Baudžiamoji byla Nr. 2K-2-788/2026
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00390-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nukentėjusiajam R. G.,
nuteistajam I. K., jo gynėjui advokatui Tomui Januškevičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu I. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo R. G., civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme devyniems mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą 514,87 Eur turtinę žalą, o civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 273,73 Eur turtinę žalą, taip pat per vieną mėnesį nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atsiprašyti nukentėjusiojo R. G., įteikiant jam atsiprašymo tekstą per bausmės vykdymą atliekančius pareigūnus.
Iš I. K. priteista: nukentėjusiajam R. G. atlyginti 514,87 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti 273,73 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. I. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. apie 15.43 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, kilus žodiniam konfliktui su R. G. dėl automobilio statymo, siekdamas, kad nukentėjusysis, kuris stovėjo priešais automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neleido išvažiuoti iš įvykio vietos, kol atvyks policijos pareigūnai, pasitrauktų nuo kelio, pradėjo važiuoti ir priekiniu bamperiu kliudė nukentėjusiajam R. G. koją, padarydamas jam kraujosruvą kairio kelio srityje, taip netiesiogine tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. G. sveikatą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. K., pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas dėl I. K. tyčinės kaltės nebuvimo. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį I. K. ir priėmė jam naują apkaltinamąjį nuosprendį.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo I. K. gynėjas advokatas T. Januškevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, dėl to vertindamas I. K. veiksmus jis netinkamai išsprendė inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės klausimą, taip pat neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė BPK 20 straipsnio bei principo in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) pažeidimus.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas I. K. veiksmus, netinkamai atribojo netiesioginę tyčią (BK 15 straipsnio 3 dalis) nuo nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis), dėl to, skundžiamame nuosprendyje inkriminuodamas jo neteisėtus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neteisingai konstatavo, kad I. K. veikė netiesiogine tyčia.
3.3. Kasaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00OTgtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-498-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-498-746/2015">2K-P-498-746/2015</a> ir nurodoma, kad nusikalstamo pasitikėjimo atveju kaltininko valia yra nukreipta į tai, kad jo veiksmų pavojingi padariniai nekiltų, t. y. kaltininkas suvokia, kad elgiasi rizikingai, tačiau yra įsitikinęs, jog konkrečios jo sukurtoje situacijoje egzistuojančios aplinkybės užkirs kelią neigiamiems padariniams.
3.4. I. K., vairuodamas transporto priemonę, siekė ne sužaloti priešais stovintį nukentėjusįjį, o tik pagąsdinti, kad jis pasitrauktų nuo mikroautobuso ir leistų jam išvažiuoti iš daugiabučio kiemo. Kasatoriaus nuomone, šią aplinkybę patvirtina tiek paties nuteistojo, tiek šio įvykio liudytojų L. G., A. K., K. K. parodymai, taip pat nuteistojo elgesys iš karto po įvykio (t. y. kliudęs nukentėjusiajam koją jis iš karto sustabdė transporto priemonę, buvo sutrikęs, taip pat iš įvykio vietos iš karto nepasišalino). Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas I. K. kaltės klausimą, tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad nuteistojo pavažiavimas buvo ne vienkartinis, o pasikartojantis 2–3 kartus, siekiant ne neigiamų padarinių, o tik pagąsdinti nukentėjusįjį, kad šis pasitrauktų nuo kelio važiuojamosios dalies.
3.5. Taigi, kasatoriaus nuomone, I. K., nenustačius jam inkriminuotoje veikoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nusikaltimo subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės ar netiesioginės tyčios), turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo I. K. gynėjo advokato T. Januškevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuodamas nuteistojo I. K. neteisėtus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neteisingai nustatė šios veikos sudėties subjektyviosios pusės požymį – netiesioginę tyčią. Kasatoriaus nuomone, I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė neatsargiai, dėl to jo veikoje nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Šie kasatoriaus teiginiai ir juos pagrindžiantys kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
6. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia. BK nenustato atsakomybės už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
7. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, jog jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia ir jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00OTgtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-498-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-498-746/2015">2K-P-498-746/2015</a>, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.) ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00OTgtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-498-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-498-746/2015">2K-P-498-746/2015</a>, 2K-7-193-895/2016, 2K-7-54-628/2020, 2K-125-628/2025).
8. Byloje nustatyta, kad šios nutarties pirmame punkte aprašytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. muštinė žaizda kairio kelio srityje. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas sužalojimas R. G. buvo padarytas I. K. veiksmais, tačiau kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nuteistasis šį sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Nurodoma, kad I. K., vairuodamas transporto priemonę, siekė ne sužaloti priešais stovintį nukentėjusįjį, o tik pagąsdinti, kad jis pasitrauktų nuo mikroautobuso ir leistų nuteistajam išvažiuoti iš kiemo.
9. Pažymėtina, kad kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-P-498-754/2015, 2K-152-693/2016, 2K-193-697/2023 ir kt.).
10. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, tikrindamas I. K. išteisinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį aplinkybes ir spręsdamas, jog jo veiksmai (t. y. sąmoningas važiavimas ant žmogaus, kuris stovėjo priešais automobilį) atitiko šios nusikalstamos veikos sudėtį, vertino paties I. K., nukentėjusiojo R. G. ir liudytojų L. G., A. K., K. K. parodymus, specialisto išvadą bei kitus rašytinius bylos duomenis, taip pat rėmėsi pirmiau nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika dėl kaltininko tyčios nustatymo, atsižvelgė į tai, kad, sąmoningai važiuojant automobiliu ant žmogaus, neįmanoma nesuprasti, jog tokie veiksmai sukels pasekmių nukentėjusiajam, įvertino susiklosčiusią konfliktinę situaciją, nusikaltimo padarymo būdą bei kitas aplinkybes, patvirtinančias nuteistojo atliktų veiksmų pavojingumą.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad ji neturi pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų, todėl konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistajam I. K. baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai. Be to, šio teismo nuosprendis priimtas laikantis BPK reikalavimų, yra logiškas ir motyvuotas. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kasatorius, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
12. Pažymėtina, kad kasatoriaus skundo argumentai, kad nuteistojo pavažiavimas buvo ne vienkartinis, o pasikartojantis 2–3 kartus, siekiant ne neigiamų padarinių, o tik pagąsdinti nukentėjusįjį, nepaneigia I. K. kaltės (netiesioginės tyčios) padarius nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad nuteistasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis asmuo, taip pat turintis vairuotojo pažymėjimą, neabejotinai suprato savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, jog žmogus, ant kurio tiesiai važiuojama (ar pavažiuojama net kelis kartus) automobiliu, gali patirti sužalojimų, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, neatsisakė ir nepakeitė savo pavojingo elgesio. Taigi, nuteistasis parodė savo abejingumą kilsiantiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepadarė esminių BPK pažeidimų ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).
14. Atmetus paduotą kasacinį skundą, nuteistojo gynėjo prašymas priteisti iš valstybės I. K. 1016,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą) netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. K. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
