Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-94-976/2015
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01304-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.3.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. (Y. M.) atstovo advokato Dainiaus Žiedo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „R“ vadovui J. M. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį nurodydama, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2014 m. spalio 20 d. UAB „R“ yra skolinga biudžetui 77 368,91 Lt (22 407,58 Eur). Mokestinė nepriemoka susidarė UAB „R“ pateikus ATM deklaracijas už 2013 metus, PVM deklaracijas nuo 2014 m. vasario mėn. ir 2014 m. balandžio 17 d. patikslinus 2013 m. birželio mėn. PVM deklaraciją bei GPM deklaracijas už 2014 m. kovo ir liepos mėnesius. Priverstinio išieškojimo veiksmai esant susidariusiai mokesčių nepriemokai taikomi nuo 2014 m. kovo 4 d. vykdant išieškojimą iš banko sąskaitų: 2014 m. kovo 4 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-27649 išieškoti 14 424,65 Lt (4177,66 Eur) mokestinę nepriemoką (2014 m. rugsėjo 19 d. pakeistas sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-71627 dėl 3286,13 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo), 2014 m. kovo 28 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-36574 išieškoti 31 486 Lt (9118,87 Eur) mokestinę nepriemoką, 2014 m. balandžio 29 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-47781 išieškoti 8707,53 Lt (2521,87 Eur) mokestinę nepriemoką, 2014 m. gegužės 29 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-59641 išieškoti 29 702,23 Lt (8602,36 Eur) mokestinę nepriemoką, 2014 m. rugsėjo 12 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-70715 išieškoti 77 499,82 Lt (22 445,50 Eur) mokestinę nepriemoką iš UAB „R“ turto. Šis sprendimas vykdyti neperduotas.
Nuo 2014 m. liepos 21 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu, kuris baigtas 2014 m. rugpjūčio 21 d., didžiausiems UAB „R“ debitoriams: UAB „D“, UAB,,G“ ir UAB „S“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. surašyti raštai dėl UAB „R“ priklausančių išmokėtų lėšų pervedimo. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė pateikė kasos knygos išrašą nuo 2014 m. sausio 1 d. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. į UAB „R“ kasą įplaukė 39 961,80 Lt, išlaidos sudarė 39 194,35 Lt, iš jų ūkio išlaidos – 5778,72 Lt, atlyginimai – 5132,14 Lt, avanso grąžinimas G. V. – 25 425 Lt, „Sodros“ mokesčiai – 2382,49 Lt, VMI – 476 Lt. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. UAB „R“ sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) LTL – gautos pajamos 26 268,83 Lt, patirtos išlaidos 26 275,05 Lt (atsiskaityta su tiekėjais 26 085,60 Lt); Nr. (duomenys neskelbtini) LTL – gautos pajamos 68 426,26 Lt, patirtos išlaidos 68 595,26 Lt (pervesta į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL – 24 628,83 Lt, atsiskaityta su VMI – 23 215,62 Lt, „Sodra“ – 1384,80 Lt, ūkio išlaidos – 1600 Lt, grąžintos paskolos – 17 400 Lt); Nr. (duomenys neskelbtini) USD – gautos pajamos 25 425 Lt, patirtos išlaidos tiekėjams – 25 425 Lt; Nr. (duomenys neskelbtini) EUR – pajamos sudarė 4833,92 Lt, išlaidos – 4833,92 Lt (pervesta į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) LTL).
Už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. UAB „R“ pateikė atskaitingų asmenų avanso apyskaitas ir 2012 m. sausio 2 d. įsakymą dėl kasos operacijų ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais Nr. 12/01/02. Vadybininkas A. P. per tikrintą laikotarpį iš kasos gavo 26 636,95 Lt (7714,59 Eur), išleido 19 533,35 Lt (5657,25 Eur): 9408,11 Lt (2724,77 Eur) atsiskaityta su tiekėjais, 3956,15 Lt (1145,78 Eur) pardavimo sąnaudoms, 2849,37 Lt (825,23 Eur) degalams. 2014 m. rugpjūčio 21 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 61-201 pasirašyta pagal 2014 m. liepos 22 d. įmonės vadovo suteiktą įgaliojimą įgalioto asmens A. P. (turinčio 50 proc. akcijų). UAB „R“ vadovas J. M. 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė paaiškinime mokesčių administratoriui, kuriame nurodė, kad planuoja mokestinę nepriemoką sumažinti iki 65 000 Lt (18 825,30 Eur), o dėl likusios skolos ketina kreiptis į mokesčių administratorių, t. y. dėl mokestinės paskolos sudarymo. Tačiau per du mėnesius jokių esminių pokyčių neįvyko, skola biudžetui didėja, įrodymų, kad kreiptasi dėl mokestinės paskolos, nepateikta.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad UAB „R“ vadovas J. M. pažeidė ne tik reikalavimus laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pažymėjo, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau UAB „R“, nesilaikydama šio įstatymo nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI kaip kreditorės teises.
Be to, pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, traktuotina, kad bendrovė yra nemoki. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata įmonės vadovui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Pagal UAB „R“ pateiktą balansą už 2013 m., turto vertė – 840 187 Lt (243 334,97 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 718 012 Lt (207 950,64 Eur). Pelno (nuostolių) ataskaita už 2013 m. patvirtina, kad įmonė dirbo nuostolingai (nuostolis 20 372 Lt (5900,14 Eur). Kad įmonės finansinė būklė blogėja, patvirtina patikrinimo metu pateiktas 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. birželio 30 d. balansas, kur nurodyta turto vertė – 458 509 Lt (132 793,38 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 419 301 Lt (121 437,96 Eur). Pagal to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą, 2014 m. pusmetis baigtas su 82 976 Lt (24 031,51 Eur) nuostoliu. J. M., būdamas UAB „R“ vadovu bei turėdamas 50 proc. jos akcijų, negalėdamas atsiskaityti su kreditore VMI, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė kreditorės teises.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimu J. M. pagal ATPK 506 straipsnio l dalį nubaustas 1900 Eur bauda.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimas paliktas galioti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato D. Žiedo apeliacinis skundas netenkintas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi J. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovas advokatas D. Žiedas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Prašyme teigiama, kad teismai padarė esminių proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, lėmusių neteisėtų sprendimų priėmimą.
Prašyme nurodoma, kad J. M. nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą ir nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. šaukimas J. M. neįteiktas nė vienu ATPK 2571 straipsnyje nurodytu būdu. Įstatymų leidėjas numato privalomą pasirašytiną asmens informavimą apie jo atžvilgiu vykstantį administracinio teisės pažeidimo procesą teismo šaukimu, įteikiant gyvenamojoje arba darbo vietoje, o asmens nesant, šaukimas gali būti įteiktas šeimos nariui arba įgaliotam įmonėje priimti korespondenciją darbuotojui. Tinkamu laikomas šaukimo įteikimas darbuotojui, atsakingam už korespondencijos priėmimą, nes toks asmuo pagal darbines funkcijas būdamas įpareigotas ir įgaliotas priimti korespondenciją yra atsakingas už šaukimo perdavimą adresatui ir už tokios pareigos nevykdymą gali būti traukiamas drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn. Įmonėse, kuriose yra paskirtas atsakingas už korespondencijos priėmimą asmuo, paprastai vedama gautų raštų ar siuntų apskaita, todėl galima nustatyti ir patikrinti korespondencijos gavimo faktą. Klaipėdos apygardos teismas, konstatuodamas tinkamą asmens informavimą, pareiškėjo manymu, rėmėsi prielaidomis. Teiginys, kad asmeniui žinant apie jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu VMI vykdomą operatyvų patikrinimą, jam turi būti žinoma ir apie vėliau teismo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, yra nelogiškas, nes operatyvus patikrinimas nesuponuoja privalomo bylos inicijavimo. Įmonės darbuotojo įgaliojimas atstovauti bendrovei patikrinime nesuteikia jam įgalinimų administracinio teisės pažeidimo byloje atstovauti atsakomybėn traukiamam fiziniam asmeniui (ATPK 275 straipsnio 1 dalis). Policijos tarnybiniuose pareiškimuose užfiksuota nepatikima informacija, A. P. tokios informacijos pateikti negalėjo, nes J. M. turi leidimą gyventi Lietuvoje ir viza jam nereikalinga. Taigi teismo išvada, kad darbuotojas ir vadovas galėjo bendrauti ir J. M. turėjo galimybę sužinoti apie bylą, nepagrįsta. Kadangi šaukimas J. M. neįteiktas ATPK 2571 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, teismai neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas konstatuodami, kad J. M. tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstantį procesą. Teismų praktikoje tai laikoma ATPK 272 straipsnio 1 dalies pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėto nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMxLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-31-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-31-303/2015">2AT-31-303/2015</a>). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad J. M. paskirta nuobauda – 1900 Eur bauda – yra didelė ir savo sunkumu iš esmės prilygsta kriminalinei bausmei, taigi jam turėjo būti garantuotos baudžiamajame procese numatytos teisės (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje padarytas esminis proceso pažeidimas, lėmęs neteisingų sprendimų priėmimą – neužkrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė naudotis advokato pagalba. Pareiškėjo manymu, vadovaudamasis ATPK 249 straipsnio 2 dalimi ir BPK 435 straipsniu, teismas privalėjo J. M. paskirti atstovą, kuris būtų užtikrinęs jo teisių bei interesų atstovavimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad J. M. pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nubaustas ir už tai, kad pažeidė kreditoriaus teises, nes nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „R“, kai įmonės įsiskolinimas, pagal balanso duomenis, viršijo puse į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pareiškėjo manymu, teismai, konstatuodami kreditorių teisių pažeidimą, neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, kurios reikalauja nustatyti, kad ši dalis įsiskolinimų yra pradelsta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bankroto bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga), nustatant momentą, kuriuo minėtiems subjektams atsiranda pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme. Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321/2014">3K-3-321/2014</a>). Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau koks laiko tarpas atitinka kriterijaus „nedelsdamas“ prasmę, kasacinio teismo praktikoje dar nėra išaiškinta.
Teismų praktikoje momento, kada įmonė tapo nemoki, nustatymas sukelia sunkumų. Tuos sunkumus pirmiausia lemia tai, kad vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų paprastai nepakanka įvertinti momentą, kuriuo metu įmonė tapo nemoki. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą bei kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2014">3K-3-453/2014</a>). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus naujausius jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kt.), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose lemia, kad tais atvejais, kai teismui nepateikiami duomenys apie įmonės turtinę padėtį arba jų nepakanka įmonės nemokumo (mokumo) faktui konstatuoti, teismas turi pareigą pats rinkti skolininko (įmonės) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-465/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-465/2013">2-465/2013</a>).
Teismai, nustatydami įmonės nemokumą, vadovaujasi ne visų įmonės įsipareigojimų santykiu su įmonės turtu, o tik pradelstų įsipareigojimų santykiu su jos turtu. Tuo atveju, kai nuo ginčijamo įsipareigojimo pripažinimo priklauso įmonės mokumo (nemokumo) nustatymas, tokio įsipareigojimo pagrįstumas turi būti nustatomas visiškai patikimai. Tokį patikimumą garantuoja teismo procesinis sprendimas, kuriuo pripažįstamas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas. Kai įmonės mokumas (nemokumas) priklauso nuo vieno ar kelių ginčijamų įsipareigojimų pripažinimo, bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžiantis teismas negali konstatuoti, kad įmonė yra nemoki, todėl turi atsisakyti kelti bankroto bylą ir nukreipti šalis individualiame teismo procese išspręsti jų ginčijamus santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga).
Sprendžiant dėl įmonės nemokumo turi būti nustatoma reali į įmonės balansą įrašyto turto vertė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o, įmonės balanso duomenimis, apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, kad jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1187/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1187/2013">2-1187/2013</a>). Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad abejonės dėl balanso duomenų nebuvo pašalintos ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byloje nebuvo pateikta nei finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto, nei jokio kito dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie įmonės ilgalaikio, nematerialiojo bei trumpalaikio turto sudėtį ir daryti išvadą, jog balanse nurodyta šio turto vertė atitinka realią jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMTY0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2164/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2164/2013">2-2164/2013</a>). Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, inkriminuojant kreditorių teisių pažeidimą nenustačius pradelstų įmonės įsipareigojimų, yra padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas taikant ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, kuris lėmė nepagrįstą J. M. patraukimą administracinėn atsakomybėn.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis atsiliepimu prašo J. M. atstovo advokato D. Žiedo prašymą atmesti ir pridėti prie bylos naujus įrodymus, susijusius su byla, – UAB,,R“ 2014 metų balansą ir 2015 m. spalio 28 d. balansą.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai nepažeidė J. M. teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti paaiškinimus ir kt. Nors teismo šaukimo J. M. įteikti nepavyko, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad šaukimas J. M. būtų įteiktas. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. M. turėjo ne tik galimybę žinoti apie vykstantį teismo procesą, gauti su juo susijusius dokumentus, bet ir pavesti tinkamai atstovauti jo interesams byloje ar susisiekti su teismu. Be to, ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 506 straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas būtų privalomas. Įmonės vadybininkui A. P. visiškai pakako suteiktų įgaliojimų priimti korespondenciją ir ją perduoti pagal priklausomybę (A. P. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonei, atliekant operatyvų patikrinimą, teikti paaiškinimus, dokumentus, susijusius su atliekamu patikrinimu, be to, jis turi 50 proc. įmonės akcijų). Organizuoti tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įskaitant įgaliojimų suteikimą surašyti ir (ar) pasirašyti apskaitos dokumentus, pagal įstatymą tenka įmonės vadovui, o ne kitiems asmenims. Atsiliepime pažymima, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 461-201 pasirašė pats įmonės vadovas J. M., šioje pažymoje nurodyta mokesčių mokėtojui užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka, terminais, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnyje nustatytu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumu. Nagrinėjamoje byloje bendrovės atskaitingi asmenys, įskaitant ir vadybininką A. P., 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. liepos 1 d. laikotarpiu pirmenybę teikė ne atsiskaitymui su valstybės biudžetu, o atsiskaitymui su tiekėjais.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad prašyme nepagrįstai administracinė atsakomybė pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį siejama su Bankroto įstatymo normų pažeidimu, nes viena iš alternatyvių veikų pagal šį straipsnį yra kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, kuris gali būti padaromas ne tik įmonei esant nemokiai ar bankrutuojančiai, bet ir neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokių išimčių nenustatyta ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad skolininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju UAB,,R“ nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl šis juridinis asmuo privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo. Todėl prašyme klaidingai esminiu materialiosios teisės pažeidimu įvardijus kreditoriaus teisių pažeidimą nesikreipus dėl bankroto bylos inicijavimo, J. M. atstovas prašyme nukrypo į teismų vertinimą, taikant ir aiškinant Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. J. M. atstovas, teigdamas, kad įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus naujausius jos ūkinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, prieštarauja savo teiginiams. 2013 metų bendrovės balansas, to paties laikotarpio pelno nuostolių ataskaita, preliminarus 2014 m. birželio 30 d. balansas, to paties laikotarpio pelno nuostolių ataskaita akivaizdžiai įrodo, kad UAB,,R“ finansinė padėtis nuolat prastėja, jos turtas mažėja, kai skoliniai įsipareigojimai auga, tai atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad bendrovė yra nemoki, jei jos įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto (bendrovei pateikus balansą už 2014 metus, įmonės turtas sumažėjo iki 376 904 Lt (109 158,94 Eur), kai skoliniai įsipareigojimai sudaro 395 841 Lt (114 643,47 Eur) ir t. t.). Taigi teismo išvada, kad bendrovė atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, nustatančią nemokios įmonės statusą, yra pagrįsta. J. M. taikyta administracinė atsakomybė yra pagrįsta ir teisėta, atnaujintas bylos nagrinėjimas nepakeistų įmonės viešajam registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2014 metus. J. M. paskirta ATPK 506 straipsnio l dalies sankcijoje nustatyta bauda.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato D. Žiedo prašymas iš dalies tenkintinas.
Dėl ATPK 506 straipsnio 1 dalies taikymo
Pareiškime yra ginčijama teismo išvada, kad J. M. padarė vieną iš dviejų alternatyvių ATPK 506 straipsnyje numatytų ir skundžiamu sprendimu konstatuotų veikų: įmonės kreditorių teisių pažeidimas nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad, inkriminuojant kreditorių teisių pažeidimą nenustačius pradelstų įmonės įsipareigojimų, yra padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas taikant ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Dėl kitos teismo sprendimu nustatytos J. M. veikos, t. y. atsiskaitymų su kitais kreditoriais esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdymo, kuri buvo kvalifikuota kaip kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškime nepasisakoma.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatavo, kad UAB „R“ vadovas J. M. įvykdė neteisėtus veiksmus, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui ir jie traktuotini kaip CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos pažeidimai, taip pat nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, kad ši įmonė negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditorei – VMI, o tai laikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Šios veikos, teismo vertinimu, pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalies nuostatas įmonės vadovui užtraukė nuobaudą kaip už vieną teisės pažeidimą.
Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatavo, kad pagal UAB „R“ pateiktą balansą už 2013 m. turto vertė – 840 187 Lt (243 334,97 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 718 012 Lt (207 950,64 Eur), pagal 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 20 372 Lt (5900,14 Eur) nuostolių, pagal 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. balansą turto nurodyta vertė yra 458 509 Lt (132 793,38 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 419 301 Lt (121 437,96 Eur), pagal to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą 2014 m. pusmetis baigtas su 82 976 Lt (24 031,51 Eur) nuostoliu. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtuose dokumentuose pateikti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad UAB,,R“ finansinė padėtis nuolat prastėja, jos turtas mažėja, o skoliniai įsipareigojimai auga. Tačiau, pareiškėjo teigimu, teismas turėjo nustatyti ne visų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu, o tik pradelstų įsipareigojimų santykį su jos turtu. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė ir nutarime aiškiai nenurodė, kokią įsipareigojimų dalį sudaro būtent pradelsti mokėjimai, išskyrus pradelstus mokėjimus VMI, todėl nepagrįstai J. M. nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino vienu iš ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių pažeidimų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-15-2012, 2AT-3-976-2015). Tačiau nagrinėjamoje byloje būtina vertinti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai šios veikos nekvalifikavo, nurodydamas, kad tiek atsiskaitymus su kitais kreditoriais esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą jis kvalifikuoja kaip vieną ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad alternatyvių vienoje straipsnio dalyje numatytų veikos požymių inkriminavimas yra vienas nuo kito nepriklausomas, tad vieno iš jų panaikinimas neturi įtakos kitų veikos požymių inkriminavimui. Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013), iš pirmosios instancijos teismo nutarimo šalintina išvada, kad J. M., žinodamas, jog įmonė negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai laikytina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
Įvertinus tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad konstatuotas teismo padarytas materialiosios teisės pažeidimas nepripažintinas esminiu, t. y. tokiu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, įvertinęs pažeidimo pavojingumą ir J. M. asmenybę (tai, kad jis turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra dirbantis, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą), teismas paskyrė jam 1900 Eur baudą, didesnę nei ATPK 506 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau nesiekiančią baudos vidurkio (sankcijoje numatyta bauda nuo 1448 Eur iki 2896 Eur). Teisėjų kolegija, nusprendusi iš teismo nutarimo pašalinti išvadą dėl vienos iš alternatyvių 506 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo ir įvertinusi teismo motyvus skiriant nuobaudą, konstatuoja, kad neturi teisinių argumentų keisti nuobaudos.
Dėl ATPK 257¹ ir 272 straipsnio reikalavimų
Pareiškėjas nurodo, kad, pažeidžiant ATPK 257¹ straipsnio nuostatas, J. M. nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, t. y. šaukimas jam neįteiktas nė vienu ATPK 2571 straipsnyje nurodytu būdu, ir teismai, išnagrinėję administracinę bylą jam nedalyvaujant, pažeidė jo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Šis argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.
ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą galima nagrinėti ir nesant asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, tačiau būtinos sąlygos nagrinėti bylą yra tos, kad yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ATPK 272 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, dalyvavimas bylos nagrinėjime yra privalomas, tačiau netgi tokiais atvejais įstatymų leidėjas numato išimtį: jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. ATPK 506 straipsnis nenurodytas ATPK 272 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs tinkamą J. M. informavimą, įteikus teismo šaukimą UAB „R“ įmonės vadybininkui, kuris nėra atsakingas už korespondencijos priėmimą, padarė procesinį pažeidimą.
ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai asmeniui įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo šaukimo J. M. jo gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, tuomet teismo šaukimai buvo siųsti į jo darbovietę, vėliau pirmosios instancijos teismas kelis sykius pavedė Šilutės rajono policijos komisariatui įteikti teismo šaukimus J. M., o nepavykus įteikti asmeniškai – per A. P.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos duomenis, pripažino, kad toks teismo šaukimo įteikimas, kai Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai teismo šaukimus J. M. įteikė per UAB „R“ vadybininką A. P., yra tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas pagrindė šią išvadą: A. P., turintis 50 proc. UAB,,R“ akcijų ir dirbantis įmonėje vadybininku, buvo įgaliotas atstovauti UAB „R“ atliekant operatyvinį patikrinimą; įteikiant teismo dokumentus A. P. būdavo informuotas ir nurodydavo pareigūnams, kur J. M. yra išvykęs, taip pat galimas jo grįžimo datas. Argumentas, kad A. P. įmonėje, kurioje dirbo keturi darbuotojai, nebuvo atsakingas už korespondencijos priėmimą, nepaneigia teismo padarytų išvadų. Todėl teismai pagrįstai pripažino, kad byloje pakanka duomenų, jog J. M. žinojo apie vykstantį administracinio teisės pažeidimo procesą, ir turėjo galimybes ne tik žinoti apie vykstantį procesą, gauti su juo susijusius dokumentus, bet ir pasirūpinti jo interesų tinkamu atstovavimu teisme. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, tokiais motyvais teismas nepadarė apibendrinančios išvados, kad įmonės darbuotojo įgaliojimas atstovauti bendrovei patikrinime, automatiškai sukelia jam įgalinimus administracinio teisės pažeidimo byloje atstovauti atsakomybėn traukiamam fiziniam asmeniui.
Teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų paneigti tokiais motyvais grįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą.
Pareiškime nurodytoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTMxLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-31-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-31-303/2015">2AT-31-303/2015</a>), kuria, pasak pareiškėjo, privalėjo vadovautis apeliacinės instancijos teismas, buvo nagrinėjama skirtinga teisinė situacija: byloje nebuvo duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo buvo informuotas apie skundą, neturėjo galimybės susipažinti su skundo dėl organo (pareigūno) nutarimo turiniu ir taip buvo apribota jo teisė į gynybą, be kita ko, šioje byloje, teisme, remiantis pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kaltinimas buvo pasunkintas ir iš esmės nesutapo su protokole bei tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje J. M. per A. P. teismo nutartis kartu su šaukimu buvo įteikta, teisme nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, ar pakeistas veikos teisinis vertinimas.
Pripažinus, kad teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, taip pat vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad esant duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant šiam asmeniui, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismui nekilo pareiga J. M. paskirti atstovą. Pareiškime nurodyta norma dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant (BPK 435 straipsnis), skirta reguliuoti išimtį iš taisyklės, kad baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinamajam dalyvaujant (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ATPK 272 straipsnyje numatyta, kad, tinkamai informavus asmenį apie procesą ir jam nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali nagrinėti bylą nedalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškime išdėstyti argumentai, jog J. M. nebuvo žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, yra nepagrįsti.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai, turi būti aktyvus ir domėtis bylos proceso eiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-566/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-976-2015). Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino J. M. rūpestingumą bei atidumą, susijusį su procesinių teisių įgyvendinimu, t. y. aplinkybę, kad įmonės direktorius ir akcininkas, žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės atžvilgiu VMI vykdomą operatyvų patikrinimą ir apie priimtus sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas, pasak pareiškėjo, nesidomėjo (neturėjo domėtis) patikrinimo rezultatais bei galimomis jo teisinėmis pasekmėmis.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, esminių materialinės ir proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui (ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nepadarė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, motyvuotai atsakė į apelianto argumentus ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje proceso normos nebuvo pažeistos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimą ir pašalinti iš nutarimo išvadą, kad J. M. nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, žinodamas, kad įmonė negalės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditorei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, o tai laikytina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
Kitas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Aurelijus Gutauskas
Rima Ažubalytė
