiškinti ginčui aktualias pirkimą ir pardavimą reglamentuojančias CK normas.

56. Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a> 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAwLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-100-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-100-823/2020">e3K-3-100-823/2020</a> 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkyLTk2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-192-969/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-192-969/2021">e3K-3-192-969/2021</a> 85 punktą).

57. Kai, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas, visų pirma, turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017, 27 punktas). Kai sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, jos turinys turi būti nustatomas vertinant ne tik viešojo pirkimo sandorį, bet ir atitinkamo viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-534/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-534/2014">3K-3-534/2014</a>).

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog perkančiųjų organizacijų pareiga yra formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-656/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-656/2013">3K-3-656/2013</a>). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Teismai, spręsdami sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygas aiškina ir taiko retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinę šalių argumentus, aukštesnės instancijos teismas sprendžia dėl žemesnės instancijos teismo skundžiamo procesinio sprendimo motyvų. Tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) nedisponuoja tiekėjai, prieš teikdami pasiūlymus bei vertindami sąlygų turinį. Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje 79 punktą; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzgtNDY5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-178-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-178-469/2021">3K-3-178-469/2021</a> 32, 37, 51 punktus; 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-943/2021">e3K-3-280-943/2021</a> 52 punktą).

59. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

60. Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jeigu sutarties nenustato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis).

61. Sutarties 2.10 punkto 2 sakinyje, kuris aktualus nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad „maisto produktų priėmimas į sandėlį yra patvirtinamas maisto produktų priėmimo perdavimo aktu (Sutarties 3 priedas), kurį užpildo ir pasirašo Tiekėjo ir Partnerių atstovai. Nuo šio dokumento pasirašymo momento maisto produktai tampa Agentūros nuosavybe“.

62. Sutarties 2.13 punkto antrajame sakinyje, aktualiame nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad „jei maisto produktų bei pakuočių, į kurias pakuojami maisto produktai, paslėpti trūkumai, kurie negalėjo būti pastebėti maisto produktų priėmimo metu ir atsirado dėl Tiekėjo kaltės, paaiškėja Partnerių atstovams priėmus maisto produktus, Agentūra turi teisę nemokėti už tokius maisto produktus, grąžinti juos Tiekėjui ir reikalauti Tiekėjo sąskaita pakeisti maisto produktus ar pakuotes, į kurias pakuojami maisto produktai, tinkamomis“.

63. Atsakovė nurodytas Sutarties nuostatas nepagrįstai aiškina ignoruodama įstatyme įtvirtintas pirkėjo teises ir teisių gynimo būdus bei terminus, gavus netinkamos kokybės prekes, taip pat izoliuotai nuo kitų Sutarties nuostatų, neatsižvelgdama į jų tarpusavio sisteminius ryšius.

64. Visų pirma, ieškovės, kaip perkančiosios organizacijos, ketinimus ir galimus elgesio variantus tais atvejais, kai maisto produktų paslėpti trūkumai paaiškėja jau partnerių atstovams priėmus maisto produktus, aiškiai atskleidžia Sutarties 2.13 punkto antrojo sakinio lingvistinė formuluotė: „Agentūra turi teisę nemokėti už tokius maisto produktus, grąžinti juos Tiekėjui ir reikalauti Tiekėjo sąskaita pakeisti maisto produktus tinkamais“, t. y. Sutartis neįpareigoja pirkėjos visais atvejais pareikalauti prekių trūkumų ištaisymo ir, tik trūkumų neištaisius, atsisakyti mokėti už prekę.

65. Antra, Sutarties 2.13 punkto antrojo sakinio tokį aiškinimą patvirtina kitos Sutarties nuostatos. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė produktų kokybę galėjo nustatyti ir reikšti pretenzijas tik maisto produktų kokybės kontrolės procese (Sutarties 6.1–6.3) arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10 punktas), nes Sutarties 6.5 punkte nustatyta, kad Agentūros ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė, galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su Sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus Sutarties galiojimui. Tiekiamų prekių trūkumai gali paaiškėti jau po jų priėmimo momento, prekių trūkumų nenustačius ankstesniuose jų kokybės kontrolės etapuose, t. y. Sutartyje nėra nustatyta, kad prekių atitiktis kokybės reikalavimams visada turi būti patikrinama prekių priėmimo metu. Priešingai, Sutarties 2.13 punktas būtent ir reglamentuoja situaciją, kai paslėpti maisto produktų trūkumai paaiškėja ieškovės partnerių atstovams jau priėmus maisto produktus. Ieškovė neatsisakė priimti atsakovės pristatytų prekių, nes jų priėmimo metu nežinojo, kad prekės gali turėti Sutartyje šalių aptartos prekių kokybės trūkumų, prekių atitiktį Sutarties 1 priedo reikalavimams buvo patvirtinusi maisto produktų tyrimo laboratorija 2018 m. rugpjūčio 2 d. tyrimų protokolu Nr. TP18-12259, be to, prekės pagal Sutartį buvo pristatomos ne tiesiogiai ieškovei, bet jos partneriams (Sutarties 2.1 punktas). Todėl nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi ieškovė neteko teisės remtis priimtų maisto produktų neatitiktimi Sutarties reikalavimams, nes per protingą terminą po to, kai turėjo pastebėti prekės trūkumus, apie tai nepranešė pardavėjui. Atsižvelgiant į minėtas Sutarties 6.5 punkto nuostatas, tiekėjo įsipareigojimą garantuoti maisto produktų kokybę ir atitiktį Sutarties 1 priede įtvirtintiems reikalavimams (Sutarties 7.1 punktas), specifinį viešojo pirkimo objektą (maisto produktai žmonių mitybai), nėra pagrindo 15 dienų terminą nuo ieškovės partneriams pristatytų maisto produktų (vištienos konservų) dalijimo vartotojams pradžios (2018 m. spalio 1 d.) iki maisto produktų galimų trūkumų nustatymo dienos (2018 m. spalio 15 d.) pripažinti neprotingu terminu prekių neatitikčiai nustatyti.

66. Trečia, tokį Sutarties 2.13 punkto 2 sakinio suvokimą patvirtina kitos šio punkto nuostatos bei jas atitinkantys šalių veiksmai. Sutarties 2.13 punkto 3 ir 4 sakiniuose nustatyta, kad prekių trūkumams ištaisyti Tiekėjui nustatomas iki 3 darbo dienų terminas, tačiau šio termino metu Tiekėjui taikomos Sutarties 7.3 punkte nustatytos poveikio priemonės (pagal nustatytą formulę apskaičiuojama bauda). Tiekėjui neištaisius trūkumų per 3 darbo dienas, taikomos Sutarties 7.4 punkte nurodytos poveikio priemonės (Agentūra pažeidimą laiko esminiu ir nutraukia sutartį). Ieškovė, turėdama 2.13 punkto 2 sakinyje įtvirtintą diskreciją, nepasinaudojo teise reikalauti pakeisti prekes tinkamomis ir taikyti atsakovei baudą, taip pat nenutraukė Sutarties bei pareikalavo iš atsakovės atsiimti netinkamos kokybės prekes, o atsakovė neatsiėmė iš ieškovės maisto produktų, kaip neatitinkančių sutarties reikalavimų, nesiūlė pakeisti jų kitais – tinkamais, nes tarp šalių kilo ginčas dėl pristatytų maisto produktų atitikties Sutarties reikalavimams.

67. Ketvirta, tokia Sutarties 2.13 punkto nuostata visiškai atitinka įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę dėl daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinių pasekmių – kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti (CK 6.332 straipsnio 1 dalis).

68. Penkta, prekių priėmimas ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui nepaneigia galimybės pirkėjui reikalauti taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus jo teisių gynimo būdus, nustačius prekių neatitiktį sutarties reikalavimams po jų priėmimo momento.

69. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalį, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų (nagrinėjamu atveju neatitikties vištienos konservų pagaminimo būdui – reikalavimų produkto žaliavai, jusliniams rodikliams) gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

70. Pagal Sutarties 4.4 punktą Agentūra nemoka Tiekėjui už pristatytus maisto produktus, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede. Pagal Sutarties 7.5 punktą, jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, to paties maisto produkto neatitikimas nustatytas pirmą kartą ir išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tiekėjui taikoma atitinkamo dydžio bauda (Sutarties 7.5.1 punktas); jei išdalytas maisto produktas nėra tinkamas žmonių mitybai, Agentūra tokį Sutarties pažeidimą laiko esminiu ir nutraukia Sutartį ar atitinkamą jos dalį (Sutarties 7.5.2 punktas). Taigi, Sutartyje aptartos dvi skirtingos situacijos – kai Sutartyje nustatytų reikalavimų neatitinkantys maisto produktai dar nėra išdalyti vartotojams ir kai jie vartotojams jau yra išdalyti. Pirmuoju atveju perkančioji organizacija turi teisę atsisakyti priimti trūkumų turinčias prekes ir už jas sumokėti arba turi teisę reikalauti pakeisti prekes tinkamomis taikydama atitinkamas sutartines sankcijas (Sutarties 2.13 punktas). Antruoju atveju, kai maisto produktai iš tiekėjo priimti ir išdalyti suvartoti, pirkėjo teisių gynimas priklauso nuo aplinkybės, ar išdalytas maisto produktas tinkamas žmonių mitybai: jeigu produktas tinkamas žmonių mitybai ir pažeidimas dėl to paties produkto padarytas pirmą kartą, Sutartyje nustatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo netesybų – baudos, tačiau nenustatyti kiti įstatyme nustatyti pažeistos teisės gynimo būdai, pvz., prekės kainos sumažinimas ar atsisakymas mokėti už prekę; jeigu maisto produktas netinkamas žmonių mitybai, sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo.

71. Nurodyti Sutartyje pirkėjo teisių gynimo būdai savo esme atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus pirkėjo teisių gynimo būdus, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra apribota ieškovės teisė reikšti pardavėjui reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų tam tikrais trumpesniais terminais, skirtingais nuo nustatytų įstatyme.

72. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, aiškindami Sutarties 2.10 ir 2.13 punktų nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas reglamentuojančias CK normas. Ieškovė pagal Sutarties nuostatas turėjo teisę atsisakyti priimti ir atsisakyti sumokėti už pristatytus maisto produktus, jeigu maisto produktai dar neišdalyti vartotojams ir dar galima juos sugrąžinti tiekėjui, po maisto produktų priėmimo per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai, nustačius, kad maisto produktai neatitiko Sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo bei vištienos konservų atitikties šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų reikalavimams

73. Esminis ginčas byloje tarp šalių kilo, visų pirma, dėl aplinkybės, ar atsakovės pristatyti vištienos konservai atitiko šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygas dėl reikalavimų prekės kokybei. Nuo šios aplinkybės nustatymo priklauso byloje pareikštų ieškovės reikalavimų taikyti atsakovei baudą už sutarties reikalavimų neatitinkančių maisto produktų pristatymą bei priteisti procesines palūkanas pagrįstumas, taip pat priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už pristatytus vištienos konservus, kurie nebuvo išdalyti vartotojams, pagrįstumas.

74. Atsakovė kasaciniame skunde tvirtina, jog, konstatuodami, kad yra įrodyta aplinkybė, jog atsakovės pristatyti maisto produktai neatitinka viešojo pirkimo sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų, teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, teismų procesiniai sprendimai dėl faktinių bei teisinių argumentų stokos ir proceso teisės normų taikymo klaidų neatitinka teismų sprendimams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Teismai, visus atsakovės pateiktus įrodymus vertindami kaip nepakankamus ir nepaneigiančius ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų, nenurodė pagrįstų teisinių argumentų, kodėl jie yra nepakankami, tokiu būdu teismai ieškovės pateiktiems įrodymams nepagrįstai suteikė aukštesnę teisinę galią nei atsakovės pateiktiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo naštą dėl vištienos konservų dėžutėse atitikties Sutarties sąlygoms nepagrįstai perkėlė atsakovei, nors įrodinėjimo našta dėl prekių trūkumų ir prekių neatitikties sutarties sąlygoms priskirtina ne pardavėjui, o būtent pirkėjui, t. y. šiuo atveju ieškovei.

75. Atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą ieškovė nurodė, kad tiekėjo pristatytų maisto produktų neatitiktį Sutarties reikalavimams patvirtina Instituto tyrimo išvada (Institutas yra vienintelė Lietuvoje akredituota atlikti maisto produktų juslinius tyrimus institucija) ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ tyrimo išvada, tai yra konstatuota ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, o atsakovės pasirinktų specialistų pateiktos vištienos konservų tyrimo išvados padarytos ne juslinius maisto produkto tyrimus įgaliotų atlikti subjektų, atsakovė nesutiko su teismo ekspertizės, kurios metu būtų tiriama vištienos konservų atitiktis techninei specifikacijai, skyrimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo atsižvelgti į po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsakovės iniciatyva atliktą papildomą ekspertinį tyrimą.

76. CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgtNDE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338-415/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338-415/2015">3K-3-338-415/2015</a>; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzQtNDIxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-374-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-374-421/2016">3K-3-374-421/2016</a> 17 punktą, kt.). Kasacine tvarka vertindamas byloje teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu dėl proceso teisės normų galimo pažeidimo kasacinis teismas, iš naujo nenustatydamas faktinių bylos aplinkybių, tik pasisako, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjAtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-220-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-220-684/2021">3K-3-220-684/2021</a>, 49 punktas). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktą).

77. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTI1LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-125-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-125-378/2021">e3K-7-125-378/2021</a>, 42 punktas).

78. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

79. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTA1LTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-505-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-505-686/2016">e3K-3-505-686/2016</a>, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2010">3K-3-133/2010</a>; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEyLTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-212-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-212-611/2019">e3K-3-212-611/2019</a>, 33 punktas). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjAtNzAxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-60-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-60-701/2019">e3K-3-60-701/2019</a>, 21 punktas).

80. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, yra pagrįstas atsakovo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl vištienos konservų atitikties Sutarties sąlygoms perkėlė išimtinai atsakovei. Remiantis bendrąja įrodinėjimo civiliniame procese taisykle, būtent ieškovė turi įrodyti daiktų trūkumų faktą, t. y. kad iki vištienos konservų jai perdavimo šios prekės turėjo kokybės trūkumų, o atsakovė turi teisę teikti įrodymus, kad pardavė Sutarties reikalavimus atitinkančias prekes.

81. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungimusi ir dispozityvumu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareiga, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 22 punktas).

82. Teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 24, 25 punktai; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMwLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-230-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-230-701/2021">e3K-3-230-701/2021</a>, 27 punktas).

83. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-611/2021">e3K-3-180-611/2021</a>, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA1LTYxMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-205-611/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-205-611/2021">e3K-3-205-611/2021</a>, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI3LTM4MS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-127-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-127-381/2022">e3K-3-127-381/2022</a>, 42 punktas; kt.).

84. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc4LTQxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-478-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-478-415/2016">e3K-3-478-415/2016</a>, 18 punktas). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą).

85. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to teismo padarytų išvadų apie nustatytas byloje aplinkybes, kad atsakovės pristatyti ieškovei vištienos konservai neatitinka Sutarties 1 priedo reikalavimų, negalima pripažinti pagrįstomis.

86. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pristatytas ieškovei maisto produktas (vištienos konservai) neatitiko Sutarties sąlygų, nes yra pagamintas iš smulkintos mėsos masės, padarė įvertinęs Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. protokole nurodytus tyrimų rezultatus.

87. Teismas sprendime (39 punktas) konstatavo, kad atsakovės teikti įrodymai, jog vištienos konservai yra pagaminti ne iš smulkintos mėsos: gamintojo „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. raštas, Kauno technologijos universiteto 2018 m. lapkričio 27 d. atliktas tyrimas, nepaneigė nepriklausomų subjektų pateiktų išvadų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Kauno technologijos universiteto tyrimas atliktas vėliausiai, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis paneigia prieš tai dviejuose tyrimuose nustatytą aplinkybę, jog vištiena yra iš smulkintos mėsos masės.

88. Pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo byloje (atsakovė prašė tokio prašymo netenkinti), tačiau teismo nutartimi ieškovės prašymas nebuvo tenkintas teismui nepavykus nustatyti subjektų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę, taip pat įvertinta, kad nuo atsakovės konservų perdavimo ieškovei yra praėjęs ilgas laiko tarpas.

89. Apeliacinės instancijos teismas (nutarties 45 punktas) tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažino pagrįsta ir nurodė, kad byloje jokių kitų duomenų, kurie visiškai ar bent iš dalies pagrįstų atsakovės teiginius (prielaidas), nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos naują atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktą įrodymą – 2021 m. kovo 3 d. dr. R. N. ekspertinį tyrimą apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį Sutarties sąlygoms, tačiau vertino, kad ir šis įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vištienos konservų neatitikties Sutarties 1 priedo reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, ši ekspertinio tyrimo išvada buvo parengta vertinant pirmiausia atsakovės nuožiūra pateiktus šalių procesinius dokumentus, taip pat pateiktus jau byloje esančių kitų institucijų atliktų tyrimų dokumentus. Tyrimo turinyje nėra nurodoma duomenų, ar ekspertas dr. R. N. galėjo (turėjo teisę) atlikti vištienos konservų juslinį tyrimą ir kur ar kokiomis sąlygomis jį atliko (asmeninis vertinimas atliktas aprašant atsakovės pateiktą vieną vištienos konservų indelį bei pateikiant 1– 8 nuotraukas, kuriose matyti išimta vientisa, perpjauta ar atskirai smulkinta produkto masė).

90. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės ieškovei pagal viešojo pirkimo sutartį pristatyti vištienos konservai atitinka šiam maisto produktui techninėje specifikacijoje keliamus (šios nutarties 9, 12 punktai) sudėties (sudedamųjų dalių ir jų proporcijų, kur vištienos mėsos kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc.), taip pat juslinių rodiklių – kvapo ir skonio, spalvos, tekstūros – reikalavimus, maisto produktas tinkamas žmonių mitybai. Šalys nesutaria dėl šio maisto produkto žaliavai ir jusliniam rodikliui – išvaizdai (iš dalies) techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Žaliava – vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta, negali būti daržovių bei kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos; išvaizda – gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys, išimant iš indelio. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad patiekti vištienos konservai neatitinka kitų žaliavai ir išvaizdai keliamų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, kad vištienos mėsa turi būti gabalėliais ir negali būti smulkintos mėsos.

91. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apibūdinimą smulkinta mėsa reiškia iškaulintą ir susmulkintą (sumaltą) mėsą, nagrinėjamu atveju – vištienos mėsą.

92. UAB „Labtarna“ tyrimų laboratorijos atliktame tyrime (2018 m. rugpjūčio 2 d. tyrimo protokolas Nr. TP18-12259) nustatyta, kad vištienos konservų, partijos Nr. 006, dėžutėje yra 78,80 proc. mėsos. Tyrimo eiga protokole neaprašyta ir taikyti tyrimo metodai nenurodyti.

93. UAB „Labtarna“ tyrimų laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. atlikto vištienos konservų, partijos Nr. 006, tyrimo protokole Nr. TP18-12260 nurodoma: jusliniai tyrimai, konsistencija – išimant iš indelio gaminys nesuyra, mėsa minkšta; jusliniai tyrimai, išvaizda – būdinga produktui. Tyrimo eiga protokole neaprašyta ir taikyti tyrimo metodai jame nenurodyti.

94. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime apie teigiamą mėginį nurodyta, kad ginčo vištienos konservų išvaizda – vientisa smulkintos mėsos masė, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų, gaminys neatitinka atviro konkurso sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų. Tyrimo eiga pranešime neaprašyta ir jo metu naudoti tyrimo metodai nenurodyti.

95. Maisto produktų tyrimų laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tos pačios partijos vištienos konservų tyrime (tyrimų protokolas Nr. TP18-17666) nustatė: jusliniai tyrimai (išvaizda) – pagrindinė masė – smulkinta mėsa, yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio. Tyrimo eiga protokole neaprašyta ir jo metu naudoti tyrimo metodai nenurodyti.

96. Ginčo produkto gamintojo „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. rašte nurodoma, jog vištienos mėsos konservus „Vištienos konservai 240 g.“ sudaro vištienos nuopjovos (mėsos gabalėlių mišinys).

97. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro atliktame atsakovės tiektų vištienos konservų, partijos Nr. 006, 2018 m. lapkričio 27 d. tyrimų protokole Nr. 71765 nurodomas tyrimo metodo žymuo – atliktas juslinis vertinimas ragaujant, uodžiant ir apžiūrint, metodas neakredituotas. Aprašytas produkto išvaizdos ir spalvos vertinimas: atidarius indelį matomi įvairaus dydžio mėsos gabalėliai ir skaidulos; produkto paviršiuje ir šonuose matomi skaidrūs balkšvai rusvi riebalai; produkto paviršius nelygus; išėmus iš indelio masė nesutrūkinėja; pjūvyje matomi šviesesni pjaustytos vištienos gabalėliai, mėsos skaidulos.

98. Apeliacinės instancijos teismo pridėtame prie bylos technikos mokslų daktaro R. N., dirbančio maisto produktų kokybės gerinimo, saugos užtikrinimo bei technologijų tobulinimo ir kūrimo srityje, 2021 m. kovo 3 d. ekspertiniame tyrime apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų, partijos Nr. 006, pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį techninei specifikacijai pateikiamos tyrimo išvados, kad vištienos konservų sudėtis ir kokybė atitinka Sutarties specifikacijos reikalavimus ir nėra galima spręsti, jog vištienos konservai pagaminti iš smulkintos mėsos. Tyrėjas R. N. ne tik detaliai ištyrė ir aprašė kitų anksčiau paminėtų laboratorijų atliktų tyrimų rezultatus pagal jam pateiktus dokumentus, tai akcentavo apeliacinės instancijos teismas, tačiau ir atliko asmeninį nurodytos partijos vištienos konservų juslinių rodiklių bei kokybės vertinimą, ataskaitoje aprašė tyrimo eigą bei ją fiksavo fotonuotraukose. Tyrime nurodoma, kad, atidarius konservų indelį, jame buvo nevienalytis produktas, kuriame matomi įvairaus dydžio vištienos gabalėliai bei skaidulos, produkto paviršius nelygus, ant jo bei indelio šonuose matomi skaidrūs balkšvi riebalai, indelio turinys lengvai išimamas iš indelio, išimant produktą nesuiro kaip visas produktas taip ir atskiri jame esantys gabalėliai. Perpjovus išimtą iš indelio produktą, pjūvyje matomi įvairaus dydžio mėsos gabalėliai bei skaidulos. Produktą sudarantys atskiri vištienos gabalėliai dėl paviršiuje išsiskyrusių riebalų nepakankamai aiškiai matomi, tačiau išimtas iš taros ir pjaustomas produktas subyra į atskirus įvairaus dydžio (nuo 1 iki 7 cm) vištienos gabalėlius, kuriuose aiškiai matomos vištienos skaidulos. Kramtant produktą buvo jaučiamos vištienos skaidulos.

99. Apibendrindamas pateiktų vištienos konservų pavyzdžių (tyrime nurodoma, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kad tyrimui buvo pateikta ne vienas konservų indelis, bet trys) juslinių charakteristikų bei kokybės asmeninio įvertinimo rezultatus, tyrėjas konstatavo, kad jie patvirtina išvadą, padarytą remiantis ekspertui pateiktais dokumentais, jog vištienos konservų kokybinės charakteristikos atitinka pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus. Dr. R. N. tyrimo ataskaitoje taip pat nurodė, kad spręsti apie vištienos konservų pagaminimą iš sumaltos mėsos vien pagal galutinio produkto išvaizdą nėra visiškai teisinga. Įvertinus tai, kad vištienos konservų specifikacijoje yra leidžiamas aukštas produkto riebumas (iki 25 proc.), o vištienos mėsa yra gana liesa, neabejotinai konservų gamyboje buvo leistina ir turėjo būti naudojami vištienos gabalėliai (nuopjovos) su odele. Labiausiai tikėtina, kad, tokią žaliavą sterilizuojant ir produktą atvėsinant, indelyje ir gali susidaryti nevienalytė vištienos gabalėlių masė.

100. Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nėra nurodytas vištienos gabalėlių dydis nei žaliavai, nei produktui. Atsakydama į tiekėjo klausimą CVP IS priemonėmis viešojo pirkimo procedūrų vykdymo metu („Kokio dydžio turi būti mėsos gabaliukai kiaulienos ir paukštienos konservuose?“), ieškovė atsakė, kad „Komisija nėra apibrėžusi kiaulienos bei vištienos mėsos gabaliukų dydžių. Tai yra tiekėjo diskrecijos teisė.“

101. Tyrėjas dr. R. N. tyrimo ataskaitoje taip pat nurodė, kad vištienos konservų išvaizdos apibūdinimas techninėje specifikacijoje „gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys išimant iš indelio“ yra visiškai neinformatyvus ir neįgalina suprasti, kokia turi būti produkto išvaizda, t. y. ar gabalėliai turi būti pavieniai, ar gali būti sujungti į vientisą masę, koks jų dydis, visiškai neaišku, ką reiškia reikalavimas „gabalėliai turi būti supjaustyti“, nes tai jau yra gabalėliai.

102. Taigi, byloje esant šalių pateiktiems akivaizdžiai prieštaringiems įrodymams apie ginčo konservų pagaminimo būdą (susmulkinta mėsa ar mėsa gabalėliais), pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl esminės faktinės aplinkybės, nepagrįstai vadovavosi tik vienais iš jų, pateiktais ieškovės, neanalizuodamas kitų įrodymų turinio ir nemotyvuodamas jų atmetimo pagrindo, nesiimdamas procesinių priemonių reikšmingų duomenų apie nustatomą faktą prieštaravimams pašalinti.

103. Apeliacinės instancijos teismas (teismo nutarties 47 punktas) nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį, nes iš tikrųjų pirmosios instancijos teismas tokio vertinimo neatliko. Pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ne tik nepašalino, bet ir, pridėjęs naują įrodymą – dr. R. N. ekspertinį tyrimą, kuriame nurodomi rezultatai, priešingi kitiems to paties produkto atliktiems laboratoriniams tyrimams, apeliacinės instancijos teismas naujo kokybinio įrodymų tyrimo ir vertinimo neatliko, o atsakovės pateiktą įrodymą atmetė remdamasis formaliais ir šio įrodymo turinio neatitinkančiais argumentais.

104. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ekspertas atliko tyrimą tik iš vieno tiriamo pavyzdžio – vištienos konservų indelio, nors ekspertiniame tyrime nurodoma, kad tyrimui atlikti buvo gauti trys indeliai. Tuo tarpu Instituto tyrimas dėl vištienos konservų pagaminimo būdo buvo atliktas iš vieno tiriamo pavyzdžio, UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorijos tyrime nenurodyta, kiek pavyzdžių buvo tirta, tik nurodoma, jog tyrimui buvo gauti du vištienos konservų indelių vienetai. Teismas suabejojo, ar ekspertas dr. R. N. galėjo (turėjo teisę) atlikti vištienos konservų juslinį tyrimą ir kur ar kokiomis sąlygomis jį atliko. Tačiau, viena vertus, jei teismui iškilo abejonių dėl ekspertinį tyrimą atlikusio asmens kompetencijos, tyrimo eigos, metodų, teismas galėjo ir privalėjo šias aplinkybes išsiaiškinti. Kita vertus, bylos aplinkybės patvirtina, kad laboratorinių tyrimų, kuriais remiasi ieškovė ir kurių pagrindu teismai padarė išvadą apie produkto kokybės neatitiktį Sutarties reikalavimams, eiga, atlikimo sąlygos, metodai apskritai nenurodyti, o tyrimų protokoluose tik fiksuoti tyrimų rezultatai – padarytos išvados. Šiuo atžvilgiu nepagrįstas ir ieškovės atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą argumentas, jog atsakovės pasitelkti specialistai nėra akredituoti atlikti maisto produktų juslinius tyrimus, nes ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ laboratorija šiai tyrimų sričiai nėra akredituota.

105. Nepagrįstas taip pat ieškovės atsiliepimo į atsakovės kasacinį skundą argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje patvirtino vištienos konservų neatitiktį viešojo pirkimo sąlygoms. Priešingai, šiuo sprendimu teismas panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 69SV-475 „Dėl produktų tiekimo rinkai sustabdymo“, konstatavęs, kad VMVT, priimdama nurodytą sprendimą dėl vištienos konservų neatitikties viešojo pirkimo sąlygoms, viršijo savo įgaliojimus. Aplinkybė dėl vištienos konservų pagaminimo būdo, t. y. ar jie buvo pagaminti iš smulkintos mėsos, apskritai nebuvo teismo nagrinėjimo dalykas administracinėje byloje.

106. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles šalių byloje pateiktiems įrodymams, bet ir atsakovės teikiamų įrodymų patikimumui nustatė aukštesnį standartą nei kitos šalies teikiamiems įrodymams, o tai prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo principo esmei.

107. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi galimybę skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovės prašymo netenkino bylos medžiaga nepagrįstais ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos neatitinkančiais argumentais. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad maisto produkto jusliniams tyrimams atlikti šalyje nėra galimybės surasti šios srities specialisto – eksperto, taip pat nepagrįstas argumentas, kad kliūtimi skirti teismo ekspertizę buvo praėjęs ilgas laiko tarpas nuo konservų perdavimo ieškovei momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu net nebuvo pasibaigęs vištienos konservų, partijos Nr. 006, tinkamumo naudoti terminas (galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 17 d.), jis nebuvo pasibaigęs ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė klausimo, koks ekspertas (ekspertai) galėtų atlikti nešališką tyrimą dėl ginčo objekto be ieškovės pasiūlyto Instituto, kuris jau buvo pateikęs išvadą nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės skyrimo byloje klausimą privalėjo svarstyti apeliacinės instancijos teismas, gavęs ir pridėjęs prie bylos dr. R. N. ekspertinį tyrimą.

108. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl vištienos konservų neatitikties techninei specifikacijai padarė remdamasis UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ ir Instituto atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais. Institutas, kaip matyti iš viešai teikiamos informacijos, yra vienintelė Lietuvoje akredituota atlikti maisto produktų juslinius tyrimus.

109. Rinkai tiekiamų produktų, procesų ar paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams vertina atitikties įvertinimo įstaigos, todėl svarbu užtikrinti, kad jos būtų kompetentingos atlikti šias funkcijas. Akredituotos įstaigos statusas reiškia, kad nacionalinės akreditacijos įstaigos reguliariai, nepriklausomai bei objektyviai vertina akredituotos įstaigos kompetenciją bei veiklos procedūras, įsitikina atitikties įvertinimo įstaigų kompetencija, nešališkumu ir veiklos vientisumu, t. y. ar tokia įstaiga atitinka jos veiklai taikomus reikalavimus (Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 1, 2, 6 straipsniai). Tai įgalina pasitikėjimą tokių institucijų atliekamų bandymų, tyrimų rezultatais.

110. Sukurta atitikties įvertinimo įstaigų akreditacijos sistema savaime nereiškia, kad atitinkamų produktų ar procesų atitikties tyrimų negali atlikti kiti subjektai, kurie tokiai veiklai vykdyti nėra akredituoti. Atsižvelgiant į laisvo įrodymų vertinimo principą įrodymais civiliniame procese gali būti bet kokie faktiniai duomenys, turintys informacijos apie nustatomus reikšmingus bylai faktus, joks įrodymas neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 2 dalis). Vertindamas asmenų, kurie pagal specialią procedūrą nėra akredituoti tam tikroje srityje, atliktų laboratorinių ar kitokių bandymų, tyrimų rezultatų patikimumą, teismas turi įvertinti, ar tokie asmenys turi reikiamą techninę kompetenciją bei gali organizuoti savo veiklą vadovaudamiesi nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo principais. Kita vertus, analogiškai, vertindamas ir tam tikros atitikties vertinimo akredituotų įstaigų atliktų tyrimų rezultatus, teismas turi įsitikinti, kad tyrimas atliktas laikantis jam atlikti būtinų procedūrų, metodų, tyrimo eigos fiksavimo ir pan., taip pat kad tyrimą atlikęs akredituotas subjektas laikėsi jam keliamų nešališkumo ir objektyvumo standartų.

111. Juslinių tyrimų (analizės) atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu „Dėl juslinės analizės metodikų patvirtinimo“ Nr. 3D-165 patvirtintos metodikos. Pagal šiame teisės akte įtvirtintą sąvoką, juslinės analizės sesija – vertinimo komisijos atliekamas produkto ar produktų grupės juslinis įvertinimas, apimantis mėginių paruošimą, jų vertinimą naudojant parinktus testus, duomenų apdorojimą ir protokolų parengimą. Juslinio vertinimo protokolai – dokumentai, kuriuose registruojami kiekvienos juslinės savybės individualūs vertintojų rezultatai ir galutinis produkto vertinimas (šiuose dokumentuose taip pat gali būti užrašyta ir produkto sudėtis). Trijų testas – skirtumo nustatymo testas, kai trys užkoduoti mėginiai, iš kurių du yra identiški, pateikiami kartu. Vertintojas prašomas atpažinti skirtingą mėginį.

112. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institutas yra akredituotas nustatyti maisto produktų skirtumą ar panašumą (pagal išvaizdą, spalvą, konsistenciją, kvapą, skonį), metodo pavadinimas – juslinė analizė, metodika, trijų testas; Institutas taip pat akredituotas nustatyti maisto produktų būdinguosius požymius arba būdingųjų požymių skiriamuosius bruožus (išvaizdą, kvapą, skonį, tekstūrą, konsistenciją, pojūtį burnoje), metodo pavadinimas – paprastas aprašomasis testas. Iš Instituto pateikto 2018 m. spalio 15 d. pranešimo apie teigiamą mėginį neaišku, kuriuo metodu bei metodika remiantis tyrimas buvo atliktas.

113. Pagal CPK 212 straipsnį, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (1 dalis). Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas kitas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (2 dalis).

114. Bylą nagrinėję teismai, nustatę specialių žinių byloje poreikį, šalims byloje pateikus vienus kitiems prieštaraujančius įrodymus, turėjo svarstyti teismo ekspertizės byloje paskyrino klausimą dėl ginčo vištienos konservų pagaminimo būdo.

115. Jeigu šalys ekspertų kandidatūrų nepateikia arba, teismo nuomone, šalių pateiktos kandidatūros netinkamos, teismo ekspertą parenka ir skiria teismas.

116. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

117. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

118. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90), tačiau iš teismo sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta.

119. Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrįstumo sprendžiama, be kita ko, ir pagal tai, ar teismas tinkamai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus ir į juos pakankamai atsakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM5LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-339-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-339-469/2018">e3K-3-339-469/2018</a>, 31 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, 36 punktas).

120. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis trūkumas gali būti pripažintas esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTMtNjg0LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-93-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-93-684/2021">e3K-3-93-684/2021</a> 38 punktą).

121. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadas dėl byloje reikšmingos aplinkybės, ar viešojo pirkimo sutarties pagrindu tiekėjo pristatyti vištienos konservai atitinka Sutarties reikalavimus, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Todėl teismų procesinių sprendimų dalys dėl ieškovės reikalavimų taikyti atsakovei baudą už Sutarties reikalavimų neatitinkančių maisto produktų pristatymą bei priteisti procesines palūkanas ir atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės skolą už pristatytus vištienos konservus, kurie nebuvo išdalyti vartotojams, bei delspinigius naikintinos.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą už pristatytus vištienos konservus

122. Ieškovė kasaciniame skunde ginčija teismų priimtus sprendimus, teigdama, jog teismai nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur už pristatytus bei išdalytus vištienos konservus.

123. Vertindama nurodytus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 1.5 punkte nustatyta, jog ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų prieš maisto produkto teikimą ne mažiau kaip dvi maisto produkto, nurodyto Sutarties 1.3 punkte, pakuotės turi būti pateikiamos Agentūrai. Jei dalijamas maisto produktas yra ne iš vienos partijos, privaloma pateikti maisto produkto pakuotes iš skirtingų gamybos partijų. Pristatomų maistų produktų kontrolė taip pat yra apibrėžta ir Sutarties 6.1–6.4 punktuose.

124. Nagrinėjamu atveju teismų buvo nustatyta, kad pristatyti maisto produktai ieškovės buvo priimti, nebuvo reikalauta jų pakeisti kitais produktais, vėliau šie produktai buvo išdalinti asmenims suvartoti. Ginčo byloje taip pat nekyla dėl aplinkybės, jog maisto produktai buvo tinkami žmonių mitybai, tik, kaip minėta, galimai neatitiko Sutarties nuostatų dėl konkretaus įsigyjamo produkto pagaminimo būdo.

125. CK 6.332 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą kainą. Jeigu pardavėjas dėl savo kaltės per protingą terminą nesuderino kainos su pirkėju, tai pirkėjas turi sumokėti už daiktus tą kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus. Pagal to paties straipsnio 6 dalį nurodytos nuostatos taikomos tiek, kiek pirkimo–pardavimo sutartis nenustato kitokių taisyklių.

126. Nagrinėjamu atveju minėtas Sutarties 7.5.1 punktas būtent ir nustatė sutartines pasekmes aptariamo sutartinio įsipareigojimo pažeidimo atveju, t. y. baudos taikymą, tais atvejais, jeigu institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties 1 priede, ir išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai. Sutartyje nebuvo įtvirtinta nuostatų, tokiais atvejais savaime atleidžiančių ieškovę nuo taikytinos priešpriešinės pareigos sumokėti atsakovei už pristatytas prekes ar kitaip reglamentuojančių apmokėjimo pareigos vykdymą, nei tai yra nustatyta CK 6.332 straipsnio 5 dalyje (žr. šios nutarties 70 punktą).

127. Priešingas vertinimas dėl taikytinos pareigos sumokėti už pristatytus, priimtus bei asmenims vartoti paskirstytus produktus, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jie yra tinkami asmenims vartoti, neišplaukia nei iš minėtų bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo teisinius santykius (pvz., CK 6.332 straipsnis), nei iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis).

128. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Sutarties 1.5, 6.1–6.4 punktuose buvo įtvirtinta tvarka, kuria remiantis buvo tikrinama pristatomų maisto produktų kokybė. Ieškovei pristatyti maisto produktai buvo priimti, išdalyti suvartoti asmenims, todėl ieškovė turėjo ir galėjo suvokti, jog pagal CK įtvirtintą reguliavimą, Sutartyje apibrėžtas nuostatas, maisto produktams neatitinkant Sutarties nuostatų dėl pristatomų produktų kokybės, juos paskirsčius ir suvartojus, dėl galimų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo tiekėjui galima taikyti baudą, tačiau tai nesudaro pagrindo ją atleisti nuo priešpriešinės pareigos atsakovei įvykdymo – sumokėti už pristatytus bei suvartotus produktus.

129. Šiuo atveju ieškovė, tinkamai nepasinaudojusi Sutartyje nustatyta tvarka patikrinti pristatomų prekių kokybę, jas priėmusi ir perdavusi asmenims suvartoti, turi sumokėti atsakovei už pristatytas prekes. Kasaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl sumos už pristatytus produktus apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija nusprendžia, jog teismai pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur už pristatytus bei išdalytus vištienos konservus.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius iš ieškovės už laiku neapmokėtą skolą

130. Pateiktame priešieškinyje atsakovė prašė priteisti 10 364,80 Eur delspinigių, apskaičiuotų pagal Sutarties 7.10 punktą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Minėti delspinigiai susidarė ieškovei laiku neapmokėjus Sutarties pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija SUA, Nr. 0984173, už pristatytus vištienos konservus.

131. Ginčą nagrinėję teismai atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigių netenkino. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.64 straipsnio 1, 3 dalimis, nusprendė, jog konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę pristatyti konservus pagal Sutarties sąlygas, tačiau ieškovei jau didžiąją dalį tų konservų išdalijus bei nesant objektyvios galimybės jų grąžinti, taip pat teismui iš atsakovės priteisus baudą už netinkamų produktų pristatymą ieškovei, tačiau, teismui konstatavus pareigą sumokėti už pristatytus ir išdalytus vištienos konservus, nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ne kartą reikalavo pasiimti neišdalytų konservų dalį. Teismo vertinimu, priešingas sprendimas, esant nustatytai aplinkybei, kad pristatyti vištienos konservai neatitiko Sutarties reikalavimų, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovei neatsirado teisė reikalauti priteisti iš ieškovės nurodytus delspinigius, nes jie buvo apskaičiuoti atsakovei įrodinėjant, jog vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygų reikalavimus.

132. Atsakovė kasaciniame skunde su tokiu teismų vertinimu nesutinka, pažymėdama, jog pagal Sutarties 7.10 punktą ieškovė nevykdė prievolės atsiskaityti su atsakove, nepagrįstai atsisakė šią prievolę vykdyti ir teismų buvo įpareigota sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur sumą. Todėl teismai, nepriteisdami atsakovei delspinigių, pažeidė CK 6.71 straipsnio 1 dalį, 6.256 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 1 dalį, Sutarties 7.10 punktą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias atsakovės teisę į netesybas, bei nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl netesybų priteisimo kreditoriui pagrindų ir sąlygų.

133. Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

134. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ3LTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-147-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-147-421/2020">e3K-3-147-421/2020</a>, 46 punktas).

135. Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.10 punkte įtvirtinta, kad jeigu Agentūra be pateisinamų priežasčių vėluoja mokėti tiekėjai, tiekėjai pareikalavus, už kiekvieną pradelstą atsiskaitymo su tiekėja dieną Agentūra įsipareigoja mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

136. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teismai atsisakymą priteisti Sutarties 7.10 punkte nustatytus delspinigius grindė CK 6.64 straipsniu bei tuo, kad pati atsakovė pažeidė Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus pristatyti Sutarties reikalavimus atitinkančius produktus.

137. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą (CK 6.64 straipsnio 4 dalis).

138. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija vertina, jog teismai minėtas teisės nuostatas aiškino ir taikė netinkamai. Iš CK 6.64 straipsnio konstrukcijos matyti, jog atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir šia aplinkybe gali remtis skolininkas, turi sieti priežastinis ryšys, kai vienos prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia kitos prievolės vykdymo galimybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, taikant šią normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253-969/2015">3K-3-253-969/2015</a>; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019, 20 punktas).

139. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog šiuo atveju ginčą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.64 straipsnį, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp galimybės atsakovei taikyti baudą už pristatytas Sutarties reikalavimų neatitinkančias prekes, kai pristatyti produktai buvo išdalyti ir atitinkamai nėra galimybės jų grąžinti tiekėjai, bei civilinės atsakomybės ieškovei taikymo, kai jai yra taikoma prievolė atsiskaityti su tiekėja už pristatytus, priimtus bei išdalytus vartoti maisto produktus. Šiuo atveju, kaip minėta, galimai Sutarties reikalavimų neatitinkančių produktų pristatymas savaime nepanaikino bei nepaneigė ieškovės pareigos atsiskaityti už jai pristatytus ir asmenų suvartotus žmonių mitybai tinkančius maisto produktus. Todėl, esant skirtingo pobūdžio pažeidimams, nesant tarp jų priežastinio ryšio, spręstina, jog teismai nepagrįstai, atsisakydami priteisti delspinigius, rėmėsi CK 6.64 straipsnio 1, 3 dalimis.

140. Šios nutarties 122–129 punktuose buvo nurodyta, jog ieškovė nepagrįstai atsisakė atsakovei apmokėti už pristatytus bei išdalintus maisto produktus, nesant tam nei CK, nei Sutartyje nustatyto pagrindo. Todėl, ieškovei pažeidus sutartinę prievolę mokėti už pristatytas prekes, teismai nepagrįstai nuo priteistos sumos atsakovei nepriteisė delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties 7.10 punktas).

141. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis buvo atsisakyta priteisti delspinigius už pristatytus ir suvartotus maisto produktus, naikintinos ir atsakovei priteistina 0,02 proc. delspinigių nuo 291 420,06 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 19 d. (sąskaitą, serija SUA, Nr. 0984173, ieškovė turėjo apmokėti iki 2018 m. lapkričio 18 d.) iki 2019 m. balandžio 30 d, t. y. 9500,30 Eur delspinigių.

Dėl bylos procesinės baigties

142. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, nusprendžia, jog ginčą nagrinėję teismai tinkamai sprendė klausimą dėl atsakovės pateikto reikalavimo priteisti įsiskolinimą už pristatytus bei paskirstytus maisto konservus. Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutartis ta apimtimi, kuria teismai atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies bei priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paliktini nepakeisti. Teismai nepagrįstai nepriteisė atsakovei delspinigių nuo priteistos 291 420,06 Eur sumos, todėl ši teismų sprendimo ir nutarties dalis naikintina ir priimamas naujas sprendimas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 9500,30 Eur delspinigių. Kadangi kasacijos dalyku nebuvo teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis buvo netenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, šios teismų procesinių sprendimų dalys taip pat paliktinos galioti.

143. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdami dėl kitų byloje pateiktų reikalavimų, teismai nesilaikė įstatyme nustatytų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos, neišsiaiškino visų reikšmingų ginčui tinkamai išspręsti aplinkybių, todėl teismų padarytų išvadų dėl atsakovės pristatytų ieškovei maisto produktų neatitikties Sutarties reikalavimams negalima pripažinti pagrįstomis. Kitų likusių reikalavimų išsprendimas neatsiejamai yra susijęs su nurodyto klausimo sprendimu. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis buvo išspręstas (patenkintas) ieškovės reikalavimas atsakovei dėl baudos ir procesinių palūkanų priteisimo, taip pat atmesta priešieškinio reikalavimų dalis priteisti skolą ir delspinigius už atsakovės pristatytus vištienos konservus, kurie nebuvo išdalyti vartotojams (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

144. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei tokio proceso teisės pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-1075/2018">3K-3-326-1075/2018</a>, 31 punktas).

145. Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija vertina, kad dėl tirtinų aplinkybių masto bei pobūdžio byla turės būti nagrinėjama plačia apimtimi iš naujo, įvertinant ir šiame procesiniame sprendime nurodytus aspektus bei tirtinas faktines aplinkybes, o tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, panaikinus nurodytas skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, byla dėl nurodytų reikalavimų dalies grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

146. Bylą nagrinėdamas iš naujo teismas turėtų byloje pateiktus šalių įrodymus įvertinti pagal įstatyme ir jį aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje nurodytas įrodinėjimo civiliniame procese taisykles ir padarytas išvadas apie nustatytas aplinkybes tinkamai motyvuoti procesiniame sprendime. Siekdamas pašalinti esminius prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų, teismas turėtų įstatymo nustatyta tvarka svarstyti dėl pagrindo ir galimybės skirti byloje teismo ekspertizę ginčo vištienos konservų pagaminimo būdui (žaliava, išvaizda) nustatyti. Šiam klausimui tinkamai išspręsti gali būti aktualu išsiaiškinti aplinkybę, ar yra išlikę atsakovės tiektų ieškovei vištienos konservų, partijos Nr. 006, pavyzdžių, ar ekspertinio tyrimo objektyvumui gali būti reikšminga aplinkybė, kad nurodytos partijos konservų tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs.

147. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvados laikomos specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2010">3K-3-3/2010</a>). Teismo ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios kitų įrodymų atžvilgiu, teismas ir eksperto išvadą turi įvertinti visų įrodymų visumos kontekste ir sprendime motyvuoti, kodėl šį įrodymą pripažįsta patvirtinančiu ar paneigiančiu tam tikras aplinkybes (CPK 218 straipsnis).

148. Nesant pagrindo skirti teismo ekspertizę, teismas turi nustatyti byloje esančių laboratorinių tyrimų padarytų išvadų patikimumą, pavyzdžiui, apklausdamas kaip liudytojus tyrimus atlikusius asmenis, vertindamas tyrimų atlikimo metodus, metodiką ir kitas reikšmingas aplinkybes.

149. Bylą nagrinėjant iš naujo spręstinas ir priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės skolą taip pat ir už neišdalytus vartotojams maisto produktus pagrįstumo klausimas. Kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo, jog atsakovė nutyli aplinkybę, kad neišdalyti vištienos konservai atsakovei yra grąžinti. Tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pristatyti konservai atitiko Sutarties reikalavimus, sprendžiant dėl teikiamo reikalavimo pagrįstumo, byloje reikšmingos gali būti aplinkybės, susijusios su konservų grąžinimo data, t. y. ar jie buvo grąžinti dar tęsiantis jų tinkamumo vartoti terminui (CK 6.336 straipsnis), ar jie buvo realizuoti kitiems asmenims ir pan. Šios aplinkybės būtų reikšmingos sprendžiant dėl reikalavimo tenkinimo pagrįstumo ir (ar) jo tenkinimo apimties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

150. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2021 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovei atidėjo 3161 Eur žyminio mokesčio už pateiktą kasacinį skundą mokėjimą iki teismo nutarties priėmimo. Atsakovė sumokėjo 1801 Eur žyminio mokesčio už pateiktą kasacinį skundą.

151. Atsakovė kasaciniam teismui taip pat pateikė prašymą priteisti jai 16 759,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų viso teisminio proceso metu, atlyginimo. Atsakovė pažymi, jog bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ji patyrė 2601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

152. Kasacinis teismas patyrė 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

153. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

154. Kasaciniam teismui nusprendus šios nutarties 143 punkte nurodytą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, įskaitant šios nutarties 164 punkte nurodytas išlaidas, perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Dėl MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

155. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje, remdamasi MAPKSVPĮ 7 straipsniu, taip pat prašė priteisti 40 Eur išlaidų?, susijusių su įsiskolinimo už pristatytas prekes išieškojimu, kompensavimą.

156. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis MAPKSVPĮ 7 straipsniu, nusprendė, jog, netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių dėl termino atsiskaityti praleidimo priteisimo, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur sumą, kuri pagal minėto įstatymo nuostatas priteistina tik tuo atveju, kai kreditorius įgyja teisę į sutartyje nustatytas palūkanas.

157. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 papunktį kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatęs, kad ieškovė su atsakove už vištienos konservus neatsiskaitė dėl atsakovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 40 Eur išlaidų suma atsakovei negali būti priteista.

158. Atsakovė, kasaciniame skunde kvestionuodama nurodytas teismų išvadas, pažymi, jog ji, kaip kreditorė, įgijo teisę reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo iš ieškovės. Šiuo atveju ieškovė gera valia nevykdė savo prievolės atsiskaityti su atsakove pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą? dėl savo pažeistų teisių gynimo.

159. Vertindama teismų padarytas išvadas ir procesiniuose dokumentuose pateiktas pozicijas dėl 40 Eur priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, jog MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

160. MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Šis įstatymas, be kita ko, netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486-248/2018">3K-3-486-248/2018</a>, 37 punktas).

161. MAPKSVPĮ 3 straipsnis įtvirtina teisės į palūkanas atsiradimą ir jų skaičiavimo principus. MAPKSVPĮ 7 straipsnis apibrėžia išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis).

162. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į MAPKSVPĮ 7 straipsnyje įtvirtintą teisės normos paskirtį, sistemiškai įvertinusi MAPKSVPĮ nuostatas, pažymi, jog šis straipsnis nustato tik kreditoriaus, įgijusio teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką, inter alia, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinant maksimalią neįrodinėtiną 40 Eur sumą, susijusią su galimu išieškojimu dėl pavėluoto mokėjimo. Minėto straipsnio 2 dalis nustato kreditoriaus teisę reikalauti atlyginti jam visas šią sumą viršijančias išlaidas, kurios yra patirtos ir susijusios su pavėluoto mokėjimo išieškojimu.

163. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė priteisti iš ieškovės nesumokėtą įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SUA, Nr. 0984173. Sutartis, kurios pagrindu buvo išrašyta minėta sąskaita, atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai MAPKSVPĮ netaikomas.

164. Vis dėlto, kaip minėta, MAPKSVPĮ 7 straipsnis savo esme nustato pavėluoto mokėjimo išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarką bei maksimalią atlygintinos, neįrodinėtinos sumos ribą. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje teikė teismams prašymus atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra susijusios ir su galimai patirtomis išlaidomis dėl pavėluoto mokėjimo. Todėl teismai, iš naujo nagrinėdami neišspręstų byloje reikalavimų klausimą bei spręsdami dėl atsakovės byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgdami į MAPKSVPĮ įtvirtintą reguliavimą, įskaitant 7 straipsnį, turėtų įvertinti ir atsakovės prašomų priteisti 40 Eur išlaidų pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu būtų užtikrinami MAPKSVPĮ 7 straipsnio tikslai bei išvengiama aptariama apimtimi dvigubo patirtų išlaidų kompensavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria teismai atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ priešieškinį tenkino iš dalies bei priteisė atsakovei iš ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (j. a. k. 192050725) 291 420,06 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimties Eur 6 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ieškinio reikalavimas priteisti 31 625,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutartes dalį, kuria teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nuo priteistos 291 420,06 Eur skolos sumos, panaikinti, dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – šį reikalavimą tenkinti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ (j. a. k. 221412030) iš ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (j. a. k. 192050725) 9500,30 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus Eur 30 ct) delspinigių.

Kitas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalis panaikinti ir bylą dėl likusių neišnagrinėtų šalių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė