J. M. pagal BK 222 str., 183 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-508-976/2015

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01458-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.1;

1.2.18.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

nuteistajam J. M.,

civilinio ieškovo atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: J. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 30 MGL dydžio (1128 Eur) bauda, 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (752 Eur) bauda.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL dydžio (1504 Eur) bauda. Savanoriškam baudos sumokėjimui nustatytas vienerių metų laikotarpis nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteista iš J. M. civiliniam ieškovui sodininkų bendrijai „L.“ 3558 Eur turtinei žalai atlyginti ir 434 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi priteista iš nuteistojo J. M. civilinio ieškovo sodininkų bendrijos „L.“ naudai 521,31 Eur už patirtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, iš dalies palaikiusios kasacinį skundą, ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. M. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d., būdamas sodininkų bendrijos „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), pirmininkas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti sodininkų bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalį: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.“, 14 straipsnio 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. J. M., pildydamas lengvojo automobilio „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelionės lapus, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. spalio 9 d. rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis tokių dokumentų pildymo nuostatomis, kad: „Įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų – susijusios su autotransporto panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, juose turi būti tokie duomenys: nurodytas kelionės maršrutas, atstumai tarp pradinių ir galutinių važiavimo punktų, važiavimo tikslas, krovinio pavadinimas ir kt.; faktiškai nuvažiuotam atstumui reikalingas norminis degalų kiekis; faktiškai sunaudotų degalų kiekis; kiti rodikliai.“, tyčia juose neįrašė konkrečių maršrutų, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiko, tikslo, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekio, fiksavo tik spidometro rodmenis laikotarpio pradžioje bei pabaigoje, taip apgaulingai nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d. automobiliu „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo 9881 km, prie kelionės lapų pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus už 7237,18 Lt, kurie jam buvo išmokėti kaip sodininkų bendrijos „L.“ lėšos kuro išlaidoms padengti, faktiškai sodininkų bendrijos „L.“ buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, todėl buhalterinėje apskaitoje 3400,67 Lt buvo padidintos kuro sąnaudos ir dėl to pagal sodininkų bendrijos „L.“ tvarkytą buhalterinę apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d., būdamas sodininkų bendrijos „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini), pirmininku bei kasininku ir savo žinioje 2010 m. sausio 15 d. turėdamas jam patikėtus sodininkų bendrijai „L.“ priklausančius 3787,75 Lt ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. iš bendrijos narių surinktus 5097,69 Lt, kurių nepanaudojo sodininkų bendrijos „L.“ veikloje, į bendrijos kasą ar banko sąskaitą negrąžino. Taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. jis kelionės lapuose nurodė, kad bendrijos tikslais automobiliu „Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvažiavo 9881 km, prie kelionės lapų už 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpį pateikdamas kuro normų ir nuvažiuotų kilometrų neatitinkančius dokumentus, taip padidindamas kuro sąnaudas gavo iš kasos neteisėtai išmokėtus 3400,67 Lt, o iš viso jis pasisavino 12 286,01 Lt, priklausančius sodininkų bendrijai „L.“, ir padarė 12 286,01 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog sodininkų bendrijoms Buhalterinės apskaitos įstatymas yra netaikomas, kad šio įstatymo reikalavimų nevykdymas ar aplaidus vykdymas šioje byloje J. M. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas veiką, numatytą BK 183 straipsnio l dalyje, prilyginti civiliniams santykiams nepagrįstas teisiniais argumentais, neatitinka suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Nuteistasis J. M. ir jo gynėja advokatė Daiva Jurevičienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino bylos aplinkybes, neatliko skaičiavimų (pvz., dėl sodininkų bendrijos narių surenkamų, išleidžiamų lėšų) ir padarė formalią ir priešingą realiai situacijai išvadą, neanalizuodamas nei pačios situacijos, nei bylos dokumentinių įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai, pasisakydami dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog J. M. nežinojo, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą, ir tai atlikti buvo pasamdyta buhalterė, kuriai buvo pateikiami visi su buhalterinės apskaitos tvarkymu susiję dokumentai. J. M. išrinkus pirmininku (nuo 2004 m. gegužės 15 d. (VĮ Registrų centras išrašas), buhalterinę apskaitą tvarkė V. C., B. K. (revizijos komisijos pirmininkė). Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. J. M. buvo sodininkų bendrijos kasininkas (šią atsakomybę jis prisiėmė sodininkų bendrijos narių ir valdybos sutikimu, tačiau tai nebuvo užprotokoluota, materialinės atsakomybės sutartis nesudaryta). 2010 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija pagal gautą skundą atliko patikrinimą ir nustatė neesminius pažeidimus, apsiribojo rekomendacijomis, kurios buvo įgyvendintos. Be to, vertinant 2010–2012 m. metinėse buhalterinėse ataskaitose, kurias sudarinėjo buhalterės ir tikrino revizijos komisija, neužsimenama, apie kokius nors likučius metų pradžiai (pabaigai0 ar trūkumus. Kasatorių manymu, negalima padaryti kategoriškos išvados, kad J. M. tyčia, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų padarinius ir jų siekdamas, apgaulingai tvarkė sodininkų bendrijos „L.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to kilo įstatyme numatyti padariniai.

Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 7979 Lt bendrijos kasoje buvo įnešti B. K., nesiaiškintos šio veiksmo priežastys, šia suma nesumažintas civilinis ieškinys. Byloje nustatyta, kad J. M. visas surinktas pinigines lėšas panaudojo pagal paskirtį, t. y. didesnė jų dalis – mokesčiams už „Lesto“ suteiktas paslaugas bendrijai (buvo siekiama, jog bendrija neliktų skolingą už tiekiamą elektros energiją, nors buvo asmenų, kurie piktybiškai nemokėjo už suvartotą elektros energiją). 2010–2012 m. surinkta 17 001,90 Lt nario įnašų, kuriais buvo apmokama už suteiktas UAB „Švara“ paslaugas 1597,25 Lt, mokami privalomi mokėjimai „Sodrai“ 1395,98 Lt, žemės mokestis pagal VMI pateiktą deklaraciją 362,25 Lt, darbo užmokesčiai 3089,45 Lt, kuro sąnaudos 3201,58 Lt, kitos išlaidos (kanceliarinės, ūkinės ir pan.) 4978,51 Lt, B. K. išmokėta už kurą ir telefoną 400 Lt. Likusiais 1976,88 Lt buvo dengta dalis įsiskolinimų AB „Lesto“. Pasak kasatorių, tokios sumos, kuri yra priteista patenkinus civilinį ieškinį, negalėjo būti, nes nebuvo surinkta nei kaip nario, nei kaip kiti tiksliniai įnašai.

Kasatoriai nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje, priešingai realiai situacijai, buvo vertinamas darbo užmokesčio bei piniginių lėšų už sunaudotą kurą mokėjimas J. M.. Elektros skaitikliams nurašyti J. M. kartą per mėnesį nuvažiuodavo 40 km atstumą. Jokio reikalavimo pateikti konkrečius maršrutus nebuvo, todėl kelionės lapai buvo pildomi supaprastinta tvarka. Be to, bendrijoje buvo padarytos šviečiančios gatvės lentelės, schema. J. M. vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, kuri suteikė teisę viršyti išlaidas. 2008 m. buvo patvirtinti bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimai. Vėliau buvo sutarta, kad J. M. dirbs visuomeniniais pagrindais (tai patvirtina ir B. K.), tačiau bus kompensuojamos išlaidos už kurą, numatant limitą 150 Lt / mėn. bei 30 Lt išlaidos mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugoms apmokėti. Per visuotinius susirinkimus teikiant ataskaitas, jas tvirtinant nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl minėtų sumų išmokėjimo, nenustatyti jokie trūkumai. Kadangi buvo daug darbų, susijusių su sodų bendrijos veikla, kartais minėta suma buvo viršijama. Tokiu atveju sodininkų bendrijos buhalterė apmokėdavo kuro išlaidas pagal faktą. Jei būdavo susidariusi skola už panaudotą kurą, buvo apmokama pagal pateiktus kvitus, įvertinus tai, jog buvo numatytas 150 Lt limitas kas mėnesį. J. M. surinktus kvitus ir nario mokesčius sudėdavo pagal eiliškumą ir paduodavo buhalterei, jokių dokumentų nepasirašydavo. Buhalteriniai dokumentai buvo pas B. K.. Pasak kasatorių, visi pinigai yra panaudoti bendrijos veikloje, tai patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurie atliekant finansinę ekspertizę nebuvo vertinami.

Kasatoriai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog 2011 m. sausio 1 d. nurodant piniginių lėšų likutį 7640,56 Lt nebuvo pateiktas kasos išlaidų orderis (Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktas), patvirtinantis tokių lėšų išmokėjimą J. M.. Prierašas „dalyvavo ir pinigus priėmė“ įrašyti jau po akto pasirašymo. Dėl šios priežasties atsisakyta pasirašyti revizijos aktą. Šį realiai neegzistuojantį pinigų likutį paneigia tai, kad nario mokesčių per metus turėtų būti surenkama 5758 Lt, iš kurių sumokami minėti mokesčiai, buvo skolininkų, nemokančių už elektros energijos tiekimą, tačiau sodininkų bendrija skolos neturėjo. Jokių piniginių lėšų J. M. savo reikmėms nenaudojo. Dėl nuosprendyje paminėtų pirkinių „Maximoje“, „Kikoje“ kasatoriai teigia, kad šios atsitiktinai išleistos piniginės lėšos grąžintos į bendrijos einamąją sąskaitą (2012 m. birželio 20 d. grąžinta 120 Lt, 2012 m. liepos 14 d. – 50 Lt, 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 50 Lt, 2012 m. rugpjūčio 21 d. – 50 Lt, iš viso 270 Lt). Teismas nesiaiškino, kokiu būdu byloje pateikta dalis protokolų, nors buvo aiškinama, jog protokolų nėra. Tai paneigia tvirtinimą, kad J. M. neperdavė naujai išrinktam pirmininkui bendrijos protokolų. Darytina išvada, kad pateikti tik tie protokolai, kuriuos pateikti pageidavo R. P. (pateikė vieną protokolą) ir A. D. (pateikė du). Segtuvą su protokolais J. M. perdavė B. K., kad ši perduotų valdybai. Taigi, nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodyta, kad turėjo būti atlikta sąmoninga veikla, siekiant pažeisti buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir nustatyta, jog J. M. nebuvo žinomos buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatos, surinktas pinigines lėšas panaudojo išskirtinai sodų bendrijos reikmėms, teismas padarė priešingą išvadą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasatoriai, pasisakydami dėl BK 183 straipsnio taikymo, remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-330/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-330/2006">2K-330/2006</a>, 2K-396/2006, 2K-574/2010, 2K-P-78/2012 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad J. M. jokio jam patikėto turto nepavertė savo turtu. Bylos dokumentai patvirtina tai, kad bendrijos narių surenkamoms lėšoms patvirtinti buvo išduodami griežtos atskaitomybės kvitai. Už suteiktas paslaugas buvo apmokama grynaisiais pinigais ar pavedimais per banką, tai patvirtinantys dokumentai pateikiami buhalterei. J. M., būdamas bendrijos pirmininku, vykdė finansines operacijas: mokėjo už elektros energijos tiekimą, UAB „Švara“ teikiamas paslaugas, „Sodrai“, VMI, darbo užmokesčius. Minėtų duomenų apeliacinės instancijos teismas netyrė ir tinkamai neįvertino. Nuosprendyje nurodomo pinigų pasisavinimo negalėjo būti net teoriškai, nes bendrijoje nebuvo surinkta tiek piniginių lėšų. Šiuo konkrečiu atveju J. M. elgesys, galbūt ir buvo ne visiškai tinkamas, visų pirma turėtų būti vertinamas, kaip galbūt pažeidęs Civilinio kodekso nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino J. M.. Šioje baudžiamojoje byloje iškelti klausimai pagal savo pobūdį turi būti sprendžiami vadovaujantis Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, Sodininkų bendrijų įstatymu, o nustačius bendrijai padarytą žalą, turėtų būti kreipiamasi į teismą civiline tvarka, o ne siekiama veiką kriminalizuoti.

Nuteistojo J. M. jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d., būdamas sodininkų bendrijos „L.“ pirmininkas bei kasininkas, savo žinioje 2010 m. sausio 15 d. turėjo jam patikėtus sodininkų bendrijai „L.“ priklausančius 3787,75 Lt ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. iš bendrijos narių surinktus 5097,69 Lt; taip pat jis kelionės lapuose nurodęs, kad bendrijos tikslais automobiliu „Ford Fiesta“ nuvažiavo 9881 km, prie kelionės lapų už 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpį pateikė kuro normų ir nuvažiuotų kilometrų neatitinkančius dokumentus, taip padidindamas kuro sąnaudas gavo iš kasos neteisėtai išmokėtus 3400,67 Lt; taip jis iš viso pasisavino 12 286,01 Lt, priklausančius sodininkų bendrijai „L.“.

Pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais, vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje (11 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 14 straipsnį bendrijos organai yra: 1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjų sodo teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas; pagal 16 straipsnio nuostatas Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Visi bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio nuostatas bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino byloje surinktus duomenis ir netinkamai nustatė tyčią J. M. veiksmuose. Skunde nurodoma, kad J. M., būdamas sodininkų bendrijos pirmininku, taip pat atlikdamas ir kasininko pareigas, visas jo iš bendrijos narių surinktas pinigines lėšas naudojo pagal paskirtį: mokėjo už „Lesto“ suteiktas paslaugas bendrijai, siekdamas, jog bendrija neliktų skolinga už tiekiamą elektros energiją, nors buvo bendrijos narių, nemokančių už sunaudotą elektros energiją, taip pat už kitas bendrijai suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Be to, kasatorių teigimu, netinkamai buvo vertinamos aplinkybės ir įrodymai dėl J. M., kaip bendrijos pirmininkui, priklausančio darbo užmokesčio mokėjimo.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad J. M. atliko ne tik sodininkų bendrijos „L.“ pirmininko, bet ir kasininko pareigas (rinko bendrijos narių mokesčius, mokesčius už elektrą, mokėjo „Lesto“ ir kitoms bendrovėms už sodininkų bendrijai suteiktas paslaugas ir kt.). J. M. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad buvo patvirtinti bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimai, kad jo prašymu pirmininko atlyginimas buvo padidintas iki 150 Lt per mėn., bendrija su tuo sutiko, tačiau tai nebuvo tinkamai užprotokoluota (T. 2, b. l. 119–120). Liudytoja V. M. aiškino, kad 2008 m. buvo patvirtintas J. M. atlyginimas 1000 Lt per metus, kad J. M. norėjo gauti 150 Lt per mėnesį, bet valdybos posėdyje tokio klausimo sprendimas buvo atidėtas (T. 2, b. l. 121). Liudytoja B. K., bendrijos buhalterė, parodė, kad J. M. buvo mokamas atlyginimas 150 Lt per mėn., o anksčiau, kai dar dirbo visuomeniniais pagrindais, pirmininkui buvo mokama už telefoną 30 Lt per mėnesį (T. 2, b. l. 122). Kiti byloje esantys duomenys patvirtina tokias bendrijos išmokėtas sumas: specialisto išvadoje nurodyta, kad išmokėta darbo užmokestis buhalterei: 2010 m. – 1059,24 Lt, 2011 m. – 1059,24 Lt, 2012 m. per 11 mėn. – 970,97 Lt, sumokėta buhalterei už telefono bei transporto išlaidas: 2010 m. – 200 Lt, 2011 m. – 100 Lt; išmokėta bendrijos pirmininkui J. M. už kurą: 2010 m. – 1920,55 Lt, 2011 m. – 1891,74 Lt, 2012 m. per 11 mėn. – 3201,58 Lt (T. 1, b. l. 32–46); 2009 m. automobilio panaudos sutartyje numatyta, kad pirmininkui kas mėnesį bus mokama iki 150 Lt už sunaudotą kurą (T. 1, b. l. 54); sodininkų bendrijos „L.“ narių susirinkimo, vykusio 2011 m. gegužės 15 d., protokole nurodyta, kad bendrijoje yra skolininkų, paskutiniame susirinkime 2008 m. pirmininkui nutarta mokėti 1000 Lt, buhalterei 900 Lt, santechnikui 300 Lt metinius atlyginimus, 2010 m. išmokėta 3179 Lt atlyginimams bendrai per metus, atlyginimo klausimus pavesta spręsti naujai išrinktai valdybai (T. 1, b. l. 60–62); 2013 m. gegužės 4 d. sodininkų bendrijos „L.“ kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos revizijos patikrinimo akte nustatyta, kad pagal 2008 m. visuotiname bendrijos susirinkime patvirtintą nurodymą valdybos primininkui nustatytas 1000 Lt atlygis (T. 2, b. l. 142). Taigi pagal bylos duomenų visetą negalima neabejotinai nustatyti, koks konkrečiai atlyginimas turėjo būti ir buvo mokamas J. M. už jo, kaip bendrijos pirmininko, pareigų atlikimą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kaip buvo atlyginamas J. M., kaip bendrijos kasininko, darbas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra sodininkų bendrijos „L.“ įstatų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie apmokėjimo bendrijos darbuotojams už jų atliekamą darbą bendrijos naudai tvarką, štai nors santechnikui buvo mokamas metinis atlyginimas, tačiau specialisto išvadoje duomenų apie tai nėra. Bylos duomenys nepaneigia ir J. M. aiškinimo, kad bendrijoje buvo skolininkų, tačiau siekiant, kad bendrija neliktų skolinga už tiekiamą elektros energiją, iš sodininkų bendrijos pinigų buvo sumokama ir už juos: sodininkų bendrijos „L.“ pakartotinio susirinkimo, vykusio 2013 m. liepos 27 d. protokole nurodyta, kad valdybos pirmininkui J. M. pranešus, kad sodininkų bendrijos narė A. skolinga už elektrą apie 4000 Lt, ji atsakė, kad nemokėjo pirmininkui, nes juo nepasitiki (T. 1, b. l. 75–77); sodininkių bendrijos „L.“ narių susirinkimo, vykusio 2011 m. gegužės 15 d., protokole taip pat nurodyta, kad bendrijoje yra skolininkų, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad bendrija būtų skolinga už sunaudotą elektros energiją.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys, rodantys, jog paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012).

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio spręstina, kad nors apeliacinės instancijos teismas savo sprendime ir išdėstė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos įrodymus (liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus), tačiau nevertino jų visumos, o rėmėsi iš esmės vien specialisto išvada, konstatuodamas, kad J. M. kaltas dėl 12 286,01 Lt, priklausančių sodininkų bendrijai „L.“, pasisavinimo.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad J. M. ir bendrijos ginčai dėl žalos atlyginimo gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas J. M. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodęs, kad nagrinėjamu atveju klausimai bei ginčai, susiję su galimos žalos padarymu, gali būti sprendžiami sodininkų bendrijos „L.“ iniciatyva civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas J. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarė išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, prilyginti civiliniams santykiams, nepagrįstas teisiniais argumentais ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123/2007">2K-123/2007</a>, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. M. po to, kai revizijos aktu buvo konstatuotas pinigų (kasos) likutis, su kuriuo jis nesutiko, imtųsi veiksmų, kurie būtų apsunkinę bendrijos galimybes siekti žalos atlyginimo civilinės teisės priemonėmis.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai reikšmingas išvadas, neatsižvelgęs į visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, tinkamai nenustatė J. M. tiesioginės tyčios, būtinos BK 183 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos konstatavimui asmens veikoje.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas J. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį sodininkų bendrijai kaip ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiančiam viešajam juridiniam asmeniui šis įstatymas netaikomas. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nevykdymas ar aplaidus vykdymas J. M. taikytas nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sodininkų bendrijos buhalterinės apskaitos vedimui taikomos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta J. M. tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Skunde teigiama, kad J. M. buvo įsitikinęs, jog jam nustatyta išmoka – 150 Lt per mėnesį – turi būti išmokama pagal kuro sunaudojimo lapus, kuriuos jis ir pateikdavo.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išnagrinėtus įrodymus, konstatavo jog J. M., būdamas sodininkų bendrijos „L.“ pirmininkas ir būdamas atsakingas už sodininkų bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą bei buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. spalio 9 d. rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis dokumentų pildymo nuostatomis, tyčia neįrašė konkrečių maršrutų, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiko, tikslo, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekio, fiksavo tik spidometro rodmenis pradžioje ir pabaigoje, taip apgaulingai nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu automobiliu „Ford Fiesta“ bendrijos tikslais nuvažiavo 9881 km, prie kelionės lapų pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus už 7237,18 Lt, kurie jam buvo išmokėti kuro išlaidoms padengti, faktiškai buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, taip buhalterinėje apskaitoje 3400,67 Lt buvo padidintos kuro sąnaudos ir dėl to pagal sodininkų bendrijos „L.“ tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2013 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. 5-2/84).

Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-233/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-233/2014">2K-233/2014</a>).

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą J. M. veikoje, iš esmės vadovavosi minėta 2013 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr. 5-2/84, nesugretinęs jos su kitais bylos duomenimis, nepašalinęs jų prieštaravimų. Specialisto išvadoje nurodoma, kad kadangi tyrimui nebuvo pateikta bendrijos susirinkimo protokolai, kuriuose būtų numatyta, kokia pinigų suma yra skiriama bendrijos pirmininko J. M. kuro ir kitoms išlaidoms padengti, todėl nustatomas tik galimai bendrijai padarytas nuostolis 3400,67 Lt perkant ir naudojant kurą bendrijos poreikiams, t. y. tiriamuoju laikotarpiu J. M. automobiliu nuvažiavo 9881 km, prie kelionės lapų pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus už 7237,18 Lt, kurie jam buvo išmokėti, faktiškai sodininkų bendrijos buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, dėl to buhalterinėje apskaitoje 3400,67 Lt buvo padidintos kuro sąnaudos. Kartu iš bylos duomenų matyti, kad J. M. aiškino, jog elektros skaitiklių duomenims nurašyti jis kartą per mėnesį nuvažiuodavo 40 km atstumą, kartą per mėnesį buhalterei atiduodavo kelionės lapus ir sunaudoto benzino kvitus, buhalterė nieko nesakė, sodininkų bendrijos valdyba maršrutų griežtai nereikalavo, jei kas būtų pareikalavęs pildyti dokumentus dėl kiekvieno maršruto ir nuvažiuotų kilometrų, taip būtų ir daręs, nepildė, nes nežinojo, kad būtina. Bendrijos buhalterė B. K., kurios parodymai nebuvo paneigti teismo, nurodė, kad ji, taip pat kaip ir pirmininkas, buvo tikra, kad turi mokėti pirmininkui po 150 Lt per mėnesį už sunaudotą kurą tvarkant sodininkų bendrijos reikalus, kad niekada nenurodė pirmininkui, jog buhalterinėje apskaitoje skaičiuojant kuro sunaudojimą būtina vadovautis Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998 m. spalio 9 d. rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis dokumentų pildymo nuostatomis, t. y. įrašyti konkrečius maršrutus, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiką, tikslą, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekį, o ne fiksuoti tik spidometro rodmenis pradžioje ir pabaigoje, kaip darė J. M. jai pateikiamuose kelionės lapuose.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės formaliai nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tinkamai nemotyvavęs subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių buvimo J. M. veiksmuose. Dėl to negalima padaryti išvados, kad J. M. baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai, nustačius jo veikoje visus būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Civilinio ieškovo sodininkų bendrijos „L.“ atstovė advokatė Redvita Mocevičienė pateikė 2015 m. spalio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 31/2015 dėl 300 Eur apmokėjimo už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjant nuteistojo J. M. kasacinį skundą; iš „Swedbank AB“ esančios gavėjo sąskaitos išrašo sodininkų bendrija „L.“ sumokėjo R. Mocevičienei 300 Eur už atstovavimą nagrinėjant nuteistojo J. M. kasacinį skundą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–174/2014).

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė patenkinti nuteistojo ir jo gynėjos kasacinį skundą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo iš J. M. priteisti proceso išlaidų už civilinio ieškovo atstovės dalyvavimą nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Rima Ažubalytė