Dėl to, kad jis, būdamas įmonės „Altimus-Tech Sp

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-4-594/2026

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00189-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 11.3; 21.1.4; 21.2.2;

21.7.1; 21.7.2; 21.7.4; 21.9.11; 21.11.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Albino Antanaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato Ruslano Boiko (Ruslan Boiko) ir suinteresuoto asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo įgaliotosios atstovės V. L. prašymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimu R. G. nubaustas pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį 45 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis, būdamas įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo (toliau – ir Įmonė) generalinis direktorius, Įmonei neturint licencijos verstis veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 19 straipsnio 1 dalyje, bei neturint teritorinio policijos komisariato išduoto leidimo laikyti ginklus, nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d. 10.30 val. Įmonės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė A ginklų kategorijai priskiriamus 2 raketų paleidimo įtaisus 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisus 2P25, 1 veikiančią mokomąją zenitinę valdomą raketą 3M9M UD ir 3C ginklų kategorijai priskiriamus zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinius-gabaritinius maketus, taip pat nuo 2021 m. gruodžio 21 d. Įmonei tapus UAB „LiTak-Tak“ teisių ir pareigų perėmėja, neinformavo teritorinės policijos įstaigos apie A ginklų kategorijai priskiriamų 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisų 2P25, 1 veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD ir 3C ginklų kategorijai priskiriamų zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinių-gabaritinių maketų perėmimą, taip pažeisdamas teisėtai įgytų ginklų, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, laikymo taisykles, nustatytas GŠKĮ 32 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 5-V-166 patvirtinto Juridinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 4, 5 ir 69 punktus. Taip pat nutarimu nuspręsta paimtus daiktus – 2 raketų paleidimo įtaisus 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisus 2P25, 1 veikiančią mokomąją zenitinę valdomą raketą 3M9M UD ir 3C ginklų kategorijai priskiriamus zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinius-gabaritinius maketus, nuosavybės teise priklausančius Įmonei, – nekonfiskuoti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įmonė neturi licencijos verstis veikla, nurodyta GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalyje, Įmonė turi teisę policijos įstaigai pasiūlyti turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis subjektus, per kuriuos būtų realizuojami paimti ginklai, arba Įmonė gali dovanoti paimtus daiktus Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems subjektams, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. G. nutraukta.

3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkintas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimas dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos nuobaudos.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. liepos 17 ir 23 d. nutartimis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. atstovo advokato R. Boiko ir suinteresuoto asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo įgaliotosios atstovės V. L. prašymai priimti ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į juos argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas advokatas R. Boiko prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą su pakeitimais, kurių turinys atskleistas prašyme, arba be jų; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui; arba panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti bylą institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, pasibaigus ANK 39 straipsnyje nurodytam terminui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas, ANK 564, 615, 628, 569 straipsnių nuostatos, nesilaikyta ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, netinkamai taikytos ANK 229 straipsnio 2 dalies nuostatos ir su šios teisės normos įgyvendinimu numatyti blanketiniai teisės aktai, ANK 39 straipsnio nuostatos, taip pat buvo pažeista teisė būti išklausytam.

5.2. Pareiškėjas, teikdamas skundą apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, buvo išdėstęs konkrečius argumentus. Tačiau šis teismas nepasisakė dėl argumentų, susijusių su neleistino poveikio proceso dalyviams ir kitiems asmenims, galimo šališkumo, Institucijos nutarimo struktūros ydingumo ir visų privalomų nutarimo sudėtinių dalių nebuvimo, dėl esminių bylos nagrinėjimo aspektų nutylėjimo, bylos išnagrinėjimo ne teismo tvarka nedalyvaujant visiems privalomiems proceso dalyviams, non bis in idem principo pažeidimo.

5.3. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir neskundė apylinkės teismo priimto nutarimo, tačiau anksčiau apylinkės teismui nurodyti argumentai buvo nurodyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo baigiamųjų kalbų metu, į šiuos argumentus atsikirto Institucijos atstovas. Tačiau ir apygardos teismas, tenkinęs Institucijos atstovo apeliacinį skundą, šių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentų neišnagrinėjo. Todėl apygardos teismas iš esmės pažeidė R. G. procesines teises.

5.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73 laikymo, dėl ko R. G. buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, buvo spręstas ir anksčiau. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 22 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pareiškime minimų Įmonės galimai neteisėtų veiksmų įgyjant ir disponuojant 2 vienetais paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo pulto (bloko)) bei požymių nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, kadangi šie įrenginiai yra priskiriami karinei technikai, kuriai netaikomas GŠKĮ.

5.5. Nors tiek ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, tiek prokurorai nenustatė ir požymių administracinių nusižengimų dėl Įmonėje laikytų 2 vienetų paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos, policijos pareigūnai M. Akelaitis ir A. Čiupala inicijavo Įmonei administracinio nusižengimo bylą. Galiausiai administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. Ševeliovo (S. Ševeliov) 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, konstatavus, kad Įmonės technika tėra karinė technika (įranga), kuriai netaikomas GŠKĮ. Tačiau tie patys minėti pareigūnai neteisėtai inicijavo nutrauktos administracinio nusižengimo bylos dėl Įmonėje laikytų 2 vienetų paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tyrimą pavesdami atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) pareigūnams, kurie vėliau ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas R. G.. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, inicijavę administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą, vėliau buvo ekspertai šioje byloje, pateikdami ekspertinę išvadą dėl iš Įmonės paimtų daiktų atitikmens ginklams.

5.6. Administracinė nusižengimo byla buvo atnaujinta Šiaulių apskrities VPK vyr. tyrėjo D. Miliaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimu. Šiuo nutarimu pareigūnas patvirtino, kad egzistuoja Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus teikime dėl šios bylos atnaujinimo nurodytos naujos esminės aplinkybės – Vilniaus apskrities VPK pareigūnai neištyrė esminių aplinkybių administracinio nusižengimo teisenoje: nepaėmė Įmonės teritorijoje laikomų priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių, nepaskyrė specialistui užduoties, kurios metu būtų įvertinta, ar minimi įrenginiai yra priskirtini A kategorijos ginklams, nebuvo įvertinta, kokiai ginklų kategorijai priskirtini aptariami priešlėktuviniai raketų paleidimo įrenginiai. Apylinkės teisme pareigūnas D. Milius, kuris sprendė administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, ir pareigūnas E. Skuja, kuris 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesugebėjo atskleisti naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidusių jiems priimti sprendimą atnaujinti tyrimą, o vėliau – ir nutrauktą administracinio nusižengimo bylą. Teismui šie pareigūnai nurodė, kad bylą atnaujino iš esmės norėdami dar ją patirti, o tai yra nepriimtina ir neteisėta.

5.7. Pažymėtina, jog nė viename priimtame procesiniame sprendime nėra minimos jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos Vilniaus apskrities VPK pareigūnams priimant sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Priimtuose procesiniuose sprendimuose minima tik tai, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai neva neištyrė esminių aplinkybių administracinio nusižengimo teisenoje, taip pat kad galimai yra padarytas administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, ir asmuo, galimai padaręs šį administracinį nusižengimą, yra nepatrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau, pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tik tada, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Aplinkybių neištyrimas ar jų neįvertinimas, kaip buvo nurodyta procesiniuose sprendimuose dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nėra įtrauktas į baigtinį administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų sąrašą. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a>).

5.8. Be to, byloje buvo pateikta Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesoriaus dr. A. N. mokslinė-ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodyti motyvai (faktinės aplinkybės) negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 661 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes aplinkybės, kurių pagrindu atnaujinama administracinio nusižengimo byla, buvo ar turėjo būti žinomos priimant nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Be to, nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodytų motyvų pagrindu negalima įrodyti, kad administracinėn atsakomybėn (ne)patrauktas asmuo yra (ne)kaltas. Aplinkybių, kurių pagrindu gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 661 straipsnio 2 dalies 1 punktą, gali būti įvairių, jų sąrašas nėra baigtinis. Prie tokių aplinkybių negali būti priskiriamas administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, įtvirtintų ANK 595 straipsnyje, (ne)taikymas, taip pat daiktų ir dokumentų (ne)paėmimas.

5.9. Be to, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 6 dalimi, norint atnaujinti nutrauktą administracinio nusižengimo bylą, pirma, turi būti priimtas sprendimas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o tik tada priimamas sprendimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Šiaulių apskrities VPK vyr. tyrėjo D. Miliaus 2023 m. vasario 27 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nėra nurodyta, kad yra naikinamas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. Ševeliovo (S. Ševeliov) 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo. Taip pat tokio procesinio sprendimo nėra ir R. G. atstovui pateiktose susipažinti administracinių nusižengimų bylų kopijose. Teisme pareigūnas D. Milius nurodė, kad, atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, nebuvo panaikintas ankstesnis sprendimas dėl bylos nutraukimo, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenustatė, o jis atsirado vėliau. Tačiau šie D. Miliaus teiginiai yra nepagrįsti. Šis pakeitimas įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., o byla buvo atnaujinta 2023 m. vasario 27 d.

5.10. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimas, kuris baigėsi protokolo surašymu R. G. ir paskirta administracine nuobauda dėl Įmonėje laikytų 2 vienetų paleidimo įrenginių 5P73, buvo atnaujintas neteisėtai, tam nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tuo labiau byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, priimdami sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, neatliko kokių nors veiksmų ar neištyrė kokių nors aplinkybių. Kadangi šios akivaizdžios teisės taikymo klaidos neištaisė apygardos teismas, tai laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu.

5.11. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 22 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Įmonės galimai neteisėtų veiksmų įgyjant ir disponuojant 2 vienetais paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo pulto) buvo net kelis kartus patikrintas ir patvirtintas prokuroro. Taigi ir prokuroras nekėlė jokių klausimų dėl Įmonės turimos karinės technikos laikymo ir disponavimo ja teisėtumo ar netinkamo šios karinės technikos teisinio vertinimo bei poreikio vertinti tuos pačius faktus dar ir administracinio nusižengimo teisenoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 6 dalies, ANK 592 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teismų praktika (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQzLTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-43-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-43-387/2022">2AT-43-387/2022</a>) draudžia pareigūnams, nesant prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno nutarimo perduoti medžiagą, surinktą baudžiamajame procese, administracinei teisenai inicijuoti, pradėti tų pačių faktinių aplinkybių teisinį vertinimą administracinio nusižengimo teisenoje. Tačiau nagrinėjamu atveju ši procedūra buvo šiurkščiai pažeista. Institucijos atstovas, kuris neįžvelgė jokio administracinio nusižengimo, o iš karto kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, Įmonėje laikant 2 vienetus paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems modernizuoti skirtos elektronikos įrangos (be valdymo pulto), atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, 2022 m. rugpjūčio 23 d. pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip minėta anksčiau, ir ši administracinio nusižengimo teisena Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu buvo nutraukta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

5.12. Paminėti skirtingi procesai buvo pradėti dėl tų pačių faktinių aplinkybių – sutampa laikas, vieta, karine įranga disponuojantys subjektai ir remiamasi tais pačiais faktiniais duomenimis – administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga buvo grindžiama medžiaga, kuria vadovaujantis buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi faktinės aplinkybės skirtinguose procesuose buvo identiškos. Atliktas teisinis vertinimas skirtinguose procesuose taip pat tapatus – Įmonės turima karinė technika buvo vertinama dėl jos atitikties GŠKĮ nuostatoms. Taigi aptariamu atveju skirtinguose procesuose sutapo ne tik idem factum, bet ir idem crimen turinys. Todėl tokiu būdu, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną dėl aplinkybių, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pažeistas non bis in idem principas.

5.13. Non bis in idem pažeidimas buvo padarytas ir pareigūnams atliekant tyrimą dėl papildomai iš Įmonės paimtos įrangos – 6 raketų paleidimo įtaisų 2P25, 1 veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD ir 3M9M svorinių-gabaritinių maketų.

5.14. Pažymėtina, kad R. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas, atlikus tyrimą dėl dviejų skirtingų administracinių nusižengimų – dėl Įmonėje laikytų 2 vienetų paleidimo įrenginių 5P73 (ROIK 22178450452) ir Įmonėje laikytų 6 raketų paleidimo įtaisų 2P25, 1 veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD ir 3M9M svorinių-gabaritinių maketų (ROIK 22191814114). Kai Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūnai pagal pavedimą 2022 m. gruodžio 8 d. atvyko į Įmonės teritoriją apžiūrėti laikomų dviejų priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių 5P73 ir jiems skirtos įrangos, ši įranga buvo paimta ir surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas. Šios įrangos apžiūros metu Šiaulių apskrities VPK pareigūnams kilo klausimų ir dėl kitos įmonės teritorijoje esančios karinės technikos – raketų paleidimo savaeigių sistemų 2P25M2 ant vikšrinės važiuoklės, priešlėktuvinės raketų gynybos sistemos „Kvadrat-2L“, mokomosios zenitinės valdymo raketos 3M9M UD su konteineriu, zenitinių raketų matmenų ir svorio maketų 3M9ME.GVM konteineriuose – bei šios technikos laikymo atitikties GŠKĮ nuostatoms, nors dėl šios įrangos minėti pareigūnai neturėjo pavedimo ir įgaliojimų atlikti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų. Tačiau dėl šios technikos laikymo, jos apžiūros ir ištyrimo Šiaulių apskrities VPK pareigūnai 2022 m. gruodžio 8 d. 10.58 val. informavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnus. Šie informuoti pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (ROIK 0122000720741), atvyko į Įmonės teritoriją, tačiau jokio pažeidimo nekonstatavo. Tokie duomenys buvo užfiksuoti bylos kortelėje bei pareigūno A. Strebkovo (A. Strebkov) tarnybiniame pranešime. Taigi dėl papildomos rastos įrangos Įmonės teritorijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kuris galioja ir šiuo momentu.

5.15. Tačiau Šiaulių apskrities VPK pareigūnai, esant galiojančiam Vilniaus apskrities VPK sprendimui dėl administracinio nusižengimo nebuvimo (ROIK 0122000720741), priėmė spendimą pradėti administracinio nusižengimo tyrimą (ROIK Nr. 22191814114) pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį dėl Įmonėje minėtos papildomos technikos laikymo. Šiame tyrime Šiaulių apskrities VPK pareigūnai surašė 2022 m. gruodžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą bei aptvėrė ir užplombavo kitą Įmonės teritorijoje esančią karinę techniką. Susipažinus su administracinių nusižengimų bylų (ROIK 22191814114 ir ROIK 22178450452), kuriose R. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, kopijomis, nustatyta, kad jose nebuvo jokio procesinio sprendimo, kurio pagrindu buvo inicijuota ir pradėta administracinio nusižengimo byla (ROIK 22191814114). R. G. ir jo atstovui išreikalavus administracinio nusižengimo bylos (ROIK 22191814114) medžiagą, paaiškėjo, kad ši teisena Administracinių nusižengimų registre buvo pradėta ir užregistruota 2022 m. gruodžio 8 d. 15.14 val. Taigi ir dėl papildomai rastos Įmonės karinės technikos (įrangos) buvo pažeistas dvigubo baudimo principas.

5.16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo bylos (ROIK 22191814114) kortelėje nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena R. G. buvo pradėta dėl to, kad jo vadovaujamos Įmonės teritorijoje buvo laikomi A ginklų kategorijai priskiriami 2 raketų paleidimo įtaisai 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisai 2P25, 1 veikianti mokomoji zenitinė valdoma raketa 3M9M UD ir 3C ginklų kategorijai priskiriami zenitinių valdomų raketų 3M9M svoriniai-gabaritiniai maketai, kurie buvo perimti iš UAB „LiTak-Tak“, apie tai neinformavus teritorinės policijos įstaigos. Vadinasi, ši administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir dėl administracinio nusižengimo byloje (ROIK 22178450452) tiriamų faktų – 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73. Taigi ir šiuo atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

5.17. Be to, kaip buvo minėta anksčiau, pareigūno D. Miliaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimu atnaujinus administracinio nusižengimo bylą dėl Įmonės teritorijoje laikytų 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73, nebuvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimas dėl šios administracinio nusižengimo bylos nutraukimo. Tokiu būdu irgi buvo pažeistas dvigubo nebaudimo principas.

5.18. Pareiškėjas cituoja ANK 564, 613, 615, 616 straipsnių, 628 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (nutartys bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFUUC0yLTQ1My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2ATP-2-453/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2ATP-2-453/2019">2ATP-2-453/2019</a>, 2ATP- 6- 449/2020, 2ATP-7-307/2021, 2ATP-3-449/2022, 2ATP-2-449/2023) ir nurodo, kad R. G. administracinio nusižengimo byla turėjo būti nagrinėjama ne Šiaulių apskrities VPK, o pagal galimo pažeidimo padarymo vietą – Vilniaus apskrities VPK. Pareiškėjas pažymi, kad dar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pareiškėjas buvo pateikęs prašymą Šiaulių apskrities VPK dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal galimo pažeidimo padarymo vietą, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, nurodžius, kad policijos įstaigų veikla, remiantis policijos generalinio komisaro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 5- V-866, apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnis nustato, kad apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra Policijos departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis policijos uždavinius policijos generalinio komisaro įsakymu nustatytoje teritorijoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5- V- 525 patvirtinti Šiaulių apskrities VPK nuostatai. Įsakymo 1 punktas detalizuoja, jog Šiaulių apskrities VPK yra teritorinė policijos įstaiga, įgyvendinanti policijos uždavinius ir vykdanti jai pavestas funkcijas Šiaulių apskrities Šiaulių miesto, Joniškio rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių rajono savivaldybių ir Kauno apskrities Raseinių rajono savivaldybės teritorijose. Pati policija savo tinklalapyje nurodo, kad apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose įsteigtų Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių pagrindinis uždavinys – nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Šio skyriaus pareigūnai nagrinėja bylas pagal visų atitinkamo apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių jų prižiūrimoje teritorijoje pareigūnų surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Policijos generalinis komisaras 2016 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 5-V-866 3 punktu įgaliojo Administracinių nusižengimų skyrių pareigūnus administracinių nusižengimų bylas nagrinėti nukrypstant nuo teritorinio teismingumo tik vieninteliu atveju, t. y. kai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nustatyti ANK 506 straipsnio 4, 41 dalyse ir 508 straipsnyje, ir šios teisenos pradėtos Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus pareigūnams. Kitos išlygos nėra. Taigi Šiaulių apskrities VPK pareigūnai, nagrinėdami R. G. bylą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Iš to, kas buvo nurodyta, yra akivaizdu, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnai buvo suinteresuoti priimti R. G. nepalankų sprendimą.

5.19. Pareiškėjas taip pat cituoja ANK 576 straipsnio, BPK 58 straipsnio nuostatas, Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91-487/2020) ir nurodo, kad Institucijos atstovas L. Dainauskas, dar prieš priimdamas skundžiamą nutarimą R. G., dalyvavo administracinio nusižengimo byloje, atliko proceso veiksmus. Administracinio nusižengimo byloje yra 2023 m. vasario 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo minėtas pareigūnas grąžina Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininkui E. Skujai atnaujintą administracinio nusižengimo bylą (ROIK 22178450452) procesiniam sprendimui priimti. Taigi pareigūnas L. Dainauskas, prieš priimdamas skundžiamą Institucijos nutarimą, kontroliavo jos atnaujinimo procedūrą ir perdavė atnaujintą medžiagą kitiems proceso veiksmams atlikti. Iš nutarimo atnaujinti nutrauktą administracinio nusižengimo teiseną turinio, jame vartojamų formuluočių, frazių akivaizdu, kad jis sietinas su būsimo veiksmo – protokolo surašymu R. G. ir jo nubaudimu. Todėl, esant aptartai situacijai, yra akivaizdu, kad R. G. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjo netinkamas subjektas, buvo pažeistas nešališkumo principas. Šie procesiniai pažeidimai yra esminiai ir nulemia viso proceso neteisėtumą.

5.20. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Institucijos nutarimas, nors ir yra iš dalies motyvuotas, tačiau jame išvis nenurodyti faktiniai duomenys – liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir jų turinys, kiti procesiniai dokumentai, taip pat pateikti ir R. G. atstovo, nėra nurodyta, kodėl šių duomenų pareigūnas, priimdamas nutarimą, nevertina. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje apsiribojama deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais, aiškiai neatsakyta į esminius tiek R. G. atstovo, tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl galimybės taikyti administracinę atsakomybę. Todėl tokiu būdu buvo ne tik pažeistos ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios ne teismo tvarka priimamo nutarimo surašymą, bet ir pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė būti išklausytam. Šie padaryti procesiniai pažeidimai laikytini esminiais.

5.21. Įmonei pareigūnai taikė prievartos priemonę – daiktų paėmimą. Skundžiamame Institucijos nutarime yra nurodyta, kad jo nuorašas pateikiamas ir Įmonei, išaiškinant jo apskundimo galimybę. Kadangi administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo atstovui, jis negalėjo dalyvauti liudytojų apklausų metu ir užduoti jiems reikšmingų klausimų, tiriant kitą byloje surinktą medžiagą, reikšti procesinių prašymų dėl daiktų ar dokumentų išreikalavimo ar jų pateikimo, atliktinų proceso veiksmų taikymo būtinybės, buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai.

5.22. R. G. inkriminuotas galimas administracinis nusižengimas buvo baigtas 2021 m. gruodžio 21 d. Tuo metu GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte buvo nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei technikai ir jos įrangai. Taigi karinei technikai, net jei ji ir atitiko ginklų sąvoką, nebuvo taikomas GŠKĮ. Tik nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto pakeitimui, buvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas karinei įrangai, išskyrus A, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Ši nauja GŠKĮ redakcija pakeitė šio įstatymo taikymo apimtis ir ribas – dingo karinės technikos sąvoka, o karinė įranga sietina su A, B, C, D kategorijų ginklais ir jų priedėliais, dalimis. Taigi pareigūnai teisinį reguliavimą taikė atgaline data, o tai yra neleistina. Tačiau, net ir vadovaujantis nauja GŠKĮ redakcija bei Viešosios policijos valdybos patvirtintu raketų paleidimo įrenginių gamybos aprašu, darytina išvada, kad vienintelis tokių įrenginių gamybos procese naudojamas ginklas yra valdymo blokas. Todėl byloje turėjo būti nustatyta, ar Įmonės teritorijoje laikoma technika yra laikytina karine technika, kuriai GŠKĮ netaikomas. Tačiau administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad ekspertams ar specialistams administracinio nusižengimo tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu buvo teiktas klausimas, ar paimta technika yra karinė technika. Priešingai, byloje paskirti objektų tyrimai buvo padriki bei tendencingi, siekiantys bet kokiais būdais įrodyti, kad technika yra tik ginklas, kuriam taikomas GŠKĮ.

5.23. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą su užduotimis atlikti objektų tyrimus, užduotyse klausdami, ar Įmonės teritorijoje laikoma technika, įrenginiai yra ginklai pagal GŠKĮ ir kuriai kategorijai šie ginklai priskirtini. Tačiau esminis klausimas, kuris nuo pat pradžių buvo keliamas Įmonės atstovų, ar paimta ir Įmonės teritorijoje saugoma technika laikytina karine technika, specialistams administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu taip ir nebuvo užduotas. Taigi pareigūnų taikytas selektyvus klausimo pateikimo metodas, nukreiptas akivaizdžiai į R. G. nubaudimą pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, parodo tyrimo neišsamumą ir tendencingumą. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra apstu vienas kitam prieštaraujančių ir, svarbiausia, to paties subjekto – Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktų ekspertinių pozicijų vertinimų. Medžiagoje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto V. Bernoto parodymai, kuriuose jis nurodo, kad jis negali pateikti išvados dėl objektų priskyrimo ginklų kategorijai pagal GŠKĮ, kadangi šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei technikai ir jos įrangai. Tuo tarpu to paties specialisto pasirašytame 2022 m. rugpjūčio mėnesio rašte jau nurodoma, kad apžiūrėti du objektai yra karinės paskirties S- 125 tipo zenitinio raketinio komplekso komponentai – zenitinių raketų paleidimo 5P73 tipo įrenginiai. Todėl, vadovaujantis GŠKĮ nuostatomis, raketų paleidimo įrenginiai yra priskirtini A kategorijos ginklams. O Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 26 d. raštuose Nr. 140-S-181, 140-S-182 ir 140-S-183, kuriuos taip pat rengė V. Bernotas, jau nurodoma, kad atlikti objektų (zenitinių raketų paleidimo kompleksų, jų komponentų, sistemų ir jiems skirtų raketų) tyrimą ir pateikti specialisto išvadą, atsakant į pateiktus klausimus, nėra galimybės, kadangi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre sprogmenų tyrimų specialistų naudojami tyrimo metodai, techninės priemonės ir ekspertinės įstaigos galimybės neleidžia visapusiškai ištirti minėtų objektų. Taigi Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvados (pozicijos) dėl to paties dalyko radikaliai skiriasi.

5.24. Negavusi reikiamos specialisto išvados, policija nusprendė pati pateikti ekspertinį vertinimą ir juo grįsti R. G. kaltę. Pareigūnai R. G. kaltę grindė Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. 5-S-3125, kuriame suformuluota apibendrinta ekspertų komisijos išvada, kad Įmonės teritorijoje rasti gaminiai 5P73, 2P25M2, 3M9M UD ir zenitinių valdomų raketų 3M9M svoriniai- gabaritiniai maketai, pagaminti perdarant veikiančias mokomąsias zenitines valdomas raketas 3M9M UD, atitinka GŠKĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytą ginklo sąvoką, todėl šie gaminiai yra priskiriami A, C kategorijų ginklams. Tačiau pažymėtina, kad minėta išvada buvo pateikta pagal Šiaulių apskrities VPK paklausimą, kuriame buvo prašoma, atsižvelgus į GŠKĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą, įvertinti Įmonės teritorijoje rastą įrangą ir techniką. Atkreiptinas dėmesys, kad GŠKĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog ekspertų komisija įvertina naujai rinkoje atsiradusius daiktus, įrenginius dėl jų atitikties šiame įstatyme ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokų apibrėžtims ir priima sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai. Vadinasi, tokios ekspertų komisijos sprendimai neturi grįžtamosios galios, kadangi komisija patvirtina tik tam tikrus faktus ir pateikia teisinį vertinimą, kuris taikomas tik nuo tokio sprendimo įsigaliojimo įvykusiems atvejams, šie sprendimai yra nukreipti tik į ateitį. Kadangi iš Įmonės paimta technika, dėl kurios buvo nubaustas R. G., nėra rinkoje naujai atsiradę daiktai (tai patvirtino ir kaip liudytojai apygardos teisme apklausti A. Čiupala bei M. Akelaitis), tai akivaizdu, kad ši ekspertų komisija viršijo savo kompetencijos ribas. Be to, šis ekspertų sprendimas nebuvo paskelbtas nustatyta tvarka Teisės aktų registre, neturi grįžtamosios galios, todėl negali būti taikomas atgaline data iki šio sprendimo priėmimo atsiradusiems įvykiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamą ekspertų komisijos išvadą parengė ne ekspertai (specialistai), įtraukti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, o pareigūnai, kurie ir inicijavo administracinio nusižengimo bylos tyrimą.

5.25. Taigi, apibendrinant, kas buvo nurodyta, yra akivaizdu, kad R. G. kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, iš esmės buvo grindžiama tik prieštaringomis, viena su kita nesuderinamomis, jokios įrodomosios reikšmės neturinčiomis specialistų išvadomis (pozicijomis).

5.26. Bylą nagrinėjusiam pareigūnui tenkinus prašymą, buvo išreikalautas ekspertų komisijos 2023 m. vasario 8 d. posėdžio protokolas, jo priedai ir sprendimas pripažinti daiktus ginklais, taip pat dokumentai, kurie buvo pateikti ekspertų komisijai ir jos nariams. Gavus šiuos dokumentus ir apklausus ekspertų komisijos narius, paaiškėjo, kad daug tyrimui reikšmingos informacijos buvo nutylėta nuo ekspertų komisijos narių, bei tai, kad ekspertų komisijos sprendimas iš esmės jau buvo priimtas iki balsavimo pradžios, nepaliekant jokios laisvės ekspertų komisijos nariams. Pirma, apklausti visi ekspertų komisijos nariai patvirtino, kad Įmonėje rasta įranga nėra naujai rinkoje atsiradusi produkcija. Todėl, pareiškėjo nuomone, ekspertų komisija objektyviai negalėjo svarstyti Šiaulių apskrities VPK paklausimo, kuris buvo pateiktas, vadovaujantis GŠKĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Antra, apklausti ekspertų komisijos nariai, išskyrus M. Akelaitį ir A. Čiupalą, kurie turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo ekspertų komisijos veikloje, patvirtino, kad jiems, kaip ekspertų komisijos nariams, M. Akelaitis ir A. Čiupala nepranešė, kad jie aktyviai dalyvavo tiek atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek administracinio nusižengimo tyrime, kurio pagrindu buvo paimta Įmonės technika; nepranešė, kad M. Akelaitis ir A. Čiupala disponuoja platesne informacija, negu buvo surinkta iš viešų šaltinių; šie asmenys nepranešė, kad minėta įranga anksčiau jau buvo įvertinta ekspertų, kurie medžiagoje, kurioje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir administracinio nusižengimo byloje dar iki jos atnaujinimo konstatavo, kad tai karinė technika, o ne ginklai GŠKĮ nustatyta tvarka; nepranešė, kad Įmonė į Lietuvą importavo karinę techniką ir jos įrangą, dėl kurios ekspertų komisija pateikė savo išvadą dėl jos atitikties ginklams GŠKĮ nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduotas importo licencijas, kurios buvo išduotos Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo normų pagrindu. Pagal nurodytas licencijas ir sertifikatus įvežant minėtą įrangą į Lietuvą nebuvo taikomas ginklams nustatytas režimas, t. y. nebuvo keliami GŠKĮ nustatyti ginklų įvežimui ir turėjimui keliami reikalavimai; nepranešė, kad Įmonės įrangos apžiūros metu nebuvo rasta nė vienos karinės raketos su sprogstamuoju užtaisu, o tai, pagal GŠKĮ 3 straipsnį, neatitinka A kategorijos ginklo sąvokos; nutylėjo, kad dar iki ekspertų komisijos sprendimo priėmimo savo parašais patvirtino, kad Įmonės įranga nėra ginklai, suderindami Įmonės gamybos aprašus. Be to, ekspertų komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu ir visiems ekspertų komisijos nariams sekretorius, paprašytas A. Čiupalos, išsiuntė ne vien tik medžiagą, su kuria reikėtų susipažinti ekspertų komisijos nariams, bet ir būsimo sprendimo projekto galutinį variantą, tokiu būdu suponuojant būsimo sprendimo priėmimą pagal projekte nurodytą formuluotę. Pažymėtina ir tai, kad ekspertų komisijos nariai neapžiūrėjo įrangos, nepaprašė administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pateikti papildomus duomenis, taip pat neprašė suinteresuotų subjektų „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo, R. G. pateikti papildomą medžiagą. Vertinimo metu buvo remtasi tik viešais informacijos šaltiniais ir informacija, nurodyta ekspertų komisijos posėdžio protokole.

5.27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų komisijos sprendimą dėl mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD priskyrimo A kategorijos ginklams lėmė ekspertų manymas, kad ši raketa yra modifikuota iš veikiančios raketos išėmus sprogstamąjį ir kuro užtaisus. Tačiau prie ekspertų komisijos narių sprendimo pateiktoje medžiagoje, kurios ekspertų komisijos nariai nevertino, nurodyta, kad mokomoji veikianti raketa 3M9M UD nėra padaryta išėmus sprogstamąjį ir kuro užtaisus, o originaliai pagaminta kaip mokomoji raketa be sprogstamojo užtaiso, t. y. nėra perdirbta iš kovinės raketos išimant kažkokias dalis. Taigi mokomoji raketa 3M9M UD nebuvo perdaryta iš kovinės raketos, neatitinka jokių ginklo parametrų, neturi ne tik sprogstamųjų, bet ir skridimą užtikrinančių komponentų ir nėra ne tik A, bet ir jokios kategorijos ginklas, tuo labiau negali būti ginklais ir svoriniai-gabaritiniai maketai, kurie pagaminti perdarant mokomąsias raketas 3M9M UD, dar labiau sumažinant jų funkcionalumą.

5.28. Kalbant apie kitą Įmonės teritorijoje laikytą įrangą – raketų paleidimo įtaisus 5P73 ir raketų paleidimo įtaisus 2P25, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo modifikuoti gaminiai yra iš esmės skirtingi tiems gaminiams ir jų aprašymui, kuriuos tyrė ir vertino ekspertų komisijos nariai. Kadangi ekspertų komisijos nariai nebuvo nuvykę į įvykio vietą ir nežinojo, kad raketų paleidimo įtaisai 5P73 ir 2P25 buvo be valdymo bloko, kuris yra pagrindinė paleidimo įrenginio dalis ir kurios demontavimas užtikrina paleidimo įrenginio neveiksnumą, jie padarė neteisingą išvadą dėl raketų paleidimo įtaisų priskyrimo ginklams. Pagal policijos patvirtintus aprašus, būtent valdymo blokas yra laikomas ginklu pagal GŠKĮ. Todėl raketų paleidimo įtaisai 5P73 ir 2P25, buvę be valdymo bloko, negali būti laikomi ginklais. Pažymėtina, kad ekspertų komisijos nariai apklausų metu patvirtino, kad jie nežino, ar ekspertų komisijos sprendimu pagal viešai prieinamus dokumentus tirta A ir C kategorijos ginklams priskirta įranga yra tapati Įmonės teritorijoje laikomai įrangai, tai yra ar jos komplektacija yra tapati, tai yra identiška Įmonės teritorijoje paimtai įrangai ir jos komplektacijai. Taigi, jei ekspertai būtų žinoję aptartas aplinkybes, galimai jų išvada būtų buvusi kitokia.

5.29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ekspertų komisijos 2023 m. vasario 8 d. sprendimą dėl Įmonės karinės technikos priskyrimo ginklams pagal GŠKĮ 2 straipsnio 11 dalį. Tuo tarpu ekspertų komisija pateiktame atsiliepime į gautą skundą nurodė, kad ši ekspertinė išvada tėra nuomonė, pateikta į Šiaulių apskrities VPK paklausimą, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, ji nesukelia jokių teisinių padarinių, nėra imperatyvaus pobūdžio ir yra informacinio pobūdžio dokumentas, ir, svarbiausia, ši nuomonė nėra privaloma administracinio nusižengimo teiseną vykdančiai institucijai ir administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno neįpareigoja bei nesaisto. Įvertinus ekspertų komisijos atsiliepimą, akivaizdu, kad pateikta ekspertinė išvada kategoriškai nepatvirtina ir nepaneigia bent vienos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl ji negali būti laikoma įrodymu administracinio nusižengimo byloje. Esant tokiai situacijai, kai apygardos teismas sprendimu paliko galioti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuris grindžiamas vien tik šia ekspertine išvada, pareiškėjui neaiškus šio dokumento teisinis vertinimas šios bylos kontekste – ar apygardos teismas vertino šį dokumentą ar ne, ar pripažino jį įrodymu, ar priešingai, kadangi ekspertų komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs ir galiojantis.

5.30. Apylinkės teismas nusprendė skirti ekspertizę siekdamas nustatyti, ar iš Įmonės teritorijos paimta produkcija laikytina karine technika ar ginklais. Tačiau Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdyba 2024 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad ji negali atlikti ekspertinio tyrimo ir pateikti ekspertizės akto. Analogiškai buvo nurodyta ir Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akte. Lietuvos teismo ekspertizės centras atsakė, kad jo ekspertai neturi kompetencijos atsakyti į nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nurodytus klausimus. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenė nurodė, kad ji palaiko savo ankstesnę nuomonę, jog byloje tiriama įranga – tai karinė įranga (technika). Taigi ekspertams objektyviai nenustačius, kad Įmonės teritorijoje laikyta įranga, dėl kurios buvo nubaustas R. G., yra ginklai, negalima jokia administracinio nusižengimo teisena, tai patvirtino ir apylinkės teismas.

5.31. Įmonė dar 2023 m. sausio 25 d. pateikė pareigūnams aprašus, kurie paneigia, kad Įmonės paimtai įrangai turėtų būti taikomas GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktas. Pažymėtina, kad šie Įmonės aprašai buvo suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei vizuoti už licencijavimo procedūras, nustatytas GŠKĮ, atsakingų padalinių: Licencijavimo ir kontrolės skyriaus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus ir Policijos departamento Viešosios policijos valdybos. Šie Įmonės pateikti dokumentai aiškiai parodo, kad raketų paleidimo įrenginiai, kuriuose nėra valdymo blokų, mokomosios raketos (be sprogstamojo užtaiso) bei svorio gabarito raketos (užpildytos smėlio) yra karinė technika ir įranga, kuri nelaikoma ginklais, ir šių daiktų įvežimo į Lietuvą procedūra buvo įforminta kaip karinės įrangos įvežimas pagal Strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas (šiai įrangai įvežti buvo gauti visi reikalingi importo leidimai, kuriuos išduoda Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos komisija, dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos atstovams). Be to, pareiškėjas buvo pateikęs papildomus dokumentus, dėl kurių apygardos teismas nutylėjo, o būtent medžiagą, susijusią su Įmonės gabenta kita panašia įranga (technika) ir sistemos valdymo bloku. Šiuose dokumentuose užfiksuota, kad tik gabenamam valdymo blokui, kaip ginklui, policija taikė palydą, nebuvo jokių kliūčių karinę techniką be valdymo bloko gabenti be palydos.

5.32. Taigi atsižvelgus į tai, kad byloje nėra specialisto išvados ar ekspertizės akto dėl Įmonės technikos priskyrimo ginklams pagal GŠKĮ, o pateiktas ekspertų komisijos vertinimas tėra niekinis dokumentas, taikomas reguliavimas (tiek GŠKĮ, tiek Įmonės pateikti aprašai) nustatė, kad tik sistemos valdymo blokas, kurio nebuvo policijos paimtoje technikoje, yra ginklas, o visi kiti komponentai – tai karinė technika, kuriai netaikomas GŠKĮ, Įmonė šios bylos dalyką importavo į Lietuvą kaip karinę techniką, turėdama visus leidimus, ir ketino išgabenti (perduoti) šią karinę techniką Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms taip pat pagal tą pačią tvarką, yra akivaizdu, kad apygardos teismas, pripažindamas R. G. kaltu pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, netinkamai taikė įstatymą.

5.33. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad apygardos teismas R. G. kaltę grindė ir administraciniame teisme išnagrinėta byla, susijusia su Įmonės prašymu dėl licencijos A kategorijos ginklams neišdavimu, kaip tariamai patvirtinančia, jog Įmonė disponuoja ginklais, o ne karine technika. Tačiau tokiu būdu apygardos teismas rėmėsi kitoje teisenoje priimtu teismo sprendimu, kuris buvo priimtas dėl kitų klausimų, faktinių aplinkybių, dalyko ir teisinio pagrindimo. Akivaizdu, kad tokiu atveju buvo šiurkščiai pažeistas ANK 569 straipsnis.

5.34. Be to, apygardos teismas R. G. kaltę grindė ir tuo, kad Įmonė kreipėsi į Policijos departamentą dėl licencijos A kategorijos ginklams išdavimo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašte, kuris buvo pateiktas Įmonei, nurodyta, kad karinę įrangą į Ukrainą buvo galima eksportuoti tik tada, kai Įmonė pateiks GŠKĮ nustatyta tvarka Policijos departamento išduotą licenciją verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba bei teritorinės policijos įstaigos išduotą leidimą laikyti ginklus. Todėl Įmonė, reaguodama į šį raštą, nedelsdama, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d., kreipėsi su raštu į Policijos departamentą dėl licencijos verstis A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, perdirbimu. Taigi Įmonės kreipimąsi dėl licencijos A kategorijos ginklams išdavimo lėmė ne pačios Įmonės noras ar laisva valia.

5.35. Pagal teismų praktiką, nuobaudos skyrimo termino eiga skaičiuojama iki nutarimo, šiuo atveju institucijoje, priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTItMzAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-2-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-2-303/2021">2AT-2-303/2021</a>, ATIK-75/2021), o ne skundo išnagrinėjimo teisme dienos ar nutarimo įsiteisėjimo. Tačiau ši teismų praktika negali būti taikoma kaip precedentas nagrinėjamoje byloje, kadangi nurodytoje teismų praktikoje nebuvo kalbama apie tai, kad ne teismo tvarka priimtas nutarimas buvo panaikintas apylinkės teismo ir buvo priimtas visiškai naujas nutarimas – dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

5.36. Administracinis nusižengimas, dėl kurio R. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, galimai buvo padarytas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. Institucijos nutarimas priimtas 2023 m. rugsėjo 26 d. Apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė naują nutarimą dėl administracinės teisenos nutraukimo. Remiantis ANK nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų nagrinėjimą apylinkės teisme, ne teismo tvarka nagrinėjamos bylos išnagrinėjimas teisme prilyginamas faktiškai tokios bylos nagrinėjimui teisme, jei nereikėtų taikyti ne teismo tvarka privalomos procedūros. Apie tai kalba ir ANK 631 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti bylų nagrinėjimo teisme terminus, ši dalis pabrėžia atsakomybę naikinančią sąlygą, nustatytą ANK 39 straipsnyje. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kai R. G. iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn (Institucijos nutarimas buvo panaikintas ir priimtas naujas nutarimas), todėl apygardos teismas, tenkindamas Institucijos apeliacinį skundą, negalėjo konstatuoti R. G. padaryto administracinio nusižengimo ir jo kaltės, kadangi faktiškai jau buvo suėję ANK 39 straipsnyje nustatyti imperatyvūs terminai administracinei atsakomybei pritaikyti.

6. Suinteresuoto asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo atstovė V. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Pareiškėja nurodo:

6.1. Byloje buvo netinkamai pritaikytas ANK 5 straipsnis, 229 straipsnio 2 dalis ir GŠKĮ 3 dalies 6 punktas ir buvo pažeisti ANK 577 straipsnio 2 dalies ir 569 straipsnio reikalavimai.

6.2. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, turi būti neginčijamais faktais patvirtinta, kad Įmonė disponuoja teisėtai įsigytais ginklais, neturėdama leidimo. Vien tai, kad byloje dėl Įmonės laikytos įrangos buvo kreiptasi į ekspertus ir specialistus išvados, reiškia, kad nebuvo teisėto pagrindo ne tik pradėti administracinio nusižengimo teiseną, bet ir bausti R. G., nes iki teisenos pradėjimo ginklo laikymo faktas nebuvo nustatytas.

6.3. Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 600 patvirtintų Ginklų registro nuostatų 15 punkte nurodyta, kad Registro objektai yra teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai, o 16 punkte įtvirtinta, kad Ginklų registre tvarkomi duomenys apie ginklus (A, B, C kategorijų šaunamuosius ginklus; A, B kategorijų templinius ginklus; C kategorijos pneumatinius ginklus; kitus ginklus, kurie GŠKĮ priskiriami A, B, C kategorijų ginklams), ginklų savininkus ir ginklų savininkams taikomus turtinius apribojimus. Sistemiškai aiškinant ANK 229 straipsnio 2 dalies dispozicijos dalį su Ginklų registro nuostatų 16 punktu, darytina išvada, kad, nesant duomenų Ginklų registre apie asmens laikomus ginklus, laikoma, kad asmuo ginklais nedisponuoja. Todėl pareigūnai, prieš pradėdami administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, pirmiausia turėjo pasitikrinti, ar egzistuoja Įmonės vardu ginklai Ginklų registre, o nustatę, kad tokie ginklai neegzistuoja, administracinio nusižengimo teisenos pradėti negalėjo arba ją turėjo nutraukti. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduotos importo licencijos (2016 m. liepos 18 d. Nr. 16/120SK, 2017 m. sausio 11 d. Nr. 16/131IK/P, 2017 m. balandžio 4 d. Nr. 17/54IK, 2017 m. rugsėjo 1 d. Nr. 17/113IK/P) patvirtina, kad Įmonė į Lietuvą importavo karinę techniką ir jos įrangą, o ne ginklus.

6.4. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad GŠKĮ (redakcija, galiojusi R. G. galimo administracinio nusižengimo padarymo metu) 3 dalies 6 punktas detalizuoja, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei technikai ir jos įrangai. Šio įstatymo analizė leidžia teigti, kad karinei technikai, net jei ji ir atitinka ginklų sąvoką, nebuvo taikomas GŠKĮ. Tik nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto redakcijai, buvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas karinei įrangai, išskyrus A, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Taigi šis įstatymo pakeitimas išplėtė GŠKĮ taikymo apimtis ir ribas (dingo karinės technikos sąvoka, o karinė įranga nuo šio įstatymo įsigaliojimo nesietina su A, B, C, D kategorijų ginklais ir jų priedėliais, dalimis). Pažymėtina ir tai, kad įstatymo pakeitimas priimtas skubotai ir, be kita ko, tik prasidėjus ginčui dėl Įmonės teritorijoje rastos įrangos. Vidaus reikalų ministerija, aktyviai dalyvaujant galimai suinteresuotam Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus darbuotojui A. Čiupalai, 2022 m. rugsėjo 29 d. įregistravo siūlymus dėl pirmiau aptartos nuostatos pakeitimo ir taip akivaizdžiai pripažino, kad anksčiau karinei technikai, nors ji ir atitiko ginklų sąvoką, GŠKĮ niekada nebuvo taikomas.

6.5. Pareiškėja akcentuoja, kad Įmonė yra pateikusi bylai Įmonės aprašus, kurie buvo suderinti su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šie aprašai patvirtina, kad šios bylos dalykas – raketų paleidimo įrenginiai, kuriuose nėra valdymo blokų, mokomosios raketos be sprogstamojo užtaiso bei svorio gabarito raketos, užpildytos smėlio, – yra tik karinė technika ir įranga, kuri nelaikoma ginklais, ir šių daiktų įvežimo į Lietuvą procedūra buvo įforminta kaip karinės įrangos įvežimas pagal Strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas.

6.6. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. pasikeitusį GŠKĮ reguliavimą apygardos teismas taikė atgaline data, o tai yra esminis ANK 229 straipsnio 2 dalies nuostatų ir su ja susijusių kitų teisės aktų taikymo pažeidimas.

6.7. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nei pareigūnams, nei teismams nepavyko gauti tokios kategorijos bylose privalomo dokumento – specialisto išvados ar ekspertinio vertinimo, neginčijamai patvirtinančio, kad šios bylos dalykas laikytinas ginklais pagal GŠKĮ. Priešingai, policija gavo atsakymus į paskirtus objektų tyrimus, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras neturi galimybės atlikti objektų tyrimo ir pateikti specialisto išvados, atsakant į suformuluotus klausimus. Apylinkės teismui paskyrus kompleksinę ekspertizę, buvo gautas ekspertinės įstaigos – Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 3 d. raštas, kuriame buvo nurodyta, kad ši ekspertinė įstaiga negali atlikti ekspertinio tyrimo ir pateikti ekspertizės akto, atsakydama į pateiktus klausimus. Analogiškai buvo nurodyta ir minėtos institucijos specialistų surašytame ekspertizės akte.

6.8. Taigi, nesant ekspertizės akto ar specialistų išvados dėl Įmonės teritorijoje rastos įrangos, administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta, tai patvirtino apylinkės teismas.

6.9. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. G. kaltės, rėmėsi Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos bylos, susijusios su Įmonės prašymu dėl licencijos A kategorijos ginklams neišdavimu, sprendimu. Tačiau šis teismo sprendimas buvo priimtas dėl kitų klausimų, faktinių aplinkybių ir dalyko, todėl apygardos teismas šiurkščiai pažeidė ANK 569 straipsnį.

6.10. Pripažinus R. G. kaltu pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, buvo sukurtos neigiamos pasekmės Įmonei. Įmonė negali paimta įranga, kurios vertė viršija 13 000 000 Eur, disponuoti laisva valia. Todėl Įmonei, nagrinėjant šią bylą ne teismo tvarka, kaip paimto turto savininkei, privalėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, nustatytomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje. Tačiau Įmonės atstovas nebuvo kviečiamas į liudytojų apklausas, nedalyvavo tiriant bylos medžiagą, negalėjo įgyvendinti teisės reikšti prašymus ir nušalinimus, duoti paaiškinimus dėl turto teisinio statuso ir vertinimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Įmonės teisė dalyvauti procese ir ginti savo interesus buvo šiurkščiai pažeista.

7. Institucija atsiliepimais į pareiškėjų prašymus prašo Institucijos 2026 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimuose į prašymus nurodo:

7.1. Administracinio nusižengimo byloje nei ją tiriant ir nagrinėjant ne teismo tvarka, nei dėl gauto apeliacinio skundo ją nagrinėjant apygardos teisme esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta. R. G. ir Įmonės atstovai iš esmės siekia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įvertintų administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus.

7.2. Apygardos teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Be to, vertindamas tas pačias faktines aplinkybes dėl Įmonės disponuotų ginklų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu padarė išvadą, jog GŠKĮ nuostatos yra taikomos raketų paleidimo įtaisui 5P73, nes šis objektas, pagal GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktą, priskiriamas A kategorijos ginklams. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad apygardos teismas bei Institucija nepadarė teisės taikymo, vertinimo ir aiškinimo klaidų, o raketų paleidimo įtaisai 5P73 negali būti vertinami išimtinai kaip karinė technika. Vadinasi, darytina išvada, kad du raketų paleidimo įtaisai 5P73, šeši raketų paleidimo įtaisai 2P25 ir viena veikianti mokomoji zenitinė valdoma raketa 3M9M UD net ir ne visos komplektacijos yra A kategorijos ginklai ir jų dalys, kurių gamyba licencijuojama ir laikymas galimas tik turint teritorinio policijos komisariato išduotą leidimą laikyti ginklus.

7.3. Be to, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors iki 2023 m. balandžio 1 d. galiojusioje GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto redakcijoje buvo nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos karinei technikai ir jos įrangai, tačiau tai R. G. teisinės atsakomybės nešalina ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad GŠKĮ nuostatos nebuvo taikomos Įmonės teritorijoje rastiems objektams inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad GŠKĮ nuostatos iki 2023 m. balandžio 1 d. buvo netaikomos tik karinei technikai bei jos įrangai, o ne GŠKĮ 3 ir 5 straipsniuose nurodytiems objektams, atitinkamai priskiriamiems A ir C kategorijų ginklams, kuriais, kaip nustatyta administracinio nusižengimo byloje, disponavo Įmonė.

7.4. Nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto atstovo teiginiais, kad Įmonės teritorijoje rasta įranga, kai buvo įvežama į Lietuvą ir kai ją buvo bandoma išvežti iš Lietuvos, buvo traktuojama skirtingai. Pažymėtina, kad į Lietuvos Respubliką minėtus ginklus importavo UAB „LiTak-Tak“, kuri nuo 2015 m. spalio 28 d. turėjo licenciją Nr. 00048 taisyti ginklus, perdirbti ginklus ir šaudmenis, taip pat licenciją Nr. 00049 gaminti ginklus, A kategorijos ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis. „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialas šią įrangą perėmė kaip UAB „LiTak-Tak“ teisių ir pareigų perėmėjas po jos reorganizavimo. Dėl šios priežasties minėtos įrangos įvežimo į Lietuvos teritoriją aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos ir negali lemti šios įrangos priskyrimo ginklų, jų priedėlių ar kitokios karinės įrangos kategorijoms.

7.5. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą turi nagrinėti neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo nei administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., nei jo atstovas, nei Įmonė apeliacine tvarka neskundė, todėl apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartyje neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno jų atsiliepimuose bei pasisakymuose teisme nurodyto argumento. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

7.6. ANK 577 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Tačiau ANK 29 straipsnio 4 dalyje nėra nurodytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. ANK 577 straipsnio 5 dalis yra aiški ir konkreti, ji negali būti aiškinama ir taikoma pernelyg plačiai, tad, atsižvelgiant į tai, pagrįstai teigtina, kad Įmonė ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų teisių ir pareigų neturėjo ir turėti negalėjo.

7.7. Tačiau, nepaisant to, Įmonė nuo pat tyrimo pradžios ir bylos nagrinėjimo metu galėjo dalyvauti ir aktyviai dalyvavo procese, t. y. teikė prašymus nutraukti procesinius veiksmus, leisti susipažinti su bylos medžiaga, nutraukti bylos teiseną, dėl daiktų paėmimo, pridėti dokumentus prie bylos, teikė skundus dėl administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo ir pan. Be to, Įmonės atstovas taip pat dalyvavo daiktų paėmimo procese, teikė dokumentus bei kitus prašymus. Svarbu paminėti ir tai, kad Įmonės atstovas, teikdamas skundą dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dalies, kuria išspręstas paimtų daiktų klausimas, neskundė ir dėl šios dalies nutarimo teisėtumo klausimo nekvestionavo.

7.8. Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad Įmonės teisės nebuvo pažeistos.

7.9. Nesutiktina ir su R. G. atstovo argumentais dėl ANK 39 straipsnio taikymo. Pažymėtina, kad R. G. padarytas administracinis nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsėsi nuo 2021 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d. 10.30 val. Skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 26 d., tai yra nepasibaigus dvejų metų nuobaudos skyrimo terminui, nustatytam ANK 39 straipsnyje. Institucijos atstovas taip pat cituoja ANK 668 straipsnio 2 dalies, ANK 642 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nurodo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas 2025 m. gegužės 27 d. nutartį priėmė suėjus ANK 39 straipsnyje nustatytam dvejų metų nuobaudos skyrimo terminui.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Pareiškėjų prašymai netenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 51- 489/2017). Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Todėl prašymų argumentai, susiję su įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, pareigūnų teisėmis, atliekant administracinių nusižengimų teiseną, ir bylos nagrinėjimo vieta, samprotavimai dėl ekspertų komisijos išvados trūkumų, deklaratyvūs teiginiai dėl pareigūno, priėmusio skundžiamą Institucijos nutarimą, šališkumo bei Institucijos nutarimo trūkumų paliktini nenagrinėti. Teisėjų kolegija šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais. Taip pat ji vertins pateiktus argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo, bylos išnagrinėjimo ne teismo tvarka nedalyvaujant įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo atstovui, administracinių nuobaudų skyrimo termino.

Dėl juridinio asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo procesinių teisių

10. Prašyme teigiama, kad Institucija pažeidė juridinio asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo teises, nes šiam suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinio nusižengimo bylos išsprendimas gali turėti reikšmės, turi teisę dalyvauti procese ir įgyvendinti gynybos teises, nepriklausomai nuo to, ar jis formaliai pripažintas proceso dalyviu (žr. kasacines nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-55-699/2017).

12. Nagrinėjamoje byloje Institucija skundžiamu nutarimu pasisakė ir dėl Įmonei priklausančių paimtų daiktų – 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisų 2P25, 1 veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD bei 3C ginklų kategorijai priskiriamų zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinių-gabaritinių maketų likimo. Nors nutarimu buvo nuspręsta šių daiktų nekonfiskuoti ir grąžinti savininkui, Įmonės teisė jais disponuoti liko apribota, kadangi Įmonė buvo įpareigota pasiūlyti juridinį asmenį, galintį perimti šiuos daiktus ir juos realizuoti, arba minėtą įrangą padovanoti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Įmonė turėjo tiesioginį suinteresuotumą administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Tai, kad byla susijusi su Įmonės interesais, iš esmės pripažino ir pati Institucija, išsiųsdama skundžiamą nutarimą ir išaiškindama jo apskundimo tvarką. Todėl Institucija, siekdama užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, turėjo Įmonei sudaryti galimybę įgyvendinti savo procesines teises, dalyvaujant ir bylos nagrinėjime.

13. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas teisių pažeidimas nelaikytinas esminiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonė administracinio nusižengimo tyrimo metu aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis: teikė prašymus susipažinti su bylos medžiaga, nutraukti teiseną, skundė jai taikytą prievartos priemonę – daiktų paėmimą, o visi šie prašymai ir skundai buvo išnagrinėti ir motyvuotai įvertinti. Be to, Įmonės atstovai, apskundę Institucijos nutarimą, dalyvavo bylą nagrinėjant apylinkės ir apygardos teismuose, kur jiems buvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, teikti prašymus, dalyvauti liudytojų apklausoje ir tiriant kitus bylos įrodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nustatytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas proceso metu ir neturėjo lemiamos įtakos bylai teisingai išspręsti.

Dėl bylos išnagrinėjimo apylinkės ir apygardos teismuose

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas teigia, kad tiek apylinkės, tiek apygardos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatsakė į apylinkės teismui skunde bei apygardos teisme baigiamosiose kalbose nurodytus argumentus dėl neleistino poveikio proceso dalyviams ir kitiems asmenims, pareigūnų šališkumo, Institucijos nutarimo struktūros neatitikties keliamiems reikalavimams, dėl esminių bylos nagrinėjimo aspektų nutylėjimo, bylos išnagrinėjimo ne teismo tvarka nedalyvaujant įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo atstovui, non bis in idem principo pažeidimo, dėl to buvo pažeistos R. G. procesinės teisės.

15. ANK 636 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apylinkės teismo nutarimo (nutarties) formai ir turiniui. Šio straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu.

16. Apylinkės teismas, iš esmės laikydamasis ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų, atsižvelgdamas į R. G. atstovo ir suinteresuoto asmens „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialo atstovo skunduose išdėstytus argumentus bei Institucijos atsiliepimuose pateiktą poziciją, detaliai įvertinęs ir aptaręs ištirtus įrodymus, pateikė išsamius motyvus, kodėl, teismo vertinimu, byloje nepakanka įrodymų R. G. kaltei dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, konstatuoti, todėl panaikino Institucijos 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. G. nutraukė. Priėmus minėtą sprendimą, nebeliko pagrindo išsamiai pasisakyti dėl kitų skunde keltų klausimų, kuriuos akcentuojant buvo prašoma priimti atitinkamą sprendimą (panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; perduoti bylą Institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas), todėl aplinkybė, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl visų R. G. atstovo skunde keltų klausimų, savaime nereiškia, kad buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas. Apylinkės teismas nutarimo 31 punkte pateikė motyvus dėl tokio savo sprendimo. Pažymėtina, kad šio apylinkės teismo nutarimo R. G. ir jo atstovas neskundė.

17. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM1LTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-35-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-35-648/2015">2AT-35-648/2015</a>, 2AT- 98- 677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 13-976/2019).

18. Institucijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu, pateikė apygardos teismui apeliacinį skundą. Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, padarė priešingą išvadą, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Šią išvadą apygardos teismas grindė byloje surinktų ir apeliacinės instancijos teismo įvertintų įrodymų visuma, atsižvelgdamas tiek į esminius apeliacinio skundo argumentus, tiek į tuos atsiliepime ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo baigiamojoje kalboje pateiktus teiginius, kurie buvo tiesiogiai susiję su šiais argumentais. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.

Dėl non bis in idem principo

19. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas tvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, kadangi: 1) atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje; 2) Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui nutarimu nutraukus administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, neteisėtai buvo inicijuotas šios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 3) Vilniaus apskrities VPK pareigūnai jokio pažeidimo dėl Įmonės teritorijoje rastos papildomai laikomos įrangos – raketų paleidimo įtaisų 2P25, veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD ir 3 zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinių-gabaritinių maketų pažeidimo nenustatė, o Šiaulių apskrities VPK pareigūnai dėl to pradėjo administracinio nusižengimo teiseną; 4) administracinio nusižengimo teisena (ROIK 22191814114) ir administracinio nusižengimo teisena (ROIK 22178450452) vyko dėl tos pačios Įmonės teritorijoje laikomos įrangos. Šie teiginiai yra nepagrįsti.

20. Dvigubo baudimo draudimo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką; 5651 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

21. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir tarptautiniuose teisės aktuose. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą, už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinės teisės nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY3LTc4OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-167-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-167-788/2015">2K-167-788/2015</a>, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).

22. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-511/2023">2AT-14-511/2023</a>).

23. Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą dėl Įmonės laikomų dviejų priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių 5P73 bei jiems skirtos elektroninės įrangos. Ikiteisminio tyrimo įstaiga, įvertinusi pateiktą informaciją ir patikslinant gautus duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą, nes nenustatyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 168 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

24. ANK 592 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras, gavę pareiškimą ar pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nustato, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, arba patys nustato padaryto administracinio nusižengimo požymių, jie motyvuotu nutarimu perduoda turimą medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Taigi šia norma prokurorui ar ikiteisminio tyrimo institucijai suteikiama teisė, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustačius administracinio nusižengimo požymių, inicijuoti administracinę teiseną perduodant medžiagą kompetentingai institucijai. Tačiau minėtas teisinis reguliavimas savaime nepaneigia institucijos, turinčios įgaliojimus tirti administracinius nusižengimus, teisės savo iniciatyva pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kai ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Tokiu atveju administracinių nusižengimų procesas netraktuotinas kaip naujas pakartotinis teisinis procesas dėl tų pačių faktų.

25. Pažymėtina, kad ANK 589 straipsnyje yra sukonkretinti administracinius nusižengimus tiriantys ir administracinių nusižengimų protokolus surašantys pareigūnai. Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai dėl ANK 229 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Be to, ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, vykdydami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose jiems pavestas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas.

26. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo įstaiga dėl laikomos technikos nei Įmonei, nei jos buvusiam vadovui R. G. netaikė nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės, nė vienas iš minėtų subjektų dėl šios įrangos nebuvo pripažintas kaltu, taip pat nebuvo taikytos jokios sankcijos. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš minimo nutarimo turinio, klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, administracinio nusižengimo požymių buvimo apskritai nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį dėl anksčiau nurodytos Įmonės laikomos įrangos, non bis in idem principas pažeistas nebuvo.

27. Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos tik ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas iš tokių pagrindų įtvirtintas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte – kai paaiškėja kitos aplinkybės, kurios nutarimo ar nutarties priėmimo metu pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios, vertinamos atskirai ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą apie asmens nekaltumą, lengvesnio ar sunkesnio administracinio nusižengimo padarymą arba apie kito asmens kaltę.

28. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą, gali būti laikomi tik tokie faktai, kurie objektyviai egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau apie juos tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, ir kurie lemia įsiteisėjusio nutarimo ar nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Vien aplinkybė, jog tam tikra informacija nebuvo įvertinta dėl institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo, koordinacijos stokos, netinkamo pareigų atlikimo ar kitų panašių priežasčių, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokias aplinkybes naujai paaiškėjusiomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a>).

29. Tais atvejais, kai tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių inicijuoja nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija arba institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, ir priimamas sprendimas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, turi būti laikomasi ANK 661 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų reikalavimų.

30. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įstatyme reglamentuota tyrimo ir sprendimo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procedūra iš esmės buvo išlaikyta.

31. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko sprendimu buvo pradėtas tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remiantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos viršininko tarnybiniame pranešime pateikta informacija apie tai, jog Įmonės teritorijoje laikomi priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai 5P73 galimai priskirtini A kategorijos ginklams, kuriuos laikyti Įmonė leidimo neturėjo. Atlikus papildomų aplinkybių tyrimą – išanalizavus dokumentus, susijusius su UAB „LiTak-Tak“ laikoma technine įranga, kuri buvo perduota įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialui, apklausus specialių žinių turintį Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro Strateginių prekių inspekcijos viršininką, taip pat gavus ekspertų komisijos paaiškinimus, buvo nustatytos naujos aplinkybės, o būtent tai, kad Įmonės teritorijoje laikomi raketų paleidimo įtaisai 5P73 ir jiems modernizuoti skirta elektronikos įranga yra ne karinė technika, kaip konstatuota Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarime, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį nutraukta, o ginklai ir jų dalys, kurie laikomi neturint leidimo. Taigi, nustačius šias naujas aplinkybes, atsirado pagrindas manyti, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Todėl Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo teikimu pagrįstai buvo siūloma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nutrauktą Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, o Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla pagrįstai atnaujinta.

32. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas pagrįstai teigia, kad, pareigūno D. Miliaus 2023 m. vasario 27 d. nutarimu atnaujinus administracinio nusižengimo bylą dėl Įmonės teritorijoje laikytų 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73, nebuvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimas dėl šios administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, kadangi, vadovaujantis ANK 661 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojusi priimant 2023 m. vasario 27 d. nutarimą), institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kartu turi būti priimtas ir sprendimas panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau šis neesminis pažeidimas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad vien dėl to buvo pažeistas non bis in idem principas.

33. Kaip jau minėta, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. vasario 27 d. nutarimu buvo atnaujinta administracinio nusižengimo byla, tačiau nebuvo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Duomenų, kad toks sprendimas būtų priimtas vėliau, byloje nėra. Taigi konstatuotina, kad priimto procesinio sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka ANK 661 straipsnio 6 dalies reikalavimų. Kita vertus, iš pareigūno D. Miliaus, priėmusio minėtą 2023 m. vasario 27 d. nutarimą, paaiškinimų, duotų apylinkės teisme, matyti, jog jis, priimdamas aptariamą nutarimą, vadovavosi ANK 661 straipsnio 6 dalies redakcija (galiojusia iki 2021 m. liepos 1 d.), kurioje nebuvo nustatyta pareiga, atnaujinus administracinio nusižengimo bylą, kartu panaikinti ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Taigi minėtą aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies formulavimo klaidą lėmė pasikeitęs įstatymu įtvirtintas reglamentavimas, tačiau pagrindinis sprendimas, įgalinantis tolesnį procesą, buvo priimtas – procesas buvo atnaujintas, tai savaime suponuoja išvadą, kad anksčiau priimtas sprendimas (nors rezoliucinėje dalyje tai aiškiai nenurodyta) neteko galios (buvo panaikintas). Tokią išvadą leidžia daryti ir minėto straipsnio 7 dalis, nustatanti, kad atnaujintų administracinių nusižengimų bylų teisena vyksta bendra tvarka.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės normų aiškinimas ir taikymas priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, spręsdama dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teisėtumo, nėra ir negali būti saistoma mokslinėje-ekspertinėje išvadoje pateikta nuomone dėl galimai netinkamo bylos atnaujinimo, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

35. Iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, kad, 2022 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apskrities VPK pareigūnams Įmonės teritorijoje atliekant įrangos apžiūrą ir radus papildomą techniką (raketų paleidimo įtaisus 2P25, veikiančią mokomąją zenitinę valdomą raketą 3M9M UD bei zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinius-gabaritinius maketus), buvo iškviesti Vilniaus apskrities VPK pareigūnai. Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis tyrėjas A. Strebkovas, apžiūrėjęs minėtą techniką, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog ikiteisminis tyrimas nepradedamas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Taigi dėl papildomai rastos įrangos Vilniaus apskrities VPK nebuvo pradėtas nei ikiteisminis tyrimas, nei administracinio nusižengimo teisena. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad Vilniaus apskrities VPK bylos kortelėje (ROIK Nr. 0122000720741) nėra duomenų apie pradėtą baudžiamąjį procesą ar administracinio nusižengimo teiseną dėl minėtos įrangos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, Šiaulių apskrities VPK pareigūnams pradėjus administracinio nusižengimo teiseną dėl papildomai Įmonės teritorijoje rastos įrangos, non bis in idem principas taip pat nebuvo pažeistas.

36. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo teisenos pradžia nėra įforminama atskiru specialiu procesiniu dokumentu. Tuo tarpu iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl Įmonės teritorijoje rastos papildomos techninės įrangos buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK Nr. 22191814114. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo teiginiai, jog administracinio nusižengimo teisena dėl papildomai rastos įrangos buvo pradėta, kai ji buvo netinkamai įforminta, laikytini nepagrįstais.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas (ROIK 22191814114) dėl 6 raketų paleidimo įtaisų 2P25, 1 veikiančios mokomosios zenitinės valdomos raketos 3M9M UD ir 3C ginklų kategorijai priskiriamų zenitinių valdomų raketų 3M9M svorinių-gabaritinių maketų ir tyrimas (ROIK 22178450452) dėl 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73 Šiaulių apskrities VPK pareigūnų iš esmės buvo vykdomi paraleliai. Nors administracinio nusižengimo bylos kortelėje (ROIK Nr. 22191814114) yra nurodyta, kad tyrimas apėmė ir 2 raketų paleidimo įtaisus 5P73, tačiau, atlikus abu minėtus tyrimus, R. G. buvo surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas dėl Įmonės teritorijoje neteisėtai laikytos įrangos, kurio pagrindu Institucija priėmė skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. G. dėl Įmonės teritorijoje neteisėtai laikytų 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73 būtų buvęs nubaustas du kartus, taip pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą.

Dėl ANK 229 straipsnio 2 dalies taikymo

38. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad įmonės „Altimus-Tech Sp. z o. o.“ Lietuvos filialas, kurio generaliniu direktoriumi buvo R. G., neturėjo licencijos verstis GŠKĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla bei teritorinio policijos komisariato išduoto leidimo laikyti ginklus ir Įmonei tapus UAB „LiTak-Tak“ teisių ir pareigų perėmėja neinformavo teritorinės policijos įstaigos apie minėtų objektų perėmimą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas nesutinka, kad Įmonės teritorijoje rastai technikai – 2 raketų paleidimo įtaisams 5P73, 6 raketų paleidimo įtaisams 2P25, 1 veikiančiai mokomajai zenitinei valdomai raketai 3M9M UD bei 3 zenitinių valdomų raketų 3M9M svoriniams-gabaritiniams maketams – gali būti taikomas GŠKĮ, kadangi tai yra karinė technika.

39. Pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimus. Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą – nagrinėjamu atveju GŠKĮ.

40. GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ 2 straipsnio 11 punktas apibrėžia ginklą kaip daiktą ar įrenginį, sukonstruotus arba pritaikytus taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. GŠKĮ 3 straipsnis nustato objektus, kurie priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims. Minėto straipsnio 1 punkte nustatyta, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims, be kita ko, priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai. Pagal GŠKĮ 5 straipsnį, C kategorijos ginklams yra priskirtini A ir B kategorijų ginklai, perdirbti į visiškai netinkamus naudoti ginklus.

41. Nors byloje specialistų ir institucijų, atliekančių ekspertizes, paaiškinimai bei išvados nesudarė pagrindo vienareikšmiškai nustatyti, ar Įmonės teritorijoje rasta įranga laikytina ginklais, kuriems taikomas GŠKĮ reguliavimas, tačiau tai nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, sprendžiant šį klausimą, kuris nagrinėjamu atveju labiau susijęs ne su fakto nustatymu, o su teisės aiškinimu. Apygardos teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus ir išanalizavęs taikytiną teisinį reguliavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad R. G. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje, nes kaltinime nurodyta įranga pagal savo technines savybes ir paskirtį atitinka ginklus, kuriems taikomas GŠKĮ.

42. Pažymėtina, kad dėl 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73 priskyrimo ginklams anksčiau buvo sprendžiama ir administracinių teismų. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Įmonės skundą dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimo neišduoti licencijos eksportuoti 2 raketų paleidimo įtaisų 5P73, padarė išvadą, kad šis objektas pagal GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktą priskiriamas A kategorijos ginklams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs minėtą teismo sprendimą, su tokia išvada sutiko. Šis teismas, atsižvelgdamas į GŠKĮ 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintą ginklo apibrėžimą ir šią teisės normą aiškindamas kartu su GŠKĮ 3 straipsnio 1 punktu, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims priskiriamos karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai, padarė išvadą, jog karinių raketų paleidimo įtaisai 5P73 su priedais laikytini A kategorijos ginklais ir patenka į GŠKĮ taikymo sritį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu administracinių teismų teisės normų aiškinimu. Nors minėti administracinių teismų sprendimai buvo priimti dėl kitokių klausimų, faktinių aplinkybių, tačiau juose pateikti išaiškinimai yra aktualūs bei reikšmingi ir nagrinėjimai bylai. Todėl apygardos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir atsižvelgdamas į administracinių teismų išaiškinimus dėl tos pačios Įmonės teritorijoje laikomos įrangos, padarė teisingą išvadą, kad minėti du raketų paleidimo įtaisai 5P73 yra A kategorijos ginklai, kuriems taikomas GŠKĮ.

43. Nustačius, kad kita Įmonės laikoma įranga – 6 raketų paleidimo įtaisai 2P25 – yra panašaus pobūdžio kaip anksčiau aptarti įtaisai, o mokomoji zenitinė raketa nors ir ne visos komplektacijos, bet veikianti, apygardos teismo pagrįstai konstatuota, kad ši įranga yra A kategorijos ginklai. Tuo tarpu nustatyta, kad likusi įranga – 3 maketai – yra gauta A kategorijos ginklą perdirbant į visiškai netinkamą naudoti, todėl teisingai pripažinta C kategorijos ginklais.

44. Nors administracinio nusižengimo padarymo metu GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos karinei technikai ir jos įrangai, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog GŠKĮ nuostatos netaikomos karinei įrangai, kuri atitinka ginklo apibrėžimą. Priešingas šios teisės normos aiškinimas nebūtų logiškas, kadangi daugelis GŠKĮ 3 straipsnyje išvardytų ginklų ir šaudmenų rūšių naudojami vien kariniams tikslams. Nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiame GŠKĮ 1 straipsnio 3 dalies 6 punkte buvo nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas karinei įrangai, išskyrus A, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Tačiau nauja įstatymo redakcija nepakeitė buvusio reglamentavimo, o tik jį sukonkretinto. Todėl, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas, GŠKĮ įstatymas jam nebuvo taikomas atgaline tvarka.

45. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normą – ANK 229 straipsnio 2 dalį.

Dėl ANK 39 straipsnio taikymo

46. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo įsitikinimu, apygardos teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, kadangi buvo suėję nuobaudos skyrimo terminai. Šie teiginiai nepagrįsti.

47. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-507/2015">2AT-15-507/2015</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022).

49. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016).

50. Byloje nustatyta, kad R. G. vadovaujama Įmonė nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. nesilaikė ginklų laikymų tvarkos, t. y. buvo daromas trunkamasis pažeidimas. Kadangi iš Įmonės teritorijos, taikant prievartos priemonę, ginklai buvo paimti 2022 m. gruodžio 8 d., todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas dvejų metų nuobaudos paskyrimo terminas.

51. Institucija nutarimą, kuriuo R. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje, priėmė 2023 m. rugsėjo 26 d., t. y. nepažeidus nuobaudos skyrimo termino.

52. Priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas, apylinkės teismui panaikinus Institucijos nutarimą, tačiau sprendimui neįsiteisėjus, nepasikeičia nuobaudos skyrimo termino skaičiavimas, t. y. jis nepradedamas skaičiuoti iš naujo. Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 6 dalyje yra reglamentuota, kad apylinkių teismų nutarimai ir nutartys, kuriais baigiamos nagrinėti administracinio nusižengimo bylos, įsiteisėja per dvidešimt kalendorinių dienų nuo atitinkamo nutarimo ar nutarties paskelbimo, jeigu jie nebuvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliacine tvarka apskųstas apylinkės teismo nutarimas ar nutartis, jeigu jie nepanaikinti, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir bylą išnagrinėjus buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Albinas Antanaitis