Civilinė byla Nr. 3K-3-328/2014
Teisminio proceso numeris 2-03-3-06046-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 128.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir S. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. ir J. V. skundą dėl notarinio veiksmo pripažinimo neteisėtu, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K., akcinė bendrovė bankas „Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjama dėl skolos išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai reglamentuojančių teisės normų (CK 4.192, 4.193 straipsnių) aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjai pateikė teismui skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. veiksmų, prašydami pripažinti neteisėtu notaro 2012 m. lapkričio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą ir jį panaikinti bei priteisti iš notaro visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. balandžio 21 d. S. V., laiduotoja J. V. ir AB bankas „Swedbank“ (toliau – ir Bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 06-026079-FA, pagal kurią buvo suteikta 494 195, 96 Lt paskola buto pirkimui ir apdailai; galutinis kredito grąžinimo terminas – 2020 m. vasario 5 d. Pareiškėjai ir Bankas 2006 m. balandžio 21 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 10-007595-FA, pagal kurią buvo suteikta 44 358,07 Lt paskola; galutinis terminas – 2020 m. vasario 5 d. Šalys 2010 m. vasario 5 d. pasirašė susitarimą dėl 2006 m. balandžio 21 d. Kredito sutarties Nr. 06-026079-FA pakeitimo, pagal kurį susitarimo pasirašymo dieną Bankas kredito gavėjams papildomai suteikė 19 944,35 Lt paskolą. Šalys susitarė, kad bendra suteikta ir negrąžinta kredito suma – 538 554,03 Lt – turi būti grąžinama, vadovaujantis pagrindinės sutarties Nr. 10-007595-FA sąlygomis. Bankas 2012 m. balandžio 11 d. pretenzija informavo laiduotoją, kad kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. 06-026079-FA, įsiskolinimas Bankui 2012 m. balandžio 11 d. – 42 188,49 Lt. 2012 m. balandžio 11 d. įspėjimu kredito gavėjas informuotas, kad, negrąžinus pradelstos skolos iki 2012 m. gegužės 16 d., Bankas vienašališkai nutraukia sutartį.
Hipotekos kreditorius 2012 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti jo naudai iš pareiškėjo S. V. 572 026,53 Lt. Notaras R. K. 2012 m. lapkričio 16 d. išdavė vykdomąjį įrašą, siūlydamas priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais iš pareiškėjo S. V. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Banko naudai. Pagal vykdomąjį įrašą nesumokėta skolos (kredito) dalis – 528 076,49 Lt, nesumokėtos palūkanos – 34 178,56 Lt, nesumokėti delspinigiai už skolos (kredito) dalį – 3149,17 Lt, nesumokėti delspinigiai už nesumokėtas palūkanas – 6089,11 Lt, nesumokėti delspinigiai už nesumokėtą turto draudimo mokestį – 53,20 Lt, palūkanas skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos (kredito) išieškojimo dienos, kurių dydis ir apskaičiavimo tvarka nurodyta 2006 m. balandžio 21 d. kredito sutartyje Nr. 06-026079-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais), 5 procentai metinių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos (572 026,53 Lt) nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško skolos išieškojimo bei atlyginimas notarui.
Pareiškėjai teigė, kad iš 2012 m. lapkričio 16 d. vykdomo įrašo rezoliucinės dalies, kuria vadovaujantis atliekama išieškojimo procedūra, matyti, jog pagal šį vykdomąjį įrašą antstolis galės vykdyti išieškojimą iš viso pareiškėjų turto, nors, vykdant išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, išieškojimą galima nukreipti ne į visą, o tik į įkeistą turtą. Notaras, išduodamas 2012 m. lapkričio 6 d. vykdomąjį įrašą, atliko teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė iš pareiškėjo S. V. 573 089,33 Lt skolą. Kartu notaras peržengė ir Banko prašymo ribas: Bankas prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai iš hipoteka įkeisto turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad hipotekos kreditorius teisėtai ir pagrįstai prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodė visą skolą (572 026,53 Lt) ir patikslino, iš ko ji susideda; padarė išvadą, kad hipoteka apima visą hipotekos kreditoriaus notarui nurodytą sumą (negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius už negrąžintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas) ir palūkanas iki visiško skolos išieškojimo, todėl jas pagrįstai ir teisėtai vykdomuoju įrašu siūloma išieškoti iš skolininko (pareiškėjo); sutiko su notaro argumentu, kad jo atliktas notarinis veiksmas, siūlant išieškoti iš pareiškėjo visą susidariusią skolą, nenurodant konkretaus hipotekos sandoriu įkeisto turto, iš kurio galėtų būti atliekami priverstiniai išieškojimo veiksmai, tačiau vykdomajame įraše aiškiai aprašant pagrindinius (esminius) hipotekos sandorio duomenis, negali būti vertinamas kaip neteisėtas; nurodė, kad pagal skundžiamą vykdomąjį įrašą antstolis galės vykdyti išieškojimą iš viso pareiškėjų turto. Vykdydamas notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus naudai, antstolis pirmiausia atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą ir tik tada, kai, pardavus įkeistą daiktą varžytynėse, paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir notaro vykdomasis įrašas dėl skolos hipotekos kreditoriui išieškojimo tampa įvykdytas tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia notaro vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš kito skolininko turto.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį.
Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, pažeidė vykdomojo įrašo išdavimo procedūrą, nes siūlė iš pareiškėjų solidariai išieškoti skolą ne tik iš įkeisto, bet iš viso jiems priklausančio turto. Remdamasis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kad: hipotekos kreditoriaus teisė skiriasi nuo kitų išieškotojų teisių, nustatytų vykdymo procese, nes jo teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, skolininko turto, yra ribojama; tokia teisė atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo vertės nepakanka reikalavimui patenkinti; jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, tik tokiu atveju antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto, nurodęs, kad nors šie išaiškinimai skirti CK 4.193 straipsnio 1 dalies redakcijai, galiojusiai iki 2012 m. liepos 1 d., tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju, nes normoje įtvirtinta principinė nuostata liko nepakitusi. Teismas sprendė, kad analizuojant nurodytą teisės normą ir teismų praktiką matyti, jog nagrinėjamu atveju Bankas įgis teisę reikalauti išieškoti iš pareiškėjų neįkeisto turto tik po įkeisto daikto realizavimo, ir tik tada, kai realizavus įkeistą daiktą gauta suma bus mažesnė, nei priklauso hipotekos kreditoriui, t. y. paaiškėjus, kokia skolos ir vykdymo išlaidų dalis liko nepadengta realizavus įkeistą turtą.
Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010, nurodė, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas taip, kad ne visiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams; išaiškino, kad notaro vykdomasis įrašas suteikia teisę hipotekos kreditoriui (Bankui) patenkinti savo reikalavimus skolininkui (pareiškėjams) visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Esant tokioms aplinkybėms teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad notaras, išduodamas ginčijamą vykdomąjį įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį ir priteisė iš pareiškėjo 573 089,33 Lt, taip įvertindamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą dėl visų reikalaujamos sumos sudedamųjų dalių.
Dėl pirmiau nurodytų motyvų teismas nesutiko su argumentu, kad notaras peržengė kreditoriaus (Banko) prašymo ribas, nes jame prašyta atlikti vykdomąjį įrašą tik dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, o notarui atlikus vykdomąjį įrašą, išieškojimas tapo galimas iš viso pareiškėjų turto; pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. l R-144 patvirtinto vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkte išvardyta, kas turi būti nurodyta prašyme atlikti vykdomąjį įrašą, nenustatyta, kad turi būti konkretizuotas turtas, iš kurio yra galimas priverstinis skolos išieškojimas. CK 4.193 straipsnio 1 dalis hipotekos kreditoriui suteikia teisę į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka ir iš neįkeisto turto. Teismas sprendė, kad pareiškėjai klaidingai supranta, kokia apimtimi ir iš kokio turto galimas priverstinis skolos, užtikrintos hipoteka, išieškojimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį, priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Dėl vykdomojo įrašo turinio bei atlikimo tvarkos netinkamo aiškinimo. Notaras vykdomajame įraše privalėjo nurodyti tik konkretų hipotekos sandoriu įkeistą turtą, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas. CPK XXXVI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad kai išieškoma pagal maksimalią hipoteką (įkeitimą), notaras vykdomąjį įrašą atlieka nepriklausomai nuo to, ar skolos dydis yra užfiksuotas; vykdomajame įraše nurodomas maksimalios (įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo) sumos dydis. Alternatyvus teisinis reguliavimas įtvirtintas ir tais atvejais, kai asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju taip pat atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2012). Atsižvelgiant į tai, kad hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir įkaito davėjo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2007), griežtai laikantis proceso teisės normų. Iš skundžiamo vykdomojo įrašo rezoliucinės dalies, kuria vadovaujantis atliekama išieškojimo procedūra, akivaizdu, kad pagal skundžiamą vykdomąjį įrašą galimas išieškojimais iš viso pareiškėjų turto, nors iš Aprašo nuostatų matyti, kad išieškojimas nukreiptinas tik į įkeistą pareiškėjų turtą. Taigi notaras peržengė hipotekos institutu užtikrintų prievolių priverstinio vykdymo ribas. Jis peržengė ir kreditoriaus prašymo ribas (Bankas prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus naudai iš hipoteka įkeisto turto); išduodamas vykdomąjį įrašą, notaras prisiėmė teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė (pasiūlė priverstinai išieškoti) iš S. V. visą kreditoriaus nurodytą 573 089,33 Lt sumą, taip ex officio įvertindamas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą dėl visų reikalaujamos sumos sudedamųjų dalių (išsprendė įvairaus pobūdžio delspinigių, palūkanų ir kt. sumų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, priklausančius tik teismo kompetencijai), nors kreditorius nepateikė „priteistas“ sumas pagrindžiančių duomenų, neišklausyta pareiškėjų nuomonė, nevertintas ir nemotyvuotas šių sumų pagrįstumas; teismų išaiškinimai apie išieškojimo tvarką (eiliškumą) nepagrįsti teisės aktais, prieštarauja vykdomojo įrašo rezoliucinei daliai.
2. Dėl hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo būdo. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su CK 4.193 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d., pateikti 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kuriais vadovautasi priimant skundžiamą nutartį, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. CK, Notariato įstatymo pakeitimai, teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 nustatytos procedūros negali būti tapatinamos su anksčiau galiojusiomis priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūromis.
Už šios bylos ribų išeina apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad: nagrinėjamu atveju Bankas įgis teisę reikalauti išieškoti iš pareiškėjų neįkeisto turto tik po įkeisto daikto realizavimo, ir tik tada, kai realizavus įkeistą daiktą gauta suma bus mažesnė, nei priklauso hipotekos kreditoriui, nes tik tada paaiškės, kokia skolos dalis (ir vykdymo išlaidos) nebus padengta realizavus įkeistą turtą; CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimas kasacinio teismo formuojamoje praktikoje suponuoja išvadą, kad notaro vykdomasis įrašas suteikia teisę hipotekos kreditoriui (Bankui) patenkinti savo reikalavimus skolininkui (pareiškėjams) visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu. Nors hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto atsiranda tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto, nagrinėjamu atveju kreditoriui kreipusis į antstolį, pastarasis, vadovaudamasis skundžiamu notaro vykdomuoju įrašu bei netiksliu jo turiniu, galės areštuoti ne tik hipoteka įkeistą pareiškėjų turtą, bet ir kitą, taip pat priverstinai realizuoti hipoteka nesuvaržytą turtą, nes taip nurodyta vykdomajame dokumente.
Atsiliepime į kasacinį skundą AB bankas „Swedbank“ prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Bankas nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą notarai privalo vadovautis Aprašu, kurio 4 punkte nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Kasacinis skundas grindžiamas atlikto notarinio įrašo formos trūkumais, dėl kurių antstolis neva vykdydamas vykdomąjį įrašą galės išieškojimą nukreipti ne tik į įkeistą, bet ir kitą kasatorių turtą. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad ginčijamame vykdomajame įraše turi būti nurodomaskonkretus turtas, į kurį nukreiptinas išieškojimas. Aprašo priede toks reikalavimas nenustatytas. Notaras griežtai laikėsi Aprašo priede nurodytos vykdomojo įrašo formos.
Taip pat nepagrįstas kasatorių teiginys, kad notaras, atlikdamas ginčo vykdomąjį įrašą,peržengė Banko 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašymo ribas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą. Banko prašymas atitiko visus Aprašo reikalavimus. Kasatorių skundas grindžiamas klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog ginčo vykdomajame įraše nėra nurodyta, kad išieškojimas vykdomas tik iš konkretaus įkeisto turto, daro skundžiamus notaro veiksmus neteisėtus ir sudaro prielaidas išieškoti iš viso kasatorių turto, nes, remiantis vykdomuoju įrašu, pirmiausia turi būti išieškoma iš įkeisto turto ir tik tuo atveju, jei realizavus šį turtą skola nebus padengta, išieškojimą bus galima vykdyti iš kito kasatorių turto. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose yra suformuota (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2005 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005). Kasatorių teiginiai, kad ginčo vykdomuoju įrašu pirmiausia gali būti realizuojamas ir neįkeistas jų turtas ar sudaromos prielaidos iš karto išieškoti iš viso turto, yra nepagrįsti.
CK komentare, komentuojant CK 4.193 straipsnį, nurodoma, kad, įsigaliojus CK pakeitimams ir vietoje hipotekos teisėjo nutarties atsiradus notaro išduodamam vykdomajam įrašui, išlieka aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigianti, kad hipotekos teisėjo nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu) nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu, todėl, jeigu pardavus įkeistą daiktą iš varžytinių paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir notaro išduotas vykdomasis įrašas tampa įvykdytas tik iš dalies, antstolis kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto pagal išduotą vykdomąjį raštą.
Atsiliepime į kasacinį skundą notaras R. K. prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Notaras nurodo tokius esminius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
1. Dėl notarų vykdomųjų įrašų pagal hipotekos kreditoriaus prašymą išdavimo tvarkos (taisyklių). Kasatorių argumentai dėl notaro savo įgaliojimų viršijimo, hipotekos institutu užtikrintų prievolių priverstinio vykdymo ribų ir kreditoriaus prašymo ribų peržengimo, kreditoriaus viso reikalavimo pagrįstumo neteisėto vertinimo prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, kasacinio teismo praktikai.
1.1. 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo hipotekos ir įkeitimo santykių teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais buvo peržiūrėtas ir iš esmės reformuotas (pakeistas) iki tol galiojęs įkeitimo teisės institutas. Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma), kuria įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas. Vykdomųjų įrašų atlikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto funkcijos iš teisminės valdžios (hipotekos teisėjų) perduotos notarams (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Reformuotu teisiniu reguliavimu pakeisti ir teisinio tyrimo, atliekamo išduodant vykdomuosius įrašus, pagrindai, apimtis bei visa priverstinio skolos išieškojimo pagal įkeitimo kreditoriaus prašymus tvarka. Pažymėtina, kad kasatoriai iš esmės pripažino vykdomojo įrašo atlikimo procedūrų teisėtumą (jų neginčija). CK 4.192 straipsnio 4 dalies lingvistinė formuluotė nesudaro teisinių prielaidų ją aiškinti, kaip neva įsakmiai įpareigojančią vykdomajame įraše nurodyti konkretų hipoteka įkeistą turtą. Notaras yra tiesiogiai saistomas ir Aprašo – įgyvendinamojo norminio teisės akto sudedamosios dalies – pavyzdinės vykdomojo įrašo formos (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Be to, Aprašo 15 punkto turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos). Skundžiamas notarinis veiksmas šiuo atveju atliktas preciziškai laikantis visų įsakmaus pobūdžio teisės normų.
Iš CK 4.170 straipsnio 3 dalies tiesiogiai išplaukia taisyklė, reguliuojanti bendrus atvejus, kai, pardavus įkeistą daiktą, skolinis įsipareigojimas patenkinamas visa apimtimi. Tam atvejui, kai realizavus įkeistą turtą padengiamas ne visas skolinis įsipareigojimas, o jo dalis, spręsti CK nustatyta speciali (lex specialis) taisyklė, įtvirtinta CK 4.193 straipsnio 1 dalyje. Nors kasacinio teismo šios normos išaiškinimas, pateiktas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, iki įsigaliojant įkeitimo teisės instituto reformai, šios normos lingvistinė formuluotė išliko iš esmės nepakitusi, todėl juo turi būti vadovaujamasi.
Tai, kad kasatoriai (bei jų atstovai) klaidingai supranta ir aiškina ginčui aktualių teisės normų tikrąją prasmę, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti ginčijamą vykdomąjį įrašą neteisėtu ir jį panaikinti. Be to, kasatoriai nepagrįstai rezoliucinę vykdomojo įrašo dalį vertina izoliuotai, inter alia neatsižvelgdami į tai, kad įžanginėje šio dokumento dalyje aiškiai notaro konkretizuota, kad siūloma pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą (arba nesumokėtos skolos dalį) su priklausančiomis palūkanomis pagal 2006 m. spalio 30 d. Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaro E. S. patvirtintą hipotekos (įkeitimo) lakštą, notarinio registro Nr. K1ES-25089 (hipotekos (įkeitimo) identifikavimo kodas Hipotekos registre: 03120060012277). Taigi vykdomajame dokumente aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, į kurias jis privalo atsižvelgti vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus. Asmuo, manantis, kad antstolis, atlikdamas jam CPK priskirtas funkcijas, peržengia vykdomajame dokumente apibrėžtas veiklos ribas, turi teisę vykdymo procese skųsti teismui galbūt neteisėtus šio subjekto procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
1.2. Kasatorių argumentas, kad neva notaras peržengė kreditoriaus prašymo ribas, yra fakto, ne teisės klausimas, todėl kasacinėje instancijoje nenagrinėtinas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatoriai, vertindami kreditoriaus prašymą, nepagrįstai remiasi vien pažodiniu prašymo vieno sakinio aiškinimu. Tokio dokumento teksto struktūrinės dalys (pastraipos, sakiniai, atskiri žodžiai) negali būti aiškinamos atskirai viena nuo kitos, nevertinant jų tarpusavio sisteminių (kontekstinių) bei reikšminių ryšių, nenustatant tikrųjų vienašalio sandorio subjekto teisinių siekių. Šią išvadą patvirtina kreditoriaus atsiliepimuose išdėstyta pozicija (tikroji vienašalio sandorio subjekto valia). Akivaizdu, kad kreditorius – finansines kreditavimo paslaugas teikiantis ūkio subjektas – būdamas pakankamai protingas bei apdairus, veikdamas išimtinai savo naudai, nesiekė (ir negalėjo siekti) susiaurinti įstatymo garantuojamų savo subjektinių teisių įgyvendinimo apimties.
1.3. Kasacinio skundo argumentas, kad notaras prisiėmė teismo vaidmenį, remiantis kasacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012, pateiktais išaiškinimais, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, apskritai nevertintinas, nes iškeltas tik atskirajame skunde. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 491 straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis, tiksliai vykdydamas teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą. Vadovaujantis aktualiu įsakmaus pobūdžio teisiniu reguliavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įsakmiai įtvirtinta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, inter alia dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties, konkrečiu atveju turi tik teismas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
Bet kuriuo atveju skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 1941 straipsnio 6 dalis). O laikinosios apsaugos priemonės (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis) dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo nei iki vykdomojo įrašo išdavimo momento, nei jo išdavimo momentu šiuo konkrečiu atveju pritaikytos nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčams, kylantiems išimtinai dėl notarinių veiksmų, išduodant vykdomuosius įrašus, teisėtumo, taikytinos vienos procesinės taisyklės (vykdomieji įrašai arba atsisakymas juos atlikti būtent tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis), o hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams – kitos (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis; Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis; Aprašo 22 punktas).
2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ypatingosios teisenos bylose. Kasatoriai, net ir patenkinus jų kasacinį skundą, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtina bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tačiau, kaip kasacinis teismas išaiškino, tokio pobūdžio ypatingosios teisenos bylose, kai bylos nagrinėjimo dalykas – skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarini veiksmą atlikti, notarai, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdomojo įrašo turinio bei atlikimo tvarkos
Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. Nustatyta, kad kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Taigi buvo atsisakyta kreipimosi į hipotekos teisėją, nes teismai, įsigaliojus naujoms nuostatoms, nedalyvauja hipotekos (įkeitimo) registravimo ir priverstinio išieškojimo procese. Hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo tuo atveju, kai per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams (CPK 4.192 straipsnio 1 dalis). Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas.
Remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, –netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas).
Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas atlikto notarinio įrašo formos trūkumais, dėl kurių neva antstolis, vykdydamas vykdomąjį įrašą, galės išieškojimą nukreipti ne tik į įkeistą, bet ir kitą kasatorių turtą. Be to, kasatoriai teigia, kad ginčijamame vykdomajame įraše turi būti nurodomaskonkretus turtas, į kurį nukreiptinas išieškojimas. Taigi kasatoriai nurodo faktinius ir teisinius argumentus, susijusius su hipotekos kreditoriaus teise patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto, kai, realizavus įkeistą daiktą, gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, t. y. su būsimu priverstiniu skolos išieškojimu vykdymo procese, o tai negali būti siejama su vykdomojo įrašo atlikimu. Nors kasatoriai iš esmės pripažįsta paties vykdomojo įrašo atlikimo procedūrų teisėtumą (jų neginčija), tačiau, remdamiesi CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad įpareigojančiame vykdomajame įraše turėjo būti nurodytas konkretus hipoteka įkeistas turtas. Aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nurodytoje vykdomojo įrašo formoje toks reikalavimas nenustatytas (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pažymėtina, kad Aprašo 15 punkto turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos).
Pareiškėjo prašymas atlikti vykdomąjį įrašą nagrinėjamoje byloje atitiko CK 4.192 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 6 punkte keliamus turinio ir formos reikalavimus, o skundžiamas notarinis veiksmas atliktas laikantis visų tai reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Kasatoriai nepagrįstai rezoliucinę vykdomojo įrašo dalį vertina izoliuotai, neatsižvelgdami į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, tai, kad įžanginėje vykdomojo įrašo dalyje notaro nurodyta, jog siūloma pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą (arba nesumokėtos skolos dalį) su priklausančiomis palūkanomis pagal 2006 m. spalio 30 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S. patvirtintą hipotekos (įkeitimo) lakštą (notarinio registro Nr. K1ES-25089 (hipotekos (įkeitimo) identifikavimo kodas Hipotekos registre: 03120060012277). Taip pat negalima sutikti su kasatoriaus pateiktu Aprašo 14 punkto aiškinimu, pagal kurį, remiantis šiuo punktu, vykdomajame įraše turi būti nurodomas konkretus įkeičiamas turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma reglamentuoja, jog vykdomajame įraše nurodomas maksimalios įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo sumos dydis, ne įkeičiamas daiktas. Taigi notaro vykdomajame įraše, kuris yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 8 punktas), aiškiai apibrėžtos antstolio veiklos ribos, kuriose jis privalo veikti vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 491 straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, todėl kasatorių argumentai dėl notaro neteisėtų veiksmų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Argumentas, kad notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį ir iš esmės priteisė kreditoriaus reikalaujamą sumą, taip pat teisiškai nepagrįstas. Minėta, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 491 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčams, kylantiems išimtinai dėl notarinių veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus teisėtumo, taikytinos vienos procesinės taisyklės (vykdomieji įrašai arba atsisakymas juos atlikti būtent tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis), o hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams – kitos (CK 4.1941 straipsnio 6 dalis; Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis; Aprašo 22 punktas).
Dėl hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo būdo
Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl įstatyme nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto daikto vertės. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aktualūs kasacinio teismo CK 4.193 straipsnio 1 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.) išaiškinimai; teigia, kad nauju teisiniu reglamentavimu nustatytos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūros negali būti tapatinamos su anksčiau galiojusiomis priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto procedūromis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasacinio skundo argumentais ir, nors tai, minėta, nesusiję su notaro veiksmais atliekant vykdomąjį įrašą, pasisako dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, pasikeitus hipotekos teisinių santykių reglamentavimui. CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu atveju aktuali lieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. J. N.-A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-526/2010; kt.). Kartu paneigiamas kasatorių teiginys, kad notaras, atlikdamas ginčijamą įrašą, prisiėmė teismo vaidmenį (priteisė kreditoriui iš kasatorių skolą); notaras šį veiksmą atliko neviršydamas savo kompetencijos, prieš tai atlikęs tik teisės aktuose reglamentuojamo pobūdžio (atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims) tyrimą. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos laikosi ir Civilinio kodekso IV knygos komentaro autoriai; ja remdamiesi, nurodo, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai skolininkas ir įkaito davėjas sutampa ir netaikoma svetimo turto hipotekos atveju, kai įkeisto turto savininkas atsako tik įkeisto turto verte (Civilinio kodekso komentaras. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. Vilnius, Justitia, 2014, p. 114-115). Tačiau tai skirta būsimiems priverstinio vykdymo veiksmams, o šiuo atveju notaro vykdomasis įrašas apibrėžia antstolio veiklos ribas, į kurias jis privalo atsižvelgti vykdymo procese atlikdamas CPK nustatytus veiksmus.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta, nes teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias notaro vykdomojo įrašo išdavimą, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos praktikos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 44,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai – po 22,38 Lt (dvidešimt du litus 38 ct) iš kiekvieno pareiškėjo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Egidijus Laužikas
