Civilinė byla Nr. 2-629-516/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00919-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų S. D. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties dalies, kuria tenkintas atsakovės G. N. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. D. ir D. D., priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams G. Š., antstoliui R. K., Vilniaus miesto 4–ojo notarų biuro notarei A. A., G. N., A. V. (A. V.), D. D., S. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – AIG Europe Ltd, dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, notaro vykdomojo įrašo, pirkimo–pardavimo sutarčių ir paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiais bei buto išreikalavimo iš svetimo valdymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. pareiškė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 28 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti negaliojančiu Vilniaus 4-ojo notarų biuro 2006 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 124 000 Lt skolos išieškojimo ir dokumentą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas;
1.3. pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 7 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu minėtas vykdomasis įrašas buvo atliktas;
1.4. grąžinti ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, bei priteisti iš atsakovo G. Š. 2 896,20 Eur turtinei žalai atlyginti;
1.5. pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 27 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-1876, sudarytą pardavėjo G. Š. ir pirkėjų D. D. bei S. D.;
1.6. pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-14">2-14</a>66, sudarytą pardavėjų D. D. ir S. D. bei pirkėjo A. V.;
1.7. pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 2 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7523, sudarytą pardavėjo A. V. ir pirkėjos G. N..
2. Atsakovė G. N. ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų G. Š., D. D., S. D. ir A. V. turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino: areštavo atsakovų G. Š., D. D., S. D. ir A. V. nekilnojamąjį turtą 40 245,60 Eur sumai, o šio nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pareikšto ieškinio patenkinimo atveju būtų vykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis sandorių šalis grąžinti turtą, kurį jos gavo pagal ginčijamą sandorį. Dėl šios priežasties aktualu užtikrinti galimos restitucijos įvykdymą. Byloje nustatyta, kad dabartinė ginčo turto savininkė yra G. N.. Teismui patenkinus reikalavimus pripažinti negaliojančiomis G. Š., D. D. ir S. D. taip pat A. V. pirkimo-pardavimo sutartis turės būti taikoma restitucija. Teismas sutiko su atsakovės G. N. argumentu, kad siekiant užtikrinti niekinio sandorio fakto teisinių pasekmių taikymą, nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, 40 245,60 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovams yra didelė, todėl nutarties priėmimo dieną teismui nežinant, kiek ir kokio turto turi atsakovai, kokia jų turto vertė, įvertinant, kad nesant duomenų, jog atsakovų turtas yra nesuvaržytas, neapribotas disponavimas turtu, egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. kyla objektyvi grėsmė galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir teismas turi pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas tenkinamas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovai S. D. ir D. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju, ginčo turtas ieškovui būtų grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos galimų atsakovės G. N. reikalavimų užtikrinimui, kurių apskritai nėra pareikšta nagrinėjamoje byloje. Taip pat neaišku, kodėl atsakovės kokie nors reikalavimai galėtų siekti net 40 245,60 Eur sumą. Atsakovė tokios sumos reikalavimo nagrinėjamoje byloje nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų nėra pareiškusi. Byloje yra pareikštas tik ieškovo reikalavimas pripažinus sandorius negaliojančiais natūra grąžinti jam nuosavybės teise priklausiusį daiktą – butą. Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis tokio reikalavimo patenkinimas jokia apimtimi nebūtų susijęs su atsakovų turimu turtu, nes šio buto jie savo dispozicijoje neturi.
6.2. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir ieškovas yra teismui pateikę prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kartu su sudaryta taikos sutartimi, kuria atsakovė mainais už reikalavimo grąžinti butą atsisakymą, sutiko kompensuoti ieškovui 30 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės sudarytą tokio pobūdžio taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, nes atsakovų teises ir teisėtus interesus suvaržo be jokio tikslo, t. y. nesiekiant užtikrinti jokio teismo sprendimo vykdymo.
6.3. Atsakovė ne tik, kad nėra pareiškusi jokių reikalavimų nagrinėjamoje byloje, bet absoliučiai nepagrindė ir tokių nesamų reikalavimų neįvykdymo grėsmės netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Atsiliepime į atsakovų S. D. ir D. D. atskirąjį skundą atsakovė G. N. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo pareikšto ieškinio patenkinimo atveju būtų vykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis sandorių šalis grąžinti turtą, kurį jos gavo pagal ginčijamą sandorį, todėl pagristai taikė laikinųjų apsaugos priemones ir areštavo atsakovų turtą.
7.2. Ieškovas prašo ne tik grąžinti jam butą, bet ir pripažinti buto perleidimo sandorius negaliojančiais, todėl yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai savo turtą gali perleisti asmenims, kurie nieko nežino apie vykstančius teisminius ginčus. Kadangi sandorių vertė didelė, pagrįstai taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo reikalavimas pripažinti D. D. ir S. D. bei pirkėjo A. V. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra nukreipti į atsakovus D. D. ir S. D.. Teismui pripažinus šią pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, D. D. ir S. D. privalės grąžinti pagal sandorį gautas lėšas A. V., o šis turės grąžinti pinigus G. N..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, prieš pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai atskirajame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, o ne jos dalį. Kaip matyti iš bylos duomenų, kiti atsakovai – A. V. ir G. Š. atskirųjų skundų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik apeliantams, bet ir kitiems atsakovams, kurie atskirųjų skundų dėl šios nutarties nepateikė, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliantai skundžia tik nutarties dalį, kuria jiems taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi jie nėra įgalioti procese atstovauti kitiems atsakovams. Tokį apeliantų siekį patvirtina ir atskirojo skundo argumentų turinys.
10. Vertindamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs į tai, kad pareikšto ieškinio patenkinimo atveju būtų išspręstas ir restitucijos klausimas, kurį tikslinga užtikrinti. Apeliantai su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad reikalavimas yra grindžiamas vindikacijos taisyklėmis, o atsakovė G. N. iš viso nėra byloje pareiškusi jokio reikalavimo.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai be pagrindo teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo restitucijos taikymo faktą šioje byloje ieškinį patenkinus. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, juo siekiama ne tik išreikalauti daiktą iš kito asmens valdymo pagal vindikacijos taisykles, ką akcentuoja apeliantai, bet ginčijami ir dėl daikto sudaryti sandoriai. Ieškinį patenkinus ir pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, teismas turi kartu ex officio išspręsti ir restitucijos taikymo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šioje byloje jau yra priimtas teismo sprendimas – Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, be kita ko, patenkindamas reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir išspręsdamas restitucijos klausimą. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti galimą restitucijos taikymą, nes ieškinį patenkinus ir taikius restituciją, priklausomai nuo formos, jai galėtų būti grąžintos už turtą jos sumokėtos piniginės lėšos. Ar atsakovė būtų pareiškusi byloje reikalavimą dėl restitucijos, ar jo nepareiškusi, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, šį klausimą teismas sprendžia ex officio pagal ieškinio reikalavimus dėl sandorių negaliojimo. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk5LTQ2NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-599-464/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-599-464/2019">e2-599-464/2019</a>).
13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiau nurodytam išaiškinimui visų pirma yra aktualus laikinųjų apsaugos priemonių prašančio asmens teisinis suinteresuotumas – prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštus reikalavimus dėl sandorių negaliojimo turi egzistuoti restitucijos galimybė, t. y. šalis pagal sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu, turi sieti prievoliniai santykiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės G. N. bei atsakovų S. D. ir D. D. prievoliniai santykiai akivaizdžiai nesiejo, todėl net ir ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, restitucijos klausimas tarp atsakovės G. N. bei atsakovų S. D. ir D. D. nekiltų. Tai lemia išvadą, kad atsakovė G. N. šiuo atveju neturi teisinio suinteresuotumo užtikrinti jai galimą vienašalę restituciją iš apeliantų, nes ji prima facie negalima. Tai yra savarankiškas pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantams.
14. Apeliantai taip pat akcentavo, kad byloje yra pateikta taikos sutartis, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo, ji nebuvo patvirtinta, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio argumento nepasisako.
15. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi atsižvelgti ne tik į ieškinio patenkinimo atveju kilsiantį restitucijos klausimą, bet ir atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTk5LTQ2NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-599-464/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-599-464/2019">e2-599-464/2019</a> 17 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju rėmėsi ir didele ieškinio suma, kuriai, atsižvelgiant į taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir anksčiau nurodytą teismų praktiką, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė.
16. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apeliantams taikė atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – neįvertino ar atsakovę G. N. ir apeliantus siejo prievoliniai santykiai, kurių pagrindu galėtų būti taikoma restitucija tarp jų, bei to, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pirmiau nurodytų pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantams taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės G. N. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams S. D. ir D. D. atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovės G. N. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. D. ir D. D., panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams S. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdyti.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė
