Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-10/2013

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02448-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.12; 121.13; 121.18 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo dalyvavimą įrodinėjimo procese, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas bei apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ginčo šalys 2007 m. liepos 26 d. sudarė buto remonto ir apdailos darbų sutartį Nr. 2007/07-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti dviejų butų (duomenys neskelbtini), korpusas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, o atsakovė (užsakovė) – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Bendra darbų sąmatinė vertė – 477 395 Lt. Sutartyje šalys nustatė pagrindines sąlygas: rangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktus techninius architekto projektus, užsakovas įsipareigojo juos priimti, visiškai ir laiku atsiskaityti (1.1, 1.2 punktai); darbų atlikimo terminas: pradžia – 2007 m. liepos 26 d., pabaiga – 2007 m. spalio 31 d. (3.1.4 punktas); sutartinė kaina gali būti keičiama, užsakovui keičiant patvirtintus projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo nustatyta sutartinė kaina, ir kitais sutartyje nurodytais atvejais (2.2 punktas). Ieškovas patvirtino, kad atsakovė sumokėjo 160 000 Lt avansą. Pagal sutarties 5.1.3 punktą, atsakovė įsipareigojo mokėti rangovui pagal kiekvieno einamojo mėnesio pateiktus ir patvirtintus atliktų darbų aktus, likusias galutines atliktų darbų sumas ji įsipareigojo sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo darbų perdavimo–priėmimo akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos, atėmus pirminių avansų sumas (sutarties 5.1.4 punktas). Ieškovo teigimu, jis atliko sutartyje nurodytus ir papildomai užsakovės sutartus darbus už 557 135,11 Lt, darbų atlikimas užfiksuotas devyniolikoje atliktų darbų aktų, kuriuos ieškovas išsiuntė elektroniniu paštu atsakovei, vėliau įteikė atsakovės sutuoktiniui, taip pat pateikė užsakovei. Atsakovė pasirašė tik atliktų darbų aktą už 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kitų aktų nepasirašė. Atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė, todėl ieškovui liko skolinga 397 135,11 Lt. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 397 135,11 Lt skolos, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai, nes, prieš sudarant buto remonto ir apdailos darbų sutartį, atsakovė 2007 m. birželio 4 d. buvo pasirašiusi panaudos sutartį su advokatų profesine bendrija „P. ir partneriai“, pagal kurią ji panaudos gavėjui iki 2017 m. birželio 4 d. perdavė naudotis 193,64 kv. m ploto buto (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esančias neįrengtas patalpas. Panaudos sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad panaudos gavėjas savo lėšomis ir savo sąskaita, suderinęs su panaudos davėju, įrengs (atliks apdailos ir remonto statybos darbus) turtą taip, kad jie atitiktų panaudos gavėjo poreikius ir tiktų naudoti advokatų profesinės bendrijos biuro patalpų paskirčiai. Teismas nustatė, kad atsakovė 2007 m. rugsėjo 12 d. pasirašė su UAB „Ober haus“ gyvenamųjų patalpų nuomos bendradarbiavimo sutartį, 2008 m. liepos 2 d. nuomos sutartį su konkrečiu nuomininku, todėl konstatavo, kad atsakovė darbų rezultatą įgijo ne savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, bet siekdama komercinių tikslų (nuomos), bei vieną dalį nekilnojamojo turto, antrame korpuse, pagal panaudą perdavė naudotis advokatų profesinės bendrijos poreikiams ir susitarė su bendrija, jog ši įrengs neįrengtas patalpas (atliks apdailos ir remonto darbus). Teismas, vertindamas įrodymus, atsakovės 2008 m. vasario 14 d. ieškovui išsiųsto elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad už ieškovo atliktus darbus (duomenys neskelbtini), mokėjimus atliks advokatų profesinė bendrija „P. ir partneriai“, nelaikė ieškovo ir atsakovės susitarimu dėl darbų korpuse Nr. 2 dalies apmokėjimo ir (ar) lėšų užskaitymo iš advokatų profesinės bendrijos „P. ir partneriai“; nurodė, kad ieškovas turėjo atskirą susitarimą su advokatų profesine bendrija „P. ir partneriai“, kurių užsakymu jis atliko remonto darbus kitu adresu. Teismo teigimu, atskiri atsakovės susitarimai su advokatų bendrija „P. ir partneriai“ pagal panaudos sutartį traktuotini dvišaliais atsakovės ir advokatų bendrijos susitarimais ir neturėjo įtakos ieškovui reikalaujant atsiskaityti už atliktus darbus pagal Buto remonto ir apdailos darbų sutartį su atsakove. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė privalėjo sumokėti už abiejuose butuose atliktus statybos remonto ir apdailos darbus. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas neatliko šalių sulygtų lokalinėse sąmatose nurodytų darbų už 54 085,97 Lt; atsižvelgė į ieškovo pateiktas sąmatas, PVM sąskaitas–faktūras, darbų priėmimo aktus ir su kitomis įmonėmis sudarytas sutartis dėl atskirų darbų atlikimo, teismas sutiko su ieškovo atstovais, jog atsakovės išvardyti darbai nebuvo įtraukti į ieškovo sąmatas ar atliktų darbų aktus, ieškovas už šiuos darbus neprašė priteisti skolos. Teismas taip pat vertino rašytinius įrodymus: atsakovės sutuoktinio bei šalių elektroninius susirašinėjimus, architektės D. L. parengtus papildomus projektus, antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotas atliktų vidaus patalpų apdailos darbų atlikimas, įvertino tai, kad ieškovas 2008 m. kovo 18 d. įteikė atsakovės sutuoktiniui L. J. atliktų darbų aktus bei sąskaitas–faktūras, prieš tai visus dokumentus išsiuntė atsakovei elektroniniu būdu, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad nebuvo šalių susitarimo atlikti papildomus darbus. Teismas pažymėjo, kad nors darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad šalys pažeidė sutarties įsipareigojimus, nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų; priešingai, pradėjo naudotis patalpomis po atliktų buto remonto ir apdailos darbų (tai patvirtino 2008 m. liepos 1 d. priedas prie 2007 m. birželio 4 d. panaudos sutarties). Dėl to teismas vertino, kad ieškovas turėjo teisinį pagrindą reikalauti visiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl defektų grindyse atsirado garantiniu terminu, todėl atsakovė turėjo teisę kreiptis į ieškovą dėl tokių pažeidimų ištaisymo, tačiau ieškovas nurodė, jog tokių pretenzijų iš atsakovės jis negavo. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas praleido sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, todėl pagal sutarties 6.3 punktą privalėjo sumokėti atsakovei 62 603,95 Lt delspinigių ir 8500 Lt baudą; motyvavo, kad pirminė sulygtų darbų sąmata buvo pakeista, atsakovė laiku ir tinkamai nesudarė sąlygų ieškovui atlikti papildomus darbus, pati neskubėjo ir (ar) tinkamai nevykdė savo sutarties pareigų, t. y. atsakovė savo veiksmais patvirtino, kad darbų atlikimo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sutarties šalių pasirašytų dokumentų pagrindu ieškovas atliko bei perdavė, o atsakovė priėmė remonto ir apdailos darbus, byloje nesant duomenų apie netinkamą šių darbų atlikimą, atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų terminų bei kokybės ieškovui nepareiškė, darbų priėmimo–perdavimo aktais darbus priėmė, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovė privalėjo apmokėti už šiuos statybos rangos darbus ieškovui, todėl priteisė 397 135,11 Lt skolą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Teismas neįvertino ieškovo ir atsakovės patvirtintos 2007 m. liepos 25 d. lokalinės sąmatos, pagal kurią remonto ir apdailos darbai buvo įtraukti į atliekamų darbų sąrašą; UAB „Medžio apdaila“ ir atsakovės 2007 m. lapkričio 9 d. sudarytos rangos darbų sutarties, pagal kurią bendrovė įsipareigojo atlikti lentų įrengimo darbus ant lygaus, sauso, tvirto pagrindo, 2008 m. vasario 28 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus, aplinkybės, kad sutartis su UAB „Medžio apdaila“ buvo sudaryta tik po kelių mėnesių nuo sutarties sudarymo su UAB „Regrista“; nepateikė 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų aplinkybių vertinimo. Tik nustačius, kad 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti defektai nėra ieškovo netinkamų darbų rezultatas, buvo galima spręsti dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už šiuos darbus. Be to, teismas posėdžio metu nusprendė neperžiūrėti vaizdo medžiagos, esančios prie faktinių aplinkybių protokolo, todėl nebuvo nustatytas vaizdo medžiagos turinys ir nebuvo užduoti klausimai teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims dėl jame užfiksuotų aplinkybių. Teismas taip pat nevertino atsakovės argumentų, kad ieškovo neatliktų darbų dalį atliko UAB „A Kvadratas“, tačiau nesiaiškino, kokius tiksliai darbus atliko UAB „A Kvadratas“ pagal 2008 m. birželio 2 d. su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį. Atsižvelgus į šios sutarties sudarymo datą, galima pagrįstai manyti, kad darbai buvo atlikti po UAB „Regrista“ darbų vykdymo, nes visi atliktų darbų aktai atsakovės buvo perduoti 2008 m. kovo 18 d. Be to, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė priėmė visus ieškovo darbus, nurodytus nepasirašytuose atliktų darbų aktuose. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų dėl jo atliktų darbų kokybės, prieštarauja ieškovo į bylą pateiktam atsakovės 2008 m. kovo 27 d. raštui „Pastabos dėl darbų atlikimo aktų, butuose (duomenys neskelbtini), pagal 2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutartį Nr. 2007/07-02“, kuriame atsakovė pareiškė nesutikimus dėl ieškovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, neįvertino, ar tarp ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų darbų nebuvo atsakovės nepriimtų darbų, kuriuos galbūt atliko atlikti kiti rangovai. Iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, kokiu būdu šalys išsprendė pretenzijoje nurodytas pastabas. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti už atliktus papildomus darbus (elektros instaliacijos, santechnikos, apdailos), kurie nebuvo įtraukti į šalių patvirtintą sutarties sąmatą, nes pagal sudarytą sutartį sutartinė kaina galėjo būti keičiama tik rašytiniu susitarimu. Teismas, įvertinęs tik byloje pateiktus projektus ir elektroninių susirašinėjimų medžiagą, sprendė, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, tačiau nevertino 2008 m. kovo 27 d. atsakovės pretenzijos, kurioje ji nesutiko su pateiktais elektros ir santechnikos atlikimo darbų aktais, jos pastabų dėl šių aktų 2008 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške ieškovui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti defektai grindyse atsirado garantiniu terminu, todėl atsakovė turėjusi teisę kreiptis į ieškovą dėl tokių pažeidimų ištaisymo, tačiau nevertino ieškovo paaiškinimų, kad jis iš atsakovės jokių pretenzijų nebuvo gavęs. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad už ieškovo atliktus buto apdailos darbus atsiskaitė Advokatų profesinė bendrija „P. ir partneriai“, atsižvelgė tik į ieškovo paaiškinimus, jog jis su bendrija turėjo atskirą susitarimą dėl remonto darbų atlikimo kitu adresu, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovė prie atsiliepimo į ieškinį buvo pateikusi 2007 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą–faktūrą, kurią ieškovas išrašė Advokatų profesinei bendrijai už palanges ir šią advokatų profesinė bendrija apmokėjo 2008 m. sausio 11 d. Ieškovas dublike dėl šių rašytinių įrodymų nurodė, kad ši suma nebuvo įtraukta į reikalaujamos iš atsakovės priteisti skolos sumą, tačiau nepaneigė fakto, jog advokatų profesinė bendrija vykdė mokėjimus ieškovui už atliktus darbus bute (duomenys neskelbtini). Taigi siekiant nustatyti, kada, kokio dydžio ir už kokius darbus advokatų profesinė bendrija vykdė mokėjimus ieškovui UAB „Regrista“, reikėjo išsireikalauti papildomus rašytinius įrodymus, taip pat apklausti Advokatų profesinės bendrijos „P. ir partneriai“ atstovą, kuris galėjo paaiškinti, ar buvo vykdomi kokie nors mokėjimai UAB „Regrista“ už buto (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas pavėluotai užbaigė darbus, nes atsakovė laiku ir tinkamai nesudarė sąlygų ieškovui tokius darbus atlikti: buvo sutrikęs elektros ir vandens tiekimas į butus. Iš 2007 m. liepos 26 d. sutarties matyti, kad šalys nebuvo atskirai sutarusios dėl elektros, vandens ir medžiagų tiekimo, todėl, sprendžiant klausimą, ieškovas ar atsakovė buvo atsakingi už darbų neatlikimą sutartyje nustatytu terminu, buvo būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už elektros, vandens ir medžiagų tiekimą. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus apklausiant liudytojus, nurodė, kad teismas buvo nusprendęs apklausti liudytojus ir atsakovę, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo jų neapklausęs ir neišnaudojęs visų procesinių galimybių tai padaryti, nepašalino byloje esančių rašytinių įrodymų prieštaravimų, nenustatė reikšmingų šiai bylai išnagrinėti faktinių aplinkybių.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl teismo vaidmens byloje, kai nagrinėjamas ginčas, kylantis iš rangos santykių, bei rungimosi principo (CPK 12, 179 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo rinkti įrodymus tam, jog būtų teisingai ir išsamiai išnagrinėta byla. Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą šalys turi pačios įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šio principo išimtis nustatyta įstatyme, atsižvelgiant į atskirų bylų kategorijų ypatumus. Nagrinėjamos bylos pobūdis nesuteikė teismui teisės rinkti įrodymus ir taip padėti atsakovei.

Dėl draudimo išeiti už atsiliepimo ir apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimus (aplinkybės, susijusios su medžiagų, vandens, elektros tiekimu, advokatų profesinės bendrijos mokėjimais ieškovui), kurių atsakovė nenurodė (neįrodinėjo) pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei apeliaciniame skunde, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio reikalavimus. Visos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su atliktais mokėjimais iš advokatų profesinės bendrijos, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, pateiktais į bylą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti pateiktais į bylą nuosekliais rašytiniais įrodymais ir kviesti savo iniciatyva kitus liudytojus. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti iškviestas advokatų profesinės bendrijos atstovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad advokatų bendrijos atlikti mokėjimai nebuvo susiję su darbais, kuriuos ieškovas atsakovės užsakymu atliko. Kasatoriaus teigimu, advokatų profesinės bendrijos užsakymu jis atliko visiškai kitus darbus, kitose patalpose ir jokių pretenzijų dėl šių darbų atlikimo nė viena iš šalių nekėlė. Be to, mokėjimuose nurodyta, kad jie atliekami pagal sutartį ir sąskaitą, kuri buvo išrašyta būtent už bendrijos užsakytus ir jos patalpose atliktus darbus, todėl nebuvo prieštaravimo tarp pateiktų ieškovės rašytinių įrodymų.

Dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir CK 6.662, 6.694 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė CK 6.662 straipsniu, neteisingai aiškino santykius ir nurodė, kad, sprendžiant atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas klausimą, buvo svarbu nustatyti, ar tarp ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų darbų nebuvo atsakovės nepriimtų darbų, kuriuos galbūt atliko atlikti kiti rangovai, taip pat nustatyti, kokios buvo ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų nepatvirtinimo priežastys. Kasatoriaus teigimu, pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>) užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, kad ji pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus bei nereiškė reikalavimo pripažinti juos negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį ir 6.694 straipsnio 6 dalį aplinkybė, kad rangos sutarties šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, jog užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kad kasatorius pažeidė darbų atlikimo galutinį terminą ir dėl to darbų įvykdymas atsakovei prarado prasmę ar ji negalėjo naudotis patalpomis. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė galėjo ir naudojosi patalpomis (vienas perduotas pagal panaudos sutartį, kitas išnuomotas), todėl, atsižvelgiant į tai, jog darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, užsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti priimti darbų rezultato, taip pat nuginčyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Juolab kad atsakovė to neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nepasisakė dėl 2007 m. liepos 26 d. buto remonto ir apdailos darbų sutarties nuostatos dėl darbų priėmimo. Šios sutarties 3.2.4 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigojo priimti iš rangovo pagal sutartį tinkamai atliktus darbą per dvi darbo dienas nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pateikimo dienos, per dvi darbo dienas nuo priėmimo–perdavimo akto pateikimo pasirašyti rangovo atliktų darbų aktą arba pateikti motyvuotas nepasirašymo priežastis (3.2.5 punktas). Kasatoriaus pateikė nuoseklius įrodymus, kad atliktų darbų aktai atsakovei buvo pateikti, byloje nenustatyta pagrindo atsisakyti priimti darbus, todėl atsakovė privalėjo priimti rangovo perduotus darbo rezultatus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.694 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2009 m. lapkričio 9 d. antstolės P. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teisinės reikšmės šioje byloje. Šiame protokole užfiksuoti defektai grindyse atsirado garantiniu terminu, atsakovė jokių pretenzijų kasatoriui dėl to nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad, jai pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį, kasatorius (rangovas) turėjo teisinį pagrindą reikalauti visiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, kad butai buvo perduoti naudotis tretiesiems asmenims pagal panaudos bei nuomos sutartis, todėl akivaizdu, jog atsakovė jais naudojosi. Atsakovės pateikti panaudos sutarties priedas ir nuomos sutartis sudaryti 2008 m. liepos mėnesį, jos pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pasirašytas 2009 m. lapkričio 9 d., t. y. aplinkybės konstatuotos praėjus 1,5 metų nuo rangovo darbų atlikimo ir pradėjimo naudotis atliktais darbais. Byloje taip pat pateiktas 2008 m. kovo 3 d. antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad visi darbai buvo atlikti tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl faktinių aplinkybių protokolo vaizdo medžiagos neperžiūros nepagrįstas, ji buvo pridėta prie bylos kaip įrodymas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, protokolą įvertino, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalėjo šį įrodymą įvertinti ir dėl jo pasisakyti, tačiau to nepadarė.

Dėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neapklausęs liudytojų ir neišnaudojęs visų procesinių galimybių tai padaryti, pažeidė pirmiau išvardytus proceso principus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kvietė atsakovės nurodytus asmenis – architektę D. L., atsakovės sutuoktinį, šaukimai šiems asmenims buvo išsiųsti, tačiau jie nė į vieną teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje neprašė iškviesti liudyti UAB „A Kvadratas“ ir UAB „Algidana“ direktoriaus bei advokatų profesinės bendrijos „P. ir partneriai“ partnerio advokato A. P. Apeliaciniame skunde atsakovė negalėjo reikšti naujų reikalavimų ar teikti naujų įrodymų (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat negalėjo pasisakyti dėl šių atsakovės reikalavimų (CPK 314 straipsnis). Atsakovės elgesys teismo proceso metu įrodo, kad ji nepagrįstai vilkino bylos nagrinėjimą, nesirūpino greitu bylos nagrinėjimu, neužtikrino jos prašymu kviečiamų liudytojų dalyvavimo.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad ginčuose dėl atsiskaitymo už rangos darbus įrodinėjimo dalykas yra atliktų konkrečių darbų faktas, jų atlikimo terminas, darbų priėmimo–perdavimo faktas bei apmokėjimas už atliktus darbus, todėl teismas sprendimą gali priimti tik tada, kai įrodytos visos šios aplinkybės. Neišnaudojus visų procesinių galimybių gauti įrodymus, neapklausus visų liudytojų, pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą iš naujo nagrinėti. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tirti ir vertinti visus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius ir faktinius argumentus, motyvuotai dėl jų pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nebuvo atskleista bylos esmė neišsamiai ištyrus įrodymus, kyla pareiga grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo yra nepagrįsti, atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo aplinkybes, kad ieškovas netinkamai atliko darbus, taip pat darbų dalį netinkamai atliko ieškovo samdyti rangovai. Be to, ieškovas prašo apmokėti už papildomus darbus, dėl kurių nebuvo sulygta sutartyje. Apeliacinės instancijos tinkamai aiškino CK 6.662 ir 6.694 straipsnius, teisingai išvardijo faktus, kurie turėjo būti nustatyti šioje byloje. Atsakovė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino būtinu ištirti ir įvertinti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes byloje svarbus ne grindų defektų fiksavimo, o jų atsiradimo momentas. Be to, būtina ištirti ne tik 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus defektus, bet ir palyginti juos su vaizdo medžiaga, pridėta prie 2008 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje 2011 m. kovo 4 d. nedalyvavo, teismas, išklausęs tik ieškovo nuomonę, vaizdo medžiagos nusprendė neperžiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti, kad būtų apklausti liudytojai, nes, esant prieštaringiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymai dėl rangos sutarties vykdymo yra svarbūs, siekiant nustatyti faktines aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo dalyvavimo įrodinėjimo procese šioje byloje, kurioje nagrinėjamas iš rangos santykių kilęs ginčas ir teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio

Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Tinkamas įrodinėjimo dalyko nustatymas yra būtina sąlyga, siekiant greitai išnagrinėti bylą ir apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės, įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, teises ir teisėtus interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nenustačius svarbių bylos aplinkybių (susiaurinus įrodinėjimo dalyką), šių civilinio proceso tikslų įgyvendinti negalima.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši byla, kurioje nagrinėjamas privačių asmenų iš rangos teisinių santykių kilęs, nesusijęs su viešojo intereso gynimu, ginčas, priskirtina dispozityviosioms byloms, kuriose teismas pagal įstatymą neprivalo veikti ex officio ir neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas CPK 12, 179 straipsnius, šioje byloje konstatavo pirmosios instancijos teismo teisę ir pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus, pareigos rinkti įrodymus pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas į įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, kurias turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, papildomų įrodymų išreikalavimo poreikį, nevertintinas kaip CPK 12, 179 straipsnių nuostatų pažeidimas.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo tirti bei vertinti byloje esančius įrodymus, remdamasis byloje esančiais įrodymais analizuoti faktines bylos aplinkybes. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis, arba, priešingai, gali tam tikras aplinkybes pripažinti nenustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nustatytomis. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas klausimus (aplinkybės, susijusios su medžiagų, vandens, elektros tiekimu, advokatų profesinės bendrijos mokėjimais ieškovui), kurių atsakovė nenurodė (neįrodinėjo) pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose bei apeliaciniame skunde, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje pirmosios instancijos teisme šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis jos grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, jų nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kuriame konstatuotos atitinkamos teismo nustatytos aplinkybės dėl medžiagų, vandens ir elektros tiekimo bei advokatų profesinės bendrijos mokėjimų ieškovui (kasatoriui), taip pat į atsakovės apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas aplinkybių dėl medžiagų, vandens ir elektros tiekimo bei advokatų profesinės bendrijos mokėjimų ieškovui (kasatoriui) nustatymo, nepažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimų. Įvertinusi kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas apie CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nepateikė tai patvirtinančių teisinių argumentų.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kitų kasacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. R. personalinė įmonė,,RBPĮ” v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2008">3K-3-536/2008</a>; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylosNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2009">3K-3-121/2009</a>; kt.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apskųstoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pažeidžiant proceso teisės normas, byloje neištirtos ir nenustatytos aplinkybės: kokiose konkrečiai patalpose UAB „Medžio apdaila“ vykdė darbus ir ar šie atlikti darbai nesidubliuoja su UAB „Regrista“ atliktų darbų aktuose nurodytais darbais, ar 2009 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti dangos defektai nebuvo UAB „Medžio apdaila“ netinkamai vykdytų darbų padarinys; kokius tiksliai darbus atliko UAB „A Kvadratas“ pagal 2008 m. birželio 2 d. su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 08-06-01; ar sutartis su UAB „A Kvadratas“ papildomiems darbams atlikti buvo sudaryta dėl to, kad ieškovas neatliko tam tikrų jo ir atsakovės sudarytoje sutartyje numatytų darbų, ar dėl to, kad atsakovė nusprendė, jog tam tikrus darbus atliks ne ieškovas, o kitas rangovas – UAB „A Kvadratas“; ar tarp ieškovo atliktų darbų aktuose nurodytų darbų nėra atsakovės nepriimtų darbų, kuriuos galbūt atliko kiti rangovai; dėl kokių priežasčių atsakovė nepasirašė ieškovo pateiktų atliktų darbų aktų (ar jie buvo nepasirašyti būtent dėl to, jog ieškovas atliko darbus su trūkumais, atliko nesutartus darbus ir pan.); ar šalys susitarė dėl atsakovės 2008 m. kovo 27 d. pretenzijoje nurodytų pastabų ir ar atsakovė priėmė elektros bei santechnikos darbus, o jeigu nepriėmė, tai dėl kokių priežasčių; dėl Advokatų profesinei bendrija „P. ir partneriai“ mokėjimų UAB „Regrista“ už atliktų darbų aktuose nurodytus darbus; kuri šalis buvo atsakinga už elektros, vandens ir medžiagų tiekimą, ar ji tinkamai vykdė šias savo pareigas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo nurodytas pirmosios instancijos teismo neištirtas ir nenustatytas aplinkybes, kurios įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką. Įvertinusi neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Konstatavus, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kiti kasacinio skundo argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstos nutarties teisėtumui, nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme patirta 37,29 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šios išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą, ieškovui UAB „Regrista“ iškelta bankroto byla, todėl nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ikoda“ v. UAB „GLC Logistikos centras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-537/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-537/2012">3K-3-537/2012</a>).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, atsakovei iš ieškovo priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Regrista“ ieškinį (juridinio asmens kodas 226358960) atsakovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis

Juozas Šerkšnas