Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00528-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.2; 42.11.1; 63.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Citadele“ banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Auksinė arfa“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo J. B., ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinė arfa“ bei trečiojo asmens J. B. priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2007 m. liepos 9 d. AB „Parex“ bankas (dabar – AB „Citadele“ bankas) ir ūkininkas J. B. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 897 822 eurų kreditas. Kreditavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai užtikrinti atsakovo UAB „Auksinė arfa“ laidavimu pagal 2007 m. liepos 9 d. laidavimo sutartį. Kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė: nesilaikė kreditavimo sutartyje nustatyto kredito bei palūkanų mokėjimo grafiko, nevykdė kitų kreditavimo sutartyje numatytų pareigų. Bankas apie šias aplinkybes informavo laiduotoją ir kredito gavėją. Bankas 2009 m. lapkričio 9 d. kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė ir apie tai informavo laiduotoją.
Ieškovas AB,,Citadele“ bankas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Auksinė arfa“ 713 781,68 euro negrąžinto kredito, 9460,88 euro palūkanų, 109 118,32 euro delspinigių ir 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas UAB „Auksinė arfa“ ir trečiasis asmuo J. B. pareiškė priešieškinį, prašydami pripažinti neteisėtu 2007 m. liepos 9 d. kreditavimo sutarties nutraukimą. Priešieškinyje nurodyta tai, kad ieškovas kreditavimo sutartimi įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui 804 420 eurų kreditą kaimo turizmo sodybai statyti ir įrengti bei 93 402 eurų kreditą takams ir mašinų stovėjimo aikštelei įrengti, iš viso 897 822 eurus. Iš šios sumos ieškovas suteikė 713 781,68 euro. Pagal 2008 m. sausio 28 d. susitarimą dėl kreditavimo sutarties pakeitimo kredito lėšos išduodamos pateikus kredito panaudojimą pagal paskirtį patvirtinančias sąskaitas faktūras bei išankstinio apmokėjimo (avansines) sąskaitas. Priešieškinyje taip pat teigiama, kad ieškovas jau nuo 2008 m. pabaigos nepagrįstai nutraukė trečiojo asmens kreditavimą, nors šis visus savo įsipareigojimus vykdė. Per 2009 metus negavęs iš ieškovo kredito lėšų, trečiasis asmuo savo asmeninėmis 156 410 Lt lėšomis finansavo statybą. Pritrūkus lėšų statybai užbaigti ir ieškovui mokėtinoms palūkanoms dengti, trečiasis asmuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštu kreipėsi į ieškovą prašydamas pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas – atidėti paskolos grąžinimą vieneriems metams, nurašyti ieškovui įkeistus 14 500 eurų palūkanoms dengti. Tačiau ieškovas 2009 m. lapkričio 9 d. raštu informavo nutraukiantis kreditavimo sutartį. Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį ieškovas turi būti laikomas praradęs teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, nes per protingą laiką nuo trečiojo asmens pasiūlymo (2009 m. rugpjūčio 3 d.) nepranešė šiam apie sutarties nutraukimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 713 781,68 euro negrąžinto kredito, 9460,88 euro nesumokėtų palūkanų, 109 118,32 euro delspinigių (iš viso 832 360,88 euro arba 2 873 975,64 Lt), 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. balandžio 20 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo; atsakovo ir trečiojo asmens priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 9 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti trečiajam asmeniui 897 822 eurų kreditą, iš kurių 804 420 eurų – kaimo turizmo sodybai statyti ir įrengti bei 93 402 eurų – takams ir mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Šalys susitarė, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nustatė kredito grąžinimo pradžios datą – 2009 m. rugsėjo 30 d., grąžinamo kredito dydį ir kredito grąžinimo periodiškumą (terminus). Kreditavimo sutarties 2007 m. rugpjūčio 7 d. papildomu susitarimu ieškovas įsipareigojo išduoti trečiajam asmeniui 762 331 eurą kreditą laikantis proporcijų: 66 proc. banko lėšų (kredito), 34 proc. kredito gavėjo nuosavų lėšų. Kreditavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti atsakovo UAB „Auksinė arfa“ ir ieškovo 2007 m. liepos 9 d. sudaryta laidavimo sutartimi. Ieškovas 2009 m. liepos 30 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį, kad kredito gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, 2009 m. spalio 9 d. pranešimu bankas įspėjo trečiąjį asmenį, kad iki 2009 m. lapkričio 6 d. nepadengus įsiskolinimo bankas bus priverstas kreditavimo sutartį nutraukti. Ieškovas 2009 m. lapkričio 9 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį apie kreditavimo sutarties nutraukimą; tos pačios dienos pranešimu atsakovas informuotas apie kreditavimo sutarties nutraukimą su trečiuoju asmeniu ir apie jo įsipareigojimą atsakyti už trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Teismas taip pat nustatė, kad kredito gavėjas antrajame finansavimo etape į projektą investavo 999 216,12 Lt (arba 289 392,99 euro) nuosavų lėšų, o bankas išdavė 578 290,68 euro kredito lėšų, taigi ieškovas išdavė 66,65 proc. kredito, o trečiasis asmuo investavo 33,35 proc. nuosavų lėšų. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo apie šią situaciją ir būtinybę pateikti papildomus duomenis, kurių pagrindu būtų galima iš naujo apskaičiuoti suteikto kredito bei kredito gavėjo įneštų nuosavų lėšų dalis (proporcijas) ir galimybę atnaujinti likusios kredito dalies suteikimą, buvo informuotas, tačiau jis tokių duomenų bankui nepateikė. Teismas sprendė, kad esant neigiamam trečiojo asmens nuosavų lėšų įnešimo balansui ieškovas neturėjo teisinio pagrindo toliau kredituoti trečiąjį asmenį. Spręsdamas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo teismas nustatė, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą kredito gavėjas įsipareigojo už naudojimąsi kreditu mokėti bankui palūkanas, nurodytas sutarties specialiosios dalies 3 dalyje. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito ar jo dalies suteikimo dienos. Kredito gavėjui laiku negražinant kredito ar jo dalies, nemokant palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų, ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 8.1, 8.1.1 punktai) ir reikalauti kredito, palūkanų ir susijusių sumų sumokėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartimi netenkinus atsakovo UAB „Auksinė arfa“ ir trečiojo asmens J. B. apeliacinio skundo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas.
Išnagrinėjęs apeliantų prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas konstatavo, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje nustatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Nors kreditavimo sutartyje (specialiųjų sąlygų 2.1 punktas) bendra trečiajam asmeniui įsipareigota suteikti suma yra 897 822 eurai (sutarties 2.3 punktas), tačiau sutarties 6.1.1 punkte nustatyta, kad bendra kredito gavėjo paimta ir negrąžinta kredito suma visu sutarties galiojimo laikotarpiu negali viršyti 70 proc. kredito ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės santykių. Sutarties 6.1.3 punkte nurodyta, kad 762 331 euras išduodami dalimis proporcingai investuojamoms nuosavoms lėšoms santykiu: 66 proc. kredito ir 34 proc. nuosavos lėšos. Taigi tam, kad trečiajam asmeniui būtų suteikta visa kredito sutartyje nurodyta suma, turėjo būti laikomasi pirmiau aptartų sutarties sąlygų, t. y. suteikto kredito ir bankui įkeisto turto vertės bei suteikto kredito ir asmeninių investuotų lėšų proporcijų.
Bankas 2009 m. liepos 2 d. raštu informavo trečiąjį asmenį, kad išduota paskolos dalis yra 713 781,68 euro, kuri sudaro 70 proc. bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės, dėl to didesnės dalies kredito suteikimas nebuvo galimas pagal sutarties 6.1.1 punktą.
Kredito gavėjas 2009 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į banką, prašydamas kredito įmokų mokėjimą atidėti vieneriems metams. Ieškovas 2009 m. spalio 9 d. raštu nurodė, kad pakartotinai svarstytų klausimą dėl kreditavimo sutarties sąlygų keitimo tik gavęs bankui įkeisto turto vertinimo ataskaitą, notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį bei įrodymus, jog trečiasis asmuo gali investuoti nuosavas lėšas pradelstiems mokėjimams, palūkanoms bei investicijoms į projektą. Trečiasis asmuo bankui nepateikė rašte nurodytų dokumentų ir nesumokėjo susidariusio įsiskolinimo.
Kreditavimo sutartis banko nutraukta ne dėl esminio jos pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, o sutartyje nustatytu pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Sutarties 8.1.1 punkte bankui suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą likusį kreditą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, kai kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nemoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Trečiasis asmuo savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, įmokų nemokėjo, laiduotojas taip pat nevykdė už pagrindinį skolininką prievolės atsiskaityti su ieškovu, dėl to bankas įgijo teisę nutraukti sutartį. Kreditavimo sutarties 8.2 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį pranešdamas kredito gavėjui apie tai raštu ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų. Banko pranešimas apie sutarties nutraukimą beveik prieš vieną mėnesį iki nutraukimo išsiųstas 2009 m. spalio 9 d. (laikantis sutartyje nustatyto termino) atsakovui UAB „Auksinė arfa“, kurio vienintelis akcininkas ir vadovas yra trečiasis asmuo, buveinės adresu, taigi trečiasis asmuo buvo informuotas. Apeliantai, ginčydami sutarties nutraukimą, nepaneigė finansinio nepajėgumo vykdyti pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė duomenų, kad turėjo galimybę laikytis sutartyje nustatytų sąlygų. Po sutarties nutraukimo bankas bendradarbiavo su kredito gavėju ir ieškojo būdų kreditui refinansuoti, suteikė trečiajam asmeniui galimybę pateikti reikalingus duomenis ir įsipareigojo svarstyti paskolos restruktūrizavimo galimybes, tačiau reikiamų dokumentų trečiasis asmuo nepateikė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo J. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, ar sutarties šalis padarė sutarties pažeidimą, atitinkantį CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas, ar atsirado kitų šalių sutartyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, bet kuriuo atveju dėl jų atsiradimo turi būti konstatuojama sutarties šalies kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Evekas“ v. AB,,SEB lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2012">3K-3-206/2012</a>).
Kreditavimo sutarties 8.1.1 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą likusį kreditą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nemoka palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų; bankas turi teisę nutraukti sutartį pranešdamas kredito gavėjui apie tai raštu ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų. Ieškovo 2009 m. spalio 9 d. rašte, kuris teismo buvo pripažintas kaip įspėjimas apie sutarties nutraukimą, nebuvo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (konkrečios kreditavimo sutarties nuostatos), nutraukimo data, konkretus reikalavimas kredito gavėjui (trečiajam asmeniui), kurį įvykdžius sutartis nebūtų nutraukta (t. y. nenurodytos mokėtinos,,pradelsto įsiskolinimo (kredito dalies), palūkanų bei delspinigių“ sumos). Nevertindamas šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis); neįvertinęs įspėjimo apie sutarties nutraukimą (ieškovo 2009 m. spalio 9 d. rašto) turinio ir trečiojo asmens kaltės nebuvimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, procesiniame sprendime nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį ir 331 straipsnį.
Kreditavimo sutarties 10.4 punkte šalių nustatyta, kad visi šalių pranešimai turi būti siunčiami raštu ir laikomi tinkamai įteiktais, jei jie įteikiami asmeniškai, siunčiama faksimiliniu ryšiu arba registruotu paštu su pranešimu apie įteikimą Sutarties specialiosios dalies 8 dalyje nurodytais adresais. Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 8 dalyje nurodoma, kad trečiojo asmens adresas: (duomenys neskelbtini). Banko pranešimai apie sutarties nutraukimą trečiajam asmeniui buvo siunčiami kitu adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo turėtų būti siunčiama korespondencija atsakovui UAB,,Auksinė arfa“, taip nesilaikant sutarties nuostatų. Pranešimo apie sutarties nutraukimą trečiasis asmuo laiku nesužinojo.
Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (favor contractus principas). Nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Trečiasis asmuo (kredito gavėjas) daugiau kaip dvejus metus tinkamai vykdė kreditavimo sutartį. 2009 metų rugpjūčio 3 d. jis kreipėsi į ieškovą su prašymu pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas: kredito mokėjimo grafiką faktiškai suteikto 713 781,68 euro kredito daliai. Taip pat prašyme trečiasis asmuo ieškovui nurodė baigsiantis projektą iš savo lėšų ir prašė kredito įmokų mokėjimą atidėti vieneriems metams bei nusirašyti palūkanas iš įkeistų 14 500 eurų lėšų. Tačiau ieškovas šio prašymo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas iš esmės nesvarstė, į jį atsakydamas formaliai, kartu įspėdamas apie sutarties nutraukimą. Ieškovas (kredito davėjas) nutraukė sutartį neatsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo (kredito gavėjas) ieškovui nurodė baigsiantis projektą iš savo lėšų ir jau buvo į jį investavęs 1 700 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti, o nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens J. B. kasacinio skundo atsakovas UAB,,Auksinė arfa“ sutinka su kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo atmesti trečiojo asmens J. B. kasacinį skundą ir paikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
Atsakydamas į trečiojo asmens prašymą pakeisti kreditavimo sutartį bankas 2009 m. spalio 9 d. raštu nurodė, kad svarstys šį klausimą, kai trečiasis asmuo bankui pateiks įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, notaro patvirtintą trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, dokumentus, patvirtinančius, kad trečiasis asmuo gali investuoti nuosavas lėšas (pradelstiems mokėjimams, investicijoms į projektą bei palūkanoms mokėti). Trečiasis asmuo banko prašomų dokumentų nepateikė. Bankas net ir nutraukęs kreditavimo sutartį siekė taikiai susitarti dėl trečiojo asmens paskolos restruktūrizavimo. 2009 m. gruodžio 28 d. bankas kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas pateikti informaciją bei dokumentus, reikalingus sprendimui dėl kredito restruktūrizavimo priimti. Trečiasis asmuo prašomų dokumentų nepateikė.
Bankas priimdamas sprendimą dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ar tęstinumo ir tokių pakeitimų sąlygų privalo vadovautis kredito įstaigai nustatytomis rizikos valdymo priemonėmis bei banko patvirtintomis kreditavimo ir rizikos vertinimo taisyklėmis. Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Dėl to, kai trečiasis asmuo bankui nepateikė prašomų dokumentų ir informacijos, bankas nustatyta tvarka negalėjo svarstyti klausimo dėl kreditavimo sutarties pakeitimo ar kredito restruktūrizavimo. Kasatorius nepagrįstai teigia turėjęs galimybes iš savo lėšų baigti projektą. Jis išdėstė argumentus dėl sutarties pakeitimo, tačiau šioje byloje nereiškė reikalavimo pakeisti sutartį.
Bankas bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu sutarties vykdymo metu, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu sutiko svarstyti taikos sutarties sudarymą. Antstolis Marekas Petrovskis nustatyta tvarka vykdydamas banko pateiktą vykdomąjį dokumentą 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. gruodžio 18 d. pardavė trečiojo asmens pasiūlytam pirkėjui už 664 000 Lt kaimo turizmo sodybą ir kitam pirkėjui žemės sklypą už 59 072 Lt. Pardavus įkeistą turtą kreditavimo sutartis negali būti įvykdyta ateityje, taigi neturi prasmės reikalavimas pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kai byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo galėtų tinkamai po jos atnaujinimo vykdyti kreditavimo sutartį.
Trečiasis asmuo kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu nuolat vėlavo vykdyti savo prievoles pagal sutartį, o nuo 2009 m. gegužės mėnesio iš esmės nustojo jas vykdyti. Taigi esant tokioms aplinkybėms bankas įgijo teisę sutartį nutraukti vienašališkai, tai kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir padarė. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad banko 2009 m. spalio 9 d. raštas „Dėl sutarties sąlygų keitimo“ trečiajam asmeniui išsiųstas netinkamu adresu. Adresu (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui priklauso registruotas nekilnojamasis turtas bei tai yra atsakovo buveinės, kurios vadovas yra trečiasis asmuo, adresas. Trečiasis asmuo savo 2009 m. gruodžio 3 d. rašte bankui patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 13 d. gavo banko 2009 m. lapkričio 9 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyto pagrindo nutraukti sutartį joje numatytais atvejais
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB,,Evekas“ v. AB,,SEB lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2012">3K-3-206/2012</a>, išaiškinimais, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais dėl kitos šalies kaltės. Šioje byloje kasacinis teismas sprendė, kad, esant pareikštiems reikalavimams teisme, pirma, pakeisti ar nutraukti sutartį pagal CK 6.204 straipsnį (kai sutarties šalims iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra) ir, antra, nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnį, teismas turi išspręsti pirmiausia klausimą dėl CK 6.204 straipsnio taikymo. Skirtingai nuo CK 6.204 straipsnyje nustatyto sutarties nutraukimo pagrindo, kai sutartis nutraukiama dėl jos negalinčios vykdyti šalies kaltės nebuvimo, nurodytoje nutartyje pažymėta, kad nustačius sutartį nevykdančios šalies kaltę sutarties nutraukimas pagal CK 6.217 straipsnį sukelia tai šaliai nepalankesnius nutraukimo teisinius padarinius. Bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitoje byloje kasacinio teismo suformuluotus CK 6.217 straipsnio 5 dalies išaiškinimus, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2014">3K-3-114/2014</a>). Plėtodama šiuos išaiškinimus kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad ne kiekvienas sutartyje numatytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti jam padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditavimo sutarties šalis (bankas) vienašališkai nutraukė sutartį joje nurodytu nutraukimo atveju – kredito gavėjui laiku negrąžinant kredito ar jo dalies, nemokant palūkanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų (sutarties 8.1, 8.1.1 punktai). Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad nemokėjęs palūkanų už kreditą trečiasis asmuo nevykdė savo prievolių pagal sutartį. Kasatoriaus teigimu, dėl sutartinių prievolių nevykdymo nėra jo kaltės, nes bankas neteisėtai nutraukė finansavimą, nepervedęs likusios kredito dalies pagal sutartį. Teismai nenustatė tokios aplinkybės, kad bankas būtų pažeidęs pareigą finansuoti kredito gavėją, nes šio pareigos išmokėti kreditą dalimis vykdymas buvo susaistytas sutarties sąlygų. Kreditavimo sutartyje bendra trečiajam asmeniui įsipareigota suteikti suma yra 897 822 eurai (sutarties 2.3 punktas), tačiau sutarties 6.1.1 punkte nustatyta, kad bendra kredito gavėjo paimta ir negrąžinta kredito suma visu sutarties galiojimo laikotarpiu negali viršyti 70 proc. kredito ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės santykių. Sutarties 6.1.3 punkte nurodyta, kad 762 331 euras išduodami dalimis proporcingai investuojamoms nuosavoms lėšoms santykiu: 66 proc. kredito ir 34 proc. nuosavos lėšos. Taigi tam, kad trečiajam asmeniui būtų suteikta visa kredito sutartyje nurodyta suma, turėjo būti laikomasi suteikto kredito ir bankui įkeisto turto vertės bei suteikto kredito ir asmeninių investuotų lėšų proporcijų. Bankas 2009 m. liepos 2 d. raštu informavo trečiąjį asmenį, kad išduota paskolos dalis yra 713 781,68 euro, kuri sudaro 70 proc. bankui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės, dėl to didesnės dalies kredito suteikimas nebuvo galimas pagal sutarties 6.1.1 punktą. Trečiasis asmuo neužtikrino sutartyje nurodytų lėšų proporcijų laikymosi, dėl to bankui neatsirado sutartinės prievolės mokėti likusią kredito dalį. Trečiasis asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus, nesilaikęs nurodytų proporcijų jis pats sukūrė padėtį, kai bankas neišmokėjo kitos kredito dalies. Bankas veikė laikydamasis sutarties sąlygų, neišmokėdamas likusios kredito sumos, tai nesuteikė trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) teisės nevykdyti sutarties sąlygų dėl kredito grąžinimo ir nemokėti palūkanų už gautą kredito sumą.
Dėl sutarties nutraukimo tvarkos sutartyje nurodyta, kad esant sutarties 8.1 punkte nurodytoms aplinkybėms bankas turi teisę nutraukti sutartį pranešdamas kredito gavėjui apie tai raštu ne vėliau kaip prieš penkiolika kalendorinių dienų. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas 2009 m. liepos 30 d. pranešimu informavo kredito gavėją, kad šis nevykdo savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, 2009 m. spalio 9 d. pranešimu bankas įspėjo trečiąjį asmenį, kad iki 2009 m. lapkričio 6 d. nepadengus įsiskolinimo kreditavimo sutartį bankas bus priverstas nutraukti. Ieškovas 2009 m. lapkričio 9 d. pranešimu informavo trečiąjį asmenį apie kreditavimo sutarties nutraukimą; tos pačios dienos pranešimu atsakovas (laiduotojas) informuotas apie sutarties nutraukimą.
Trečiojo asmens kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovo 2009 m. spalio 9 d. rašte, kuris teismų įvertintas kaip įspėjimas apie sutarties nutraukimą, nebuvo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, nutraukimo data, reikalavimas kredito gavėjui sumokėti konkrečias sumas. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino šio rašto turinio ir teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta tai, kad šiuo raštu kredito gavėjas įspėtas apie sutarties nutraukimą jam neįvykdžius įsipareigojimų, o kredito gavėjo įsiskolinimo dydį bankas nurodė savo ankstesniame 2009 m. liepos 30 d. rašte. Šiame rašte nurodyta apie 8936,79 euro palūkanų ir 401,20 euro delspinigių pradelstą įsiskolinimą bankui. Vėliau pradelstas įsiskolinimas didėjo, 2009 m. rugsėjo 30 d. bankui kredito gavėjas nebuvo grąžinęs jau 25 949 eurų. Taigi trečiasis asmuo savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, įmokų nemokėjo, laiduotojas taip pat už pagrindinį skolininką prievolės atsiskaityti su ieškovu nevykdė, dėl to bankas įgijo teisę nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis.
CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2013">3K-3-364/2013</a>). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-114/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-114/2014">3K-3-114/2014</a>). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties šalies raštu pareikštą ketinimą nutraukti sutartį bylą nagrinėję teismai pagrįstai vertino kaip įspėjimą nutraukti sutartį. Taip ieškovo išreikšta valia reiškė jo siekį nutraukti sutartį. Byloje esanti šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad kasatorius suprato pranešimo tikslą ir turinį, apie sutarties nutraukimą pranešta laikantis sutartyje nustatyto termino. Aptartas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai įvertino kaip tinkamą kredito gavėjo informavimą apie numatomą sutarties nutraukimą.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad banko pranešimai apie sutarties nutraukimą trečiajam asmeniui buvo išsiųsti netinkamu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo turėjo būti siunčiama korespondencija atsakovui UAB,,Auksinė arfa”, taip nesilaikant sutarties nuostatų, kuriose įrašytas kitas trečiojo asmens adresas korespondencijai. Dėl gavėjui siųstinos korespondencijos adreso tinkamumo Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2009">3K-3-241/2009</a>). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo (kredito gavėjas) buvo atsakovo (laiduotojo) vienintelis akcininkas ir vadovas. Tai faktinis pagrindas išvadai, kad banko pranešimai buvo siunčiami trečiojo asmens verslo vietos adresu. Trečiasis asmuo nenuginčijo įstatymo prezumpcijos, kad jam pranešimai tapo žinomi, jiems pasiekus trečiojo asmens verslo vietą. Atsakovo buveinės adresu trečiajam asmeniui priklauso nuosavybės teise nekilnojamasis turtas. Be to, trečiasis asmuo savo 2009 m. gruodžio 3 d. rašte bankui patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 13 d. gavo banko 2009 m. lapkričio 9 d. pranešimą nurodytu tuo pačiu adresu dėl sutarties nutraukimo. Nurodytu adresu yra siunčiami trečiajam asmeniui ir nagrinėjamoje byloje teismo procesiniai dokumentai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina teismų išvados, kad trečiajam asmeniui pranešimai įteikti tinkamu adresu, pagrįstumą.
Kitu kasacinio skundo argumentu teigiama, kad bankas nutraukė sutartį, nors trečiasis asmuo buvo bankui pateikęs prašymą pakeisti sutartį, atidedant kredito įmokų mokėjimo terminą vieneriems metams, taip bankas nesiekė išsaugoti sutarties; bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai suteikė pirmenybę sutarties nutraukimui, ne jos pakeitimui, nesprendė klausimo dėl pakeitimo galimybės. Vertindama šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovo ir trečiojo asmens priešieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir nepareikšta reikalavimo pakeisti sutartį. Teismo galutiniu sprendimu išsprendžiamas visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas (CPK 260 straipsnis). Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas; sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, išdėstę motyvus, įvertino priešieškinio reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu pagrįstumą ir nesprendė dėl sutarties pakeitimo, nes dėl to byloje reikalavimų nepareikšta. Darytina išvada, kad teismai laikydamiesi CPK nustatytos tvarkos išnagrinėjo bylą pagal joje pareikštus reikalavimus.
Apibendrindama išdėstytus motyvus kasacinio teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad teismai teisiškai pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu kreditavimo sutarties nutraukimą, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 15 d. nutartimi tenkinus kasatoriaus J. B. prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, už paduotą kasacinį skundą 32 740 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka dienos.
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kasatorius nepateikė prašymo jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimo. Nesant pateikto kasatoriaus prašymo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už kasacinį skundą, teismas pagal įstatymą neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva šio klausimo spręsti. Todėl netenkinus kasatoriaus J. B. kasacinio skundo žyminio mokesčio suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas (32 799,87 Lt), priteistina iš jo valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš kasatoriaus taip pat priteistina valstybei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 59,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens J. B. valstybei 32 799,87 Lt (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
