Dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo

Civilinė byla Nr. 2S-170-357/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07498-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.6.3.8. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo,

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame prašė vadovaujantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas) gauti iš Europos sąjungos narės – Latvijos informaciją apie skolininkės K. G. banko sąskaitą ir išduoti pareiškėjui europinio sąskaitos blokavimo įsakymą dėl skolininkės K. G. 14481,00 Eur dydžio piniginių lėšų, esančių skolininkės banko sąskaitose Latvijoje, blokavimo.

2. Pareiškėjas, pateikdamas teismui Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo prašymo formą, 10 formos punkte nurodė, kad skolininkė K. G. teismo sprendimu priteistą sumą pasiskolino dar 2008 metais, antstolis nurodė, kad ji neturi jokio turto ir jos gyvenamoji vieta yra Latvijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turi įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kreditorius turi pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, ar kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime nėra laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti ir įsakymui išduoti.

5. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kreditorius teismui nepateikė jokių įrodymų, įtikinančių teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininkės atžvilgiu, laikytina, kad neįvykdytos Reglamento 7 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kreditoriaus prašymas netenkintinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė antstolio vykdomosios bylos dokumentų kopijas su visa informacija apie skolininkės K. G. turtinę padėtį, deklaruotą gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje ir k.t. Pareiškėjas taip pat pateikė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį, kuriuose yra detaliai išdėstytos visos skolos atsiradimo bei priteisimo aplinkybės.

6.2. Aplinkybės, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra deklaruota Latvijos Respublikoje, anksčiau turėjo, o galbūt vis dar turi veikiantį verslą minėtoje valstybėje, yra pakankamas pagrindas manyti, jog skolininkė savo turimas pinigines lėšas laiko Latvijos Respublikos bankuose ir jomis disponuoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Reglamentas nustato procedūrą, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu (Reglamento 7 straipsnio 1 dalis). Teismas priima sprendimą rašytinio proceso tvarka, remdamasis informacija ir įrodymais, kuriuos kreditorius pateikė savo prašyme. Jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, prašyti kreditoriaus pateikti papildomų rašytinių įrodymų (Reglamento 9 straipsnio 1 dalis).

10. Reglamente nustatyta, jeigu kreditorius pagrįstai mano, kad skolininkas tam tikros valstybės narės banke turi vieną ar kelias sąskaitas, bet nežino nei banko pavadinimo ir (arba) adreso nei kitų duomenų, pagal kuriuos galima identifikuoti banką, kreditorius gali prašyti, kad teismas, kuriam pateiktas prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, paprašytų vykdymo valstybės narės informavimo institucijos gauti informacijos, kuri yra būtina, kad būtų galima nustatyti banką (-us) ir skolininko sąskaitą (-as) (Reglamento 14 straipsnio 1 dalis).

11. Bylos duomenys patvirtina, kad teismui pateiktame prašyme dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo prašė gauti informaciją apie skolininkės banko sąskaitą (-as), bei prašyme pažymėjo bei pateikė įrodymus, kad skolininkė šiuo metu gyvena Latvijoje, todėl tikėtina, jog banko sąskaitos, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, yra būtent Latvijoje. Tačiau, pažymėtina, kad prašymas gauti informaciją gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato visas blokavimo įsakymo išdavimo sąlygas (Reglamento 14 straipsnio 3 dalis).

12. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti (Reglamento preambulės14 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTUxNi0zNzAvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1516-370/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1516-370/2018">e2-1516-370/2018</a>).

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien tai, jog skolininkė deklaravo gyvenamąją vietą Latvijoje, neįrodo, kad ji vengia ar gali vengti vykdyti sprendimą. Skolininkės interesus varžančio procesinio instituto taikymas – šiuo atveju europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimas, galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie skolininko nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą ir siekį nuslėpti ar iššvaistyti galimai turimas lėšas.

14. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktose antstolio vykdomosios bylos dokumentų kopijose nėra nurodyta, koks buvo skolininkės sąskaitos likutis ir kaip jis keitėsi iki išvykstant iš Lietuvos Respublikos, o vien tai, kad skolininkė Lietuvos Respublikoje neturi turto ir pajamų savaime nėra pakankamu pagrindu įsakymui išduoti (CPK 185 straipsnis). Nesant vienos iš sąlygų įsakymui išduoti, negali būti patenkintas ir prašymas gauti informaciją (Reglamento 14 straipsnio 3 dalis).

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė