Dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GranAgra“ bankroto bylos iškėlimo

Civilinė byla Nr. e2-1287-241/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00364-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GranAgra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1597-264/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pareiškimą dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GranAgra“ bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „GranAgra“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės UAB „GranAgra“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui sudaro 9 866,08 Eur. Atsakovė jokio nekilnojamojo privalomo registruoti turto neturi. UAB „GranAgra“ vardu registruotos transporto priemonės, kurioms ieškovė nustatė priverstinį įkeitimą. Atlikus atsakovės UAB „GranAgra“ piniginių srautų patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad įmonė dėl apyvartinių lėšų trūkumo yra nemoki.

2. Atsakovė su bankroto bylos iškėlimu nesutiko, pateikė teismui prašymą atidėti bankroto bylos iškėlimą ir leisti iškelti UAB „GranAgra“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, jog įmonė turi daug kreditorių, kuriems skolos viršija turimą įmonės turtą, todėl padengti įsipareigojimus kreditoriams įmonės bankrotas nepadės. Didžiausias įmonės turtas yra vadovo kompetencija ir patirtis gaminant medienos granules, todėl jeigu būtų leista restruktūrizuoti įmonę ir leista dirbti toliau, galimybės grąžinti skolas kreditoriams būtų didesnės. Pasiruošimas šildymo sezonui prasidėjo, todėl įmonė galėtų sėkmingai dirbti jau artimiausiu metu ir pradėti grąžinti skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo VSDFV Šilalės skyriaus pareiškimą tenkino ir atsakovei UAB „GranAgra“ iškėlė bankroto bylą.

4. Teismas iš atsakovės 2019 m. gegužės 8 d. sudarytų ir teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos) nustatė, kad UAB „GranAgra“ turi turto už 92 155 Eur, įsipareigojimai kreditoriams sudaro 164 951 Eur. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. UAB „GranAgra“ dirbo nuostolingai, turėjo 59 862 Eur nuostolių. VSDFV sistemos duomenimis įmonėje yra 5 apdrausti asmenys. Atsakovė yra skolinga 11 404,47 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir 7 474,72 Eur valstybės ir savivaldybių biudžetams bei valstybės pinigų fondams. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, įmonės įsipareigojimai (tiekėjų skolos) sudaro 85 598,71 Eur, o debitoriniai reikalavimai (pirkėjų skolos) sudaro 3 693,28 Eur. UAB „GranAgra“ neturi nekilnojamojo turto, įmonės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas eisme draudžiamas.

5. Teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, jos 164 951 Eur pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto 92 155 Eur turto vertės, o tokia UAB „GranAgra“ būsena atitinka įstatyme reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės vadovo prašymo atidėti bankroto bylos iškėlimą UAB „GranAgra“ ir leisti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo tenkinti, kadangi pateiktas prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytų reikalavimų, be to nustatytas vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą – atsakovė UAB „GranAgra“ yra nemoki.

7. Teismas pažymėjo, kad nors prie prašymo atidėti bankroto bylos iškėlimą UAB „GranAgra“ ir leisti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą pateikta 2019 m. įmonės ilgalaikio turto suvestinė, tačiau joje esantys duomenys neatitinka 2019 m. gegužės 8 d. UAB „GranAgra“ balanse nurodyto ilgalaikio turto vertės. Iš pateiktų UAB „GranAgra“ tiekėjų bei pirkėjų skolos suvestinių teismas nustatė, jog jose nurodytos sumos taip pat neatitinka įmonės balanse nurodytų per vienus metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų dydžio. Įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „GranAgra“ realiai atsiskaitys su nurodytais kreditoriais, nepateikta.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė UAB „GranAgra“ prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Iš atsakovės balanso duomenų matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 164 951 Eur, tačiau 2019 m. gegužės 8 d. pradelstų įsipareigojimų atsakovė turėjo už 85 598,71 Eur, t. y. nutartyje klaidingai nurodyta, jog pradelsti įsipareigojimai siekia 164 951 Eur. Iš 85 598,71 Eur atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumos 34 699,26 Eur suma yra akcininkams S. S. (29 699,26 Eur) ir A. S. (5 000,00 Eur), kurie yra suinteresuoti įmonės veiklos tęstinumu. Žinodami įmonės padėtį, akcininkai yra suinteresuoti nukelti atsiskaitymo terminus tam, kad būtų galima išvengti bankroto bylos įmonei iškėlimo. Dėl UAB „GranAgra“ turimų įsiskolinimų priteisimo į teismą yra kreipęsi vos keli kreditoriai, o tai parodo, jog įmonės veikla ir jos tęstinumu klientai tiki ir pasitiki.

8.2. Su finansiniais sunkumais įmonė pradėjo susidurti tik įmonės vadovui patyrus sveikatos problemas, dėl to įmonės veikla laikinai sustojo ir tai sąlygojo finansinių rodiklių pablogėjimą. Įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. buvo hospitalizuotas, jam buvo atlikta širdies operacija, o nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. spalio 31 d. įmonės vadovui nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Pooperacinis įmonės vadovo gydymas įstaigoje, tiek ir namuose būnant laikinai nedarbingu, lėmė tai, jog įmonės veikla dėl svarbių priežasčių laikinai buvo sustojusi. Šiuo laikotarpiu, kuomet įmonės vadovas, tiesiogiai atsakingas už įmonės veiklą ir jos kasdieninių darbų organizavimą bei priežiūrą, buvo nedarbingas, ir įmonė negalėjo tinkamai vykdyti savo veiklos, atsakovei buvo keliama bankroto byla.

8.3. Atsižvelgiant į sėkmingo gyvavimo patirtį, yra realios galimybės, jog įmonės finansiniai sunkumai bus išspręsti ir įmonės veikla galės būti tęsiama. Pasiruošimas šildymo sezonui yra prasidėjęs, todėl UAB „GranAgra“ gali sėkmingai dirbti jau artimiausiu metu, gauti užsakymus ir pajamas iš savo veiklos bei tuo pačiu grąžinti skolas kreditoriams.

8.4. Įmonės realias galimybes vykdyti veiklą ir įsipareigojimą tą daryti pagrindžia 2017 m. gegužės 5 d. tarp UAB “GranAgra” ir Tauragės teritorinės darbo biržos pasirašyta vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis, pagal kurią UAB “GranAgra” įsipareigojo įsteigti 4 darbo vietas. Šia sutartimi UAB „GranAgra“ įsipareigojo įsteigtų darbo vietų nepanaikinti tris metus nuo darbo vietų įsteigimo ir skirti 26 028 Eur savų lėšų projekto įgyvendinimui. Įmonėje vis dar dirba 5 darbuotojai, veikla yra vykdoma ir siekiama visomis išgalėmis tęsti pradėtus darbus ir padengti turimus įsiskolinimus. Iškėlus bankroto bylą atsakovei, turimas įsiskolinimas dar padidės, kadangi UAB „GranAgra“ bus priversta grąžinti gautas subsidijas ir atleisti įdarbintus žmones.

8.5. Įmonės vadovas dėl sveikatos problemų neturėjo galimybių atlikti visų veiksmų bei paruošti reikalingus dokumentus įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimui, tačiau šių veiksmų neatlikimas bankroto bylos nagrinėjimo metu nereiškia, jog restruktūrizavimo byla apskritai negalėtų būti keliama, jeigu atsakovei būtų suteikta galimybė pateikti reikalingus dokumentus, įrodančius galimybę toliau vykdyti sėkmingą įmonės veiklą.

8.6. Įmonės veiklos atgaivinimo ir pajamų gavimo perspektyvos yra pakankamai realios, nes jos remiasi pagrindinės veiklos, kurioje bendrovė turi nemažą įdirbį, darbų atlikimu. Atsakovė dės visas pastangas tam, kad būtų tinkamai sutvarkyti įmonės dokumentai, nukeliant ir susitariant su įmonės kreditoriais dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „GranAgra“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

11. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė teismui pateikė šiuos dokumentus – įmonės akcininkų sąrašą, 2017 m. gegužės 5 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį, atsakovės UAB „GranAgra“ vadovo S. S. 2019 m. balandžio 19 d. medicinos dokumentų išrašą, 2019 m. gegužės 30 d. darbingumo lygio pažymą, 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą dėl darbingumo lygio, 2019 m. gegužės 30 d. išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, 2019 m. gegužės 29 d. rekomendaciją dėl pagalbos poreikio, neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės UAB „GranAgra“ vadovo S. S. 2019 m. balandžio 19 d. medicinos dokumentų išrašas jau yra pateiktas į bylą. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą priėmė, todėl pakartotinai jo priėmimo klausimas nesprendžiamas. Kiti atsakovės pateikti dokumentai gali būti reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovui jie yra žinomi, dokumentų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl jie priimami.

Dėl bankroto bylos iškėlimo

13. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja UAB „GranAgra“ bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. įmonės būsena atitinka įstatyme nustatytą įmonės nemokumo sąvoką.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-611/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-611/2014">2-611/2014</a>).

15. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne) mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Be to, sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne) iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ0MS04MjMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1441-823/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1441-823/2018">e2-1441-823/2018</a>).

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (164 951 Eur) viršija daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (92 155 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „GranAgra“ yra nemoki, tačiau pažymi, jog teismas neteisingai nustatė įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Iš atsakovės pateikto 2019 m. gegužės 8 d. tarpinio balanso matyti, kad atsakovės turtą sudaro 92 155 Eur (62 226 Eur ilgalaikis ir 29 929 Eur trumpalaikis turtas). Pagal balanso duomenis, atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 164 951 Eur, iš jų visa suma mokėtina per vienerius metus.

17. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas visą atsakovės per vienerius metus mokėtiną sumą ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus (164 951 Eur) laikė pradelstais. Kaip minėta, įmonės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių šiuo atveju balansas neatspindi. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateikė skolų suvestines už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., kuriose detalizuoti UAB „GranAgra“ kreditoriai ir debitoriai. Pagal suvestines, įmonės pradelstus įsipareigojimus sudaro 90 807,45 Eur (85 598,71 Eur skola tiekėjams bei 5 208,74 Eur įsiskolinimas pirkėjams), pirkėjų skola įmonei – 1 515,46 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės UAB „GranAgra“ nemokumą, nepagrįstai nesivadovavo minėtomis skolų suvestinėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų suvestinėse nurodyti pradelsti įsipareigojimai (90 807,45 Eur) neviršija 2019 m. gegužės 8 d. tarpiniame balanse įrašytų atsakovės per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų (164 951 Eur), o atsakovės debitorių skolų dydis sutampa su įmonės balanse nurodyta suma (1 515 Eur). Taigi jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovės UAB „GranAgra“ skolų suvestinių aktualumu, nagrinėjamoje byloje nėra.

18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad iš atsakovės UAB „GranAgra“ pradelstų įsipareigojimų sumos turėtų būti atimtos skolos akcininkams S. S. (29 699,26 Eur) ir A. S. (5 000,00 Eur). Nors atsakovė nurodė, kad akcininkai yra suinteresuoti įmonės veiklos tęstinumu, todėl sutiktų nukelti atsiskaitymo terminus, tačiau jokių objektyvių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Į nagrinėjamą bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad įmonės akcininkai atsisakė savo reikalavimų įmonei ar mokėjimo terminai šalių sutarimu buvo arba bus ateityje pakeisti. Pažymėtina ir tai, jog pagal bylos duomenis apskritai nėra galimybės nustatyti kokiu pagrindu atsirado pradelsti mokėjimai įmonės akcininkams. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, ir įvertinęs aplinkybę, kad į pirkėjų / tiekėjų skolų suvestines nėra įtraukti pradelsti įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (11 404,47 Eur) bei valstybės ir savivaldybių biudžetams ar pinigų fondams (7 474,72 Eur), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB „GranAgra“ pradelstus įsipareigojimus sudaro ne mažesnė kaip 104 477,90 Eur suma.

19. Kaip minėta, sprendžiant įmonės (ne) mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. gegužės 8 d. balansą, atsakovės turtą sudaro 92 155 Eur (62 226 Eur ilgalaikis ir 29 929 Eur trumpalaikis turtas), tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų nustatyti ar į balansą įrašyto atsakovės turto vertė yra reali. Nepaisant to, šios aplinkybės nepaneigia akivaizdaus atsakovės nemokumo fakto, kadangi UAB „GranAgra“ pradelsti įsipareigojimai (104 477,90 Eur) viršija visą į balansą įrašyto turto vertę.

20. Atskirai pažymėtina, kad atsakovės į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąrašas visiškai neatitinka 2019 m. gegužės 8 d. balanse pateiktų duomenų. Pagal sąrašą, UAB „GranAgra“ turi ilgalaikio turto (transporto priemonių, technikos, gamybos įrenginių) už 140 794,50 Eur (įvertinus nusidėvėjimą), kai balanse nurodoma ilgalaikio turto vertė sudaro 62 226 Eur, o bendra viso turto vertė siekia tik 92 155 Eur. Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Be to, bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog esant neatitikimams tarp naujausio balanso duomenų ir ilgalaikio turto sąrašo, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vadovavosi balanse nurodytais duomenimis apie įmonei priklausančio turto vertę. Atsakovė tokių neatitikimų nepašalino jokiais kitais objektyviais duomenimis, šių aplinkybių nepaaiškino ir savo procesiniuose dokumentuose. Net ir laikant, kad įmonės ilgalaikio turto vertė yra 140 794,50 Eur, atsakovės pradelsti įsipareigojimai (104 477,90 Eur) vis tiek viršytų pusę bendro (ilgalaikio ir trumpalaikio) turto vertę (29 929 Eur + 140 794,50 Eur = 170 723,50 Eur), t. y. įmonė atitiktų nemokios statusą.

21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-684/2019">e3K-3-105-684/2019</a> 47 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA1LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-105-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-105-684/2019">e3K-3-105-684/2019</a> 50 punktas).

23. Bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjimu atveju atsakovė atitinka visus nemokios įmonės požymius, kuriems esant, juridiniam asmeniui keltina bankroto bylą. Kaip nurodyta pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose, UAB „GranAgra“ vykdoma veikla pastaruoju metu yra sustabdyta, iš 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonės veikla paskutinius trejus metus buvo nuostolinga, UAB „GranAgra“ 2017 m. patyrė 14 366 Eur, 2018 m. – 79 703 Eur, 2019 m. I pusmetį – 59 862 Eur nuostolius. Atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, tarp kurių yra mokesčių administravimą vykdančios valstybinės institucijos (fondai). Į įmonės balansą įrašyto turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti nepakanka. Antstolių informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos duomenimis, atsakovės kreditoriai yra pradėję priverstinius išieškojimus iš atsakovės UAB „GranAgra“ turto, viešosiose varžytinėse yra parduodama įmonės veikloje naudojama speciali technika. Taigi nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad įmonės nemokumas yra tik laikinas, leidžiantis jai vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą.

24. Atskirojo skundo argumentai, kad įmonės neigiamai finansiniai padėčiai įtakos turėjo iš esmės vadovo laikinas nedarbingumas (sveikatos problemos) pagrindo kelti atsakovei bankroto bylą nepaneigia. Iš atsakovės pateiktų medicininių išrašų ir pažymos apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad įmonės vadovas dėl sveikatos problemų buvo nedarbingas tik 2019 m. I pusmetį, tačiau įmonė nuostolingai veikė jau 2017 m., t. y. daug anksčiau. Pažymėtina, kad pagal ankstesnį atsakovės balansą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos buvo lygios turimo turto vertei (193 047 Eur).

25. Kaip jau minėta, įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu, todėl atskirajame skunde nurodomi teiginiai apie įmonės galimybę sėkmingai tęsti (atkurti) veiklą, nesant tai pagrindžiančių įrodymų (sutarčių su naujais klientais, tiekėjais, kt.) neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ar pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017 m. gegužės 5 d. tarp UAB “GranAgra” ir Tauragės teritorinės darbo biržos pasirašyta vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės veiklos perspektyvumą. Nurodyta sutartis sudaryta prieš daugiau nei dvejus metus iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau bylos duomenys neleidžia spręsti, kad per šį laikotarpį sutarties vykdymas įmonei suteikė ženklią naudą ar galėtų tokią naudą suteikti ateityje, esmingai pagerinant įmonės finansinę padėtį.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais buvo atsisakyta atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti atsakovės vadovui terminą restruktūrizavimo bylai pradėti. Papildomai pažymėtina, kad pagal ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktą įmonės restruktūrizavimo procesas galimas, jeigu įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 7 punktą, įsiteisėjus nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Taigi atsakovės vadovas galėjo inicijuoti UAB “GranAgra” restruktūrizavimo bylą net ir po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. iki jos įsiteisėjimo. Nėra jokių duomenų, kad iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka būtų kreiptasi į teismą dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar bent ruošiamasi tokios bylos inicijavimui (rengiami restruktūrizavimo plano metmenys, pranešama kreditoriams, kt.). Taigi nurodytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad prašymas atidėti bylos nagrinėjimą buvo nulemtas ne siekio iškelti restruktūrizavimo bylą, o atitolinti bankroto bylos iškėlimo terminą.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė ĮBĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė