Civilinė byla Nr. e2-1311-781/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00672-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lalila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3284-565/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės,,Lalila“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei,,Karbonita“, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, V. D., V. D. privati firma,,Adneda“, uždaroji akcinė bendrovė,,Opus agentis“, mažoji bendrija,,Skolų birža“, A. J..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lalila“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Karbonita“ bankroto bylą.
2. Nurodė, kad atsakovė yra skolinga 513 624,32 Eur už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, avansinius mokėjimus. Atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, skolos negrąžina. Atsakovė taip pat yra skolinga 1 286,85 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui, neturi darbuotojų, registro tvarkytojui neteikia finansinės atskaitomybės. Atsakovė veiklos nevykdo ir yra nemoki. Be to iš atsakovės turto yra pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės išduotus 3 vykdomuosius įrašus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Karbonita“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. atsakovės turtas sudarė 1 509 764 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 619 484 Eur, 2018 m. turto vertė buvo 1 608 583 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 501 017 Eur. 2017 m. bendrovė patyrė 228 092 Eur nuostolių, o 2018 m. bendrovė gavo 46 266 Eur grynojo pelno. Pagal 2018 m. gruodžio 29 d. atsakovės kreditorių sąrašą, jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 842 986,30 Eur, iš kurių 64 818,30 Eur yra pradelsti, o 778 168,00 Eur yra nepradelsti įsipareigojimai bei dėl 764 081 Eur skolų fakto pagrįstumo ir mokėjimo tvarkos yra kilęs ginčas.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Lalila“ turimo 513 624,32 Eur reikalavimo į atsakovę pagrįstumo, vertino 2019 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. 19/04/04, kurioje nurodyta, jog UAB,,Karbonita“ įsiskolinimas už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, avansinius mokėjimus pareiškėjai sudaro 513 624,32 Eur ir UAB,,Lalila“ ir UAB,,Karbonita“ pasirašytą Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., kuriame nurodyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. UAB,,Karbonita“ įsiskolinimas pareiškėjai yra 506 521,56 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė įsiskolinimą kildina iš teisinių santykių buvusių tarp šalių 2016 m. – 2017 m. laikotarpiu, tačiau išsamesnių duomenų ir paaiškinimų (sutarčių, kurių pagrindu atsakovei buvo mokėti avansai) apie susidariusį įsiskolinimą teismui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog išnaudojo visus savo pažeistų teisių gynimo būdus.
6. Spręsdamas dėl V. D. 78 375,75 Eur reikalavimo, teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartimi Nr. LT 2012-02 V. D. atsakovei suteikė 15 000 Lt (4 347,80 Eur) dydžio paskolą (grąžinimo terminas 2018 m. birželio 1 d.) ir 2016 m. sausio 13 d. paskolos sutartimi V. D. atsakovei suteikė 20 350 Eur dydžio paskolą (grąžinimo terminas 2018 m. birželio 1 d.). Teismo vertinimu, 24 697,80 Eur suma (4 347,80 Eur + 20 350 Eur) patvirtinta rašytiniais įrodymais, todėl laikytina pradelsta atsakovės skola. Dėl V. D. patikslinto reikalavimo, kad atsakovei buvo pervesta 50 724,60 Eur pagal kitas su atsakove sudarytas paskolų sutartis bei 2 953,35 Eur suma pagal UAB,,Karbonita“ vadovo prašymus už atsakovės skolas, teismas sprendė, kad nesant duomenų, kaip ir kada šios nurodomos sumos turėjo būti grąžintos (grindžiamos tik mokėjimo pavedimais), nėra pakankamo pagrindo šių sumų įtraukti į pradelstas atsakovės skolas.
7. Teismas nevertino kaip pradelstos skolos V. D. privačios firmos,,Adneda“ 231 304 Eur reikalavimo, nes ši skola grindžiama tik mokėjimo pavedimais ir nėra pateikti įrodymai, kad trečiojo asmens mokėjimo pavedimais atsakovei pervestos pinigų sumos (paskolos) jau turėjo būti grąžintos.
8. Taip pat į pradelstų skolų sąrašą teismas neįtraukė A. J. 52 173,90 Eur reikalavimo. Teismas sprendė, kad 2014 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties 1.2 ir 1.3 punktuose nurodyta, jog atsakovei suteikiama paskola – iki 180 000 Lt ir turi būti pervedama pagal atsakovės pareikalavimą į banko sąskaitą, tačiau vien paskolos sutarties pateikimo, kuri nepatvirtina konkrečios pinigų sumos pervedimo atsakovei, nepakanka 52 173,90 Eur sumą vertinti kaip pradelstą atsakovės skolą.
9. Teismas nustatė, kad UAB,,Opus agentis“ 2018 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę reikalaudama apmokėti susidariusį įsiskolinimą (13 026,90 Eur) ir sutartyje numatytus delspinigius, tačiau atsakovė jokių mokėjimų neatliko. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaitė su UAB,,Opus agentis“, pati savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Teismas sprendė, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nenustatė, kad trečiasis asmuo bandė išspręsti ginčą individualioje byloje.
10. Teismas vertino kaip pradelstą atsakovės turimą 16 153,50 Eur skolą MB „Skolų birža“. Taip pat nustatė, kad ši skola yra įtraukta į atsakovės teismui pateiktą kreditorių sąrašą kaip pradelsta.
11. Teismas sprendė, kad atsakovės pradelstos skolos kreditoriams (64 818,30 Eur) galėtų būti didintinos V. D. nurodyta 24 697,80 Eur suma (trečiojo asmens MB,,Skolų birža“ pradelstas reikalavimas jau yra įtrauktas), o taip pat atsakovės 1 286,85 Eur skola VSDFV biudžetui. Teismas, remdamasis atsakovės 2018 m. balanso duomenimis, nustatė, kad atsakovės turimas turtas sudaro 1 608 583 Eur, todėl pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės (64 818,30 Eur + 24 697,80 Eur + 1 286,85 Eur = 90 802,95 Eur < 804 291,50 (1 608 583 Eur / 2).
12. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQwMC0yNjcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-400-267/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-400-267/2019">e2A-400-267/2019</a>, kurioje UAB „Karbonita“ prašo pakeisti kredito sutarties vykdymo grafiką, naujai išdėstant paskolos ir palūkanų mokėjimo terminą, byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti bet kokie išieškojimo veiksmai iš kredito sutartimi įkeisto atsakovės turto, todėl teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimai kredito įstaigai AB Šiaulių bankas (atsakovės balanso II.2.1 eilutėje nurodyta skola 200 520 Eur ir II.2.2 eilutėje nurodyta 51 887 Eur skola) nelaikyti pradelstais.
13. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė sudaro 203 660 Eur (Nekilnojamojo turto registro duomenys). Pagal 2014 m. kovo 31 d. nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė siekia 917 226,60 Eur sumą, todėl teismas priėjo išvadą, kad atsakovės turimo turto vertė yra didesnė nei nurodyta atsakovės balanse ir Nekilnojamojo turto registre.
14. Įvertinęs Antstolių informacinės sistemos duomenis, teismas nustatė, kad iš atsakovės turto vykdomi skolų išieškojimai bendrai 38 249,30 Eur sumai, tačiau išieškojimai nėra nutraukti dėl išieškojimo negalimumo, o kita dalis išieškojimų užbaigti visiškai juos įvykdžius.
15. Teismas taip pat nenustatė, kad įmonės darbuotojai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip pat teismuose nėra jokių kitų ginčų dėl nesumokėto darbo užmokesčio įmonės darbuotojams. Be to, atsakovė sumažino savo įsipareigojimus darbuotojams, kurie 2017 m. sudarė 77 348 Eur, o 2018 m. – 39 874 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad kiti įmonės kreditoriai nesiekia bankroto bylos iškėlimo, o kreipiasi į teismus dėl skolų priteisimo ir išieškojimo priverstine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Lalila“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė neturi darbuotojų ir turi 1 286,85 Eur skolą VSDF biudžetui. Atsakovė objektyviai negali vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro, taigi ji yra nutraukusi PVM apmokestinamąją veiklą.
16.2. Atsakovės verslo sandoriai dažnai pateikiami abejotinose situacijose, galimai sandoriai yra fiktyvūs, siekiant formaliai įrodinėti palankias aplinkybes.
16.3. Nuo 2016 m. antstoliai negali išieškoti skolų iš atsakovės, o atsakovė byloje nepateikė paaiškinimų dėl šių išieškojimų.
16.4. Apeliantės teigimu, jos reikalavimo atsakovei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino. Nurodo, kad ginčų su atsakove dėl skolos grąžinimo nėra, nes 2016 m. rugsėjo 1 d. su atsakove buvo pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Atsakovės samprotavimai apie investicijas į atsakovės veiklą, o ne skolą, grindžiami jos akcininkų pasirašytu 2016 m. vasario 26 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, tačiau nesant UAB „Lalila“ valios išraiškos, negalima daryti išvados apie investicijas.
16.5. Pagal į bylą įstojusių trečiųjų asmenų pateiktus atsakovės skolą įrodančius duomenis, atsakovės pradelsta skola sudaro 905 658,37 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaip pradelsto įsipareigojimo AB Šiaulių bankui. Taip pat skundžiamoje nutartyje neįvertintos aplinkybės, kad atsakovės vadovui E. M. nuo 2017 m. teismų procesiniais sprendimais yra skiriamos baudos už antstolių teisėtų reikalavimų nevykdymą.
16.6. Apeliantė atsakovę dėl bankroto bylos iškėlimo įspėjo 2017 m. sausio 29 d., tačiau įspėjimai buvo grąžinti apeliantei kaip neįteikti, o su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2017 m. nesikreipė, nes teisme jau buvo nagrinėjamas ieškinys dėl UAB „Karbonita“ bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nebendradarbiauja su apeliante dėl skolos grąžinimo, atsakovė yra nepasiekiama.
17. Atsakovė UAB „Karbonita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Darbuotojų nebuvimas nereiškia, kad įmonė negali verstis įstatuose nurodyta ir teisės aktų neuždrausta ūkine-komercine veikla. Atsakovė šiuo metu neturi buhalterio, dirbančio darbo teisinių santykių pagrindu, tačiau jai vadovauja vienasmenis valdymo organas ir to pakanka normaliai veiklai vystyti.
17.2. Aplinkybė, kad atsakovė yra išregistruotas iš PVM mokėtojų registro nereiškia, kad ji nevysto veiklos. Apeliantės nurodomos bylos prieš atsakovę ir jos vadovą neturi priežastinio ryšio su aplinkybe dėl įmonės neva nutrauktos veiklos ar jos nesančio nemokumo statuso.
17.3. Aplinkybę, kad atsakovė nevykdo veiklos paneigia medžio anglies eksporto vykdymo sutartis su užsakovu bei CMR važtaraščiai. Atsakovė prašo prijungti minėtus įrodymus prie bylos.
17.4. Apeliantė siekia perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei dėl neva atsakovės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir turtinės padėties. Apeliantė nepagrindžia savo įrodinėjamos aplinkybės dėl neva susidariusio įsiskolinimo ir jo dydžio, todėl neigiamos pasekmės, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, turėtų kilti apeliantei, o ne atsakovei.
17.5. Apeliantė elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai, siekdama verslo partnerių ginčą, kilusį dėl jos kaltės, spręsti teikdama nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Apeliantės pateiktame sąskaitos išraše nurodyti mokėjimai atsakovei, mokėjimo paskirtyse nurodama konkreti sutartis, bet dėl nesuprantamų priežasčių apeliantė nepateikė į bylą šios sutarties, todėl kyla pagrindas prielaidai, kad apeliantė siekia nuslėpti bylai svarbias aplinkybes.
17.6. Atsakovės turto vertė sudaro 1 483 612 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (vertinant ir tas sumas, dėl kurių vyksta teisminiai ir kiti ginčai) sudaro 441 533,21 Eur ir neviršija pusės į atsakovės balansą įrašytos jos turimo 1 483 612 Eur turto vertės.
17.7. Trečiojo asmens V. D. privačios firmos „Adneda“ reikalavimai negali būti laikomi pradelstais. Atsakovė neturi teisės grąžinti, o V. D. privati firma „Adneda“ neturi teisės reikalauti jų procesiniuose dokumentuose nurodytos skolos, kadangi tokie veiksmai prieštarautų atsakovės, kreditoriaus (V. D.) ir Šiaulių banko pasirašytai sutarčiai, kurioje paskola atsakovei yra subordinuota.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonės bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
19. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė viešai skelbiamus VSDFV ir VMI duomenis apie UAB „Karbonita“, siekdama įrodyti, kad atsakovė neturi darbuotojų ir turi skolų valstybės biudžetams. Taip pat atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė subordinavimo sutartis su Šiaulių banku ir tarptautinių krovinių važtaraščius, kurie patvirtina jos vykdomą veiklą.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
21. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas).
22. Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą teisinį reglamentavimą bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-611/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-611/2014">2-611/2014</a> ir kt.).
23. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzk3LTE4MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1397-180/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1397-180/2018">2-1397-180/2018</a>).
24. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovei UAB „Karbonita“ bankroto bylą, nenustatęs ĮBĮ nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – nustatė, kad atsakovė yra moki, nes bendra jos turto vertė yra 1 608 583 Eur, o pradelstų mokėjimų sumą siekia 90 802,95 Eur.
26. Apeliantės UAB „Lalila“ atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė yra nemoki, nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, turi skolą VSDF biudžetui, yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Pirmosios instancijos teismas negrįstai atsisakė vertinti apeliantės turimo reikalavimo į atsakovę, taip nepagrįstai nevertino kaip pradelstos atsakovės skolos AB Šiaulių bankui.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. balansą atsakovės turto vertė sudarė 1 608 583 Eur, iš kurio pastatai ir statiniai 821 083 Eur, mašinos ir įrenginiai 460 133 Eur, kita įranga, prietaisai, įrankiai 2 342 Eur, nebaigta statyba 92 421 Eur, kitas materialusis turtas 14 407 Eur, trumpalaikis turtas 130 521 Eur, iš kurio 98 134 Eur atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 26 152 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 6 235 Eur kitas trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 501 017 Eur, iš kurių 252 407 Eur finansinės skolos, 200 520 Eur skolos kredito įstaigoms, 51 887 Eur kitos skolos, 188 196 Eur skolos tiekėjams, 15 379 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 39 874 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 5 161 Eur kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2018 metais atsakovė gavo 46 266 Eur grynojo pelno. Pagal 2018 m. gruodžio 29 d. kreditorių sąrašą atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 842 986,30 Eur, iš kurių 64 818,30 Eur yra pradelsti, o 778 168 Eur yra nepradelsti įsipareigojimai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų neturi būti priskaičiuojamos skolos apeliantei (513 624,32 Eur) ir AB Šiaulių bankui (252 407 Eur). Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-220-291/2019 UAB „Karbonita“ ieškinys atsakovei AB Šiaulių bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo buvo atmestas, tačiau pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nurodytas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė UAB „Karbonita“ dėl šio sprendimo yra pateikusi apeliacinį skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nesutinka su turima skola apeliantei. Atsakovės teigimu, apeliantės nurodoma skola yra investicija į atsakovės veiklą. Ši aplinkybė yra grindžiama 2016 m. vasario 26 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė (ieškovė) nepateikė byloje šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl apeliantės reikalavimo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MjktMTc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-529-178/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-529-178/2015">2-529-178/2015</a>).
29. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip pagrįstų atskirojo skundo argumentų, kad atsakovė nevykdo veiklos, nes neturi darbuotojų ir yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui. Be to šias aplinkybes paneigia atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti tarptautinių krovinių važtaraščiai, patvirtinantys jos vykdomą veiklą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovės turimų skolų V. D., V. D. privačiai firmai „Adneda“, A. J., UAB „Opus agentis“ ir MB „Skolų birža“, nes apeliantė atskirajame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų dėl minėtų kreditorių reikalavimų (CPK 320 straipsnis 1 dalis).
30. Atskirajame skunde pažymima, kad atsakovė turi 1 286,85 Eur skolą VSDF biudžetui. Viešai prieinami duomenis patvirtina šios skolos egzistavimą. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas įvertino minėtos skolos pagrįstumą ir įtraukė į atsakovės pradelstų skolų sąrašą. Tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, minėtos skolos įtraukimas į atsakovės pradelstų skolų sąrašą nesudaro pagrindo išvadai dėl egzistuojančio atsakovės nemokumo.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad atsakovės turto vertė sudaro 1 608 583 Eur, o pradelsti įsipareigojimai 90 802,95 Eur, kurie neviršija pusės į atsakovės balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju, byloje nustatytais duomenimis, iš kurių galima spręsti apie bendrovės finansinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei nėra pagrindo kelti bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūratė Varanauskaitė
