Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-90-696/2015
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01825-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.9. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Artūro Pžarskio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. S. 2014 m. spalio 23 d. surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta, kad 2014 m. spalio 8 d. K. K., būdamas medžiotoju, iš teisėtai laikomo ginklo CZ 550, 308 WINČESTER Nr. A843930 neteisėtai Tauragės r., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo plotuose, nebūdamas šio klubo nariu, sumedžiojo suaugusį šerną, kurį parsivežė automobiliu „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sodybą, esančią Tauragės r., (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate neteisėtai sumedžiotą šerną dorojant dalyvavo T. M., kuris atvykus pareigūnams iš ūkinio pastato palikęs striukę pabėgo. K. K. sodybos kieme prie ūkinio pastato, kuriame buvo dorojamas šernas, stovėjo baltos spalvos automobilis „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas (valdytojas) yra V. M., o automobilio naudotojas – T. M.. Taip T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais (2014 m. balandžio 14 d. Nr. D1-358) 58.1.2, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla T. M. nutraukta, jo veiksmuose nesant ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: T. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 868 Eur bauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas iš esmės pažeidė materialiosios bei proceso (ATPK 257 straipsnį) teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą, pripažindami T. M. kaltu nesant įrodymų. Apygardos teismo teisėja bylą išnagrinėjo per 15 minučių, per šį laiką iš naujo ištyrė įrodymus remdamasi tik apeliaciniame skunde nurodyta, o ne byloje nustatyta, medžiaga, nutarimą parėmė vadovaudamasi įrodymais ir aplinkybėmis, kurių apskritai byloje nebuvo nustatyta, bei melagingais liudytojų parodymais ir prielaidomis (liudytojai tikėjosi, kad T. M. važiuos su šerną sumedžiojusiu K. K. į šio sodybą). Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dar koks nors asmuo, be K. K., būtų dorojęs neteisėtai sumedžiotą šerną, todėl neaišku, kaip apeliacinės instancijos teismas nustatė šerną dorojusius asmenis (t. y. T. M.). Apygardos teismas, taikydamas T. M. ATPK 85 straipsnio 4 dalį, nepateikė motyvų, kokie konkretūs įrodymai pagrindžia jo kaltę. Be to, teismas neįvardijo, kodėl nebaustini K. K. tėvai, kurių sodyboje buvo rastas išdorotas šernas, ar kiti ten buvę ar savo daiktus palikę asmenys. Pareiškėjo manymu, jis buvo nubaustas tik dėl to, kad sodyboje buvo rastas jo automobilis. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, byloje nenustatyta, kad pareigūnai (P. S.) būtų matę iš pastato išbėgantį T. M..
Pareiškime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos ir Tauragės rajono apylinkės teismai nevertino, kad byla jau buvo išnagrinėta ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir grąžino T. M. ginklus, aiškiai nurodydama, kad nėra ne tik baudžiamojo nusikaltimo, bet ir administracinio pažeidimo požymių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau savo iniciatyva iškėlė administracinio pažeidimo bylą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį perdavė spręsti Tauragės rajono apylinkės teismui. Pareiškėjo manymu, tai prieštarauja teismų praktikai, nes jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl subjektyviojo požymio (kaltės) nebuvimo, asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn paprastai negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-537-2005). Teismas negretino ikiteisminio tyrimo medžiagos ir departamento protokole surašytos medžiagos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad T. M. padaryto pažeidimo faktą patvirtino byloje surinkti įrodymai (liudytojų teisme duoti parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, kiti rašytiniai įrodymai), pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenų visuma. Šios kategorijos bylose vieni svarbiausių įrodymų yra pareigūnų užfiksuoti neteisėtai medžiojančių ar kitaip taisykles pažeidžiančių asmenų veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su policijos pareigūnais ir medžiotojais, pranešusiais apie brakonieriavimą, aiškiai matė tris asmenis, sprukusius iš pastato, kur buvo dorojamas neteisėtai nušautas šernas. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, detalūs, tarpusavyje sutampa, tai nėra prielaidos ar spėjimai, o objektyvūs įrodymai. Kitų byloje esančių liudytojų parodymai taip pat nuoseklūs ir išsamūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta. Be to, atsiliepime pažymima, kad T. M. pažeidimo padarymo metu buvo policijos pareigūnas, todėl jam keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, jis privalo veikti pagal teisės normas, atitikti dorovės bei moralės reikalavimus ir būti pavyzdžiu visuomenei.
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas ginčija nubaudimą, teigdamas, kad Klaipėdos apygardos teismas iš esmės pažeidė materialiosios bei proceso (ATPK 257 straipsnį) teisės normas, nurodydamas kaip pagrindinį motyvą nubaudimą nesant įrodymų. Pareiškėjo manymu, jis buvo nubaustas tik dėl to, kad sodyboje buvo rastas jo automobilis.
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinė byla gali būti atnaujinta, jei padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas ir jei šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Tokie pažeidimai yra pagrindas teismui keisti ar naikinti ankstesnius teismų sprendimus. Tačiau nenustačius minėtų pažeidimų atsisakoma atnaujinti administracinio pažeidimo bylą ir teismų sprendimai paliekami nepakeisti.
Nors pareiškėjas teigia buvus tiek materialiosios, tiek proceso teisės pažeidimų, prašyme nurodomas vienas pažeidimas – įrodymų nebuvimas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), t. y. bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja ir naujų įrodymų netiria. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarime padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų išvadai dėl T. M. dalyvavimo padarant ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Aplinkos apsaugos pareigūnai kartu su policijos pareigūnais ir medžiotojais, pranešusiais apie brakonieriavimą, aiškiai matė, kaip trys asmenys iš ūkinio pastato, kur buvo dorojamas neteisėtai nušautas šernas, pabėgo. Pareigūnų parodymai, duoti teismui, tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, pakankamai detalūs. Jų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, sutampa su kita byloje surinkta medžiaga. Netikėti ar abejoti pareigūnais nėra jokio pagrindo. Antai, byloje apklaustas P. S. parodė, kad dirba Tauragės rajono agentūros vyr. inspektoriumi. 2014 m. spalio 8 d. 21.20 val. buvo gautas pranešimas, kad netoli (duomenys neskelbtini) kaimo yra brakonieriaujama. Tada pasikvietė į pagalbą policijos pareigūnus ir sutarė veiksmų planą. Kartu važiavo R. T., Z. G., J. S.. Privažiavus prie K. K. sodybos iš daržinės išbėgo du vyrai. Jis nusivijo K. K. ir pagavo. T. M. pabėgo. Jam priklausantis automobilis stovėjo šalia ir buvo kruvinos vairuotojo durelės. Liudytojas Z. G. parodė, kad įvažiavę į K. K. sodybos kiemą pamatė stovinčius automobilius, degančią šviesą prie ūkinio pastato ir palaidus lakstančius šunis. Kai jie privažiavo prie ūkinio pastato, jame buvę trys vyrai pradėjo panikuoti ir pabėgo. Ūkiniame pastate liko tik įrankiai ir peiliai. Taip pat buvo sukabinta trijų žmonių apranga. Aplinkos apsaugos inspektorius sulaikė K. K., o šis pažino vieną pabėgusį asmenį T. M.. Pastarąjį pažino iš nedidelio ūgio, jį pažįsta asmeniškai, konfliktų su juo neturėjo, T. M. yra dalyvavęs su jais medžioklėje. Be to, K. K. kieme stovėjo T. M. automobilis. Liudytojas J. S. parodė, kad atvažiavę prie K. K. sodybos pamatė, jog ūkiniame pastate dega šviesos. Po to prasivėrė durys ir vienas paskui kitą išbėgo trys vyrai. K. K. bėgdamas paskutinis išjungė šviesą, tačiau aplinkos apsaugos inspektorius jį pagavo ir parsivedė. Vieną iš pabėgusių vaikinų jis atpažino kaip T. M., kuris keletą kartų dalyvavo bendrose medžioklėse, todėl pažino jo kepuraitę ir medžioklinį švarkelį. Liudytojas V. P. parodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau ten nieko neradę grįžo į K. K. sodybą. Ten pamatė du peilius, sudorotą šerną ir tris jau anksčiau matytas striukes. Viena iš jų buvo V. D., o kita T. M., su kuria jis dalyvavo šaudymo varžybose. Liudytojas V. M. parodė, kad atvykęs į K. K. sodybą ir įėjęs į ūkinį pastatą pamatė šerno kailį, skerdieną ir du peilius. Kabojo trys medžiotojų striukės: mėlyna, kamufliažinė bei maskuojamoji. Medžiotojai paaiškino, kad jiems tos striukės yra pažįstamos, nurodė striukių savininkų vardus ir pavardes. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog T. M. dalyvavo dorojant neteisėtai sumedžiotą šerną, taip padarydamas ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą būtų padaręs materialiosios ar proceso teisės pažeidimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
