Nr. DOK-512
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00671-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2026 m. vasario 4 d. paduotu ieškovės D. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimas, kuriuo, be kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, padalytas santuokoje įgytas turtas ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini); atsakovui M. B. asmeninės nuosavybės teise priteista 179/612 dalis žemės sklypo su 1/3 dalimi gyvenamojo namo ir 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini); ieškovei iš atsakovo priteista 24 257,73 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį.
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą: nukrypstant nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), o atsakovui atitinkamai – 1/3 dalį nurodyto turto; nurodytą turtą natūra priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 66 300 Eur kompensaciją už natūra negautą turtą; 179/612 dalis žemės sklypo su 1/3 dalimi gyvenamojo namo ir 1/3 dalimi kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, šį įpareigojant sumokėti ieškovei 12 300 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį; arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo dalys dėl ieškovei ir atsakovui priteistų kompensacijų už pirmiau aptartą nekilnojamąjį turtą ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami klausimą dėl galimybės byloje nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir spręsti kompensacijos priteisimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnį, 3.98 straipsnį, neteisingai vertino įrodymus. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad jos asmeninės lėšos (tiek gautos pardavus medieną, tiek padovanotos tėvų) bei jos tėvų prisidėjimas darbu padėjo sukurti ginčo turtą. Šios aplinkybės teismų nepagrįstai neįvertintos, nors pagal kasacinio teismo praktiką tiek asmeninės lėšos, tiek giminaičių prisidėjimas santuokiniam turtui įgyti gali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ypač kai šie indėliai yra svarbūs ir reikšmingi turto vertės augimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>). Teismai rašytinius statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas, kvitus, mokėjimo dokumentus) nepagrįstai laikė vienintele tinkama ir pakankama įrodinėjimo priemone, nors byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu 1998-2010 m. laikotarpiu, kai atsiskaitymai už statybines medžiagas ir darbus buvo vykdomi grynaisiais pinigais, todėl objektyvi galimybė išsaugoti finansinius dokumentus po kelių dešimtmečių neegzistuoja. Teismai taip pat nevertino dovanojimo sutarties (notarine tvarka patvirtintoje dovanojimo sutartyje aiškiai nurodyta lėšų paskirtis – gyvenamojo namo statyboms), liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų apie vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimą įgyjant bendrą sutuoktinių turtą. Taip pat teismai visiškai nevertino aplinkybės, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog už miško pardavimą gautos ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos kitoms reikmėms, o ne ginčo namo statybai. Teismai įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą.
2. Teismai, spręsdami dėl nekilnojamojo turto vertės, nepagrįstai rėmėsi tik ekspertės I. K. išvada, nesivadovavo eksperto J. A. ekspertizės išvada. Ieškovė, nesutikdama su ekspertės I. K. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto verte, konsultavosi su kitais specialistais dėl nustatytos vertės pagrįstumo, teikė argumentus, kodėl teisingas turto vertės nustatymas yra esminė sąlyga teisingam bendro turto padalijimui, sudarė sutartį su teismo ekspertu J. A. dėl alternatyvaus turto vertinimo atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi savo iniciatyva paskyręs pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę ir ją pavesdamas atlikti teismo ekspertui J. A., šio eksperto išvada vis tiek nesivadovavo, nepagrįstai nurodęs abejones dėl eksperto nešališkumo, nors abejonių dėl šio eksperto tinkamumo atlikti ekspertizę jos skyrimo metu nebuvo išreikšta. Dviejų ekspertizių išvadose pateikta nekilnojamojo turto vertė ženkliai skyrėsi, akivaizdžiai viršijo bet kokią protingą vertinimo paklaidą, todėl turėjo tiesioginę reikšmę teisingai ginčo turto vertei nustatyti bei kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, atitinkamai, teisingai padalyti santuokoje įgytą turtą.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 314 straipsnį), nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus (Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą ir susijusią medžiagą), nors jų pateikimo būtinybė atsirado tik po pirmosios instancijos teismo priimto siurprizinio sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas nevertino teismo paskirtos J. A. ekspertizės išvadų.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuotai pasisakyti dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde buvo keliami išsamūs klausimai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nevertinti paties teismo paskirto eksperto J. A. ekspertizės buvo šaliai siurprizinis ir pažeidė teisę būti išklausytai, kad ekspertizė buvo paskirta teismo iniciatyva, teismui žinant apie ankstesnę paslaugų sutartį ir nenustačius jokių eksperto nešališkumo ar netinkamumo aplinkybių; kad teismas, keldamas abejones dėl eksperto šališkumo, privalėjo spręsti nušalinimo ar pakartotinės ekspertizės klausimą, o ne panaikinti įrodymą sprendimo priėmimo stadijoje; kad ginčo turto vertės nustatymas yra esminė teisingo turto padalijimo sąlyga, o ekspertės I. K. nustatyta vertė yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neatitinkanti realios rinkos vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokio savarankiško šių argumentų teisinio vertinimo
5. Byloje buvo pažeistos proceso teisės normos, nustatančios teismo aktyvų vaidmenį sprendžiant šį ginčą (CPK 376 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar teismas turi teisę, sprendimo priėmimo stadijoje, savo iniciatyva konstatuoti teismo paskirto eksperto galimą šališkumą ir dėl to nevertinti ekspertizės išvados, kai nė viena proceso šalis neteikė prašymo nušalinti ekspertą, teismas ekspertizę paskyrė žinodamas visas reikšmingas aplinkybes, priešinga proceso šalis nuosekliai ginčijo kito eksperto išvadą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. vasario 3 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. 606 sumokėtą 810 (aštuonių šimtų dešimt) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP16217.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
