B. V. pagal BK 2761 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-144-942/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37581-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.24.12; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus kasacinį skundą ir nuteistojo B. V. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2761 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

B. V. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų radimo jo gyvenamojoje vietoje ir sporto klubo patalpose bei pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

A. J. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį taip pat išteisintas dėl Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų radimo savo sodo namelyje ir gyvenamojoje vietoje kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu R. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro, nuteistojo B. V. gynėjo advokato Deivido Ivanausko ir nuteistojo A. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. B. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas ir jas laikė, turėdamas tikslą jas platinti: jis iki 2018 m. sausio 21 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), paprašė savo žmonos D. V., nesuprantančios jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, nugabenti į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), lagaminą su jame esančiu dideliu kiekiu jo neteisėtai laikomų Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų: 23 flakonėlius bei 40 pakuočių su testosterono geliu, 67 ampules su testosterono propionato tirpalu, 466 klenbuterolio tabletes, 346 oksandrolono tabletes ir 100 oksandrolono kapsulių, 50 oksimetolono ir mestanolono tablečių, 60 dehidrochlorometiltestosterono tablečių, 102 nandrolono fenpropionato tabletes, tai yra medžiagas, kurios priskiriamos anabolinių ir androgeninių steroidų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 1-ąjį skyrių „Anaboliniai androgeniniai steroidai“), ši, vykdydama jo, B. V., prašymą, paminėtas medžiagas nugabeno į anksčiau paminėtą butą ir tokiu būdu jis, B. V., pasinaudojęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuprantančiu asmeniu, paminėtas medžiagas neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas neteisėtai laikė, kol 2018 m. balandžio 26 d. 10.30 val. šioje vietoje kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti: jis iki 2018 m. balandžio 28 d. į (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno didelį kiekį Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų: vieną automatinį švirkštą su milteliais ir skysčiu, t. y. rekombinantinį žmogaus augimo hormoną (somatotropiną) ir tirpiklį, keturis buteliukus su užrašu „GHRP-6 <...>“ su milteliais, kurie yra GH (augimo hormono) išsiskyrimo peptidas GHRP-6, šios medžiagos priskiriamos augimo hormono ir augimo hormono išsiskyrimą skatinančių medžiagų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 2-ąjį skyrių „Augimo hormonas ir augimo hormono išsiskyrimą skatinančios medžiagos, turinčios poveikį raumenų, sausgyslių ar raiščių baltymų sintezei (degradacijai), vaskuliarizacijai, energijos panaudojimui, regeneracijos gebėjimams ar skaidulų tipo pasikeitimui“), 48 ampules su skysčiais, kurie yra eritropoetino tirpalai, eritropoetinas priskiriamas eritropoezę skatinančių medžiagų grupei (patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2015 m. lapkričio 24 d. Nr. V-1329) sąrašo 3-iąjį skyrių „Eritropoezę skatinančios medžiagos“), ir jas paminėtame centre neteisėtai laikė iki 2018 m. balandžio 28 d., turėdamas tikslą jas platinti. Tuoj po to, 2018 m. balandžio 28 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tęsdamas pradėtą veiką ir siekdamas šias medžiagas paslėpti, kad jos nebūtų surastos teisėsaugos pareigūnų, paprašė S. B. paminėtas medžiagas nugabenti į šios gyvenamąją vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir joje paslėpti, ir ji, S. B., vykdydama jo, A. J., prašymą, žinodama, kad tai draudžiamos dopingo medžiagos, tačiau neturėdama tikslo jų platinti, paminėtas medžiagas neteisėtai nugabeno į paminėtą vietą ir joje toliau neteisėtai laikė iki 2018 m. gegužės 8 d., kai 8.15 val. šioje vietoje kratos metu jas surado ir paėmė policijos pareigūnai, ir tokiais savo veiksmais jis, A. J., pasinaudojęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuprantančiu asmeniu – S. B., pirmiau paminėtą didelį kiekį Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų neteisėtai gabeno, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas neteisėtai laikė adresu: (duomenys neskelbtini), kol anksčiau paminėtu laiku ir vietoje kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas D. Kurpavičius prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą A. J. nutraukti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti A. J. kuo mažesnę baudą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismai netinkamai pritaikė BK 2761 straipsnio nuostatas aiškindami tikslo platinti uždraustas medžiagas požymį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomone, A. J. veikoje tikslą platinti įrodo surastų medžiagų kiekis ir jų rūšių įvairovė, taip pat tai, kad surastų medikamentų gydytojai nebuvo paskyrę A. J., bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai ir pokalbių suvestinės.

3.2. BK 2761 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Taigi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje nurodytų veikų, turėdamas tikslą Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas parduoti arba kitaip platinti. A. J. neginčija aplinkybės, kad jis laikė Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, bet nesutinka su kitu veikos būtinuoju požymiu „turint tikslą platinti“, kurį pripažino įrodytu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys, veiklos tikslai atskleidžiami ne pavieniais parodymais, bet visais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, t. y. įrodymų visetu.

3.3. A. J. viso proceso metu teigė, kad medikamentus naudojo savo reikmėms. Vieną automatinį švirkštą su milteliais ir skysčiu, t. y. rekombinantinį žmogaus augimo hormoną (somatotropiną), A. J. įsigijo seniai, dveji metai iki kratos atlikimo, savo reikmėms – sąnariams gydyti, tačiau jis nebuvo suvartotas, taip ir liko tarp kitų vaistų. Vizualiai matoma, kad minėtas surastas švirkštas yra įsigytas seniai. Akivaizdu, kad asmuo, kuris platina draudžiamas medžiagas, nelaikytų tų medžiagų tol, kol baigsis jų galiojimo terminas ar jos praras prekinę išvaizdą. Tai, kad nebuvo išrašytas receptas, nereiškia, jog A. J. tų vaistų nevartojo ar juos įsigijo ne savo reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas A. J. pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį dėl keturių preparatų (trijų flakonėlių ir vienos pakuotės) su geliu, kurio sudėtyje yra testosterono, laikymo išteisino, kadangi surastas nedidelis kiekis medžiagų, todėl neįrodytas tikslas platinti šias medžiagas. Tuo tarpu tas pats teismas A. J. pripažino kaltu pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį dėl keturių buteliukų su užrašu „GHRP-6“ su milteliais, kurie yra GH (augimo hormono) išsiskyrimo peptidas GHRP-6, bei vieno automatinio švirkšto su milteliais ir skysčiu, t. y. rekombinantinio žmogaus augimo hormono (somatotropino) ir tirpiklio, gabenimo bei laikymo. Šiuo konkrečiu atveju visiškai nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog keturi preparatai su geliu, kurio sudėtyje yra testosterono, yra nedidelis kiekis medžiagų, o keturi buteliukai su užrašu „GHRP-6“ su milteliais, kurie yra GH (augimo hormono) išsiskyrimo peptidas GHRP-6, ar vienas automatinis švirkštas su milteliais ir skysčiu yra jau dideli kiekiai ir tai įrodo A. J. tikslą minėtas medžiagas platinti. Be to, medikai A. J. nebuvo išrašę testosterono, kaip ir furozemido, albumino, ertropoetino, somatotropino, trimetazidino, tačiau būtent testosterono preparatus teismai pripažino įgytais A. J. savo poreikiams tenkinti, o kitų medžiagų dėl nesuprantamų priežasčių nepripažino kaip įgytų savo reikmėms.

3.4. A. J. kaltės (tikslo platinti medžiagas) neįrodo ir byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei pokalbių suvestinės. Priešingai nei nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų bei kitų asmenų turinys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie pokalbio aplinkybes, t. y. iš esmės nėra aišku, apie ką buvo kalbama minėtų pokalbių metu. Iš esmės visi byloje esantys telefoniniai pokalbiai yra abstraktaus pobūdžio, juose nekalbama nei apie Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įsigijimą (gabenimą), nei apie jų platinimą.

3.5. Nors nuosprendyje remiamasi minėtų pokalbių turiniu, neva įrodančiu nusikalstamus A. J. veiksmus, tačiau jie negali būti laikomi duomenimis, įrodančiais nusikaltimo padarymą, nes medžiagos, apie kurias kalbama ir kurios buvo siunčiamos, nėra draudžiamos, t. y. nėra įtrauktos į Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų sąrašą.

3.6. Nė vieno iš byloje esančių telefoninių pokalbių tarp B. V. ir A. J. ar A. J. ir kitų asmenų metu nėra kalbama apie Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įsigijimą (gabenimą) ar apie jų platinimą. Jeigu telefoninio pokalbio dalyviai būtų derinę minėtas aplinkybes, visos jos atsispindėtų telefoniniuose pokalbiuose, tačiau jokių aplinkybių, susijusių su tariamu draudžiamų medžiagų įsigijimu, gabenimu, platinimu, nėra nė viename pokalbyje. Be to, patys nuteistieji, neneigdami pokalbių telefonu tarpusavyje, aiškindami šių pokalbių turinį nurodė pokalbių aplinkybes ir motyvuotai neigė savo dalyvavimą padarant nusikaltimą.

3.7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nurodydami, kad A. J. pas jį surastas Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti, mėgina suformuoti naują BK 2761 straipsnio taikymo praktiką ir byloje nesant kitų duomenų, vien tik esant faktui apie draudžiamų medžiagų laikymą, tai pripažinti aplinkybe, įrodančia neva turimą tikslą jas platinti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju A. J. veiksmuose nėra BK 2761 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties (nėra būtinojo požymio – uždraustų medžiagų laikymo turint tikslą platinti), o tai reiškia, kad A. J. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. A. J. pripažino aplinkybę, kad jis laikė uždraustas medžiagas, kurios buvo būtinos jo sveikatos problemoms spręsti. Pažymėtina, jog nesant tikslo platinti A. J. veiksmai galėtų užtraukti nebent administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 69 straipsnio 1 dalį.

3.8. Dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. J. pripažino kaltu dėl Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas platinti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai A. J. inkriminavo ir uždraustų medžiagų įgijimą. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra jokio dopingo medžiagų įsigijimo fakto pagrindimo tyrimo duomenimis, šis faktas apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime paprasčiausiai preziumuojamas remiantis, tikėtina, šių medžiagų suradimo pas A. J. faktu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo analizuotos ir tirtos aplinkybės apie medžiagų įgijimą, nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis A. J. įsigijo dopingo medžiagas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra visiškai nepagrįsta.

3.9. Taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog „<...> A. J. disponavo medžiagomis, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme, ir perduodavo šias medžiagas sportininkams“. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas A. J. pripažino kaltu tik dėl uždraustų medžiagų laikymo ir gabenimo, turint tikslą jas platinti. A. J. buvo inkriminuotas tik tikslas platinti, tačiau A. J. nebuvo pripažintas kaltu dėl uždraustų medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo sportininkams ar kitiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada apie naują A. J. nusikalstamą veiką (uždraustų medžiagų perdavimą sportininkams, t. y. platinimą), kuri nebuvo konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, be to, nebuvo pateiktas apeliacinis skundas dėl minėtos veikos pripažinimo įrodyta, laikytina ne tik iš esmės suvaržančia A. J. teises, bet ir esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimu.

3.10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: įrodymus vertino atskirai, neišsamiai, selektyviai, fragmentiškai, neanalizavo jų visumos, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį. Priešingai nei nurodoma skundžiamuose sprendimuose, telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų bei kitų asmenų turinys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie pokalbio aplinkybes, t. y. nėra aišku, apie ką buvo kalbama minėtų pokalbių metu. Iš esmės visi byloje esantys telefoniniai pokalbiai yra abstraktaus pobūdžio, juose nekalbama nei apie Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įsigijimą (gabenimą), nei apie jų platinimą. Jeigu, teismo nuomone, minėti pokalbiai įrodo A. J. kaltę, tai teismas konkrečiai ir aiškiai turėjo nurodyti, kurių pokalbių turinys leidžia padaryti išvadą apie nusikalstamų veikų buvimą A. J. veiksmuose.

3.11. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas visų kitų liudytojų parodymus (visi apklausti asmenys, taip pat ir sportininkai, patvirtino niekada nematę bei negirdėję, jog A. J. platintų dopingą, t. y. siūlytų jo įsigyti, jį vartoti ar pan.), pagrįstais pripažino tik N. R. ir E. K. parodymus. Minėtų liudytojų parodymus patikimais įrodymais apeliacinės instancijos teismas pripažino nepaisydamas to, kad teismo posėdžio metu liudytojų parodymai skyrėsi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos aiškiai ir suprantamai negalėjo paaiškinti, kodėl tik dabar prabilo apie minėtą įvykį, neprisiminė jokių kitų įvykio aplinkybių, nei kaip tas švirkštas atrodė, nei koks užrašas buvo, nei iš kur žino, jog tai buvo EPO ir kt. Be to, nors abi liudytojos parodė, kad nėra jokių priežasčių apkalbėti A. J., tačiau teismo posėdžio metu jos nurodė, jog pyksta ant A. J., nes jis jas paliko, nebekvietė į rinktinę ir pan., todėl jaučia nuoskaudą. Taip pat paminėtina tai, kad minėtos liudytojos yra apkaltinusios A. J. seksualiniu priekabiavimu. Akivaizdu, jog minėtos liudytojos apkalba A. J., todėl negalima remtis jų parodymais. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai minėtų liudytojų parodymus pripažino patikimais įrodymais.

3.12. Apkaltinamasis nuosprendis ir nutartis grindžiami abejonėmis, prielaidomis, spėjimais, be to, teismų padarytos išvados, kaip minėta, neatitinka bylos aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad minėti skundžiamų procesinių sprendimų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Šiuo konkrečiu atveju, esant iš esmės prieštaringiems kaltinimo ir gynybos parodymams, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be papildomo tyrimo ir įvertinimo esamų duomenų, taip pat be papildomų naujų duomenų paieškos, kurie patvirtintų ar paneigtų kurią nors iš prieštaringų pozicijų, vieniems – kaltinimo – įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę. Po ilgai užsitęsusio tyrimo ir daugybės liudytojų apklausos patikimų ir neginčijamų įrodymų byloje apie A. J. tariamai padarytas nusikalstamas veikas gauta nebuvo.

3.13. Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo paskiriant bausmę kasatorius pažymi, kad nors A. J. kategoriškai nesutinka su pripažinimu kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2761 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau mano, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. BK 54 straipsnis, ir jam paskirta pagal savo dydį per griežta bausmė.

3.14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam baudos bausmę. Teismo paskirta bauda A. J. yra labai didelė, galimybės jos sumokėti jis neturi. Paskirta bausmė prieštaraujan teisingumo principui. Įvertinant minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju yra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių A. J. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4. Nuteistojo B. V. gynėjas advokatas D. Ivanauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą B. V. nutraukti arba paskirti jam kuo mažesnę baudą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Dėl netinkamo BK 2761 straipsnio taikymo nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, kad Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos, rastos bute, B. V. buvo laikomos turint tikslą jas platinti savo treniruojamiems sportininkams, rėmėsi rastų medžiagų kiekiu ir jų rūšių įvairove, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais bei pokalbių suvestinėmis. Teismai skundžiamuose sprendimuose laikėsi pozicijos, kad tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas B. V. apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad bet kurio kito dispozicijoje nurodyto alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) ar tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas (nepasiekė adresato) dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, neturi įtakos visos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismai, norėdami pagrįsti skundžiamuose sprendimuose padarytas išvadas, rėmėsi išskirtinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika bylose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju svarbu įvertinti, kad LAT suformuotos praktikos bylose dėl BK 2761 straipsnio taikymo nėra. BK 2761 straipsnio 1 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d., todėl teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai pažodžiui rėmėsi LAT praktika bylose dėl nusikalstamų veikų, susijusių su tikslo turėjimu platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.

4.2. B. V. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, aiškūs ir išsamūs. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ne tik kad nepatvirtino B. V. tikslo platinti draudžiamas medžiagas turėjimo, bet, priešingai, įrodė, kad nuteistasis neatliko jokių nusikalstamų veikų. Teismai nesiaiškino ir nevertino byloje apklausto gydytojo endokrinologo A. N. parodymų, šis gydytojas patvirtino, kad B. V. buvo nustatytos lėtinio autoimuninio tiroidito su hipotireoze bei andropauzės diagnozės, t. y. atvejai, kai vyrams ima trūkti vyriško hormono testosterono. Gydytojas endokrinologas A. N. patvirtino, kad šio hormono norma yra nuo 10 iki 40, o B. V. nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl gydymui buvo skirti vaistai „L-tiroxin“ bei testosteronas. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad iš A. N. konsultacinės poliklinikos rašto matyti, jog B. V. 2015 m. vasario 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. lankėsi pas endokrinologą, tačiau skundžiamoje nutartyje konstatuoja, kad lagaminas su dopingo preparatais rastas ir paimtas 2018 m. balandžio 26 d., o tai leidžia manyti, kad pas gydytojus galėjo būti lankomasi turint tikslą iš dalies pateisinti rastų preparatų laikymą. Teismai nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 3 dalies pažeidimą, ignoravo B. V. teisinančius įrodymus, todėl pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, tai įrodo, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.

4.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes vertindami B. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2761 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi išskirtinai rastų medžiagų kiekiu ir jų rūšių įvairove, be to, liko neįvertinti B. V. teisinantys įrodymai ir nepašalinti byloje esantys prieštaravimai. Teismai nurodė, kad dalies preparatų galiojimo terminas nėra pasibaigęs, dalies preparatų galiojimo laikas pasibaigė prieš kratos darymą (2018 m. balandžio 26 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei pripažino teismai, bute rastas klenbuterolis (šimpato metinis aminas, vartojamas sergant kvėpavimo takų sutrikimais, rastos 466 tabletės) B. V. buvo reikalingas dėl sunykusios skydliaukės. Oksandrolono galiojimo laikas – 2013 m. birželio mėn. – 2016 m. birželio mėn., buvo rastos 346 tabletės ir 100 kapsulių; etilestrenolio galiojimo laikas baigėsi 2005 m. lapkričio mėn. (buvo reikalingas svoriui reguliuoti); oksimetolono galiojimo laikas baigėsi 2008 m. sausio mėn.; mestanolono galiojimo laikas baigėsi 2011 m. gruodžio mėn, dehidrochlorometiltestosterono galiomo laikas baigėsi 2005 m. kovo mėn. ir 2009 m. vasario mėn. Teismai nepagrįstai nustatė, kad bute rastos medžiagos buvo laikomos turint tikslą jas platinti, nes ignoruodami B. V. teisinančius įrodymus skundžiamuose sprendimuose nenurodė, kad vienintelė rasta draudžiama medžiaga, kurios galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, buvo testosteronas, kurį B. V. įsigijo savo reikmėms pagal byloje apklaustų gydytojų rekomendacijas.

4.4. Teismai, pripažindami B. V. kaltu pagal BK 2761 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismų sprendimuose nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl baudžiamosios atsakomybės už tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimą yra neaktuali, todėl B. V. tikslo platinti dopingo medžiagas turėjimas yra neatskleistas ir neįrodytas. Teismai, pasisakydami dėl B. V. tikslo platinti dopingo medžiagas savo treniruojamiems sportininkams turėjimo, išvadų nemotyvavo ir neargumentavo, nesiaiškino, nenagrinėjo, todėl ir nenustatė, ar tarp medžiagų, rastų bute, ir treniruojamų sportininkų yra priežastinis ryšys. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir jų nesilaikydami, savo išvadas padarė remdamiesi ne šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas D. K.. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus. Be to, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai D. K. priskyrė prie B. V. auklėtinių, tačiau byloje esantis Marijampolės „Sūduvos“ sporto klubo raštas tai paneigia. Atsižvelgiant į tai matyti, kad teismai, savo sprendimuose pasisakydami dėl D. K., padarė esminius BPK pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4.6. Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo, kaupimo protokolų bei dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų pažymi, kad teismų išvados dėl B. V. tikslo platinti dopingo medžiagas turėjimo, grindžiant tai telefoniniais pokalbiais, yra paremtos vien tik spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad iš telefoninių pokalbių aiškiai galima suprasti, jog kalbama apie sportininkams skirtus preparatus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad tai, jog pokalbiuose nurodytos medžiagos buvo ne leidžiami vartoti papildai, o Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos, įrodo kratų metu rasti preparatai, padarė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus. Teismai nemotyvavo, nesiaiškino ir nenagrinėjo, ar tarp medžiagų, rastų bute, ir telefoniniuose pokalbiuose nurodytų neotono, anezono, „saram 22“, ringerio ir kitų papildų yra ryšys, todėl visas kilusiais pagrįstas abejones vertino B. V. nenaudai. Neotonas, anezonas, „saram 22“, ringeris nėra įtraukti į draudžiamų priemonių sąrašą. Be to, pokalbiuose vartojami kiekiai vaistų (medžiagų) visiškai neatitinka pas B. V. kratos metu surastų vaistų (medžiagų) kiekio. Telefoniniai pokalbiai, nepatvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, negalėjo būti laikomi B. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodymu. Visi byloje esantys telefoniniai pokalbiai yra abstraktaus pobūdžio, juose nekalbama nei apie Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų įsigijimą ir gabenimą, nei apie jų platinimą ar tokio tikslo turėjimą.

4.7. B. V., būdamas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas ir treneris, konsultavosi ir bendravo ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio valstybių treneriais dėl nedraudžiamų medžiagų. Telefoniniuose pokalbiuose kalbama ne apie dopingo medžiagas, bet apie papildus, todėl teismuose nurodyti pokalbiai neįrodo jokios nusikalstamos veikos padarymo ar siekio ją padaryti. Teismai nevertino, kad B. V. užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose nėra kalbama apie dopingo medžiagas, kad pats nuteistasis išsamiai paaiškino šių pokalbių turinį, nurodė pokalbių aplinkybes ir motyvuotai paneigė savo dalyvavimą padarant nusikaltimą. Teismai, nesilaikydami BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, netyrė ir nepasisakė dėl B. V. kaltę paneigiančių įrodymų, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.8. Dėl netinkamo BK taikymo paskiriant bausmę pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė (bauda) yra per griežta, neatitinka teisingumo principo ir prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Skiriant bausmę nebuvo įvertinta B. V. asmenybė – yra neteistas, nėra asmuo, linkęs daryti teisės pažeidimus, vedęs, nusipelnęs Lietuvos treneris, gavęs daugybę apdovanojimų, šiuo metu pensininkas, gyvenantis iš gaunamos pensijos. Jokių kitų pajamų šeima neturi, šeimos turtinė bei finansinė padėtis nėra gera. Teismo paskirta bauda B. V. yra didelė, galimybės ją sumokėti jis neturi. Įvertinant minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, leidžiančių B. V. skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinant bausmės dydį, paskirta bausmė yra griežtesnė už bet kurią kitą, išskyrus laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, paskirta bausmė yra neproporcingai didelė, be to, teismų procesiniuose sprendimuose bausmės skyrimas visiškai nemotyvuotas.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti.

5.1. Dėl nuteistojo A. J. gynėjo advokato D. Kurpavičiaus kasacinio skundo prokuroras nurodo, kad teismai visapusiškai ir išsamiai ištyrė įrodymus, tenkino visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų ištyrimo ar papildomų įrodymų pateikimo, todėl vien tai, kad kasatoriaus nuomonė ir byloje esančių įrodymų vertinimas nesutampa su jo vertinimu, nėra pagrindas šioje byloje konstatuoti esminius proceso pažeidimus.

5.2. Nuteistojo gynėjo argumentas, kad šio pobūdžio bylose nėra suformuotos LAT praktikos, negali būti pagrindas žemesnės instancijos teismams savarankiškai ir nepriklausomai vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir daryti savarankiškas išvadas dėl bylos baigties, taip pat ir dėl veikų kvalifikavimo. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo gynėjas, nors BK 2761 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas ir objektas yra skirtingi nei BK 260 straipsnio normos, tačiau įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas yra iš esmės tapatūs, todėl teismai teisingai kvalifikavo A. J. veiksmus pagal BK 2761 straipsnį, nes jo tikslą platinti draudžiamas dopingo medžiagas iš tikrųjų įrodo šios objektyviai teismų nustatytos aplinkybės: surastų medžiagų kiekis, jų rūšių įvairovė, tai, kad surastų medikamentų gydytojai nebuvo paskyrę A. J., šių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta jo fiziologiniuose skysčiuose po testavimo, šios medžiagos buvo laikomos Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre ir vėliau buvo mėginamos paslėpti pas kitus asmenis.

5.3. Pirmosios instancijos teismas A. J. paskyrė BK 2761 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, šis nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą skiriamos baudos dydis gali siekti nuo 100 MGL iki 4000 MGL, o kaip matyti iš nuteistojo A. J. užimtos gynybinės pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, todėl nėra jokių sąlygų ir pagrindų, kurie leistų jam taikyti BK 61 straipsnio 4 dalies, 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

5.4. Dėl nuteistojo B. V. gynėjo advokato D. Ivanausko kasacinio skundo pažymima, kad gynėjas iš esmės atlieka įrodymų vertinimą, juos iš naujo analizuoja. Taip pat skunde gynėjas nurodo, kad teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, nesivadovavo BPK 20 straipsnio taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, įrodymų tyrimo neatlieka ir atlikto įrodymų tyrimo nepakeičia savu, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai yra nenagrinėtini. Dėl kasacinio skundo argumentų dėl BK 2761 straipsnio 1 dalies taikymo ir B. V. paskirtos bausmės prokuroras nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepdamas į nuteistojo A. J. gynėjo advokato D. Kurpavičiaus kasacinį skundą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus, nuteistojo B. V. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 2761 straipsnio nuostatų taikymo

7. BK 2761 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė Tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme (toliau – ir Dopingo kontrolės įstatymas) nurodytas medžiagas arba pardavė ar kitaip jas platino. Dopingo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatyme minimų tam tikrų dopingo medžiagų sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras.

8. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 2761 straipsnis), jų platinimą nepilnamečiams (BK 2762 straipsnis), lenkimą jas vartoti (BK 2763 straipsnis) ar vaiko įtraukimą vartoti tokias medžiagas (BK 160 straipsnis) baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuo 2016 m. sausio 1 d. Iki šiol nėra suformuota išsami ir nuosekli teismų praktika dėl nurodytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jų požymių aiškinimo, nebuvo nagrinėjamas Dopingo kontrolės įstatyme nurodytų medžiagų platinimo pavojingumas per se (pats savaime). Taigi, teisėjų kolegija šioje nutartyje išsamiai aptaria esminius baudžiamosios atsakomybės pagal nurodytas baudžiamojo įstatymo normas aspektus.

9. Dopingas bendrąja prasme yra organizmo fizinę ir psichinę veiklą skatinančios arba slopinančios medžiagos ar specialūs metodai. Įprastai dopingo terminas siejamas su negarbingu elgesiu sporto varžybose, kai atletai siekia sportinių tikslų vartodami draudžiamus preparatus, tačiau Dopingo kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos gali būti vartojamos ne tik sportininkų ir nesiejant jų vartojimo su dalyvavimu sporto varžybose.

10. BK 2761, 2762 ir 2763 straipsniuose nurodyti nusikaltimai pagal rūšinį nusikalstamos veikos objektą priskiriami nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams aplinkai ir žmonių sveikatai (BK XXXVIII skyrius). Taigi, nurodytų nusikaltimų atveju esminis saugomas teisinis gėris yra žmonių sveikatos apsauga. Neteisėtas disponavimas Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis medžiagomis, jų vartojimas kelia grėsmę šias medžiagas vartojančių asmenų sveikatai. Dopingas gali turėti neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių, raumenų ir griaučių, reprodukcinei, endokrininei, imuninei ir kvėpavimo sistemoms. Dopingo preparatai skirstomi į tokias klases kaip: stimuliatoriai, narkotikai, anaboliniai steroidai, betablokatoriai, diuretikai, baltyminiai hormonai ir jų analogai (1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos priimta Antidopingo konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. lapkričio 7 d.). Kiekvienos iš šių dopingo klasių neigiamas poveikis žmogaus organizmui gali pasireikšti skirtingu būdu, pvz., agresyvumas, nuotaikų svyravimas, savikontrolės praradimas vartojant anabolinius steroidus; dehidratacija, mėšlungis, kraujospūdžio sumažėjimas, širdies veiklos sutrikimai vartojant diuretikus; nemiga, nevalingi traukuliai, insultas vartojant stimuliatorius ir kt. Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad dopingo medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas yra ribojamas ir leidžiami tik sveikatos priežiūros, veterinarijos, mokslo, mokymo ir teisėsaugos tikslams įstatymų nustatyta tvarka (Dopingo kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o vartojimas neatsakingai, neprižiūrint medicinos specialistams, kelia pavojų žmogaus sveikatai. Tam tikros dopingo medžiagos gydymo tikslais gali būti vartojamos ir sporte, o reikalavimai tokiai procedūrai yra nustatyti Pasaulinės dopingo agentūros Pasaulinio antidopingo kodekso Leidimų vartoti gydymui išdavimo tarptautiniame standarte. Žmonių sveikatos išsaugojimas (apsauga) taip pat nurodytas kaip pagrindinis tikslas nustatant baudžiamąją atsakomybę už aptariamas nusikalstamas veikas (įstatymų projektų, reg. Nr. XIIP-653-XIIP-655, aiškinamasis raštas).

11. Nors nei Dopingo kontrolės įstatyme, nei aptariamose BK normose nėra įtvirtinta, kad šios teisės normos skirtos profesionaliems sportininkams ar su jais tiesiogiai susijusias asmenims (t. y. neįtvirtintas specialiojo subjekto požymis), tačiau, kaip minėta, dopingo vartojimas įprastai siejamas būtent su sportine veikla. Dėl to, atsižvelgiant į BK 2761, 2762 ir 2763 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymius konkrečioje nagrinėjamoje byloje, kaip papildomas nusikalstamos veikos objektas (saugomas teisinis gėris) gali būti konstatuojama ir sąžiningo sporto principų apsauga.

12. Kaip vieni pagrindinių Tarptautinio olimpinio komiteto tikslų, nurodytų Olimpinėje chartijoje, yra įvardijami etikos rėmimo ir gerojo valdymo sporte skatinimo bei pastangų, kad sporte vyrautų kilnaus žaidimo dvasia, ir dopingo nevartojančių sportininkų apsaugos ir sąžiningumo sporte užtikrinimo vadovaujant kovai su dopingu principai (2 straipsnio 1 ir 9 punktai). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nuostatuose taip pat įtvirtinta, kad savo veikloje komitetas vadovaujasi, be kita ko, ir Olimpine chartija bei joje įtvirtintais principais. 2015 m. lapkričio 17 d. UNESCO Fizinio auklėjimo ir sporto chartijos 1.6 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus turi turėti galimybę pasiekti fizinio lavinimo, fizinio aktyvumo ir sporto pasiekimų lygį, atitinkantį jo galimybes. To paties dokumento 10.1 punkte įtvirtinta, kad visos fizinio lavinimo, fizinio aktyvumo ir sporto formos turi būti apsaugotos nuo piktnaudžiavimo. Tokie reiškiniai kaip smurtas, dopingas, politinis išnaudojimas, korupcija ir manipuliavimas sporto varžybomis kelia pavojų kūno kultūros, fizinio aktyvumo ir sporto patikimumui bei vientisumui ir pakenkia jų švietimo, vystymosi ir sveikatos skatinimo funkcijoms. 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte įtvirtintas konvencijos tikslas – skatinti dopingo vartojimo sporte prevenciją ir kovą su juo, siekiant pašalinti dopingo vartojimą sporte (1 straipsnis). Analogiškas tikslas keliamas ir pirmiau minėtoje Europos Tarybos priimtoje Antidopingo konvencijoje. Antidopingo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 3 straipsnio 3 punkte. Visuma paminėtų tarptautinių ir nacionalinių dokumentų patvirtina, kad nesąžiningas varžymasis sporto varžybose vartojant dopingą yra smerktinas tarptautiniu mastu ir pažeidžia esminius sporto principus. Taigi, tais atvejais, kai Dopingo kontrolės įstatyme nurodytos medžiagos vartojamos tam, kad būtų pagerinami sporto rezultatai ar kitaip padaroma žala sąžiningo sporto principams, kartu su rūšiniu aptariamų nusikalstamų veikų objektu – žmonių sveikata – gali būti inkriminuotas ir papildomas (tačiau ne privalomas) nusikalstamos veikos objektas – sąžiningo sporto principai.

13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiuose tarptautiniuose, nacionaliniuose dokumentuose bei literatūroje pateikiama dopingo sąvoka gali skirtis. Atskirų sporto šakų tarptautinės ir nacionalinės federacijos gali būti patvirtinusios sąrašą medžiagų, kurios nelaikytinos dopingu nei Dopingo kontrolės įstatymo prasme, nei tarptautinės reikšmės dokumentuose bei susitarimuose, tačiau toje konkrečioje sporto šakoje yra draudžiamos, pavyzdžiui, alkoholis draudžiamas šaudyme iš lanko, biliarde, slidinėjime ir kt., atskiri betablokatoriai – bobslėjuje, gimnastikoje, boulinge ir kt. (2005 m. spalio 19 d. Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 1 priedo P1 ir P2 dalys). Taip pat literatūroje plačiai vartojama sąvoka performance-enhancing drugs (toliau – PED) (efektyvumą gerinantys vaistai), tačiau konkretaus vaisto (preparato) priskyrimas PED sričiai nereiškia, kad toks preparatas savaime laikytinas dopingu (pavyzdžiui, kai kurie skausmą malšinantys vaistai, kofeinas (trimetilksantinas)). Dopingo ar PED sąvoka atskiruose šaltiniuose taip pat apima ir draudžiamų metodų rezultatams gerinti naudojimą, pvz., deguonies pernešimo spartinimą (kraujo dopingas, dirbtinis deguonies įsisavinimo, pernešimo ar tiekimo padidinimas), katerizavimą, genų dopingą ir kt. Vis dėlto, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, turi būti remiamasi Dopingo kontrolės įstatymo nuostatomis, kurios nukreipia į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik už šiuose teisės aktuose nurodytų medžiagų platinimą, lenkimą vartoti ar platinimą nepilnamečiams.

14. Neteisėtas disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti, lenkimas vartoti dopingo medžiagas yra pavojingos nusikalstamos veikos, o dopingo medžiagų keliama žala žmogaus organizmui nekvestionuotina. Tais atvejais, kai dopingo medžiagos vartojamos sporte, be pavojaus žmogaus sveikatai, kyla grėsmė ir sąžiningo sporto principo apsaugai. Nors tarptautiniuose dokumentuose dopingo sąvoka aiškinama plačiau, tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK nuostatas kyla tik už konkrečių įstatyme nurodytų dopingo medžiagų neteisėtą disponavimą turint tikslą jas platinti, lenkimą jas vartoti.

15. Pagal baudžiamosios normos konstrukciją BK 2761 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika yra panaši į BK 260 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Sistemiškai lyginant šių teisės normų santykį matyti, kad skiriasi nusikalstamų veikų objektas, dalykas. BK 260 straipsnio prasme yra disponuojama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o BK 2761 straipsnio prasme – dopingo medžiagomis. Kiti būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai BK 260 ir 2761 straipsniuose sutampa (neteisėtas disponavimas (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas), tikslas platinti, kaltė, amžius, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, ir kt.). Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos yra atribojamos pagal objektą ir nusikalstamos veikos dalyką: jeigu asmuo disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, jam baudžiamoji atsakomybė kyla BK 260 straipsnio pagrindu, o jeigu turėdamas tikslą platinti neteisėtai disponuoja Dopingo kontrolės įstatyme nurodytomis dopingo medžiagomis – BK 2761 straipsnio pagrindu. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas atitinka pamatinius baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso principus. Taip pat pažymėtina, kad, pagal Europos Komisijos baltosios knygos dėl sporto 2 straipsnio 2 punktą, prekyba nelegaliomis dopingo medžiagomis turėtų būti traktuojama kaip prekyba nelegaliais vaistais Europos Sąjungoje. Taigi, disponavimas dopingo medžiagomis turint tikslą jas platinti kaip nusikalstama veika nėra izoliuotas nuo kitų baudžiamajame įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų, todėl jo atitinkami pažymiai gali būti aiškinami atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas bendras teisės nuostatų aiškinimo taisykles (pvz., disponavimo požymio aiškinimas aktualus tiek sprendžiant dėl atsakomybės pagal BK 2761 straipsnį, tiek pagal BK 260 straipsnį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis), 1992 straipsnį (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), 256 straipsnį (neteisėtas disponavimas branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais) ir kt. straipsnius).

16. Pateiktuose kasaciniuose skunduose akcentuojama, kad teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika aiškindami ir taikydami BK 260 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai iš tiesų rėmėsi teismų praktika, suformuota nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BK 260 straipsnį (pvz., kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2011">2K-124/2011</a>, 2K-451/2013 ir kt.). Tačiau pabrėžtina, kad kvestionuojama teismų praktika remtasi tiek, kiek būtina aiškinant ir atskleidžiant disponavimo, nusikalstamos veikos padarymo tikslo, jos baigtumo momento požymius. Kaip minėta, BK 260 ir 2761 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos atribojamos pagal jų objektą ir dalyką, todėl, remdamiesi panašaus pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, aiškindami šioms nusikalstamoms veikoms bendrus požymius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Be to, ir kasatoriai neginčija to, kad teismų praktika taikant BK 2761 straipsnį nėra išsami, todėl rėmimasis panašaus pobūdžio bylose suformuotu teisės aiškinimu nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir pagrįstas.

17. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė BK 2761 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius nuteistųjų veiksmuose. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek B. V., tiek A. J. savo žinioje turėjo medžiagų, nurodytų Dopingo kontrolės įstatyme bei jį lydinčiuose norminiuose dokumentuose. Jų tikslas platinti dopingo medžiagas buvo atskleistas įvertinus surastų medžiagų kiekį bei įvairovę, taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad abu nuteistieji buvo didelę patirtį turintys sporto treneriai, neabejotinai žinantys, kad jų laikomos medžiagos yra priskiriamos dopingo medžiagoms ir jų platinimas yra draudžiamas. Teismai taip pat motyvuotai paneigė nuteistųjų gynybines versijas dėl tariamo dopingo medžiagų vartojimo savo reikmėms. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad B. V. ir A. J. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagrįstai, jų padarytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 2761 straipsnyje, sudėties požymiai atskleisti tinkamai. Dėl kasacinių skundų argumentų, kuriais kvestionuojamas atskirų nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodytumas, teisėjų kolegija pasisako kitoje šios nutarties dalyje.

Dėl kasatorių nurodomų BPK pažeidimų

18. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nepagrįstai konstatuota, jog dopingo medžiagas A. J. laikė ne savo reikmėms (gydymo tikslais), o turėdamas tikslą platinti. Taip pat pažymima, kad užfiksuotų telefoninių pokalbių metu buvo kalbama ne apie draudžiamas dopingo medžiagas, o apie kitas medžiagas, kurios nėra draudžiamos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. J. draudžiamas dopingo medžiagas įgijo ir jas perduodavo sportininkams, nors tokie nusikalstamos veikos sudėties požymiai A. J. nebuvo inkriminuoti.

19. Nuteistojo B. V. gynėjo advokato kasaciniame skunde akcentuojama, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus konstatuodami, jog dopingo medžiagas nuteistasis laikė turėdamas tikslą jas platinti, nors byloje yra duomenų, įrodančių, kad šias medžiagas B. V. laikė gydymosi tikslais, taip pat nebuvo surinkta jokių duomenų dėl to, kad nuteistasis būtų platinęs šias medžiagas sportininkams. Kaip ir nuteistojo A. J. gynėjo kasaciniame skunde, akcentuojama, kad užfiksuotų telefoninių pokalbių metu buvo kalbama ne apie draudžiamas dopingo medžiagas, o apie kitas medžiagas, kurios nėra draudžiamos. Teisėjų kolegija su kasatorių argumentais nesutinka.

20. Abiejų nuteistųjų versija dėl to, kad dopingo medžiagas jie turėjo tik gydymosi tikslais, buvo paneigta atlikus sisteminę byloje surinktų įrodymų analizę. Atmesdamas gynybinius nuteistojo A. J. argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. J. gydymosi tikslais nebuvo paskirti preparatai furozemidas, testosteronas, trimetazidinas, albuminai, eritripoetinas, somatotropinas (VĮ Panevėžio miesto poliklinikos 2018 m. spalio 17 d. raštas Nr. S-15-723). Kaip buvo minėta, ne visais atvejais, kai tam tikros dopingo medžiagos nėra paskirtos medikų, gali būti konstatuojamas tikslas jas platinti. Asmuo iš tiesų gali turėti tam tikras dopingo medžiagas ir neturėdamas gydytojo recepto, ir neturėdamas tikslo jas platinti. Vis dėlto teismai pagrįstai atsižvelgė į didelę A. J. turėtų dopingo medžiagų įvairovę bei turimų medžiagų kiekį (pvz., 48 ampulės eritroproteino tirpalo). Kasaciniame skunde selektyviai akcentuojamos tos dopingo medžiagos, kurių surastas kiekis buvo mažiausias (pvz., augimo hormonas somatotropinas), tačiau teismai įvertino visų pas nuteistuosius rastų medžiagų kiekį bei įvairovę, taip užtikrindami visapusiško įrodymų ištyrimo principo įgyvendinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Be to, A. J. buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų dėl iš viso keturių flakonėlių su testosterono geliu laikymo turint tikslą platinti. Dėl šių nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surastų dopingo medžiagų kiekis yra nedidelis, o ir apklausiamas teisme gydytojas A. N. paaiškino, kad preparatus, kuriuose yra testosterono, rekomenduoja vartoti vyresnio amžiaus vyrams. Dėl kitų dopingo medžiagų, už disponavimą kuriomis turint tikslą platinti nuteistas A. J., tokios informacijos byloje nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis šias medžiagas iš tiesų galėjo turėti ir naudoti tik asmeniniais tikslais. Apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą dėl A. J. kaltės sustiprino ir tai, kad nuteistasis yra patyręs sporto treneris, taigi, jam gerai žinoma, kad uždraustų dopingo medžiagų laikymas gali ne tik užtraukti baudžiamąją atsakomybę, bet ir sukelti kitų neigiamų pasekmių jam ir jo treniruojamiems sportininkams. Sportininkų ir sporto trenerių gyvenamosiose, darbo vietose ir kitur yra nuolat atliekamos kratos, kurių tikslas ir yra surasti ir paimti dopingo preparatus. Šiuos preparatus gali surasti tiek vykdančios dopingo kontrolę, tiek teisėsaugos institucijos. Todėl visiškai nelogiška tai, kad A. J. rizikuotų ir tokias medžiagas laikytų be medikų paskyrimo, nors ir turėtų tariamą medicininį pagrindą (kaip siekiama akcentuoti kasaciniame skunde) jas vartoti. Šiai apeliacinės instancijos teismo išvadai teisėjų kolegija pritaria.

21. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad A. J. buvo paprašęs liudytojos S. B. pasaugoti dalį dopingo medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad paprašytų pasaugoti dopingo medžiagų kiekis fizine (tūrio) išraiška nebuvo didelis (vienas maišelis), o jį liudytojai nuteistasis nurodė laikyti paprastame šaldytuve, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tokiu būdu A. J., nors ir galėjo dopingo medžiagas laikyti pas save, suprasdamas tokių veiksmų neteisėtumą, bandė slėpti savo veiksmus, taigi, suprato veiksmų neteisėtumą ir vengė gresiančių sankcijų (tiek iš dopingo kontrolę vykdančių, tiek teisėsaugos institucijų).

22. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai motyvuotai paneigė ir nuteistojo B. V. teiginius, kad dopingo medžiagas jis laikė neturėdamas tikslo jų platinti, o išimtinai savo reikmėms. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek gydytojo endokrinologo A. N. parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, iš kurios matyti, jog dopingo medžiagos (preparatai), dėl kurių laikymo turint tikslą jas platinti buvo nuteistas B. V., jam nebuvo paskirtos. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad kasatorių akcentuojamas bendravimas su medikais, vizitai pas juos buvo jau po to, kai draudžiami preparatai iš nuteistojo jau buvo paimti teisėsaugos institucijų: lagaminas su dopingo preparatais rastas ir paimtas 2018 m. balandžio 26 d., gydytoja endokrinologė B. V. konsultavo 2018 m. balandžio 27 d., o gydytojas A. N. – 2018 m. liepos 20 d. (skundžiamos nutarties 18 pastraipa). Remdamasis tokiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tokiais veiksmais B. V. siekė pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti jam gresiančių neigiamų pasekmių. Šiai išvadai teisėjų kolegija pritaria. Kaip minėta atmetant gynybinę nuteistojo A. J. poziciją, taip ir šiuo atveju būtų visiškai nelogiška, kad didelę sportininkų treniravimo patirtį turintis treneris B. V. savo žinioje, nesant teisėto pagrindo (mediko išrašyto recepto), laikytų dopingo medžiagas, kurias bet kada gali surasti tiek teisėsaugos institucijos, tiek sisteminius patikrinimus atliekančios dopingo kontrolės įstaigos, nors turėtų objektyvias galimybes tokį receptą gauti ir išvengti galimų pavojų. Motyvuotai paneigęs nuteistojo argumentus dėl to, kad jis dopingo medžiagas laikė savo sveikatos reikmėms, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir didelį kiekį surastų dopingo medžiagų: 23 flakonėliai bei 40 pakuočių su testosterono geliu, 67 ampulės su testosterono propionato tirpalu, 466 klenbuterolio tabletės, 346 oksandrolono tabletės ir 100 oksandrolono kapsulių, 50 oksimetolono ir mestanolono tablečių, 60 dehidrochlorometiltestosterono tablečių, 102 nandrolono fenpropionato tabletės. Tokia dopingo medžiagų įvairovė ir kiekis kartu su kitais ištirtais įrodymais pagrindžia, kad B. V. šias medžiagas laikė ne tik galimai savo reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas platinti. Kaip minėta pirmiau, aplinkybės, kad dalį šių preparatų B. V. iš tiesų galėjo vartoti pats, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jis turėjo tikslą šias medžiagas platinti sportininkams. Aplinkybes, kad B. V. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir siekė išvengti galimų pasekmių, patvirtina ir skundžiamoje nutartyje ištirto nuteistojo ir jo žmonos telefoninio pokalbio turinys, jo metu B. V. yra akivaizdžiai sunerimęs dėl galimo dopingo medžiagų suradimo, bei tai, kad nuteistasis palaikyti dopingo medžiagas perdavė trečiajam asmeniui. Konstatuojant B. V. tikslą platinti dopingo medžiagas esminės reikšmės neturi tai, kad dalies surastų dopingo medžiagų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Net ir pasibaigus galiojimui dopingo medžiagos savaime nepraranda visų veikliųjų savybių, nors ir gali sumažėti jų efektyvumas bei padidėti šalutinio poveikio rizika jas vartojančiam asmeniui. Kartu pažymėtina, kad, kaip minėta, net ir tų dopingo medžiagų, kurių galiojimo terminas nėra pasibaigęs, vartojimas kelia pavojų asmens (sportininko) sveikatai, o tai tik patvirtina, jog B. V. vienokiu ar kitokiu būdu buvo linkęs rizikuoti sportininkų sveikata.

23. Vieni svarbiausių įrodymų konstatuojant nuteistųjų kaltę šioje byloje buvo telefoninių pokalbių įrašai, jais rėmėsi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Kasaciniuose skunduose nėra kvestionuojamas taikytos procesinės prievartos priemonės teisėtumas, tačiau nesutinkama su pokalbių turinio vertinimu. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas akcentavo, teismo vertinimu, esminius pokalbiuose užfiksuotus momentus, įrodančius nuteistųjų siekį platinti būtent dopingo medžiagas. Iš užfiksuotų B. V. pokalbių su sportininkais ir treneriais matyti, kad kalbama apie „18 valandų foną“, abejojama, ar pavartojus atitinkamą medžiagą „nieko nebus“ ir pan. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu užmaskuotai kalbama apie dopingo medžiagų vartojimą ir vartojimo fakto nuslėpimą, yra pagrįsta bendro pokalbių konteksto analize, todėl atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

24. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsakė į apeliaciniuose nuteistųjų gynėjų skunduose nurodytas aplinkybes, kad telefoninių pokalbių metu nebuvo minimos draudžiamos dopingo medžiagos, o minimi preparatai nėra draudžiami ir nepriskiriami dopingo medžiagoms, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas. Ištaisydama šiuos apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų dauguma pokalbiuose minimų medžiagų nėra priskiriamos dopingui Dopingo kontrolės įstatymo prasme. Tokie preparatai kaip anezonas, neotonas, boksinas, tribulis iš esmės nėra draudžiami ir baudžiamoji atsakomybė už disponavimą jais nekyla. Preparatas ringeris taip pat nelaikytinas dopingo medžiaga, tačiau jis (jo vartojimas) priskiriamas draudžiamiems metodams ir atliekant didesnes ar dažnesnes jo injekcijas (infuzijas) gali būti naudojamas siekiant pagerinti sportininko pasirodymą padidinant plazmos tūrį, maskuojant draudžiamos medžiagos vartojimą, iškraipant sportininko biologinio paso vertes (Pasaulinės antidopingo agentūros pateiktų Terapinio naudojimo išimčių medicininės informacijos gairių, patvirtinančių Terapinio vartojimo išimčių komiteto sprendimus dėl į veną leidžiamų infuzijų (TUE Physician Guidelines Medical Information to Support the Decisions of the TUECs Intravenous infusions), 1 skirsnis). Taip pat užfiksuota, kad tarpusavio pokalbių metu B. V. ir A. J. kalba apie tam tikrų medžiagų atskiedimą, B. V. pataria A. J., kad šis gali paimti gliukozės, kuri yra naudojama siekiant pagerinti sportininko pasirodymą, be to, naudojant gliukozę vartojamas (leidžiamas) ir insulinas, kuris yra draudžiama medžiaga. Tarpusavio pokalbių metu nuteistieji ne kartą kalbėjo apie „degimą“ (t. y. grėsmę būti sugautiems), apie tam tikrų medžiagų vartojimą ir tai, kuo vėliau „viskas baigėsi“, kad „per ligoninę“ tam tikrų medžiagų negaunama. Nuteistųjų telefoninių pokalbių turinys pateiktas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, o skundžiamuose teismų sprendimuose atlikta jų analizė yra išsami ir argumentuota. Nors telefoninių pokalbių metu išties nėra eksplicitiškai kalbama apie dopingo medžiagas, surastas pas nuteistuosius, tačiau iš pokalbių turinio aišku, kad abu sporto treneriai buvo suinteresuoti tiek draudžiamų medžiagų platinimu ir panaudojimu, tiek draudžiamų metodų panaudojimu siekiant pagerinti sportininkų rezultatus.

25. Kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistieji įgijo ir perduodavo dopingo medžiagas sportininkams. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jos motyvuojamojoje dalyje iš tiesų pavartoti būtent įgijimo ir perdavimo terminai, nors nei B. V., nei A. J. nebuvo inkriminuotas nei dopingo medžiagų įgijimas, nei jų perdavimas (išplatinimas). Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, o 4 dalyje įtvirtinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šioje byloje nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas dopingo medžiagų įgijimas ar platinimas, todėl šių veiksmų atlikimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas nepagrįstai. Vis dėlto kaltinimo apimtis byloje nepasikeitė, nuteistieji nebuvo nuteisti dėl to, kuo nebuvo kaltinami, o apeliacinės instancijos teismas nepakeitė pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių. Nuteistųjų teisinė padėtis dėl apeliacinės instancijos teismo neteisingai pavartotų formuluočių nebuvo apsunkinta, todėl nėra pagrindo konstatuoti esminio BPK nuostatų pažeidimo.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis esminių trūkumų, nurodytų BPK 369 straipsnio 3 dalyje, neturi, o padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra esminiai ir nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų

27. Kasaciniuose skunduose, be kita ko, keliamas ir liudytojų parodymų, kuriais rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, patikimumo klausimas. Nuteistojo B. V. gynėjo kasaciniame skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas D. K.. Iš byloje esančių duomenų iš tiesų matyti, kad šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas, šaukimas jam neįteiktas, nes liudytojas buvo išvykęs į užsienį. Nepaisant to, kad kasaciniame skunde nurodoma informacija yra teisinga, konstatuotina, kad ši techninio pobūdžio klaida skundžiamoje nutartyje nelaikytina esminiu BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatų pažeidimu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad niekada nėra matęs nė vieno iš nuteistųjų platinant ar skatinant vartoti dopingo medžiagas, nelaikė jų „nešvariais“ treneriais ar pan. Šio liudytojo parodymais nebuvo grindžiama nė vieno iš nuteistųjų kaltė, priešingai – jie laikytini palankiais gynybai.

28. Nuteistojo A. J. gynėjo kasaciniame skunde akcentuojama, kad nė vienas iš apklaustų sportininkų ar su jais susijusių asmenų neparodė, jog A. J. ar B. V. būtų platinę ar skatinę vartoti dopingą, o remtis liudytojų N. R. ir E. K. parodymais nėra tikslinga, nes abi šios sportininkės turi subjektyvų interesą apsunkinti A. J. padėtį. Kasatoriaus argumentams pritartina. Liudytojos N. R. ir E. K., apklausiamos pirmosios instancijos teisme, išties parodė, kad A. J. 1998, 2002 metais skatino jas vartoti dopingo medžiagas, tačiau liudytojų nurodyti įvykiai buvo seniai, beveik prieš 20 metų, ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nors šių liudytojų parodymai ir turėjo reikšmės formuojant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo vidinį įsitikinimą, tačiau jie nebuvo esminiai, o nuteistųjų kaltei pagrįsti visiškai pakanka kitų teismų ištirtų įrodymų, kurių atitiktis BPK 20 straipsnio reikalavimams patikrinta šioje nutartyje.

29. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad vertinant liudytojo parodymus reikia atsižvelgti į liudytojo amžių bei kitas savybes, turinčias įtakos liudytojo gebėjimams tiksliai suvokti, įsiminti tam tikrus įvykius bei reiškinius, išlaikyti tokią informaciją ir ją perduoti apklausos metu. Tam turi reikšmės asmens fizinė ir psichinė sveikatos būklė, amžius, išsilavinimas, profesija, būsena įvykio metu (blaivumas, susijaudinimas ir pan.) bei kiti veiksniai. Todėl teismas, turėdamas omenyje minėtas aplinkybes, liudytojo (kaip ir kitų asmenų) parodymus vertina atsižvelgdamas į tai, kiek šie parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110/2006">2K-110/2006</a>, 2K-97-1073/2021, 2K-109-697/2021 ir kt.). Vertindami liudytojo parodymus teismai turi ne tik atsižvelgti į tai, ar liudytojas gali būti tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, bet ir į galimą jo netiesioginį suinteresuotumą. Kaltinamojo nuteisimas ar išteisinimas, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas (pvz., turtinės žalos padarymo fakto konstatavimas) gali būti reikšmingi liudytojo profesinei (pvz., kai nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas darbdavys), socialinei (pvz., kai kaltinamasis yra liudytojui artimo socialinio rato narys), emocinei (pvz., kai kaltinamasis yra autoritetas liudytojui), turtinei (pvz., kai kaltinamasis valdo, investuoja liudytojo lėšas) padėčiai. Tokie vertinimo kriterijai nėra apibrėžti baudžiamojo proceso įstatyme, tačiau bylą nagrinėjantis teismas privalo dėti maksimalias pastangas tam, kad nustatytų tiek tiesioginį, tiek netiesioginį liudytojo ryšį su nagrinėjama byla, ir įvertinti veiksnius, kurie gali daryti įtaką liudytojo parodymams. Tam tikrais atvejais jau prieš pradėdamas liudytojo apklausą teismas gali numatyti, kokie veiksniai gali daryti įtaką liudytojo parodymams bei pateikiamam situacijos vertinimui, ir siekti nustatyti aptariamų veiksnių įtaką liudytojo parodymų patikimumui.

30. Nagrinėjamu atveju dauguma teismo apklaustų liudytojų buvo arba profesionalūs sportininkai, arba sporto treneriai. Nė vienas iš jų, kaip teisingai pažymi kasatorius, nenurodė, kad nuteistieji būtų platinę ar skatinę vartoti dopingą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visumą bylos aplinkybių, pažymi, kad yra pagrindas kvestionuoti liudytojų parodymų patikimumą tuo aspektu, kad iš esmės visi apklausti sportininkai ir treneriai yra su nuteistaisiais susiję profesiniu ir socialiniu požiūriu. Sportininkai buvo treniruojami nuteistųjų, jų prižiūrimi, todėl konkretaus sportininko reputacija yra neatsiejama nuo jį treniruojančio trenerio reputacijos. Jeigu sportininkas pripažintų žinojęs, kad jo treneris naudoja neteisėtus treniravimo metodus, kiltų grėsmė ir paties sportininko reputacijai bei perspektyvoms. Atitinkamai kiti sporto treneriai, artimai bendraujantys su nuteistaisiais, besidalijantys treniruočių metodikos patarimais ir taktika, taip pat būtų siejami su neteisėtų metodų naudojimu. Kartu pažymėtina, kad B. V. buvo didelę pagarbą turintis sporto treneris, jis treniravo ir parengė varžyboms du iš garsiausių sunkiaatlečių Lietuvos istorijoje, o A. J. pasižymėjo analogiškais pasiekimais dviračių sporte, abiejų nuteistųjų įtaka ir reputacija jų atstovaujamose sporto federacijose yra nekvestionuotina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad faktas, jog apklausti sportininkai ir treneriai parodė, kad nuteistieji nesiekė platinti dopingo medžiagų, savaime nepaneigia nuteistųjų kaltės, o skundžiamus sprendimus priėmę teismai, konstatuodami nuteistųjų kaltę, nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų.

Dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo

31. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimų vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).??????

32. Kasaciniuose skunduose nuteistiesiems paskirtų bausmių dydis ginčijamas nurodant, kad jiems paskirtos baudos yra per didelės ir neatitinka teisingumo principo. Kasaciniuose skunduose pateikiami argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, jais nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai buvo pažeistos BK 54 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. nuteistųjų asmenybę apibūdinančius duomenis, jų kaltės laipsnį bei pobūdį ir kt. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir jų nekeitė, pateikė aiškią tokio sprendimo motyvaciją. Pažymėtina, kad abiejuose kasaciniuose skunduose nurodoma, jog nuteistieji yra nusipelnę sporto treneriai ir į tai nebuvo atsižvelgta jiems paskiriant bausmę, taigi, kitaip tariant, neįvertinti ilgalaikiai nuteistųjų nuopelnai sporte. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nusikalstamas veikas B. V. ir A. J. padarė veikdami būtent kaip sporto treneriai, savo veiksmais kėlė pavojų tiek sportininkų sveikatai, tiek sąžiningo sporto principui, taigi, jų nusikalstama veika buvo neabejotinai daroma žala ir tai sričiai, už praeities nuopelnus kuriai jie siekia palankesnio teismo sprendimo. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 54 straipsnio nuostatas teismai šioje byloje taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus ir nuteistojo B. V. gynėjo advokato Deivido Ivanausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Aurelijus Gutauskas